Kaip BNS sakė Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žukauskaitė, gautų tarptautinių perlaidų per šių metų pirmąjį pusmetį buvo maždaug 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o išsiųstų – apie 35 proc. mažiau.

„Tikėtina, kad dėl to tarptautinių gautų perlaidų per visus 2022 metus bus 15 proc. mažiau nei 2021-aisiais, o tarptautinių išsiųstų – iki 30 proc. mažiau“, – sakė D. Žukauskaitė.

Vietinių perlaidų siunčiama taip pat mažiau: gautų perlaidų šiemet, 23 proc. mažiau, o išsiųstų – taip pat 23 proc. mažiau. Vietinių perlaidų skaičius 2022 metais, prognozuojama, gali būti iki 20 proc. mažesnis nei 2021-aisiais.

„Šį mažėjimą, tikėtina, daugiausiai lemia mažesnis gyventojų naudojimasis grynaisiais pinigais ir populiarėjantys alternatyvūs finansinių perlaidų būdai (naudojant bankų programėles, „Revolut“ –  BNS)“, – teigė D. Žukauskaitė.

Šiuo metu vidutinė siunčiamos tarptautinės perlaidos suma siekia 290 eurų, o gaunamos – 320 eurų. Tuo metu tiek siunčiamos, tiek gaunamos vietinės perlaidos vidurkis yra apie 120 eurų.

Lietuvos paštas, motyvuodamas komerciškai jautria informacija, nenurodo aptarnautų perlaidų kiekio.

Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos.

„Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln. eurų per mėnesį, o atėjus pandemijai tas skaičius nusirito iki 40 mln. eurų ir žemiau“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad emigrantų perlaidų sumažėjimas nėra ilgalaikė tendencija, o greičiau išimtis nei taisyklė, kurią lėmė ribotos emigrantų galimybės šiuo metu atvykti į Lietuvą.

„Iki pandemijos emigrantai atvažiuodavo į Lietuvą, čia apžiūrėdavo ir investuodavo į nekilnojamąjį turtą. Dabar to daryti jie taip lengvai nebegali, nes yra taikomi dideli judėjimo apribojimai, todėl sumažėjus nekilnojamojo turto įsigijimams ir emigrantų pervedimai tampa mažesni“, – BNS tvirtino M. Dubnikovas.

„Manau, kad tai yra pagrindinė priežastis, nes iš Didžiosios Britanijos ar Norvegijos tie pinigų srautai keliaudavo ne vartojimui, o investicijoms į nekilnojamąjį turtą“, – pridūrė jis.

Anot ekonomistų, tam tikros įtakos perlaidų mažėjimui turėjo ir užsienio valiutų atžvilgiu sustiprėjęs euras, taip pat išaugęs į Lietuvą gyventi ir dirbti grįžtančių žmonių skaičius, tačiau tai yra labiau antraeilės priežastys.

„Sumažėjo ne tik perlaidos į Lietuvą, tačiau ir pervedimai iš Lietuvos iš užsienį, kuriuos daro čia esantys nerezidentai. Tai rodo, kad pandemija sujaukė ne tik Lietuvos emigrantų gyvenimą, ji aplamai padarė žmones atsargesnius, todėl jie pinigus kol kas yra linkę pasilaikyti sau ir neskubėti siųsti namo“, – teigė T. Povilauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos banko duomenys atspindi tik per kredito įstaigas ir kitas finansų bendroves daromas perlaidas.

„Nežinome, kaip keitėsi, pavyzdžiui, grynųjų pinigų judėjimas į ir iš Lietuvos. Negalima atmesti galimybės, kad alternatyviais kanalais pinigų judėjimas kažkiek išaugo“, – sakė SEB ekonomistas.

Jis prognozavo, kad 2021 metais tarptautinių perlaidų srautai atsigaus, tačiau dar nepasieks 2019 metais buvusių sumų. M. Dubnikovas taip pat teigė, kad kitąmet greitų permainų tikėtis neverta.

