Rusijos valstybinė televizija vėliau pripažino programišių ataką prieš minėtą portalą ir žinių stoties „Vesti“ tinklapį. Dėl to mažiau nei valandą buvo rodomas „neleistinas turinys su ekstremistiniais raginimais“.

Rusijoje karas prieš Ukrainą oficialiai vadinamas karine specialiąja operacija.

Naktį į pirmadienį „smotrim.ru“ portalas vėl pateikė nuorodas į propagandinę medžiagą, pavyzdžiui, apie Rytų Ukrainos Donbaso regiono „išvadavimą“.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį taip pat informavo penkeriems metams dėl karo kurstymo ir propagandos uždariusi jau devintą kanalą – programos „Mir“ retransliavimą Lietuvoje.

LRTK taip pat įspėjo dar beveik 60 interneto svetainių, platinančių propagandinius kanalus, šiuos pašalinti – tai padaryti svetainės privalo per penkias dienas.

Premjerė Ingrida Šimonytė užsimena, kad rengiamos ir įstatymų pataisos, kaip veiksmingiau kontroliuoti tokius pažeidimus bei tikina, kad žiniasklaidos bei apskritai informacijos laisvės principas neturėtų apimti ir skleidžiamo melo.

Sąraše – ir lietuviški, ir rusiški portalai

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad apribota prieiga prie keliasdešimties tinklalapių, tai padaryta įvertinus kelių institucijų siūlymus – Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), Žurnalistų žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, taip pat ir Valstybės saugumo departamento bei kitų.

Vis dėlto policija konkrečių tinklalapių neįvardija, tik pabrėžia, kad sąrašas „nuolat pildomas“.

Savo ruožtu Interneto žiniasklaidos asociacija BNS informavo, kad policijai siūlė riboti šiuose tinklalapiuose skelbiamą turinį: sputniknews.lt, sputniknews.ru, ekspertai.eu, lenta.ru, ria.ru, ria.ru/lenta, rbc.ru, rt.com, kremlin.ru, en.kremlin.ru, smotrim.ru, tass.ru, tvzvezda.ru, vsoloviev.ru, ltv.ru, vesti.ru, online.sberbank.ru, zakupki.gov.ru, baltnews.ru, regnum.ru, iz.ru, eadaily.com. Jie yra blokuojami.

R. Matonis BNS patikslino, kad policija į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą taip pat kreipėsi dėl ekspertinės nuomonės vertinant kai kurių lietuviškų portalų informaciją, bet juos blokuoti interneto tiekėjų kol kas neprašė, nes laukia oficialios išvados.

BNS žiniomis, buvo prašoma įvertinti informaciją, skelbiamą laisvaslaikrastis.lt, bukimevieningi.lt, musutv.lt, ausra.info, kazimierasjuraitis.lt, musutv.lt, neredaguota.lt, baltnews.lt, nepriklausomizurnalistai.eu, klaipeda1945.org, pressjazz.tv, 3min.lt, 20min.lt bei kituose tinklalapiuose lietuvių, rusų kalbomis. Dalis jų neveikia.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba BNS informavo, kad dėl neredaguota.lt galimų pažeidimų nenustatyta, ekspertai.eu dar vertinamas.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, jau pirmosiomis dienomis naujienų portalų skaitytojai pastebėjo išaugusius dezinformacijos ir karo propagandos srautus iš įvairių interneto svetainių ir aktyviai siuntė nuorodas redakcijoms.

„Tad asociacija, matydama, kad toks turinys plinta žaibišku greičiu ir situacija gali tapti sunkiai valdoma, kreipėsi į atsakingas institucijas su pasiūlymu įvertinti suformuotą sąrašą svetainių ir jų turinį, o, prireikus imtis veiksmų“, – BNS teigė ji.

L. Bušinskaitė taip pat patikino, kad sąrašas nuolat yra pildomas, o šiuo metu jis dažniausiai pasipildo „pilietiškų skaitytojų atsiųstomis nuorodomis į abejonių keliančias svetaines“.

