Egzistuoja apie 100 skirtingų pneumokoko bakterijos serotipų, kurie turi ir skirtingą poveikį žmogaus organizmui – nuo mažiau pavojingų, sukeliančių neinvazines ligas, iki sudėtingų invazinių ligų atvejų. Nustatyta, jog pneumokoko bakterija gali „apsigyventi“ žmogaus nosiaryklėje ir ilgam ten išlikti – kolonizuoti, nesukeldama jokių simptomų. Susidarius tam tikroms sąlygoms, dažniausiai mikroaspiracijos būdu – pneumokokai su turiniu iš nosiaryklės gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti plaučių uždegimą ar net sepsį. Didesnę riziką susirgti pneumokokinėmis infekcijomis ir sunkiomis ligų formomis turi vyresnio amžiaus asmenys bei sergantys  lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis.

Savalaikis gydymas antibiotikais daliai pacientų padeda išvengti mirties ir kitų komplikacijų, tačiau neturi įtakos bendram sergamumui. Vakcinacija – vienintelė efektyvi infekcijos prevencijos priemonė. LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų sk. vedėjas, pulmonologas doc. dr. Alfredas Bagdonas atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie pneumokokinę infekciją.

Kaip užsikrečiama pneumokokine infekcija?

Pneumokokas visuomenėje yra gana paplitęs, neretai ši bakterija gyvena visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje ir oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar kalbant – yra perduodama kitiems. Ją platinti gali žmonės, kuriems nepasireiškia jokie simptomai. Pavyzdžiui, maži vaikai gali lengvai užkrėsti senyvo amžiaus žmones, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl amžiaus bei gretutinių ligų. Kitas būdas – jau minėtos mikroaspiracijos iš nosiaryklės.

iStock nuotr.

Kokie požymiai išduoda pneumokokinę infekciją?

Specifinių klinikinių simptomų pneumokokas neturi, tačiau galima išskirti kelis bendrus kvėpavimo takų infekcijos požymius: ūmus karščiavimas, skausmas ar sunkumas krūtinėje, kosulys, skrepliavimas, dusulys. Infekcijos sukėlėjas dažniausiai nustatomas vėliau, atlikus skreplių, kraujo bei kitus bakteriologinius tyrimus, o empirinis antibakterinis gydymas esant plaučių uždegimui turi būti pradedamas nedelsiant.

Kokias ligas gali sukelti pneumokokas?

Pneumokokas sukelia didžiąją dalį visuomenėje įgytos pneumonijos atvejų, vidurinės ausies uždegimą, sinusitą. Daliai asmenų gali sukelti sunkias, taip vadinamas invazines pneumokokines ligas – sepsį ir meningitą. Šių pacientų prognozė blogesnė, mirtingumas gali siekti iki 30 proc. Rizika susirgti pneumokokine pneumonija bei sepsiu kelis kartus padidėja vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų (ypač lėtine obstrukcine plaučių liga bei astma), širdies kraujagyslių, kepenų bei inkstų ligomis, cukriniu diabetu.

Kaip gydomos pneumokoko pasekmės?

Gera žinia ta, kad didžiąją dalį pneumokokinių infekcijų pavyksta įveikti laiku pradėjus gydymą antibiotikais. Komplikacijų bei sunkesnės eigos rizika padidėja greta esant virusinei infekcijai. Virusai (gripo, SARS-CoV-2 ir kt.), pažeidžia kvėpavimo takų virpamąjį epitelį ir endotelį, sutrikdo kvėpavimo takų apsivalymą, pagerina pneumokokų prisitvirtinimą prie epitelio ir jų plitimą į plaučių audinius bei kraują.

Kaip tuomet apsisaugoti?

Efektyviausias būdas apsisaugoti yra skiepai. Šiuo metu naudojamos dviejų tipų vakcinos: pneumokokinė konjuguota ir pneumokokinė polisacharidinė. Pirmoji sukuria platesnį imuninį atsaką, sumažina kolonizaciją nosiaryklėje, tačiau apsaugo tik nuo 13 pneumokokų serotipų. Polisacharidinė vakcina efektyviai apsaugo nuo sunkesnių – invazinių pneumokokinių ligų, ir „dengia“ net  23 pneumokoko serotipus.

Kam reikėtų pasiskiepyti?

Pasiskiepyti reikėtų vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims bei visiems, sergantiems  lėtinėmis ligomis, esant imunosupresinėms būklėms.

Atliko keturiems pacientams

Kauno klinikose naujoji procedūra sėkmingai atlikta jau keturiems pacientams. Per metus čia planuojama atlikti daugiau nei 100 elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos procedūrų.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus ir Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo profesoriaus Rimanto Benečio, tai šiuolaikinė diagnostikos technologija, kuri pasaulyje nelabai nauja, tačiau Lietuvoje ir Baltijos šalyse dar nebuvo taikyta. "Šios technologijos išskirtinumas – tikslumas ir galimybė surasti tikslią nedidelių darinių plaučiuose lokalizaciją, kuri įprastais metodais nėra tokia tiksli. Pritaikius šį diagnostikos būdą ir atradus tikslias darinių vietas, jų pašalinimas tampa mažiau invazinis ir traumuojantis, todėl pacientams kyla mažiau komplikacijų, o pooperacinis laikotarpis būna sklandesnis, greitesnis ir sėkmingesnis", – sako R.Benetis.

Tyrimo rezultatai parodė, kad plaučiuose yra mažų darinių, prie kurių tiksliai prieiti ir paimti biopsiją galima tik pasitelkus šią inovatyvią diagnostikos technologiją.

Randa smulkių darinių

Vienas iš pacientų – Antanas, kuriam kovo pabaigoje buvo atlikta naujoji procedūra. "Iškart po procedūros jaučiausi puikiai ir jau kitą dieną grįžau namo. Dabar tik šiek tiek jaučiu maudimą plaučiuose, biopsijos vietoje ir laukiu tolesnio gydymo", – pasakoja kaunietis.

Onkologine liga sergantis pacientas gydytojo buvo siųstas pasitikrinti plaučius dėl darinio plautyje. Vasario mėnesį Kauno klinikose jam buvo atliktas plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimas, parodęs, kad plaučiuose yra darinių ir reikalingas išsamesnis ištyrimas. "Sulaukus atsakymų, buvo paskirta konsultacija pas gydytoją pulmonologą, kuris ir pasakė apie galimybę atlikti naują diagnostikos procedūrą", – sako pacientas.

Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovo profesoriaus Mariaus Žemaičio teigimu, ši saugi intervencija atliekama, kai kitos diagnostikos galimybės yra išnaudotos, pavyzdžiui, įprasta bronchoskopija, transbronchinė biopsija ar endobronchinis ultragarsas. "Paciento plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatai parodė, kad plaučiuose yra mažų darinių, prie kurių tiksliai prieiti ir paimti biopsiją galima tik pasitelkus šią inovatyvią diagnostikos technologiją", – teigia gydytojas pulmonologas.

Pasak Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojo krūtinės chirurgo Vyčio Bajoriūno, elektromagnetinė navigacinė bronchoskopija ateityje krūtinės chirurgams operacijos metu padės ne tik tiksliai lokalizuoti smulkius darinius plaučių audinyje, bet ir minimaliai invaziniu chirurginiu būdu juos pašalinti, išsaugant nepažeistą plaučio audinį.

Pažymi specifinius taškus

Procedūros metu specialiais elektromagnetiniais zondais yra pažymimi specifiniai taškai plaučiuose, taip sujungiant paciento kvėpavimo takus su trimačiu radiologiniu ir endobronchiniu navigacijos žemėlapiu kompiuteryje. "Su tokiu navigacijos žemėlapiu specialiais elektromagnetiniais kateteriais ir zondais per bronchus patenkama tiksliausiu keliu iki mažiausio darinio plaučiuose. Jį pasiekus, paimama biopsija", – paaiškina prof. M.Žemaitis.

Elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija atliekama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos hibridinėje operacinėje, pacientui skiriant bendrą nejautrą. Procedūra atliekama dalyvaujant daugiadalykei komandai: gydytojams pulmonologams, krūtinės chirurgams ir anesteziologams.

"Mes tikimės, kad ateityje tai bus ne tik diagnostikos, bet ir gydymo technologija. Per išmaniąją sistemą, pritaikius įvairią energiją, tikimės šalinti tam tikros lokalizacijos, savybių ir dydžio navikus kvėpavimo takuose ir plaučiuose", – sako R.Benetis.

