– Kokios svorio užduotis teko poniai Almai kuriant prezidentienės, pirmosios šalies ponios vaidmenį, nes jai teko viską pradėti nuo nulio?

– Manau, jai tas pasikeitimas irgi buvo neįprastas, kaip ir visuomenei. Matyti ją visada šalia prezidento ne tik iškilmingiausiomis progomis. Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma jam padėjo eiti prezidento pareigas. Jai reikėjo iškeisti ramų gyvenimą Čikagoje į viešą ir labai matomą gyvenimą Lietuvoje. Net teko sukurti mažytę raštinę prezidentienei, kur jai padėjo vienas žmogus visais klausimais, rūpinosi jos tvarkaraščiu. Jai pačiai teko pereiti prie gana apriboto gyvenimo. Mes turime suprasti, kad A. Adamkienė aukšto Amerikos federalinio pareigūno V. Adamkaus žmona atvažiavo labai gerai žinodama pirmųjų Amerikos ponių istorijas. Ir tai jai nebuvo nauja.

– Bet iki tol mes Lietuvoje neturėjome pirmosios ponios tradicijų?

– Mes neturėjome todėl, kad prezidentą A. Brazauską per oficialius vizitus lydėdavo dukros ar viena iš dukrų. Tam tikrą vaidmenį jos vaidino, bet tai nebuvo pirmosios ponios vaidmuo arba šeimininkės vaidmuo vizitų metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokį netiesioginį vaidmenį šalies valdyme vaidina pirmosios ponios?

– Jis yra labai įvairus. Pavyzdžiui, JAV prezidento žmona Eleanora Roosevelt varė vos ne savo politiką, nes jos vyras  buvo ligonis. Kitos pirmosios ponios prisidėjo tokiose sferose, kurios joms tiko labiausiai. Tarkim, John F. Kennedy žmona Jacqueline Kennedy užsiėmė Baltųjų rūmų remontu, menais ir jų išsaugojimu. O štai ponia A. Adamkienė pasiėmė kitą nišą – užsiėmė vaikų globa, parama. Rengdavo vaikams iš visos Lietuvos kampelių šventes prezidentūroje, skirdavo lėšų paramai. Tai buvo nauja ir neįprasta. Manau, visuomenė priprato prie A. Adamkienės, kuri  praktiškai visada buvo šalia prezidento. Ji buvo artima vyro patarėja, tačiau mes negalime pasakyti, ar ji turėjo kokią nors įtaką šalies valdymui, ar ne.

– Labdara, ši tradicija, be abejo, yra ponios Almos palikimas Lietuvai. Kokį dar palikimą ji mums paliko?

– Nors jau daug gražių ir šiltų žodžių yra išsakyta, bet noriu pasikartoti, kad jos reikšmingas palikimas yra kaip žmonos, didžiausios vyro padėjėjos ir ištikimos bendražygės vaidmuo. Ji visuose darbuose palaikė vyrą. Galiu pasakyti, kad aš buvau tuose namuose Čikagoje, kurių jie atsisakė. Ir ji buvo griežtai prieš, kad jis kandidatuotų į prezidentus. Ir tai buvo nuoširdus nenoras, nes jai reikėjo radikaliai viską pakeisti. Nepaisant to, ji išliko ištikima jo bendražyge.

Per pirmą V. Adamkaus kadenciją jam patarinėjo V. Gaižauskaitė – žurnalistė, diplomatė, dabar – Mykolo Romerio universiteto rektoriaus patarėja. Kokia ponia Alma išliks jos atmintyje?

– Kokia A. Adamkienė išliks jūsų atmintyje?

– Pirmiausiai ji išliks visų tų, kurie su ja bendravo, širdyse. A. Adamkienė iš tiesų buvo tas žmogus, kuris tarsi nenorėdamas niekam daryti kokios nors įtakos, kuris nesiverždamas į eterį, darė visiems didelį poveikį. Ji spinduliavo gėriu, šiluma, išmintimi. Tuo metu mes visi, kurie dirbome kartu, gyvenome prezidentūroje tarsi viena draugiška šeima. Mus vienijo tie patys rūpesčiai, tie patys tikslai. Ir nors ponia Alma buvo ir neformalus, bet iš tiesų labai svarbus mūsų komandos narys.

