Praėjusią savaitę Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje kilo susirūpinimas, kokį maistą gauna darželinukai ir pradinukai. Vaikai per pietus pradėjo skųstis prastai atrodančio plovo kvapu, į kurį galimai buvo sudėta sušvinkusi mėsa.

„Buvo rūgėsio kvapas. Net nuotrauka matėsi, morkytės nesimatė, suvirę, pervirę ryžiai, pasileidę. Patiekalas, kuris atrodo nevalgomas“, – pasakojo Kauno J. Ir P. Vileišių mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė.

Dalis vaikų plovą suvalgė ir pasijuto blogai.

„Tiek ikimokyklinio ugdymo vaikams, tiek moksleiviams buvo patiektas nekokybiškas kiaulienos ryžių plovas. Galimai vaikai turėjo ūmių žarnyno susirgimo ligų požymių, kadangi dalis skundėsi pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais“, – kalbėjo VMVT Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Grigalevičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vieno iš mokykloje besimokančių vaikų mama sakė, kad pietūs mokykloje kelia įtarimų jau ne vienerius metus. Pavyzdžiui, vaikams skirtas omletas, iš riebalų pagaminta sriuba arba sugedę vaisiai ir daržovės.

Mama teigė, kad nerimą kelia, jog taip rizikuojama vaikų sveikata. Ji pasakojo, kad jos vaikas skundėsi pilvo skausmais ir niekas nerado priežasties.

„Mes nuolat kreipėmės dėl pilvo skausmų, teko važiuoti į priimamąjį, gydymo įstaigas, kodėl skauda pilvą. Vėliau, kai išėjo šitas klausimas, daug tėvelių skundėsi tais pačiais simptomais“, – pabrėžė mama Ugnė Alešiūnė.

Priežastis gali būti ilgą laiką vaikams duodamas nekokybiškas, o gal net pavojingas maistas, nes mokykla su įmone problemų turi jau ketverius metus.

„Turėjome klausimų ir dėl darbuotojų elgesio su vaikais. Šiais metais didelė kaita darbuotojų. Sureaguodavo, toliau nenueidavo klausimai“, – teigė D. Lapėnienė.

Maisto ir veterinarijos tarnyba įmonę jau anksčiau baudė. Skundų ne vienas. Praeitą savaitę išsiaiškinus, jog darbuotojai nežino, kaip atitirpinti mėsą, kad ji nesugestų, įmonė pranešė susitvarkiusi, tačiau pirmadienį patikrinus dar kartą, pažeidimų vėl rasta.

„Užšaldomi jau atšildyti maisto produktai. Rasta nekokybiškų salotų, kurios per sūrios, troškinio estetinis vaizdas neatitinka“, – sakė D. Grigalevičienė.

„Maisto slėnis“, tiekiantis maistą vaikams, į žurnalistų skambučius neatsakė. Įmonė maistą tiekia devynioms ugdymo įstaigoms Kaune.

„Yra tekę gauti žodinius skundus, bet dažniausia būdavo dėl kainos ir kokybės santykio. Praeitais metais į VMVT kreipėsi du mokyklų atstovai“, – nurodė Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolita Sakaliūnienė.

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktorė nusprendė nutraukti sutartį su įmone.

Visgi miesto švietimo skyrius teigė, kad suvaldyti tokias įmones sudėtinga. Kadangi, jeigu jos pasitaiso ir konkurse pasiūlo mažiausią kainą, vėl teikia maitinimo paslaugą.

„Yra nepatikimų tiekėjų sąrašas, bet į juos gali patekti, kai nevykdo rekomendacijų, nepasitaiso. Tai šioje vietoje yra ribojimų į tą sąrašą įtraukti tiekėjus“, – šnekėjo J. Sakaliūnienė.

Įmonė maistą tiekia visoje Lietuvoje ir net trečdalyje Vilniaus mokyklų. Įmonė dar pernai buvo atkreipusi į save tarnybų dėmesį, kai gyrėsi, kad pietus mokykloje gali pagaminti už vieną centą. Pavyzdžiui, viso grūdo miltų blynus, varškės apkepą, omletą ar sumuštinį su ekologiška vištienos filė.

