Vienas iš „Piaget Altiplano“ laikrodžių yra vos dviejų milimetrų storio. Tai neabejotinai vienas ploniausių kada nors pagamintų laikrodžių, bet su galingu mechanizmu. Jo kaina kaip įrengto namo – 720 tūkst. eurų. 

„Šiemet kvepia daugybe rekordų. Matėme sudėtingiausią pasaulyje laikrodį „Vacheron Constantin“ su 63 komponentais, 5,5 centimetrų storio. Norėčiau jums pristatyti patį ploniausią mugės laikrodį – tai „Altiplano Ultimate“, tik dviejų milimetrų storio. Nuostabus pasiekimas“, – kalbėjo laikrodžių ekspertas Gianfranco Ritschel.

Parodoje pristatomas ir tiksliausias laikrodis su mėnulio fazėmis. Amžinojo kalendoriaus laikrodis automatiškai apskaito ir keliamuosius metus. Tai reiškia, kad per 45 mln. metų jis nukryps tik viena diena. Tik koks pirkėjas tai galės patikrinti?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Legendinė brazilų manekenė Gisele Bündchen irgi išbandė šveicarų gamintojo laikrodį, kurio specializacija – pilotų ir aviacijos laikrodžiai.

„Jis gražus. Man patinka. Išties laikui nepavaldus laikrodis“, – teigė G. Bündchen.

Parodoje galima rasti ir sudėtingiausių laikrodžių. Vienas iš jų pasidabinęs daug krumpliaračių, 63 mechaninėmis funkcijomis.

„Demonstruojame laikrodžio vidurius, koks sudėtingas jis yra. Jame 2877 detalės, 245 brangakmeniai, 31 rodyklė ir devyni diskai“, – sakė „Vacheron Constantin“ laikrodininkas Max Dischinger.

Tačiau laikai yra sunkūs, o vartotojų išlaidoms mažėjant, ar tikrai žmonės gali sau leisti prabangius šveicariškus laikrodžius? Vienos įmonės vadovas sako, kad reikia nustatyti tinkamą kainą.

„Kainų rėžis, kuris, mūsų nuomone, šiuo metu rinkoje labai svarbus, yra nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Klientai ieško gražių, elegantiškų ir rafinuotų laikrodžių. Šiame kainų segmente paklausa didžiulė“, – nurodė „Raymond Weil“ vadovas Elie Bernheim.

Laikrodžių paroda plačiajai visuomenei duris atvers trims dienoms jau šį savaitgalį.

Su pilnu pirkinių krepšiu vis daugiau žmonių suka atsiskaityti į savitarnos kasas, o kitiems maloniau apsipirkti pas pardavėją. 

Tačiau, pasirodo, kad būtent tie, kurie atsisakyti už pirkinius eina į savitarnos kasas, yra itin akylai stebimi, mat savitarnos kasos žmonėms tapo puikiu būdu sukčiauti. 

„Turėjome vieną kartą tokį įvykį, kai net kelias dienas iš eilės vienas žmogus bandė skirtingus daiktus savitarnos kasose pažymėti kaip morkas“, – parduotuvės patirtimi dalijosi „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė. 

Atrodytų smulkmena, tačiau prekybininkai skaičiuoja, kad net ir vienas sukčiaujantis pirkėjas per kelis apsipirkimus gali padaryti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų nuostolį. 

„Suma gali svyruoti nuo vieno euro iki 2100 eurų“, – tikino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė. 

„Per mėnesį turime virš šimto įvykių, kai ta žala yra vertinama apie 150 eurų. Tačiau čia vertinama ne tik savitarnos kasos, bet vagystės bendrai“, – teigė G. Kitovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pastaruoju metu atsiranda tokių vagišių, kurie bando pavogti ne kelias dešimtis, o kelis šimtus eurų. 

„Sukčiavo vienuolika kartų ir padarė 400 eurų žalą, o kitas atvejis, vyras sukčiavo 25 kartus. Jis padarė 2100 eurų žalą. Jiems abiem gresia baudžiamoji atsakomybė“, – tikino R. Gecevičiūtė. 

Apsivogusiems už 150 eurų ir mažiau gresia administracinė atsakomybė: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o tiems, kurie vogė daugiau nei už 150 eurų, numatoma baudžiamoji atsakomybė. 

„Paprastai vagys žino tas sumas ir neviršija 150 eurų, jeigu kalbame apie vagystes iš prekybos centrų“, – sakė Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė. 

