Pasak Lietuvos Respublikos prokuratūros, Kaltinimai dėl bendrininkavimo, švaistant klubo pinigines lėšas, padedant klastoti dokumentus, apgaulingai tvarkyti apskaitą pareikšti ir Estijoje registruotos įmonės vadovui, Lenkijos piliečiui A.K. bei JAV registruotos įmonės vadovui Lietuvos piliečiui M. I. Pastarasis kaltinamas taip pat ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Krepšinio klubas, galimai pervesdamas ofšorinėms įmonėms didesnę dalį pinigų nei klubo darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, iššvaistė daugiau nei 490 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, duomenimis, 2012–2016 metais buvęs krepšinio klubo direktorius O. K., įtariama siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, galimai sudarė su JAV ir Estijoje registruotomis įmonėmis manoma fiktyvias sutartis, dėl teisių į sportininkų atvaizdą naudojimą ir už tai visą šį laikotarpį galimai pervedinėjo į JAV ir Estijoje registruotų įmonių sąskaitas pinigines lėšas. Įtariama, kad užsienyje registruotos įmonės, tariamai už sportininkų ir trenerių įvaizdžių naudojimą, dalį gautų lėšų pervedė uostamiesčio krepšinio klubo treneriams ir sportininkams, o kita dalis piniginių lėšų buvo iššvaistyta.

Remiantis atliktu tyrimu, krepšinio klubas, galimai pervesdamas ofšorinėms įmonėms didesnę dalį pinigų nei klubo darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, iššvaistė daugiau nei 490 tūkst. eurų. Tyrimo, kuris atskleidė tokį mokesčių vengimo mechanizmą, duomenys parodė, kad 33-ims Uostamiesčio krepšinio klubo treneriams ir sportininkams per ofšorines įmones buvo išmokėta dalis atlyginimo už sportinę veiklą. Ikiteisminio tyrimo metu FNTT pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad informacija apie išmokėtą darbo užmokestį nebuvo įtraukta į krepšinio klubo buhalterinę apskaitą ir taip išvengta mokesčių mokėjimo.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad JAV registruotos įmonės vadovas M. I., iš krepšinio klubo gavęs manoma nusikalstamu būdu daugiau nei 308000 eurų, šiuos pinigus legalizavo, pervesdamas į kitų užsienio įmonių bei fizinio asmens sąskaitas.

Skaičiuojama, kad dėl neteisėtų veiksmų ir mokesčių nesumokėjimo buvo padaryta daugiau nei 166 tūkst. eurų žala Valstybinei mokesčių inspekcijai, daugiau nei 67 tūkst. eurų žala Sodrai bei 471 tūkst. eurų viršijanti žala Klaipėdos krepšinio klubui.

Pinigus – į balą?

Tokio absurdo gargždiškiai tikino dar neregėję. Šiuo metu kelininkai tvarko Tilto gatvę.

Nuo automagistralės į Gargždus vedanti įvaža iškasinėta dar vasarą. Čia keičiama lietaus nuotekų sistema.

Į Minijos upę turėtų būti nuvesta didelė dalis miesto lietaus nuotekų, o paklojus naują lietaus nuotekų surinkimo trasą bus pastatytas dar vienas lietaus nuotekų valymo įrenginys, tad ir į Minijos upę pateks dar mažiau nevalyto vandens.

Naujos lietaus nuotekų trasos statybos darbai kainuos 495 tūkst. eurų rajono biudžeto lėšų.

Liepą pradėti darbai turi būti baigti per penkis mėnesius. Konkursą laimėjo ir darbus atlieka įmonė "Terebro".

Rangovai pagal sutartį privalo darbų pabaigtuves skelbti tik tuomet, kai bus visiškai atstatyta asfaltuota kelio danga.

"Tačiau išeitų taip, jog vos rangovas baigs tiesti naują asfaltą, kito projekto vykdytojai jį vėl turėtų išardyti. Tokie įstatymai. Su rangovu atsiskaitoma tik tuomet, kai yra konstatuojama, jog visi sutartyje numatyti darbai yra padaryti, tai įforminama dokumentuose", – situaciją komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė.

Lietaus nuotekų sistema turėtų būti baigta tiesti jau gruodžio 5 d.

Mes čia jau faktiškai esame vedę tą įmonę, kuri remontuoja gatves. Tiek daug kartų buvo bendrauta.

O šiuo metu vyksta tos pačios Tilto gatvės apšvietimo ir šaligatvių įrengimo projektavimo darbai.

Šį projektą finansuos Lietuvos automobilių kelių direkcija, savivaldybė prisidės tik 30 proc. lėšų dalimi.

"Kelių direkcija įsipareigojusi iš karto skelbti rangos konkursą, kai tik bus baigtas projektavimas. Tad išeitų, kad jau artėjančią vasarą tikimės turėti rangovą ir pradėti darbus. Mažiau nei po pusmečio naujas asfaltas būtų vėl išdraskytas, o pinigai išmesti į balą", – kraupo vicemerė.

