65 metų politikė nominuota ketvirtadienį Rumunijos sostinėje Bukarešte vykstančiame suvažiavime. Už U. von der Leyen kandidatūrą balsavo 400 EVP delegatų. 89 buvo prieš. Daugiau kandidatų nebuvo.

Birželį vyks naujo Europos Parlamento rinkimai. Paprastai į Europos Komisijos pirmininko postą skiriamas kandidatas iš tos Europos partijų šeimos, kuri rinkimuose pasirodo geriausiai. Apklausose EVP šiuo metu aiškiai pirmauja. Dėl to šansai, kad U. von der Leyen liks poste, yra dideli.

Antradienį per slaptą balsavimą už šią kandidatūrą balsavo 25 frakcijos nariai.

Jos varžovai Audronius Ažubalis surinko 15 balsų, Emanuelis Zingeris – keturis. Iš viso balsavo 44 Seimo konservatoriai.

„Tikimės komandinio, konstruktyvaus darbo, tai turbūt pagrindinis dalykas, kalbant apie tą stabilumą, kurio reikia užsienio politikos klausimuose“, – po balsavimo žurnalistams sakė TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Naujas komiteto pirmininkas bus skiriamas po to, kai jo vadovas Žygimantas Pavilionis, paragintas frakcijos, pasitraukė iš pareigų.

Tokio raginimo parlamentaras sulaukė po viešos kritikos Vyriausybei dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

L. Andrikienė Seime dirba ketvirtą kadenciją. Pustrečios kadencijos ji buvo europarlamentarė, 1996–1998 metais ėjo Europos reikalų ministrės pareigas.

Jos kandidatūrai dar turės pritarti URK, o galutinį sprendimą priims Seimas.

Pasigenda bendro sutarimo užsienio politikoje

Konservatorių siūloma kandidatė į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus Laima Andrikienė teigia pasigendanti bendro sutarimo užsienio politikoje.

Ji tvirtino, kad jeigu bus paskirta, pirmiausia jo sieksianti ir komiteto darbe.

„Konstruktyvus, pozityvus darbas. Ne Seimo Užsienio reikalų komitetas daro užsienio politiką Lietuvoje. Mes turime Konstituciją, turime įstatymus, kur kiekvieno vieta ir funkcijos, ir atsakomybės labai aiškiai aprašytos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė L. Andrikienė, paklausta, kokius uždavinius sau kels.

„Ko iki šiol pasigedau – kad Lietuva siųstų vieną žinią, ne kelias žinias užsienio politikos tema, kad toji žinia būtų aptarta, suderinta. To ir linkiu ir Užsienio reikalų komitetui, ir sau pačiai, jei būsiu patvirtinta šio komiteto pirmininke“, – tvirtino ji.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlo Seimo URK pirmininke skirti signatarę L. Andrikienę vietoj iš pareigų besitraukiančio Žygimanto Pavilionio.

„Žinot, labai lengva visada nuteisti ką nors. Bet turėdama tą patyrimą, kurį turiu, galvoju, kad gal ne visada žinojau visus niuansus ir visas detales. Pirmininkas dirbo taip, kaip jam atrodė gerai ir teisinga, trūkumų ir klaidų ne vienas dirbantis išvengti negalime. Tai yra ir gyvenimiškos pamokos, kur bedirbtume“, – kolegos elgesį antradienį komentavo L. Andrikienė.

Ji teigė kolegoms pakartotinai siūlysianti daugiau tartis prieš balsavimą URK.

„Siūliau, kad keturi URK esantys Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, kaip buvau įpratusi Europos Parlamente, prieš eidami į formalų komiteto posėdį susirinktų, apsitartų, kokios pozicijos laikysis (...). Aš tokį dalyką siūliau, bet palaikymo nesulaukiau, galbūt atrodo, kad tų dalykų nereikia, bet mano patyrimas sako, kad labai reikia, tada galima išvengti nereikalingų trukdžių ar problemų, kurios paskui atsiranda“, – tvirtino L. Andrikienė.

„Konsensuso paieška – labiausiai reikalinga užsienio politikoje, kai ne balsavimo mašina įjungiama galiausiai, o bendras sutarimas. Sieksiu konsensuso kiek galėdama“, – pabrėžė ji.

Vienas iš favoritų balandžio pabaigoje vyksiančiuose socialdemokratų partijos rinkimuose europarlamentaras Juozas Olekas pažymi, kad apie galimą opozicinių Seimo frakcijų susitarimą diskutuotų išrinkus naująjį pirmininką. Jo teigimu, svarbiausia, kad LSDP galėtų įgyvendinti savo programinius siūlymus, o tam kitų frakcijų palaikymas yra svarbus. Tačiau opozicinės koalicijos susitarimas, pasak europarlamentaro, nebūtinai reiškia, kad socialdemokratams pavyks įgyvendinti savo programines nuostatas.

„Mūsų patirtis rodo, kad nebūtinai suėjus į vieną krūvą Seime, tas rezultatas pagerės“, – Eltai teigė J. Olekas, pažymėdamas, kad praėjusią kadenciją bendradarbiaujant su tuomet valdančiaisiais „valstiečiais“, ne visi svarbūs LSDP siūlymai koalicijoje buvo palaikomi.