Prekybininkai priduria, net jei iš karto nebuvote pričiupti gudraujant, nereiškia, jog su jumis pareigūnai nesusisieks vėliau. Policija pastebi, kad daugėja vagysčių, kurios nepasiekia ikiteisminio tyrimo stadijos.

„Kalbant apie ikiteisminius tyrimus. Palyginti praeitų metų sausio bei vasario laikotarpį ir šių metų tą patį, tai ikiteisminių tyrimų yra mažiau. Bet jeigu kalbėtume apie bendrą vagysčių statistiką, tai tas skaičius šiek tiek auga“, – kalbėjo R. Janavičiūtė. 

Tačiau vartotojų teisių gynėjai stoja pirkėjų pusėn. 

„Turėtų atsižvelgti į tai, kad tie patys vartotojai priversti važinėti į gretimas šalis apsipirkti ir dar sakyti, kad daugėja vagysčių. Turėtų susivokti, kad reikėtų ir jiems prisidėti prie ekonominio gerbūvio ir tada tų vagysčių gal pamažėtų“, – teigė Vartotojų teisių gynimo centro vadovas Paulius Mereckas. 

Be to, ne visi, anot vartotojų gynėjų, apsivagia tyčia, kiti tiesiog suklysta ieškodami prekės.  

„Teigti, kad visi kalti ar visi nekalti, irgi negalime“, – akcentavo P. Mereckas. 

Savitarnos kasose pradėta diegti sistema, kuri be žmogaus įsikišimo atpažįsta, kad yra sveriami avokadai, o ne agurkai.

Prekybininkai pripažįsta, kad išties pasitaiko ir žmogiškų klaidų – būna, kad žmonės neteisingai suveda prekę, o kartais nepastebi, kad kartas nuo karto atsiskaitant banko kortele reikia įvesti PIN kodą, tad atsitiktinių ir tyčinių nuostolių prekybininkai bando išvengti statydami stebėjimo kameras ir diegdami prekių atpažinimo sistemas. 

„Šiuos atvejus padeda sutramdyti mūsų darbuotojų ir apsaugos darbuotojų budrumas, vaizdo kamerų pagalba, tam tikri techniniai sprendimai“, – tikino R. Gecevičiūtė.

„Mūsų savitarnos kasose pradėta diegti sistema, kuri be žmogaus įsikišimo atpažįsta, kad yra sveriami avokadai, o ne agurkai, tada sistema identifikuoja ir duoda ženklą mūsų darbuotojams“, – aiškino G. Kitovė. 

Vis dėlto, prekybos centrų atstovai tikina, kad didžiąją dalį atsitiktinių ir tyčinių vagysčių pavyksta išaiškinti iškart. Kartais apsieinama ir be policijos įsikišimo.

Kiaušiniai – pagrindiniai pavasario šventės simboliai. Jie Suvalkų turguje parduodami po vieną. Atėjus jų įsigyti reikia su savimi atsinešti krepšelį arba dėžutę.

Laisvėje gyvenančios vištos kiaušinis Suvalkų turguje kainuoja apie 1,20 zloto, kitaip – 28 euro centus už vienetą. Yra ir pigesnių. „KK2“ reporteriai pastebėjo, kad pigiausiai pardavinėjamus kiaušinius galima lengvai pastebėti pagal išsirikiavusią  žmonių eilę.

Vieno įprasto dydžio kiaušinio kaina – nuo 50–60 grošų, apie 15 euro centų. Įdomu, kad Lenkijoje kiaušinio kaina priklauso nuo jo dydžio – didžiausių kaina gali siekti beveik zlotą. Anties kiaušiniai – trys zlotai už vienetą, 0,70 Eur.

Velykų dieną stipriai išauga krienų suvartojimas. Šį pagardą mėgsta ne tik lietuviai, bet ir lenkai.

Keturiolika zlotų už stiklainį, tačiau jis didesnis nei parduodami Lietuvoje. Didelis stiklainis kaimiškų krienų Suvalkų turguje kainuotų 3,26 Eur.

Prekybos centre – dar pigiau nei turguje. Tiesa, tikrai ne viskas. Dešimt vienetų vištos kiaušinių kainuoja tik 1,62 Eur. Tačiau daržoves, ypač dažnai kiaušinių marginimui naudojamus svogūnus, tikrai labiau apsimoka pirkti Lietuvoje.

„Svogūnai kainuoja keturis zlotus, taigi 0,93 Eur. Lietuvoje – 0,79 Eur“, – skaičiavo žurnalistai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pigesni Lietuvoje ne tik įprasti geltonieji, bet ir raudonieji svogūnai. Bulvės Lenkijos prekybos centre kainuoja 2,50 zlotų, taigi – 0,58 Eur už kilogramą. Ilgavaisiai agurkai – beveik eurų brangesni nei Lietuvoje.