„Aš manau, kad 2021 metų pirmąjį pusmetį mes dar turėsime panašius, o gal net griežtesnius apribojimus, o kaip bus antrąjį pusmetį kol kas prognozuoti sunku. Manau, kad karantino ir su juo susiję judėjimo apribojimai turėtų laisvėti, bet vienas Dievas žino, kada tai nutiks“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Pasak jo, masiškas gyventojų vakcinavimas prasidės tik gegužės ar birželio mėnesiais, kai šalį pasieks daugiausia vakcinų, todėl kažkokių permainų galima laukti tik vasaros pabaigoje arba rugsėjo mėnesį.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, emigrantų pervedimai į Lietuvą per devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, smuko 38 proc. iki 510 mln. eurų. Anot LB ekonomistų, ankstesniais metais nuo 2,6 iki 4 proc. šalies BVP sudarę srautai, šiemet, tikėtina, kad nesieks nei 2 procentų.

I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad emigrantų perlaidos į Lietuvą yra reikšmingos: „Pastaruosius keletą metų kasmet sulaukiame daugiau kaip milijardo eurų į šalį šia forma, o tai sudaro apie 3 proc. viso šalyje sukuriamo BVP. Kad lengviau būtų suprasti šių lėšų mastą, [galiu pasakyti, kad] jos yra lygintinos su per 2016 metus įsisavinta ES struktūrinių fondų parama, o pagal perlaidų santykio su BVP rodiklį Lietuva rikiuojasi ES šalių viršūnėje. Tad, nors ir išgyvename didžiausią emigraciją ES, emigrantai mūsų šalies nepamiršta ir rūpinasi čia likusiais savo artimaisiais.

Žiūrint į istorinę perlaidų eilutę, daugiausia pinigų sulaukta 2013–2014 m. – atitinkamai 1,37 mlrd. ir 1,47 mlrd. Eurų. Pernai šis rodiklis siekė 1,1 mlrd., o per šių metų du ketvirčius – 0,55 mlrd. eurų, tad ir metinis rezultatas neturėtų būti prastesnis nei pernai. Emigrantų perlaidos Lietuvos ekonomikai reikšmingos, nes šie pinigai išleidžiami Lietuvoje prekėms ir paslaugoms pirkti, be to, jie atlieka socialinę funkciją, nes dažnai prisideda prie senjorų, neretu atveju gyvenančių regionuose, finansinės gerovės. Taip pat neretai emigrantų lėšos naudojamos nekilnojamajam turtui įsigyti investiciniais tikslais arba ketinant ateityje grįžti į tėvynę.“

Prognozuoja perlaidų mažėjimą

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad nuo 2015-ųjų emigrantų perlaidos mažėjo tiek nominalia išraiška, tiek kalbant apie  santykį su BVP. Panaši tendencija, pasak jos, numatoma ir artimiausius metus.

„Priežasčių, kodėl pastaruoju laikotarpiu emigrantų perlaidos mažėja, yra bent keletas. Visų pirma, jos mažėja, nes ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, auga darbo užmokestis, tad paramos poreikis iš išvykusių giminaičių menksta. Kita galima priežastis – emigrantai greičiausiai vis dažniau išvyksta su šeimomis, tad neretai neturi šalyje likusių artimųjų, kuriems reikėtų paramos.

Prie sumenkusių perlaidų prisidėjo ir smukusi Britanijos svaro sterlingų vertė euro atžvilgiu, ypač po Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES. Apie penktadalį visų asmeninių perlaidų į Lietuvą sudaro perlaidos iš Britanijos“, – teigia L. Galdikienė.

Pasak ekonomistės, tebesitęsiant Lietuvos ekonomikos ir atlyginimų, socialinių išmokų augimui, o eurui brangstant pagrindinių valiutų atžvilgiu, mažai tikėtina, jog perlaidų į Lietuvą mažėjimo tendencija 2018–2019 metais pasikeis.

Tiesa, kaip pastebi I. Genytė-Pikčienė, nepaisant „Brexit“, Lietuvos emigracijos statistika rodo emigracijos suintensyvėjimą – pernai emigracijos į Jungtinę Karalystę mastai buvo didžiausi per pastaruosius penketą metų; preliminarūs šių metų rodikliai rodo, kad jie bus dar didesni, o tai gali reikšti perlaidų iš Britanijos augimą.