Remiantis pasauline praktika, bronchoskopijos su elektromagnetine navigacija sėkmė siekia net 94 proc. Iki valandos trunkanti minimaliai invazinė procedūra yra saugi, o patiriamos komplikacijos yra reikšmingai retesnės nei chirurginių procedūrų metu. Kitą dieną po procedūros pacientai jau gali keliauti namo.

Kauno klinikose naujoji procedūra sėkmingai atlikta jau keturiems pacientams. Per metus čia planuojama atlikti daugiau nei 100 elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos procedūrų.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus ir Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. Rimanto Benečio, tai – šiuolaikinė diagnostikos technologija, kuri pasaulyje nėra labai nauja, tačiau Lietuvoje ir Baltijos šalyse dar nebuvo taikyta. „Šios technologijos išskirtinumas – tikslumas ir galimybė surasti tikslią nedidelių darinių plaučiuose lokalizaciją, kuri įprastais metodais nėra tokia tiksli. Pritaikius šį diagnostikos būdą ir atradus tikslias darinių vietas, jų pašalinimas tampa mažiau invazinis ir traumuojantis, todėl pacientams kyla mažiau komplikacijų, o pooperacinis laikotarpis būna sklandesnis, greitesnis ir sėkmingesnis“, – sako prof. R. Benetis.

Šios technologijos išskirtinumas – tikslumas ir galimybė surasti tikslią nedidelių darinių plaučiuose lokalizaciją, kuri įprastais metodais nėra tokia tiksli.

Vienas iš pacientų – Antanas, kuriam kovo pabaigoje buvo atlikta naujoji procedūra. „Iškart po procedūros jaučiausi puikiai ir jau kitą dieną grįžau namo. Dabar tik šiek tiek jaučiu maudimą plaučiuose, biopsijos vietoje ir laukiu tolesnio gydymo“,  – pasakoja kaunietis.

Onkologine liga sergantis pacientas gydytojo buvo siųstas pasitikrinti plaučius dėl darinio plautyje. Vasario mėnesį Kauno klinikose jam buvo atliktas plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimas, parodęs, jog plaučiuose yra darinių ir reikalingas platesnis ištyrimas. „Sulaukus atsakymų, buvo paskirta konsultacija pas gydytoją pulmonologą, kuris ir pasakė apie galimybę atlikti naują diagnostikos procedūrą“, – sako Kauno klinikų pacientas.

Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovo prof. Mariaus Žemaičio teigimu, ši saugi intervencija atliekama, kai kitos diagnostikos galimybės yra išnaudotos, pavyzdžiui, įprasta bronchoskopija, transbronchinė biopsija ar endobronchinis ultragarsas. „Paciento plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatai parodė, jog plaučiuose yra mažų darinių, prie kurių tiksliai prieiti ir paimti biopsiją galima tik pasitelkus šią inovatyvią diagnostikos technologiją“, – teigia gydytojas pulmonologas.

Pasak Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojo krūtinės chirurgo Vyčio Bajoriūno, elektromagnetinė navigacinė bronchoskopija ateityje krūtinės chirurgams operacijos metu padės ne tik tiksliai lokalizuoti smulkius darinius plaučių audinyje, bet ir minimaliai invaziniu chirurginiu būdu juos pašalinti, išsaugant nepažeistą plaučio audinį.

Procedūros metu specialiais elektromagnetiniais zondais yra pažymimi specifiniai taškai plaučiuose, taip sujungiant paciento kvėpavimo takus su trimačiu radiologiniu ir endobronchiniu navigacijos žemėlapiu kompiuteryje. „Tokio navigacinio žemėlapio pagalba specialiais elektromagnetiniais kateteriais ir zondais per bronchus patenkama tiksliausiu keliu iki mažiausio darinio plaučiuose. Jį pasiekus, paimama biopsija“, – paaiškina prof. M. Žemaitis.

Elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija atliekama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos hibridinėje operacinėje, pacientui skiriant bendrą nejautrą. Procedūra atliekama dalyvaujant daugiadalykei komandai: gydytojams pulmonologams, krūtinės chirurgams ir anesteziologams. 

„Mes tikimės, kad ateityje tai bus ne tik diagnostikos, bet ir gydymo technologija. Išmaniosios sistemos pagalba, pritaikius įvairią energiją, tikimės šalinti tam tikros lokalizacijos, savybių ir dydžio navikus kvėpavimo takuose ir plaučiuose“, – sako Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. R. Benetis.

Remiantis pasauline praktika, bronchoskopijos elektromagnetinės navigacijos kontrolėje sėkmė siekia net 94 proc. Iki valandos trunkanti minimaliai invazinė procedūra yra saugi, o patiriamos komplikacijos yra reikšmingai retesnės nei chirurginių procedūrų metu. Kitą dieną po procedūros pacientai jau gali keliauti namo.

„Tokia transplantacija yra daug sudėtingesnė nei kitiems pacientams“, – penktadienį sakė austrų chirurgas Konradas Hötzeneckeris. Koronaviruso. Sunaikintą plautį esą sunku pašalinti. Be to, pacientai būna itin blogos būklės. Tačiau šansai išgyventi po trijų mėnesių kritinio laikotarpio siekia 95 proc.

Vienoje atlikta 12 iš 40-ies ekspertams žinomų plaučių transplantacijų COVID-19 pacientams. Europoje pirmoji COVID-19 pacientė, kuriai transplantuotas plautis, buvo 44 metų moteris. Jai operacija atlikta Vienos ligoninėje. „Ji jaučiasi gerai. Ji vėl gyvena įprastą gyvenimą“, – sakė Vienos plaučių transplantacijos programos vadovas K. Hötzeneckeris.

Anot jo, nėra abejonių, kad tokią sudėtingą operaciją galima atlikti tik žmonėms, kurie dėl savo amžiaus ir bendrai palankios sveikatos būklės turi geras galimybes pasveikti po plaučio persodinimo.

COVID-19 komplikacija

Viena iš dažniausių COVID-19 ligos komplikacijų – plaučių uždegimas. Tačiau asmenys, susirgę COVID-19 liga, gali nieko nejausti (besimptomiai atvejai), arba gali sirgti sunkia pneumonija, respiracinio distreso sindromu.

Viena iš dažnesnių COVID-19 ligos komplikacijų – vidutinė ar sunki plaučių uždegimo forma. Daliai į Priėmimo skyrių atvykusių pacientų plaučių radiologinio tyrimo vaizduose matoma plaučių pažeidimo požymių. „Sunkia pneumonijos forma sergančių pacientų rentgeno nuotraukoje kartais beveik nebematoma sveiko plaučių vaizdo, – sako  prof. E. Danila. – Tokiais atvejais skiriamas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija ir kitos pagalbinės priemonės.“

Tirdami, kaip (ar) koronavirusinė infekcija pažeidė plaučius, kartu galime aptikti ir kitas plaučių ligas ankstyviausiose stadijose – intersticines plaučių ligas, plaučių emfizemą ar net plaučių vėžį.

Ir bakterinis, ir virusinis, ir koronavirusų sukeltas plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, esant poreikiui ir kitais vaistais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kraujospūdį reguliuojančiais vaistais, skysčių infuzijomis, papildomu deguonimi, esant sunkiam plaučių uždegimui ir sutrikusiai deguonies apykaitai bei esant kvėpavimo nepakankamumui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, EKMO (ekstrakorporinė membraninė oksigenacija).

Plaučių uždegimas: sukėlėjai ir simptomai

Bakterijos ir virusai, patekę į nosiaryklę, dažniausiai imuninės sistemos yra sunaikinami. Jei ne, jie patenka į bronchus – žmogus gali susirgti ūminiu bronchitu, kuris beveik visuomet būna virusinės kilmės. Jei bakterijos ar virusai patenka į plaučius, jie dažniausiai sukelia uždegimą.