Būtent ponios Almos dėka visi žinome, kad kalėdinių dovanų karavanas turi išvažiuoti ne tik nuo prezidentūros, kad kiekvienas turime kažką dovanoti kitam. 

– Apie jos filantropinę veiklą irgi nemažai kalbama. Tie mastai, kuriuos aprėpė jos įsteigtas fondas, buvo tikrai įspūdingi, palietė net r kaimo vietoves, kaimo vaikus. Ar viskas buvo taip paprasta?

– Ta jos veikla prasidėjo, kai ji atvyko į Lietuvą. Kartu su prezidentu važinėjant po įvairias Lietuvos vietoves, susitinkant su jaunimu, su vaikais, lankant mokyklas. Pamačiusi, kokia Lietuvoje yra didelė atskirtis, ji sutelkė visas savo jėgas, įkūrė tą fondą, nes jos tikslas buvo nešti šviesą, gėrį ir meilę visiems žmonėms. Nesvarbu, ar tai būtų vaikas, ar senelis, ar kitas žmogus, turintis problemų, ji turėjo didelį norą padėti ir prisidėti.

– Ponios Almos indėlis išties nemažas?

– Taip. Jos didelis nuopelnas ir tai, kad ji sutelkė ir netiesiogiai paskatino prisidėti prie tos labdaros ir kitus žmones, nes tai Lietuvoje buvo dar labai neįprastas dalykas. Prisiminkime, kaip dalis visuomenės prieštaringai sutiko pirmąjį Vienos pokylį. Daugelis buvo nusiteikę priešiškai, ne nesuprato jo paskirties, svarbos, ko tie išsipuošę ponai čia linksminasi. O būtent per tuos pokylius buvo surinkta daugybė pinigų, skirtų labdarai. Labai džiaugiuosi, kad ponios Almos ir V. Adamkaus pradėta labdaros, paramos veikla iš tiesų duoda didžiulį atgarsį. Kad tai tapo tradicija, nes pažiūrėkite, kokie šiandien mes dosnūs ir jautrūs, kaip aukojame ir padedame visi Ukrainos pabėgėliams. Ne veltui ta veikla buvo pradėta, nes ji turi tęstinumą. Dabar mes būtent ponios Almos dėka visi žinome, kad kalėdinių dovanų karavanas turi išvažiuoti ne tik nuo prezidentūros, kad kiekvienas turime kažką dovanoti kitam. Ir kad tuomet visiems Lietuvoje bus geriau.

„Lietuva atsisveikina su nepaprasto ryškumo asmenybe, kokios ilgą laiką Lietuvoje nebuvo – ir dar turbūt ilgai nebus“, – Vilniaus arkikatedroje bazilikoje kalbėjo prezidentas G. Nausėda.

„Apdovanota ilgu, gražiu ir turiningu gyvenimu, ponia Alma Adamkienė jį visą sėmė, kad galėtų dosniai aukoti kitiems“, – teigė jis.

Prezidentas savo kalboje pabrėžė A. Adamkienės ilgametę paramą prezidentui V. Adamkui.

„Daugeliui mūsų sunku būtų net įsivaizduoti gražesnį santuokinės dermės pavyzdį nei tas, kurį savo šeimoje įkūnijo Alma ir Valdas Adamkai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, ne mažiau svarbi buvo A. Adamkienės auka Lietuvai, kurios ji buvo netekusi, kad galiausiai vėl atgautų po pusę amžiaus trukusio išsiskyrimo.

G. Skaraitienės / BNS nuotr.

„Dar ilgai atminsime ponios Almos pastangas kurti naują – teisingesnę, gražesnę ir tauresnę – tikrovę. Atminsime jos vaidmenį Lietuvoje diegiant labdarystės tradicijas, nuoširdžiai rūpinantis beglobių ir apleistų vaikų ateitimi“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuva atsisveikina su nepaprasto ryškumo asmenybe, kokios ilgą laiką Lietuvoje nebuvo – ir dar turbūt ilgai nebus.

Pasak jo, sugrįžusi į Lietuvą, A. Adamkienė ją nušvietė kitų, „laike ir erdvėje nutolusių, pasaulių šviesa“.

