Fondo vadovė A. Makūnienė dėkojo poeto dukroms Jurgai ir Ramunei Marcinkevičiūtėms už galimybę panaudoti žinomo autoriaus kūrybą.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad knygelė pateks  beveik į 1 200 pirmaklasių rankas. „Šiandien moksleiviai turi pagalbininkų: kompiuterį, išmanųjį telefoną, elektroninę lentą. Vis dėlto pasaulio pažinimas neįmanomas be rakto, kuris vadinasi knyga. Knygos lavina vaizduotę, ugdo protą, padeda suprasti gyvenimą, sušildo širdis“, – kalbėjo meras ir tvirtino, kad „Vaikų žemė“ pasaulį išvydo laiku ir vietoje.

Aurelija Makūnienė / E. Mališausko nuotr.

Tai jau keturioliktoji knyga, kurią išleidžia Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas ir dovanoja visiems Kauno rajono pirmokams. Spalvingą leidinį šį kartą iliustravo Vandžiogalos gimnazijos moksleiviai (mokyt. Ona Šiušienė).

Renginyje, kurį režisavo Garliavos kultūros centro režisierė Zita Butiškytė, koncertavo Mastaičių pradinės mokyklos-daugiafunkcio centro ir Jonučių lopšelio-darželio „Uosiukas“ auklėtiniai.

Knygelė pateks į beveik 1 200 pirmaklasių rankas.

A. Makūnienė nuoširdžiai dėkojo ir jauniesiems atlikėjams, prie knygos leidybos prisidėjusioms fondo savanorėms, redaktorei Marijai Kuktorienei, dizainerei Neringai Kartanei ir vaikams, kurių pastangomis knygelė tapo dar žaismingesnė ir patrauklesnė.

Į knygelę „Vaikų žemę“ patekusius Vandžiogalos gimnazijos moksleivių piešinius galima pamatyti ir Kauno rajono viešosios bibliotekos parodų salėje.

Ir šiais metais Klaipėdos rajono pirmokams – būtiniausių priemonių krepšelis

Rugsėjo 1-ąją Klaipėdos rajono pirmokai vėl pasitiks išskirtinai: vaikų lauks specialūs mokinio krepšeliai su būtiniausiomis kanceliarinėmis priemonėmis. Taip Klaipėdos rajono savivaldybė remia jaunas šeimas ir stengiasi sušvelninti finansinę naštą, suruošiant vaikus į mokyklą.

Krepšelius sudaro daugiau nei 20 skirtingų priemonių. Juose vaikai ras ergonomišką plunksnakotį su kapsulėmis, sąsiuvinių, flomasterių ir pieštukų, įvairaus dvipusio popieriaus ir kartono. Dailės pamokoms – piešimo sąsiuvinį, akvarelės, teptukų rinkinius, žirkles, drožtuką, trintuką, pieštukinių klijų, liniuotę, indelį teptukui plauti ir paletę dažams maišyti, guašo, plastikinį aplanką dokumentams. Visos priemonės bus sudėtos į sportinį krepšelį su savivaldybės logotipu, kurį bus galima naudoti sportinei aprangai, kitiems rūbams neštis.

„Puikiai suprantame, kad kiekviena rugsėjo pirmoji yra pilna ne tik įspūdžių, bet ir rūpesčių. Mūsų sprendimas pirmokus aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis – tai ir noras palengvinti tėvams finansinę naštą bei šia dovana parodyti dėmesį pirmokėliams ir palinkėti jiems sėkmės naujame gyvenimo etape“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pirmoko krepšelius mažieji moksleiviai, nepaisant tėvų pajamų, gaus antrus metus iš eilės. Iš viso įsigyta daugiau nei 600 rinkinių. Vieno vertė – beveik 40 eurų. Jį suformavo Švietimo ir sporto skyriaus specialistai.

Kad į mokyklas pirmokai keliautų saugiau, jie gaus ir po atšvaitą.