Gerokai pigiau kaimyninėje šalyje galima įsigyti majonezo. Pigesnė ir antiena – prekybos centre ji buvo net pigesnė nei vištiena.

Kalbinti lietuviai atviravo, kad į Lenkiją atvyko pasirūpinti prekėmis šventiniam stalui. Visgi kai kurie pašnekovai pastebi, kad pastaruoju metu kainos Lietuvoje ir Lenkijoje apsilygino. Didelio skirtumo nebesijaučia.

Nors vis dar nesunku rasti pigiau kainuojančių maisto produktų, nuo balandžio viskas keisis – Lenkijoje nebeliks maisto prekėms taikomo nulinio PVM.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės pavaduotoja Aida Gasiūnaitė-Stavginskienė pakomentavo, kokias prekes ir kada galima grąžinti, o kokių – ne.

– Jeigu internetu perki kūdikių prekes, jas galima grąžinti, o fizinėje parduotuvėje – negalima. Kaip yra su kitais daiktais? Ar išties internetu labiau apsimoka pirkti, nes daugiau prekių galima grąžinti?

– Net 48 proc. vartotojų, kurie kreipiasi į tarnybą su prašymu apginti jų pažeistas teises, nurodo, kad įsigijo daiktą ar paslaugą internetu. Kadangi internetu įsigytų prekių grąžinimas – vienas iš ginčų, ką galima grąžinti ir ko ne, šis klausimas kyla ne tik vartotojams, bet ir verslininkams. Ką aš turiu priimti iš vartotojų, o ko – ne.

Pirkimas internetu vartotoją apsaugo, nes jis negali paliesti daikto, pasimatuoti čia ir dabar, įvertinti tam tikrų savybių, spalvos, galbūt medžiagiškumo, o galbūt tiesiog nedžiugina. Įsigydamas prekę internetu vartotojas turi keturiolikos dienų persigalvojimo periodą, kuris jį apsaugo nuo netinkamo pirkinio. Tą labai svarbu įsidėmėti ir dažnai, kai pardavėjas klausia, kodėl norite grąžinti prekę, jums net nereikėtų nurodyti priežasties. Persigalvojau, ir tiek. Tai labai svarbu žinoti.

Fizinėje prekyboje grąžintinų ir negrąžintinų prekių sąrašą nustato mažmeninės prekybos taisyklės. Jose labai aiškiai įvardinta, ką galima ir ko negalima grąžinti. Šiuo atveju kūdikių drabužiai nebūtų grąžintini.

Tuo tarpu, internetinėje prekyboje yra tam tikri prekių požymiai. Tokie kaip greitai gendantis produktas, specialiai vartotojui sukurtas produktas, neįvardinant tam tikrų grupių, neįvardinant, kad tai – avalynė ar kažkokie brangakmeniai. Galima grąžinti viską, jeigu prekė nepažeista, nesugedusi, nesugadinta. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kyla daug klausimų, ar galima grąžinti apatinius rūbus? Įprastai apatinių drabužių, maudymosi kostiumėlių negalima grąžinti. O kaip yra perkant internetu?

– Tiek apatinius, tiek maudymosi kostiumėlius galima grąžinti, tačiau yra labai svarbi sąlyga, kad nebūtų dėvėjimo ir netinkamo matavimosi požymių, nebūtų nuimtos apsauginės plėvelės, nebūtų tam tikrų dalykų ar įtarimo, kad tie drabužiai buvo dėvėti, ar jis buvo panaudotas pagal paskirtį. Tai – labai svarbu.

– O kaip yra su juvelyriniais dirbiniais?

– Galima juos grąžinti. Labai svarbu, kad tas juvelyrinis gaminys nebūtų pagamintas jums asmeniškai, kad tai nebūtų individualus gaminys, nes tai – viena iš išimčių, kad tokių dalykų, kurie sukurti tik jums, grąžinti negalima. Bet jeigu tai – standartinis žiedas, standartinė apyrankė, galite grąžinti.

Labai svarbu įsidėmėti, kad tokie dalykai siunčiant dingsta. Čia tokia specifika, kad dažniausiai sulaukiame vartotojų prašymų, kad atsiųstas žiedas dingo, kad tiesiog atidaryta tuščia dėžutė. Ir vėliau labai sunku įrodyti, kas, kada, ką pradangino. Tokių ginčų esame turėję ne vieną.  Pašto taisyklėse nurodyta, kad brangių juvelyrikos dirbinių nereikėtų siųstis. Galbūt geriau nueiti į internetinės parduotuvės atstovybę, nes tai – rizikinga. Bet tokį produktą grąžinti galima.