„Visuomenei, tamsiais okupacijos metais netekusiai dvasios elito ir daugelio moralinių orientyrų, ji dovanojo ne tik vakarietišką laisvės ir žmogiškojo orumo pojūtį, bet ir išsaugotą gyvą tarpukario Lietuvos atminimą. Dovanojo prigimtinę eleganciją ir autentišką pagarbą kiekvienam žmogui, kurio taip stokojo amžių sandūros Lietuva“, –  kalbėjo prezidentas.

Anot G. Nausėdos, kad ir ko imdavosi A. Adamkienė, „visur aplinkui tarsi dykumos gėlės po lietaus kilo ir skleidėsi Lietuvos žmonių dvasia“.

Prezidentas susigraudino kalbėdamas, kad pirmoji ponia jam priminė jo paties mamą.

„Tokia traputė, lengva, bet savo dvasia nepaprastai stipri. Gebanti išklausyti, atjausti, parodyti dėmesį. Nepakanti neteisybei, pasiryžusi ne žodžiais, o darbais sklaidyti tamsą, įveikti visas pasitaikančias kliūtis“, – sakė jis.

Testiprina Jus Dievas ir tesuteikia jėgų tęsti gyvenimo kelionę iki pasimatymo su ponia Alma danguje.

Pamokslą Vilniaus katedroje šv. mišių metu sakęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis teigė, kad A. Adamkienė buvo jautri vargstantiems ir mylinti sutuoktinė.

„Su nuoširdumu ir malda apkabiname prezidentą Valdą Adamkų, kuris skaudžiai išgyvena praradimą jam taip brangios žmonos, kurią pamilo jaunystėje ir nuo to laiko drauge nuėjo ilgą gyvenimo kelią palaimintą tarpusavio meilės ir supratimo, ištikimybės ir palaikymo. Testiprina Jus Dievas ir tesuteikia jėgų tęsti gyvenimo kelionę iki pasimatymo su ponia Alma danguje“, – sakė mišias laikęs kardinolas A. J. Bačkis.

Anot jo, šiomis dienomis daug girdėjome gražių žodžių apie A. Adamkienę – „žavią moterį, inteligentišką ir draugišką, kupiną džiaugsmo ir ramybės, karštai mylinčią savo Tėvynę ir uoliai besirūpinančią jos reikalais, jautrią žmonių vargams, visomis jėgomis besistengiančią palengvinti ir padėti vargstantiems, ištikimą ir mylinčią sutuoktinę“.

„Žvelgdami į tokį ilgą ir gražų gyvenimą, negalime patikėti, kad jis praėjo ir lieka tik gražus atminimas“, – sakė A. J. Bačkis.

96 metų A. Adamkienė mirė sekmadienį Vilniuje po sunkios ligos.

V. Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas 1998–2003 ir 2004–2009 metais.

Ponia A. Adamkienė – buvusi pirmoji šalies ponia, filantropė, elegancijos simbolis. Alma Nutautaitė gimė 1927-aisiais Šiauliuose, prekybininkų šeimoje, 1944-aisiais, kai į Lietuvą veržėsi sovietai, su šeima pasitraukė į Vakarus. Išeivijoje su Valdu Adamkumi susituokė. 1999-aisiais, būdama pirmoji šalies ponia, įkūrė savo labdaros ir paramos fondą. Labdara užsiėmė 15 metų. Ištekėjo Alma Nutautaitė 24-erių už tada dar Valdemaro Adamkavičiaus, kuriam vėliau vardą reikės susitrumpinti, kad amerikiečiai galėtų ištarti. Nuo tada Adamkai vienas kitą už rankos lakė visą gyvenimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai ne šalia vyro, ponia Alma buvo matoma tarp vaikų. Jos labdaros ir paramos fondas su Kalėdų karavanu aplankė daugiau nei 8 tūkst. moksleivių 75-iose mokyklose. Ponia rengdavo vaikams ir Atvelykio šventę prezidentūroje.

„Matyti besišypsančius vaikus, matyti, kad jie patenkinti, kad jie laimingi ir, kad gali nors trupučiuką jiems džiaugsmo suteikti – to užtenka“, – vienoje Atvelykio švenčių kalbėjo Alma.