„Ne tiek daug bendro buvo mūsų darbe praėjusią kadenciją su „valstiečiais“. Mes tikrai buvom pasiūlę Lietuvos žmonėms rūpimų klausimų sprendimų, kaip pavyzdžiui, geresnis sveikatos paslaugų prieinamumas, švietimo sustiprinimas, bet tam nebūdavo pritarta“, – kalbėjo europarlamentaras. Todėl, jo nuomone, socialdemokratai dirbdami atskirai, kartais galėtų pasiekti daugiau nei koalicijoje su LVŽS ir „darbiečiais“.

„Tai vien dėl to vardo, kad yra bendra opozicija, kartais iš tiesų galima daugiau pralošti negu kad dirbant tvirtai socialdemokratinei frakcijai“, – tvirtino J. Olekas, dar kartą pažymėdamas, kad dėl galimo susitarimo jis kalbėtų su LSDP frakcija Seime.

V. Blinkevičiūtė: svarstant jungimąsi į opozicinę koaliciją, reikėtų vertinti ne gaunamus postus, o bendras vertybes

Kita europarlamentarė ir favoritė LSDP pirmininko rinkimuose Vilija Blinkevičiūtė į klausimą, ar būtų linkusi jungtis į opozicinę koaliciją su LVŽS ir „darbiečiais“ – konkrečiai neatsakė, tačiau ji akcentavo, kad pergalės atveju būtinai pasitartų su visais partijos nariais. Visgi europarlamentarė pažymi, kad sprendžiant, ar pasirašyti susitarimą su kitomis Seimo opozicinėmis frakcijomis, būtina negalvoti vien apie galimą gauti opozicijos lyderio postą.

„Visą laiką norėčiau, kad partija, eidama į vienus ar kitus susitarimus, nematytų tame vien tik kokio nors posto, kaip šiuo požiūriu kažkas iš tų pačių „valstiečių“ sako, kad svarbu turėti opozicijos lyderio postą. Ir be opozicijos lyderio, jeigu esi aktyvus Seimo narys, gali ginti savo poziciją, ją girdės žmonės ir ją palaikys“, – teigė europarlamentarė, pažymėdama, kad pasirašant opozicinės koalicijos sutartį daug svarbiau įvertinti frakcijų sutarimą tam tikrais vertybiniais klausimais.

„Susitarimas neturėtų būti susietas s kokiais nors postais, o bendras opozicijos darbas gali būti siejamas tik tada, jeigu, vertybiniu požiūriu, mes dėl vieno ar kito klausimo sutariam“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė, pabrėždama, kad tapusi partijos pirmininke, būtinai atsižvelgtų į visų partijos narių nuomonę.

„Aš sakau taip, kad spręs partija ir ji tikrai nuspręs pasvėrusi visus už ir prieš“, – kalbėjimosi su partijos nariais svarbą svarstant susitarimą su LVŽS ir Darbo partija, pabrėžė V. Blinkevičiūtė.

V. Mitrofanovas: visada reikia sutelkti jėgas

Vienintelis iš kandidatų į LSDP pirmininko postą, kuris aiškiai linkęs palaikyti socialdemokratų jungimąsi į opozicinę koaliciją – Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis akcentavo, kad dėl bendros opozicinės programos turėtų derėtis Seimo opozicinės frakcijos, tačiau, pasak Akmenės mero, svarbu, kad socialdemokratai siektų įgyvendinti savo programines nuostatas.

„Visada reikia sutelkti jėgas, taip kaip formuojasi į koaliciją pozicija ir niekas nežiūri į jokias partijas, tai tiek ir opozicinėje dalyje turėtų formuotis koalicija. Natūralu, kad turėtų būti stiprūs du flangai, ne tik partine prasme, bet ir ta pati Mišri grupė galėtų dalyvauti tokiame junginyje“, – tvirtino V. Mitrofanovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad opozicijai būtina turėti tvirtą branduolį, kuris, įvykus tam tikram skilimui dešiniųjų suformuotoje valdančiojoje koalicijoje, galėtų imtis Vyriausybės formavimo vaidmens, o opozicinės frakcijos būtų pasirengusios įgyvendinti savo programines nuostatas.

Visgi jis skeptiškai įvertino tai, kad „valstiečiai“ patys vieni suformavo savo šešėlinį Ministrų Kabinetą, vadovaujamą Ramūno Karbauskio. V. Mitrofanovo nuomone, toks „politinis žaidimas“, kai pavienės frakcijos formuoja atskiras šešėlines Vyriausybes, neprisideda prie opozicinių frakcijų vienybės ir galimybių lengviau susikalbėti parlamente.

„Aš esu labiau prieš tokius dalykus, šešėlinės Vyriausybės yra tam tikri politiniai žaidimai. Kada „darbiečiai“ savo šešėlinę Vyriausybę darys, dar socdemai savo Vyriausybę, tai turėsime jau keturias Vyriausybes“, – teigė V. Mitrofanovas, taip pat pažymėdamas, kad jo pergalės LSDP pirmininko rinkimuose atveju jis dėl galimybės jungtis į opozicinę koaliciją su LVŽS ir Darbo partija taip pat pasitartų su socialdemokratų frakcija Seime.

L. Gudžinskas: socialdemokratams nėra tikslinga svarstyti apie opozicinę koaliciją su LVŽS

Tai, kad „valstiečiai“ suformavo savo šešėlinį Ministrų Kabinetą neigiamai įvertino ir dar vienas kandidatas į LSDP pirmininko postą – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas. Jis abejoja, ar šiuo metu LVŽS veikianti struktūra leidžia opozicijai tinkamai oponuoti valdančiųjų veiksmams.