Plaučių uždegimas – tai ūminė plaučių liga, kai įkvėptos bakterijos ar virusai sukelia uždegiminę reakciją. Pasak prof. E. Danilos, ši reakcija reiškia, kad alveolės užsipildo uždegiminiu skysčiu ir tinkamai nefunkcionuoja, t. y. deguonis į jas nepatenka ir neatiduodamas į kraują. Plaučių uždegimas, sukeltas bakterijų, dažniausiai apsiriboja dalies plaučių pažeidimu. Virusų sukelti uždegimai kartais yra sunkesni, nes gali sukelti didelės plaučių dalies pažeidimą. Į alveoles patenka daug skystosios kraujo dalies, kraujo baltymų ir kitų medžiagų, kurios trukdo deguoniui patekti į kraujotaką.

Virusų ir bakterijų sukeliamos ligos įvairios – nuo bronchito, tracheito iki plaučių uždegimo ir respiracinio distreso sindromo. Tokias ligas gali sukelti ne tik koronavirusai, bet ir gripo ar daugelis kitų respiracinių virusų. Pagal simptomus atskirti, ar plaučių uždegimą sukėlė koronavirusai, ar kiti virusai ar bakterijos – dažniausiai neįmanoma.

Dėl uždegimo masto – ar pažeista didelė plaučių dalis ar ne, – gali būti konstatuojamas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, gali sutrikti kitų organų veikla.

Gydymas ligoninėje ir namuose

Tiek koronavirusinės pandemijos laikotarpiu, tiek nesant pandemijos, plaučių uždegimu sergantys pacientai ligoninėje gydomi tada, kai toks gydymas būtinas: pacientai į ligoninę guldomi pagal tai, kokiais ligos požymiais liga pasireiškia. Jei būklė lengva – pacientas gali gydytis namuose skiriant antibakterinį gydymą (antibiotikų). Dažniausiai pacientas guldomas į ligoninę tuomet, kai jo būna būklė sunki arba ji keičiasi (blogėja), kai ligonis yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų.

„Dažniausiai būna, kad nors ir  COVID-19 liga diagnozuota, tačiau atlikti tyrimai nerodo plaučių uždegimo, ligonio būklė lengva, nėra kvėpavimo nepakankamumo požymių. Tokie pacientai išleidžiami gydytis į namus, – aiškina prof. E. Danila. – Pagrindiniai būklės stabilumo įvertinimo kriterijai, parodantys komplikacijų riziką, yra arterinis kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi, karščiavimas, sąmonės būklė ir kiti. Jei šie parametrai rodo esant mažą komplikacijų tikimybę, ligoniai dažniausiai gali būti sėkmingai gydomi ambulatoriškai“. Jei skiriamas ambulatorinis gydymas, būtina stebėti savijautą: „Jei savijauta blogėja, jei pacientas karščiuoja ir prasideda dusulys, krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų pakartotinai įvertinta būklė. Esant poreikiui, bus atlikti laboratoriniai tyrimai, radiologinis ištyrimas. Jei reikės – gydoma ir sveikatos būklė stebima stacionare“, – sako prof. E. Danila.

Kosulys ir dusulys

Plaučių uždegimo simptomai – kosulys, pakilusi kūno temperatūra, šaltkrėtis, oro stoka, padažnėjęs kvėpavimas, silpnumas. „Ne visi sergantys plaučių uždegimu jaučia dusulį. Dusulys – subjektyvus pojūtis, – sako prof. E. Danila. –  Dusulį gali justi nebūtinai dėl plaučių uždegimo (žmogus gali jausti oro stygių dėl pakilusio kraujospūdžio, širdies ligos, anemijos, streso ir pan.). Dėl to žmogui diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai: gydytojas klauso (auskultuoja) plaučius, skiria tyrimus: krūtinės ląstos rentgenografiją, kraujo, arterinio kraujo dujų tyrimą ir kt.“.

Kodėl dūstama? Viena priežastis – į plaučius patenka nepakankamai oro (su juo ir deguonies). Kita – deguonis, patekęs į plaučius, nepatenka į kraujotaką (plaučių liga). Deguonis neišnešiojamas po organizmą dėl nepakankamo kiekio hemoglobino (dėl anemijos), prie kurio jungiasi deguonis. Dusulys galimas ir dėl emocinių dalykų – nevisiško (nepilno) įkvėpimo.

Deguonies svarba ir kaip jis patenka į plaučius

Įkvėptas per nosį oras bronchais keliauja į alveoles. Dėl uždegimo bronchai gali susiaurėti, alveolės užsipildyti uždegiminiu skysčiu ir nefunkcionuoti.

Ore yra apie 21 proc. deguonies. Kai kraujyje yra deguonies stygius, ligoniui tiekiamo deguonies koncentracija padidinama, tikintis, kad daugiau deguonies galės įsisavinti likusios alveolės, kurios neapimtos uždegimo. Skiriant didelio srauto deguonies, stengiamasi išnaudoti visas uždegimo neapimtas alveoles tiekiant deguonies tiek, kad maksimaliai jo patektų iš alveolių į kraują.

Plaučiuose išsiraizgęs didelis kraujagyslių tinklas. Jei kraujas atiteka į tas vietas, kuriose alveolės nefunkcionuoja, deguonies iš jų nepasiima ir į organizmą kraujas grįžta neįsotintas deguonimi. Tokiu atveju kvėpavimo raumenys skatinami kvėpuoti, įsijungia pagalbiniai kvėpavimo raumenys ir išnaudoja deguonies likučius. Padidinus deguonies kiekį, likusios alveolės įsotinamos juo, kad kraujas pasiimtų deguonį. Jei maksimaliai tiekiant deguonies, kraujyje vis tiek yra jo stygius, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija.

Pagalba sau ir rekomendacijos besigydantiems namuose

Reikėtų mažinti kitų asmenų kontaktų su sergančiuoju, vėdinti patalpą, kurioje pacientas būna.

Svarbi visavertė mityba, išgertas pakankamas skysčių kiekis, laiku suvartoti skirti vaistai. Pasveikus patariama laipsniškai grįžti prie įprastos fizinės veiklos.

Išleidžiant gydytis į namus turi būti įvertintos aplinkybės, ar vyresnis žmogus gali gydytis namuose – ar yra kas pasirūpina maistu, vaistais, ar bus prižiūrėtas dėl buitinių sąlygų, ar, tarkime, bus kas prižiūri, kad susvaigus galvai ar įvykus silpnumo priepuoliui nepargriūtų.

Kokie liekamieji reiškiniai?

Visiškai įprasta, kad praėjus mėnesiui po plaučių uždegimo žmogus gali justi silpnumą, nuovargį, didesnį prakaitavimą. Po sunkaus plaučių uždegimo šiuos simptomus gali justi iki pusės metų. Po respiracinio distreso sindromo – iki metų. Šiuos reiškinius lemia ligos ir jos sąlygojamo nejudrumo trukmė, kartais – ir skiriami vaistai. Kuo ilgiau truko liga, tuo ilgiau užtrunka sveikimas, tuo ilgesnis laiko tarpas būtinas plaučiams regeneruoti.

VUL Santaros klinikų nuotr.

Šią ligą lemia įvairūs veiksniai, tačiau, pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, nėra prielaidų manyti, kad vakcinos nuo COVID-19 infekcijos būtų susijusius su plaučių embolija. Gydytojas pulmonologas atsako į klausimus, kas yra plaučių embolija, kaip nuo jos apsisaugoti ir kaip vertinti pasigirdusius nuogąstavimus dėl COVID-19 vakcinų sukeliamos embolijos.

– Kas yra plaučių embolija?

– Visas kraujas žmogaus organizme iš veninės sistemos prateka per plaučius, atiduodamas anglies dvideginį ir įsisotindamas deguonimi. Kai venose dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų (kraujagyslių sienelės pažeidimų, kraujo sąstovio, padidėjusio kraujo krešumo) susidaro krešuliai – trombai –, jie gali atitrūkti ir su krauju nukeliauti į plaučius. Tokie keliaujantys krešuliai, užkemšantys įvairias plaučių kraujagysles, vadinami embolais. Kuo didesnėje kraujagyslėje susidaro krešulys, tuo didesnis embolas nukeliauja į plaučius ir užkemša didesnę plaučių kraujagyslių dalį. Nors įkvėptas oras patenka į embolų paveiktą žmogaus plaučių dalį, organizmas iš ten deguonies negauna. Dėl užkimštų plaučių kraujagyslių jose didėja kraujospūdis, perkraunamas dešinysis skilvelis, o ypač sunkiais atvejais dėl obstrukcinio šoko žmogus gali mirti.

– Kaip laiku atpažinti įvykusią plaučių emboliją?