Prezidentas sakydavo: „Myliu ją taip, kaip mylėjau pirmą dieną“. Kai jį užklupo liga – inkstų vėžys, Prezidentui sveikti padėjo mylinti žmona.

„Mano stiprybė, tai namai, Alma, kuri stovėjo tvirtai šalia manęs ir stiprino mane kovojant su visom negaliomis, kurios mane užklupo“, – interviu metu sakė V. Adamkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prezidentas iškilmingame 90 jubiliejaus minėjime Vytauto Didžiojo universitete poniai Almai dėkojo už kartu praleistus metus. „Aš būčiau kitoks ir mano gyvenimas būtų kitoks, jeigu ne žmogus, kuris manimi tikėjo ir tiki visose gyvenimo situacijose, kuris esant reikalui pirmasis išsako man kritikos žodžius, bet jau 65-erius metus yra mano atrama, mano stiprybė ir mano meilė. Alma, ačiū tau“, – jautrius padėkos žodžius tarė Prezidentas.

Pirmą kartą jiedu susitiko Vokietijoje, mokykloje. Prezidentas pasakojo, kad ant laiptų pamatęs liekną mergaitę iškart pamanė, kad ją ves. Susituokė jiedu po šešerių metų, kai jau abiejų šeimos – ir Adamkavičiai, ir Nutautai – buvo persikėlę į Ameriką.

Ponia Alma dirbo chemijos fabrike, vėliau įsidarbino draudimo bendrovėje. Taupė kiekvieną dolerį, kad vyras galėtų universitete baigti mokslus. Ji pasakojo, kad kartais vos surinkdavo centų autobuso bilietui. Tuomet jų bendras tikslas buvo vyro išsilavinimas. Ji turėjo dirbti, tad studijų taip ir nebaigė, bet tvirtino dėl to niekada neišgyvenusi.

Vėliau Adamkai prasigyveno, Amerikoje pasistatė namą, įsigijo šeimos fermą. Ją ponia Alma prižiūrėjo 25-erius metus ir iš jos padarė populiarią vasarvietę. Ponia Alma skoningai sutvarkė ir jiems skirtą namą Turniškėse. Namai papuošti iš įvairių šalių atsivežtais suvenyrais, arbatą ponia Alma gerdavo tik iš sidabrinio servizo. Visus baldus Adamkai į Turniškes atsivežė iš Čikagos. Adamkaus testamente nurodyta, kad visi jų daiktai bus perkelti į Adamkaus biblioteką-muziejų Kaune.

Adamkai mėgo leisti laiką savo namuose Turniškėse. Čia jie pasodino ir ponios A. Adamkienės vardu pavadintas tulpes. Specialiai pirmajai šalies poniai tulpių veislę išvedė Olandijos selekcininkas. Svogūnėliai jai padovanoti 2008-aisiais, prieš karalienės Beatričės vizitą Lietuvoje. Almos Adamkienės tulpės iki šiol auga prezidentūros ir Kauno botanikos soduose.

„Aš buvau apstulbinta, aišku. Čia didelė garbė. Kažkaip netikėtai, niekad negalvojau apie tai. Galvojau, kad atvežė tulpes pasodinti prezidentūroje, bet pasirodo, kad pavadino mano vardu. Tai man buvo siurprizas“, – džiugiai kalbėjo tada pirmoji ponia.

Būdama pirmoji šalies ponia A. Adamkienė atstovavo Lietuvai daugybėje susitikimų su daugybe prezidentų ir karalių, tarp jų – Amerikos prezidentas Džordžas Bušas su žmona Laura Buš, Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II.

Pastaruoju metu ponia Alma viešumoje buvo matoma retai. Vienas tokių renginių, kur jie pasirodė drauge – Gitano Nausėdos, kuris Adamkų laiko savo pavyzdžiu, priesaika Seime inauguracijos dieną. Taip pat, kai prezidentūroje Adamkui įteiktas „Prometėjas“ – Lenkijos apdovanojimas už indėlį į užsienio politiką.

„Šiaip ji juda, vaikšto, neguli, bet jėgų dar trūksta. Laikysimės tol, kol galėsim“, – tada graudindamasis šnekėjo Prezidentas.

Ir būdama garbaus amžiaus buvusi pirmoji šalies ponia visada buvo pasitempusi, elegantiška ir vadinta viena stilingiausių Lietuvos moterų.