Ūmus ar lėtinis?

Pilvo skausmas – viena dažniausių priežasčių, kodėl kreipiamasi į vaikų gydytoją. Kaip paaiškino Klaipėdos vaikų ligoninės gydytoja gastroenterologė Skirmantė Brazdeikytė, pilvo skausmas gali būti ūmus (atsiradęs staiga ir trunkantis iki 24 valandų) ir lėtinis (vis atsikartojantis, trunkantis daugiau nei kelis mėnesius).

Pilvo skausmus gali lemti įvairios priežastys, pagal tai jie skirstomi į dvi dideles grupes: funkcinius pilvo skausmus ir organines ligas. Prie pastarųjų priskiriamos tokios ligos kaip gastroezofaginis refliuksas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimas, opaligė, kasos uždegimas, žarnyno uždegimas ir kitos.

Nereikia numoti ranka į vaiko pilvo skausmą, net jei jis nėra organinės kilmės.

Funkciniai pilvo skausmai sudaro apie 70 proc. visų pilvo skausmų, o skausmai, kylantys dėl organinės ligos, apie 30 proc.

Signalizuoja apie sunkumus

"Funkciniai pilvo skausmai dažniausiai lokalizuojasi apie bambą, skausmas turi kartotis bent kartą per savaitę ir tęstis ne trumpiau kaip 2 mėnesius. Jie nesusiję su valgymu, menstruacijomis ar tuštinimusi. Taip pat nėra jokių uždegiminio, metabolinio, neoplastinio (vėžinio) proceso ar struktūrinio pažeidimo požymių", – pasakojo S. Brazdeikytė.

Pasak gydytojos, tėvai, kreipdamiesi dėl vaiko pilvo skausmų, dažniausiai baiminasi, kad šiuos negalavimus sukelia onkologinė liga arba apendicitas.

Funkcinis pilvo skausmo sindromas diagnozuojamas, kai pilvo skausmas sutrikdo kasdienį įprastą aktyvumą arba būna susijęs su kitais somatiniais simptomais: galvos, galūnių skausmu arba miego sutrikimu.

Vaikų gastroenterologė pažymėjo, kad funkcinius pilvo skausmus patiria vaikai ir jų tėvai, dažnai jaučiantys nerimą, stokojantys dėmesio, kamuojami streso, sunkiau prisitaikantys naujoje aplinkoje ar susirūpinę dėl kylančių sunkumų. Tėvai ne visada atkreipia dėmesį į vaikų gyvenime kylančias problemas.

"Kiekvienam nerimas pasireiškia skirtingai. Skausmas kaip nerimo išraiška gali migruoti po visą kūną. Kartais darželyje ar mokykloje vaikui kylantys sunkumai pasireiškia būtent pilvo skausmu. Tik mums, suaugusiems, atrodo, kad vaikams ugdymo įstaigose būna lengva. Tiesiog vaikui per pilvo skausmą lengviau atkreipti dėmesį į save.

Nereikia numoti ranka į vaiko pilvo skausmą, net jei jis nėra organinės kilmės. Vaikui iš tiesų skauda ir reikėtų kreiptis į gydytoją bei išsiaiškinti tikrąsias negalavimo priežastis", – patarė S. Brazdeikytė.

Diagnozė išlaisvina

Skausmas sutrikdo normalų vaiko aktyvumą, jis nustoja žaisti, blogiau valgo, neina į darželį ar mokyklą. Nustatant diagnozę reikalinga išsiaiškinti, ar pacientas tik ginasi nuo nemalonių jam gyvenimo problemų, ar yra kita priežastis, sukelianti pilvo skausmą.

Pilvo skausmus taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimai. Vyresnių vaikų tėvai ne visada sužino, kad vaikas dėl įvairių priežasčių: patiriamo streso, nerimo, adaptacijos, – kartais būna nesituštinęs net kelias savaites.

Dažnam pacientui dėl pilvo skausmų reikalinga gydytojo vaikų gastroenterologo konsultacija, nes tik atmetus organines skausmo priežastis galima diagnozuoti funkcinės kilmės pilvo skausmą. Pasak gydytojos, žinant diagnozę tampa ramiau abiem pusėms: ir tėvams, ir vaikui.