Paprastai į plaučius patekę nedideli krešuliai ištirpsta savaime, todėl žmogus gali nejausti jokių simptomų. Tačiau jeigu plaučių kraujagysles užkemša dideli embolai ir širdies bei kraujagyslių būklė dėl kitų susirgimų nėra gera, žmogui pradeda trūkti oro, išryškėja dusulys, krūtinės skausmas, intensyvėja širdies plakimas, galimas atsikosėjimas su krauju, sąmonės netekimas. Atsiradus šiems simptomams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

– Ar vakcinos nuo COVID-19 infekcijos gali paskatinti plaučių embolijos atsiradimą?

– Prielaidos manyti, kad vakcinos nuo COVID-19 infekcijos gali sukelti plaučių emboliją, šiuo metu nėra ir tokių duomenų neturime. Kraujo krešėjimo problemas matome, kai žmogus serga sunkia COVID-19 ligos forma. Tuomet pacientams profilaktiškai skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Visos Lietuvoje naudojamos COVID-19 vakcinos yra saugios ir pačios ligos sukelti negali – jos sukuria imunitetą, kuris organizmą apsaugo.

– Kokie yra plaučių embolijos rizikos veiksniai?

Giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija yra kraujagyslių ligos – venų tromboembolijos – klinikinės išraiškos. Tačiau didžiausias šios ligos rizikos veiksnys – įvairios ortopedinės operacijos ir traumos. Taip pat plaučių embolijos tikimybę didina onkologinės ligos, dalis chemoterapinių vaistų, miokardo infarktas, pakaitinė hormonų terapija, geriamieji kontraceptikai, lėtinės širdies ir plaučių ligos ir kt.

– Kokia yra šios ligos prevencija?

– Svarbiausiai – išlikti fiziškai aktyviems ir vartoti pakankamai skysčių. Žmonėms, susiduriantiems su didele rizika susirgti plaučių embolija ar jau sergantiems šia liga, skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Persirgus plaučių embolija, dažniausiai šie vaistai skiriami nuo trijų mėnesių iki metų, tačiau daliai sirgusiųjų kraujo krešėjimą slopinančius vaistus tenka vartoti visą gyvenimą.

„Tai susiję su koronaviruso infekcija užsikrėtusių pacientų gydymu, baime užsikrėsti ir dėl nepakankamos jų sveikatos priežiūros“, – sako VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.

Pacientai, bijodami užsikrėsti koronavirusine infekcija, vengė vizitų pas gydytojus. Pasak prof. M. Miglino, ta baimė suprantama, nes šių pacientų imuninė sistema yra slopinama medikamentų, todėl COVID-19 liga užsikrečiama lengviau, sergama sunkiau. Pastebėta, kad vienintelė buvusi išeitis – nuotolinė kontrolė – ne visada buvo gera.

„Lėtinės inkstų ligos priežastys – padidėjęs ir tinkamai nekoreguojamas kraujospūdis bei cukrinis diabetas. Gydytojai nefrologai, kardiologai, endokrinologai ir šeimos gydytojai bandė pacientus konsultuoti ir ligų gydymą kontroliuoti nuotoliniu būdu, bet ne visada tai pavykdavo – dalis pacientų visai nuo kontrolės „nutrūko“, vizitai buvo praleidžiami, tyrimai neatliekami, dėl to ligos koreguotos nepakankamai. Dėl šių priežasčių didesnei nei įprastai daliai pacientų gali grėsti inkstų veiklos sutrikimai“, – sakė M. Miglinas.

Gydytojai nefrologai sulaukia vadinamųjų uždelstų atvejų – dėl pandemijos metu sustabdytų įprastinių planinių procedūrų šiuo metu sulaukia pacientų su infekcijomis, taip pat su kateterių, fistulių problemomis.

Apžvelgdami metus trunkančią pandemiją, galime konstatuoti, jog šis laikotarpis turėjo įtakos ir pacientams, gyvenantiems su transplantuotu inkstu.

„Daugiau teko valdyti inksto atmetimo reakcijų, ypač pirmosios pandemijos bangos metu (vasarą). Tokią situaciją lėmė pacientų baimė vykti į gydymo įstaigas – praleisdavo vizitus, patys koreguodavo imunosupresinius vaistus, – sako prof. M. Miglinas. – Šiuo metu, kai transplantuoti ir dializuojami pacientai jau paskiepyti, tikimės, tai padės sustabdyti koronaviruso infekcijos plitimą tarp šios itin pažeidžiamos pacientų grupės.“

2020 metais koronavirusine infekcija sirgo 226 dializuojami pacientai ir 75 pacientai, gyvenantys su transplantuotu inkstu.

Pandemijos atgarsiai nefrologijos moksle

Pandemijai tęsiantis pasaulyje skelbiama nemažai duomenų apie inkstų ligomis sergančių, dializuojamų ir gyvenančių su transplantuotu inkstu pacientų gydymą nuo koronavirusinės infekcijos, mirtingumo statistiką, galimas gydymo korekcijas imunosupresiniais vaistais. Inkstų ligos – vienos iš dažniausių registruojamų COVID-19 komplikacijų.

Net ir nesirgusiam inkstų liga, kas dešimtam pacientui po koronavirusinės infekcijos sutrinka šių organų veikla. Jei sutrikimo laipsnis sunkus, reikia dializių – didėja ir mirties rizika.

„Ūminis inkstų pažeidimas yra ne tik dažna ir grėsminga COVID-19 komplikacija su mirties rizika, bet ir įveikus ligą ne visada inkstų veikla atsinaujina, lieka negrįžtamų inkstų pažeidimų. Prognozuojama, kad lėtinėmis inkstų ligomis sergančiųjų daugės“, – apibendrina prof. M. Miglinas.

Kovo 11 d. minima Pasaulinė inkstų diena. Šią dieną didelis dėmesys skiriamas ypač jautriai pacientų grupei – hemodializuojamiems pacientams. Prof. M. Miglinas sako, kad pandemijos laikotarpiu šie pacientai neišvengiamai turėjo kontaktuoti su personalu ir kitais pacientais, nes vizitai dializės procedūroms būtini tris kartus per savaitę.

„Geroji žinia yra ta, kad medicinos mokslas ieško galimybių pakeisti dializuojamų pacientų priežiūros modelius, kad būtų daugiau namų terapijos, kad būtų išvengta kontaktų – todėl neabejotinai daugės peritoninės dializės, atliekamos namuose“, –  teigia prof. M. Miglinas. 

Namų dializė (Lietuvoje – peritoninė dializė) ne tik leidžia išvengti kelionės į dializės centrą ir procedūros jame. Pastebėta, kad taip ilgesnį laiką išsaugoma liekamoji inkstų veikla, mažiau ribojama mityba, geresni parametrai po inksto transplantacijos. Pacientai gali laisvai keliauti ir išlikti socialiai aktyvūs, todėl pasibaigus karantinui namų izoliacija jiems vėl grąžins visavertį gyvenimą.

Kelia didelį nerimą

Dažnam į ligoninę patekusiam vidutinės ar sunkios būklės COVID-19 pacientui nustatomas ir plaučių uždegimas. Siaučiant pandemijai ši diagnozė sukelia didžiulį nerimą. Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila ir šių klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas paaiškina, kokia tai liga ir kodėl kai kuriais atvejais ją galima gydytis namuose.

Pasak gydytojų, plaučių uždegimas – ūminė infekcinė plaučių liga, kai į plaučius įkvepiamas šią ligą sukeliantis virusas arba bakterija, organizmas gindamasis sukelia uždegiminę reakciją ir plaučių alveolės užsipildo uždegiminiu skysčiu. "Priklausomai nuo to, ar plaučių uždegimas didele ar mažesne apimtimi apima plaučius, jis gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą bei kitų organų ir sistemų pažeidimą. Jo gydymas priklauso nuo to, koks uždegimo sunkumas ir kokiomis kitomis ligomis žmogus serga, – pasak E.Danilos, dažniausiai plaučių uždegimas gydomas antibiotikais. – Tačiau labai dažnai tenka skirti ir kitų vaistų – reguliuojančių kraujospūdį, papildomai lašinti skysčių. Kartais reikia skirti papildomai deguonies, kartais – dirbtinę plaučių ventiliaciją, gydant sunkią pneumoniją – ir ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (metodas, kai iš veninio paciento kraujo pašalinamas anglies dioksidas, kraujas įsotinamas deguonimi ir grįžta į paciento kraujo apytaką – red. past.)."

