Pirotechnika prekiaujančios įmonės vadovas Valdas Gražinskas tikisi, kad šie metai bus pelningi, tačiau dėl įvairių aplinkybių prognozuojama, kad pelnas šiemet bus mažesnis.

„Aišku, galutinius rezultatus matysime tik po švenčių, tačiau jau dabar prognozuojame ne pačius pelningiausius metus dėl ženkliai sutrumpinto parduotuvių darbo laiko, taip pat Naujieji metai bus sekmadienį, o tai reiškia, kad žmonės jau iš anksto apsipirko ir mažiau lankysis parduotuvėse prieš pat šventę“, – teigė V. Gražinskas.

Praėjusiais metais dėl karo Ukrainoje kai kurie Lietuvos miestai apskritai atsisakė fejerverkų.

Esą toks sprendimas paveikė žmonių mąstymą, tad jie atsisako ryškių sprogmenų ir šiais metais per šventes.

„Dėl karo Ukrainoje žmonės nenori sprogdinti, gerbia kitą tautą, atsidūrusią sunkioje padėtyje, bet kartais ir patys ukrainiečiai perka fejerverkus sau, sakydami, kad gimtadienis būna tik kartą per metus. Manau, žmonės taip pat taupo, dabar visiems nelengva, ir leisti pinigus į orą atsisako“, – teigė V. Gražinskas.

Oro užterštumas Naujųjų metų naktį gali padidėti ir kelis kartus.

Nors pirotechnikos gaminiai pamažu lyg ir praranda savo populiarumą, tačiau per Naujuosius metus dangus vis dar nušvinta įvairiausiomis spalvomis.

Tai labai susiję su emocijomis ir tradicija. Bet, panašu, fejerverkai jau tampa atgyvenusia pramoga, juolab nuolatos primenama, kad jie žalingi ne tik žmonėms, bet ir aplinkai.

„Po fejerverkų sprogdinimo ore padidėja kenksmingų teršalų koncentracija, kuri ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat dėl pirotechnikos priemonių keliamos aplinkos taršos bei triukšmo kenčia naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta. Oro užterštumas Naujųjų metų naktį gali padidėti ir kelis kartus“, – teigė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Būtent todėl gyventojai skatinami pirotechnikos naudoti kuo mažiau. Pavyzdžiui, uostamiestyje fejerverkai jau ne pirmąkart keičiami lazerių šou.

Gyventojai skundžiasi

Miesto savivaldybei gyventojai jau skundžiasi pokšėjimais.

„Situacija atrodo nevaldoma. Nepilnamečiai sprogdina pirotechniką viduryje dienos prie prekybos centrų, gyvenamuosiuose kvartaluose ir nepaiso jokių apribojimų. Gal laikas imtis priemonių?“ – klausė savivaldybei pranešimą parašęs klaipėdietis.

Pareigūnai žiemą organizuoja prevencines priemones, kuriomis siekia užtikrinti saugų pirotechnikos priemonių naudojimą.

„Kiekvienais metais gruodžio–sausio mėnesiais policija vykdo įvairias prevencines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą pirotechnikos priemonių naudojimą ir sustabdyti galimus pažeidimus, susijusius su prekyba jomis ar jų naudojimu“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Pasak jos, iš viso 2023 m. nuo sausio 1 iki gruodžio 6 d. mieste  surašyti šeši administracinio nusižengimo protokolai, iš jų du – nepilnamečiams asmenims.

Atsakomybė už tokį nusižengimą taikoma sulaukusiems 16 metų asmenims.

Prieš šventes – perspėjimai

Pirotechnikos priemonių naudojimas ypač suaktyvėja prieš didžiąsias žiemos šventes.

Vaikams, kurie dar neturi teisės jų liesti, duoti į rankas pirotechnikos gaminius draudžiama.