Nepakanka malšinti simptomų

Gastroenterologė paaiškino, kad diagnostikos metu visų pirma įvertinamas vaiko augimas. Gali būti atlikti bendri kraujo, šlapimo, išmatų tyrimai, ultragarsinis pilvo organų tyrimas, mėginiai  angliavandenių tolerancijai įvertinti, biocheminiai kraujo tyrimai. Kartais reikalingi endoskopiniai ar radiologiniai tyrimai.

Sulaukus tyrimų rezultatų nustatomos priežastys, provokuojančios pilvo skausmus, ir bandoma jas pašalinti. Funkciniams pilvo skausmams medikamentinis gydymas mažai efektyvus. Tokiais atvejais dažnai būna reikalinga psichologo konsultacija ar psichoterapinis gydymas.

S. Brazdeikytė atkreipia dėmesį, kad ne visada užtenka tik nustatyti šią diagnozę ir skirti simptomus malšinantį gydymą. Pacientų sveikata ir toliau turi būti stebima, ypač išliekant simptomams, o prireikus būtina atlikti pakartotinius tyrimus, nors organinės ligos išryškėja retai.

"Diagnozavus funkcinį pilvo skausmą, pacientų sveikata išlieka gera, o kai tėvai ir vaikas įsitikina, kad skausmo kilmė nėra organinis sutrikimas, per 2–6 savaites simptomai palengvėja ar išnyksta pusei pacientų", – patikino gydytoja.

Tiesa, nedidelė dalis vaikų pilvo skausmus jaučia visą gyvenimą, o suaugus juos vargina lėtiniai galvos, nugaros skausmai ar net sutrinka menstruacijų ciklas.

Vaikui gali tapti ginklu

Pilvo skausmai vaikams gali prasidėti, jei mama su tėčiu nesutaria, jei jie nenori kažko daryti. Žinoma, gali būti, kad yra virškinimo sutrikimų, kažkokia liga. Tačiau psichologinės priežastys pilvo skausmus sukelia dažniau. Kartais vaikas sako, kad jam skauda pilvą, nors iš tiesų skausmas gali būti visiškai kitur. Visais atvejais, kai vaikas dažnai skundžiasi pilvo skausmu, reikalinga gydytojo apžiūra.

„Tai pirmas skausmas, su kuriuo žmogus susiduria pirmu gyvenimo dešimtmečiu, nes galvos, širdies, kojų, kelių sąnarių skausmai, kas vargina daugumą suaugusiųjų, vaikams būna labai retai. Bet pilvą skauda labai dažnai“, – sako Vaikų ligoninės gydytojas gastroenterologas V. Urbonas.

Jo teigimu, neretai būna, kada pilvo skausmu vaikai bando išspręsti kažkokias savo problemas. Pavyzdžiui, vaikas prastai valgo, ir tada jį bandoma priverstinai pamaitinti. Vaikas klauso, stengiasi valgyti, jam iš tikrųjų pasidaro negera ir jis, nemokėdamas įvardyti to jausmo, sako „skauda“.

„Tada tėvai suklūsta: „Ką tau skauda? Pilvą? Tai nebevalgyk.“ Viskas – vaikas jau turi ginklą ir, nenorėdamas valgyti, vėl sako, kad skauda. Kai nenori eiti į mokyklą, irgi sako „skauda“. Ir tada jį tampo po gydytojus, ieško ligos, bet niekas nieko neranda, nes ligos ir nėra. Iš tikrųjų nemažai vaikų išsigalvoja tuos skausmus.“

Skausmus lemia nervai

Svarbiausia, anot gydytojo, išsiaiškinti, ar pilvo skausmai nėra susiję su psichologine vaiko būsena, ar jis meluoja, ar iš tiesų skauda.

„Pilvo skausmus lemia įvairios priežastys, – aiškina V. Urbonas. – Yra dvi didelės grupės: pirma ir svarbiausia – funkciniai pilvo skausmai, kita grupė – tikros organinės ligos (pvz., gastrozefaginis refliuksas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimas, opaligė, kasos uždegimas, žarnyno uždegimas).“

Ne veltui žmonės sako „taip susijaudinau, net supykino“. Tai tikrai organas, kuris jaučia.