Pažeidimai kartais būna tokie didžiuliai, kad rentgenogramose nebematome plaučių vaizdo.

Gydytojai pastebi, kad antrosios koronaviruso bangos metu labai padaugėjo atvejų, kai koronavirusas sukelia plaučių uždegimą. "Ligoniai, nesergantys plaučių uždegimu, buvo labiau būdingi pirmajai pandemijos bangai. Šiuo metu dauguma atvykstančiųjų į priėmimo skyrių serga vidutine arba sunkia COVID-19 forma ir nemažai daliai jų nustatomas vienokio ar kitokio intensyvumo plaučių pažeidimas, – L.Svetiko teigimu, šių ligonių būklė labai skiriasi. – Vieni ligoniai atvyksta be radiologiškai matomų beprasidedančio plaučių uždegimo požymių, arba tie pažeidimo požymiai būna nežymūs, o kitų ligonių, ypač tų, kurie serga sunkia COVID-19 forma, pažeidimai kartais būna tokie didžiuliai, kad rentgenogramose nebematome plaučių vaizdo."

Vis dėlto COVID-19 sukelto plaučių uždegimo diagnozė nesuteikia garantijos, kad toks žmogus bus paguldytas į ligoninę. Gydytojo žodžiais, pacientas, kurio būklė yra lengva, kuris simptomiškai ar gaudamas specifinį antimikrobinį gydymą (antibiotikus) gali gydytis namuose, iš ligoninės priėmimo skyriaus važiuoja namo. "Guldome sunkesnės būklės ligonius arba kai manome, kad paciento būklė artimiausiu metu gali pasikeisti. Jei ligonis lengvos būklės, tačiau turi virusinės pneumonijos požymių, bet nėra kvėpavimo nepakankamumo, nepadidėję uždegimo rodikliai, tokį ligonį išleidžiame gydytis į namus", – aiškino L.Svetikas.

Dusulys – ne rodiklis

Gydytojų teigimu, supratimas, kaip reikia gydyti plaučių uždegimą, per keletą pastarųjų dešimtmečių labai pasikeitė. Pasak E.Danilos, beveik prieš 30 metų buvo manoma, kad į ligoninę turi patekti visi sergantieji šia liga. "Atrodydavo, kad reikia pagulėti ligoninėje, išsitirti, kad lašelinės būtų padarytos. Tai seniai pasikeitė, ir labiausiai – tose šalyse, kur medicina yra mokama, kur skaičiuojama, kur ir žmogiški, ir finansiniai resursai yra riboti. Tam prieš daugelį metų įvairių šalių pulmonologai aprašė indikacijas, kurioms esant žmogus turėtų būti ligoninėje, – profesoriaus žodžiais, tokios indikacijos yra sunkus plaučių uždegimas, taip pat gretutinės ligos. – Nes žinoma, kad pusė plaučių uždegimu sergančių ligonių numiršta ne tiesiogiai nuo plaučių uždegimo, o nuo gretutinės ligos. Kodėl taip įvyksta? Sergant plaučių uždegimu, organizme pradeda trūkti deguonies, o tada gali nukentėti kiti gyvybei svarbūs organai: smegenys, inkstai ir kai kurie kiti."

Todėl, pasak gydytojo, į ligoninę pirmiausia turėtų būti guldomi tie plaučių uždegimu sergantys asmenys, kuri serga sunkia lėtine kito organo liga. Kita indikacija – vyresnis amžius, nes tokie asmenys dažniau miršta nuo plaučių uždegimo. Tikimybė numirti nuo plaučių uždegimo labai išauga nuo 65 metų.

Prastos paciento socialinės sąlygos taip pat gali tapti priežastimi, lemiančia gydytojų sprendimą gydyti plaučių uždegimą ligoninėje. Medikai turi atsižvelgti į tai, ar ligonis galės nusipirkti vaistų ir apsirūpinti maistu.

Gydytojai pabrėžia, kad vien pagal dusulį negalima spręsti, ar žmogus susirgo sunkiu plaučių uždegimu. "Dalis į priėmimo skyrių atvažiuojančių ligonių, sergančių abipusiu plaučių uždegimu, kurių būklė objektyviai vertinant traktuotina kaip sunki, nesiskundžia dusuliu. Taigi, vien pagal dusulį negalima vertinti ligonio būklės. Nes kartais labai sunkios būklės ligonis gali nejausti dusulio, o tas, kuris jaučia dusulį, gali net neturėti pneumonijos požymių", – atkreipė dėmesį L.Svetikas.

Medikų teigimu, dusulys gali kilti dėl įvairių priežasčių: dėl to, kad organizme trūksta deguonies, pakilo arterinis kraujospūdis, mažas hemoglobino kiekis kraujyje arba dėl to, kad žmogus patiria įtampą, nerimą ir panašias stresines situacijas. Dusulį, kaip ir skausmą, medikai vadina subjektyviu pojūčiu. "Gydytojas turi įvertinti objektyvius požymius, tai yra tai, ką jis girdi klausydamas plaučius, širdį, matuodamas kraujospūdį, pulsą, deguonies kiekį kraujyje, ir tik pagal tą visumą sprendžia, ar tas dusulys yra lygu kvėpavimo nepakankamumui ar kitai ligai, ar jis yra natūralus pojūtis žmogui, išgyvenančiam stresą, nerimą", – pasak E.Danilos, nerimo, baimės apimtų COVID-19 pacientų yra daug, ir tai natūralu, nes šie jausmai apima pirmą kartą susirgus bet kuria liga.

Pusė plaučių uždegimu sergančių ligonių numiršta ne tiesiogiai nuo plaučių uždegimo, o nuo gretutinės ligos.

Atveria kelią bakterijoms

Kai kurie COVID-19 pacientai stebisi, kad gydytojai jiems net nepaklauso (neauskultuoja) plaučių. Tačiau, L.Svetiko teigimu, nors auskultacija diagnozuojant plaučių ligas iki pandemijos buvo nediskutuotina ir privaloma, dabar ją atlikti sudėtinga: "Kai esi apsirengęs asmens apsaugos priemonėmis, galima sakyti, turi pažeisti infekcijų kontrolės reikalavimus dedantis stetoskopą, jį liečiant prie savęs. Stengiamės auskultuoti, tačiau kartais su visomis tomis aprangomis atliekant auskultaciją tu ten nelabai ką girdi. Įsikišti stetoskopą sudėtinga, o klausant per visas apsaugos priemones kokybė yra labai abejotina."

Vis dėlto gydytojai ramina pacientus: auskultacija – ne vienintelis būdas diagnozuoti plaučių ligas. Tam dabar dažniausiai skiriama krūtinės ląstos rentgenograma, kartais – kompiuterinė tomograma.

Gydytojų teigimu, koronaviruso sukeliami kvėpavimo sistemos pažeidimai yra panašūs į kitų respiracinių virusų. Šios sistemos pažeidimai gali pasireikšti įvairiomis formomis – bronchitu, tracheitu, plaučių uždegimu, kurio sunkiausia forma – respiracinio distreso sindromas (RDS), ar kitomis. "Kai bet kuris naujas virusas patenka į žmogaus organizmą, jis suardo kvėpavimo sistemos ir kitų organų gynybinius mechanizmus bei sudaro sąlygas toms bakterijoms, kuriomis paprastai yra aplipęs žmogus, pradėti sparčiai daugintis, patekti į kvėpavimo takus ir sukelti antrinę bakterinę pneumoniją. Jis gali labai stipriai pažeisti plaučius, jų vientisumą", – virusinio ir bakterinio plaučių uždegimo ryšį paaiškino E.Danila.

Plautį profesorius palygino su kempinėle, kurią sudaro oras ir kraujas. "Kai pažeidžiamas barjeras tarp oro ir kraujo, kraujo skystoji dalis patenka į plaučius, užkemša alveoles ir kvėpavimas tampa neįmanomas, kad ir kiek deguonies betiektum. Čia kalbu apie sunkiausią variantą. Tada įsijungia įvairūs mechanizmai, prasideda krešumo sutrikimai, – pasak profesoriaus, tokie pat pažeidimai gali atsirasti sergant bakterine pneumonija, apsinuodijus įvairiomis medžiagomis, skęstant, nudegus gaisruose. – Dabar dėl koronaviruso tokių pacientų skaičius smarkiai išaugo ir tai sudaro milžinišką problemą tiek ligoninių priėmimo, tiek stacionaro skyriams."