„Skaitytojų laiškai su nuorodomis yra persiunčiami atsakingoms institucijoms, kurios analizuoja situaciją ir priima vienokius ar kitokius sprendimus. Na, o didžiausias skaitytojų auditorijas turintys šalies naujienų portalai kviečia ir toliau žmones išlikti pilietiškais bei atkreipti dėmesį į abejotiną turinį skelbiantis svetaines, dalintis jų adresais“, – sakė ji.

Grėsmė padidėjo prasidėjus karai Ukrainoje

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sako, kad tarnyba ir anksčiau gaudavo informacijos apie svetaines, socialinių tinklų paskyras, kurios „sistemingai dirbo propagandos kryptimi, tačiau iki karo Ukrainoje nebuvo realios grėsmės“.

„Matome, kad propaganda yra ypač suaktyvėjusi, tą matau ne tik aš, bet ir žiniasklaida, visa visuomenė. Įsigaliojus nepaprastajai padėčiai Lietuvoje, taip pat Terorizmo direktyva yra perkelta į nacionalinę teisę – Visuomenės informavimo įstatymą, tai  paskatino imtis aktyvesnių veiksmų“, – BNS teigė G. Ramanauskaitė.

Matome, kad propaganda yra ypač suaktyvėjusi, tą matau ne tik aš, bet ir žiniasklaida, visa visuomenė.

Anot jos, tarnyba daugiau atsakinga už lietuvišką turinį, tuo metu policija su kitomis institucijomis imasi tinklalapių, kuriuose skelbiama informacija kitomis kalbomis, kontrolės.

G. Ramanauskaitė taip pat patvirtino, kad Vyriausybė trečiadienį imsis „skubių sprendimų“ siekiant suvaldyti propagandą, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba savo ruožtu turi skubiai pateikti siūlymus Kultūros ministerijai dėl teisės aktų keitimo ilgalaikiams sprendimams.

Tarnyba taip pat jau teigia fiksavusi apie daugiau nei 1000 atvejų dėl karo kurstymo socialiniuose tinkluose, didžioji dalis jų – „Facebook“, dalis – „Youtube“ platformoje, jų paprašyta pašalinti informaciją.

Premjerė: blokuojama „išvirkščia tikrovė“

Premjerė I. Šimonytė sako, kad ribą tarp informacijos laisvės ir siekio užkirsti kelią propagandai „nubrėžti nėra labai lengva“.

„Bet taikyti tokiems portalams, kaip oficialūs propagandos portalai Kremliaus ir panašių režimų kažkokio žodžio laisvės principą, man atrodo, yra labai sudėtinga, ypač dabar, kai iš esmės tai kas vyksta, toli perspjauna George’ą Orwelą“, – Vyriausybėje žurnalistams teigė premjerė.

„Tikrovę ne tai kad bandoma pakeisti, ją bandoma išversti išvirkščią. Nematau labai didelio skirtumo tarp Sputniknews ar panašių resursų ir šitų oficialių portalų, kurie skleidžia lygiai tą pačią informaciją, kuri yra melaginga“, – sakė I. Šimonytė.

Tikrovę ne tai kad bandoma pakeisti, ją bandoma išversti išvirkščią.

Anot jos, Lietuvoje toleruojamos įvairios nuomonės, „tol, kol jos nepasiekė Baudžiamojo kodekso nubrėžtų ribų“, ir taip yra net ir tada, kada tos nuomonės, „man atrodo, absoliučiai nepriimtinos“.

„Bet vis dėlto mes esame demokratinė šalis šiuo atveju, kalbame apie tuos resursus, kurie yra skirti tiesiai šviesiai paprastai – propagandai skleisti. Tai gal jūs ką nors galėtumėte sau įdomaus sužinoti ir žiūrėdami „Pervij Baltiskij“ ar „Russia Today“, ar kažkokius kitus resursus. Bet, man atrodo, šiuo metu, kai yra nepaprastoji padėtis, šis melo skleidimas turi daug didesnę žalą, nei naudą kažkam pažiūrėti, kokių dar melų gali prisigalvoti atskiras resursas“, – sakė ji.