Užuojautą mirus A. Adamkienei reiškia šalies vadovai ir politiniai bendražygiai. Vilniečiai pastebi, kad ponia Alma rasdavo kalbą su kiekvienu ir buvo mylima visos Lietuvos.

„Per visą buvimo su mumis laiką ji buvo pavyzdys žmogaus, kuris pats sau nereikalaudamas dėmesio sugeba visus žmones apgaubti savo dėmesiu. Man atrodo, kad taip yra tokia labai labai ypatinga savybė, labai ypatingas žmogaus švytėjimas, kai jis mato visus, o pats tuo pačiu metu visiškai nesistengia būti matomas“, – Almą prisiminė Ingrida Šimonytė.

„Aš tiesiog nežinau, kaip jį paguosti, kaip jam skaudu. Didžiausia didžiausia užuojauta. Aš nežinau, kokią jis širdgėlą jaučia, aš nežinau, kaip jis pergyvens tą. Labai labai sunkiai, tikrai...“, – Prezidento emocine būsena susirūpino Vida Bandis, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė.

„Ponia Alma buvo didžiulis ramstis ir pačiam Prezidentui, ir visai Lietuvai. Jos fondas, kuris veikia kelis dešimtmečius, tikrai tapo tarsi atrama ne vienam Lietuvos vaikui, kuris neturėjo mamos, o ponia Alma, manau, buvo tarsi simboline mama“, – kalbėjo buvęs Prezidento V. Adamkaus patarėjas Juozas Ruzgys.

„Važiuodavom į mokyklas, į kaimo mokyklas aplankyti. Su vaikučiai atsisėsdavo, tiesiog kiekvienas pribėgdavo. Ji juos apsikabindavo. Na, nežinau... mielesnį žmogų turbūt sunku buvo surasti“, – šiltai Almą prisiminė V. Bandis.

Aš nežinau, kokią jis širdgėlą jaučia, aš nežinau, kaip jis pergyvens tą. Labai labai sunkiai, tikrai...

„Kiekvieną akimirką, kai su ja susidurdavai, suprasdavai, kad kartais galbūt žiūri per greitai, per staigiai, per daug pragmatiškai į dalykus, o ji buvo toks idealaus racionalumo pavyzdys. Ji padėdavo ir pačiam Prezidentui ir tuo pačiu buvo žmogus, kurį mylėto tikrai kiekvienas, kuris ją sutiko“, – apie Almą atsiliepė J. Ruzgys.

„Ji buvo savo vietoj žmogus. Ji daug padėjo Adamkui, palaikį jį. Kiek aš žinau, labai graži, ilgametė buvo jų santuoka, šeima. Ji visąlaik bus Lietuvos žmonių atminty“, – kalbėjo senyvo amžiaus praeivė.

„Kaip yra liūdna ir koks ji buvo geras žmogus... Nuostabi... Atiduodavo viską, visą savo širdį, kiek mes žinom, ir vaikams, ir beglobiams vaikams. Ir tikrai, ta pagalba visada išliks mūsų širdyse“, – jai antrino kita vilnietė.

„Kaip ir pats Prezidentas – vienas ryškiausių, visų labai gerbiamas, mylimas, ir Alma, kaip prezidentienė, darė didelį darbą, didelę visuomeninę veiklą, tai, aš manau, visų žmonių gerbiama. Didelis liūdesys, kad taip nutiko“, – jausmais pasidalinto praeivis.

„Visą laiką lydėdavo poną Adamkų, visąlaik matydavome juos besišypsančius, visąlaik kartu. Aš manau, Lietuvos žmonėms tai ilgam liks atminty“, – reziumavo kita sutikta vilnietė.

Ponia Alma mirė Santaros klinikose, kur po patirto insulto buvo operuota ir gydoma reanimacijoje nuo balandžio pabaigos.

„Su dideliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos, eidama 97-uosius metus, mirė buvusi Lietuvos pirmoji ponia Alma Adamkienė“, – skelbiama pranešime.

Alma Adamkienė gimė 1927 metų vasario 10 dieną Šiauliuose.

