Šios permainos be jokių abejonių kelia grėsmę Antarktyje perinčių pingvinų populiacijai.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas prieš kelias savaites lankėsi Antarktidoje, norėdamas savo akimis pamatyti grėsmingai spartėjantį ledo tirpsmą.

A. Guterresas ir jo palyda apkeliavo ledynus, lankėsi Čilės Eduardo Frei oro pajėgų bazėje Karaliaus Džordžo saloje.

Antarkties viduryje dar žėri ledas, tačiau jis taip pat trapus. O tai pavojinga tūkstančiams čia nuolat perėti susirenkantiems pingvinams.

Šis aukšto JT pareigūno vizitas Antarktyje buvo susijęs su Dubajuje vykusiomis pasaulinėms deryboms dėl klimato kaitos ir dėl to kylančių grėsmių planetai.

A. Guterresas pabrėžė, kad tai rimtas priminimas tautoms, jog pasaulis turėtų palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, kad būtų išvengta blogiausių planetos atšilimo padarinių – grėsmės, kuri vieną dieną gali sunaikinti šių išskirtinių paukščių populiaciją.

Iš penkių stebėtų vietų Belingshauzeno jūros regione visose, išskyrus vieną, jauniklių sumažėjo 100 proc., rašoma pranešime „Nature“ žurnale „Communications: Earth & Environment“.

Jie tai pavadino katastrofiška veisimo nesėkme.

„Tai pirmas didelis nesėkmingas imperatoriškųjų pingvinų veisimasis keliose kolonijose dėl jūros ledo nykimo, ir tai tikriausiai yra būsimų įvykių ženklas, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinis autorius Peteris Fretwellas (Piteris Fretvelas), Britų Antarkties tyrimų tarnybos tyrėjas. – Jau kurį laiką tai prognozavome, tačiau iš tikrųjų matyti, kaip tai vyksta, yra niūru.“

Praėjusių metų pavasarį Pietų pusrutulyje – nuo rugsėjo vidurio iki gruodžio vidurio – Pietų vandenyne, ypač vakarinėje Antarktidos pusiasalio pakrantėje, kuri yra pagrindinė didžiausių pasaulyje pingvinų rūšių veisimosi vieta, buvo rekordiškai mažai jūros ledo.

Ankstyvas ledo, kuris susiformuoja ant atvirų vandens telkinių greta sausumos, lūžis tapo pražūtingas tūkstančiams jauniklių, dar nepakankamai subrendusių, kad susidorotų su šaltais vandenimis.

Imperatoriškojo pingvino jauniklis išsirita iš kiaušinio, kurį žiemą šildo patinas, o veisimosi poros patelė išsiruošia į du mėnesius trunkančią žvejybos ekspediciją. Grįžusi į koloniją, ji maitina išsiritusius jauniklius.

Kad išgyventų savarankiškai, jaunikliai turi užsiauginti vandeniui nelaidžias plunksnas – šis procesas paprastai prasideda gruodžio viduryje ir trunka porą savaičių.

Tačiau ledas Belingshauzeno jūros kolonijose pradėjo slinkti praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

„Ledas suskils, subyrėdamas arba suskildamas į plūduriuojančias sangrūdas, – paaiškino P. Fretwellas.

„Į vandenį įkritę jaunikliai greičiausiai nuskęs, bet net jei jiems pavyks išlipti, jie greičiausiai mirtinai sušaltų“, – pridūrė jis.

Vasario viduryje Antarktidos jūros ledo plotas sumažėjo iki 2 mln. kv. km, tai yra apie 30 proc. mažesnio ploto nei 1981–2010 metų vidurkis.

Pingvinus traukia judantys šviesūs objektai, todėl kai tik į delfinariumą atėję vaikai ėmė į aptvaro pusę spiginti saulės zuikučius, vienas šių gyvūnų ėmė itin intensyviai kraipyti galvą, akimis sekdamas atspindžio judėjimą ant sienos. Veikiausiai manė, kad tai žuvis.