Pasak I. Šimonytės, bus rengiamos įstatymų pataisos, kuris bus skirtas reguliavimui kovojant su propaganda ir karo kurstymu įprastiniu, ne nepaprastosios padėties režimu. Premjerė nesukonkretino, kokie tai bus pasiūlymai.

„Įstatymų pataisos teberengiamos, diskusijų yra nemažai, kai jos bus parengtos, manau, tada institucijos ir pristatys“, – kalbėjo premjerė.

Mūsų portalai skelbė ne vieną hibridinio karo ekspertų interviu apie jų taikomus metodus formuojant viešąją nuomonę. Viena iš hibridiniame kare naudojamų destabilizacijos fazių  yra viešosios nuomonės ir politinės pozicijos formavimas Vakarų šalyse. Pasaulio bendruomenės akyse šalis agresorė (šiuo atveju Rusija) turi įteisinti veiksmus šalies agresijos aukos (šiuo atveju Ukrainos) atžvilgiu ir neutralizuoti tarptautinius kolektyvinio saugumo mechanizmus.

Komentatoriai, kurių tekstai svyruoja ant įstatymų ribos, už dyką ir be atskiros instrukcijos šitaip nesistengia.

Esama situacija ir kai kurių komentatorių retorika leidžia juos vadinti, kaip Ispanijos pilietiniame kare įvardino generolas Emilijus Mola, „vietine 5-ąja kolona, smūgiuojančia iš užnugario, keliančia sumaištį ir organizuojančia diversijas“. 

„Komentatoriai, kurių tekstai svyruoja ant įstatymų ribos, už dyką ir be atskiros instrukcijos šitaip nesistengia. Ir taip, dažniausiai už to šmėkšo vietinės 5-osios kolonos šešėlis. Arba Kremliaus. Arba Minsko.  Ar – jų visų iškart“, – anksčiau dienraščiui „Kauno diena“ patvirtino priešiškos propagandos ir hibridinės agresijos priemonių tyrinėtoja dr. Eugenija Vaitkevičiūte-Peet.

Rinkos tyrimų centro vykdytos apklausos metu internetui gyventojai buvo linkę skirti 4,39 balo 5 balų skalėje. Kitų informacijos šaltinių vertinamas nesiekė keturių balų: televizija vertinama 3,34, radijas – 3,54, o laikraščiai bei žurnalai vidutiniškai vertinami tik trimis balais iš penkių.

Pasak tyrimo rengėjų, palyginti su 2017 metais pastebimas naujienų portalų vidutinis svarbos vertinimo sumažėjimas: prieš penkerius metus jis siekė 3,97 balo, dabar – 3,66 balo. Tuo tarpu socialinių tinklų bei diskusijų forumų vidutinis svarbos vertinimas išaugo nuo atitinkamai 3,11 ir 2,13 balo 2017 metais iki 3,56 ir 2,66 balo šiemet.

Tyrimo dalyviai išreiškė vienodą pasitikėjimą skirtinguose informacijos kanaluose pateikiama  informacija: radiju ir  televizija vidutiniškai  pasitikima 3,46  balais 5 balų skalėje, šiek tiek  mažiau pasitikima interneto laikraščių bei  naujienų portalų pateikiama informacija – atitinkamai  3,3 ir 3,31  balo. Palyginti  su 2017 metais, vidutinis pasitikėjimas informacija nepriklausomai nuo informavimo kanalo sumažėjo per pusę balo.

Augo užsienio žiniasklaidos vartojimas

Beveik pusė (48,7 proc.) respondentų per paskutinį mėnesį žiūrėjo, skaitė ar klausėsi užsienio šalių žiniasklaidos, šis procentas per penkerius metus ženkliai padidėjo – 2017-aisiais siekė 38 proc. Dažniausiai vartojama Rusijos žiniasklaida (29,4  proc.).