Rausia iš naujo

Klaipėdos rajono valdžia ėmė ruoštis žygiams į Lietuvos automobilių kelių direkciją.

Po ilgų derinimų ir pasitarimų vis dėlto pavyko įtikinti sostinės valdininkus, jog taip švaistyti lėšų nevalia.

"Suderėjome taip, kad rangovai paties pirmąjį asfalto sluoksnį ir paleis eismą. Viršutinių sluoksnių neklos, bet už tai nebus ir sumokėta. Danga bus tinkama, eismas galės vykti saugiai. Mes tik dar nesuskaičiavome, kiek tiksliai sutaupysime, bet tikrai sutaupysime. Juolab kad pirmasis projektas finansuojamas tik savivaldybės lėšomis. Reikia ūkiškai spręsti klausimus", – teigė A.Balnionienė.

Rajono vadovai tikino, jog praktika, kai ką tik naujai patiestą asfaltą netrukus išrausia kokių nors kitų tinklų tiesėjai, visiems apkarto.

"Mes tokį pat pavyzdį turime ir Kvietinių gatvėje. Čia buvo suplanuoti lietaus nuotekų tinklai, šilumos trasos. Tik tuomet, kai visi šie tinklai buvo pakloti, imtasi kelią remontuoti ir tiesti  asfaltą. Iš praktikos žinome, jog vos tik kur nors nutiesiama nauja gatvė, atsiranda tokių, kuriems staiga visko prisireikia. O kur būta tuomet, kai  darbai projektuojami buvo? Tokiu metu ir reikia peržiūrėti senas trasas, numatyti jų remontus, pasvarstyti apie naujų trasų plėtrą. Todėl tarp institucijų turi būti kalbamasi. Kitu atveju tenka rausti naują asfaltą, dangos sukrenta, vėl lieka duobės, žmonės pyksta, o pinigai jau ištaškyti", – neslėpė A.Balnionienė.

Panašiai šiuo metu atrodo Gargždų J.Basanavičiaus gatvė – asfalto lopai dengia vienas kitą, o važiuojant centrine miesto gatve atrodo, lyg dardėtum arimais.

"J.Basanavičiaus gatvėje jau net neprašėme, o liepėme visiems viską tiesti, remontuoti, keisti. Turime "planą chuliganą", apie kurį garsiai nešnekame. Bet viliamės, kad galbūt kitais metais mums pavyks J.Basanavičiaus gatvėje perlieti naują asfaltą per visą gatvės ilgį. Todėl vis tikriname geodezinius planus, ar kas dar nekasė savo tinklų ir kodėl jų nekasa, nes paskui bus vėlu", – kalbėjo A.Balnionienė.

Trūksta asfalto

Įtemptas situacijas dėl kelių remonto išgyvena ne viena savivaldybė. Dėl koronaviruso pandemijos tirpo ne tik valstybės, bet ir savivaldybių biudžetai.

Tačiau tuo pat metu asfalto gamyklos, žvyro ir skaldos tiekėjai nespėja vykdyti užsakymų.

"Dar vienas kuriozas – skaldą posūkiui iš Klaipėdos gatvės į J.Basanavičiaus gatvę teko vežtis iš Alytaus. Trūksta ne tik skaldos, bet ir asfalto. Apsidairykime po apskritį – dėl kelių remonto iškasinėta ne tik Klaipėda, Gargždai, bet ir Kretinga. Visa autostrada iki pat Vilniaus yra remontuojama, tiesiamos naujos dangos. Iki Vilniaus važiavau kone šešias valandas, nes visur vyksta remontas. O asfalto gamyklų juk nepadaugėjo. Šiuo metu norėtume asfaltuoti vieną gatvių, bet rangovas negauna asfalto, nes didžiausi jo kiekiai atitenka magistralei", – tikino A.Balnionienė.

Audronė Balnionienė / Vytauto Petriko nuotr.

Šiuo metu ir patys Gargždai kone skendi kelininkų apkasuose.

Be Tilto ar Klaipėdos gatvių, kur klojami lietaus nuotekų tinklai, remontuojama ir Kvietinių gatvė.

"Ją mes žadame pabaigti šiemet. Klojami nauji šaligatviai", – darbus vardijo A.Balnionienė.

Siutina žiedinė sankryža

Gargždiškius piktina ne tik iškasinėta miesto centrinė dalis, bet taip pat ir nebaigta tvarkyti Pušų bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvių žiedinė sankryža, kuri vairuotojams dėl nelygios dangos jau ilgą laiką kelia įsiūtį.

Nutiesus naują asfaltą Pušų gatve iki pat Gamyklos gatvės, žiedinė sankryža ties gyvenamųjų namų rajonu taip ir liko žiojėti duobėmis, nors šioje S.Dariaus ir S.Girėno gatvės vietoje iki remonto darbų driekėsi lygus asfaltas.