Dėl rizikos, kad virusinis plaučių uždegimas peraugs į bakterinį, vyresniems nei 65 metų asmenims, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis, rekomenduojama skiepytis nuo pneumokoko. L.Svetiko žodžiais, kiekvienas šioms rizikos grupėms priklausantis pilietis turėtų pasiskiepyti šia vakcina: "Tai sumažintų riziką susirgti šio sukėlėjo sukeliamu plaučių uždegimu. O rizika juo susirgti tikrai yra – pneumokokas sudaro trečdalį bakterinių pneumonijų."

Tuo metu patikimos medicininės informacijos apie tai, kad skiepai nuo gripo apsaugo ir nuo COVID-19, nėra. O pavojus susirgti gripu šį sezoną žymiai sumažėjęs – medikai sako susiduriantys su pavieniais gripo atvejais tuo metu, kai dominuoja koronavirusinė infekcija. Pasak L.Svetiko, tai greičiausiai yra asmens apsaugos priemonių nešiojimo, kontaktų vengimo, atstumų laikymosi, o ne vakcinacijos padariniai.

Sveiksta keliolika mėnesių

Kada stacionare gydytas plaučių uždegimu sergantis pacientas gali būti išleistas namo? Atsakydami į šį klausimą, gydytojai taip pat remiasi nustatytais kriterijais. Pasak E.Danilos, jie perimti iš tų šalių, kur egzistuoja draudiminė medicina: "Ten buvo apskaičiuota, kada galima vis dar sergantį plaučių uždegimu žmogų išleisti į namus ir tikimybė, kad jis nuo šios ligos mirs, yra labai labai menka. Yra tam tikri stabilumo kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant žmogus gali būti saugiai išleistas į namus. Vertinamas kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi, temperatūra, sąmonės būklė, – profesoriaus teigimu, jei šie parametrai atitinka normą, net jei plaučių uždegimas nepasibaigęs, žmogus gali būti saugiai išleistas į namus. – Nes kuo ilgiau žmogus guli ligoninėje dėl bet kurios priežasties, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs plaučių uždegimu dėl hospitalinių sukėlėjų. Mirštamumas nuo koronavirusinės pneumonijos yra 4–5 proc., o nuo ligoninėje sukeltos pneumonijos – 30–50 proc., kai kuriais atvejais – net 70 proc. Dėl to, jei socialinės sąlygos tinkamos, tokį žmogų stengiamasi kuo greičiau išleisti namo."

Sergant plaučių uždegimu, organizme pradeda trūkti deguonies, o tada gali nukentėti kiti gyvybei svarbūs organai: smegenys, inkstai ir kai kurie kiti.

Pasak gydytojų, išeidamas iš ligoninės žmogus, kuriam diagnozuotas plaučių uždegimas, neturi jaustis visiškai pasveikęs. Pabrėžiama, kad sveikimo procesas, liekamieji reiškiniai net ir po paprasto plaučių uždegimo trunka ilgai. Medikų teigimu, po lengvo plaučių uždegimo normalu maždaug mėnesį jausti silpnumą, nuovargį, po sunkaus tokia būsena gali tęstis iki metų. Tik po tiek laiko žmogus grįžta į įprastą fizinę ir emocinę būklę.

"Sugrįžęs namo žmogus, kuriam diagnozuotas plaučių uždegimas, turėtų galvoti ne apie tai, ar vis dar jaučiasi blogai, o ar jo būklė pablogėjo dabar. Jei taip, jis turi kuo greičiau vykti pas savo šeimos gydytoją arba į ligoninės priėmimo skyrių. Plaučių uždegimas – ūminė, ne lėtinė liga. Nuo jo pasveikstama, tik tai gali trukti nuo kelių iki keliolikos mėnesių", – tvirtino E.Danila.

Pacientai, sergantys plaučių uždegimu, išleisti iš ligoninės dažnai skundžiasi, kad išlieka kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, sunkus kvėpavimas, oro trūkumas, prakaitavimas, silpnumas. Anot profesoriaus, tai ir yra iki metų galintys trukti liekamieji reiškiniai: "Po plaučių uždegimo dalis plaučių funkcionuoja ne taip, kaip turėtų, todėl nereikia skubėti labai stipriai ir greitai didinti fizinį aktyvumą, nereikia skubėti grįžti į pradinę būseną. Po truputį tai įvyks natūraliai. Jei praėjus mėnesiui po nesunkaus plaučių uždegimo vis dar labai silpna – reikia kreiptis į gydytoją, jei tai buvo sunkus plaučių uždegimas – po trijų mėnesių."

L.Danilos teigimu, tada reikėtų atlikti kontrolinius tyrimus, nes galbūt liko nepastebėta kažkurių organų ar jų sistemų komplikacija.

Jei COVID-19 sukeltu plaučių uždegimu sergantis asmuo slaugomas namuose, dėl galimybės užsikrėsti koronavirusu svarbu, kad jį slaugytų ne visa šeima, bet tik vienas asmuo. Be to, gydytojai pabrėžia – sergant plaučių uždegimu, svarbu ne tik laiku ir tinkamai gerti vaistus. Labai svarbi ir mityba. "Iš bado nepasveiksi. Ligonis turi adekvačiai, pakankamai maitintis ir gauti užtektinai skysčių", – pabrėžia L.Svetikas.

Pasak jo, plaučių uždegimu sergantys asmenys gali būti išleidžiami iš ligoninės ir karščiuojantys. "Vien tai, kad išlieka karščiavimas, nėra būklės pablogėjimo rodiklis. Subjektyvus dusulio pojūtis čia yra kertinis momentas. Namuose esantis žmogus pats negalės objektyviai įvertinti, ar dusulys yra dėl to, kad pažeisti plaučiai, ar ne. Todėl, jei karščiuojant žmogus pradeda jausti dusulį, oro trūkumą, reikėtų kviesti greitąją ir keliauti į ligoninės priėmimo skyrių kad būtų pakartotinai įvertinta būklė, – L.Svetiko žodžiais, jei būklė iš esmės nesikeičia, bet žmogus subjektyviai jaučiasi blogai, po kelių dienų jam rekomenduojama grįžti į ligoninę. – Tada mes pakartotinai įvertiname jo nusiskundimus, pakartojame tyrimus, ir priimame sprendimą, ar tam žmogui reikalinga kažkokia specifinė pagalba. Nes būklės pablogėjimo nustatymas telefonu, kuo kartais užsiima šeimos gydytojai, skamba juokingai."

Antibiotikus skiria telefonu

Kita problema, pasak Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjo, yra šeimos gydytojų telefonu skiriami antibiotikai, priešvirusiniai vaistai ir kiti. "Vien kosuliukas nėra indikacija skirti antimikrobinį gydymą. Netikslinga antimikrobinė terapija kelia įvairių problemų. Nuotolinių konsultacijų metu negalima tiksliai įvertinti paciento būklės. Jei jau atvykote į priėmimo skyrių ir jūsų būklė yra įvertinta, tyrimai atlikti ir skirtas tik simptominis gydymas, nėra jokių indikacijų skirti papildomų vaistų, tikrai neklausykite kitų nuomonių, kad jums kažkas išrašytų antibiotikų receptą. Tikrai nereikia skatinti kitos augančios problemos, su kuria susiduriame, – atsparumo antimikrobiniams vaistams, – į kolegas gydytojus kreipėsi L.Svetikas. – Nereikia ieškoti kitokių rekomendacijų gydyti koronavirusą, nei nurodyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Ten yra aiškiai nurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis skiriamas deksametazonas, remdesiviras ar antimikrobiniai vaistai. Nereikia persistengti."

Plečiantis pandemijai, vis dažniau pasitaiko, kad koronaviruso sukeltą plaučių uždegimą gydo ne pulmonologai ar infektologai, o bet kurios kitos srities gydytojai specialistai: kardiologai, neurologai, urologai ar net chirurgai. Neseniai ligoninėje koronaviruso sukeltą plaučių uždegimą besigydžiusi kaunietė atkreipė dėmesį, kad ją gydžiusi kardiologė, kalbėdama apie jos ligą, vartojo žodį infiltracija, bet ne plaučių uždegimas. "Respiracinės infekcijos kontekste naujai atsiradusi infiltracija visuomet reiškia plaučių uždegimą. Infiltracija – tai pritemimas rentgenogramoje arba kompiuterinės tomografijos tyrime. Tą pritemimą dažniausiai sukelia plaučių audinio pažeidimai. Koronaviruso diagnozės kontekste tai yra lygu plaučių uždegimui", – paaiškino E.Danila.