B. Markauskas. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

B. Markauskas: valstybė mokytojų trūkumo nepastebi, o savivaldybėse jau nebėra kam mokyti vaikų

Apie artėjančią krizę – mokytojų trūkumą savivaldybėse – kalbame jau seniai. Kiekvieną vasarą mokyklos verčiasi per galvą, kad naujus mokslo metus pasitiktų su visais reikalingais mokytojais. Problema ta, kad mokytojų pradeda trūkti dėl labai paprasto dalyko – gyvenimo. Pedagogai sensta, išeina į pensiją, o jų pakeisti nebėra kam. O tai – jau visos valstybės problema.

Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė yra viena sparčiausiai augančių šalyje. Kasmet čia gyventi pradeda apie 2–3 tūkstančius naujų žmonių. Dažniausiai tai jaunos šeimos, kurios turi vaikų, tad mes Klaipėdos rajone ne tik nekalbame apie mokyklų uždarymą, bet kaip tik statome naujas. Pernai duris atvėrė nauja pradinė mokykla, šiemet prasideda dar vienos – jau pagrindinės mokyklos – statybos.

Turime mokyklų, vaikų netrūksta, tačiau kas juos ugdys – jau kitas klausimas. Situacija iš tiesų sudėtinga, nes tik šešiose iš 19 rajono švietimo įstaigų mums netrūksta mokytojų. Likusiose mokyklose ir net darželiuose mums reikia įvairios specializacijos pedagogų, o ypač tiksliųjų mokslų. Ir tai nėra tik atokesnių mūsų rajono gyvenviečių mokyklų problema. Pavyzdžiui, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje trūksta matematikos, fizikos ir informatikos mokytojų, Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje reikalingi lietuvių kalbos ir chemijos pedagogai, kitose mokyklose – užsienio kalbų, geografijos, etikos ir kitų dalykų mokytojai.

Nesėdime vietoje, bandome visais būdais spręsti šias problemas. Kai kurių dalykų mokytojai dirba per kelias mokyklas, taip susikomplektuodami visą etatą. Darome viską, kas savivaldybės galioje, kad paskatintume pedagogus dirbti mūsų rajone. Iš savo biudžeto kompensuojame kelionės išlaidas – 13 ct už 1 km, jei pedagogas gyvena toliau nei 5 km nuo mokyklos. Pradedančiam dirbti jaunajam mokytojui skiriame 1 000 eurų persikėlimo ir įsikūrimo išlaidoms, o studentams, pasirinkusiems pedagogines studijas arba nusprendusiems persikvalifikuoti į pedagogiką, iš savivaldybės biudžeto gali būti skiriama ir 300 eurų stipendija 10 mėnesių per metus.

Tačiau iš esmės mes tvarkomės tik su pasekmėmis, siekiame pritraukti mokytojus, paskatinti jaunuolius rinktis šią specialybę. Tačiau problema tik augs, jei valstybė ir toliau atsainiai žiūrės į pedagogų trūkumą. Juk mokytojų trūksta masiškai ir tai ne tik mažesniųjų savivaldybių problema, su tuo susiduria ir didmiesčiai, ypač didžiulis trūkumas Vilniaus, Klaipėdos, Telšių apskrityse. Iš tiesų sėdime ant parako statinės. Jaunuoliai nebesirenka pedagogo profesijos. Prieš porą metų Vyriausybės strateginės analizės centras pateikė prognozes dėl pedagogų poreikio Lietuvoje − ir skaičiai, švelniai tariant, nedžiugina. Pavyzdžiui, jie nurodė, kad šiemet fizikos specialybę įgis tik 4, matematikos – 5, o gimtosios kalbos – vos 8 jaunuoliai! Tolimesnių metų statistika dar prastesnė 2024–2025 arba 2025–2026 metais šių specialybių nebaigs nė vienas studentas. 