„Viena vertus, yra opozicijos lyderis S. Skvernelis, kita vertus, yra šešėlinė Vyriausybė, kuriai vadovauja iš Seimo pasitraukęs Karbauskis, ir joje nėra nė vieno Skvernelio žmogaus. Tai tokiu atveju, kai pagrindinė opozicinė frakcija tarp savęs viduje nėra išsisprendusi šių klausimų, kas yra atsakingas už galutinės pozicijos suformulavimą, nėra tikslinga svarstyti apie kokį nors prisijungimą prie šitos jėgos“, – sakė L. Gudžinskas.

Jo nuomone, LSDP programa skiriasi tiek nuo „valstiečių“, tiek nuo Darbo partijos programinių nuostatų, todėl jis abejoja, ar opozicinių frakcijų sutartis leistų socialdemokratams lengviau įgyvendinti savo rinkiminius tikslus.

„Mūsų programos skiriasi. Tiesą sakant, LVŽS apskritai neturi savo rinkiminės programos ir naudojasi buvusios Vyriausybės paruoštais dokumentais. Skirtumai su Darbo partija taip pat yra pakankamai ryškūs, todėl aš nematau kažkokių stiprių pliusų, siekiant įgyvendinti mūsų rinkiminę programą“,– teigė VU TSPMI docentas, pažymėdamas, kad supranta savo konkurentų į partijos pirmininko postą nuomones, jog dėl opozicinės koalicijos reikės tartis partijos viduje. Visgi L. Gudžinskas pabrėžia, kad tokio sprendimo priėmime turėtų dalyvauti ne tik partijos elitas, reikėtų atsižvelgti į visų socialdemokratų partijos narių nuomonę, juos apklausiant arba organizuojant partijos vidinį referendumą.

ELTA primena, kad kovo 23 d. Seimo opozicinės LVŽS ir Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Frakcijos sutarė, kad šią Seimo pavasario sesiją opozicijos lyderio postas priklausys „valstiečių“ frakcijai Seime. Opozicijos lyderiu LVŽS paskyrė ekspremjerą S. Skvernelį.

Opozicijos lyderis teigė, kad su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime taip pat vyksta neformalus bendradarbiavimas, o formalaus prisijungimo jis tikisi sulaukti, kai LSDP išsirinks naująjį partijos pirmininką.

Kandidatus į LSDP pirmininko postą iki kovo 28 d. galėjo kelti visi partijos skyriai. J. Oleko kandidatūrą pasiūlė 22, o V. Blinkevičiūtės – 13 partijos skyrių. V. Mitrofanovą pasiūlė 1 skyrius, o L. Gudžinskas išsikėlė pats.

Partijos skyriai taip pat kėlė buvusio LSDP pirmininko G. Palucko, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, o Socialdemokračių moterų sąjunga – Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūras. Tačiau šie politikai LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauti atsisakė.

LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Jis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 22–25 dienomis.

Daug kuo panašūs

Sekmadienį buvo paskutinė diena kelti kandidatus į LSDP pirmininkus. Tarp 16 570 bičiulių – būtent taip socialdemokratai kreipiasi vieni į kitus – jie įžvelgė šešis pretendentus išvesti partiją iš jau gerokai užsitęsusio nesėkmių ruožo. Sekmadienio duomenimis, 25 iš 60-ies partijos skyrių pasiūlė Europos Parlamento (EP) narį Juozą Oleką, septyniolika – jo kolegę EP Viliją Blinkevičiūtę, trys – laikinąjį LSDP pirmininką Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių, du – buvusį partijos lyderį Seimo narį Gintautą Palucką, vienas – Akmenės rajono merą Vitalijų Mitrofanovą, LSDP moterų sąjunga – parlamentarę Orintą Leiputę. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Liutauras Gudžinskas save išsikėlė pats.

Pirmadienį LSDP pirmininko rinkimų komisija patvirtino kandidatų sąrašą. Jais tapo tie, kurie pateikė komisijai privalomus dokumentus ir programą. Jais tapo: 61-ų V.Blinkevičiūtė, 65-erių J.Olekas, 49-erių V.Mitrofanovas ir 39-erių L.Gudžinskas. Nepaisant to, kad J.Olekas išsiveržęs į priekį pagal jį palaikiusiųjų skyrių skaičių, kova neturėtų būti į vienus vartus: visuotiniame balsavime simpatijos gali išsidėstyti visaip.

Du ryškiausi konkurentai turi daug panašumų: abu EP nariai, buvę Seimo nariai, eksministrai, LSDP veteranai, tos pačios kartos žmonės. Abu vienas kitam negaili pagyrų, bet mato ir savo privalumus prieš konkurentą.

V.Blinkevičiūtė vardija: "Partijos lyderis turi įrodyti savo darbais, kur anksčiau bebūtų dirbęs, kad užsitarnavo žmonių pasitikėjimą. Aš daug metų dirbau vienos sunkiausių sričių – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, sukaupiau patirties ir dirbdama EP, drąsiai ginu savo idėjas, sričiai, už kurią esu atsakinga, atstovauju atiduodama visas savo jėgas." V.Blinkevičiūtė priduria ir dar vieną savo privalumą: kai sudėtinga situacija, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, vadovauti ateina moterys.

O J.Olekas pabrėžia: "Šiandien LSDP pirmininkui reikia tvirtesnio socialdemokratinio stuburo. Esu šioje partijoje nuo pat jos atkūrimo, niekada nekeičiau nei partijos, nei pažiūrų. O mano organizaciniai gebėjimai leidžia priimti didžiulį iššūkį, kurio imtis pasiūlė partijos bičiuliai."