Projektai: nuo automagistralės į Gargždus besidriekianti Tilto gatvė, vos baigta remontuoti šį rudenį, po pusmečio vėl bus iškasta. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Pušų gatvės remonto darbų sutartis yra trejų metų. Rangovas nevėluoja, darbus vykdė laiku, o iki sutarties pabaigos jis turi dar pusantrų metų. Dėjome dideles pastangas ir prašėme rangovo pabaigti žiedinę sankryžą anksčiau. Nes  suprantame, kad visus ji erzina. Mes čia jau faktiškai esame vedę tą įmonę, kuri remontuoja gatves. Tiek daug kartų buvo bendrauta. Tačiau jie nenusižengia jokiems teisės aktams ar sutartims", – patikino vicemerė.

Šį projektą vykdo įmonė "Šilutės automobilių keliai".

Tikimasi, kad žiedinėje sankryžoje asfalto danga bus paklota artimiausią mėnesį.

Pušų gatvės ruožas iki Žvejų gatvės šiemet bus perlietas nauja asfalto danga. Likusi Pušų gatvės dalis dar bus remontuojama, šiuo metu perkama lietaus nuotekų įrengimo paslauga.

Gargžduose jau spėta sutvarkyti Žemaitės gatvę.

Naujos dangos sulauks 6 gatvės

Jau pateikti Gedimino, Palangos, Saulažolių, Vytenio, Gargždupio ir Žibučių gatvių rekonstravimo projektiniai pasiūlymai.

Bus sutvarkytas visas kvartalas – paklotas asfaltas, išspręsti lietaus nuotekų klausimai, įrengti pėsčiųjų, dviračių takai.

Projektiniai sprendiniai ne visose gatvėse vienodi. Atsižvelgiant į situaciją, bus sprendžiama, ar lietaus nuotekas nuvesti į griovius, ar reikalingi lietaus nuotekų tinklai.

Taip pat siūlomi ir skirtingi sprendimai dėl šaligatvių, dviračių takų. Gedimino ir Vytenio gatvėse planuojama nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus, Palangos, Saulažolių, Gargždupio ir Žibučių gatvėse ruošiamasi įrengti šaligatvius.

Priedangai – nauja įmonė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl uostamiesčio verslininkės, kuri įtariama iššvaisčiusi per 300 tūkst. eurų vertą juvelyriniais dirbiniais prekiavusios bendrovės turtą.

Taip pat jai inkriminuojamas tyčinis bendrovės bankrotas, sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir dokumentų suklastojimas.

FNTT tyrėjai išaiškino vadinamąją fenikso sindromo schemą, sužinoję, kad laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės vadovė tuo pačiu adresu įsteigė naują analogiškos veiklos ir labai panašaus pavadinimo bendrovę.

Uostamiesčio verslininkei gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės įmonei, registruojančiai juridinius asmenis, klaipėdietė pateikė suklastotus dokumentus, kad jau nėra pirmosios tose patalpose veikusios bendrovės direktorė ir akcininkė bei jokių ryšių su ja neturi.

Buvo teigiama, kad moteris yra tik naujai įsteigtos juvelyrikos dirbinių bendrovės akcininkė ir direktorė.

Turtą perdavė kitai bendrovei

Pateikusi klaidinančią informaciją apie valdomas bendroves, verslininkė visą pirmai jos bendrovei priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, prekybos vitrinas, kasos aparatus ir kitą prekybos įrangą – perdavė naujai įsteigtai bendrovei.

Neatlygintinai perdavus didelės vertės turtą Klaipėdos bendrovė tapo nemoki, negalėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, nemokėjo mokesčių ir socialinių įmokų.

Nustatyta, kad uostamiesčio verslininkė, maskuodama galimą apie trečdalio milijono eurų turto iššvaistymą, kompiuteriu suklastojo nebeveikiančios bendrovės buhalterinę apskaitą, neva visas turėtas turtas parduotas.

Siekė susigrąžinti PVM

Vėliau moteris šiuos suklastotus dokumentus naujos bendrovės vardu pateikė mokesčių administratoriui, kaip įtariama, siekdama apgaule gauti iš valstybės biudžeto jai nepriklausantį per 50 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį.

Tačiau naujai įsteigtai bendrovei ne tik kad nepriklausė grąžintinas PVM, bet ir liko nesumokėta į valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir PVM.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė baigtą baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui.

Dėl didelės vertės sukčiavimo, turto iššvaistymo, tyčinio bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo uostamiesčio verslininkei gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Tyrimas pradėtas šią savaitę dėl Lietuvos policijos profesinės sąjungos veiklos“, –  BNS sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė Rūta Andriuškaitė. Įtarimai kol kas niekam nepateikti.