Tiesa, kiti į šviesulį nelabai kreipė dėmesį.

"Atspindį seka todėl, kad pingvinai – plėšrūnai. Vienas jų – visiškas optimistas. Matyt, galvojo, kad sugaus. O kiti kažkokie liūdni, jų nedomino atspindžiai", – paaiškino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Lankytojai nufilmavo, kaip du pingvinai iš viso būrio kraipo galvas ir seka saulės atspindį. Kiti gyvūnai atrodė apatiški.

Aš nežinau, ar sliekai žaidžia.

"Jie veikiausiai buvo paėdę, apie vidurdienį gyvūnai ilsisi. Kodėl kiti gaudė saulės zuikučius? Katinas juk irgi gaudo, nes katinas, kaip ir pingvinas, yra medžiotojas. Pingvinai maitinasi žuvytėmis, krevetėmis, kriliumi", – paaiškino R.Dailidė.

Vis dėlto pingvinų dėmesys saulės zuikučiams – trumpalaikis.

"Suveikia instinktas, o vėliau supranta, kad tai netikras dalykas, nustoja domėtis. Paukščiams yra būdinga žaisti, kaip ir aukštesnio išsivystymo žinduoliams. Jei gyvūnas žaidžia, vadinasi, jis turi intelektą. Žaidimas yra priimtinas intelektualiems padarams. Aš nežinau, ar sliekai žaidžia. Bet kai reikia jų naktį žvejybai pagauti, jie visi – lengvaatlečiai, tikri sportininkai. Kaip kokie bėgimo čempionai", – juokavo R.Dailidė.

Gyvūnų medžioklės instinktų aštrumas gali priklausyti ir nuo amžiaus.

"Gyvūnai taupo energiją. Gyvūnai nesivalkioja taip, kaip žmonės", – tikino R.Dailidė.

Į Lietuvos jūrų muziejų pirmieji pingvinai atkeliavo 1977 m. Tai buvo kuoduotieji pingvinai. Dabar muziejuje gyvena 20 pingvinų. 12 iš jų – Humbolto porūšio (Spheniscus humboldti). Aštuoni buvo įsigyti prieš ketverius metus, iš karto po akvariumo rekonstrukcijos, dar keturi – pernai.

Šie Pietų Amerikos gyventojai į Lietuvą buvo atskraidinti iš Vokietijos Sababurgo ir Zittau zoologijos sodų.

Muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, kad nusipirkti pingvinų tikrai nėra lengva.

„Šios ketveriukės mes sulaukėme užsisakę prieš trejus metus, – pasakojo biologas. – Gyvasis pirkinys kainavo 59 tūkst. eurų.“

Pingvinai – reti, nykstantys neskraidantys jūrų paukščiai. Iš gyvosios gamtos imti juos į zoologijos sodus draudžiama, todėl papildyti muziejaus būrį galima tik įsigyjant iš kitų zoologijos sodų. Tačiau ne kiekvienas zoologijos sodas gali apskritai jų įsigyti. Jie parduodami tik EAZOS – Europos akvariumo ir zoologijos sodų asociacijos – nariams, kurie gali užtikrinti puikias gyvenimo sąlygas. Pingvinai buvo atskraidinti į Vilnių iš Frankfurto transportinėse dėžėse reisiniu lėktuvu, be jokių palydovų. O jau Vilniaus oro uoste juos pasitiko A.Grušas.

Klaipėdoje paukščiai iš karto buvo įleisti į būrį. Kopgalio pingvinai juos priėmė kaip ilgai lauktus gentainius.

Anot A.Grušo, gavus pateles jau galima tikėtis ir laukti, kad pingvinai pradės poruotis ir vesti pingvinukus.

„Deja, lankytojai jų tikriausiai neatskirs nuo senbuvių, – šypsojosi biologas. – Mes patys tik uždėję žymeklius galėsime atskirti naujokes.“

Jame buvo kviečiami dalyvauti ir vaikai, ir suaugusieji, ir mėgėjai, ir profesionalai, pranešė muziejus.