V.Blinkevičiūtei turbūt ne tik varžovas primins, kad ji politinę karjerą pradėjo kaip Naujosios sąjungos atstovė ir tik vėliau tapo socialdemokrate. Bet ir J.Oleko politinė biografija – ne be šešėlio: jam būnant krašto apsaugos ministru, kilęs auksinių šaukštų skandalas neužmirštas lig šiol.

V.Blinkevičiūtė į LSDP pirmininkus kandidatuoja pirmą kartą, J.Olekas kartą yra pralaimėjęs rinkimus Gediminui Kirkilui, dabar jau kitos – "socialdarbiečių" partijos lyderiui. "Dabar bičiuliai, man atrodo, to gailisi", – sako J.Olekas.

Abiem sėkmės rinkimuose atveju gali kilti dilema, ar pavyktų suderinti darbą EP ir vadovauti partijai iš Briuselio. Tiesa, COVID-19 pandemijos laikotarpiu EP nariai daugiausia dirba nuotoliniu būdu. "Neatmetu galimybės svarstyti, ar trauktis iš EP, jei tai bus nesuderinami dalykai. Bet stengsiuosi suderinti", – žada V.Blinkevičiūtė.

J.Olekas sako, kad nenorėtų būti toks pirmininkas, kuriam partija turėtų mokėti atlyginimą: "Pradėčiau dirbti būdamas europarlamentaras, o paskui svarstyčiau, ar yra tam kliuvinių."

Beje, tokiu atveju, LSDP taptų trečia Lietuvos partija, vadovaujama iš Briuselio: nuotoliniai yra ir Darbo partijos (DP), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderiai.

Stuburas: J.Olekas pabrėžia, kad šiandien LSDP pirmininkui reikia tvirtesnio socialdemokratinio stuburo, o jis šioje partijoje nuo pat jos atkūrimo niekada nekeitė nei partijos, nei pažiūrų. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Ieško taikytojo

Vis dėlto, keičiant partijos lyderį po LSDP nesėkmingų 2016 m. rinkimų, rinkėjams buvo siunčiama žinutė, kad socialdemokratai atsinaujina ir atsijaunina. Tuomet 37-erių Vilniaus vicemeras G.Paluckas, nugalėjęs anuomet 32-ejų ūkio ministrą M.Sinkevičių, paragino nupūsti dulkes nuo rožių atlapuose – grįžti prie tikrosios socialdemokratijos vertybių, tapti modernia ir skaidria tikrai kairiąja politine jėga.

Dabar, vėl patyrus fiasko Seimo rinkimuose, dvikovoje dėl pirmininko posto – vos ne dvigubai vyresni konkurentai nei prieš ketverius metus. Toks pasirinkimas rodo, kad labiau ieškoma ne reformatoriaus, o įsiaudrinusių dėl nesėkmių bičiulių taikytojo.

Labiau ieškoma ne reformatoriaus, o įsiaudrinusių dėl nesėkmių bičiulių taikytojo.

"Pagrindinė mano žinia – kad mes, socialdemokratai, turime būti stiprūs, vieningi ir tikrai atiduoti visas jėgas, kad Lietuvos žmonių gyvenimo kokybė pasikeistų iš esmės. Mums reikia susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą vienintele Lietuvoje tikrai kairiąja partija Lietuvoje – socialdemokratais, ir mes tai galime padaryti", – sako V.Blinkevičiūtė, pabrėždama, kad tikrosios socialdemokratų vertybės turi būti socialinių problemų sprendimas.

J.Olekas žada dar labiau įtvirtinti tikrąsias socialdemokratines vertybes ir pakviesti ne tik socialdemokratus, bet ir visus Lietuvos žmones įveikti naujus – ekologinį, skaitmenizacijos – iššūkius. Jis sako siekiąs sukurti naują bendrystę, kurioje būtų daugiau solidarumo, daugiau saviraiškos galimybių.

J.Olekui tenka neigti ir nuogąstavimus, neva jis neprieštarautų "socialdarbiečių" grįžimui į LSDP. "Partijų jungimosi negali būti, nes Socialdemokratų darbo partijoje labai mažai socialdemokratijos, jei tokios yra. Bet visi žmonės, kurie turi socialdemokratines pažiūras ir sutinka su LSDP statutu, gali pretenduoti prisijungti prie partijos, o kas bus priimti, spręs skyriai", – sako J.Olekas.

Krizės: V.Blinkevičiūtė žada siekti, kad žmonių gyvenimo kokybė pasikeistų iš esmės, ir primena, kad, esant sudėtingai situacijai, vadovauti ne tik Lietuvoje ateina moterys. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Tikslas – įžiebti diskusiją

Kitiems dviem kandidatams – V.Mitrofanovui ir L.Gudžinskui – pergalės tikimybė minimali. V.Mitrofanovas sako kandidatuosiantis, kad LSDP nebūtų kaip konservatoriai, kuriems pirmininką tiesiog paskirs.

L.Gudžinskas kandidatavimu kelia tikslą įžiebti partijoje diskusiją apie jos ateitį. Nors prieš daugiau kaip trejus metus tapusį socialdemokratu žinomą politologą galima vadinti šios partijos smegenimis – jis rengė ir koordinavo pagrindinius partijos programinius dokumentus, tačiau partijos bičiulių palaikymo nei keliant kandidatus į pirmininkus, nei reitinguojant partijos rinkimų sąrašą jis nesusilaukė.