Gydytojai ragino visuomenę atsižvelgti į Vyriausybės įvestus apribojimus, vengti kontaktų, nebendrauti su artimaisiais tiesiogiai, nelankyti jų per artėjančias šventes. "Pakentėkime, nes visa tai jau, galima sakyti, virsta į tragediją. Priėmimo skyriai kemšasi, ligonių skaičiai – milžiniški. Gydytojai – ne klonai, jų per vieną dieną neprigaminsime. Panašu, kad ateina tas momentas, kai pačiam pacientui teks rūpintis savimi, kai skęstančiųjų gelbėjimas taps pačių skęstančiųjų reikalu. Jei ir toliau nesusiimsime, tokia pati masė žmonių blaškysis po miestą, ateitis laukia labai niūri", – įspėjo L.Svetikas.

Pasak gydytojų, skiriant vis daugiau pajėgų COVID-19 gydymui, gali nebeužtekti resursų kitoms pavojingoms ligoms gydyti.

Dažniausiai suserga rūkaliai

Kasmet plaučių vėžys nustatomas maždaug 1,5 tūkst. Lietuvos žmonių. Penkerius metus iš susirgusių šia liga išgyvena tik apie 7 proc. vyrų ir apie 17 proc. moterų. Plaučių vėžys sudaro 13 proc. visų naujai nustatomų vėžio atvejų vyrams ir yra antra pagal dažnumą vyrų onkologinė liga po priešinės liaukos vėžio. Lietuvoje tai dažniausia mirties nuo onkologinių ligų priežastis. Pavyzdžiui, 2015 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 1 346 asmenys, didžioji jų dalis – net 1 100 – buvo vyrai. Pasaulyje ši liga taip pat yra dažniausia onkologinė liga, kasmet ji nustatoma daugiau kaip 2 mln. žmonių, per 1,7 mln. miršta per metus.

"Plaučių vėžio galima išvengti, bet juo serga tūkstančiai. 90 proc. žmonių suserga dėl tabako rūkymo. Jei turite dešimt rūkančių draugų, vienas iš jų tikrai susirgs plaučių vėžiu ir tikrai mirs anksčiau, nei turėtų. Ir elektroninės cigaretės nėra saugi priemonė. Tai jau įrodyta", – teigia Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad 15–20 proc. susirgusių žmonių niekados nerūkė. Todėl gali būti, kad liga atsiranda dėl aplinkos taršos, galbūt įkvepiamo asbesto, silicio, dervų. Dar 10 proc. žmonių rizikos veiksnių nustatyti nepavyksta.

Programos dar neįdiegė

Net pusei ligonių plaučių vėžys nustatomas labai vėlai – trečios ar ketvirtos stadijų. Taip yra todėl, kad būdingi simptomai dažniausiai atsiranda tada, kai vėžys jau išplitęs.

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas profesorius Marius Žemaitis teigia, kad liga nustatoma vėlai dėl to, kad plaučių neskauda ir žmonės nesikreipia į specialistus. Tam išsivysčiusios šalys pradėjo diegti ankstyvos plaučių vėžio patikros programas. Pasitikrinti kviečiami rizikos grupei priskiriami žmonės. Lietuvoje dabar veikia prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžio ankstyvos patikros programos, tačiau ankstyvos plaučių vėžio patikros programos nėra.

Marius Žemaitis: ši programa parodė: jei tiriami rizikos grupės žmonės – rūkantys ar rūkę anksčiau bei vyresni kaip 55-erių, mirštamumas nuo plaučių vėžio sumažėja keliasdešimčia procentų.

"Ši programa parodė: jei mažų dozių kompiuterinės tomografijos metodu tiriami rizikos grupės žmonės – rūkantys ar rūkę anksčiau ir vyresni kaip 55-erių, mirtingumas nuo plaučių vėžio sumažėja keliasdešimčia procentų", – užsienio patirtį aiškina profesorius.

ES atsakingos institucijos dėl minėtos programos diegimo kol kas nėra parengusios rekomendacijų šalims narėms, tačiau tai padaryti jau skatina gydytojų profesinės draugijos. Tai jau padarė Kroatija. Daugelis šalių daro bandomuosius tyrimus, tarp jų – ir kaimynė Lenkija.

Kol nėra ankstyvos patikros programos, profesorius pataria visiems, kurie turi rizikos veiksnių – ilgus metus rūko, būna užterštoje aplinkoje, yra vyresnio amžiaus (rizika susirgti labai didėja sulaukus 40 metų) ir  pajunta kvėpavimo sutrikimų – kosulį, kuris kankina ilgiau kaip tris savaites ir jo negalima susieti su aiškia priežastimi, ypač jei atsikosima krauju, skrepliavimą, dusulį, krūtinės skausmą, nuovargį, svorio kritimą,  nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Jis skirs plaučių rentgeno tyrimą ir, jei kils įtarimų, nusiųs pas specialistus.

Svarbu tiksliai diagnozuoti

"Dauguma pacientų, sužinoję diagnozę, meta rūkyti. Tačiau labai svarbu, kad žmonės apskritai nepradėtų rūkyti, o tie, kurie rūko, mestų, kol dar nesusirgo", – sako profesorius ir priduria, kad ir gydytojai turi būti budrūs – dabar, susidūrę su pacientu, jie visų pirma pagalvoja apie kitas plaučių ligas, bet ne apie vėžį. O turėtų būti kitaip.

"Nuo tikslios plaučių vėžio diagnostikos didžiąja dalimi priklauso gydymo sėkmė", – teigia genetikė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas profesorė Sonata Jarmalaitė.

Plaučių vėžys onkologus daug ko išmokė. "Pirmą kartą istorijoje supratome, kad ligą sukelia kancerogenai – tabako dervos. Šios žinios mokslininkus vertė pamąstyti apie tai, kad, žinant ląstelių mutacijas, kurios sukelia vėžį, galbūt pagal jas galima anksti nustatyti ligą ir, jas veikiant, ją išgydyti. Šiandien mes jau turime šias priemones. Tikiu, kad ateityje taikinių paletė plėsis", – sako S.Jarmalaitė.

Dabar plaučių vėžio gydymas kiekvienam ligoniui parenkamas individualiai, prieš tai nustačius naviko molekulines savybes, nes kiekvieno potipio navikams gydyti taikomi skirtingi gydymo algoritmai.

"Anksčiau Nacionalinio vėžio instituto Genetikos diagnostinėje laboratorijoje tikrinome tik vieno geno mutacijas, dabar, prieš pradedant gydymą, svarbu žinoti bent trijų genų statusą. Esant progresavusiam plaučių vėžiui, vis dažniau reikia išsamiai ištirti genomą. Europos onkologų draugija rekomenduoja naudoti naujausius metodus. Dėl to gydymą galima skirti greičiau ir tiksliau. Toks tyrimas tausoja paciento gyvenimo metus, o gydytojui pateikia tikslias gydymo gaires", – aiškina profesorė.

Plinta labai sparčiai

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas įsitikinęs, kad dėl diagnostikos ir gydymo sudėtingumo plaučių vėžiu sergantys žmonės turi būti gydomi daugiadisciplininiuose centruose, kur jiems gali būti suteikiama visokeriopa pagalba. Be to, be genetikų laboratorijos specialistų gydytojai ligoniams negali skirti gydymo, nes, nustatydami naviko savybes, jie pasako gydytojams, kokia gydymo taktika konkrečiam ligoniui yra efektyviausia.

Nustačius plaučių vėžį, visų pirma gydytojai naviką stengiasi išoperuoti. Po to skiriamas sisteminis gydymas, kuris priklauso nuo minėto naviko molekulinio profilio. Jei nustatomos tam tikros genų mutacijos, skiriama taikinių terapija, jei tokių mutacijų nėra – imunoterapija. Ji paskatina ligonio imunitetą naikinti vėžio ląsteles. Jei ir šis gydymas nėra pakankamai veiksmingas, skiriama imunoterapija su chemoterapija. Gydant tokiu būdu, plaučių vėžiu susirgę žmonės gyvena dvigubai ilgiau, palyginti su tais, kurie gydomi įprastiniais vaistais.