Tarp Lietuvos tautinių mažumų atstovų žiniasklaidą rusų kalba pastarąjį mėnesį vartojo apie 70 procentų. Daugiau nei pusė lenkų tautybės respondentų taip pat nurodė, jog naudojosi  žiniasklaidos priemonėmis lenkų kalba.

Pasak tyrimo autorių, tautinių mažumų tyrimo dalyviai nuo Lietuvos  gyventojų išsiskyrė tuo, kad tik 23,9 proc. rusų tautybės ir 7,8 lenkų tautybės tyrimo dalyvių per praėjusį mėnesį nesinaudojo kitų valstybių žiniasklaida. Palyginti su 2017 metų tyrimo duomenimis, šiemet  daugiau lenkų tautinės mažumos atstovų naudojasi kitų valstybių žiniasklaidos priemonėmis, o rusų, naudojančių kitų šalių žiniasklaidą, dalis sumažėjo.  

Dažniau susidūrė su melagienomis

36,1 proc. respondentų teigė žiniasklaidos priemonėse susidūrę su netikromis naujienomis  (angl. fake news), 19,7 proc. manė su jomis nesusidūrę, o 44,2 proc. nebuvo dėl to tikri.  Palyginti su 2017 metais, tyrimo dalyvių, atpažinusių melagienas, padaugėjo 21,1 proc., o tokių, kurie nėra tikri pastebėtos naujienos tikrumu – per 14,2 proc.

„Žymus pokytis, veikiausiai, yra nulemtas didesnio dėmesio, kurį medijos skiria netikroms naujienoms“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

95,6 proc. respondentų teigė kasdien ar beveik kasdien besinaudojantys  mobiliuoju telefonu. Taip pat dauguma apklaustųjų kasdien ar beveik kasdien naudojasi internetu ne  mobiliajame telefone (81,8 proc.) ar kituose prietaisuose (72,6 proc.) bei  žiūri televiziją (78,3  proc.).  Maždaug kas antras apklaustasis nurodė besiklausantis radijo (59,3  proc.).

Knygas kasdien ar beveik kasdien skaito 19,2 proc. respondentų, 18,2 proc. – žaidžia kompiuterinius žaidimus, 15,9 proc. – skaito spausdintą laikraštį ar žurnalą ir tik 0,9 proc. kasdien lankosi kino teatre.

Tyrimas vykdytas birželio 3-rugpjūčio 5 dienomis, jo metu internetu ir tiesioginiuose interviu apklausta po 500 respondentų. Jo statistinė paklaida siekia iki 3,1 proc.

Tautinių mažumų tyrime internetu ir gyvai apklausti atitinkamai 166 ir 335 respondentai.

Štai visą praėjusią savaitę portalai ir televizija melavo, kad skandalas kilo po to, kai apie nusikalbėjusį V.Titovą paskelbė A.Tapinas. Net apkaltos procesą jau pradėjusį Klaipėdos merą V.Grubliauską televizija, kurioje dirba A.Tapino žmona, egzaminavo ne tiek apie V.Titovą, o apie A.Tapiną.

Ar A.Tapinas buvo komiteto posėdyje, kuriame, jo teigimu, "kacapas" V.Titovas rėžė apie A.Ramanausko-Vanago nužudytus 8 tūkst. žmonių? A.Tapinas matė ir girdėjo, ką tarybos narys sakė?

Nei buvo, nei matė, nei girdėjo. A.Tapinas šią žinią paskelbė liepos 20 dieną, po to, kai dienraščio "Klaipėda" žurnalistė I.Liškevičiūtė publikavo didelės apimties straipsnį "V.Titovas – prieš Vanagą". Apie Klaipėdos tarybos nario išsišokimą pirmąkart ji paskelbė dar liepos 18-ąją "dienos.lt" grupės portaluose. Tačiau tądien ufonautų draugas nelabai kam terūpėjo.