Kitaip tariant, nebėra kuo pakeisti į pensiją išeinančių mokytojų. Jaunuoliai nebenori būti mokytojais. Nebenori, nes krūviai milžiniški, atlyginimai nedideli, o žadėta prestižinė profesija – tik tolimos ateities miražas. Artėjant Rugsėjo 1-ajai matome, kad mokytojų profsąjungos vėl pradeda kalbėti apie streikus dėl per mažų atlyginimų, o švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad lėšų tam nėra. Manau, kad atlyginimas yra viena didžiausių priežasčių, kodėl niekas nebesirenka mokytojo profesijos ir, jei valstybės požiūris į tai nesikeis, ateis metas, kai nebebus kam ugdyti mūsų vaikų. Ir tas metas, kaip matome iš prognozių, ateis labai greitai. Tai jau ne ateities, o šiandienos problema. Populiaru garsiai kalbėti, kad švietimas yra prioritetas, tačiau tai parodyti darbais – keliamu atlyginimu – valstybei vis tik per sunku.

Bet panašu, kad valstybė apskritai čia didelės problemos nemato ir numeta ją tik ant savivaldybių pečių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atšauna, kad mokytojų pritraukimas yra mokyklų problema, o ministras, paklaustas, ką reikia daryti dėl mokytojų trūkumo, atkerta klausimu, ar iš tikrųjų jų trūksta? Taip, ministre, trūksta. Trūksta konkrečių specialybių mokytojų, kurių tiesiog nėra, nes jų nebeparuošia aukštosios mokyklos, ir jų dar labiau trūks bėgant metams, nes dabar dirbantys anksčiau ar vėliau išeis užtarnauto poilsio arba pasirinks kitą profesinį kelią dėl per mažo atlyginimo, didelio krūvio ir atsainaus valstybės požiūrio į pedagogo darbą. Dėl mokytojų konkuruoja ne tik kaimyninės savivaldybės, bet ir toje pačioje savivaldybėje esančios mokyklos. Tačiau kai pedagogų tiesiog nėra, tai nėra ir iš kur jų pritraukti.

Tad, jei ir toliau žingsniuosime tokia linkme, ateis laikas, kai diskutuosime ne apie tai, kodėl vaikai taip prastai išlaikė  matematikos egzaminą, bet kodėl niekas jo nebelaikys. O nelaikys, nes nebebus pedagogų, kurie mokytų vaikus. Nebepadės nei savivaldybių mokytojų pritraukimo programos, nei kompensacinės tvarkos, niekas nebeveiks, nes tiesiog nebus žmonių, turinčių ar norinčių įgyti šį išsilavinimą. Turime suprasti, kad tai nėra vienos profesijos atstovų problema, tai yra visos šalies problema – prastai išsilavinusi visuomenė, vaikai, neturintys galimybės studijuoti universitetuose, nes tiesiog nėra kam jų paruošti egzaminams, galų gale specialistų, darbo jėgos trūkumas. Tai lyg domino efektas, galintis turėti milžinišką įtaką visų mūsų ateičiai. Valstybė jau dabar vėluoja su kardinaliais sprendimais, kurie paskatintų jaunuolius rinktis pedagogo profesiją, bet jei ir toliau neigs šią problemą ir nepripažins jos mastų, ateis laikas, kai bus per vėlu kažką pakeisti.

Ukrainos vaikai Drevernoje. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Drevernoje vaikai iš Ukrainos minėjo savo šalies Nepriklausomybės dieną

Daugiau nei 40 mažųjų ukrainiečių, minėdami Ukrainos Nepriklausomybės dieną, savo šalies himną ketvirtadienį giedojo Klaipėdos rajone. Drevernoje vaikai, kurių didžioji dalis karo fronte neteko tėvų, stovyklauja ir stengiasi pasidžiaugti paskutinėmis vasaros akimirkomis. Čia juos pasveikino ir Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Kaip pasakojo vienas iš stovyklos vadovų, vaikus atitrūkti nuo kasdienybės Lietuvoje pakvietė organizacija „Stiprūs kartu“. Pirmieji stovyklautojai septynias dienas praleido Kintuose, o antroji stovyklos pamaina atostogomis džiaugiasi jau Klaipėdos rajone.

Vaikai ne tik mokosi buriuoti, bet ir vyksta į ekskursijas, lanko įvairias edukacijas, tokias kaip gongų terapija.

„Skaudžių temų neliečiame. Dalis vaikų karo fronte neteko tėvų, tad norisi, kad čia jie atsipalaiduotų, pasidžiaugtų. Nors šiandien, kai sulaukė tiek dėmesio ir sveikinimų, ne vieno akyse žibėjo ašaros“, – sakė vadovas.