"Nustačius pirmos ir antros stadijos vėžį, efektyviausias gydymo metodas yra operacija. Tokiu atveju galime kalbėti apie ligonių išgydymą. Kai nustatomas trečios stadijos vėžys, derinant įvairius gydymo metodus pasveiksta keliasdešimt procentų ligonių. Problema yra metastazavęs plaučių vėžys. Kai tokia liga buvo gydoma chemoterapija, penkerius metus išgyvendavo 1–2 proc. ligonių. Dabar turime taikinių terapiją ir ypač imunoterapiją. Naujausi duomenys rodo, kad, skiriant tokį gydymą, gali išgyventi net 30 proc. susirgusiųjų. Tai nuteikia optimistiškai. Be to, tikimės, kad atsiras ir naujų vaistų", – sako M.Žemaitis.

Specialistai įsitikinę, kad karantinas dėl COVID-19 infekcijos neturi būti kliūtis pacientams, kuriems įtariamas plaučių vėžys, patekti pas gydytojus. Anglų mokslininkai apskaičiavo, kad operacijų dėl vėžio įvairiose kūno vietose atidėjimas vos trims mėnesiams išsaugotų gyvenimo metų skaičių sumažina maždaug penktadaliu, jei operacijos atidedamos pusei metų – net 43 proc. Plaučių vėžys dažnai plinta labai sparčiai, tad gydymo atidėjimas gali būti fatališkas. Todėl delsti negalima. "Jei įtariate ligą, skubėkite pas specialistus – vėžys yra sunki liga, jos COVID-19 infekcija nesustabdys. Žinoma, reikia imtis visų atsargumo priemonių", – sako profesorius.

A.Česas palygina: COVID-19 pandemija nusinešė 1,5 mln. gyvybių, o plaučių vėžys – 1,7 mln. S.Jarmalaitė priduria, kad dabar tinkamiausias laikas mesti rūkyti, nes rūkantys žmonės labiau rizikuoja susirgti ir kononavirusine infekcija, ir plaučių vėžiu.

Išgyveno 14 mėnesių

„Mano tėtis rūkė kaip pašėlęs, – pasakoja vilnietė Eglė. – Kartais man atrodydavo, kad jis net miega su cigarete lūpose.“ Kai dukra jį prašydavo liautis rūkius, tėvas teigdavo nepažįstąs nė vieno, kuris nuo rūkymo susirgo. „Tėtis nuolatos kosėdavo, ypač rytais, sunkiai, su karkalais. Bandydavau jį nuvesti pas gydytoją, bet jis tik modavo ranka“, – sako moteris.

Pas gydytoją vyras leidosi nuvežamas tik tuomet, kai pakilo temperatūra ir jos nesisekė numušti dvi savaites. Specialistai jam nustatė išplitusį plaučių vėžį. „Tačiau ir tuomet jis netikėjo, kad serga, – prisimena Eglė. – Gydytojai skyrė vaistų. Iš pradžių vienų, paskui kitų. Buvo pagerėję, net pamanėme, kad jis pasveiks, bet paskui vėl ėmė blogėti, ir, praėjus keturiolikai mėnesių po diagnozės nustatymo, tėtis mirė.“ 

Agresyvi liga

„Lietuvoje kasmet naujai nustatome 1 500 plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 1 100 – vyrams. Jiems ši liga – dažniausia mirties priežastis iš visų onkologinių ligų, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovas prof. Skaidrius Miliauskas. – Didžiajai daugumai ligą sukelia tabako rūkymas, kitiems – oro tarša. Įtakos turi ir paveldėjimas.“

Plaučių vėžį svarbu nustatyti kuo anksčiau, nes nuo to priklauso gydymo sėkmė. Todėl išsivysčiusios pasaulio valstybės pradeda diegti ankstyvos patikros programas. Rizikos grupei priskiriami žmonės nustatytu laiku kviečiami pasitikrinti plaučius.

„Pavyzdžiui, amerikiečiai tiria 50–75 metų vyrus, kurie rūkė 30 pakmečių (15 metų maždaug po du pakelius cigarečių per dieną). Ši programa per trejus metus padėjo penktadaliu sumažinti mirtingumą“, – teigia profesorius.

Panašios patikros programos pradedamos ir Europoje – Olandijoje, Belgijoje. Prof. S. Miliauskas mano, kad neišvengiamai ji turės atsirasti ir pas mus.

Ši programa būtina dėl to, kad nėra jokių būdingų simptomų, kurie anksti parodytų, kad žmogus serga, todėl daugeliui liga nustatoma per vėlai, kai sunku padėti.

Apmaudu, kad dėl COVID-19 pandemijos tapo sunkiau patekti pas šeimos gydytojus, dalis gydytojų saviizoliacijoje.

Profesoriaus teigimu, dabar, kol nėra programos, nustatyti ligą galėtų padėti krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, kurį kiekvienas vyresnis kaip keturiasdešimties metų žmogus turi atlikti kartą per metus. Deja, šie tyrimai nėra tvarkingai atliekami netgi rūkantiems.

Diegiamos technologijos

Prof. S. Miliauskas sako, kad ligonio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir vėžio ląstelių savybių, nes skirtingi žmonės gali sirgti skirtingu plaučių vėžiu. Esant pradinių stadijų vėžiui, jį galima pašalinti operuojant arba spinduliais. Daug tokių ligonių turi šansą pasveikti. Jei liga nustatoma išplitusi arba nustatomas pradinių stadijų, bet agresyvesnis plaučių vėžys, o toks būna maždaug 15 proc. atvejų, skiriamas arba sisteminis gydymas vaistais, arba sisteminis gydymas kartu su spinduline terapija.

Vis rečiau plaučių vėžiu sergantys pacientai gydomi vien chemoterapija, mat dabar yra naujų vaistų. Pavyzdžiui, jeigu ligoniui nustatomas išplitęs vėžys ir jį sukėlusi tam tikrų genų mutacija, skiriama vaistų, kurie vadinami taikinių terapija. Šie vaistai veikia tik vėžio ląsteles ir dėl to neturi tokių sunkių šalutinių poveikių, kokius sukelia chemoterapija.

Jei ligoniui netinka taikinių terapija arba šie vaistai nustojo veikti, gydytojai gali skirti imunoterapiją. Šie vaistai „išmoko“ imunines ląsteles atskirti vėžio ląsteles, nes pastarosios „apsimeta“ geromis ląstelėmis. Imunoterapija skiriama viena arba kartu su chemoterapija. Pacientai gydymą taikinių terapija ir imunoterapija toleruoja daug geriau nei chemoterapiją, nepageidaujami poveikiai būna kitokie. Ja gydomi žmonės gyvena ilgiau ir kokybiškiau.

„Viena plaučių vėžiu serganti pacientė Lietuvoje gyvena jau dešimt metų. Jei ji nebūtų gydoma šiais vaistais, jos pabaiga jau seniai būtų buvusi fatali“, – teigia profesorius ir priduria, kad taikinių ir imunoterapiniai vaistai Lietuvos ligoniams kompensuojami. Ilgainiui jų bus pradėta kompensuoti dar daugiau, ypač patvirtinus naujus vėžinių ląstelių taikinius.

Ką daryti, jei įtari, kad sergi?

„Žmones, kuriems įtariama, kad gali sirgti ar serga plaučių vėžiu, specialistai priima greičiau, jiems yra parengti vadinamieji „žalieji koridoriai“ – nereikia laukti bendrose eilėse, nes plaučių vėžys greitai plinta. Vis dėlto apmaudu, kad dėl COVID-19 pandemijos tapo sunkiau patekti pas šeimos gydytojus, dalis gydytojų saviizoliacijoje“, – sako profesorius, tačiau pabrėžia, kad tikrintis vis tiek reikia. Deja, neretai žmonės vengia gydytojų, kažko laukia, nors šitaip elgtis nereikėtų.

O tam, kad nesirgtume ir galbūt nereikėtų kreiptis į specialistus, pulmonologas pataria nerūkyti, nebūti ten, kur rūkoma, ir užterštoje aplinkoje. Dirbantiems kenksmingoje aplinkoje laikytis saugumo taisyklių.