Kai žmogui skauda, bet, atlikęs visus įmanomus tyrimus, nerandi jokios ligos, sakai, kad tai funkcinis pilvo skausmas (liaudiškai tariant – nervai), aiškina medikas. Beje, jie sudaro apie 70 proc. pilvo skausmų. O skausmai, kylantys dėl organinės ligos, anot gastroenterologo, sudaro apie 30 proc.

„Pilvo nervai „trimituoja“ ir dėl pilvo nervų jauti skausmą pilve. Juk virškinimo trakte (žarnyne, skrandyje, stemplėje) nervinių ląstelių yra daugiau negu galvos smegenyse. Tai organas, kuris labai jaučia aplinką. Ne veltui žmonės sako „taip susijaudinau, net supykino“. Tai tikrai organas, kuris jaučia“, – pabrėžia V. Urbonas.

Vis dėlto, neslepia medikas, net ir funkcinius skausmu reikia tirti, kartais – gana brangiomis priemonėmis, dėl ko kartais nukenčia ir pats vaikas, ir naudos jokios nėra: „Todėl labai dažnai svarstai, ar tirti tą vaiką, ar netirti. Kartais užtenka tėvus nuraminti, kad čia tikrai nieko blogo ir neverta vaiko kankinti tyrimais, juo labiau kažkokiais gydymais. Tiesiog jis tas problemas išaugs.“

Žinoma, sutinka V. Urbonas, tėvų nerimas – normali reakcija, tad gydytojų konsultacijos būtinos, arba galima prašyti psichologo, psichiatro pagalbos, ir bus viskas gerai.

Nediagnozavę ligos, kuri galėtų sukelti vaikui pilvo skausmus, gydytojai pataria tėvams apmąstyti šeimos gyvenimą. Gal vaikui kažkas labai įstrigo, labai jaudina.

Pavyzdžiui, sako V. Urbonas, gydytojai visada paklausia, ar šeimoje niekas nemirė, ar nėra dėl sunkios ligos slaugomo artimojo, ar nebuvo skyrybų, ar nėra jaunesnio brolio ar sesutės, ar mokykloje ar darželyje vaikas nepatiria patyčių: „Tada gydymas – padėti nugalėti stresą. Galima siųsti pas kvalifikuotą psichologą, nes medikamentai tokiais atvejais – tik tam kartui. Žinoma, jie kartais irgi skiriami, bet tai nėra išeitis.“

Įtakos turi ir kirminai

Nereikia pamiršti, kad pilvą gali skaudėti ir nuo kirminų, tik tiek, pastebi V. Urbonas, požiūris į helmintus šiek tiek pasikeitęs: „Nesakyčiau, kad požiūris pasikeitė kardinaliai, bet tikrai ne taip jų bijomasi. Lietuvoje yra trys pagrindiniais kirminai: spalinukės, askaridės ir plaukagalvis. Visi kiti kirminai labai reti.“

Išvardyti helmintai, sako gastroenterologas, gali sukelti pilvo skausmus, bet labai retai. „Mažai tikėtina, kad spalinukės sukelia pilvo skausmą. Askaridė dar galbūt, jeigu jų daug, bet labai abejotina. Be to, reikia žinoti, kad šie kirminai žarnyne nesidaugina“, – tikina V. Urbonas.

Jo teigimu, spalinė gyvena mėnesį, askaridė – metus, ilgaamžė askaridė – dvejus metus, plaukagalvis – apie penkerius metus: „Tai reiškia, kad, jei helmintams nėra galimybės daugintis, po mėnesio žūsta visos spalinės, po metų – askaridė, ir žmogus su išmatomis jas pašalina.“

Pasak V. Urbono, jei žmogus iš naujo neužsikrečia, organizmas natūraliai apsivalo be jokių medikamentų. Bet ar galima be jų apsieiti, būtina pasitarti su gydytoju.

