Į kalniuką – su vėjeliu

Gudvudo greičio festivalis nuo 1993-iųjų rengiamas Didžiojoje Britanijoje, Vakarų Sasekso grafystėje.

Renginio dalyviai, be kita ko, startuoja įkalnės (vidutinis nuolydis – 4,9 proc.) varžybose – kuris greičiausiai įveiks 1,86 km devynių posūkių trasą.

Lenktyniauja ne vien vintažiniai, klasikiniai, „Formulės-1“, bet ir naujausi elektriniai bolidai, motociklai.

Šiemet žiūrovai galėjo paganyti akis ne vien į britų lenktyninius elektromobilius „MG Cyberster“, „McMurtry Speirling Pure“ ar „Caterham Project V“, bet ir į „Porsche Mission X“, „Hyundai Ioniq 5 N“, „Lamborghini Diablo Eccentrica“ ar „Ferrari KC23“, „Renault R5 Turbo 3E“, „Bugatti Bolide“.

Istorija: Gudvudo greičio festivalio visų laikų rekordas priklauso elektrinį „McMurtry Speirling“ vairavusiam M. Chiltonui. Motor1.com nuotr.

Rekordas atsilaikė

Sėkmė lydėjo „McLaren Solus GT“ (variklis V10, 5,2 l darbo tūrio, 829 AG, vairuotojas Marvinas Kirchhoeferis): rezultatas – 45,34 sek.

Į pirmą penketą taip pat pateko „Subaru GL Family Huckster“ (vairuotojas Travisas Pastrana, 46,37 sek.), „McLaren-Cosworth M26“ (Michaelis Lyonsas, 46,89 sek.), „Porsche 911 GT3 Cup“ (Adamas Smalley, 47,40 sek.) ir „Nissan Skyline GT-R R32“ (Jake’as Hillas, 48,18 sek.).

Gudvudo greičio festivalis nuo 1993-iųjų rengiamas Didžiojoje Britanijoje.

Visų laikų rekordas nuo 2022-ųjų priklauso elektrinį „McMurtry Speirling“ vairavusiam Maxui Chiltonui – 39,08 sek.

Šįkart tikslo nepasiekė 1990-ųjų „Leyton House Judd CG901“ (dėl mechaninio gedimo trenkėsi į atitvarus), 1998-aisiais legendinį Le Mano 24 valandų maratoną laimėjęs „Porsche 911 GT1“, taip pat nepasisekė „Mercedes-Benz AMG GT Coupe PHEV“, „Hyundai RN22e“.

Prie vairo – žvaigždės

Jėgas Gudvude išmėgino ne vien automobilių ralio asai – estas Ottas Tanakas (vairavo „Ford Puma WRC“), belgas Thierry Neuville’is („Hyundai i20 N Rally1 Hybrid“), bet ir aktorius britas Rowanas Atkinsonas (gerai žinomas kaip ponas Bynas), sėdęs prie vandeniliu varomos „Toyota GR Yaris H2“ vairo.

Misija: R. Atkinsonas – vandeniliu varomos „Toyota GR Yaris H2“ vairuotojas. Motor1.com nuotr.

„Didžiajam sportui elektromobiliai kol kas neįprasti, nes tikriesiems ralio gerbėjams jų skleidžiami garsai primena skalbykles, kai jos atlieka gręžimo funkciją. Vis dėlto tikiuosi, kad ateityje pamėgsime ir tyliuosius lenktynių bolidus“, – svarstė R. Atkinsonas.

Bankrutavo per metus

Automobiliai – neatsiejamas kiekvieno į pasaulį išleidžiamo filmo ar serialo elementas. Tačiau kartais, vietoe to, kad būtų tik nereikšminga siužeto detalė, jie tampa pagrindiniais herojais.

Per kino industrijos gyvavimo 100-metį ekranuose pasirodė milijonai transporto priemonių, bet tik vienetai jų į istoriją įsirašė taip ryškiai, kad net tapo tų filmų simboliais. Portalas autoplius.lt pabandė pasižvalgyti į šį margą ratuotų aktorių būrį.