„Brexit“ tik pagreitina dvejojančiųjų apsisprendimą ir šiuo metu tvyranti nežinomybė dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES tikrai lietuvių negąsdina. Kalbant apie perlaidas į Lietuvą, jų apimtys dėl šių tendencijų didės“, – mano I. Genytė-Pikčienė.

Emigrantai atranda naujas platformas perlaidoms

Perlaidų paslaugos neteikiančio SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė pastebi, kad nuolat auga tiek gautų tarptautinių lėšų pervedimų skaičius, tiek bendra jų suma.

„Pavyzdžiui, šių metų pirmą pusmetį SEB banko klientų gautų tarptautinių mokėjimų eurais skaičius išaugo 27 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia tarptautinių mokėjimų klientai įprastai vykdo gruodžio mėnesį – didžiųjų metų švenčių laikotarpiu“, – kalba J. Bazevičiūtė.

Internetinės pinigų pervedimo platformos „TransferGo“ Baltijos regiono komunikacijos vadovė Aurelija Petrauskytė-Latakė teigia, kad šie metai jų kompanijai buvo rekordiniai.

Į Lietuvą didžiausi perlaidų srautai atkeliauja iš tų šalių, kuriose mūsų emigrantų diasporos didžiausios.

„Matome itin spartų klientų ir perlaidų skaičiaus augimą. Klientų skaičius išaugo du kartus, šiuo metu siekia 350 tūkst. vartotojų.

Žmonės renkasi greitus ir lanksčius sprendimus, to tikisi ir iš pinigų perlaidų. Tad itin didelę įtaką klientų skaičiaus augimui turėjo mūsų nauja paslauga, leidžianti atlikti pinigų perlaidas iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija per 30 minučių. Tai rodo ir mobiliosios aplikacijos populiarumas“, – sako pašnekovė.

Pinigų srautai lėtėja po švenčių

Pasak I. Genytės-Pikčienės, analizuojant Lietuvos banko renkamus ketvirtinius perlaidų duomenis, matomas sezoniškumas – didžiausi perlaidų šoktelėjimai vyksta paskutinįjį ketvirtį, kiek daugiau lėšų sulaukiame ir trečiąjį ketvirtį, o mažiausiai pinigų paprastai šalį pasiekia pirmąjį ketvirtį.

„Natūralu, finansinė paspirtis ypač reikalinga artėjant svarbiausioms metų šventėms ar prasidėjus mokslo metams. Į Lietuvą didžiausi perlaidų srautai atkeliauja iš tų šalių, kuriose mūsų emigrantų diasporos didžiausios. Tai Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Airija.

Perlaidų sumos iš Lietuvos taip pat yra nemenkos. Pernai metų duomenimis, perlaidų suma iš Lietuvos sudarė 426 mln. eurų, šiemet per pirmus du ketvirčius – 198 mln. eurų, t.y. 7 proc. mažiau nei pernai. Vis dėlto, palyginti su perlaidų įplaukomis, mūsų perlaidos į užsienį yra 2,6 karto mažesnės“, – skaičiuoja ekonomistė.

A. Petrauskytė-Latakė pažymi, kad šiemet šventiniu laikotarpiu, kaip ir kasmet, matomas pinigų perlaidų skaičiaus augimas, itin daug pavedimų vyksta šeimos nariams, tad pavedimo paskirtyje matoma daugybė žodžio „mamai“ variacijų.

LRT.lt primena, kad šiemet tarpbankiniai (tarp skirtingų bankų ar kredito unijų) pinigų pervedimai nevyks gruodžio 23–26 dienomis. Priartėjus Naujiesiems, norint pinigus pervesti iš vieno banko į kito banko sąskaitą tą pačią darbo dieną, dar iki šventinio savaitgalio, pervedimą reikės atlikti ne vėliau nei gruodžio 29 dienos 16 val., kitu atveju pinigai į sąskaitą bus įskaityti tik sausio 2 dieną.