– Dar įdomu, kaip yra su baldais, kuriuos perkame internetu, nes dabar labai daug parduotuvių įvairius baldus pardavinėja tik internete? Taisyklėse rašoma, kad baldas atkeliauja į namus, jį gali praplėšti, pažiūrėti spalvą, bet negali jo surinkti.

– Reikia atskirti keletą dalykų, kas yra numatyta teisės aktuose, ir kas numatyta parduotuvių taisyklėse. Mes irgi jas labai vertiname, žiūrime, kad tai nebūtų klaidinantis dalykas, kad informacija nesukurtų vartotojui pagrįstų ar nepagrįstų lūkesčių. Kad ji būtų tiksli ir aiški, atitinkanti teisės aktus.

Visada situaciją vertiname individualiai. Ar galėjo vartotojas tą baldą apžiūrėti jo nesurinkęs, ar tas surinkimas buvo būtinas. Nes turime tokių situacijų, kai susirinko vartotojas sofą, kurią keturiolika dienų naudojo savo namuose.  Tą keturioliktą dieną pasakė, kad sofa – nebedžiugina. Kitas dalykas, kai išsipakuoji ir matai, kad neatitinka spalva arba netinka, nepatinka.

Visada vertinama, ar baldo surinkimas darė žalos pačiam produktui, ar ne. Nes yra tam tikrų detalių, kurios yra jautrios. Ar, pavyzdžiui, pati plokštė labai nekokybiška. Tad varžtų išsukimas gali pakenkti vėlesnei baldo eksploatacijai. Dažnai tokias atvejais siūlome pardavėjui parduoti tą baldą už mažesnę kainą kažkam kitam ir geranoriškai priimti iš vartotojo net ir surinktą baldą. 

Dauguma Klaipėdos Naujojo turgaus prekybininkų neslepia, kad gyvena iš nuolatinių pirkėjų. Pabandykite atspėti, kiek pirkėjų per savaitę užsuka į tris Naujojo turgaus paviljonus. Net ir pasyviais žiemos mėnesiais bendras Naujojo turgaus lankytojų skaičius viršija 20 000. Labiausiai lankomas žemės ūkio produktų paviljonas, nedaug populiarumu jam nusileidžia mėsos-žuvies halė, o rūbų ir pramoninių prekių paviljone vidutiniškai per savaitę apsilanko apie 3 000 pirkėjų. Šią statistiką fiksuoja turgavietės paviljonuose įrengti lankytojų skaičiavimo davikliai. Šiltuoju metų laiku pirkėjų gerokai padaugėja. Kiek jų perka uogas, vaisius lauko prekyvietėje – net neįmanoma suskaičiuoti.

Ir nors teigiama, kad gyventojų Klaipėdoje nuolat mažėja, pažvelgus į Naujojo turgaus istoriją gali pasirodyti priešingai – ši turgavietė vis auga, plečiasi, daugėja norinčių prekiauti ir pirkti.

Kai 1989 metų kovo 23 dieną Klaipėdos Naujasis turgus pradėjo veiklą, buvo atidarytas tik dabartinis mėsos paviljonas su 158 prekybos vietomis ir lauko prekyviete. Pagal pirminį turgavietės projektą čia turėjo būti įrengtas vienas dengtas paviljonas, 40 vietų viešbutis, buitinės patalpos ir pastogės lauke sezoninei prekybai.

Viešbutis turguje nepasiteisino, bet iškart paaiškėjo, kad naujoji turgavietė per maža čia plūstančiam lankytojų srautui. Todėl vėl imtos planuoti statybos ir po septynerių metų greta mėsos produktų paviljono iškilo priestatas – žuvies paviljonas. Bet ir to pasirodė maža. Dar po šešerių metų – 2002-aisiais – pastatytas ir atidarytas pats didžiausias dviaukštis Naujojo turgaus žemės ūkio produktų paviljonas su 355 vietomis prekybininkams. O po ilgesnės pertraukos – 2018 metais – šventės pagaliau sulaukė rūbų, avalynės ir pramoninių prekių pardavėjai. Įvykdžius Naujojo turgaus rekonstrukcijos pirmąjį etapą jie įsikėlė į atskirą, naujai pastatytą paviljoną. Tuomet skeptikai sakė, kad toks projektas neatitinka realijų: gyventojų Klaipėdoje mažėja, neįvertinta didėjanti prekybos centrų plėtra ir konkurencija, turgavietės paviljonas bus tuščias. Vienok, perfrazuojant garsiąją Marko Tveno mintį, gandai apie turgaus mirtį buvo gerokai perdėti. Turgavietės plėtrą suplanavusi UAB „Naujasis turgus“ administracija pasirodė teisi – nuo pirmos darbo dienos rūbų paviljonas užpildytas ir laisvos vietos prekybai interesantams čia tenka palūkėti. O turgavietė pakeitė savo veidą – sutvarkyta teritorija ir prieigos, atlikta ir mėsos- žuvies paviljono rekonstrukcija, pakeičiant šaldytuvus ir šaldymo vitrinas.