„Klaipėdos pareigūnai primena, kad su pirotechnikos priemonėmis būtina elgtis itin atsakingai – naudoti tik legaliai įsigytus fejerverkus ar petardas ir laikytis visų saugos reikalavimų juos naudojant. Neblaiviems asmenims ar vaikams, kurie dar neturi teisės jų liesti, duoti į rankas pirotechnikos gaminius draudžiama. Taip pat labai pavojinga naudoti pažeistus, savadarbius, ar perdarytus fejerverkus“, – perspėjo A. Grauslienė.

Andromeda Grauslienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jaunesni nei 14 metų vaikai negali įsigyti net ir paprasčiausios F1 kategorijos fejerverkų.

Kai kurių kategorijų petardas, tokias kaip F2, F3 ir P1, kurios yra skirtos garso efektui sukelti, Lietuvoje naudoti ir platinti yra draudžiama.

Pažeidėjams gresia baudos

Pareigūnai akcentuoja, kad naudoti pirotechnikos priemonių negalima 30 metrų atstumu nuo mokyklų, gydymo ar reabilitacijos įstaigų, kulto pastatų ir šarvojimo patalpų bei vietose, kurias savivaldybės paskelbia zonomis be pirotechnikos.

Klaipėdoje tokia vieta – Teatro aikštė.

Taip pat pirotechnikos priemones naudoti galima nuo 8 val. ryto iki 22 val., kitu metu mieste yra ramybės laikas.

Išimtys – švenčių dienomis, taip pat per masinius renginius, kuriuos rengti savivaldybė yra išdavusi leidimą arba kitu teisės aktuose numatytu ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku.

Pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimas gresia įspėjimu arba bauda nuo 14 iki 30 eurų, jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda sieks nuo 30 iki 60 eurų.

Taip pat už šiuos administracinius nusižengimus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje gali būti uždrausta lankytis renginiuose nuo vienerių iki dvejų metų.

Pirmą kartą į pareigūnų akiratį patekusiam vaikinui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla.

Kiekvienais   metais   gruodžio–sausio   mėnesiais   policija vykdo   įvairias prevencines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą pirotechnikos priemonių naudojimą ir užkardyti galimus pažeidimus, susijusius su prekyba jomis ar jų naudojimu.

Pernai sustiprinta pirotechnikos priemonių prekybos ir naudojimo kontrolė buvo vykdoma nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. sausio 4 d. Per minimą laikotarpį Klaipėdos mieste dėl civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimų buvo surašyti trys protokolai dėl nelegalios prekybos pirotechnikos priemonėmis internete – vienas protokolas.

Iš viso 2023 m. nuo sausio 1 d. iki gruodžio 6 d. Klaipėdos mieste yra surašyti šeši administracinio nusižengimo protokolai, iš jų du – nepilnamečiams asmenims. Atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimus taikoma sulaukusiems 16 metų asmenims.

Klaipėdos pareigūnai primena, kad su pirotechnikos priemonėmis būtina elgtis itin atsakingai – naudoti tik legaliai įsigytus fejerverkus ar petardas, neleisti jų į rankas imti neblaiviems asmenims ar vaikams, kurie dar neturi teisės jų leisti. Būtina laikytis pirotechnikos priemonių instrukcijose pateikiamų nurodymų dėl saugaus atstumo, atsižvelgti ir į vėjo stiprumą, jo kryptį ir kt. Vaikai, jaunesni nei 14 metų amžiaus, negali įsigyti net ir paprasčiausių (F1) fejerverkų. Kai kurių kategorijų petradas (F2, F3 ir P1), skirtas garso efektui sukelti, dar vadinamų sprogalais, pyškalais, sprogtukais, Lietuvoje naudoti ir platinti yra draudžiama. Labai pavojinga naudoti pažeistus, savadarbius, ar perdarytus fejerverkus.