V.Titovas parūpo tik tuomet, kai urapatriotizmo rinkos veikėjams panižo iš to skandalo išspausti asmeninės reklamos. Štai tada be jokio gėdos jausmo iš I.Liškevičiūtės straipsnio buvo vis vagiamos citatos ir taip viešinami V.Titovo pareiškimai.

Jei vagi iš svetimos kišenės, gali atsidurti Pravieniškėse. Tačiau jei nugvelbi svetimo rašinio frazes, tampi dienos didvyriu. Faina, ar ne, mieli vagys?

Ta pati situacija buvo ir Kalafiorų skandalo atveju. Portalai ir daugybė niekam neįdomių feisbuko rašeivų staugė, kad apie plėšikiškas daržovių kainas prabilo dainininkas M.Mikutavičius.

Tačiau iš tikrųjų Kalafiorų skandalas kilo gerokai anksčiau – kai "Kauno diena" paskelbė straipsnį apie N.Oželytę. Būtent jame signatarė emocingai piktinosi kalafiorų kainomis, ir ta emocija įgijo didelį rezonansą. Gi M.Mikutavičius apie tai prakalbo vėliau, bet feisbuke siautėjančioms durnelių gaujoms nesvarbu, svarbiausia – lengvatikių akivaizdoje eikliai pamojuoti savo nulinkusiu kardu.

„Postimees Group“ pranešė, kad nuo spalio nutraukiama laikraščių rusų kalba „Postimees“ ir „Dien za dniom“ leidyba, bet bus plėtojama jų alternatyva – naujienų portalai rusų kalba.

„Mūsų leidžiamų laikraščių rusų kalba tiražai pastaraisiais metais mažėjo, tačiau džiaugiamės augančiu portalų rusų kalba skaitytojų skaičiumi“, – sakė „Postimees Group“ vadovas Peepas Kala.

„Skaitytojų ir reklamos užsakovų persikėlimas į virtaulią erdvę Estijoje vykstant itin sparčiai, todėl pirmiausia investuosime į portalų rusų kalba plėtrą“, – pridūrė jis.

Grupei priklauso seniausias Estijos laikraštis „Postimees“, jo naujienų portalai, regioniniai laikraščiai „Tartu Postimees“, „Parnu Postimees“, „Sakala“, „Virumaa Teataja“, „Jarva Teataja“, „Valgamaalane“.

Grupę valdo Baltijos šalyse veikiantis žiniasklaidos holdingas „Eesti Meedia“, kuriam taip pat priklauso naujienų agentūra BNS.

Šį Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą parengė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRKT). Jos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sakė, kad komisijai nepavyksta įgyvendinti pernai spalį priimtų įstatymo pataisų dėl informacinės erdvės apsaugos.

„Atsižvelgiant į tai, kad asmenų, teikiančių (retransliavimo) paslaugas, yra labai daug – šimtai, gal ir tūkstančiai, – mes galime kreiptis ir kreipiamės tik į tuos, kurie nurodo savo kontaktus, galime jiems parašyti laiškus. Bet nesulaukiame atsakymų“, – trečiadienį per komiteto posėdį kalbėjo E.Vaitekūnas.

Jo duomenimis, apie teikiamą paslaugą – televizijos programų transliavimą per interneto svetainę – LRTK yra pranešę iš viso 15 šios paslaugos teikėjų.

Į aštuonis kreipėsi pati LTRK, kad jie registruotųsi, tačiau atsakymo negauta.

„Yra siūlymas, kaip ir Lošimų įstatyme, numatyti, jeigu yra neteisėta veikla, šiuo atveju jeigu nepateikė pranešimo, reikėtų imtis priemonių, kad tokia svetainė nebūtų pasiekiama vartotojams“, – sakė komisijos pirmininkas.

Seimo ŠMKK pirmininkas Raimundas Paliukas teigė, kad pataisas turėtų svarstyti jau naujos kadencijos parlamentas.

Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad asmenys, norintys Lietuvoje verstis nelicencijuojama radijo, televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veikla, apie tai turi pranešti LRTK.