Pasak jau 10 metų UAB „Naujasis turgus“ vadovaujančio Viačeslavo Karmanovo, geografiškai plėstis turgavietei jau nėra kur, bet pokyčiai planuojami galvojant apie žemės ūkio produkcijos paviljono atnaujinimą, sąlygų prekybininkams gerinimą ir apie efektyvesnį infrastruktūros išnaudojimą.

„Pastaraisiais metais Naująjį turgų pamėgo mugių organizatoriai. Anksčiau mes juo kvietėme atvykti. Dabar jie patys nuolat prašosi į svečius. Ir šį šventinį savaitgalį sulauksime svečių iš Latvijos – maisto meistrų, amatininkų, dizainerių, prekiaujančių savo gaminiais. Neapleidžia mintis, kad mūsų turgavietės erdvės galėtų būti išnaudojamos ir po prekybos darbo valandų. Juk Europoje yra daugybė pavyzdžių, kai vakarais, pasibaigus prekybai, turgaviečių paviljonai tampa renginių, maisto degustacijų, pasilinksminimo vietomis“, – pasakojo V. Karmanovas.

Grįždamas prie Naujojo turgaus 35-ojo gimtadienio temos vadovas palinkėjo prekybininkams ir bendradarbiams ateityje išlaikyti geriausias turgavietės tradicijas.

Pastaruoju metu Lietuvoje saulėgrąžų aliejus pinga. Mūsų prekybos centruose galima rasti saulėgrąžų aliejaus, kurio litras kainuoja 1,79 euro.

„Prašėte saulėgrąžų aliejaus. Prašom – 1,45 euro“, – iš Ispanijos parduotuvės raportavo A. Martinėnas-Vudis.

Laisvai laikomų vištų kiaušinių kaina Lietuvoje – apie 2 eurai už dešimt vienetų. Ispanijoje kaina už įpakavimą – labai panaši. Tiesa, ten 1,99 euro kainuoja ne dešimt, o dvylika kiaušinių.

Bulvės mūsų Tėvynėje – pigesnės nei saulėtoje Ispanijoje.

„Su bulvėmis yra reikalų – nėra labai pigu. Kaina – 1,75 euro už vieną kilogramą“, – kalbėjo Vudis. Lietuvoje tokią pačią prekę galima įsigyti beveik trigubai pigiau – už 0,61 euro.

Remiantis kainų skaičiavimo portalu Livingcost.org, Ispanijoje pigiau nei Lietuvoje galima įsigyti pieno, ryžių, duonos, gerokai pigesnis vynas ir alus. Nors vidutinės nuomos kainos Ispanijoje ženkliai aukštesnės, mokesčiai už paslaugas – elektrą, šildymą, vandenį – brangiau atsieis Lietuvoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mūsų skaičiavimais, plastikinių maišelių suvartojimas sumažėjęs apie 63 proc., lyginant su prieš tai buvusia tvarka, kai plastikiniai maišeliai buvo pirkėjams pasiekiami nemokamai“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.

„Jų sunaudojimas sumažėjo maždaug 40 proc. Iš tikrųjų prognozavome panašius rezultatus, rėmėmės ir kitų šalių praktika. Panašios tendencijos pastebimos tiek kitur, tiek Lietuvoje“, – nurodė „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

„Vienkartinių plastiko maišelių sunaudojimas pernai metų antrąjį pusmetį buvo du kartus mažesnis nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai 100 milijonų vienkartinių plastikinių maišelių pakeitė 50 milijonų“, – aiškino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Pasak pardavėjų, pasikeitė ir gyventojų įpročiai. Mat anksčiau neretai į maišelius buvo dedami net ir saugiai supakuoti produktai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pavyzdžiui, varškės sūreliai, kažkokios daržovės ar vaisiai, kuriems tas maišelis nėra būtinas. Anksčiau tos prekės būdavo dedamos į plastikinius maišelius. Dabar pastebime, kad žmonės jau susimąsto, ar tikrai jiems to maišelio reikia“, – pasakojo L. Skersytė.