Pareigūnai akcentuoja, kad naudoti pirotechnikos priemonių negalima 30 metrų atstumu nuo mokyklų, gydymo ar reabilitacijos įstaigų, kulto ir šarvojimo patalpų, vietose, kurias savivaldybės paskelbia zonomis be pirotechnikos – Klaipėdoje tokia vieta yra Teatro aikštė. Taip pat naudoti pirotechnikos priemones negalima vadinamosiomis ramybės valandomis – nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinius renginius, kuriuos rengti savivaldybė yra išdavusi leidimą), kitu teisės aktuose numatytu ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku.

Kaip informuoja Lietuvos kariuomenė, pratybų metu bus naudojama pirotechnika ir garsiniai užtaisai. Pratybos bus vykdomos tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu. 

„Koncertai didelių pasaulinių žvaigždžių – ne tik lauko renginiuose, bet ir arenose, taip pat kino pramonei, kaip HBO ir „Netflix“, bus negalima naudoti Lietuvoje (profesionalių fejerverkų, specialiųjų efektų – BNS), kurie dažnai yra naudojami, o pirotechnikos sektorius Lietuvoje tiesiogine to žodžio prasme bus uždarytas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė O. Barkauskas.

Anot jo, Lietuva taptų pirmąja šalimis Europos Sąjungoje (ES), kurioje draudžiama naudoti šio tipo fejerverkus, todėl pasaulinės kino ir pramogų pramonės atstovai rinktųsi kitas šalis.

„Lietuva taptų pirmąja šalimi ES, kurioje būtų uždraudžiama profesionalių fejerverkų F4 panaudojimas“, – tikino O. Barkauskas.

Populiariosios muzikos apdovanojimų M.A.M.A asociacijos pirmininkas Martynas Tyla teigė, kad jei Lietuva, tarkime,  laimėtų „Euroviziją“, renginio nebūtų galima rengti šalyje, nes apie 70 proc. „Eurovizijos“ dainų konkursuose naudojamų efektų taip pat yra profesionali pirotechnika.

„Jeigu uždraustų fejerverkus, manau, būtų daug problemų su dideliu žvaigždžių atvykimu į šalį, taip pat problemų kiltų, jeigu Lietuva laimėtų „Euroviziją“ (...). Uždrausdami fejerverkus mes atimtume wow efekto elementą. Labai lengva viską uždrausti, bet mes turėtume galvoti apie niuansus“, – spaudos konferencijoje sakė M. Tyla.

„Tikrai labai daug klausimų iškiltų tokiu atveju ir labai tikėtina, kad Lietuvoje dėl to nevyktų ne tik „Eurovizija“, bet ir garsių pasaulinių grupių koncertai“, – pridūrė asociacijos pirmininkas.

Pirotechnikų asociacijos, vienijančios daugiau negu 80 proc. rinkos dalyvių, vadovas O. Barkauskas taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį nebuvo incidentų arba sužalojimų, susijusių su profesionaliais fejerverkais, o drausti reikėtų nebent žemesnės, F3 grupės, fejerverkus, kurie yra naudojami ne profesionalų, o eilinių žmonių.

„Mes suprantame, su kokiais sudėtingais ir pavojingais elementais mes dirbame, bet tam ir yra saugos reikalavimai“, – sakė O. Barkauskas.

Iš kairės; Aurimas Kamantauskas ir Ovidijus Barkauskas per spaudos konferenciją dėl nepritarimo siūlymams Lietuvoje uždrausti profesionalius fejerverkus. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Mes pasisakome, kad būtų ribojami F3 grupės fejerverkai, kurie yra naudojami plačiai visuomenėje, kad jie nebūtų parduodami internetinėse svetainėse, kad nebūtų galima nusipirkti degalinėse, kad būtų ribojami šie fejerverkai masinėse susirinkimų vietose“, – teigė jis.

Anot O. Barkausko, apie 80 proc. Lietuvos gyventojų patinka fejerverkai, nes jie kuria šventinę nuotaiką ir yra Naujųjų metų sutikimo ar valstybinių švenčių dalis. Tai parodė naujausia asociacijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, kurią atliko tyrimų centras „Vilmorus“.