Gyventojai buvo kviečiami piešti pingvinus ir trumpai užrašyti jų pokalbį, darbą nufotografuoti ir atsiųsti Lietuvos jūrų muziejui asmenine „Facebook“ žinute.

Pasaulinę pingvinų dieną bus išrinkti ir apdovanoti nugalėtojai, muziejus taip pat pristatys bei pakvies klausytis pingvinų istorijų, kurias užrašė ir šmaikščiai įgarsino muziejaus biologas Pavelas Kulikovas, prižiūrintis ir pingvinus.

Pasaulinė pingvinų diena siejama su imperatoriškaisiais ir Adelės pingvinais, kurie peri Antarktidos pakrantėse. Šiuo metu Antarktikoje prasideda pingvinų migracija. Prasidėjus žiemai šie gyvūnai keliauja į žemyno gilumą padėti kiaušinių, o pavasarį, kai ledas pradeda tirpti, su jaunikliais grįžta gyventi į vandenyną.

Prieš trejus metus Lietuvos jūrų muziejaus pingvinų banda atnaujinta. Tuomet į rekonstruotą pingvinariumą iš Jungtinės Karalystės atgabenta Humbolto (Spheniscus humboldti) pingvinų.

Anot muziejaus atstovų, jie puikiai aklimatizavosi, priprato prie darbuotojų ir susidraugavo su muziejaus pingvinais-senbuviais.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pingvinų bandai atnaujinti ieškota keliolika metų.

„Tai tikrai sudėtingas uždavinys. Humbolto pingvinai – reti gyvūnai, juos imti iš gamtos draudžia tarptautinės konvencijos, galima įsigyti tik iš zoologijos sodų, kurie juos veisia. Gyvasis pirkinys muziejui kainavo arti 80 tūkst. eurų“, – teigė ji.

Lietuvos klimatas artimas šių pingvinų gimtųjų vietų klimatui. Jie gyvena Čilės ir Peru pakrantėje, pro kurią prateka vėsi Humbolto srovė.

Pingvinai gyvena ir Pietų jūrų salose, pietiniuose Australijos pakraščiuose, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, net Pietų Afrikos pakrantėse.

Čikagos jūrų muziejaus pavyzdžiu, Klaipėdos analogiško muziejaus darbuotojai savo pingvinus išvedė pasivaikščioti po muziejų. Iki šiol jie laiką leisdavo tik lauko baseine ir jiems skirtose vidaus patalpose.

Muziejaus atstovės Ninos Puteikienės teigimu, paskelbus karantiną, gyvenimas jame nesustojo. Kai muziejuje nevaikšto lankytojai, gyvūnų prižiūrėtojai išleido pasivaikščioti pingvinus.

„Jie susidomėję apžiūrėjo akvariumus ir, be abejo, žaidė bei išdykavo. Pasak Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, jiems patinka kibinti prižiūrėtojus, o vieną iš jų – Rūką – itin sudomino batų raištis. Rūkas, vos pamatęs tą raištelį, kiekvieną sykį ima jį taršyti“, – kalbėjo N.Puteikienė.

Lietuvos jūrų muziejuje dabar gyvena 18 pingvinų. Prieš dvejus metus, iš karto po rekonstrukcijos, Jūrų muziejus įsigijo aštuonis Humbolto (Spheniscus humboldti) pingvinus iš Winghamo Wildlife zoologijos parko (Jungtinė Karalystė).

Naujojoje bandoje – penki patinėliai ir trys patelės. Dešimt pingvinų yra iš senosios Kopgalio bandos.

Anot muziejaus direktorės Olgos Žalienės, Humbolto pingvinai – reti gyvūnai, juos imti iš gamtos draudžia tarptautinės konvencijos, galima įsigyti tik iš zoologijos sodų, kurie juos veisia.

Gyvasis pirkinys muziejui kainavo arti 80 tūkst. eurų.