Neįprastai į viršų atsidarančios durys ir kėbulas, pagamintas iš nerūdijančio plieno, – ko gero, nė vienas automobilis nesisieja su skraidymu ir kelionėmis laiku taip, kaip „DeLorean DMC-12“. Pastarasis buvo naudojamas kaip laiko mašina garsiojoje trilogijoje „Atgal į ateitį“. Dėl šio filmo jis tapo vienu geriausiai atpažįstamų modelių kino istorijoje.

Tiesa, realybėje modelis nebuvo toks sėkmingas. Johnas DeLoreanas, anksčiau dirbęs automobilių pramonės gigantui „General Motors“, dar 8-ajame dešimtmetyje paskelbė apie planus kurti naują, visiškai kitokį automobilį. Tačiau atrodo, kad naujasis kūrinys buvo pernelyg kitoks – brangus ir techniškai nepatikimas. Tai didžiąja dalimi ir lėmė šio gamintojo nesėkmę. Vos pradėjus automobilio gamybą 1981-aisiais, kompanija „DeLorean Motor Company“ vos po metų paskelbė bankrotą, o jos įkūrėjas J. DeLoreanas buvo suimtas už narkotikų gabenimą.

Inovacijos: 1982 m. gamybos „Pontiac Trans Am“ filme jau tais laikais turėjo dirbtinį intelektą ir kalbėjimosi su D. Hasselhoffu funkciją. „Scanpix“ nuotr.

Pardavė už milijoną

Jeigu reikėtų išsirinkti patį svarbiausią „Dingti per 60 sekundžių“ filmo elementą, beveik nėra abejonių, kad dauguma pasakytų, jog tai 1967 metų gamybos „Ford Mustang Shelby GT500“. Nuostabaus grožio elegantiškas plėšrūnas su 5,7 l darbinio tūrio benzinine V8 formos širdimi. Šis galiūnas padėjo sukurti vieną garsiausių pabėgimo nuo teisėsaugos scenų kino industrijos istorijoje.

Nuo to momento „Eleonora“ tapo daugybės vairavimo asų svajone. Originalus „Shelby GT500“, kuris ir pasirodė žymiajame filme, 2013 m. buvo parduotas už 1 mln. JAV dolerių.

Panaši šlovė laukė ir vieno šiuolaikiškiausių kino automobilių – „Chevrolet Camaro“. Jis pasirodė keliuose „Transformerių“ franšizės filmuose. Įvairiose dalyse šmėkščiojo 1977 m. pagamintas „Camaro“, 1967-ųjų gamybos „Camaro SS“. Tačiau 2018 m. išleistoje „Bumblebee“ dalyje matomas „Chevrolet Camaro“ yra santykinai naujas – 2016 m. gamybos. Nenuostabu, kad dažnas automobiliams neabejingas lietuvis, išgirdęs žodžius „Transformeriai“ ar „Bumblebee“, dažniausiai vis tiek pagalvoja apie geltoną „Camaro“ su juodomis juostomis per vidurį.

Nuostabaus grožio elegantiškas galiūnas padėjo sukurti vieną garsiausių pabėgimo nuo teisėsaugos scenų kino industrijos istorijoje.

 

Pergyveno aktorius

Iš vaikystės daugeliui turbūt prisimenamas kalbantis automobilis KITT, kurį lietuviškai tiesiog vadindavome „Kitas“. Tai modifikuotas 1982 m. gamybos „Pontiac Trans Am“.

Serialas „Knight Rider“, arba sutrumpintai KITT, JAV televizijos ekranuose pasirodė 1982 m. ir išgyveno keturis sezonus. Mūsų šalies ekranuose jis pasirodė tik apie 2000-uosius, tačiau nuo pat pradžių pritraukė žiūrovų minias.

Serialo populiarumą kėlė ir tuomet jau pasaulinio garso aktoriumi tapęs Davidas Hasselhoffas, kuris vaidino KITT vairuotoją. Automobilis po serialo pasirodymo 9-ajame dešimtmetyje JAV tapo tikra popkultūros ikona.

Kitas susižavėjimą užkariavęs ratuotas aktorius – „Betmobilis“. Bėgant metams „Betmeno“ filmuose keitėsi daug dalykų – pagrindiniai aktoriai, įvairios scenos ir siužeto linijos. Tačiau vienas dalykas nesikeitė niekada – pagrindinė herojaus keliavimo į naktinius iškvietimus transporto priemonė. Šio šedevro formos bėgant metams stipriai keitėsi, tad sunku pasakyti iš kokių automobilių sulipdytas „Betmobilis“ matomas paskutinėse dalyse.