Tad ko jam trūksta, kad taptų partijos lyderiu? "Kiek turiu, pakanka, kad galėčiau būti sėkmingu partijos pirmininku. Tačiau iš karto sakiau, kad save matau kaip partijos pirmininką, kurio pagrindinė funkcija būtų sutvarkyti partijos vidų, bet partijos pirmininkas nebūtinai turi būti ir rinkimų sąrašo lyderis", – sako L.Gudžinskas.

Rinkimuose sėkmingiausios buvo būtent tos partijos, kurias vedė ne partijų pirmininkai. Tad kodėl LSDP negalėtų daryti kaip Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) ar Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tik socialdemokratai turėtų vedlį iš savo partijos, bet nebūtinai pirmininką.

Politologas primena, kad, pavyzdžiui, JAV daug kas nepasakytų, kas yra respublikonų ar demokratų vadovai, nes jų darbas – koordinuoti partijų veiklą, bet jie nėra atstovai į prezidentus ar parlamento pirmininkus. Vokietijoje kai kurios partijos kelia lyderių komandas – dviejų ar daugiau partijos narių tandemus.

"Pas mus per daug koncentruojamasi į vieną asmenį. Partijos neturėtų veikti kaip vieno ar kito asmens asmeninės kunigaikštystės, kur vienas žmogus tvarkosi kaip savo ūkyje", – pabrėžia L.Gudžinskas.

Mums reikia susitvarkyti vidinį partijos gyvenimą, įvesti daugiau demokratijos, gerokai rimčiau žiūrėti į partijos politinį potencialą.

Jis sako kėlęs savo kandidatūrą LSDP pirmininko rinkimuose, siekdamas inicijuoti diskusiją dėl tolesnio partijos kelio. "Norint susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą, vien naujo lyderio neužteks. Mums reikia susitvarkyti vidinį partijos gyvenimą, įvesti daugiau demokratijos, gerokai rimčiau žiūrėti į partijos politinį potencialą. Mano misija būtų statuto pakeitimai, think-tank suformavimas, platesnių svarstymų praktikos įdiegimas", – vardija kandidatas į LSDP pirmininkus.

Pasak jo, dabar dažnai būna, kad partija pakviečia kokį intelektualų ar iniciatyvų žmogų, iš jo pasiima, ką nori pasiimti, bet šis nelabai gali partijoje prasimušti, nes sprendimų priėmimo struktūros uždaros. Tai gerai iliustruoja ir jo paties pavyzdys: nors rengė daug programinių dokumentų, tačiau partijos taryba – 200 narių organas rinkimų į Seimą sąraše jam buvo paskyręs apie 80 vietą. Partijos pirmininkas kiek galėjo, tiek pakėlė – į 55-ą, rinkėjai kilstelėjo į 28-ą. Mandatui laimėti reikėjo partijos sėkmės, bet ji socialdemokratus ir vėl apleido.

"Ankstesnės partijos pergalės buvo nukaltos remiantis valdžios vertikale, kurios priešakyje – pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas, vėliau – jo atminimas. Tačiau antri iš eilės Seimo rinkimai parodė: laikai pasikeitę. Reikia ir naujų žmonių, ir naujo požiūrio. Trečiąkart lipti ant to paties viršūnėlių valdymo grėblio nevertėtų. Būtina žymiai išplėsti savo akiratį, rėmėjų gretas ir sprendimų priėmėjų ratą. Negali būti lygesnių bičiulių už kitus", – neabejoja L.Gudžinskas.

Bet, kaip parodė ir ketveri G.Palucko pirmininkavimo metai, nelengva įtikinti imtis pokyčių tuos, kurie dabar turi įtaką, o dėl tų pokyčių dalį jos prarastų.

Pasirinkimas: M.Sinkevičiui daug kas prognozuotų pergalę rinkimuose, bet jis apsisprendė kol kas koncentruotis į esamas pareigas, o jų turi daug. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Pirmininkas vienai kadencijai?

Laikas socialdemokratams tikrai sudėtingas. 2020-ųjų Seimo rinkimuose LSDP pelnė mažiausiai mandatų per pastaruosius 20 metų, Delfi.lt užsakymu "Spinter tyrimų" vasarį atliktoje apklausoje socialdemokratai partijų rikiuotėje – tik penkti su 4,5 proc.

Dėl partijos nesėkmių rinkimuose atsakomybę vis prisiima jos pirmininkai: prieš ketverius metus atsistatydino Algirdas Butkevičius, šį sausį tai padarė G.Paluckas, tiesa, tik po LSDP tarybos verdikto, kad jis nepateisinęs partijos lūkesčių.

"Atrodytų, gana keista, kad partija, būdama labai didelė pagal savo narių skaičių, taip ilgai išgyvena lyderystės krizę. Tačiau ši krizė – ne tiek dėl neturėjimo ryškių ir politikai gabių asmenybių, kiek dėl šios partijos tapatybės krizės. Iš esmės įtampos LSDP juk kyla dėl partijos pragmatiškumo versus programiškumo, tai yra kokiu laipsniu LSDP turi leistis į kompromisus su kitomis partijomis ir kiek nuosekliai turi propaguoti bei ginti kairiąsias vertybes, pasisakydamos už valstybės vaidmens didinimą, socialinės atskirties mažinimą, samdomų darbuotojų teisių apsaugą ir panašiai", – vertina politologė prof. Irmina Matonytė.

