Šis sprendimas priimtas likus dienai iki Indijos ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) dalyvavimo Bastilijos paėmimo dienos kariniame parade Paryžiuje.

Indijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad Naujojo Delio gynybos pirkimų valdyba patvirtino pirkimo pasiūlymus, tačiau vis dar vyksta derybos su Prancūzijos vyriausybe dėl kainos ir kitų sąlygų.

Pranešime nurodoma, kad derantis dėl sąlygų ir kainos bus atsižvelgta į visus svarbiausius aspektus, įskaitant panašios technikos kainą kitose pasaulio šalyse.

Vakarai siekia sukurti atsvarą Kinijos įtakos plėtimui Azijoje ir nepaiso kaltinimų dėl augančio autoritarizmo Naujajame Delyje.

„Indija yra vienas iš mūsų Indijos ir Ramiojo vandenyno strategijos ramsčių“, – šią savaitę žurnalistams sakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Tuo pat metu Naujasis Delis plečia savo ginkluotąsias pajėgas, kad atnaujintų daugiausia sovietinių laikų ginkluotę ir reaguotų į, daugelio Indijos gyventojų nuomone, didėjančią grėsmę, kurią kelia Kinija.

Naujasis Delis yra vienas iš didžiausių Prancūzijos karinės įrangos pirkėjų. 2015 metais kelionės į Paryžių metu N. Modi paskelbė apie svarbų sandorį dėl 36 naikintuvų „Rafale“, kurių vertė tuo metu siekė apie 4,0 mlrd. eurų.

Skurdžių šalių ginklai

Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrimo diena laikoma 1919 m. rugpjūčio 10-oji. Tą dieną Latvijos kariuomenės vadas generolas Davidas Simansonas nurodė įkurti atskirą Jūrų diviziją.

Realiai Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrimo diena laikoma 1923 m. liepos 14-oji, kai šios šalies Vyriausybė patvirtino Karinio jūrų laivyno statybos programą. Joje buvo numatyta statyti trijų tipų karo laivus – pakrančių apsaugos katerius, minų traluotojus ir, net neįtikėtina, – povandeninius laivus.

Po Pirmojo pasaulinio karo povandeninių laivų statyba buvo populiari. Tarp kariškių buvo gyva legenda, kaip trys vokiečių povandeniniai laivai „U-9“ su įgulomis iš 25 žmonių paskandino tris Didžiosios Britanijos kreiserius „Kresi“, „Hog“ ir „Abukir“ su 1 459 įgulų nariais.

Povandeniniai laivai po Pirmojo pasaulinio karo buvo laikomi skurdžių ginklu, o kreiseriai ir linkorai turtuolių laivais. Tokios nedidelės ir ką tik nepriklausomybę atgavusios šalys kaip Latvija sau galėjo leisti mažesnius ir skurdesnius laivus.

Lietuva pabandė įsigyti didesnį laivą – minininką, kuris tapo komandiniu laivu „Prezidentas Smetona“, tačiau su vienu laivu prieškaryje karinių jūrų pajėgų taip ir nesukūrė.

Latvijos vadas povandenininkas

Tiek Latvija, tiek Estija prieškariu sukūrė karines jūrų pajėgas. Tai lėmė ir gerokai didesni vandens plotai prie šių šalių krantų. Įtakos turėjo ir tai, kad Latvijos karinėms jūrų pajėgoms komanduoti buvo paskirtas Rusijos imperijos laivyne kare su Japonija kariavęs Archibaldas fon Keizerlingas. Jis buvo Rusijos povandeninio laivo „Feldmaršalas grafas Šeremetevas“ vadas. Nenuostabu, kad Latvijos karinis laivynas, paskyrus A. fon Keizerlingą jo vadu, pradėtas kurti nuo povandeninių laivų.

Latvijoje buvo užsimota pastatyti net keturis povandeninius laivus. Dėl pernelyg didelės kainos ir mažų besikuriančios Latvijos išteklių pavyko pastatyti du povandeninius laivus. Jie Latvijos biudžetui kainavo per 6 mln. latų.

Nors tuo metu geriausiais Europos povandeninių laivų statytojais buvo laikomi vokiečiai ir britai, Latvija dėl mažesnių kainų pasirinko prancūzus.