Kaip skelbiama pranešime, ji augo Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje. Almos Adamkienės tėvas Stasys Nutautas, savanoriu įstojęs į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, dalyvavęs kovose su bolševikais, buvęs sužeistas, už parodytą narsą gavęs viršilos laipsnį, vėliau vadovavo Vakarų Lietuvoje veikusiems prekybos namams.

1944 metais, artinantis antrajai sovietų okupacijai, Alma Nutautaitė su tėvais ir seserimi Danute traukėsi į Švediją, tačiau nacių okupantų visa šeima buvo sulaikyta, motina su dukterimis pateko į Rygos kalėjimą, vėliau – į darbo stovyklą Vokietijoje.

Anot Prezidentūros, pasibaigus karui Alma Nutautaitė įstojo į Vokietijoje, Eichštete įsteigtą lietuvišką gimnaziją, kur susipažino su savo būsimu vyru Valdu Adamkumi. Alma ir Valdas Adamkai susituokė 1951 metais JAV, Čikagoje.

Nuo 1962 metų Alma Adamkienė net 25 metus vadovavo Tabor Farmos vasarvietei, kuri tapo svarbiu lietuvybės centru JAV. Čia daug metų vyko lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimai, rašoma pranešime.

Ir 1997 metais, ir 2004 metais, vyrui apsisprendus kandidatuoti prezidento rinkimuose, Alma Adamkienė aktyviai jungėsi į jo komandą, o po pergalės rinkimuose ištikimai padėjo jam eiti valstybės vadovo pareigas.

„Savo žmogiškumu ir nuoširdumu pirmoji ponia A. Adamkienė pelnė visos tautos simpatiją ir meilę“, – skelbia Prezidentūra.

Anot pranešimo, 15 metų pirmoji Lietuvos ponia Alma Adamkienė vadovavo Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondui, suteikusiam milijoninės vertės paramos daugybei Lietuvos kaimo mokyklų, vaikų ligoninėms ir vaikų globos namams.

Politikų ir pažinojusiųjų mintys apie A. Adamkienę

Naujienų agentūra BNS apžvelgia šalies vadovų, kitų politikų ir su Adamkų šeima bendravusių žmonių užuojautos žodžius.

Prezidentas Gitanas Nausėda. „Savo žmogiškumu ir nuoširdumu pirmoji ponia Alma Adamkienė pelnė visos tautos simpatiją ir meilę, daugeliui ji ir liko nepranoktu išminties ir elegancijos pavyzdžiu. Lietuva niekada nepamirš ir ponios Almos indėlio keičiant požiūrį į vaikų teises Lietuvoje, jos ypatingo rūpesčio, parodyto Lietuvos regionų vaikams, asmeniškai lankant mokyklas, ligonines, globos namus. Lietuvos atmintyje amžiais liks ponios Almos ištikima parama savo vyrui Valdui, kartais net pasiaukojimas vardan jo gyvenimo misijos, vardan Lietuvos, o jųdviejų pora visada bus kilnių ir šviesių, vienas kitam ir savo šaliai iki galo atsidavusių asmenybių pavyzdys“.

BNS nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Greta šiandien jaučiamo skaudžios netekties liūdesio, su mumis yra ir visados liks šviesus Almos Adamkienės atminimas. Pagarba kitam, geranoriškumas, atida silpniausiems yra tai, kuo ji pelnė daugybės žmonių susižavėjimą ir meilę. Būdama pirmąja valstybės ponia, A. Adamkienė suteikė šioms neformalioms pareigoms žmogiško jautrumo matmenį, stengėsi atkreipti dėmesį į tai, kas ne visų ir ne visuomet buvo pastebima, tačiau kur buvo žmonės, kuriems šio dėmesio ir ištiestos pagalbos rankos ypatingai reikėjo“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Netekome ypač šviesios asmenybės, turėjusios besąlygiškai atvirą širdį visiems. Alma Adamkienė grąžino į Lietuvą labdaros, rūpesčio ir gerumo kultūrą, parodžiusią, kiek daug kartu galime pasiekti. Mes dėkingi jai už išminties, elegancijos, moteriškumo ir santūrumo pamokas, už ypatingos meilės ir jautraus atsidavimo šeimai pavyzdį. Stokosime A. Adamkienės šilumos, kuria ji apgaubdavo kiekvieną Lietuvos žmogų“.