Jos nuomone, nors G.Palucko bandymai partijoje įtvirtinti demokratines vidinių diskusijų ir balsavimo procedūras baigėsi ir jo paties pralaimėjimu, ir partijos nesėkme Seimo rinkimuose, jie veltui nepraėjo. "Dabar LSDP vidaus diskusijos akivaizdžiai tapo gilesnės ir idėjiškai kryptingesnės", – mano politologė.

Ji nesiima prognozuoti, kuris iš dviejų rinkimų favoritų taps naujuoju LSDP pirmininku, nes abiejų rinkimų profiliai gana panašūs. "Svarbiausias, bet laikytinas trūkumu, o ne privalumu, bendras jų bruožas, kad ir vienas, ir kitas dabar yra EP nariai, tai yra savo laiką ir energiją dalija, vaizdingai tariant, tarp Briuselio ir Vilniaus", – pastebi politologė, pridurdama, kad V.Blinkevičiūtės atvejis sudėtingesnis tuo, kad ji jau seniai gana stipriai įsitvirtinusi europinėje politikoje, užima svarbias pareigas EP, tad grįžimas į nacionalinę politiką partijos lyderystės funkcijoms neturėtų būti jai pačiai labai patrauklus, o bičiuliams nelabai įtikinamas turėtų būti jos pasišventimas partijos vedimui iš krizės. O retorikos, gebėjimo įtikinti rinkėjus, politinės patirties nacionalinio lygmens įstatymų leidybos ir vykdomojoje valdžioje požiūriu abu kandidatai gana panašūs.

Rinkimai būtų atrodę visai kitaip, jei būtų kandidatavęs dabar ryškiausias jaunesnės kartos socialdemokratas laikinasis LSDP pirmininkas M.Sinkevičius. Jam daug kas prognozuotų pergalę rinkimuose. Tačiau jis apsisprendė kol kas koncentruotis į esamas pareigas, o jų turi daug. Jis – Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras ir, kaip pats sako, turi didžiausią savo darbą namie, mat šeima šį sausį pagausėjo antra atžala.

"Bet mano amžius leidžia dar ne kartą išbėgti į aikštelę", – M.Sinkevičius neatmeta galimybės kandidatuoti po dvejų metų. Nemažai kas prognozuoja, kad dabar naująjį partijos lyderį socialdemokratai renka vienai kadencijai.

Pirmas rinkimų turas vyks balandžio 22–25 d., antras – gegužės 7–9 d., o naujas partijos vedlys bus patvirtintas suvažiavime gegužės 29-ąją.

L.Gudžinskas. VRK nuotr.

Lyderių keisti nesirengia

"Turėsime įdomią partinę kovą. Demokratijos šventė bus didesnė nei LSDP konkurentų konservatorių. Pas mus taip nebus, kad paskirsime vieną kandidatą į vieną vietą", – džiaugiasi laikinasis LSDP pirmininkas M.Sinkevičius.

Turėjo vykti TS-LKD pirmininko rinkimų pirmasis turas. Partijos skyriai buvo iškėlę net šešiolika kandidatų, tačiau visi, išskyrus Gabrielių Landsbergį, atsiėmė savo kandidatūras, motyvuodami, kad, esant ypatingai pandeminei situacijai, reikia susitelkimo, vieningo darbo Seime ir Vyriausybėje, o vidinė konkurencija tam kliudytų.

Niekas neabejoja, kad į pergalę Seimo rinkimuose partiją atvedęs G.Landsbergis būtų perrinktas, kaip ir neginčija, kad postus valdžioje turintiems kandidatams pandemijos metu vykdyti aktyvią rinkimų kampaniją būtų sunku. Antra vertus, konservatoriai praleido progą padiskutuoti apie partijos ateities viziją, o demokratiniai rinkimai neturėtų mažinti nei partijos narių susitelkimo, nei vienybės.

G.Landsbergis konservatoriams vadovauja nuo 2015-ųjų. Pirmą kartą jį išrinktus konservatorių vedliu, jam prilipo anūko pravardė, mat partijoje jis buvo dar debiutantas, ir postą jam lėmė ne jo nuveikti partijoje darbai, o garsi pavardė. Bet G.Landsbergiui pavyko atvesti partiją iki triumfo Seimo rinkimuose.

Neketina keisti savo partijos lyderio ir Darbo partija. Ją 2003 m. įsteigęs Viktoras Uspaskichas joje buvo vienvaldis, net jei pirmininko poste buvo ir kas kitas. Tačiau 2015 m. jis pareiškė išeinantis į pensiją ir iš jos pasitraukė. Nėra V.Uspaskicho – nėra ir DP: 2016-aisiais ji net neperžengė Seimo rinkimų barjero. 2018 m. V.Uspaskichas grįžo – grįžo ir Darbo partija į Seimą.

Kaip ji neįsivaizduojama be V.Uspaskicho, taip LVŽS – be Ramūno Karbauskio. Politologai šias partijas prilygina akcinėms bendrovėms, kurias valdo amžini lyderiai.

Pirmą kartą tuomet dar Valstiečių partijos pirmininku R.Karbauskis tapo 1997 m., būdamas vos 27-erių. 2001-aisiais partija susijungė su Kazimiros Prunskienės vadovauta partija ir R.Karbauskiui teko tenkintis jos pirmojo pavaduotojo postu. 2009 m. jis susigrąžino ir partiją, ir lyderio postą, kurio neapleidžia lig šiol.