Pirmasis, ikoniškasis, „Betmeno“ automobilis buvo 1955 m. pagamintas „Lincoln Futura“. Šis modelis, ko gero, mažai kam girdėtas. Mat tai koncepcinis modelis, kurio serijinei gamybai žalia šviesa taip ir neužsidegė.

Kaina: 1965-ųjų „Aston Martin DB5“, kuriuo važinėjo agentas 007, vertinamas daugiau kaip 6 mln. eurų. „Scanpix“ nuotr.

Kiek likę – nežinia

Elegantiškiausias pasaulio agentas Džeimsas Bondas per 25 išleistas filmų dalis vairavo daug įvairių automobilių. Dažniausiai – britiškąjį „Aston Martin“, o bene daugiausia kartų matytas šio gamintojo modelis – DB5. Būtent šio modelio vaizdinys asocijuojasi su Agentu 007.

Pirmą kartą DB5 buvo parodytas 1964 m. išleistoje dalyje, pavadintoje „Auksapirštis“. Bėgant metams DB5 pasirodė dar ne viename Džeimso Bondo filme, įskaitant paskutinį, – „Mirtis palauks“, išleistą 2021 m.

Jei matėte nors vieną „A komanda“ serialo seriją, o galbūt ir filmą, tikrai atsiminsite, kaip atrodo tų linksmų vyrukų furgonas, kurį vairuoja pikčiurna Mr.T. Tai 1983 m. pagamintas „GMC Vandura“. Sidabrinės ir juodos spalvų kėbulas, juodi ratai ir raudona juosta ant kėbulo byloja, kad teisingumo vykdyti atvažiuoja ne standartiniai teisėtvarkos sargai. „GMC Vandura“ buvo gaminamas nuo 1964 iki 1996 m. Jis buvo toks ikoniškas, kad modelis bėgant metams beveik nepasikeitė. Per 32 gamybos metus buvo atlikti vos keli pakeitimai tik tam, kad automobilis atitiktų kintančius saugumo standartus.

„Ecto-1“ dar kitaip vadinamas „Cadillac Miller Meteor“. Tai ypač retas „Cadillac“ modelis, kurį išgarsino populiarioji filmų franšizė „Ghostbusters“. 1959 m. šių „Cadillac“ modelių buvo pagaminta vos 25 vienetai. Tik du iš 25 buvo panaudoti filmams. Vienas – pirmai „Vaiduoklių medžiotojų“ daliai, antras – antrajai. Kiek šių modelių likę šiandien ir kokia būtų vieno jų kaina, sunku nuspėti. Tačiau vien šio modelio kopija 2021 m. Las Vegase buvo parduota daugiau kaip už 220 tūkst. JAV dolerių.

Realybė: filme „Atgal į ateitį“ išgarsėjusio „DeLorean DMC-12“ automobilio masinė gamyba baigėsi bankrotu. „Scanpix“ nuotr.

Nuo Byno iki keistuolio

„Mini Cooper“ – Didžiosios Britanijos gamintojų klasika. „Mini“ taip ryškiai įsirašęs į automobilizmo istoriją, kad net amžiaus automobilio rinkimuose užėmė antrąją vietą po „Ford Model T“. Todėl nenuostabu, kad šis modelis pasirodydavo ir garsiuose filmuose – nuo Pono Byno kelionių ar keistuolio Ostino Powerso kovų su piktadariais iki įspūdingų pabėgimų nuo policijos. Vienas garsiausių tokių pabėgimų vyko su trijų skirtingų spalvų „Mini Cooper“ filme „Itališkas apiplėšimas“. „The Italian Job“ turi dvi versijas. Viena jų pasirodė 1969 m., kai pabėgimo scenoje dalyvavo senieji „Mini“. Antra versija išleista 2003 m., todėl šiame filme pagrindiniais herojais tapo po 2000 m. gaminti „Mini Cooper“ modeliai.