Vizitas: Latvijos karo laivai „Ronis“ ir „Virsaitis“ Klaipėdos uoste apie 1930 m. „Jūros“ archyvo nuotr.

Lankėsi ir Klaipėdoje

Povandeninius laivus iš prancūzų latviai gavo 1926 m., vieną po kito per tris mėnesius. Jie buvo pavadinti „Ronis“ ir „Spidola“.

Tai buvo 55 m ilgio laivai su dyzelinais 650 arklio galių varikliais, kurie skirti plaukti laivui esant paviršiuje, ir elektriniu 350 arklio galių varikliu povandeniniam plaukimui. Vandens paviršiuje jie galėjo plaukti 14 mazgų (26 km/val/) greičiu, po vandeniu 9 mazgų (17 km/val.) greičiu.

Didesnę laiko dalį šie laivai praleisdavo įvairiuose mokymuose kartu su estais, kurių karo laivynas buvo gerokai stipresnis nei Latvijos.

Laivai turėjo po šešis torpedų aparatus, taip pat 76 mm patrankas. Kiekvieno iš jų įgulą sudarė po 28 jūrininkus.

Didesnę laiko dalį šie laivai praleisdavo įvairiuose mokymuose kartu su estais, kurių karo laivynas buvo gerokai stipresnis nei Latvijos. Estai iš Didžiosios Britanijos buvo gavę iš Rusijos perimtus minininkus „Lenuk“ ir „Vambola“.

Teoriškai povandeniniai laivai privalėjo saugoti priešiškų laivų įplaukimą per Irbės sąsiaurį iš Baltijos jūros į Rygos įlanką. Tarpukariu pagrindiniu tiek Estijos, tiek Latvijos karinių laivynų priešininku buvo laikoma Sovietų Sąjunga.

Dalį laiko šie laivai praleisdavo ir su draugiškais vizitais lankydami kaimyninių šalių uostus. Latvijos povandeniniai laivai yra lankęsi ir Klaipėdos uoste.

Tikrame mūšyje nedalyvavo

1940 m. rugpjūčio 19 d. visas Latvijos karinis jūrų laivyną, įskaitant ir povandeninius laivus „Ronis“ ir „Spidola“, perėmė Sovietų Sąjungos Baltijos karinis laivynas.

Tuo metu sovietai pateikė ataskaitą apie tai, kad Latvijos povandeniniai laivai yra stipriai apleisti, išnaudotas jų pagrindinių variklių ir akumuliatorių baterijų resursas. Planuota tuos laivus 1941 m. kapitališkai remontuoti.

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas savaip išsprendė jų likimus. 1941 m. birželio 22 d., kai nacistinė Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą, „Ronis“ ir „Spidola“, be degalų ir ginkluotės, bent jau torpedų, stovėjo prie krantinės Liepojos laivų remonto įmonėje „Tosmare“.

Atsitraukdami iš Liepojos sovietai spėjo abu povandeninius laivus susprogdinti, kad jie neatitektų vokiečiams. 1942 m. susprogdinti laivai buvo supjaustyti į metalo laužą.

Nėra faktų, kad Latvijos karinio jūrų laivyno laivai „Ronis“ ir „Spidola“ būtų dalyvavę bent viename tikrame mūšyje.

Po 1940 m. rugpjūčio 19 d., kai sovietai prisijungė Latviją, senosios povandeninių laivų įgulos buvo pakeistos rusais. Kai nacistinės Vokietijos kariuomenė veržėsi į Liepoją, dalis jau seniau pakeistos įgulos narių paliko laivus ir kovėsi. Didesnė dalis įgulos narių žuvo.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) ir britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) kartu su J. Bidenu atvyks į bazę San Diege praėjus 18 mėnesių po to, kai jų šalys sudarė AUKUS aljansą, kurio pagrindinis tikslas – įtraukti Australiją į karinių jūrų pajėgų, turinčių branduolinius povandeninius laivus, gretas.

Nors Australija atmetė galimybę dislokuoti atominius ginklus, branduolinių povandeninių laivų įsigijimas pakeis jos vaidmenį JAV vadovaujamame projekte, kuriuo siekiama išlaikyti dešimtmečius besiklostančią jėgų pusiausvyrą Ramiajame vandenyne.