Vietinių pinigų perlaidų 2016-aisiais per ,,Lietuvos paštą" išsiųsta trečdaliu, t. y. 32,7 proc., daugiau, palyginti su prieš tai buvusiais metais. Suskaičiuota, kad beveik 8 iš 10 pinigų perlaidų yra siunčiamos į banko sąskaitą, o penktadalis išmokama paštuose arba finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose. Pinigų perlaidų, kurias laiškininkai pristato gavėjams į namus, pernai padaugėjo daugiau nei 16 proc.

„Vietinių pinigų perlaidų populiarumą lemia tai, kad siunčiant pinigus nei siuntėjui, nei gavėjui nebūtina turėti sąskaitos banke, o pinigai pašte ar „PayPost“ skyriuose gali būti išmokami grynaisiais vos per kelias minutes po perlaidos išsiuntimo. Be to, siūlome įvairių pinigų perlaidų atsiėmimo galimybių.

Taip pat vietinės pinigų perlaidos tampa alternatyva banko mokėjimo nurodymui (pavedimui), nes visoje šalyje – tiek didmiesčiuose, tiek miesteliuose – turime tankų paslaugų teikimo vietų tinklą, kur atliekamos kasdienės finansinės operacijos“, – pažymėjo ,,Lietuvos pašto" Finansinių paslaugų departamento vadovė Ingrida Čegytė-Grinienė.

Iš Lietuvos pernai pinigų siųsta į 157 užsienio šalis, o palyginti su 2015-aisiais, siunčiamų tarptautinių pinigų perlaidų išaugo beveik 32 proc. Daugiausia pinigų perlaidų siųsta į Rusiją (vidutinė siunčiamų pinigų suma – 237 eurai), Ukrainą (192 Eur), Jungtinę Karalystę (219 Eur), Vokietiją (284 Eur), Ispaniją (364 Eur).

Pernai ,,Lietuvos paštas" išmokėjo beveik 6 proc. daugiau tarptautinių pinigų perlaidų nei užpernai. Didžiausi pinigų srautai, kurie atkeliauja iš Jungtinės Karalystės, pernai susitraukė beveik 10 proc. „Pinigų perlaidų, siunčiamų į Lietuvą, srautams nemažą įtaką daro valiutų kurso pokyčiai. Po istorinio britų apsisprendimo trauktis iš Europos Sąjungos ženkliai euro atžvilgiu nukritęs ir toliau svyruojantis svaro sterlingų kursas lėmė, kad iš gausiausią lietuvių emigrantų bendruomenę telkiančios Jungtinės Karalystės pinigų į Lietuvą mažiau siųsta “, – aiškino I. Čegytė-Grinienė.

2016 metais daugiausia tarptautinių pinigų perlaidų buvo gauta iš Jungtinės Karalystės (vidutinė gautų pinigų suma – 151 eurai), Vokietijos (241 Eur), Jungtinių Amerikos Valstijų (338 Eur), Airijos (190 Eur), Rusijos (326 Eur).

„Ateinančią savaitę laukiame didžiausio tiek vietinių, tiek tarptautinių pinigų perlaidų srauto. Kasmet prieš šv. Kalėdas išaugantis pinigų perlaidų siuntimas rodo, kad ne tik paštu keliaujančios šventinės dovanų siuntos, bet ir pinigai yra viena iš populiariausių kalėdinių dovanų.

Pinigų perlaidos, esant dideliam paštų ir finansinių paslaugų „PayPost“ skyrių tinklui tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose, yra patogus būdas gyventojams gauti ar išsiųsti pinigus“, – teigė ,,Lietuvos pašto“ Rinkodaros ir pardavimų direktorius Aurimas Čiagus.

Praėjusių metų gruodį pinigų perlaidų per ,,Lietuvos paštą“ išmokėta 23 proc. daugiau, nei išmokama įprastą mėnesį.