„Įdomu, kad yra nemažai duomenų, teigiančių, kad vaikas, turintis helmintų, rečiau serga alerginėmis ligomis. Ko gero, helmintai treniruoja mūsų imuninę sistemą. Dėl to ji tampa tobulesnė ir ateityje rečiau sergama bronchų astma, alerginiu rinitu. Žinoma, duomenys kartais prieštaringi, bet vis dėlto daugiau duomenų apie tai, kad helmintai apsaugo nuo tų ligų, o ne išprovokuoja alergines ligas“, – pastebi medikas.

Nors atšilę orai žmones vilioja iškylauti gamtoje, palepinant skrandį ką tik iškeptais šašlykais, dešrelėmis ir kitais gardumynais, vis dėlto VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojai gyventojus ragina būti atsakingais ir atkreipia dėmesį, kokie pavojai tyko suvalgius gabalėlį termiškai neapdorotos, keptos ant laužo vištienos ar pyragaičių su įvairiausiais įdarais.

„Vasarą, esant aukštai oro temperatūrai, apsinuodijimo maistu tikimybė išauga dvigubai. Reikia itin atidžiai žiūrėti į produktų galiojimo datą, kai juos perkate parduotuvėje ir per kokį laiką rekomenduojama juos suvartoti atidarius pakuotę", – pataria gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė.

Būtent Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II-ame skyriuje gydomi pacientai, susirgę salmonelioze, kampilobakterioze ir kitomis infekcinėmis ligomis. Nuo netinkamai laikyto maisto sunegalavusių žmonių pikas būna vasaros viduryje. Per 2014 metus Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II skyriuje net 63 pacientai gydyti nuo salmoneliozės, 22 – kampilobakteriozės. Maisto toksinė infekcija buvo diagnozuota 37 pacientams, o dar 148 gyventojai buvo gydyti nuo kitų žarnyno infekcijų.

Kaip pasireiškia maisto toksinė infekcija? Infektologė E. Tamašauskienė sako, kad simptomai būna ūmūs. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus jau porai valandų po suvalgyto maisto. Ligos pradžią lydi ryški intoksikacija – galvos skausmas, šaltkrėtis, aukšta temperatūra, pilvo spazmai, sunkumas skrandyje, bendras organizmo silpnumas. Neretai pacientai vemia, viduriuoja. Infekcinės žarnyno ligos ypač pavojingos vaikams ir vyresniems žmonėms. Dėl skysčių netekimo, elektrolitų disbalanso organizme gali sutrikti svarbių organų veikla, o jei sergama gretutinėmis lėtinėmis ligomis – pablogėti jų būklė. Pacientą stacionarizavus, jam skiriama intraveninė skysčių infuzija, sunkesniais atvejais – antibiotikai. Jei sunegalavęs žmogus pats gali gerti, tai gydytoja rekomenduoja nuolat gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį arba šiek tiek pasaldintą arbatą.

„Gydymas po apsinuodijimo nėra ilgas. Jis gali trukti 2-3 paras. Svarbiausia pacientui atstatyti skysčius, kurių intensyviai vemiant ar viduriuojant netenkama labai daug", – apie gydymą pasakojo infekcinių ligų gydytoja E. Tamašauskienė.

Gydytoja pastebėjo, jog apsinuodijimas vienokiu ar kitokiu maistu dažnai būna susijęs su didžiosiomis metų šventėmis. Pavyzdžiui, praėjus Velykoms, per savaitę buvo užfiksuoti 4 salmoneliozės atvejai. Salmonėlėmis galima užsikrėsti, jei nuo žalio kiaušinio nebuvo nuplautas kiaušinio lukštas prieš jį įmušant į tortams skirtą masę bei į kitų patiekalų ruošinius.

Vykstant į gamtą, dažnai užsukama į greito maisto užkandines, kur perkami mėsainiai, kebabai, čeburekai. Į iškylos vietą jie paprastai vežami ne šaltkrepšyje, nors turėtų būti atvirkščiai. Gydytoja pasidžiaugė, kad mažėja apsinuodijimų konditerijos gaminiais, ypač tortais. Vasarą vykstantys pobūviai, šeimos šventės, pramogos kaimo turizmo sodybose ir kavinėse  skatina lankytojus domėtis maisto kokybe ir tinkamu jo paruošimu. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai į ligoninę atvežami žmonės, apsinuodiję toje pat maitinimo įstaigoje. „Jeigu nors du žmonės sunegalavo valgę tą patį maistą – apsinuodijimo atvejis registruojamas ir tiriamas", – sakė infektologė E. Tamašausakienė, ragindama ir patiems būti atsakingiems už savo sveikatą.