„Nebededa bananų. Anksčiau kiekvieną sūrelį į atskirą maišelį dėdavo, tai irgi pokytis akivaizdus. Matome, kad ir tiesiai ant svarstyklių deda tam tikras prekes, jau nebe į maišelį“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Tiesa, ekspertai tikina, kad nors situacija gerėja, tobulėti dar yra kur.

„Dabartinis vienas centas davė signalą, dalis žmonių tikrai paveikti. Tai puiku, toks geras teigiamas žingsnis, bet kur mes einame toliau? Tas sumažinimas nėra dramatiškas, nėra taip, kad jis išspręstų viską“, – pabrėžė „Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Nerimą kelia išaugęs popierinių maišelių populiarumas. Mat dalis gyventojų juos naudoja ne pagal paskirtį. Pasak specialistų, popieriniai maišeliai nėra tvari alternatyva.

„Įvertinus jų bendrą pėdsaką, neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, tai tikrai nėra geresnis sprendimas. Tai – lengviau perdirbamas sprendimas. Nėra toks didelis taršalas, bet jų gamyba tikrai turi gamtai labai didelį neigiamą poveikį. Ypač, kai tenka kirsti medžius“, – aiškino D. Tracevičius.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į popierinių pakavimo maišelių vartojimą. Nutiko taip, kad kažkas keitė tą plastikinį maišelį į popierinį“, – tikino R. Gecevičiūtė.

Visgi prekybininkai džiaugiasi, kad dalis pirkėjų vienkartinių maišelių išvis atsisakė. Vietoj jų renkasi daugkartinius.

„Naudoja ir daugkartinius įvairiausius maišelius. Tai specialūs maišeliai tiek vaisiams, tiek daržovėms ar biriems produktams susidėti. Nevengia atsinešti ir savo daugkartinių maišelių arba net plastikinių, kuriuos naudoja kelis kartus“, – šnekėjo L. Skersytė.

 Nevengia atsinešti ir savo daugkartinių maišelių arba net plastikinių, kuriuos naudoja kelis kartus.

„Žmonės tikrai ne tik įsigyja tą daugkartinį maišelį, bet tikriausiai jį laiko kažkur su savimi, automobilyje ar kažkur pirkinių krepšyje. Jie tiesiog jį atsineša ir naudojasi“, – nurodė E. Krasauskienė.

Gyventojai tikino, kad net ir vienas centas privertė susimąstyti, tačiau įpročius pakeitė ne visi.

Visgi daugkartinius maišelius renkasi dažnas.

Specialistai tikina, kad žengiant tvarumo link, svarbu ne tik apmokestinti popierinius maišelius, bet ir atsisakyti vienkartinių pakuočių. Tinkamas pavyzdys galėtų būti Estija. Mat mažiausioji Baltijos šalis nuo šių metų sausio, visuose renginiuose naudos vien tik daugkartines pakuotes.

„Norėčiau paklausti, kur Vilniaus savivaldybė, kur kitų miestų savivaldybės? Naudokimės ta patirtimi ir neturėsime tų užterštų erdvių, už kurių tvarkymą po to tenka sumokėti tiems patiems gyventojams“, – pabrėžė D. Tracevičius.

Kol kas Lietuvoje popierinių maišelių apmokestinti nesvarstoma.

„Nors maisto produktų apsipirkimas nėra ta sritis, kurioje šalies gyventojai taupo labiausiai, tyrimas parodė, kad pirkėjai šioje srityje norėtų sutaupyti daugiau. Įgyvendinti šį metų pradžioje sau duotą tikslą įmanoma laikantis vos kelių paprastų apsipirkimo taisyklių“, – sakė „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Dėmesys būtiniems produktams ir mažiau impulsyvumo

„Lidl Lietuva“ užsakymu 2024 metų pradžioje tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai šiemet pasiryžę sutaupyti pakeitę apsipirkimo įpročius.

„Gyventojai sutaupyti labiausiai nori pirkdami tik tuos produktus, kurių tikrai reikia – tą šiemet sau pasižadėjo net 54 proc. apklaustųjų. Kita didelė dalis žmonių – 31 proc. respondentų – šiais metais ketina taupyti labiau stebėdami įvairias akcijas“, – sakė A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Didžiausia dalis apklaustų Kauno gyventojų taip pat taupyti ketina pirkdami tik tuos produktus, kurių tikrai reikia – tą žada 54 proc. respondentų. Taip pat didelė dalis – po 30 proc. apklaustųjų – ketina labiau stebėti įvairias akcijas ir sieks nustoti būti impulsyviais pirkėjais.