„73 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad profesionalūs fejerverkai, naudojami įvairių renginių metu laikantis saugumo reikalavimų, kuria šventinę nuotaiką. Labai panašiai fejerverkus vertina tiek sostinės, tiek kaimo gyventojai: profesionalius fejerverkus kaip šventinę nuotaiką kuriantį renginių akcentą apibūdina 76 proc. Vilniaus miesto ir 77 proc. kaimiškų vietovių gyventojų“, – pasakojo O. Barkauskas.

Apklausa taip pat parodė, kad 64,4 proc. gyventojų pritaria tradicijai valstybines šventes ir Naujuosius metus sutikti grožintis fejerverkais. Tam nepritariantys teigė 23,7 proc., o beveik 12 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas pasiūlė pataisas, draudžiančias galingus fejerverkus, taip sumažinant pirotechnikos priemonių neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir gyvūnams, žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės pabaigoje žadėjo siūlyti Seimui tvirtinti liberalesnę galingų fejerverkų naudojimo tvarką, bet sugriežtinti vadinamųjų „bambioškių“ pardavimus, uždrausti fejerverkais prekiauti degalinėse ir internetu.

Komitete dirbantis konservatorius Andrius Vyšniauskas tuomet sakė, kad bus siūloma leisti silpnaisiais fejerverkais prekiauti ne ištisus metus, o tik prieš Naujuosius metus, kai šios pirotechnikos priemonės perkamos labiausiai.

Kaip skelbia Policijos departamentas, antradienį, apie 11.19 val., 53 metų vyro bute buvęs neblaivus (3,20 prom.) 56 metų vyras, kilus konfliktui, elgėsi neadekvačiai ir ketino nusižudyti.

Įvykio vietą apžiūrėję rinktinės „Aras“ pareigūnai rado ir paėmė pilkos spalvos birią medžiagą (galimai paraką), galimai signalinį pirotechninį užtaisą ir jo dalis, šaudmenis ir jų dalis.

Vyras dėl sveikatos sutrikimo pristatytas ir paguldytas į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis.

„Pirminiais duomenimis, šiemet buvo dešimt, o pernai – 13“, – pirmadienį BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Trijų didžiųjų Lietuvos miestų ligoninės taip pat stebi tendenciją, kad pirotechnikos sužalojimų mažėja.

„Apibendrinant Naujųjų metų savaitgalį ir, palyginti su šv. Kalėdų savaitgaliu, norisi pasidžiaugti, nes naujametinis savaitgalis buvo ramesnis“, – BNS persiųstame komentare nurodė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė Dalia Smagurauskaitė.

Anot jos, Naujųjų metų naktį į ligoninės Skubios pagalbos skyrių kreipėsi maždaug 60 pacientų, tuo metu vidutinis naktį besikreipiančių pacientų skaičius siekia apie 30.

Taip pat sausio 1-ąją dieną buvo pastebimas didesnis karščiuojančių žmonių srautas – tokie pacientai sudarė beveik 50 proc. visų besikreipiančiųjų į Skubios pagalbos skyrių.

D. Smagurauskaitė pažymėjo, jog iš viso per pirmąją 2023 metų parą Skubios pagalbos skyriuje užregistruota apie 250 pacientų. Pasak jos, vidutiniškai būna iki 300, o 2022-ųjų pirmąją sausio parą fiksuoti 282 pacientai.

„Kreipėsi vienas pacientas, rankos pirštus susižalojęs petarda. Sužalojimai nebuvo sunkūs, todėl stacionarinio gydymo jam neprireikė – skyriuje suteikus pagalbą jis išleistas gydytis namuose“, – nurodė ji.