Policijos profesinės sąjungos vienas tarybos narių Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Audrius Apulskis BNS sakė, kad buvo apklaustas pradėtame tyrime liudytoju. A. Apulskis dėl lėšų panaudojimo kartu su dar trimis tarybos nariais kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

„Kilo pagrįstų abejonių, norėjome gauti atsakymus profesinės sąjungos viduje, atsakymų negavome. Mes teisininkai esame, įžvelgėme grėsmes, tada kreipėmės į Generalinę prokuratūrą. Nenoriu plačiau komentuoti, nes nenoriu pakenkti tyrimui, buvau apklaustas liudytoju FNTT“, – BNS sakė A. Apulskis.

Pareigūnai įtaria, kad policijos profesinės sąjungos vadovė R. Katinienė savo asmeninį automobilį „Kia Sportage“ išnuomojo profesinei sąjungai, įtariama, kad profesinės sąjungos vadovė už sąjungos lėšas pirko kurą, padangų komplektus.

Tarybos nariai sako, kad R. Katinienė nepateikė duomenų, kuriam tikslui ji pirko dovanų čekius, bilietus į Žalgirio arenoje vykstančius koncertus ir t.t.

Profesinės sąjungos nariai per mėnesį sumoka 1 proc. nuo savo algos iki mokesčių. Kiekvienas narys vidutiniškai sumoka po 10-12 eurų. Kuo didesnis pareigūno atlyginimas, tuo didesnė suma sumokama profesinei sąjungai.

R. Katinienė jai metamus įtarimus atmeta. Ji pradėtą tyrimą vertina kaip kišimąsi į profesinės sąjungos veiklą ir trukdymą. R. Katinienė teigė, kad vėliau išplatins pareiškimą.

„Nėra nė vieno bilieto į Žalgirio areną, nebent būtų mokymų, kvalifikacijos renginių. Vidaus tvarką nustato Visuotinis susirinkimas, narių reikalas, kaip leisti (pinigus-BNS), tai reglamentuota įstatymais“, - BNS sakė R. Katinienė.

Reaguodamas į šią situaciją, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) Taryba priėmė sprendimą laikinai stabdyti Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) narystę šioje organizacijoje.

„Esame aktyviai už teisėsaugos pareigūnų interesus kovojanti ir teisėsaugos pažangos Lietuvoje siekianti skaidri ir atvira organizacija. To paties reikalaujame ir iš savo narių. Deja, pastaruoju metu atsirado abejonių dėl LPPS vadovybės skaidraus valdymo principų. Tai trukdo organizacijai atlikti savo tiesioginę misiją – rūpintis eiliniais policijos pareigūnais.Todėl ir priėmėme nelengvą sprendimą mėnesiui stabdyti šios organizacijos narystę susivienijime. Per šį laikotarpį LPPS privalo išsispręsti vidines problemas. Savo ruožtu NPPSS aktyviai stebės visą procesą ir po mėnesio NPPSS taryba galutinai nuspręs, ar mums ir LPPS yra pakeliui“, – viešai paskelbtame pranešime cituojamas NPPSS pirmininkas Vladimiras Banelis.

Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė portalui teigė, kad ieškinys dėl buvusio „Automagistralės“ vadovo jau įteiktas teismui, jo suma siekia 173,4 tūkst. eurų.

Pasak patarėjos, prie lėšų iššvaistymo ir daugiau nei 200 tūkst. eurų įmonei padarytos žalos galimai prisidėjusiai buvusiai įmonės buhalterei Birutei Rankauskienei ieškinys tik rengiamas ir artimiausiu metu bus teikiamas.

BNS primena, kad V. Molis ir B. Rankauskienė iš pareigų atleisti liepos pradžioje. Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis liepą BNS teigė, kad jie atleisti dėl galimo turto iššvaistymo, darbuotojams nemokamų atlyginimų, neteisingai apskaičiuojamų darbo valandų.

Atleisti įmonės darbuotojai apskundė savo atleidimus – V. Molio skundas buvo atmestas, tačiau Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija rugsėjo pabaigoje nutarė, kad B. Rankauskienė pareigų atleista neteisėtai ir nurodė, kad „Automagistralė“ privalo jai išmokėti kompensaciją - BNS duomenimis, beveik 10 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą bei 23,6 tūkst. eurų kompensaciją.

Spalio pradžioje Susisiekimo ministerija paviešino „Automagistralės“ audito rezultatus, kuriuos susisiekimo ministras Rokas Masiulis pavadino sukrečiančiais. Paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos, įmonės vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėjos, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos.

Neskaidrius „Automagistralės“ NT pirkimus tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Balandį teisėsauga pradėjo tyrimą, įtariant, kad „Automagistralės“ vadovai ir vienos didžiausių šalyje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose.

Pradėtas tyrimas

Slaugos paslaugų poreikis Kaune – didžiulis. Deklaruojama, kad padėti visiems, kuriems to reikia, neįmanoma dėl vietų ir dėl lėšų stygiaus. Vis dėlto lėšų stygius nesutrukdė norui jas švaistyti. Kauno kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai rugpjūtį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Sujudimas ligoninėje kilo, kai pasikeitė vadovės. Iki tol vadovavusią Liliją Markuckienę liepą pakeitė Žydrė Nutautienė. Ji, pastebėjusi tam tikrus neatitikimus įmonės finansiniuose dokumentuos, inicijavo išsamesnį finansinių ligoninės dokumentų nuo 2016 m. pradžios iki šių metų liepos patikrinimą.