Prieškalėdiniu laikotarpiu pinigų į Lietuvą dažniausiai atkeliauja iš gausias lietuvių emigrantų bendruomenes turinčių šalių: Jungtinės Karalystės (vidutinė pinigų perlaidos suma – 163 Eur), Vokietijos (340 Eur), Jungtinių Amerikos Valstijų (203 Eur), Rusijos (308 Eur).

A. Čiagus atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra ne tik pinigų perlaidas gaunančioji, bet vis dažniau tampa ir pinigus siunčiančiąja šalimi. Pavyzdžiui, pernai prieš šv. Kalėdas į užsienį buvo išsiųsta apie 37 proc. daugiau pinigų perlaidų, lyginant su įprastu metų mėnesiu.

Daugiausia pinigų iš Lietuvos iškeliauja į Rusiją (vidutinė pinigų perlaidos suma – 217 Eur), Ukrainą (172 Eur), Jungtinę Karalystę (244 Eur), Vokietiją (262 Eur), JAV (417 Eur).

,,Lietuvos paštas" skaičiuoja, kad vietinių pinigų perlaidų siuntimas sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2015-ųjų laikotarpiu, išaugo net trečdaliu. „Žmonės paštuose naudojasi pinigų perlaidų paslauga kaip alternatyva bankų mokėjimo nurodymams (pavedimams). Net 4 iš 5 vietinių pinigų perlaidų nukeliauja į bankų sąskaitas. Tai rodo, kad gyventojai vis dažniau kasdienes finansines operacijas renkasi atlikti paštuose ir „PayPost“ skyriuose“, – pažymėjo ,,Lietuvos pašto" Rinkodaros ir pardavimų direktorius Aurimas Čiagus.

Į bankų sąskaitas vietinių pinigų perlaidų šiemet išsiųsta beveik 38 proc. daugiau nei pernai, penktadaliu daugiau pinigų buvo siunčiama atsiimti paštuose ar „PayPost“ skyriuose, beveik dešimtadaliu daugiau pinigų perlaidų pristatyta gyventojams į namus. 

Tarptautinių pinigų perlaidų srautas, palyginti su 2015-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais, taip pat smarkiai išaugo. Iš užsienio į Lietuvą atkeliavo dešimtadaliu daugiau pinigų perlaidų, o iš Lietuvos svetur išsiųstų pinigų srautas padidėjo net 32,5 proc.

Daugiausia pinigų iš Lietuvos siųsta į Rusiją (vidutinė pinigų perlaidos suma – 235 Eur), Ukrainą (184 Eur), Jungtinę Karalystę (219 Eur), Vokietiją (281 Eur), Jungtines Amerikos Valstijas (495 Eur), Ispaniją (386 Eur).

Paštuose ir finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose daugiausia išmokėta pinigų perlaidų, atsiųstų iš gausią lietuvių emigrantų bendruomenę turinčios Jungtinės Karalystės. „Dar anksti prognozuoti, kaip istorinis britų apsisprendimas trauktis iš Europos Sąjungos paveiks piniginių perlaidų, siunčiamų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, srautus. Pinigų perlaidų suma nežymiai sumenko, tačiau tam įtakos turėjo euro atžvilgiu nukritęs svaro sterlingų kursas. Vis dėlto šiuo laikotarpiu emigrantai į mūsų šalį persiuntė beveik 2 proc. daugiau pinigų perlaidų“, – aiškino A. Čiagus.

Šiemet daugiau pinigų perlaidų Lietuvą pasiekė iš Jungtinės Karalystės (vidutinė pinigų perlaidos suma – 152 Eur), Vokietijos (241 Eur), JAV (341 Eur), Airijos (195 Eur), Rusijos (311 Eur), Norvegijos (325 Eur).

Artėjant šv. Velykoms pinigų perlaidų gyventojai išsiunčia net perpus daugiau nei įprastai. Lietuvos pašto skaičiavimu, šįmet pinigų perlaidų prieš šv. Velykas siunčiama penktadaliu daugiau nei pernai.