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas papasakojo vaikams, kodėl šis kraštas vadinamas keturių vandenų kraštu.

„Tikiuosi, kad jūs čia laiką praleidote labai gerai, ir nepamirškit, kad mes jus visus mylim ir linkime viso ko geriausio“, – kalbėjo meras.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse pirmąją klasę pradedantys lankyti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ darbuotojų vaikai išlydimi į mokyklą bei apdovanojami įmonės dovanomis. Kiekvienam būsimam pirmokėliui įteikiamos kuprinės, pripildytos solidžiais mokyklinių priemonių komplektais, taip pat atminimo dovanos.

Šią tradiciją kompanija „Bega“ puoselėja nuo 2002 metų, tad šiemet paminėta jau 20 metų tokios iniciatyvos sukaktis. Per šį laiką kompanija padėjo suruošti į mokyklą kelis šimtus vaikų. Kai kurie iš jų, vėliau mokydamiesi aukštosiose mokyklose, atvyksta į „Begą“ atlikti praktiką,  yra ir tokių, kurie pasirinko dirbti ir sėkmingai siekia karjeros šioje kompanijoje.

Kaip jau įprasta, orus šios šventės proga Naglis Šulija pristato ne vienas. O šįkart jam kompaniją palaikė dvi, vos vakar mokyklos slenkstį peržengusios pirmokės.

„TV3 turi tokią tradiciją – per rugsėjo 1-ąją man kasmet apie orus papasakoti padeda pirmokai. Šiandien tai dvi žavios pirmokės – Rusnė ir Smiltė. Kartu su jomis mes pabandysime išsiaiškinti, ar ketvirtadienį reikės striukių einant į mokyklą, o mamoms – skėčių, kai jos eis į darbą“, – savo pagalbininkes trečiadienio vakarą pristatė N. Šulija.

Rimtai nusiteikusios Rusnė ir Smiltė orus pristatė taip drąsiai, tarsi televizijoje, kaip ir pats Naglis, lankytųsi kasdien. O taip pat jos žinomam TV3 žinių veidui papasakojo ir apie tai, koks oras buvo mokyklos kieme per jų Rugsėjo 1-osios šventę.

Galiausiai, baigdamos savo pranešimą, pirmokės entuziastingai pačiam N. Šulijai priminė, ką žiūrovai tikisi pamatyti iškart po orų. Tai – Lietuvos orų ir gamtos akimirkos pro TV3 žiūrovų akis.

Vaizdo įrašą, kaip pirmokės pasirodė žiniose, pamatyti galite čia: 

„Pirmokas paprastai yra tas vaikas, kuris jau būna priaugęs tą amžių, kada labai nori eiti mokytis, labai nori eiti į mokyklą. Tas jų nerimas, jauduliukas, stresas yra daugiau iš didelio noro ir užsidegimo. Vaikai nori ir priemonių mokyklinių, ir pradeda raideles mokytis, ir pradeda skaičiukus dėlioti. Kai kurie vaikai pradeda ir mokyklas žaisti, mokytojus vaidinti. Tas jauduliukas būna ir teigiamas, iš didžiulio noro, nes ten kažkas vyks, kas dar yra nepažinta“, – kalbėjo psichologė Edita Špukienė.

Anot E. Špukienės, mokyklinių daiktų pirkimas – svarbi vaiko į mokyklą paruošimo dalis: „Tai – viena iš sudedamųjų dalių, tikrai ta kuprinė, tie daiktai yra labai svarbūs ir labai gerai, jeigu tai nuperka anksti prieš mokyklą, likus dar porai savaičių. Duoti vaikui pažaisti, susipažinti, įsidėti, išsiimti, prisiminti, kur koks daiktas, yra labai naudinga, vaikas po truputį jau pratinasi prie tų priemonių, jam atėjus į mokyklą bus žymiai lengviau jomis pradėti naudotis“.