Pasak D. Smagurauskaitės, išlieka tendencija, kad pirotechnikos sužalojimų kasmet mažėja.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovo Lino Darginavičiaus teigimu, skyrius per Naujųjų metų savaitgalį sulaukė maždaug 10 proc. daugiau pacientų nei įprastai.

„Naujųjų metų naktį ir pirmąją metų dieną pacientai kreipėsi dėl įvairių patirtų traumų, pavyzdžiui, kaulų lūžių. Taip pat sausio 1-ąją dieną buvo pastebimas didesnis karščiuojančių žmonių srautas – tokie pacientai sudarė beveik 50 proc. visų besikreipiančiųjų į Skubios pagalbos skyrių“, – tvirtino jis.

„Tiek Naujųjų metų naktį, tiek sausio 1-ąją nė vienas pacientas nesikreipė dėl traumų, patirtų dėl nesaugaus pirotechnikos priemonių naudojimo“, – pažymėjo skyriaus vadovas.

Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmadienį pranešė, kad ligoninės filiale Jūrininkų ligoninėje per šventinį savaitgalį sulaukta iki pusės šimto pacientų, dažniausiai dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Pasak Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Rūtos Juškaitės, sausio 1-oji buvo pakankamai rami ir išskirtinių atvejų nefiksuota.

„Pacientų skaičius net mažesnis nei įprastą budėjimo parą, kai vidutiniškai sulaukiame 110–120 pacientų (...). Du žmonės nukentėjo nuo fejerverkų, patyrė veido ir akių nudegimus. Jie paguldyti į ligoninę“, – teigė ji.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai su pirotechnikos naudojimu supažindina moksleivius, fiksuoja pažeidimus ir tikrina pirotechnikos gaminių pardavimų vietas.

Neatsakingas elgesys gali sutrikdyti sveikatą

Dėl nesaugaus pirotechnikos priemonių naudojimo patiriamos itin skaudžios pasekmės – nutraukiamos galūnės, sužalojamos akys, veidas ar kitos kūno vietos. Pareigūnai atkreipia dėmesį, jog tikimybę patirti sužalojimų pavyks sumažinti, jeigu gaminys bus naudojamas pagal paskirtį – taip, kaip yra numatyta gaminio instrukcijoje. Tais atvejais, kai pirotechnikos gaminys neveikia, draudžiama jį ardyti ar bandyti uždegti pakartotinai. Būtent gaminių naudojimas ne pagal paskirtį, nesilaikant instrukcijos, gaminio ardymas ar bandymas jį uždegti pakartotinai, sukelia didžiausius sužalojimus.

Nelaimių jau neišvengta. Šv. Kalėdų vakarą, apie 20 val. Kaune, Kryžiasnapių take, namo kieme, sprogdindamas fejerverką susižalojo keturiolikmetis. Dėl patirto plaštakos rodomojo piršto kaulo įskilimo nepilnametis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur suteikus medicinos pagalbą, išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Pareigūnai tikrina pirotechnikos prekybos vietas

Šventiniu laikotarpiu padaugėja vietų, kur galima įsigyti pirotechnikos gaminių, todėl policijos pareigūnai vykdo prevenciją ir tikrina, ar pardavimų vietos turi leidimus, ar prekiauja tik licencijoje išduotų kategorijų gaminiais. Kauno apskr. VPK pareigūnai iki gruodžio 28 d. apskrityje patikrino beveik šimtą pirotechnikos prekybos vietų ir nustatė penkis pažeidimus. Policijos pareigūnai iš prekybos išėmė per 1200 vienetų pirotechnikos gaminių Kauno mieste, Kauno rajone (Vilkijoje) bei Kėdainių rajone. Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir skirtos baudos. Siekiant pažaboti neteisėtą prekybą, policijos pareigūnai ir toliau tikrins pirotechnikos prekybos vietas.