Tai ypač retas „Cadillac“ modelis, kurį išgarsino populiarioji filmų franšizė „Ghostbusters“.

 

1969-ųjų gamybos oranžinis „Dodge Charger“ su konfederatų vėliava ant stogo, dar žinomas, kaip „Generolas Ly“, yra vienas ikoniškiausių amerikietiškų raumenų stiliaus automobilių kino istorijoje. Šis ratuotis buvo vienas pagrindinių herojų 1979–1985 m. rodytame „The Dukes of Hazzard“ seriale ir tokiu pat pavadinimu 2005 m. išleistame filme. Ryškiaspalvis ir galingas automobilis puikiai tiko į porą maištaujančiam ir jaunam kunigaikščių palikuoniui.

Tokių į istoriją įsirašiusių automobilių yra ir dar daugiau. Tai transporto priemonės, kurios bėgant dešimtmečiams tapo kultūrų, filmų ir realių žmonių gyvenimo ikonomis. Jos įkvėpė ir ne vieną mūsų šalies automobilių entuziastą, kolekcininką ir kino mėgėją.

Pirmasis nuo konvejerio nuriedėjęs „Mini“, tikrasis pono Byno automobilis, Lietuvos keliais niekada neriedėjęs „Mini“ kemperis ar kariniams tikslams kurtas, bet pliažo automobiliu tapęs „Mini Moke“ – tai tik keletas iš eksponatų, kuriuos galima išvysti istorinėje „Mini“ modelių parodoje, atidarytoje BMW muziejuje Miunchene. Su kai kuriais iš šioje parodoje demonstruojamų modelių gegužės mėnesį bus galima susipažinti ir Lietuvoje.

„Šią parodą turi aplankyti kiekvienas „Mini“ gerbėjas, nes ji atspindi visą prekės ženklo istoriją – nuo pat pirmojo „Miniuko“, kuris tapo 7-tojo dešimtmečio britiškos kultūros ir gyvenimo stiliaus atspindžiu, iki 2001 m. naujojo dizaino „Mini“, pagimdžiusio šiuolaikinių miesto automobilių ikoną, – sakė vienas pirmųjų parodą aplankęs „Mini People Lietuva“ klubo narys Mindaugas Lataitis. – Galime pasidžiaugti, kad dalį parodoje rodomų modelių galima bus išvysti ir Lietuvoje, Zarasuose, per gegužės mėnesį įvyksiantį pasaulinį „Mini“ suvažiavimą, pirmą kartą rengiamą Lietuvoje.“

„Nedidelis automobilis su didele istorija“ – taip apibūdinamas „Mini“ prekės ženklas. Parodoje tarp istorinių serijinės gamybos modelių galima išvysti patį pirmąjį nuo konvejerio nuriedėjusį serijinės gamybos „Mini“, taip pat „Morris Mini Minor“, „Mini Moke“ ar nuo 1961 m. leistą talpų kelionėms pritaikytą „Mini Traveller“.

„Daug 7-to dešimtmečio modelių mes pamatysime ir Lietuvoje „International Mini Meeting“ renginyje, kuris vyks Zarasų saloje gegužės 22-24 dienomis. Į šventę turėtų atriedėti apie 300-400 „Mini“ automobilių. Tarp jų bus ne tik Miunchene demonstruojami „Mini Moke“ ar „Mini Traveller“, bet ir kiti to laikmečio modeliai – mažas, bet erdvus „Austin Mini Countryman“, pirmosios serijos „Mini Clubman“, ar prabangūs sedanai „Wolseley Hornet“ ir „Riley Elf“, savo laikmečiu kainavę kelis šimtus svarų sterlingų. Tad ir Lietuvoje norintieji tikrai galės susipažinti su 56 metus trunkančia „Mini“ prekės ženklo istorija“, - sakė M. Lataitis.

Miunchene istorinių serijinių modelių ekspoziciją puošia ir išskirtiniai garsenybių „mažyliai“ – tviskantis sidabrinis dainininko Davido Bowie „Mini“, ar pono Byno automobilis – būtent tas, kuriuo aktorius važinėjo XX a. paskutinį dešimtmetį itin populiariame TV seriale, išgarsinusiame „Mini“ prekės ženklą visame pasaulyje.