Nors visuomenės sveikatos centrų specialistės dažnai tikrina viešojo maitinimo įstaigas, vis dėlto elementarioms higienos ir maisto produktų  ruošimo taisyklėms, nusižengiama dažnokai.

"Pastebėjau – kaip tik pavasaris, man ima dažniau skaudėti skrandį, jaučiu sunkumą, kartais net pykina. Ar metų laikas gali būti susijęs su tokių problemų paūmėjimu?" – klausia Tadas, 28 m.

Pavasaris – sunkus metas organizmui. Tad nieko keista, kad padaugėja nusiskundimų virškinamojo trakto veikla. Orams šylant, dienoms ilgėjant ir šviesėjant kinta elgsena. Ką jau kalbėti apie mitybą. Ypač kai imamasi pavasarinių dietų. Be to, reikia nepamiršti ir nuotaikos kitimų, kurie pavasarį itin dažni ir taip pat turi įtakos virškinimui.

Lemia gyvenimo kokybę

Bendra sveikata priklauso ir nuo sveikos virškinimo sistemos, kuri svarbi ne tik organizmą aprūpinant maistinėmis medžiagomis, bet ir apsaugant jį nuo ligos. Įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai gali turėti itin prastą poveikį gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, pilvo pūtimas gali priversti viešumoje ir iš gėdos raudonuoti. Ką jau kalbėti apie pilvo skausmus ir kitus nemalonius pojūčius.

Skirtingi simptomai gali nurodyti skirtingų organų – skrandžio, žarnyno, kasos, tulžies sistemos sutrikimus. Kita vertus, priežastys gali būti labai įvairios – nuo funkcinių sutrikimų iki labai sunkių ligų. Kai kuriais atvejais virškinamojo trakto ligos išryškėti gali nelauktai. Net tokie bendri virškinimo sutrikimai, kaip dirgliosios žarnos sindromas, lėtinis vidurių užkietėjimas ar refliuksas gali prasidėti netikėtai.

Svarbi mityba

Įtakos virškinamojo trakto veiklai, žinoma, turi ir mityba. Pastaraisiais dešimtmečiais virškinimo sutrikimais besiskundžiančių pacientų ypač padaugėjo, nes suprastėjo maisto produktų racionas. Situacija dviprasmiška – produktų gausa didelė, tačiau prastėjanti sveikata rodo, kad jų pasirinkimas – prastas. Vis dažniau diagnozuojami refliuksai, stemplės ir storosios žarnos (kolorektalinis) vėžys.

Todėl specialistai perspėja, kad būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Rekomenduojama valgyti sveiką Viduržemio jūros tipo dietos maistą, kur daug daržovių, naudingųjų mononesočiųjų riebalų. Įvairų maistą valgyti reikėtų dažnai ir nedidelėmis porcijomis, kad neapsunkintumėte virškinimo. Reiktų vengti paprastųjų angliavandenių, pusfabrikačių, alkoholio. Gerti pakankamai vandens ir kiek įmanoma daugiau judėti.

Komentaras

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja gastroenterologė Aušra Aleknaitė:

- Moksliniuose tyrimuose pastebėtas kai kurių virškinimo sistemos sutrikimų ar ligų padažnėjimas tam tikru metų laiku. Tai gali būti susiję pirmiausia su žmogaus mitybos skirtumais. Pavyzdžiui, rudenį ir žiemą mažiau valgoma vaisių ar daržovių. Tuomet didesnė rizika vidurių užkietėjimui. Racione padaugėja riebesnio maisto – padažnėja rėmuo, dispepsiniai pojūčiai. Vasaros metu, kai daugiau progų šventėms ir ypač užsitęsusioms, daugiau ir alkoholio sukeltų ligų – ūminių hepatitų, pankreatitų. Taip pat šiltuoju metų laiku dėl netinkamo produktų laikymo padaugėja apsinuodijimų maistu.