Ji sakė, kad labai svarbu kalbėtis su vaiku: „Klauskite ir kalbėkitės. Klauskite, kaip jaučiasi, stebėkite savo vaiką ir tikrai pamatysite, kaip jis jaučiasi – ar labai nerimauja su baime, ar nerimauja su smalsumu, ar nerimauja su išgąsčiu, su nežinojimu, kas vyks. Kas labiausiai padeda, tai tokios istorijos, kai tėvai pasipasakoja, kaip jiems buvo, kai jie nuėjo į mokyklą, kai pasipasakoja sėkmės istorijas, kas labai patiko, kai pasipasakoja, kokios buvo smagios pamokos. Labai svarbu padedant vaikams susiduriant su nerimu – teigiamai nuteikti, kad tavęs ten laukia kažkas labai įdomaus, kad tu ten sužinosi, kad tu ten išmoksi. Norisi nuteikti tėvelius, kad jie irgi stengtųsi vaikus teigiamai nuteikti ir vengtų tokių pasakymų: „na, dabar žinok, dvylika metų... Baigiasi katino dienos“ ar kažkokių panašių gąsdinimų. Jų būtų patartina vengti“.

„Labai svarbu neišsigąsti ir tėveliams. Kuo ramesni tėvai, tuo ramesni vaikai. Tikėkitės visokių reakcijų, nes vaikai susidurs ir su nesėkme, gal draugo iš karto nesusiras, gal vaikų lūkesčių neatitiks, gal norės labai daug žaisti, o staiga reikės sėdėti ir atlikti kažkokią užduotį. Tiesiog reikia neišsigąsti ir padėti vaikams išsikalbėti, leisti, suteikti erdvės jiems pasipasakoti ir žiūrėti, kiek tėvai gali padėti spręsti problemas, o kiek kalbinti vaikus ir ieškoti sprendimo, ką gali pats vaikas padaryti, mokyti savarankiškumo, kad jis pats, susidūręs su mažom problemėlėm, mokėtų jas spręsti“, – aiškino E. Špukienė.

Labai svarbu neišsigąsti ir tėveliams. Kuo ramesni tėvai, tuo ramesni vaikai.

„Paprastai adaptacija yra apie tris mėnesius. Tikrai labai rekomenduoju tėvams labai įsitraukti, atidžiai sekti ir padėti vaikui. Padėti mokytis to mokymosi proceso – priminti, kaip reikia susidėti kuprinę, priminti, kaip susiruošti rūbelius, sutvarkyti miego režimą, pasistengti, kad rytas nebūtų pilnas streso, palikti sau laiko atsikelti. Pirmomis savaitėmis tikrai atidžiai sekti tą procesą ir išklausyti vaikus, kai jie grįžta pilni įspūdžių. Tuose įspūdžiuose jūs pagausite, kur reikia padėti, kur reikia atsitraukti, kur – tiesiog pasidžiaugti“, – teigė psichologė.

Artėjančiam rugsėjui ruošiasi ne tik vaikai ir tėvai, bet ir mokyklos. Apie tai pasakojo Šiaurės licėjaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Anželika Kešinskienė.

„Mūsų mokykloje darbymetis vyksta jau šią savaitę. Mes labai anksti pradėjome ruoštis, nes naujus mokslo metus pasitinkame viltingai. Po visų karantinų norime atsitiesti ir vaikus rugsėjo 1-ąją pasitikti jau žibančiomis akimis ir paruošę mokyklą ugdymo procesui ne nuotoliniu būdų“, – sakė A. Kešinskienė.

„Šiaurės licėjuje mes turime tradicinį rinkinį – naujokų dienas. Savaitę prie susitinkame su naujais savo mokiniais, jie susipažįsta su klasės kuratoriais, klasės mokytojais. Rugsėjo 1-ąją jau yra drąsiau ateiti į mokyklą. Svarbu, kad tėveliai pasidomėtų mokykla, nebijotų ir patys ateiti į mokyklą, jeigu yra tokios galimybės, taip pat ir vaikai užsuktų, ypač mažuliukai, anksčiau, ne tik rugsėjo 1-ąją, ir pamatytų mokyklos pastatą. Mokiniams drąsu, kai jie žino, kokia yra aplinka, koks mokyklos kiemas, koks mokyklos vidus. Ypač padeda tos naujokų dienos, kur dar pamato ir savo klasės draugus ir klasės mokytoją“, – kalbėjo ji.