"Kauno dienos" turimais duomenimis, užfiksuotos dešimttūkstantinės bankinių pervedimų sumos, grynųjų pinigų išėmimai, nepagrįsti jokiais apskaitos dokumentais. Pavyzdžiui, iš ligoninės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose buvo atlikti 26–1,5 tūkst. eurų mokėjimai, tad kreiptasi į nepriklausomą audito kompaniją.

Susipažinusi su audito išvadomis Kauno miesto savivaldybė, kuri yra ligoninės steigėja, kreipėsi į teisėsaugą. Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis dar nebaigtas. Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Auditui neužkliuvo

Ligoninės direktorė Ž. Nutautienė "Kauno dienai" pasakojo, kad iš pradžių jos dėmesį atkreipė buhalterinėje apskaitoje užregistruotų sumų neatitikimas pirminiams dokumentams, tai ir davė pagrindą tolimesnei ir detalesnei dokumentų analizei.

"Kiekviena viešoji įstaiga kiekvienais metais privalo atlikti praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinio auditą. Ligoninė perka tokias paslaugas kiekvienais metais. Glumina tai, kad audito metu nebuvo pastebėti neatitikimai", – teigė Ž. Nutautienė.

Pernai ir šiemet buvusi ligoninės vyriausioji finansininkė Irma Kazakevičienė ligoninėje nebedirba nuo liepos, kai į šias pareigas po vaiko auginimo atostogų grįžo iki tol jas užėmusi darbuotoja. I.Kazakevičienė iš šių pareigų atleista pasibaigus darbo sutarties terminui.

Ž.Nutautienė sakė, kad jai neteko bendrauti su I.Kazakevičiene, nes pažeidimai finansinės apskaitos dokumentuose paaiškėjo jau jos darbo sutarčiai pasibaigus. "Buvusios direktorės L.Markuckienės komentaro apie situaciją taip pat neturėjau galimybės išgirsti", – teigė dabartinė vadovė.

Glumina tai, kad audito metu nebuvo pastebėti neatitikimai.

Ji ligoninės finansinę situaciją sakė vertinanti kaip stabilią. "Ligoninė įsiskolinimų nei darbuotojams, nei tiekėjams neturi, paslaugų teikimas nesutriko. Nors šiuo metu ligoninės finansinis rezultatas yra neigiamas, esame parengę nuostolių mažinimo priemonių planą, kurį jau pradėjome vykdyti", – vardijo direktorė.

Apie konkrečius galimus nuostolius ir vagystės žalą ji tikino negalinti kalbėti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.

Signalų anksčiau negauta

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, paklaustas apie ligoninės per įtariamą iššvaistymą patirtus nuostolius, leido suprasti, kad jie gali siekti mažiausiai 50 tūkst. eurų.

Apie ligoninės sudarytus galbūt neaiškius nekilnojamojo turto sandorius jis sakė negalįs nieko pasakyti. "Tegul aiškinasi teisėsauga, pats informacijos apie tai neturiu", – sakė administracijos vadovas.

Pasiteiravome, gal dar iki pasikeičiant ligoninės vadovėms buvo kokių nors signalų dėl galbūt švaistomų lėšų. "Jokių signalų, skundų nėra buvę. Matyt, kol vyksta nusikaltimas, viskas dažniausiai būna tylu ir ramu", – komentavo G.Petrauskas.

Su buvusia ligoninės vadove L.Markuckiene jam tekę mažai bendrauti. Pokalbio jos nesikvietė ir iškilus nesklandumams. "Kam ją kviestis? Teisėsauga viską išsiaiškins. Nusikaltimai – ne mūsų kompetencijos klausimas.

Pareikšti įtarimai

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė "Kauno dienai" sakė, kad įtarimai dėl didelės vertės K.Griniaus ligoninės turto iššvaistymo pareikšti vienam asmeniui.

"Ikiteisminis tyrimas bus baigtas atlikus visus galimus procesinius veiksmus ir išanalizavus tyrimo metu surinktą medžiagą. Siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, išsamesnės informacijos šiuo metu pateikti nėra galimybės", – teigė R.Stundžienė, paprašius patikslinti, kokia galima bendra žala ligoninei, kaip konkrečiai vyko pinigų švaistymas.

Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras:

Savivaldybės ir jos įstaigų pinigai yra visų kauniečių pinigai. Niekam neleisiu jų vogti ar švaistyti. Nors visas pinigų upes, kurios anksčiau kažkur tekėdavo, užtvenkėme, retkarčiais dar pasitaiko tokių nemalonių atvejų kaip šis. Kiekvieną iš jų vertiname ir vertinsime griežtai ir principingai. Noriu paprašyti visų kauniečių – jei žinote apie tokius ar panašus atvejus, netylėkite.