Ilgaamžiškumo poste rekordininkas ir LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Jis partijai vadovauja nuo 1999-ųjų. Po nesėkmingų Seimo rinkimų jis sakė pasiryžęs užleisti postą kitam. Tai pareiškė ne pirmąkart, tačiau partija lyderiu lig šiol mato tik jį.

2019-aisiais savo lyderes išsirinko abi liberaliosios partijos. Liberalų sąjungai pradėjo vadovauti Viktorija Čmilytė-Nielsen, naujai įsteigtai Laisvės partijai – Aušrinė Armonaitė.

Buvę LSDP pirmininkai

Kazimieras Antanavičius 1989–1991

Aloyzas Sakalas 1991–1998

Vytenis Andriukaitis 1998–2001

Algirdas Mykolas Brazauskas 2001–2007

Gediminas Kirkilas 2007–2009

Algirdas Butkevičius 2009–2017

Gintautas Paluckas 2017–2021

Dirbdamas šį darbą jis atsidūrė „Brexit“ mūšio sūkuryje ir pelnė europiečių simpatijas.

Įtrauktas į daugiau kaip trejus metus trunkančius aštrius parlamento debatus J. Bercow tapo kontroversišku veikėju, kurio neapkentė „Brexit“ šalininkai ir gyrė priešininkai.

Energingas, iškalbus ir išskirtiniu stiliumi garsėjantis 56-erių J. Bercow eidamas savo pareigas daugiau kaip 14 tūkst. kartų yra sušukęs „Tvarka! Tvarka!“.

Jis buvo 157-asis Bendruomenių Rūmų pirmininkas.

J. Bercow priešininkai vadina jį pasipūtusiu, o vienas britų parlamentaras net yra pavadinęs parlamento pirmininką „veidmainišku gnomu“, bet jo šalininkai sako, kad jis sustiprino Bendruomenių Rūmų narių teises reikalauti vyriausybės atskaitomybės.

Vienos vokiečių televizijos parengtas koliažas, kuriame surinktos akimirkos, kai J. Bercow bando nuraminti triukšmingus parlamentarus, peržiūrėtas tūkstančius kartų. Vienas belgų laikraštis pavadino J. Bercow „nepakeičiamu“.

Nyderlandų dienraštis „De Volksrant“ rašė: „Šiomis neramiomis dienomis vienintelė tvarka britų politikoje ateina iš Johno Bercow lūpų.“

Abiejų pagrindinių JK partijų lyderiai trečiadienį pagerbė J. Bercow, paskutinįkart pirmininkavusį savaitinei premjero klausimų ir atsakymų sesijai.

„Neatmušami kirčiai ir smūgiai“

„Nors mes galime nesutikti dėl kai kurių teisėkūros naujovių, kurioms jūs pritarėte, be jokios abejonės, mano nuomone, jūs buvote didis šio parlamento ir šių Bendruomenių Rūmų tarnas“, – pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Kalbėdamas jam būdingu nepakartojamu stiliumi B. Johnsonas sakė, kad šis teniso gerbėjas „savo dėmesiu ir nuomonėmis apšaudė visus šių Rūmų kampelius kaip kokia nevaldoma teniso kamuoliukų mašina, pažerdamas virtinę neapžaidžiamų, neatmušamų kirčių ir smūgių“.

Jis taip pat palygino J. Bercow rūstų žvilgsnį su „garsiąja Tonio Montanos (veido) išraiška“ 1983 metų juostoje „Žmogus su randu“ (Scarface), kur šio herojaus vaidmenį sukūrė Alas Pacino (Alas Pačinas).

„Jūs labai daug padarėte šių Bendruomenių Rūmų reformoms, ir dėl to mūsų demokratija dabar yra tvirtesnė“, – pareiškė opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas).

J. Bercow gruodžio 12 dienos visuotiniuose rinkimuose nedalyvaus.

Pirmadienį bus išrinktas laikinasis Bendruomenių Rūmų pirmininkas. Į šį postą pretenduoja devyni kandidatai, įskaitant tris dabartinius J. Bercow pavaduotojus ir buvusią leiboristų lyderio pavaduotoją Harriet Harman (Hariet Harman).

Lažybų bendrovių sąrašuose aukščiausią poziciją užima dabartinis J. Bercow pavaduotojas Lindsay Hoyle'as (Lindsis Hoilas).

Pagal nusistovėjusią tvarką, parlamento pirmininkas visuotiniuose rinkimuose neturi konkurentų, nes JK pagrindinės partijos nekelia savo kandidatų pirmininko rinkimų apygardoje.

„Egocentriškas savimi patenkintas puošeiva“

J. Bercow gimė 1963 metais kuklioje šeimoje Londone ir vaikystėje skynė laurus tenise. Meilė šiam sportui, o ypač šveicarų tenisininkui Rogeriui Federeriui (Rodžeriui Federeriui), išliko iki šių dienų.

Jis visada buvo konservatorius, o jaunystėje laikėsi radikalių dešiniųjų pažiūrų, nors dabar tai neigia.

Pirmą kartą į parlamentą jis pateko 1997-aisiais, o po 12 metų buvo išrinktas jo pirmininku ir tapo jauniausiu Bendruomenių Rūmų vadovu per 100 metų.