A. Bubnelio teigimu, taupyti ir stebėti akcijas pirkėjams padeda išmanūs būdai, pavyzdžiui, „Lidl Plus“ programėlė, kurioje nuolat atnaujinami specialūs pasiūlymai ir akcijos prekėms bei pateikiami patiekalų receptai.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Programėlė gali palengvinti pirkėjams pasirinkimą ir pasufleruoti, kokias prekes įsigyti, kokį meniu susiplanuoti savaitei. Žinodamas, kokį maistą valgys artimiausiomis dienomis, pirkėjas gali susidaryti reikiamų pirkinių sąrašą ir išvengti nebūtinų pirkinių. Tiek meniu, tiek pirkinių sąrašo sudarymas padeda mažinti išlaidas maistui, kaip ir retesni, bet gausesni apsipirkimai, naudojimasis parduotuvės akcijomis, gausiau įsigytų produktų užšaldymas ateičiai ir pan.“, – tvirtino A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Lidl Lietuva“ atstovo teigimu, pirkinių krepšelio sumą sumažinti padeda ir analogiškų produktų lyginimas – perkant būtina atkreipti dėmesį į panašių prekių kilogramo, litro kainą.

„Lygindami prekes pastebėsite, kad privačių prekių ženklų gaminiai yra pigesni už žinomų prekių ženklų produktus. Taip yra todėl, kad privačių prekių ženklų produkcijai nereikalingos išlaidos rinkodarai. Didžioji „Lidl“ asortimento dalis yra su privačių prekių ženklų etiketėmis – šie gaminiai yra draugiškas piniginei, kokybiškas ir tvaresnis pasirinkimas. Atidžiai kontroliuojame šių produktų gamybos procesus ir keliame vis didesnius reikalavimus žaliavų ir produkcijos kokybei“, – tvirtino A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Įgyvendinti pažadus padeda realūs siekiai

Tyrimo duomenimis, visuomet taupančiais save laiko 25 proc. respondentų, visiškai netaupiais – tik 3 proc. apklaustųjų. Labiausiai taupūs asmenys yra patys jauniausi 18–29 m. (taupo 73 proc. šios grupės apklaustųjų) ir patys vyriausi 60–74 m. apklaustieji (72 proc.).

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Kaune labiau taupančiais save laiko 69 proc., nei taupančiais nei netaupančiais – 20 proc., labiau netaupančiais save įvardija 11 proc. apklaustųjų. 

Paaiškėjo, kad savo apsipirkimo įpročiais yra patenkinti tik 40 proc. apklaustųjų, o likę respondentai praėjusiais metais tikėjosi sutaupyti daugiau. Kaune statistika panaši – savo įpročiais patenkinti tik 39 proc. apklaustųjų, o 39 proc. tikėjosi sutaupyti truputį daugiau, 19 proc. – daugiau, 4 proc. – žymiai daugiau.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Kokie veiksmai norintiems sėkmingiau taupyti gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų? Mokslininkų teigimu, įgyvendinti pažadus padeda realistiškų tikslų užsibrėžimas ir šiuolaikinės technologijos, leidžiančios fiksuoti pažangą. Pavyzdžiui, dažniau bėgioti nusprendęs asmuo savo pažangą fiksuoja išmaniojo telefono programėlėje ir savo pasiekimais dalijasi su draugais. Panašiai pažangą fiksuoti leidžia programėlės, skirtos mokytis kalbų, medituoti ir pan.

„Pirkėjus motyvuoti taupyti toliau gali paskatinti ir patirtų išlaidų analizė. Pavyzdžiui, pamatęs, kiek skirdavo pinigų maistui anksčiau ir kiek sutaupo dabar, asmuo gali nusimatyti realią sumą, kurią sieks sutaupyti kiekvieną mėnesį ir įgyti daugiau ryžto toliau gyventi taupiai, kol tai taps natūraliu įpročiu. Savo išlaidas maistui pirkėjas gali patogiai peržiūrėti „Lidl Plus“ programėlėje esančiuose virtualiuose čekiuose. Tokios, atrodo, nedidelės, bet kryptingos kasdienės pastangos padės pasiekti rezultatą ir sutaupyti“, – teigė A. Bubnelis.

Labiausiai – rapsų, ankštinių augalų, javų ir pieno. Tačiau kainų stebėtojai sako, kad pirkėjai tai pajuto minimaliai. Esą, nors aukštoms maisto produktų kainoms laikytis priežasčių nebėra, prekybininkams labiau apsimoka pirkėjus vilioti milžiniškomis akcijomis nei mažinti kainų lygį.