240 papildomų vietų

Slaugos poreikiai mieste – didžiuliai, tad, savivaldybės administracijos direktoriaus G.Petrausko teigimu, per artimiausius dvejus metus miesto sveikatos priežiūros įstaigose planuojama įsteigti 240 naujų slaugos vietų. 100 vietų atsiras prie poliklinikų (tuščiame Kalniečių poliklinikos korpuse), o 140 – Respublikinėje Kauno ligoninėje.

K.Griniaus ligoninės plėtra, anot administracijos direktoriaus, kol kas nenumatoma, nes tam reikėtų labai daug lėšų. Artimiausiu metu Kauno miesto taryba spręs dėl savivaldybės valdomų trijų slaugos ligoninių jungimo.

Šiuo metu miesto žinioje veikia trys tokio pobūdžio įstaigos: Kauno slaugos ligoninė, Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė ir K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Iš viso jose yra 345 vietos, o bendrai Kauno mieste – 421 slaugos lova. Tačiau to akivaizdžiai neužtenka – eilėje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų Kaune laukia per 400 pacientų.

Neseniai atlikta veiklos analizė parodė, kad kiekvienoje iš įstaigų iki trečdalio etatų sudaro nemedicininis personalas, o laisvų darbo vietų beveik nėra. Taigi, norint gerinti paslaugų kokybę ir didinti vietų skaičių, būtina imtis pokyčių. Tokią išvadą padarė speciali Kauno miesto savivaldybės sudaryta komisija. Ją sudarė savivaldybės specialistai, medikų profesinių organizacijų atstovai ir minėtų gydymo įstaigų vadovai.

Palaikymą permainoms išreiškė Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo vadovė Virginija Lukšienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė.

"Medicininės paslaugos turi būti kokybiškos ir prieinamos kiekvienam, o ypač – garbaus amžiaus žmonėms. Kaunas turi tris slaugos ligonines, kurios ilgą laiką buvo tarsi nuošalyje. Pacientų registracija jose vykdavo chaotiškai, o vietų nuolat trūkdavo. Vadinasi, turime optimizuoti įstaigų valdymą ir vykdyti plėtrą, kad jų veikla būtų kiek įmanoma efektyvesnė", – sakė Kauno miesto mero patarėja Neringa Ivanauskienė.

Tikimasi, kad sujungus tris juridinius asmenis taps efektyvesnis jų valdymas bei kontrolė ir bus daugiau skaidrumo. Neseniai Kaunas pristatė dar vieną naujovę – rugsėjo pabaigoje pradėjo veikti bendra internetinė pacientų registracijos sistema į visas tris slaugos ligonines.

Žmones vis sunkiau įtikinti

EP plenarinių posėdžių salėje Strasbūre pirmadienio vakarą pristatyta idėja sukurti nepriklausomą informacijos rinkimo biurą, kuris padėtų informatoriams saugiai disponuoti savo turima informacija. Anot idėjos iniciatorių, tai padėtų geriau kovoti su ES finansuojamų projektų įgyvendinimo pažeidimais.

Kad jų apstu, garsiai kalba toli gražu ne vienas europarlamentaras. Pavyzdžiui, vengras Tiboras Szanyi teigia, kad jo šalyje viskas vyksta vyriausybiniu lygiu.

„Bent jau Vengrijoje galimybės (apsaugoti informatorius – red.) yra tik teorinės. Vyriausybės ir jos institucijų pagrindinis vaidmuo ten – švaistyti ES lėšas. Žmonės dažnai praranda darbo vietas, kai paskelbia vienokį ar kitokį komentarą žiniasklaidoje, dažnai kaltinami, kad yra kitų valstybių žvalgybos agentai. (...) Tie žmonės rizikuoja net savo gyvybe“, – tvirtina T. Szanyi bei pabrėžia, kad esant tokiai padėčiai žmones labai sunku įtikinti papasakoti apie kitų padarytus nusikaltimus.

Tokios nuomonės laikosi ne tik jis. Airis Luke`as Mingas Flanaganas priminė jo tautiečio Jonathano Sugarmano atvejį. Aukštas pareigas užėmęs bankininkas atskleidė vieno Airijos banko likvidumo pažeidimus prieš pat 2008 metų pasaulinę krizę, tačiau nuo jo nusisuko ne tik finansus reguliuojanti institucija, bet ir potencialūs darbdaviai – jis iki šiol neranda darbo.

„Kol tai nepasikeis, žinutė labai aiški – jei tu būsi informatorius, tu tik nukentėsi. Turime imtis veiksmų, kad neplistų dar didesnis skepticizmas“, – įspėja L. M. Flanaganas.

Dėmesys ir žurnalistų apsaugai

Neliko pamiršti ir apie valdžios nuodėmes visuomenę informuojantys žurnalistai, kuriems, anot europarlamentarų, taip pat būtina kuo didesnė apsauga visos ES lygiu.