Nors pastarąją kadenciją parlamento darbe daugiausia nesutarimų kėlė „Brexit“ klausimai, įsimintinas liko J. Bercow skandalingas pareiškimas, kad jis neleis JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sakyti kalbą parlamente per jo numatytą vizitą.

J. Bercow 2002 metais susituokė su Sally Illman (Sali Ilman), pora turi tris vaikus.

Sally Bercow išgarsėjo sukėlusi daug kalbų po to, kai nusifotografavo Bendruomenių Rūmų pirmininko oficialioje rezidencijoje įsisukusi tik į paklodę, o vėliau pasirodė televizijos realybės projekte „Celebrity Big Brother“.

J. Bercow kritikai sako, kad jį užvaldžiusi didybės manija.

Laikraštis „The Daily Mail“ pavadino J. Bercow „egocentrišku savimi patenkintu puošeiva“, kuris „gėdingai iškėlė savo nusistatymą prieš „Brexit“ aukščiau nacionalinių interesų ir daro gėdą savo postui“.

Tačiau J. Bercow šalininkai sako, kad jis siekė modernizuoti parlamentą, atsisakydamas tradicinių parlamento vadovo apdarų ir pakeisdamas juos kostiumu su paprasta mantija, be to, siekė pagerinti sąlygas kūdikius auginančioms parlamentarėms.

Pasak EK pirmininko, Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen nominacija yra gana nemalonus nukrypimas nuo vadinamojo pagrindinio kandidato („spitzenkandidat“) principo, pagal kurį prieš 5 metus buvo renkamas pats J. C. Junckeris.

„Šis procesas nebuvo labai skaidrus“, – pareiškė Helsinkyje viešintis J. C. Junckeris.

Kad U. von der Leyen lapkritį taptų EK pirmininke ir pakeistų J. C. Junckerį, jos kandidatūrai dar turi pritarti Europos Parlamentas (EP).

Paties J. C. Junckerio paskyrimas į EK pirmininkus buvo kur kas skaidresnis, nes jis pats dalyvavo EP rinkimų kampanijoje kaip „spitzenkandidatas“, o jo Europos liaudies partijai (EPP) laimėjus EP rinkimus, J. C. Junckeris ir tapo EK pirmininku. Tai buvo pats pirmas, ir, regis, paskutinis kartas, kai suveikė „spitzenkandidat“ principas, renkant Komisijos pirmininką.

„Visada maniau, kad įeisiu į istoriją, bet ne šitaip. Deja, bet tai netapo tradicija. Aš buvau pats pirmas ir pats paskutinis spitzenkandidatas“, – kalbėjo J. C. Junckeris.

Ketvirtadienį U. von der Leyen vyko oficialaus vizito į Briuselį, kur susitiko su J. C. Junckeriu.

„Tai buvo draugiškas dviejų europiečių, pažįstančių vienas kitą jau daugelį metų, susitikimas. Abu lyderiai sutiko palaikyti glaudžius ryšius“, – tuo metu sakė J. C. Junckerio atstovas.

Dėl U. von der Leyen skyrimo į EK pirmininkės postą europarlamentarai balsuos plenarinėje liepos 15-18 d. sesijoje. Kad vokietė taptų naująja EK pirmininke, jai reikia 376 EP narių balsų.

„Į vieną klausimą tikrai galiu aiškiai atsakyti – į partijos pirmininkus neketinu pretenduoti jokiu artimu laikotarpiu. Klausimas, ar vedant sąrašą reikėtų būti partijos nariu, taip, turbūt, kad reikėtų (...) Aš tiesiog nemanau, kad žmogus, įstojęs į partiją šiandien, poryt turėtų kandidatuoti į partijos pirmininko postą“, – Lrytas.lt portalo laidai „Ne spaudai“ komentavo Seimo narė.

I. Šimonytė taip pat tikino, kad G. Landsbergio pasiūlymo vesti partiją artėjančiuose rinkimuose dar nėra apsisprendusi priimti. Seimo narė teigia, kad tai yra didžiulė atsakomybė, todėl dar nesako nei „ne“, nei „taip“.

„Turėjome laiko tik trumpai aptarti šią galimybę žodžiu. Tikrai ne (neartėja prie sutarimo. – ELTA). Yra tokia stadija, kad yra tikrai daug dalykų, apie kuriuos reikia pagalvoti (...) Reikia galvoti, kaip gerai atstovauti žmonėms, kurie tavimi pasitiki. Galbūt partijos sąrašas yra tas būdas, bet aš sau į šį klausimą nesu atsakiusi“, – teigė ji.

ELTA primena, kad po Prezidento rinkimų konservatorių pirmininkas G. Landsbergis sakė pasiūlęs I. Šimonytei vesti konservatorių sąrašą kitų metų Seimo rinkimuose ir sėkmės atveju formuoti Vyriausybę.

„Seimas apsispręs, negaliu dar atsakyti“, – į tokį žurnalistų klausimą atsakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jis taip pat sakė, kad per derybas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo apie vadovavimą Seimo komitetams nekalbama, nes tai nėra derybų objektas.

Seimo Biudžeto  ir finansų komitetas pagal dydį po Europos reikalų komiteto užima antrą vietą. Jame dirba 13 parlamentarų.

Šiuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis Stasys Jakeliūnas palieka Seimą, nes yra išrinktas Europos Parlamento nariu. VRK sprendimu, S. Jakeliūno paskutinė darbo diena Seime bus liepos 1 d.

S. Jakeliūno pavaduotojai yra liberalas Kęstutis Glaveckas ir „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.