Lietuva perdirbs triskart daugiau atliekų, o į savartynus jų pateks šešiskart mažiau – ir visa tai per penkiolika metų. Būtent to siekti visoms Bendrijos šalims siūlo Europos Komisija. Lietuvos aplinkosaugininkai sako, kad tai įmanoma, nors pripažįsta, kad augantis vartojimas neleidžia mažinti išmetamų atliekų.

Nors kalnai šiukšlių rūšiuojamos, tačiau 2013 metų duomenimis, vis dar tik penktadalis jų perdirbama, o du trečdaliai patenka į sąvartynus. Kai, tarkim, Vokietijoje buitinės atliekos iš vis nevežamos į sąvartynus – dauguma jų perdirbamos ar sudeginamos.

Tačiau aplinkosaugininkai tikina, kad ir Lietuvoje situacija gerėja. Nors pripažįsta, kad didžiausia bėda yra informacijos trūkumas – kad rūšiuojant atliekas galima sutaupyti mažiau mokant už šiukšlių išvežimą. O atliekų didėjimą aiškina augančiu vartojimu.

„Gal reikėtų sakyti, kad mūsų vartojimas yra padidėjęs. (...) Šiai dienai tikrai esame padarę nemažai. Lietuvoje vilniečiai atsakingiau rūšiuoja, akcijų metu matome, kad surenkamų atliekų kiekis mažėja, aišku, neužtektinai“, – sako „Mes darom“ vadovė Roberta Ažukaitė.

Kad nepakankamai sako ir Europos Komisija. Ji siūlo, kad visose Bendrijos šalyse į sąvartynus po penkiolikos metų patektų tik dešimtadalis atliekų, o būtų perdirbama du trečdaliai. Tiesa, bendrija keliais procentais ambicijas sumažino, esą, kad tikslai būtų realiai pasiekiami.

„Šis paketas gerokai ambicingesnis, nes žjame numatytas visas ekonomikos žiedas. Anksteni siūlymai buvo susiję tik su atliekomis. Antra, tai ne tikslų nustatymas, o ir siūlomas aiškus kelias, kaip jų siekti“, – teigia Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Europos Komisija nori principą imi, gamini ir išmeti, pakeisti žiedine ekonomika, kai kuo daugiau atliekų yra panaudojama antrą kartą. Komisija ketina lengvinti atliekų pervežimą iš vienos valstybės į kitą, skatinti gamintojų atsakomybę ir skaidrumą.

Lietuvos aplinkos ministras sako, kad svarbiausia pakeisti žmonių mąstyseną. Ją keičiant nuo vasario iki dešimties centų didės gėrimų taros mokestis, kuris bus taikomas ir plastikiniams buteliams, taip pat pradės veikti taromatų tinklas.

„Tik tam, kad tas žiedas užsidarytų, reikia kelias grandis įvesti, reikia paskatinti perdirbėjus, kad kuo daugiau naudotų antrines žaliavas, paskatinti gyventojus, kad rūšiuotų. Kitais metais pradėsime įgyvendinti maisto atliekų surinkimą ir perdirbimą“, – aiškina aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Pasak ministro, norint sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį, bus ką veikti. Bendrija visoms šalims ketina tam skirti apie šešis milijardus eurų.

Smulkias metalo atliekas galima mesti į stiklo ar plastmasės konteinerį, tereikia pasidomėti pas savo atliekų tvarkytoją, kuris konteineris tam tinkamas. Taip sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.

LRT radijo klausytojas skundžiasi, kad nėra galimybės rūšiuoti metalo atliekas ir klausia, kaip teisingai su jomis elgtis.

„Šiuo metu gyventojai turi galimybę rūšiuoti tik trijų rūšių atliekas. Išnyko konteineriai smulkioms metalo atliekoms, tad kur dabar dėti konservų dėžutes, skardines ir panašias smulkias metalo atliekas?“ – domisi Vytautas iš Vilniaus.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja L. Zukė sutinka, kad šiuo metu specialaus konteinerio metalo atliekoms nėra, tačiau metalo atliekos, jos teigimu, gali būti metamos į plastmasės arba stiklo konteinerį.

„Gyventojas, norėdamas atsikratyti metalo atliekomis, turėtų pasidomėti pas savo atliekų tvarkytoją, į kurį konteinerį jis turėtų mesti savo metalo atliekas“, – siūlo L. Zukė.

Pasak pašnekovės, šią informaciją galima rasti ir ant paties konteinerio, nes daugelis atliekų tvarkytojų nurodo, kokios atliekos turi būti metamos į konkrečius konteinerius.  Vėliau atliekos iš specialių rūšiavimo konteinerių yra dar kartą perrūšiuojamos ant specialių rūšiavimo staklių.