Įvairių simptomų priežastys gali būti labai įvairios – nuo funkcinių sutrikimų iki labai sunkių ligų. Jei atsirado naujų simptomų, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kas antras į kalnus ar šiltus kraštus išsiruošęs lietuvis viešnagės metu patiria virškinimo sutrikimų, taip pat dažnai keliautojus kankina alergijos bei ištinka smulkios traumos, sako vaistininkai. Jų teigimu, iš anksto nepasirūpinus, kaip greitai įveikti šiuos negalavimus, atostogos gali būti sugadintos.

„Pirmaisiais žiemos mėnesiais vaistinėse tradiciškai padaugėja žmonių, kurie prašo patarimų, kaip susikomplektuoti kelionės vaistinėlę. Sulaukiame pacientų tiek susiruošusiųjų ieškoti žiemos malonumų kalnuose, tiek bėgančių į šiltus kraštus nuo žvarbių orų namuose. Didžiausias tokių gyventojų rūpestis – kaip apsisaugoti nuo galimų sveikatos problemų svečioje šalyje. O jų, kaip rodo mūsų patirtis, pasitaiko apsčiai ir gali rimtai aptemdyti atostogas“, – sakė vaistinių tinklo vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Jos teigimu, absoliutus tokių negalavimų lyderis yra virškinimo sutrikimai, kuriuos patiria kone kas antras keliautojas. „Keliaudami valgome nereguliariai ir ne visuomet kokybiškus ir įprastus produktus, pasikeičia mūsų gyvenimo tempas ir būdas, padaugėja streso. Viso to palydovai – pilvo pūtimas ir maudimas, skrandžio deginimas. Tad visų pirma besiruošiant kelionei patariame pasiimti priemonių nuo viduriavimo ir rėmens, virškinimo fermentų, efektyviai padeda ir paprasčiausias angliukas“, – aiškino vaistininkė.

J. Švarcaitė atkreipė dėmesį, kad keliaujant taip pat dažnam pasireiškia alerginės reakcijos. „Preparatų nuo alergijos reikėtų pasiimti net ir nealergiškiems žmonėms, kuriems ji gali pasireikšti nuo egzotiško maisto ar sąlyčio su augalais, tuo tarpu nuolat kenčiantiesiems nuo alergijos rekomenduojama nepamiršti adrenalino. Dar vienas dažnas negalavimas - smulkios traumos, tad vaistinėlėje pravartu turėti skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų, šaldančių tepalų, elastinio binto, gydomųjų pleistrų“, – vardijo vaistininkė.

Specialistai tvirtina, kad nesvarbu, kur keliaujama, ar į kalnus, ar į šiltus kraštus, kelionės vaistinėlės turinys turėtų būti beveik tas pats. „Skirtųsi nebent tik apsauginio kremo nuo saulės kiekis. Tačiau tiek kalnuose, tiek pietų paplūdimiuose oda yra stipriai veikiama, tad apsauginis kremas yra tiesiog būtinas. Tiek nušalusią, tiek nudegusią odą svarbu tepti raminančiomis, drėkinančiomis, odos regeneraciją skatinančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, šaltalankių aliejumi. Jeigu kartu pasireiškia bendras negalavimas, silpnumas, šaltkrėtis, pagelbės karščiavimą mažinančios, skausmą malšinančios priemonės“, – sakė J. Švarcaitė.

Vaistininkės manymu, didžiausia klaida keliaujant, ypač po egzotines šalis, yra pernelyg atsipalaiduoti ir užmiršti atsargumą kelionės metu. „Prieš išvykstant į tolimą kelionę, reikėtų ne tik pagalvoti apie elementarias sveikatos prevencijos priemones, bet ir pasidomėti vakcinacijos rekomendacijomis. Keliaujant svarbu nepamiršti apsidrausti, o keliaujant po ES šalis pasirūpinti  Europos draudimo kortele, kuri nelaimės atveju leis gauti skubią pagalbą vietoje, negalvojant apie savo finansus“, – patarė J. Švarcaitė.