Šis reikalavimas priimtas pernai prezidentei Daliai Grybauskaitei pateikus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pažaboti karo propagandą, neapykantos kurstymą ir pan.

Lietuvos institucijos apie informacinį saugumą garsiau ėmė garsiau kalbėti po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

„Dabar bet kokia transliacija, vykdoma iš kitų šalių, ir mes jokių kontaktų neturime. Rašėme jiems raštus, jokių atsakymų negauname. Tokių portalų yra šimtai, gal net ir tūkstančiai. Praktiškai situacija nevaldoma, mes negalime ne tik įstatymo įgyvendinti, bet negalime niekaip reaguoti į tą turinį, kuris ten skelbiamas pažeidžiant mūsų įstatymus“, – trečiadienį Seime sakė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

Anot jo, ši priemonė būtų naudojama siekiant užtikrinti informacinį saugumą Lietuvoje, kovojant su propaganda, karo kurstymu, neapykantos skatinimu.

Atitinkamos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos trečiadienį pristatytos per bendrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdį.

„Manome, jeigu tokia transliacija, retransliacija vykdoma be registracijos komisijoje, tai yra neteisėta tokia veikla ir galėtų būti reguliuojama tokiu būdu, kad internetinių paslaugų tiekėjai ribotų to portalo prieinamumą“, – sakė E.Vaitekūnas.

Kaip pavyzdį jis minėjo Lošimų įstatyme numatytą galimybę blokuoti prieigą prie lošimo interneto svetainių.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė teigė, kad minėtos pataisos padėtų įgyvendinti beveik prieš metus įsigaliojusias prezidentės teiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl kovos su propaganda, karo, neapykantos kurstymu.

Tuo metu dalis parlamentarų suabejojo, ar prieigos prie portalų blokavimas nėra žodžio laisvės ribojimas.

„Man labai kelia nerimą, kad reikia riboti prieigą prie informacijos. Vadinasi, atsisakome žodžio laisvės, vienos svarbiausių savo iškovojimų“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Matulevičius.

Anot jo, paskui kitas žingsnis gali būti google turinio ribojimas.

„Mes gi kalbame ne apie žiniasklaidą, o apie tuos, kurie skelbia propagandą, kursto karą, skatina neapykantą. Jeigu yra tokie portalai, kurie tokią informaciją skleidžia, čia yra nusikaltimas“, – nuogąstavimus atrėmė LRTK pirmininkas.

Pristatydamas kovos su propaganda rezultatus, E.Vaitekūnas minėjo, kad nuo 2013 metų komisija taikė septynis apribojimus Rusijos televizijų programoms.

Jis teigė, kad padėtį apsunkina tai, jog daugelis rusiškų programų registruotos Londone.

„Londone licencija išduodama labai paprastai – tereikia užpildyti dokumentą ir per porą savaičių licencija išduodama“, – teigė komisijos vadovas.

Pernai priimtos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, pagal kurias už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką galima bausti ne tik transliuotojus, bet ir retransliuotojus.

Lietuvos institucijos apie informacinį saugumą garsiau ėmė garsiau kalbėti po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Turizmo asociacija ragina rinkos reguliuotoją imti kontroliuoti prekybą kelionėmis grupinio pirkimo portaluose ir taikyti jiems tokius pat reikalavimus, kaip kelionių agentūroms, pavyzdžiui, įsigyti draudimą, rašo "Verslo žinios"

"Nors tie portalai tikina tik reklamuojantys keliones, iš esmės jie daro tą patį kaip kelionių agentūros: suteikia informacijos, paima iš žmonių pinigus ir perveda paslaugos teikėjui. Tačiau, skirtingai nei agentūrų, šių portalų Valstybės turizmo departamentas kažkodėl nekontroliuoja", - sako Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) tarybos narys Raimondas Ušeckas,

Laikinai Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pareigas einantis Juozas Raguckas teigė nematantis galimybių suvienodinti portalų reguliavimo su agentūrų, tačiau neatmeta galimybės, kad portalų veiklos priežiūra galbūt gali būti griežtinama.