Vasarą ir rudenį miškai apdovanoja uogų, vėliau – grybų derliumi, tačiau ne visi gyventojai atsidėkoja tuo pačiu. Neretai patys grybautojai ar stovyklautojai miškuose palieka plastikinius maišelius, butelius ar alaus skardines. Visgi kur kas opesnė problema – pamiškėse piktavališkai paliekami elektroniniai prietaisai, išmetamos padangos, kaupiamos buitinės atliekos. Jei tokį „sąvartyną“ aptikote ir jūs, rašykite mums paštu

Net gamtos teršimui sumažėjus, miškuose atrandama netikėtų atliekų

Kokią žalą padarome gamtai tiesiog nesutvarkę savo stovyklavietės, užtenka žinoti mokslininkų atliktus tyrimus. Štai plastikiniui maišeliui suirti prireikia dvidešimties metų, plastikiniui buteliui – 400 metų, o stiklinis butelis gali išlikti net keletą tūkstantmečių. Ką jau kalbėti apie pavojingas elektronikos atliekas, kurias išmetus ne tik prišiukšlinama keliems tūkstančiams metų, bet ir paskleidžiamos nuodingos medžiagos. Paprastai teršėjas nesuvokia žalos mastų ir  ne visada žino, jog už išmestų atliekų tvarkymą jis sumoka įsigydamas naują prekę.

Elektrioninių atliekų surinkimą ir perdirbimą organizuojančios Elektronikos Platintojų Asociacijos vadovas Mantas Varaška pabrėžia, kad tokios pavojingos  atliekos kaip elektronika grąžintos jų pardavėjams lemtų mažesnes jų kainas ateityje. „Gyventojų pagalba surinkus daugiau elektroninių atliekų, platintojai galėtų rasti būdus kaip jas sėkmingai  ir pelningai perdirbti. Taip būtų sutaupomos verslo išlaidos elektronikos tvarkymo mokesčiams, kurios kiekvienais metais siekia keliolika milijonų litų. Atitinkamai, mažėtų naujų tokio pobūdžio prekių savikaina.“

Sutvarkyti šiukšlynams reikia darbo jėgos

Šešiuose Lietuvos miestų žaliųjų erdvių plotuose įrengę nuotykių parkus, „UNO parks“ darbuotojai gali pasidalinti netikėčiausiomis istorijomis ir radiniais. Parko vadovo Marijaus Krasnicko pasakojimu, įrenginėjant parką Vilniuje, Spalvotųjų šaltinių parko dalis buvo visiškai apleista. 10 žmonių komanda dvi savaites skyrė šios vietos tvarkymui: surinko ne tik kalną švirkštų, bet ir padangų, senų televizorių, o iš pačių šaltinių teko traukti net ir pusę automobilio. „Galima teigti, kad atradome neįprastos šaltinių spalvos priežastį“, – juokavo M. Krasnickas.  Panašaus likimo buvo ištiktos ir kitos miškų vietos, kuriose šiandien įrengti tvarkingi, lankytojų mėgiami pramogų parkai.

Regioninių aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, šiuo metu miškų teršimas atliekomis yra sumažėjęs. Dažniausiai miškuose pasitaiko nepavojingos buitinės atliekos, statybinės atliekos, iš jų dažniausiai randamos asbestinio šiferio atliekos. Taip pat dažnai pasitaiko automobilių detalių atliekos, plastikai, sėdynės, padangos, kiek rečiau randamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos (seni televizoriai, šaldytuvų korpusai).

Dažni teršėjai – automobilių ardytojai

„Vienareikšmiškai atsakyti, kas dažniausiai teršia mišką atliekomis, nėra taip paprasta. Remiantis regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) pateikta informacija, daugiausiai pažeidimų padaro fiziniai asmenys. Kaip vieną iš grupių, kurios teršia mišką atliekomis, galėtumėme išskirti nelegalius automobilių ardytojus, nes miškuose dažniausiai randamos atliekos, kurias atsisako surinkti atliekų tvarkytojai (pvz., automobilių vidaus ,,panelės“, durų apmušalai, plastmasės detalės – bamperiai, posparniai),“ – apibendrindama situaciją komentuoja Aplinkos apsaugos agentūros, Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Marija Lippa.

Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros pareigūnas pasidalino ir viena kuriozine situacija.  Tikrinant seniūniją, atliekų krūvoje rastas automobilio valstybinis numeris. Nustačius jo savininką, agentūros darbuotojas išsiuntė kvietimą atvykti.  Po kurio laiko paskambino rusų tautybės pilietis ir padėkojo, jog surastas iš jo pavogtas automobilis. Deja, iš Lietuvos emigravusį pilietį teko nuvilti paaiškinus, jog rastos tik pora jo automobilio kėbulo detalių. Susisiekus su policijos pareigūnais, jie patvirtino automobilio vagystės faktą.