Knygos „Adamkus“ autorius, istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius. „Aš tarp Almos Adamkienės ir Valdo Adamkaus dėčiau daug lygybės ženklų. Kitaip sakant, išsilavinimo, erudicijos, skaitomų knygų, pakeliamų temų ir rūpesčių, meninio skonio. Galų gale, to kasdienio gyvenimo grožio, kurį kartu kūrė, ir grožio, kuris visados bus santaikoje su gėriu. Tarp grožio ir gėrio aiškiai matėsi ta darna. Tai sukuria žmogiškumo apvalkalą viskam, ką V. Adamkus labai visiems smarkiai matomai darė, o kartu sudėjus tame labiau privačiame gyvenime, kur daug žmonių nematė, bet artimiau bendravę matė, tai A. Adamkienės ir V. Adamkaus darna yra tiesiog fenomenali“.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Netekome atsidavusios filantropijos tradicijų Lietuvoje puoselėtojos, paramos fondo vaikams steigėjos. Alma Adamkienė aplinkiniams išliks ypatingai tolerantiško ir empatiško žmogaus pavyzdžiu. Reiškiu gilią užuojautą netekusiam gyvenimo bendražygės Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui, velionės artimiesiems ir visiems turėjusiems garbę ją pažinti“.

Arkivyskupas Gintaras Grušas. „Alma Adamkienė savo santūriu pavyzdžiu mokė Lietuvos žmones atjautos, supratimo, meilės. Ji telkė bendraminčius kilniems tikslams, kvietė atsigręžti į stokojančius, menkesnes galimybes turinčius, ypatingą dėmesį skyrė vaikams, jų ugdymui ir švietimui“.

Šeimos draugas Artūras Zuokas. „Faktiškai ji visada buvo šalia prezidento, šalia V. Adamkaus ir, atrodytų, ji visada buvo lyg šešėlyje, bet iš tikrųjų, manau, ji buvo tas variklis, kuris prezidentą vedė į priekį“.

BNS nuotr.

Šeimos draugė Birutė Vizgirdienė. „Ji labai mokėdavo išklausyti, niekada nepertraukdavo. Tuo man priminė karalienę Elžbietą II, nes teko ir su ja susitikti. Šios dvi moterys, kai tu ką nors pasakoji, jos žiūri tau tiesiai į akis. Ir matai, kad visas dėmesys yra apie tai, ką tu kalbi. Labai retas žmogus tai moka“.

Ilgametis Adamkų bičiulis Raimundas Mieželis. „Aš nesu matęs ar girdėjęs, kad kada nors jie susibartų ar susipyktų. Man atrodo, kad per savo vedybinį gyvenimą nebuvo nė karto susipykę. Labai vienas kitam buvo svarbūs“.

Buvusi prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė: „Pakėlė labai aukštai kartelę, standartą prezidento žmonos, kaip dabar vadinama pirmoji ponia. Tada taip niekas jos nevadindavo, būdavo prezidento žmona. Nors jai iš tikrųjų nerūpėjo nei tas išorinis blizgesys, nei titulų svoris, su kuriais bendraudavo. Ji buvo labai paprasta, labai nuoširdi, tai galbūt ir papirkdavo – tas ypatingas jos žavesys“.

Motinos ir vaiko namuose, taip pat Vaikų ir paauglių dienos centre „Vilties angelas“ pirmoji šalies pora bendravo su „Carito“ darbuotojais ir savanoriais, centruose gyvenančiomis šeimomis, buvusiais centrų auklėtiniais, pranešė Prezidentūra.

„Labai vertiname ir gerbiame nuoširdų „Carito“ rūpinimąsi tais žmonėmis, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Šiais laikais gerumas kartais virsta deklaracijomis, kurios tampa svarbesnės už veiksmą ir turinį, tačiau jums tai tikrai nėra būdinga“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad „Carito“ centrai nėra vienadienis ar proginis projektas, jie dirba „kantriai ir ilgus metus“.

34-ųjų „Carito“ atkūrimo Lietuvoje metinių proga organizacija kviečia visuomenę įsitraukti ir susipažinti su skirtingomis organizacijos veiklomis įvairiose vietose: labdaros valgyklose, dienos centruose, žvakių dirbtuvėse ir kitur.