Į turgų gyventojai užsuka daržovių, labiau vertina lietuviškas, kaip ir pieno produktus. Teiraujasi tik Lietuvoje užaugintos mėsos.

„Labai svarbu. Kas antras pirkėjas klausia, ar tai vištiena lietuviška, ypač apie vištieną būna daug klausimų, bet ir apie kiaulieną, ir jautieną, ir kalakutieną“, – teigė parduotuvės „Skonio ritmu“ pardavimų vadovė Lijana Paškauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Su įvairiais Lietuvos ūkiais bendradarbiaujantys prekybininkai sako, kad per metus nei mėsos, nei duonos kainų nemažino.

„Prekiaujame Panevėžio duona, kaina nesikeitė, taip pat išlaikome tas pačias kainas. Tiesiog nebuvo pokyčių, kas liečia tiekėjus mums“, – sakė L. Paškauskienė.

Nors žemės ūkio produktų supirkimo kainos pernai mažėjo.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik trečdaliu nukrito rapsų, ankštinių augalų ir javų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai mažėjo pieno ir galvijų supirkimo kainos.

Anot ekonomistų, viską lėmė padėtis Europos rinkose. Mat didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos Lietuva eksportuoja.

„2022 metais buvo didžiulis šuolis į viršų, kai grūdai brango daugiau negu 50 procentų. Normalu, kad po tokių šuolių ateina laikotarpis, kai yra pakritimas“, – aiškino „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Daugiau mus bando prekybininkai papirkti akcijomis, tai yra nemažinamas bendras kainų lygis, bet mes gauname daugiau nei 50 procentų nuolaidas.

Panaši situacija ir su žaliavinio pieno kainomis.

„Buvo toks labai stiprus kainos nuosmukis, būtent metų pradžioje, nes 2022 metais buvo rekordinės žaliavinio pieno supirkimo kainos, buvo tikrai geriausi metai turbūt per 30 nepriklausomybės metų“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Ar pernai mažėjusios supirkimo kainos kaip nors pakeitė skaičius parduotuvių lentynose?

„Maisto kainų matome tolygų mažėjimą, aišku, jis nėra didelis, jis galėtų būti didesnis ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl ūkininkai protestuoja, nes supirkimo kainos iš ūkininkų, iš žemės ūkio bendrovių yra kritusios žymiai labiau, negu vartotojams lentynose“, – tikino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot kainų stebėtojų, kol kas prekybos centrams labiau apsimoka daryti milžiniškas nuolaidas ir vilioti pirkėjus, pavyzdžiui, produktais už vieną centą, nei rimtai imtis kainų mažinimo.

„Daugiau mus bando prekybininkai papirkti akcijomis, tai yra nemažinamas bendras kainų lygis, bet mes gauname daugiau nei 50 procentų nuolaidas“, – sakė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Ekonomistai aiškina, kad nukritusių supirkimo kainų poveikis visada vėluoja, be to, smarkiai situacijos ir neturėjo pakeisti.

„Nereikia visada galvoti, kad jei žaliavinio pieno supirkimo kaina nukrito trečdaliu, tai tiek ir turėjo nukristi galutinio produkto kaina“, – aiškino T. Povilauskas.

„Žaliavų dalis produkte tikrai sudaro nedidelę dalį. Tarkim, duonos grūdai ten sudaro apie 5 procentus, kartais ir mažiau“, – sakė P. Čepkauskas.

Kur kas didesnę dalį atsiriekia perdirbėjai, gamintojai, vežėjai ir prekybininkai.

Vis dėlto kainų stebėtojai skaičiuoja, kad labiausiai kritusios rapsų supirkimo kainos, rapsų aliejų atpigino maždaug penktadaliu.

Per metus panašiai parduotuvių lentynose krito ir pieno gaminių kainos. Duonos gaminiai, nepaisant grūdų kainų nuosmukio, pernai nesikeitė visai.

„Labiausiai buvo pabrangęs visgi ne rapsų aliejus, o saulėgrąžų aliejus, tai mes per metus saulėgrąžų aliejaus kainos kritimą matėme 45 procentus. Duonos kainos, nors grūdai pigo, kaina nemažėjo praktiškai visiškai, ji buvo 2022 metų lygmenyje“, – teigė P. Čepkauskas.

Kviečių kaina „Euronext“ biržoje jau keletą mėnesių stabili – maždaug 210–230 eurų už toną.

Kaip supirkimo kainos keisis artimiausiu metu, esą jau priklausys nuo pavasario oro sąlygų.