Šalia serijinės gamybos modelių parodos lankytojai gali išvysti ir nestandartinius, vienetinio dizaino automobilius, apie kuriuos daugelis netgi nėra girdėję. Pavyzdžiui 1965 m. „Mini“ išleido kemperį, kuris savo laikmečiu buvo itin pažangus, nes „gyvenamosios“ dalies stogas buvo pakeliamas/nuleidžiamas elektroniniu būdu. Dar vienas originalus darbas olando klasikinis „Mini“, perdarytas į... apelsiną. 

Automobilių sporto entuziastai parodoje galės iš arti susipažinti su istoriniais ir šiuolaikiniais lenktyniniais „Mini“ automobiliais – Monte Karlo ralyje 1967 metais pirmąją vietą iškovojusiu „Mini Cooper S“ (Monte Karle „Mini“ triumfavo ir 1964 bei 1965 metais), taip pat ir modernų „Mini ALL4 Racing“ lenktyninį visureigį, kuris keturis pastaruosius metus iš eilės dominuoja Dakaro ralyje.

Dar viena įdomi „Mini“ automobilių grupė – koncepciniai modeliai. Pavyzdžiui, 1997 m. pristatytas „Mini Spiritual“, kuris turėjo atspindėti naujųjų „Mini“ dizaino kryptį, buvo itin mažas ir turėjo 0,66 litro variklį, sumontuotą automobilio gale. Parodoje galima apžiūrėt ir 2011 m. Ženevoje pristatytą „Mini Rocketman“, kuris, nors ir buvo tikimasi, jog pasieks gamybos fazę, teliko koncepciniu modeliu. Dėmesio vertas ir prieš maždaug metus pristatytas koncepcinis „Mini Clubman“ modelis, kuris, kaip teigia automobilių rinkos ekspertai, visai realu, taps serijiniu.

„Mini“ įgaliotoji atstovė Lietuvoje „Krasta Auto“ praneša, kad paroda Miunchene „BMW Welt“ muziejuje veiks iki 2016 m. sausio 31 dienos.

Kitų metų gegužės 22-24 dienomis Zarasuose vyks tarptautinis „Mini“ automobilių suvažiavimas „International Mini Meeting“ (IMM), į kurį iš įvairių Europos vietų atriedės apie 700 „Mini“ automobilių. Tarp jų – ir itin reti, ribotu tiražu išleisti klasikiniai modeliai, kurių Lietuvoje nėra užregistruota nė vieno.

„Šis didžiausias pasaulyje „Mini“ mylėtojų suvažiavimas bus 56-tasis, bet Lietuvoje vyks pirmą kartą. Jis sutraukia pačių įvairiausių „Mini“ savininkus, todėl Lietuvoje išvysime tokių „Mini“ modelių, kurių šalies gatvėse dar neteko matyti, o gal net ir nežinojome, kad tokie „Mini“ automobiliai išvis būna. Pavyzdžiui, armijai kurtas „Mini Moke“ ar „Mini Limo“ limuzinas. Daugybė išskirtinių modelių galės pamatyti ir plačioji visuomenė, nes viena iš trijų renginio dienų bus atvira visiems zarasiškiams ir miesto svečiams. Tai bus didžiausia kada nors vykusi „Mini“ šventė Lietuvoje“, – sakė vienas iš „IMM 2015“ organizatorių, „Mini People Lietuva“ klubo narys Mindaugas Lataitis.

Nors daugeliui automobilių mėgėjų klasikiniai „Mini“ visų pirma asocijuojasi su pono Byno automobiliu, „IMM 2015“ metu zarasiškiai ir miesto svečiai galės susipažinti su kur kas įmantresniais „Mini“ modeliais.

Pavyzdžiui, klasikinėmis „Mini“ versijomis „Wolseley Hornet“ ir „Riley Elf“, kurios buvo sukurtos kaip prabangūs „Mini“modeliai. Dvejų durų automobiliai buvo 3,27 m. ilgio ir svėrė atitinkamai 638 ir 618 kg (palyginimui šiuolaikinis naujausias „Mini Cooper“ yra 3,82 m. ilgio ir sveria 1085 kg). Šiuos istorinius modelius varė 848 cc variklis, išvystantis 25 kW (34 AG) galią. Pirmosios „Wolseley Hornet“ ir „Riley Elf“ galėjo pasiekti maksimalų 114 km/val. greitį, o vėlesnės, galingesnės – ir 124 km/val. greitį. Šių modelių visame pasaulyje parduota po maždaug 30 tūkst. vienetų.