„Pastarieji informacijos nutekinimai, pavyzdžiui, „Panama Papers“ skandalas (duomenų apie daugybę vienos teisinės firmos klientų, laikiusių turtą neskaidriose ofšorinėse įmonėse, nutekinimas – red.), parodo, kaip svarbu užtikrinti tiriamosios žurnalistikos vaidmenį kovojant su mokesčiu slėpimu ir sukčiavimu“, – perspėja už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos (EK) komisarė Margrethe Vestager.

Informatorių vaidmens svarbą rodo ir 2016 metais EK atliktas tyrimas, rodantis, kad maždaug 960 atvejų apie sukčiavimą (apie 40 procentų visų atvejų) pranešė būtent informatoriai.

Tačiau baimė visgi užtildo ne vieną galimą informatorių. Anot „Transparency International“ praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo, tik vienas iš keturių ES piliečių mano, kad pranešdamas apie korupciją asmuo gali padėti išspręsti jos problemą. Trečdalis apklaustųjų prisipažino bijantys pranešti. Jų skaičius tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Olandija ir Portugalija, siekė net 50 procentų.

Tiesa, anot tyrimo, daugybė žmonių pripažįsta, kad korupcija yra viena iš trijų pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria jų valstybė, – taip mano daugiau nei pusė apklaustų ispanų (66 procentai), slovėnų (59 proc.), kroatų ir portugalų (po 51 proc.) bei lietuvių (54 proc.).

Pritarė rezoliucijai

Antradienį EP priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo nedelsiant parengti veiksmingą Europos informatorių apsaugos programą, kuri būtų taikoma ir žurnalistams, užsiimantiems tiriamąja žurnalistika.

Europos Komisija raginama dar šiemet pasiūlyti teisės aktą dėl „veiksmingos ir visapusės Europos informatorių apsaugos programos“, kuri apimtų bendroves, valstybės įstaigas ir nepelno organizacijas ir kuri padėtų užtikrinti tinkamą ES lėšų naudojimą. Savo ruožtu europarlamentarai ragina tas ES šalis, kurios dar nėra patvirtinusios teisinių informatorių apsaugos principų, kuo greičiau tai padaryti.

Kartu siūloma sukurti nepriklausomą ES informacijos rinkimo biurą su padaliniais ES valstybėse, kuris padėtų informatoriams atskleisti turimą informaciją apie galimus ES finansinių interesų pažeidimus, apsaugant jų konfidencialumą. Kol šis biuras bus įsteigtas, siūloma sukurti specialų Europos Parlamento padalinį, kuris galėtų priimti tokius informatorių pranešimus ir padėtų juos apsaugoti.

Parlamentas „pabrėžia tiriamosios žurnalistikos svarbą“ ir ragina naujuoju teisės aktu užtikrinti tiriamosios žurnalistikos atstovams „tokią pačią apsaugą kaip ir informatoriams“. „Valdžios institucijos neturėtų riboti ar mažinti informatorių ir žurnalistų gebėjimų dokumentuose užfiksuoti nelegalias, neteisėtas ar žalingas praktikas ir [jas] atskleisti, nes geranoriškas tokios informacijos atskleidimas ir viešasis interesas yra prioritetas“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina valstybes nekriminalizuoti informatorių veiksmų atskleidžiant neteisėtą ES lėšų naudojimą, taip pat „užtikrinti, kad už bet kokius represinius veiksmus informatorių atžvilgiu būtų atitinkamai baudžiama“.

Rezoliucijai pritarė 607 EP nariai, 16 nepritarė, o 70 susilaikė.

Lietuvoje taip pat susirūpinta informatorių teisėmis

Kol kas informatorių teisėmis rūpinamasi tik valstybiniu lygiu. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuva. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuspręsta tobulinti ir iš naujo Seimui teikti svarstyti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo norima užtikrinti apie galimai neteisėtą veiką galinčių pranešti informatorių apsaugą.

Įstatymo projekte taip pat numatoma apsunkinta galimybė atleisti pranešėją iš darbo, nustatomas reikalavimas tam tikromis aplinkybėmis sumokėti pranešėjui kompensaciją, draudimas skleisti neigiamą informaciją apie pranešėją, taip pat nustatoma pranešėjo ir jo šeimos narių apsauga nuo bauginimo ir persekiojimo.

Pranešime spaudai cituojama konservatorė Agnė Bilotaitė mano, kad vis dar nėra pakankamos pranešėjų teisinės apsaugos, o 2010 metais parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ teiktas įstatymo projektas turi spragų.

„Transparency International“ organizacijos atstovai konstatavo, jog mūsų šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.

Apie korupciją praneša tik 7 proc. lietuvių

2010 metų liepą Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva buvo surengta atvira diskusija su valstybės institucijų atstovais, kurie ir pateikė pasiūlymą priimti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Jį inicijavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius, tobulino Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau Seimas tuokart nusprendė, kad būtinybės priimti šį įstatymą nėra.