Pagautiems šiukšlintojams – penkiaženklės baudos

Nors daugelis teršėjų šiuklindami miškuose jaučiasi saugūs, regionininiai aplinkos apsaugos departamentai daro viską, kad sena patarlė „nepagautas – ne vagis“ nepasitvirtintų.  Dažniausiai asmenis, kurie užteršė mišką atliekomis, bandoma surasti pagal atliekose randamus dokumentus (užrašai, mokėjimo kvitai ir kt.) ar daiktus, taip pat pagal liudytojų parodymus. Neradus kaltininko, ieškomas miško savininkas, kuris įpareigojamas sutvarkyti atliekas.

Už aplinkos teršimą atliekomis priklausomai nuo atliekų kiekio (iki 1 m3 ir kt.), atliekų savybių (nepavojingos, pavojingos) ir užterštos teritorijos (saugoma teritorija, kurortų apsaugos zonose) pagal įstatymą numatyta  administracinė atsakomybė. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis gali būti skiriama bauda iki 15000 Lt, o teršimą pavojingomis atliekomis (akumuliatoriais, elektroniniais prietaisais, medicininiais preparatais) – iki 30000Lt.

Radus atliekų valstybiniuose miškuose, atliekas sutvarkyti įpareigojamos miškų urėdijos.

Ką veikti su kilometrais superstiprios plastikinės virvės/vielos, sugalvokite patys. Jei galvoti seksis sunkiai, idėjų mestelės pats unikalaus išradimo autorius. Šiaip ar taip, jo plastmasinių butelių perdirbimo idėja išties neeilinė ir verta dėmesio.

"Šiame vaizdo siužete pademonstruosiu, kaip iš plastmasinio butelio pasigaminti plastmasinės virvės, juostos – pasakoja išradimo autorius iš Rusijos. – Vaizdo siužete paaiškinsiu, kaip pasigaminti tokį butelių pjaustymo įrenginį, taip pat išvysite, kur ir kaip galima panaudoti tokią juostą, susipažinsite su jos šiluminio susitraukimo savybėmis ir galimybėmis."

Butelių pjaustymo įrenginukas yra lengvas ir kompaktiškas, užima labai nedaug vietos (ko gero, jį galima imti į keliones, žygius), jį nesunku ir pigu pasigaminti. O labiausiai jis išsiskiria naudojimo paprastumu ir kone neišsenkamais resursais.

Patogu ir tai, kad ruso sukonstruotu įrenginiu galima pasigaminti įvairaus pločio plastmasinės juostos. Ploniausią juostą nesunku supainioti su žvejybiniu valu. Beje, tokią virvę rekomenduojama naudoti ir vietoj storesnio žvejybinio valo.

Šildoma juosta traukiasi ir trumpėja. Todėl ji gali būti naudojama kaip puikus rišimo elementas, kuriam negali prilygti jokios vinys. Beje, dėl šilumos susitraukianti plastmasinė juosta sutvirtina elementus ne prasčiau už medvaržčius. Tokią virvę galima naudoti kaip laikiną veržtuvą. Tokios virvės kilpa atlaiko siaubingus krūvius, neslysta, be to, tokios nereikia gailėti ir saugoti.

Šeimininkaujant namų ūkyje galima sugalvoti įvairiausių tokios virvės pritaikymo būdų. Vaizdo siužeto autorius demonstruoja, jog tokia juosta – nuostabi ir ilgalaikė kirvių kotų, staliaus ir kt. įrankių rankenėlių izoliacinė medžiaga.

Pasigaminti tokį stebuklą taip pat gana nesudėtinga ir nereikalauja kokių nors stebuklingų medžiagų. Pasigaminimo procedūros irgi demonstruojamos vaizdo siužete. Bet nuostabiausia yra tai, kad tokios stiprios ir daugybei dalykų tinkamos medžiagos pasigaminti galima iš nepaprastai pigios žaliavos.
 

Lietuvos gyventojai per pastaruosius penkerius metus kasmet išrūšiuoja po 20 proc. daugiau atliekų, skaičiuoja atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Nors ir nepakankamai, bet pagerėjusį rūšiavimą ekspertai sieja ne tik su išplėtotu konteinerių tinklu, bet ir didėjančiu gyventojų sąmoningumu ir supratimu, kad rūšiuoti atliekas yra ekonomiškai naudinga.