Šiųmetinė Rugsėjo 1-oji kitokia. Su bandymais laikytis atstumo, su kaukėmis, su prisitaikymu prie kitų saugos reikalavimų.

Tačiau pagaliau susirinko visi draugai, pagaliau prasidės būreliai.

Pagaliau į pirmą klasę. Pagaliau paskutinis rugsėjis mokykloje.

Džiaugsmas, persipynęs su jauduliu, nežinomybe ir viltimi.

Labiausiai jaudinanti Rugsėjo 1-oji – mokyklą tik pradedantiems pirmokams ir ją jau bebaigiantiems dvyliktokams. 

Nori į mokyklą, bet baimės pilnos akys.

„Nori į mokyklą, bet baimės pilnos akys“, – apie sūnų pasakojo jį akimis eisenoje nulydėjusi viena mamų. Jos atžala – Jono Pauliaus II gimnazijos pirmokas.

Pirmokėliai kaip ir kitose mokyklose buvo lydimi dvyliktokų ir varpelio skambėjimo. Vieni po kitų į erdvų mokyklos kiemą mažieji ėjo iškilmingai nors kiek nedrąsiai. Tiesa, jie mokysis greta esančiame pastate, tačiau pasiekę penktąją klasę kas rytą žengs būtent į šį kiemą.

„Mokykla – džiaugsmas pažinti save, pasaulį, kūrėją“, – gimnazijos bendruomenę sveikindamas su naujaisiais mokslo metais kalbėjo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. 

Kęstutis Kėvalas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis atkreipė dėmesį, kad Jonas Paulius II, kurio vardu pavadinta gimnazija, sujudino imperiją, nes veikė drąsiai ir turėdamas žinių. „Sveiki atvykę į nuotykį. Sveiki atvykę į žinių degalinę“, – įdomius palyginimus mokiniams pateikė K. Kėvalas.

Svarbų gyvenimo etapą pradedantiems pirmokėliams gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė linkėjo, kad mažos jų svajonės išaugtų į didelius darbus.

Teatralizuotoje šventėje, kuri išjudino ir jaudulio sukaustytus mažuosius, ir jų tėvelius, skambėjo ir linkėjimai drąsos bei laimės. Drąsos klysti, drąsos priimti sprendimus ir drąsos svajoti.

Atsinaujinusi gimnazija šiandien atidarė ir atnaujintą fizikos laboratoriją, kurioje erdvės ir galimybių įvairiems bandymams, nebijant suklysti, per akis.

Kol pirmokėliai ir dvyliktokai klausėsi sveikinimų, dainų ir patys šoko, prie mokyklos pradėjo rinktis ir kitų klasių mokiniai. Po valandos kieme atskira šventė buvo numatyta penktokams, o kitų klasių mokinių auklėtojai iš karto laukė klasėse.

„Kažin kokia ta nauja auklėtoja? Matei mūsų naują anglų kalbos mokytoją?“ – čiauškėjo pusvalandžiu anksčiau prie mokyklos susitikusios paauglės, laikydamos gėles. Draugystė, smalsumas. Ir ne tik.

Šiandien iš visų pusių skriejantys linkėjimai „Gerų mokslo metų!“ – tai asmeninės viltys, tarpusavio draugystė, mokytojo entuziazmas ir ramybė, šeimos palaikymas, mokyklos bendruomenės nusiteikimas į pažinimo džiaugsmą įtraukti visus ir visas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Naujieji mokslo metai jau čia. Kokie jie bus – priklauso nuo mūsų pačių.

Šiuos mokslo metus Kaune pradėjo 32,5 tūkst. moksleivių. Mūsų miesto mokyklų duris pravėrė trys tūkstančiai pirmokėlių.

Už šias Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 106 Seimo nariai, susilaikė 3.

Pagal Seimo priimtus įstatymo pakeitimus, pirmajame etape nuo sausio iki rugpjūčio nemokami pietūs priešmokyklinukams bus patiekiami švediško stalo principu.