Vyriausybė dar 2003 metais patvirtino tvarką, pagal kurią asmeniui, suteikusiam vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, gali būti išmokama vienkartinė išmoka, tačiau iki šiol nė vienam asmeniui ji nebuvo paskirta. Vyriausybės nutarimas nurodo tik didžiausią atlygį už informaciją – 10 proc. nuo išieškotos žalos sumos, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų).

Naujausios apklausos rodo, kad tik 7 proc. lietuvių praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį. Tik 15 proc. apklaustų lietuvių mano, kad apie korupciją būtina pranešti teisėsaugai.

Jis įtariamas per ketverius metus pasisavinęs bendrijai priklausančius 38 tūkst. 676 eurus. Šią sumą Sigitas Virginijus Baleišis turės grąžinti bendrijai. Pinigai buvo pasisavinti 2010-2014 metais.

ŠAT atstovas spaudai Vytautas Jončas BNS sakė, kad S.V. Baleišis nuteistas kalėti ketverius metus, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

Bylą dėl pasisavintų pinigų tyrė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Jie nustatė, kad 65-erių metų Kelmės rajono ūkininką į Šiaulius atvedė draugystė. Susipažinęs su viename Tilžės gatvės daugiabutyje gyvenančia šiauliete, jis pradėjo čia lankytis. Pamažu vyras pelnė ne tik savo draugės prielankumą, tačiau ir visos namo bendruomenės pasitikėjimą. Jis įtikino namo gyventojus įkurti daugiabučio namo savininkų bendriją ir prisiėmė jos pirmininko pareigas.

Draugei išvykus gyventi į užsienį, vyras jos bute įrengė bendrijos ofisą ir ėmėsi veiklos, kuri atkreipė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesį. Kilo įtarimas, kad bendrijos pirmininkas galbūt aplaidžiai tvarko buhalterinę apskaitą ir, teikdamas neteisingus duomenis apie daugiabučio namo savininkų bendrijos gaunamas pajamas, galimai gavo per 17 tūkstančių eurų pajamų.

Šiaulių apskr. VMI 2011 metų rugpjūčio 29 d. buvo gavusi bendrijos pirmininko prašymą laikinai atleisti bendriją nuo metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo, nes ji neva yra priėmusi sprendimą nuo 2010 metų rugsėjo 6 d. iki 2015 metų gruodžio 31 d. nevykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl pajamų iš tokios veiklos negausianti. Vadovaujantis šiuo prašymu, bendrija buvo atleista nuo metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo.

Į bendrijos sąskaitą įplaukdavo tūkstantinės sumos už nekilnojamojo turto nuomą, t. y., leidimą gyvenamojo namo stogą naudoti įvairių operatorių antenoms sumontuoti ir funkcionuoti. Tik pinigus bendrijos pirmininkas naudojo ne bendrijos labui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Iš bendrijos sąskaitos buvo apmokami bilietai skrydžiui pas draugę į užsienį, bilietai į krepšinio rungtynes, grupės „Scorpions“ koncertą, lankymąsi restoranuose, gyvenimą poilsio nameliuose, maistą, avalynę ir t.t. Net savo asmenines skolas pirmininkas dengdavo iš daugiabučio namo savininkų bendrijos sąskaitos.

Policijos teigimu, bendrijos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, apskaitos dokumentai neapibendrinami apskaitos registruose, dėl to nebuvo galima nustatyti bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Visa tai bendrijos pirmininkui sudarė palankias sąlygas švaistyti jam patikėtą didelės vertės daugiabučio namo savininkų bendrijos turtą.

48-erių metų vyras pripažintas kaltu ir dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Už šiuos nusikaltimus teismas skyrė 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinus šią bausmę su paskirtąja už nusikaltimus kitoje byloje, R. Abelkiui skirta reali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

R. Abelkis buvo kaltinamas tuo, kad 2010-2013 metais, būdamas Šaulių automobilių sporto klubo „Slikas“ prezidentu, pasisavino rėmėjų pervestus pinigus – kone 799 tūkst. eurų.

R. Abelkis jau atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose.

Kitoje byloje teismas nusprendė iš jo konfiskuoti 1 mln. 12 tūkst. eurų.

Šios bylos duomenimis, sporto klubo vadovas 2010-2014 metais per 351 kartą iš bankomatų Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Radviliškyje iš sporto klubo sąskaitos išėmė 751, 2 tūkst. eurų. Disponuodamas daugiau nei 1 mln. eurų sporto klubo lėšų, šią sumą panaudojo ne sporto klubo įstatuose numatytiems tikslams, o saviems poreikiams.

Sporto klubas populiarino lietuvišką žaidimą ritinį ir amerikietišką biliardą.

Nustatyta, kad per ketverius metus Šiauliuose registruotas sporto klubas iš įvairių rėmėjų gavo daugiau nei 1 mln. eurų paramos. Išaiškinta, kad sporto klubas, nors ir organizavo įvairius ritinio ir amerikietiškojo biliardo turnyrus, šiems renginiams organizuoti milijoninės paramos išleisti niekaip negalėjo.