„Nors pagal išrūšiuotą atliekų kiekį dar tebesame Europos autsaideriai, tačiau pastaraisiais metais išrūšiuojamų atliekų kiekis labai sparčiai augo – penktadaliu kasmet. Per penkerius metus Vilniuje rūšiavimo konteinerių tinklas padidėjo dukart, bet nepaisant to gyventojai juos užpildo 30-40 proc. greičiau. Jei toks rūšiavimo augimas tęstųsi artimiausius penkerius metus, pasiektume Vakarų Europos lygį“, – sako bendrovės Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Geriausiai rūšiuoja stiklą, prasčiausiai – plastiką

Pasak L. Kazlausko, gyventojai intensyviau rūšiuoja visų tipų atliekas. Geriausiai gyventojai atskiria stiklo atliekas, prasčiausiai – plastiko. Per pastaruosius penkerius metus gyventojai ypač patobulėjo rūšiuodami „Tetra Pak“ pakuotes ir gėrimų skardines – vis daugiau jų nugula nebe į buitinių, o į plastikui skirtą konteinerį.

„Labiausiai reikėtų pasitempti rūšiuojant plastiko ir popieriaus atliekas. Plastiko – nes ši atlieka nesuyra labai ilgą laiką, todėl itin teršia aplinką, o popieriaus – nes jis labai daug sveria, tad gyventojams yra ekonominis interesas rūšiuoti popierių. Esame paskaičiavę, kad jeigu gyventojai kruopščiai rūšiuotų popieriaus atliekas, atliekų tvarkymo mokestis jiems galėtų sumažėti iki 20 procentų“, – pasakojo L. Kazlauskas.

Paskatino infrastruktūros išplėtimas

Surinkti daugiau atliekų padeda keletas priežasčių. Svarbiausia iš jų – miestų ir rajonų savivaldybėse buvo sparčiai išplėstas rūšiavimo konteinerių tinklas. „Sąlygos patogiai rūšiuoti yra esminė priežastis, kodėl rūšiavimas pastaraisiais metais augo dideliais tempais. Pavyzdžiui, beveik visame Vilniuje antrinėms žaliavoms skirti konteineriai jau pastatyti ne didesniu nei 300 m atstumu, todėl gyventojai gali lengvai juos pasiekti eidami pasivaikščioti, vedžiodami šunį ar pakeliui į darbą. Pastaruoju metu tobulinamos sąlygos rūšiuoti ir privačių namų savininkams – jiems nemokamai daliname rūšiavimo konteinerius arba maišus, informuojame, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas“, – sakė atstovas.

Kadangi infrastruktūra rūšiuoti iš esmės jau yra sukurta, atliekų tvarkymo bendrovės prognozuoja, kad rūšiavimo augimo tempai ateityje bus lėtesni. „Žinoma, mes ir toliau tobulinsime infrastruktūrą tokiomis priemonėmis kaip, pavyzdžiui, kartoninės dėžės popieriaus atliekoms laiptinėse, tačiau manome, kad didžiąja dalimi tolimesnį rūšiavimo augimą lems žmonių įsitraukimas ir supratimas, kad rūšiuoti būtina“, – sakė L. Kazlauskas.

Rūšiavimą skatins mokesčiais

Valstybinės institucijos, siekdamos didinti išrūšiuojamų atliekų kiekį, svarsto įvairias naujoves. Viena tokių – depozitinis mokestis PET buteliams, koks dabar egzistuoja stikliniams. Kitų šalių praktika rodo, kad šis mokestis paskatino gyventojus grąžinti PET butelius perdirbimui, tačiau atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad depozitinė sistema vartotojo atžvilgiu yra brangiausia.

„Aptarnauti rūšiavimo konteinerius yra žymiai pigiau nei išlaikyti depozitinę sistemą. Be to, tikėtina, kad depozitas gyventojui už plastikinius butelius gali būti netgi didesnis, nei už stiklinius, nes mokestis už nesutvarkytas plastiko atliekas yra 6 kartus brangesnis. Šis mokestis gali atsirasti jau 2016, o jo galėjome išvengti tik jeigu visi gyventojai būtų aktyviau metę PET butelius į geltonuosius plastiko konteinerius, – sakė atstovas. – Apskritai, matome tendenciją, kad valdžios institucijos nebetiki, jog žmonės imsis savanoriškai rūšiuoti. Ilgainiui atsiras vis didesni mokesčiai už buitines atliekas ir tokiomis finansinėmis bausmėmis bus skatinama rūšiuoti atliekas.“

Dar viena valdžios svarstoma naujovė – biologiškai skaidžių atliekų atskyrimas. Vertinamos galimybės kurti infrastruktūrą, kuri skatintų gyventojus atskirti maisto atliekas. Suderinus strateginį atliekų tvarkymo planą, prie rūšiavimo konteinerių atsirastų dar vienas – rudas – skirtas maisto atliekoms.