„Camelia“ atstovė įsitikinusi, kad lietuvių sąmoningumas savo sveikatos atžvilgiu didėja. „Šiandien keliaujame drąsiau, toliau ir dažniau, taip pat daug daugiau žinome apie savo sveikatą, galime imtis prevencijos. Pavyzdžiui, jeigu prieš gerą dešimtmetį dažnas keliautojas susirūpindavo pasiimti priemonių nuo odos nudegimo, tai šiandien didžioji dalis pacientų jau galvoja, kaip išvengti to nudegimo“, – sakė ji.

Pilvo skausmai, apsinuodijimai, traumos – tokiais negalavimais klaipėdiečiai skundėsi per Kalėdas. Tačiau medikai pastebėjo, kad labiausiai uostamiesčio gyventojus išvargino pasirengimas šventėms.

Pasak Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotojos, vyriausiosios slaugos administratorės Nijolės Dambrauskienės, šiemet klaipėdiečiai Kalėdas šventė pakankamai ramiai.

Daugiausia darbo medikai turėjo prieš šventes – gruodžio 23-ąją. Daugiausia skųstasi lėtinių ligų paūmėjimais.

„Matyt, žmonės pavargo besiruošdami šventėms: ruošdami vaišes, ieškodami dovanų artimiesiems. Kankino stresas, kaip priimti svečius, sutikti šventes. Dėl to ir sušlubavo sveikata“, – svarstė pavaduotoja.

Darbo greitosios pagalbos medikams netrūko ir gruodžio 26 bei 27 dienomis. Iškvietimų buvo 30 proc. daugiau nei įprastomis dienomis.

N.Dambrauskienė pabrėžė, kad susitvarkyti pavyko. Šventiniu laikotarpiu budėjo viena brigada daugiau nei įprastai – ne aštuonios, o devynios. Didesnės medikų pajėgos budės iki sausio 2 dienos.

Klaipėdiečiai kreipėsi dėl apsinuodijimo alkoholiu. Neišvengta ir traumų, iškritus pirmajam gausesniam sniegui. Buvo ir sumušimų, ir lūžių.

„Iškrito sniegas. Vaikai ėjo čiuožinėti su rogutėmis nuo kalniukų. Tad prasidėjo ir traumos“, – komentavo pavaduotoja.

Sulaukta vieno kito iškvietimo ir dėl pilvo skausmų, virškinimo sutrikimų. Daugiausia dėl tokių negalavimų kreipėsi jauni žmonės.

„Per šventes valgoma daug ir įvairaus maisto. Persivalgoma. Maistas nėra derinamas. Dėl to atsiranda virškinimo sutrikimai, pilvo skausmai. Tokie iškvietimai nenustebino“, – pasakojo pavaduotoja.

Greitosios pagalbos medikai kaupiasi Naujųjų metų sutiktuvių nakčiai. Paprastai per šią šventę medikams darbo būna kur kas daugiau nei per Kalėdas.

Nors paprastai per Kūčias ir Kalėdas būna nukrauti gausiomis vaišėmis, nusiskundimų dėl maisto produktų kokybės nesulaukta.

„Šventiniu laikotarpiu gavome kelis nusiskundimus, tačiau ne dėl maisto, o kainų nurodymo. Kalėdos visada būna ramios. Tai šeimos šventė. Dauguma valgo namuose. Į kavines neina. Nėra organizuojami ir banketai. Be to, oras šaltas. Jis palankesnis laikyti maisto produktams“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paguldyta į ligoninę, pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius.

BNS žiniomis, parlamento vadovei atlikta nedidelė operacija.

Pasak Seimo pranešimo, L.Graužinienė į Vilniaus universitetinę ligoninę vėlų pirmadienio vakarą paguldyta dėl kilusių skausmų pilvo srityje.

Šiuo metu ji jaučiasi gerai ir yra medikų priežiūroje, teigiama pranešime.

Planuojama, kad Seimo pirmininkė iš ligoninės bus išleista artimiausiu metu, medikams atlikus visus būtinus tyrimus.