„IMM 2015“ eksponatų gretas Zarasuose turėtų papuošti taip pat septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gaminti ir prabangiaisiais laikyti „Morris Mini Traveller“ ir „Austin Mini Countryman“ universalai. Ar įsivaizduojate, kiek tuo metu kainavo šie brangieji modeliai? 623 svarus sterlingų, kuriuos pavertus šios dienos kursu gautųsi apie 2700 litų. Abu automobiliai išsiskyrė tuo, kad turėjo medžio apdailos detales automobilio kėbulo išorėje, galinėje dalyje ir tuo priminė „Woodies“ stiliaus automobilius, populiarius JAV.

1969 metais dizaineris Roy Haynes, dirbęs „Ford“ koncerne, sukūrė atnaujintos, kampuotesniu priekiu pasižyminčios išvaizdos „Mini“. Jis buvo pavadintas „Mini Clubman“. Dėl dizaino sprendimų kiek nukentėjo automobilio aerodinamika, tad jis sunkiai išvystydavo maksimalų 140 km/val. greitį. Bet kuriuo atveju tai – didesnis greitis, nei leidžiama Lietuvos automagistralėse.

Be abejonės vienas neįprasčiausių „Mini“ automobilių, kurį išvysime ir Zarasuose – „Mini Moke“, gamintas 1964-1989 metais. Šis modelis buvo kuriamas kaip britų armijai skirtas lengvasis automobilis. Nors jis buvo varomas 4 ratais ir galėjo įkopti į 1:2 lygio įkalnes, dėl žemos prošvaisos ir nedidelių ratų jis pasirodė esąs nepraktiškas bekelėje. Vis tik, „Mini Moke“ ilgainiui prigijo kaip plačiajai visuomenei skirtas daug priežiūros nereikalaujantis paplūdimio automobilis, kartais vadinamas bagiu. „Mini Moke“ labiausiai paplito šiltuosiuose kraštuose – Karibų salose, Seišeliuose, Australijoje, JAV, Algarvėje – Portugalijos pietuose. Iš viso pasaulyje buvo pagaminta apie 50 tūkst. „Mini Moke“ automobilių.

Dar vienas neįprastas „Mini“ modelis, kurio Lietuvos keliuose nesutinkame – praktiškas pikapas „Mini Pick-up“. Šis automobilis turėjo dvi sėdimas vietas ir didelį, tentu uždengiamą krovinių skyrių. Šis pikapas buvo 680 kg. svorio ir turėjo 27 litrų talpos degalų baką, taip pat saugos diržus, saulės skydelį ne tik vairuotojui, bet ir keleiviui, ir kitų privalumų.

Didžiausiame „Mini“ mylėtojų suvažiavime lankytojai turėtų išvysti ir bent dvi automobilių auksarankių sukurtas modifikacijas – neįprastai prailginą ilgiausią „Mini“, vadinamą limuzinu – „Mini Limo“, bei dar trumpesnę ir taip mažą klasikinio „Mini“ versiją – „Shortened Mini“.  Tarp klasikinių modifikacijų – ir stilingas „Mini“ kabrioletas bei itin sportiškas „Mini“ su galingais „Honda Vtec“ varikliais.

Pro akis neprasprūs ir „Mini“ pagrindu kitų gamintojų sukurti automobiliai. Pavyzdžiui, „The Midas“ arba „Mini Marcos“, kurio ribotas tiražas buvo pradėtas gaminti 1965 metais.

Be šių netradicinių automobilių modelių, „IMM 2015“ lankytojus nustebins ir įspūdingai perdažyti ar įrengti „Mini“ automobilių dizainai. „Mini“ vairuotojai yra labai kūrybingi žmonės, pasižymintys netradiciniu mąstymu ir požiūriu. Jie beprotiškai myli savo automobilį ir džiaugiasi būdami „Mini“ bendruomenės dalimi“, - sakė M. Lataitis.