„Tradiciškai prieš didžiąsias metų šventes itin ženkliai išauga siunčiamų pinigų perlaidų skaičius. Aktyviausiai pinigų perlaidos siunčiamos prieš šv. Velykas, o šią savaitę pinigų per paštus ir finansinių paslaugų „PayPost“ skyrius išsiunčiama ir atsiimama daugiausiai.

Galima spėti, kad pinigų perlaida prieš šv. Velykas tampa vienu iš būdu pasveikinti savo artimuosius“, – pažymėjo Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė.

Prieš šv. Velykas populiaresnės yra Lietuvoje siunčiamos pinigų perlaidos, tačiau šiuo metu išaugęs ir tarptautinių – tiek siunčiamųjų, tiek gaunamųjų pinigų perlaidų srautas.

Daugiausia pinigų perlaidų keliauja į Rusiją, Ukrainą, Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Baltarusiją. Vidutinė iš Lietuvos į užsienį siunčiama pinigų suma – 220 eurų.

Tuo tarpu į Lietuvą dažniausiai pinigai yra siunčiami iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Airijos, Rusijos. Iš svetur gaunama vidutinė pinigų perlaida – 250 eurų.

Šįmet prieš šv. Velykas, palyginti su atitinkamu 2015-ųjų laikotarpiu, vietinių pinigų perlaidų padaugėjo 21,8 proc. Tuo tarpu į užsienį iš Lietuvos išsiųsta 22,1 proc., o iš užsienio gauta 18,4 proc. daugiau pinigų perlaidų. „Tolygus į užsienį siunčiamų ir iš svetur į Lietuvą gaunamų pinigų perlaidų augimas rodo, kad Lietuva tampa ne tik pinigus gaunančia, kaip būdavo anksčiau, bet ir juos siunčiančia šalimi“, – teigė N. Knyvienė.

Ekonomistai išskiria dvi šiais metais išryškėjusias tendencijas, kurias vadina gerąja ir blogąja naujienomis: teigiamai vertina pastebimai susitraukusius prekių kontrabandos mastus, tačiau jiems kelia nerimą šiemet šoktelėjęs emigrantų skaičius ir paradoksaliai sumažėjusios jų perlaidos, rašo "Verslo žinios".

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tarp geriausių metų naujienų išskiria šiemet pastebimai sumažėjusius cigarečių, degalų kontrabandos mastus, o tai pirmiausia padeda surinkti valstybės biudžetą nenukrypstant nuo plano, nors šalies ūkio plėtra šiemet sulėtėjo.

Savo ruožtu kiek netikėta ir, ko gero, prasčiausia naujiena ekonomistai vadina šiemet sausį-spalį 27 proc. išaugusį emigrantų skaičių. Nepaisant augusio išvykstančiųjų iš šalies skaičiaus, maždaug 100 mln. eurų iki 300 mln. eurų per ketvirtį sumažėjo Lietuvą pasiekiančių emigrantų perlaidų. "Nordea" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas išaugusios migracijos reiškinį tiesiogiai sieja su besitraukiančia kontrabanda šalyje, o perlaidas - galimai su kritusia Norvegijos krona.

Euro atžvilgiu rekordiškai pabrangęs svaras sterlingų pakėlė emigrantų ir jų giminaičių nuotaiką. Dabar siunčiant tūkstantį svarų į Lietuvą čia galima atsiimti 129 eurais daugiau negu prieš metus. Dėl to emigrantai į Lietuvą perveda daugiau pinigų, rašo "Lietuvos rytas".

"Pastebėjome, kad dėl sustiprėjusio svaro lietuviai siunčia šiek tiek didesnes sumas. Panašią tendenciją matome ir tarp lenkų, latvių, rumunų emigrantų. Visų jų piniginės papilnėjo dėl stipraus svaro", - teigė bendrovės "TransferGo" vadovas Domantas Dvilinskas.

"TransferGo" prognozavo, kad kovo mėnesį, palyginti su vasariu, perlaidų padaugės 22 procentais. Iš dalies tai lėmė ir pabrangęs svaras. Tačiau, pasak D.Dvilinsko, tai lemia ir emigrantų kopimas karjeros laiptais ir didesnės pajamos.