Kaip anksčiau yra minėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, sprendimą dalyvauti šiame etape jau yra išreiškusios 49 savivaldybės ir 251 mokykla (apie 4,5 tūkst. mokinių).

2020 m. nemokamus pietus papildomai gaus apie 49,6 tūkst. mokinių. Tokiu būdu siekiama užtikrinti sveikesnę mitybą didesniam vaikų skaičiui, mažinti socialinę atskirtį ir jauniausių mokinių diferenciaciją.

Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, padidinama iki 187,5 eurų.

Preliminariais skaičiavimais, 2020 metais priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamiems pietums papildomai reikės apie 8,6 mln. eurų, vėliau kasmet papildomai reikės apie 17,4 mln. eurų biudžeto lėšų.

Švietimo, mokslo ir sporto ir socialinės apsaugos ir darbo ministrai, savivaldybių institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. privalės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Iš 108 balsavime dalyvavusių Seimo narių už projektą balsavo 103, nei vienas nebalsavo prieš, 5 Seimo nariai susilaikė.

Jeigu Seimas galutinai pritartų siūlymui nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49,6 tūkst. mokinių.

Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, pakils iki 187,5 euro.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, vienas iš visuotinio mokinių nemokamo maitinimo privalumų – mažinama socialinė atskirtis ir kai kurių mokinių grupių diferenciacija. Todėl, atsižvelgiant į finansines galimybes ir į tai, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose priešmokyklinukai, gaunantys nemokamą maitinimą, galimai nepatiria socialinės atskirties, nes visi kartu valgo vienodą maistą, visuotinis nemokamas maitinimas pirmiausia būtų pradedamas teikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems mokiniams.

Įstatymo projekte siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. nemokamus pietus skirti mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą savivaldybių, kurių sąrašą pagal jų raštu pateiktą apsisprendimą patvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, administracijų patvirtintuose sąrašuose esančiose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos (pilno ar dalinio švediško stalo) principą.

Įstatymo projekte antrajame etape siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nemokamus pietus visose mokyklose skirti mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą (priešmokyklinukams) ir pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje (pirmokams).

Šalyje egzistuoja įvairių pagalbos moksleivių tėveliams formų, kurias siūlo valstybinės ar visuomeninės institucijos, tačiau nuošalyje nelieka ir privačios iniciatyvos.

Viena tokių - Klaipėdos jūrų uoste dirbančios jūrų krovinių kompanijos „Bega“ ilgametė tradicija aprūpinti pirmąją klasę pradedančius lankyti darbuotojų vaikus visomis reikalingiausiomis mokyklinėmis priemonėmis.

Kompanija „Bega“ socialinės politikos srityje yra sukūrusi ir nuolat puoselėja ne vieną gražią ilgalaikę tradiciją, kuria papildomai prisideda prie įmonės darbuotojų šeimų gerovės. Tarp jų - kūdikio kraiteliai darbuotojų naujagimiams, piniginės išmokos tuoktuvių, vaiko gimimo proga ar netekus šeimos nario, priemokos nerūkantiems darbuotojams, sąlygos nemokamai sportuoti, kalėdinės premijos bei dovanos, įmonės veteranų apdovanojimai ir kt.

Įvertindama tai, kad etapas, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, šeimoms būna labai svarbus, kompanijos „Bega“ vadovybė dar 2002 metais pradėjo įgyvendinti vadinamąją pirmokėlių programą, pagal kurią kiekvienas mokyklą pradedantis kompanijos darbuotojo vaikas yra aprūpinamas mokyklinėmis kuprinėmis, pilnomis pirmokui reikalingų mokymosi priemonių, o taip pat apdovanojamas simbolinėmis dovanėlėmis bei šventiškai išlydimas  į mokyklą.

Šiemet taip buvo išlydėta jau aštuonioliktoji „Begos“ pirmokėlių karta.

Pasak su vaikais ir jų tėveliais šventinio renginio metu bendravusio kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, apie 280 žmonių įmonės kolektyvas yra tarsi didelė šeima, todėl kompanija stengiasi ir džiaugiasi galėdama pasirūpinti savo šeimos nariais įvairiais jų gyvenimo atvejais.