Edukuoja ir moksleivius

Kasmet metų pabaigoje ir naujų metų pradžioje bendruomenės pareigūnai moksleivius edukuoja apie pirotechnikos įsigijimą, naudojimą ir gresiančią atsakomybę. Pareigūnai ragina atkreipti dėmesį, jog atsižvelgiant į pirotechnikos priemonių pavojingumo laipsnį, nustatytą įstatymuose, pirotechnikos priemones įsigyti draudžiama vaikams iki 14 metų, o kai kurias pirotechnikos priemones leidžiama įsigyti tik nuo 16 ar 18 metų. Yra tokių pirotechnikos priemonių, kurias naudoti ir įsigyti gali tik profesionalūs pirotechnikai.

Atsakomybė už nusižengimus

Už Civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimą atsakomybė numatyta ANK 483 str. Už šį administracinį nusižengimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 30 eurų, pakartotinai nusižengus – bauda nuo 14 iki 60 eurų. Taip pat už tokius administracinius nusižengimus, padarytus viešoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vienų iki dvejų metų.

Naudojant nenustatytu laiku ar pernelyg triukšmingus fejerverkus, kyla atsakomybė, numatyta ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas). Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų, pakartotinai nusižengus – baudą nuo 80 iki 300 eurų. Už tokius administracinius nusižengimus, padarytus viešoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.

Nesilaikant saugaus elgesio su fejerverkais taisyklių, dėl kurių gali kilti gaisras ar sprogimas, kyla atsakomybė, numatyta ANK 525 str. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.

Už administracinius nusižengimus asmenys atsako nuo 16 metų, tačiau atsakomybė už vaikų iki 16 metų padarytus administracinius nusižengimus gali tekti ir tėvams – tai nustatyta ANK 73 str. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Tai užtraukia tėvams įspėjimą, o pakartotinai – baudą nuo 10 iki 100 eurų.

Šis sprendimas įsigalios jau artėjančių didžiųjų metų švenčių išvakarėse.

Pernai Neringa atsisakė šventinių miesto fejerverkų. Tai padaryta miesto valdžiai atsižvelgus į gyventojų apklausos rezultatus.

Nuo šiol sutikti šventes be pirotechnikos priemonių kviečiami ir kurorto gyventojai bei svečiai, skelbia savivaldybė.

Neringos savivaldybės tarybai šią savaitę priėmus sprendimą uždrausti naudoti civilines pirotechnikos priemones, į aplinką nepateks nemažas kenksmingų kietųjų dalelių kiekis bei kiti daug žalos keliantys elementai, kurie padidina oro taršą, skelia savivaldybė.

Neabejoju, kad šio sprendimo priėmimas paskatins atvykti pas mus tuos, kurie norės šventes sutikti saugiai.

Be to, bus išvengta fejerverkų keliamo triukšmo, kuris ypatingą stresą, kai kuriais atvejais pavojų sveikatai ir gyvybei, kelia gyvūnams.

„Numeris vienas – yra kurorto gyventojų ir svečių saugumas, kad mes be baimės galėtume sutikti prie eglės Naujuosius metus kartu su vaikais. Neabejoju, kad šio sprendimo priėmimas paskatins atvykti pas mus tuos, kurie norės šventes sutikti saugiai. Be to, fejerverkai palieka daug mums nematomų šiukšlių“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Kaip pabrėžia Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys, įsigaliojus sprendimui Neringoje drausti pirotechnikos priemones, pirmiausia bus taikomos prevencinės priemonės – galimi pažeidėjai bus tik įspėti.

Visgi, tikimasi tiek gyventojų, tiek kurorto svečių geranoriškumo palaikant šį Neringos savivaldybės tarybos sprendimą.

Pasak Marijampolės policijos, apie 14 val. Jūrės kaime, Medelyno gatvėje, prie tvenkinio, uždegta petarda galimai susprogo vyro, gimusio 1983 metais, rankoje ir sužalojo plaštaką bei pirštus.

Nukentėjusysis išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas.