„Jie nenori laukti ir jie atvažiuoja čia, kadangi čia galima padaryti už priimtiną kainą, labai kokybiškai“, – teigė medicinos turizmo kelionių agentūros vadovė Liana Sokolova-Andruškevič.

Į Lietuvą užsieniečiai traukia ne tik pigesnių ir greitesnių ortopedinių paslaugų. Juos domina ir plastinės chirurgijos bei skrandžio mažinimo operacijos.

„Ir nosies plastika su kvėpavimo funkcijų atstatymu, taip pat veido patempimas, kas yra jauninanti procedūra, bet daugiausia turim krūtinės operacijų – mažinimai, pakėlimas“, – pasakojo klinikos „Fi Clinica“ direktorius Laurynas Jarukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taip pat sveikatinimo, kalbam apie sanatorijas, apie Druskininkų kurortą, Birštoną, apie reabilitaciją“, – sakė Liana Sokolova-Andruškevič.

Vienos klinikos Kaune vadovas skaičiuoja, jog maždaug du trečdaliai jų pacientų – užsieniečiai.

„Tai ir yra būtent Didžioji Britanija, Airija, Danija, Vokietija, Švedija ir kitos šalys. Turim net iš labai tolimų valstybių – Singapūro, Indonezijos“, – vardino L. Jarukas.

„Iš buvusių NVS šalių – tai gali būt Azerbaidžanas, Uzbekistanas, nes pas juos šiek tiek kitokia medicina“, – tęsė L. Sokolova-Andruškevič.

Nors tikslios statistikos niekas nerenka, gydytis į Lietuvą per metus preliminariai atvyksta apie 10 tūkstančių užsieniečių.

„Žmogus, kuriam reikia medicininių paslaugų, atvažiavęs į kitą šalį palieka nuo 3 iki 11 kartų, įvairiais skaičiavimais, daugiau lėšų toje šalyje, negu konvencinis arba įprastas turistas“, – teigė privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.

Šiuo metu potencialas galėtų sudaryti per 200 milijonų eurų per metus.

Lietuva galėtų tai išnaudoti ir kasmet valstybės biudžetą papildyti šimtais milijonų.

„Šiuo metu potencialas galėtų sudaryti per 200 milijonų eurų per metus“, – sakė L. Paškevičius.

„Turkija yra populiari šalis, pagal medicininį turizmą. Yra kitos šalys – Čekija, Lenkija. Ta pati Latvija matom, kad visai aktyvi“, – kalbėjo L. Jarukas.

Tačiau Lietuva atvirkščiai – esą sveikatos turizmą apskritai išsibraukė iš prioritetų.

Anot asociacijos, aiškios strategijos nėra, o su kiekviena valdžia vis deramasi iš naujo.

„Valstybės politika tuo metu matėsi pakankamai rimta, buvo net ir struktūrinių fondų parama skiriama šiai veiklai, tačiau paskui dėl kažkokių neaiškių priežasčių sveikatos turizmui neliko to prioriteto“, –  pasakojo L. Paškevičius.

„Dėl savo berniukiškos figūros niekada nekompleksavau, tačiau po nėštumų ir gimdymų atsirado noras susitvarkyti krūtinę, – atvirauja Irūna, o jai pritaria sesė Ineta. – Vis dėlto du gimdymai padarė savo, ir buvo tik laiko klausimas, kada kreipsiuosi į plastikos chirurgą“.  

Prieš metus abi moterys, atvykusios į „Gijos Klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Dariaus Bagdanavičiaus konsultaciją, tarėsi, kada būtų tinkamiausias metas pasikoreguoti krūtinės formas. „Matavomės įvairių dydžių krūtų implantus, kalbėjomės apie operacijos eigą, pooperacinį laikotarpį. Kadangi tuo metu dar krūtimi maitinau savo mažąją, planus teko nukelti gerokai į priekį, nes, visų pirma, norėjau ramiai palaukti, kol natūraliai baigsis šis mano kaip mamos etapas. Labai svarbu gyvenime teisingai susidėlioti prioritetus pagal tai, kas svarbiausia, prieš ką nors nusprendžiant – gerai apmąstyti, kad paskui nereikėtų gailėtis. Tai va, aš ir nusprendžiau – pirmiausia yra motinystė, o grožis gali ir palaukti. Kadangi mūsų su sese gyvenime daug sutapimų, net vaikelių vienu metu kartu laukėmės, tiesa – aš laukiausi pirmagimio, o Ineta jau – antrojo, norėjome ir šį gyvenimo etapą kartu patirti, viena kitą palaikyti, todėl teko ir jos operacijos datą nukelti“, – šypsosi Irūna.

Pašnekovės pasakoja, kad į konsultaciją atvyko vedamos teigiamų atsiliepimų apie gydytoją ir visą „Gijos Klinikų“ personalą, o pažintis tai tik patvirtino: „Šiltas priėmimas, nuoširdus ir betarpiškas bendravimas, kada tik beatvyktum. Galima ir pajuokauti, ir net keisčiausias smulkmenas aptarti“, – komplimentų negaili Irūna su Ineta.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo D. Bagdanavičiaus nuomone, visuomenėje vis dar gausu mitų apie plastinės chirurgijos operacijas ir motinystę: „Vienas iš populiariausių mitų, kad moteris, pasididinusi krūtis implantais, negalės žindyti naujagimio, nors tai – netiesa. Motinystė ir plastinė chirurgija yra  suderinami dalykai, tik kartais, kaip nutiko šiuo atveju, svajonės įgyvendinimas reikalauja daugiau laiko ir kantrybės. Daug gimdžiusių moterų atvyksta pas mane į konsultaciją dėl nėštumo metu prasiskyrusių pilvo raumenų, pakitusios krūtų išvaizdos, nepageidaujamų riebalų sankaupų ir kt.“, – pasakoja gydytojas.

Kadangi mūsų su sese gyvenime daug sutapimų, net vaikelių vienu metu kartu laukėmės, tiesa – aš laukiausi pirmagimio, o Ineta jau – antrojo, norėjome ir šį gyvenimo etapą kartu patirti, viena kitą palaikyti, todėl teko ir jos operacijos datą nukelti.

Kadangi abi pašnekovės neatmeta galimybės ateityje susilaukti daugiau vaikų, aktualiausias abiem iškilęs klausimas buvo panašus – ar operacija nepažeis pieno latakėlių ir ar galima bus ateityje žindyti vaikelį. Tačiau gydytojui D. Bagdanavičiui pavyko nuraminti ir padrąsinti moteris, paaiškinant, jog krūtų implantai neturės įtakos žindymui.

Kadangi Irūnos ir Inetos pirmoji konsultacija „Gijos Klinikose“ įvyko prieš metus, rimtai apsvarstyti priimtą sprendimą dėl krūtų formos koregavimo, įvertinti visus „už“ ir „prieš“ buvo pakankamai laiko. „Niekada neturėjom itin išraiškingų, moteriškų kūno formų, o kai gali palyginti, kaip atrodo krūtinė žindymo metu ir kaip subliūkšta po to... iki nėštumo 100 proc. netenkinęs vaizdas veidrodyje dabar yra dar nepatrauklesnis“, – tvirtina pašnekovės.

„O aš noriu atrodyti gražiai, noriu jaustis moteriška!“ – pasiryžusi Ineta, o Irūna priduria: „Daug mamyčių turi įvairių bėdų, bet nedrįsta apie tai kalbėti. Kviečiu visas mamytes, ir ne tik mamytes, visas moteris, nieko nelaukti ir pildyti savo svajones jau dabar. Man asmeniškai – gražesnės kūno formos reiškia didesnį pasitikėjimą savimi. Jeigu galima pasikoreguoti tai, ko gamta nedavė, tai kodėl gi ne?“

Išklausiusios D. Bagdanavičiaus „paskaitos“ apie krūtų implantus, kurių pasirinkimas išties didelis, abi sesės pasirinko „Motiva“ ergonominio gelio krūtų implantus, kurie pripažinti vieni patikimiausių pasaulyje dėl unikalių nano paviršių „SilkSurface“, pasižyminčių geresniu biologiniu suderinamumu, t.y. natūralesne sąveika tarp implanto ir jį gaubiančių audinių: „Jokio nerimo, kai klinika ir plastikos chirurgas – vieni geriausių Lietuvoje, o krūtų implantai – vieni saugiausių pasaulyje! Tik truputis jaudulio, nes visgi – operacija“, – atvirauja pašnekovės.

Operacijos metu chirurgas naudos vieną pažangiausių šiuo metu pasaulyje naudojamų „no-touch“ techniką: krūtų implantai įvedami specialia „Keller Funnel“ rankove – toks metodas lemia daug mažesnį nei įprastai operacinį pjūvį (2.5-3 cm), taigi, tuo pačiu ir mažesnį randelį bei greitesnį gijimą po operacijos. Taip pat, krūtų implantams nesiliečiant su pacientės oda, lieka ženkliai mažesnė infekcijų ir komplikacijų (pavyzdžiui, kapsulės kontraktūros) susidarymo galimybė.

Pasak „Gijos Klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo D. Bagdanavičiaus, siekiant kuo geresnio pageidaujamo operacijos rezultato, būtinas sąžiningas pooperacinių nurodymų laikymasis. Apie du mėnesius po operacijos rekomenduojama miegoti tik ant nugaros, riboti fizinę veiklą: luktelti su sportu, nebėgioti, nekelti daiktų, sunkesnių nei 5 kg, nekilnoti aukštai rankų; tačiau pasistengti – verta!

Tikslaus atsakymo nėra

Motinystė į gyvenimą įneša didžiulius pokyčius, taip pat koreguoja ir kūno linijas. Ne visi jie džiugina akį bei širdį.

Per nėštumą pilvo ir krūtų oda persitempia, tačiau ne visada grįžta į ankstesnes formas. Dažniausiai gimdžiusios moterys būna nepatenkintos ištuštėjusiomis ir nukarusiomis krūtimis, suglebusiu arba atsikišusiu pilvuku, likusiomis strijomis.

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje Chirurgijos centro vadovas, žinomas plastinės rekonstrukcinės chirurgijos ekspertas Renaldas Vaičiūnas pastebi, kad vienos moterys susigrąžinti pasitikėjimą savo kūnu bei pasirūpinti dailesnėmis formomis suskumba, praėjus vos keliems mėnesiams po gimdymo, o kitos plastikos chirurgo duris praveria tik paaugus mažyliui.

„Kodėl vienos po nėštumo ir gimdymo gali džiaugtis beveik nepakitusiomis formomis, o kitoms prireikia net plastikos chirurgų? Tikslaus atsakymo nėra. Tai lemia moters odos bei audinių elastingumas, hormonų pokyčiai, įtakos turi ir genetiniai veiksniai – būtent jų visuma ir nulemia kūno pokyčius“, – aiškino gydytojas Renaldas Vaičiūnas.

Pasekmės – daug rimtesnės

Nepageidaujami pokyčiai gali būti įvairūs: nevisiškai susitraukusi pilvo oda karo kaip prijuostė arba itin nepatraukliai atrodo virš bambos susiformavusios strijos. Plastikos chirurgas ramina, kad visos šios bėdos nesunkiai išsprendžiamos chirurginiu būdu.

Pacientės taip pat skundžiasi ir dėl pernelyg didelio, atsikišusio pilvo, primenančio buvusį nėštumą. Kai šios problemos nepadeda išspręsti net sportas, galima įtarti apie išsiskyrusius tiesiuosius pilvo raumenis (diastazę). Tai yra ne tik estetinė problema.

Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas gerokai atsiliepia gyvenimo kokybei, apsunkina atsistatymą po gimdymo, o ateityje gali paskatinti išvaržos formavimąsi. Tuomet gali prireikti kur kas sudėtingesnės operacijos nei pilvo plastika.

„Jeigu pilvo raumenys prasiskyrę vos kelis centimetrus, operuoti nerekomenduojama. Kai raumenys prasiskyrę daugiau nei 6 centimetrai, matosi net vizualiai. Tokiais atvejais, norint susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir užbėgti galimoms rimtesnėms problemoms ateityje, siūloma operacija“, – paaiškino medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje Chirurgijos centro vadovas.

Ar Cezario pjūvis turi įtakos pilvo plastikos operacijai?

„Tokiais atvejais operuojame per tą patį pjūvį, skiriasi tik ilgis. Po plastinės pilvo operacijos pjūvis būna kur kas ilgesnis, tačiau jis paslepiamas po bikini juosta. Tai apsunkina operacijos eigą, tačiau gražiai atrodo. Gali matytis tik pjūvis apie bambą, kai tenka ją formuoti iš naujo. Bet tokie atvejai būna reti“, – sakė Renaldas Vaičiūnas.

Sumažinti krūtinę – sunkiau

„Vaikas suvalgė krūtinę, kabo kaip spanielio ausys“, – taip moterys neretai apibūdina krūtų pokyčius, nustojus žindyti mažylį. Deja, šios problemos nei liemenėlė, nei sportas neišsprendžia.

Pagelbėti gali plastikos chirurgas, kuris profesionalo akimi įvertina konkrečią situaciją ir atsižvelgdamas į moters pageidavimus, siūlo operacijos pobūdį.

Moterys dažniausiai pageidauja krūtinės pakėlimo operacijos. Per ją tenka pašalinti dalį audinių bei riebalo, tad krūtų visiškai nebelieka. Tuomet siūlomi implantai, padedantys suformuoti gražią krūtinės formą – tuo pačiu atliekama pakėlimo bei didinimo operacija.

Kartais, atvirkščiai, prireikia plastinės krūtinės mažinimo operacijos, kurios metu krūtys taip pat yra pakeliamos. Pastarosios operacijos – gana sudėtingos, nes tenka pakeisti ir spenelio vietą.

„Ar šių nemalonių pokyčių galima išvengti? Būtų galima, jei žinotume priežastis. Kaip minėjau, nėra aišku, kodėl vienoms moterims taip nutinka, o kitoms ne. Tai daugiakomponentinė problema. Vienintelė profilaktikos priemonė – negimdyti“, – šypsosi plastikos chirurgas.

R. Vaičiūnas paaiškino, kad didžiulės grožio priemonių pasiūla gali tik iš dalies sumažinti tam tikras problemas, pavyzdžiui, specialūs kremai suminkština odą, tačiau neapsaugo nuo strijų.

Kartais moterys nusprendžia nemaitinti kūdikio, tikėdamosios išsaugoti gražią krūtinę.

„Per nėštumą krūtinė vis tiek padidėja, nes vyksta natūralūs hormoniniai pokyčiai. Žindymas tam beveik neturi įtakos. Tad ar verta dėl šito atsisakyti žindymo?“, – retoriškai klausia pašnekovas.

Pasirinkimą nulemia planai

Nors implantai nėra naujovė, tačiau kartais pasigirsta nuogąstavimų dėl jų įtakos žindymui.

Laikas: Renaldas Vaičiūnas moterims rekomenduoja operuotis praėjus pusmečiui po natūralaus maitinimo pabaigos. / „Northway“ nuotr.

„Implantai žindymui neturi jokios įtakos. Implantą galima įdėti trimis būdais: po krūtine, per spenelį arba pažastį. Šis klausimas svarbus, jei moteris ateityje planuoja susilaukti vaikų. Tokiais atvejais dėti implantą per spenelio pjūvį dažniausiai nerekomenduojama, nes taip galima pažeisti pieno latakėlius“, –paaiškino medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje Chirurgijos centro vadovas.

Populiariausias būdas – implantą dėti po krūtimi. Vienintelis minusas – vos matomas randas. 98 proc. krūtų operacijų „Northway“ klinikoje atliekamos būtent šiuo būdu.

Išeitis – savi riebalai?

Po nėštumo bei gimdymo ištuštėjusi krūtinė gali varyti neviltį. Ne vienai moteriai itin patraukliai skamba krūtinės padidinimas savais riebalais: pastarųjų sankaupos pašalinamos nuo probleminės vietos ir persodinamos ten, kur jų trūksta. Tobula.

„Tik taip atrodo, – šypsosi gydytojas. – Negali kūno riebalų nusiurbti pernelyg daug, nes tuomet liks duobė. Vienu metu šios operacijos buvo labai populiarios visame pasaulyje. Net prognozuota, kad dėl šio metodo ateityje nebereikės implantų. Tačiau ši mada atėjo ir praėjo“.

Ši operacija rekomenduojama pageidaujant pacientei ir esant tam tikroms indikacijoms. Tiesa, su sąlyga, kad bus iš kur paimti kūno riebalų. Tinkamiausios tam vietos: sėdmenys, šlaunys, pilvo sritis ir kitos.

Ne visi persodinti kūno riebalai kitoje vietoje prigyja, tad įprastai jų paimama daugiau nei reikia. Šis būdas tinka, kai reikia pašalinti nedidelius odos nelygumus. Pavyzdžiui, norint paslėpti prasišviečiantį implanto kampą.

Pataria neskubėti

Pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos valstijose, populiarios operacijos, kai vienu metu atliekama krūtų ir pilvo plastika („mommy makeover“). Pasak gydytojo Renaldo Vaičiūno, tai gana didelės apimties ir sudėtingos operacijos, tačiau moterys jas renkasi gana noriai. Lietuvės šioms operacijoms ryžtasi rečiau. Jos dažniau renkasi krūtų plastikos korekcijas.

„Kada saugu operuotis? Tai daryti rekomenduojama praėjus pusmečiui po natūralaus maitinimo pabaigos. Tačiau prieš operaciją reikėtų įvertinti tam tikrus faktorius bei žinoti, kas laukia po jos. Pavyzdžiui, po pilvo plastikos operacijos kurį laiką negalėsite kelti kūdikio, judesius ar tam tikrą raumenų įtempimą lydės skausmas. Mėnesį ar daugiau reikia nešioti korsetą ar specialią liemenėlę“, – tam tikrus niuansus atskleidė plastikos chirurgas.

Prieš ryžtantis operacijai rekomenduojama pagalvoti apie šeimos pagausėjimą ateityje. Nors kai kurios plastinės operacijos neturi įtakos nėštumui ar žindymui, tačiau nėra garantijų, kad po pakartotinio nėštumo vėl neprireiks panašios operacijos.

Plastikos chirurgijos klinika „London Bridge“ sako šiuo metu mėginanti išsiaiškinti kibernetinės atakos mastą. Anot klinikos, įtariami vagystės vykdytojai anksčiau yra nusitaikę į JAV medicinos paslaugų tiekėjus.

„Spalio 17 dieną, antradienį, Londono policijos tarnyba gavo pranešimą, kad iš vienos Londono plastikos chirurgijos klinikos pavogta duomenų“, – pranešime sako policijos tarnyba.

„Policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimų skyriaus detektyvai pradėjo šio nusikaltimo tyrimą“, – sakoma pranešime. Pareigūnai pridūrė, kad kol kas nesulaikytas nei vienas asmuo.

Turtingame Londono Marilebouno rajone įsikūrusi klinika sakė esanti pasibaisėjusi, kad nusitaikyta į jos pacientus.

„Deja, turime pranešti, kad mūsų informacinių technologijų ekspertams ir policijai atlikus tyrimą turime pagrindo manyti, jog buvo pažeistas mūsų duomenų bazės saugumas ir pavogta duomenų, – sakoma klinikos pranešime. – Už išpuolį atsakinga grupuotė yra itin išmani ir gerai žinoma tarptautinėms teisėsaugos tarnyboms. Per pastaruosius metus jos taikiniais buvo tapę stambūs JAV medicinos paslaugų teikėjai ir korporacijos.“

Tarp Londono klinikos klientų yra buvęs glamūrinis modelis Katie Price (Keiti Prais), anksčiau gyrusi kliniką dėl puikiai atliktos plastinės veido operacijos.

Pasak JAV naujienų tinklalapio „The Daily Beast“, programišių grupuotė „The Dark Overlord“ jo žurnalistui atsiuntė operuojamų lyties organų nuotraukas, pasinaudojusi grožio klinikos elektroninio pašto adresu.

„Sąraše yra karališkosios šeimos narių vardų“, – programišius cituoja dienraštis.

„Informacija taps prieinama visiems. Paskelbsime visą klientų sąrašą su atitinkamomis nuotraukomis. Pasaulis dar nematė tokio masto plastikos chirurgijos nuotraukų paviešinimo“, – pareiškė nusikaltėliai. Jie teigia, kad turi visą klinikos duomenų bazę, įskaitant pacientų tapatybės informaciją.

Panašus incidentas anksčiau šiais metais įvyko ir Lietuvoje: dėl daugiau kaip 22 tūkst. asmenų duomenų vagystės iš Kaune įsikūrusios klinikos „Grožio chirurgija“ rugpjūtį buvo sulaikyti trys įtariamieji.

Šie asmenys už pavogtų duomenų neviešinimą reikalavo pinigų iš Lietuvos ir užsienio piliečių. Manoma, kad įtariamiesiems pinigus sumokėjo šimtai nukentėjusių asmenų.

Sashrutą galime vadinti plastinės arba kosmetinės chirurgijos tėvu. Jis paskelbė pagrindinius plastinės chirurgijos principus, tokius kaip atidus pasiruošimas operacijai ir tiksli diagnostika bei aprašė skirtingų trūkumų šalinimo metodus, tarp jų – ir odos persodinimo procedūras.

Šiandien modernioje medicinoje naudojama technika rekonstruojant nosį buvo išrasta būtent šio indų gydytojo – jis pirmasis atliko tokias operacijas tais laikais, kai nosies žalojimas buvo viena pagrindinių bausmių už nusikaltimus.

Be plastinės chirurgijos, Sashruta savo konspektuose aprašė ir žarnyno, prostatos ar akių operacijos technikas. Anatomijos paslapčių jis mokėsi tyrinėdamas gyvūnus, bet techniką lavino pasitelkdamas ir kitus objektus, tokius kaip arbūzai ar net molinės puodynės.

Savo konspektuose gydytojas aprašė apie 650 gyvūninės, augalinės ir mineralinės kilmės vaistinių preparatų ir savo darbuose nuolat pabrėždavo teigiamą pozityvaus mąstymo įtaką žmogaus organizmui.

U. Eco grožinę literatūrą rašydavo tik savaitgaliais

Italų autorius Umberto Eco visų pirma buvo semiotikas, filosofas, o romanus rašydavo tik savaitgaliais. 1968 m. parašytas „Įvadas į semiotiką“ iki šiol yra viena iš privalomų semiotikos knygų studentams.

Pirmasis U. Eco romanas „Rožės vardas“, pelnęs autoriui pasaulinę šlovę, pasirodė 1980 m. Ši knyga apie viduramžius sujungė labai skirtingus elementus: kriminalinį, istorinį pasakojimą, filosofines ir literatūrines citatas, daug įvairių piešinių ir mįslių, nors pradžioje buvo sugalvotas kaip komiškas romanas. Vien per pirmus devynerius metus visame pasaulyje buvo parduoti 9 mln. šio romano kopijų.

Daugiasluoksnis buvo ir antrasis U. Eco romanas „Fuko švytuoklė“, jungęs skirtingus laiko ir veiksmo lygmenis, sąmokslų ir ezoterikos temas. Šis autorius parašė dar kelis romanus, be to, rašė esė ir publicistiką, estetikos straipsnius. Diskusijose apie abortus, mafiją, korupciją U. Eco balsas turėjo didelį svorį.

Taigi, nors didžiąją dalį skyrė mokslui, tačiau savo romanuose ir publicistikoje U. Eco išnaudojo sukauptas žinias. Apibendrindamas rašytojas sakė: „Visos mano knygos yra apie knygas. Jei aš būčiau Straussas-Kahnas, mano knygos būtų apie seksą. Jei aš būčiau Berlusconi, tada – apie pinigus.“

Lietuvos vardą pirmoji užrašė moteris

Prieš kelerius metus minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį. Turbūt daugelis prisimena, kad 1009 m. Kvedlinburgo analuose, aprašant misionieriaus šventojo Brunono iš Kverfurto žūtį, pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas.

Rečiau kalbama apie vietą, kurioje Lietuvos vardas buvo užrašytas. O ta vieta XI a. pradžioje buvo išskirtinė, visų pirma dėl savo ypač aukšto statuso. Kvedlinburgo analai – pametiniai užrašai apie aktualius įvykius – buvo vedami Kvedlinburgo Šv. Servacijaus vienuolyne. Kvedlinburgas, dabar nedidelis, bet gražiu senamiesčiu besididžiuojantis Vokietijos Saksonijos žemės miestas, tuo metu buvo vienas svarbiausių politinių ir dvasinių Vokietijos centrų. Šalyje viešpatavo iš Saksonijos kilę Otonų dinastijos valdovai, atkūrę Šventos Romos imperiją.

Kvedlinburgo vienuolynas buvo įsteigtas ir globojamas imperatorių šeimos. Tai buvo moterų benediktinių vienuolynas, o 1009 m. jo abatė buvo jau mirusio imperatoriaus Otono III sesuo Adelheida. Kilmingos moterys ankstyvaisiais viduramžiais dažnai buvo labiau išsilavinusios nei į karus įsitraukę vyrai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad moterų vienuolyne buvo įdarbintas raštininkas vyras. Taigi Lietuvos vardą pirmą kartą užrašė kilmingos moters iš Saksonijos ranka.      

Keistuolis N. Paganini

Garsus italų smuikininkas Niccolo Paganini sunkiai ištverdavo šaltą klimatą, net vasarą vilkėjo kailinius. Jis dažnai sirgo, siaubingai kosėjo naktimis, sunkiai kėlėsi rytais, bet po pietų atsigaudavo. Per keliones beveik neišlipdavo iš karietos, apsistodavo kukliame viešbučio kambaryje, pagrindinis reikalavimas personalui buvo – tyla.

Koncerto diena visais atžvilgiais būdavo ypatinga: paimdavo smuiką ir grodavo be garso tik kaire ranka. Į repeticiją atsinešdavo orkestro partijas, bet pats griežė iš atminties. Pasibaigus jai, iš orkestrantų atimdavo natas, bijodamas, kad kas nors nenukopijuotų. Neįsileisdavo ir publikos, nes grojo „puse jėgos“, labai dažnai tik parodydamas orkestrui reikalingą tempą.

Kartą Vroclave jis atėjo repetuoti į universitetą ir, pamatęs pilną salę studentų, supykęs išėjo. Tačiau jie taip ilgai plojo ir šaukė, kad N. Paganini kapituliavo ir tą vieną vienintelį kartą repetavo girdint publikai.

Išėjęs į sceną, N. Paganini tapdavo kitu žmogumi – kažkur dingdavo visos ligos, nuovargis ir susijaudinimas.

Tačiau yra atvejų, kai apie kompleksus dėl savo kūno vyrai nėra linkę kalbėti garsiai. Dėl ko plastikos chirurgo kabineto slenkstį vyrai vis dar peržengia nedrąsiai?

„Šiandien jau nestebina, kai į plastikos chirurgus kreipiasi vyrai. Dažniausiai pas grožio specialistus jie ateina norėdami pakoreguoti atlėpusias ausis, nosį, o vyresniame amžiuje – akių vokus, kai šie būna užkritę ir trukdo regėjimui. Tačiau galima teigti, kad taip pat dažnai vyrams atliekame riebalų nusiurbimą juosmens srityje ar ginekomastijos – krūtų padidėjimo vyrams – korekciją. Na ir kartais, nors apie tai vis dar kalbama tik pašnibždomis, vyrai į plastikos chirurgus kreipiasi norėdami atlikti lytinių organų plastiką“, – vyriškas paslaptis atskleidžia klinikos „Grožio chirurgija“ plastikos chirurgas Donatas Samsanavičius.

Reikia daugiau drąsos

Tačiau nors vyrai vis dažniau varsto plastikos chirurgų kabinetų duris, D. Samsanavičius pastebi, kad jiems tai neretai kainuoja daugiau drąsos ir pasirengimo nei moterims, o ypač tuomet, kai kalba pasisuka apie intymias zonas.

Tiek vyrų, tiek moterų identitetas ir savivertė yra neatsiejami nuo lytiškumo. Visgi dėl viešoje erdvėje formuojamo stipraus ir nerūpestingo vyro įvaizdžio, dalis stipriosios lyties atstovų vengia intymių temų, o ypač susijusių su lytinių organų išvaizda, nors nemaža dalis dėl to ir patiria psichologinį diskomfortą.

Nepaslaptis, kad baimė vis dar sulaiko stipriosios lyties atstovus kreiptis pagalbos į plastikos chirurgus. Nepasitienkinimas intymia zona daugeliui žmonių yra tabu, o vyrams pripažinti tokius kompleksus kainuoja labai daug drąsos. Tačiau pajusti nerimaujantį pacientą, jį padrąsinti bendraujant ir parodant, kad jį supranti – specialisto darbas. „Pastebima, kad į pirmąją konsultaciją pacientai ateina susikaustę, o nuoširdžiai su jais pasišnekėjus išeina visai kitokios nuotaikos.

Pastebima, kad, lygiai kaip ir moterys, vyrai taip pat kartais savo kūną vertina neadekvačiai ir nuo plastinių operacijų juos tenka net atkalbinėti. Plastikos specialistų praktikoje pasitaiko atvejų, kai vyrai savo pasididžiavimą nori dar padidinti. Dažnai tokius nesusipratimus padeda išspręsti nuoširdus pokalbis su pacientu.

Psichologinis diskomfortas

Kai kuriais atvejais poreikis kūno korekcijoms atsiranda dėl fizinio diskomforto. Pavyzdžiui, ginekomastija neretai sukelia ne tik psichologinį nepasitenkinimą kūno išvaizda, bet dėl to padidėjusios vyrų krūtys gali būti skausmingos ir jautrios.

Padidėjusios krūtys susiformuoja įvairaus amžiaus vyrams iš riebalinio arba liaukinio audinių, tačiau dažniausiai tai būna abiejų audinių derinys. Tad operacijos metu atitinkamai nusiurbiami riebalai ir atliekant pjūvį pašalinamas liaukinis audinys. Ginekomastiją gali išprovokuoti nutukimas, hormonų balanso sutrikimas, kepenų ligos ar vartojamų medikamentų poveikis.

Tuo tarpu varpos plastiką, anot chirurgo, vyrai atlieka taip pat dėl psichologinio diskomforto ir nepasitenkinimo estetine išvaizda. Pastebima, kad kompleksas dėl savo pasididžiavimo išvaizdos dažniausiai neramina 25-35 amžiaus vyrus.

Varpos plastika – tai operacija, kurios metu varpa gali būti pailginama ir padidinama jos apimtis. Tačiau kai kalbama apie varpos ilginimą, reikia paminėti, kad kalbama tik apie jos išvaizdą ramybės būsenoje. Tad dažniausiai vyrams toks poreikis kyla iš noro jaustis psichologiškai tvirčiau ar laisviau esant nuogiems tarp kitų žmonių, pavyzdžiui, pirtyje.

Specialistai aiškina, kad dalis varpos yra vyro kūno viduje, prie gaktikaulio prisitvirtinusi raiščiu, tad varpos ilginimo operacijos principas – ją atpalaiduoti perpjaunant ją laikantį raištį. Siekiant gauti geresnį varpos plastikos rezultatą ir padidinti apimtį, atliekamas ir riebalų persodinimas. Riebalai nusiurbiami dažniausiai nuo juosmens ar pilvo srities, specialiai paruošiami ir numatytose vietose suleidžiami į varpą.

Galutinis rezultatas po šios operacijos matomas po keturių – šešių savaičių. Maždaug tiek pat laiko rekomenduojama susilaikyti ir nuo lytinių santykių. Tuo tarpu į darbą pacientai sugrįžta jau po kelių dienų.

Naujo grožio projekto kūrėjai intriguoja, kad laidoje dalyvaus ne kas kitas, o šalies įžymybės.

Projekte „Grožio mėnuo“ į specialistų rankas atsiduos aštuonios garsenybės: žinomi atlikėjai, garsūs teatro, televizijos ir kino aktoriai, komikai, laidų vedėjai ir kitos žvaigždės. Patobulinti tai, kas nepatinka žiūrint į save veidrodyje, jiems padės tikri savo srities profesionalai: patyrusi lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos dermatologų ir lazerio specialistų komanda.

Lietuvos įžymybių aštuntukas visą mėnesį, kol joms bus atliekamos grožio procedūros, savo potyrius ir emocijas pasakos tiesiai į kamerą, lyg ji būtų geriausias draugas.

„Mūsų misija – tiesiog išspręsti kiekvieno atėjusio paciento problemą ir konkrečiam žmogui pritaikyti jam tinkančias procedūras. Mes norime, kad žmogus būtų patenkintas vaizdu veidrodyje. Šis projektas skirtas tiems žmonėms, kurių tas vaizdas veidrodyje netenkina, ir tiems, kas tiesiog nori pagerinti savo išvaizdą. Kažkokių odos problemų, kurios susijusios ne tik su amžiumi, bet ir su odos tipu, turi praktiškai kiekvienas žmogus, ne išimtis ir mūsų žvaigždės“, – sako vienos iš projekto sumanytojų, grožio klinikos „Estetus“ lazerio specialistė Gražina Meilutienė.

Kiekvienoje laidoje televizijos žiūrovų lauks vienos žvaigždės vieno mėnesio dienoraštis. Projekto kūrėjai kol kas neatskleidžia, visų garsenybių, kurios pasiryžo atsiduoti į grožio klinikos profesionalų rankas, tačiau tikina, kad tai charizmatiškos ir visiems gerai pažįstamos asmenybės.

Projekte dalyvausiančioms įžymybėms profesionalus klinikos kolektyvas atliks ne tik įprastas dermatologines procedūras, bet ir taikys grožio injekcijas. „Taikysime įvairias procedūras, pradedant dermatologo konsultacijomis, odos darinių ištyrimu ir gydymu, baigiant grožio ir jaunystės procedūromis: standinimas, atjauninimas frakciniu CO2 lazeriu, PRP plazmoliftingas ir grožio injekcijos botulino toksino bei hialurono rūgšties preparatu“, – sakė dermatologinių medicininių lazerių specialistė G. Meilutienė.

Prie laidos herojų pokyčių prisidės ne tik grožio klinikos „Estetus“ specialistai, bet ir kosmetologai, dietologai, stilistai, stomatologai bei asmeniniai treneriai. Lietuvos įžymybių aštuntukas visą mėnesį, kol joms bus atliekamos grožio procedūros, savo potyrius ir emocijas pasakos tiesiai į kamerą, lyg ji būtų geriausias draugas. Tad televizijos žiūrovai išgirs atvirus žinomų žmonių pasakojimus apie tai, ką jie nori patobulinti savo išvaizdoje ir kaip jiems sekėsi to pasiekti.

Šiuolaikinėje grožio ir estetikos industrijoje apstu priemonių ir procedūrų, atitolinančių senėjimą. Tikra revoliucija tapo Holivudo žvaigždžių išpopuliarintos botulino injekcijos, kurios šiandien tapo daugelio moterų kasdieninės grožio rutinos dalimi, tačiau net ir praėjus dešimtmečiui, apie šias injekcijas sklando ne vienas mitas. Gydytoja dermatologė Natalija Jasaitienė vardija populiariausius mitus ir pasakoja, kiek juose tiesos.

„Per daugiau nei dešimties metų gydymo praktiką, apie botuliną esu girdėjusi visko: kad jis sukelia aklumą, lygina ne tik raukšles, bet ir smegenis bei daug kitokių mitų, kurie neturi nieko bendro su realybe. Per 10 metų gydymas botulinu labai pasikeitė, anksčiau neturėjome daug informacijos, dozės buvo kur kas didesnės, tačiau šiandien galime labai tiksliai atlikti injekciją į reikiamą raumenį, kad būtų pasiektas maksimalus galimas efektas – reikiamas raumuo atsipalaiduotų, o raukšlė toje vietoje išsilygintų, jos gylis neprogresuotų“, – pasakoja N. Jasaitienė.

Mitas: botulinas yra nuodas

Gydytoja pasakoja, kad botulinas iš tiesų buvo kurtas kaip biologinis ginklas, tačiau šiandien grožio ir medicinos srityje naudojamas išgrynintas botulino toksinas. 1992 metais jis buvo užregistruotas kaip vaistas neurologinėms ligoms gydyti, taip pat naudojamas gydant padidėjusį prakaitavimą. Estetikoje botulinas pradėtas naudoti nuo 2002 metų. Pagrindinis botulino toksino tikslas – sukelti laikiną raumens paralyžių. „Visi dideliais kiekiais naudojami preparatai gali tapti nuodu organizmui, tačiau gydytojai dermatologai naudoja itin mažas ir saugias dozes“, – sako N. Jasaitienė.

Mitas: injekcijas gali suleisti bet kas

Netiesa. Botulino toksino injekcijas gali suleisti tik gydytojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją. Tai labai svarbu, nes tik gydytojas tiksliai žino, į kurį raumenį suleisti injekciją. Koreguojant veido mimikos raukšles būna atvejų, kai pacientams užkrenta vokai ar nusvyra lūpų kampučiai, tai rodo, kad injekcija suleista neteisingai, nesiremiant specialia leidimo technika. Tad siekiant padailinti veidą ar stabdyti prakaitavimą, reikia kreiptis į kvalifikuotą specialistą.

Mitas: botulinas kaupiasi organizme

Gydytoja N. Jasaitienė tai neigia ir pataria laikytis gydytojų nurodymų, daryti rekomenduojamas pertraukas tarp injekcijų. Suleidus preparato, kraujyje pradeda gamintis antikūniai, kurie pamažu pašalina iš organizmo botuliną. Nedarant pertraukų, preparatas gali tapti neveiksmingu dėl padidėjusio antikūnių kiekio, tad paskubėjus – norimo efekto galima ir nepasiekti.

Mitas: veidas tampa lyg kaukė

„Prieš 10 metų, kai literatūros apie botuliną labai trūko ir gydytojai turėjo mažai praktikos, dozės buvo žymiai didesnės nei dabar, gal ir buvo pagrindo taip manyti, tačiau dabar botulinas leidžiamas tiksliai ten, kur reikia, remiantis specialia leidimo technika, kad būtų pasiektas reikiamas jo poveikis, todėl kiekvienam pacientui vaisto kiekis parenkamas individualiai“, – sako N. Jasaitienė.

Gydytoja pastebi, kad kiekvienam pacientui botulino toksino naudojimo indikacijos labai skiriasi. Pavyzdžiui, žmogus, kuris yra itin emocingas ir kuriam kalbant juda visi veido raumenys, botulino toksino injekcijos jaunesniame amžiuje bus kur kas efektyvesnės nei vėliau, kai raukšlės bus jau įsisenėjusios. Jaunas žmogus taip pat dar gali atprasti nuo tam tikrų raukšles sukeliančių mimikų.

Mitas: prie botulino priprantama

Netiesa. Saugus ir gydytojų rekomenduojamas botulino naudojimo dažnis yra ne dažniau nei 2–3 kartai per metus, poveikis trunka apie 4 mėnesius, tad pripratimo tikrai nesukelia. N. Jasaitienė atkreipia dėmesį, kad botulinas nėra vitaminas, tad nepaisant to, kad juo koreguojama veido mimika, oda reikia rūpintis ir po injekcijų, ją drėkinti bei tinkamai prižiūrėti.

Gydytoja dermatologė pasakoja, kad pacientai dažnai turi susidarę klaidingą įspūdį apie botuliną. Dažnas galvoja, kad nustojus naudoti šį preparatą, būklė pablogės ar atrofuosis raumenys, tačiau taip nėra. Net ir 10 metų naudojant botuliną, raumuo atrofuotis negali, tačiau galimas jo silpnumas. Specialistė sako, kad kiekvienas atvejis yra individualus, gydytojas konsultacijos metu rekomenduos geriausią gydymo sprendimą, tačiau ir patys žmonės prieš procedūrą turėtų pasidomėti prieinama informacija, kad gautų atsakymus į visus rūpimus klausimus.  

Rusijoje kelių plastinių operacijų rezultatais nepatenkintas pacientas nušovė grožio chirurgą ir pats atėmė sau gyvybę.

Pirmadienį 34 metų Jurijus Lebedevas nušovė chirurgą, kurį žiniasklaida įvardino kaip Aleksandrą Remizovą, jo paties kabinete Sankt Peterburgo Geležinkelininkų ligoninėje, sakoma tyrimą atliekančių pareigūnų pareiškime.

„Numanomas žmogžudystės motyvas yra to vyro nepasitenkinimas kelių plastinių operacijų, kurios buvo atliktos toje ligoninėje, rezultatais“, – nurodė tyrėjai.

Prokurorai vietos naujienų svetainei Fontanka.ru sakė, kad J. Lebedevas nusivylė kelių nosies plastinių operacijų ir ausų korekcijos rezultatais. Pranešama, kad A.Remizovas prižiūrėjo paciento gydymą, tačiau pats tose operacijose nedalyvavo.

J.Lebedevas pataikė gydytojui į krūtinę iš medžioklinio šautuvo, kurį jam pavyko prasinešti pro metalo detektorių, esantį prie įėjimo į ligoninę ir kuris tuo metu buvo išjungtas, sakė vyriausiasis ligoninės gydytojas Fontanka.ru.

J.Lebedevas, kuris prieš persikeldamas gyventi į Sankt Peterburgą 10 metų tarnavo povandeniniame laive, turėjo problemų asmeniniame gyvenime, kurias siejo su savo išvaizda, sakė pareigūno draugai, cituojami interneto svetainėje.

Policija J.Lebedevo bute rado šūsnį laiškų iš ligoninės, kuriuose rašoma apie jo operacijas, informavo Fontanka.ru

Paskutiniame laiške, kurį pasirašė A.Remizovas, neva rašoma: „Jums reikia pasirodyti psichiatrui.“

Prieš kelias savaites panašus incidentas įvyko rytinėje Rusijos dalyje, kur nepatenkintas pacientas nušovė urologą. 69 metų vyriškis nušovė Magadano miesto ligoninės urologinio skyriaus vedėją ir nusišovė po to, kai gydytojas atsisakė jam atlikti operaciją.