Reportažo autorius Alfonsas Mažūnas

Karališkieji pingvinai Skipperis ir Pingas yra dešimties metų amžiaus. Jie praleidžia labai daug laiko kartu ir saugo kiaušinį nuo kitų pingvinų. „Tos pačios lyties pingvinų porų yra ir natūralioje gamtoje“, – aiškino ekspertas. Tai gyvūnų karalystėje esą nėra neįprasta.

Kad minėti pingvinai nori tapti tėvais, jie signalizavo jau kurį laiką. „Jie mėgino perėti žuvis ir akmenis“, – pasakojo M. Jägeris. Tikrą kiaušinį prižiūrėtojai Skipperiui ir Pingui pasiūlė liepos viduryje, ir abu patinėliai iš karto ėmėsi darbo.

„Mes nežinome, ar šis kiaušinis yra apvaisintas“, – sakė zoologijos sodo atstovas. Jei taip, tai tuomet po 55 dienų išsiris jauniklis.

Tai, kad tarp karališkųjų pingvinų perėjimu pakaitomis rūpinasi patinėlis ir patelė, yra normalu.

Britanijos Antarkties tyrimų programa (British Antarctic Survey, BAS) naudojosi palydovinėmis nuotraukomis, tirdama pingvinų koloniją, įsikūrusią Vedelio jūros Halio įlankoje. Paprastai ten kasmet peri iki 25 tūkst. pingvinų porų.

Mokslininkai nustatė, kad 2016 metais, kai neįprastai šilti ir audringi orai suskaldė jūrinį ledą, ant kurio pingvinai paprastai augina savo jauniklius, beveik visi mažyliai žuvo.

Panašiai nutiko iš 2017 bei 2018 metais.

BAS pranešė, kad Halio įlankos kolonija „beveik visiškai išnyko“.

„Pastarąjį dešimtmetį stebėjome šią ir kitas regiono populiacijas, naudodamiesi labai didelės raiškos palydovinėmis nuotraukomis“, – sakė BAS nuotolinių tyrimų specialistas Peteris Fretwellas (Piteris Fretvalas).

„Galime įvertinti populiacijas, remdamiesi žinomu grupių tankumu, kad patikimai apskaičiuotume kolonijos dydį, – pridūrė jis. – Šios nuotraukos aiškiai parodė katastrofinę veisimosi nesėkmę šioje vietoje per pastaruosius trejus metus.“

Toks visiškas nesugebėjimas sėkmingai susilaukti palikuonių šioje vietoje neturi precedento.

Vis dėlto tyrėjai atkreipė dėmesį, kad pingvinų kolonija, įsikūrusi ant netoliese esančio Dosono-Lambtono ledyno, „reikšmingai padidėjo“, todėl tikėtina, kad dalis Halio įlankos kolonijos paukščių migravo į kitą vietą, kur sąlygos perėti palankesnės.

BAS pingvinų ekspertas Philas Trathanas (Filas Treitanas) sakė, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, ar jūros ledo skeldėjimą Halio įlankoje paskatino klimato kaita.

„Tačiau toks visiškas nesugebėjimas sėkmingai susilaukti palikuonių šioje vietoje neturi precedento“, – pabrėžė jis.

Imperatoriškieji pingvinai, stambiausi iš savo giminaičių, ypač išgarsėjo pasaulyje, kai 2005 metais buvo išleistas dokumentinis filmas „Migruojantys paukščiai 2: imperatoriaus kelionė“ (La Marche de l'empereur), vaizduojanti jų kasmetinį žygį per ledo platybes, taip pat 2006 metų animacinis filmas „Linksmos pėdutės“ (Happy Feet).

Vis dėlto šių paukščių populiacija, gyvuojanti Žemės pietiniame pakraštyje, tikriausiai sumažės iki 70 procentų, jeigu planetos klimatas toliau šils.

2015 metais paskelbtoje studijoje rekomenduojama šią rūšį įtraukti į Tarptautinę raudonąją knygą.