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko namai yra užuovėja besilaukiančioms moterims, mamoms su mažyliais, neturinčioms kur prisiglausti ar dėl įvairiausių sunkumų negalinčioms kurtis savarankiškai, patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje.

Centras „Vilties angelas“ padeda šeimoms, susiduriančioms su įvairiais finansiniais sunkumais, smurtu, krizinėmis situacijomis, priima vaikus ir jaunuolius po pamokų.

„Man labai apmaudu, kad jaunas politikas Gabrielius Landsbergis nuėjo tokiu žemu, nepadoriu keliu ir ima kaltinti žmones net iki galo nesuvokdamas situacijos ir net nemėgindamas jos suvokti“, – žurnalistams Doviluose sakė G. Nausėda.

„Norėtųsi palinkėti, nes visgi žmogus dar gana jaunas, kad jis padarytų tam tikras išvadas ir suvoktų, kad politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas, tai yra daugiau, nes visa tai reikės po savęs palikti, o kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, bus ganėtinai nuviliantis momentas ir jeigu taip atsitiks, tai jau nebe politika, tai žodis, kuris taip pat prasideda raide „p“ ir baigiasi raide „a“, tik jis ilgesnis“, – pridūrė jis.

Politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas.

Šalies vadovas teigė, kad jo žmona kol kas nesiskiepija nuo COVID-19, nes taip jai patarė šeimos gydytojas, tačiau konkrečių priežasčių prezidentas neįvardino.

„Diana negali skiepytis kol kas dėl to, kad šeimos gydytojas patarė laikinai to nedaryti, priežasčių nurodyti negaliu, nes tai yra asmens duomenų ir sveikatos būklės apsauga. Kai tik šeimos gydytojas patars, kad jau galima tai padaryti, Diana taip ir padarys tą pačią minutę. Ji pasitiki visomis vakcinomis ir yra pasirengusi pasiskiepyti“, – kalbėjo prezidentas.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis naujienų agentūrai Elta penktadienį teigė, kad „būtų apmaudu“, jeigu D. Nausėdienė nepasiskiepytų nuo COVID-19 ir taip neparagintų savo pavyzdžiu sekti rizikos grupėse esančių asmenų.

Diana negali skiepytis kol kas dėl to, kad šeimos gydytojas patarė laikinai to nedaryti.

„Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo, gali būti, tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą... Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti“, – sakė G. Landsbergis.

„Šiuo klausimu yra labai svarbi lyderystė. Ir, manau, kad čia yra tai, ko reikia valstybei (...). Ši žinia yra nepaprastai svarbi ir būtų labai apmaudu, jei ta proga nebūtų išnaudota ar net būtų panaudota priešingai“, – teigė jis.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį žurnalistams sakė nenorinti komentuoti nei apie pirmosios ponios skiepijimą, nei apie „G. Landsbergio nuomonę apie prezidento žmoną“.

„Nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie gydo COVID-19 pacientus, už jų sunkų darbą ir atsidavimą. Per jų rankas vyksta stebuklai – žmonės grąžinami į gyvenimą, suteikiama vilties, mažinamas skausmas. Jų profesionalumas ir atjauta padeda Lietuvai įveikti pandemiją“, – savo feisbuko paskyroje rašo G. Nausėda.

Pasak prezidento, jis, aplankęs kartu su žmona Diana Vilniaus medikus, jiems įteikė kūčiukų.

„Kartu su Diana perdavėme VUL Santaros klinikų, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams kūčiukų su nuoširdžiais linkėjimais nuo visos mūsų komandos švenčių proga“, – rašo prezidentas.

„Facebook“ nuotr.

Taip pat ketvirtadienį užsiregistravę Lietuvos „Carito“ savanoriais prezidentas kartu su pirmąja ponia bendravo su vienais pasilikusiais senjorais.

„Šiandien kalbėjome su poniomis Romute, Genovaite, ponu Romualdu ir kitais. Jaučiamės praturtėję, nes duoti – tai gauti. Kviečiu visus, kurie pažįsta vienišų žmonių, šv. Kalėdų proga apdovanoti juos šviesia dovana – skambučiu ar kitokiu dėmesio ženklu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė G. Nausėda.

„Facebook“ nuotr.