Raginame JAV, JK ir Australiją atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto ir nulinės sumos žaidimų.

Pasak JAV žiniasklaidos, J. Bidenas paskelbs ilgalaikį daugiapakopį planą, kuriuo siekiama, kad Australija taptų visateise partnere diegiant visiškai slaptas JAV branduolines technologijas, kuriomis anksčiau buvo dalijamasi tik su istorine sąjungininke JK.

Per ateinantį dešimtmetį Australijai bus parduoti penki „Virginia“ klasės JAV branduoliniai povandeniniai laivai, pranešė laikraštis „The Washington Post“. Tuomet Australija ir JK pradės statyti naujo modelio povandeninį laivą, kuriam bus panaudota JAV varomoji technologija ir kuris bus pavadintas SSN-AUKUS, o jo pristatymas numatytas šio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje.

Nors planui įgyvendinti prireiks daug metų, jis žymi plataus užmojo Australijos ir JAV pokytį, atsižvelgiant į sparčią Kinijos karinės galios plėtrą, įskaitant tai, kad Pekinas kuria sudėtingą karinį jūrų laivyną ir dirbtines salas paverčia jūroje esančiomis bazėmis.

Diplomatinis ginčas su Prancūzija

Anksčiau Australija ketino pakeisti savo senstantį dabartinį dyzelinių povandeninių laivų laivyną 66 mlrd. dolerių (61,62 mlrd. eurų) vertės prancūziškais laivais, taip pat varomais tradiciniais varikliais.

Staigus sostinės Kanberos pareiškimas, kad ji atsisako šio susitarimo ir dalyvauja AUKUS projekte, sukėlė trumpą, bet neįprastai įnirtingą ginčą tarp visų trijų šalių ir jų artimos sąjungininkės Prancūzijos.

Dabar Australija nori naudotis technologiškai pranašesniais JAV, o vėliau – JAV ir JK gamybos povandeniniais laivais, kurie galės beveik neribotą laiką išbūti po vandeniu ir paleisti galingas sparnuotąsias raketas.

Palyginti su „Collins“ klasės povandeniniais laivais, kuriuos Australija turi baigti eksploatuoti, „Virginia“ klasės laivai yra beveik dvigubai ilgesni ir turi ne 48, o 132 įgulos narius.

Nors Australija atmeta galimybę pati gamintis branduolinius ginklus, Kinija įspėjo, kad AUKUS gali sukelti ginklavimosi varžybas, ir apkaltino šias tris šalis, kad jos stabdo branduolinių ginklų neplatinimo pastangas.

„Raginame JAV, JK ir Australiją atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto ir nulinės sumos žaidimų, sąžiningai laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir daryti daugiau taikai ir stabilumui regione palankių dalykų“, – žurnalistams Pekine sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Praėjusią savaitę komunistinės šalies lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) paskelbė ugningą pareiškimą, kuriame apkaltino JAV vadovaujant Vakarų pastangoms „visokeriopai sulaikyti, apsupti ir slopinti Kiniją“.

Tačiau Vašingtonas teigia, kad Pekinas kelia nerimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalims savo grasinimais įsiveržti į savarankišką demokratinį Taivaną, taip pat pabrėžia branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę.

Šeštadienį laikraštis „Daily Mail“ paskelbė istoriją, paremtą interviu su buvusia JK Karališkojo jūros laivyno leitenante Sophie Brook (Sofi Bruk), kuri dalinosi išgyvenimais apie „nuolatinę seksualinio priekabiavimo kampaniją“ bei apie įgulos narius, kurie į „prievartavimo sąrašus“ įtraukdavo kolegių pavardes.

Straipsnyje taip pat yra cituojami du neįvardijami informatoriai, kurie parėmė S. Brook versiją.

Karališkojo jūrų laivyno vadas Benas Key (Benas Ki) pareiškime leidiniui teigė, kad paragino savo vyresniąją komandą atlikti tyrimą ir kad buvo „labai sutrikęs“ dėl „bjaurių“ kaltinimų.

„Seksualiniam priekabiavimui ir prievartai nėra vietos Karališkajame laivyne, ir jie nebus toleruojami“, – sakė B. Key.

Jis pridūrė, kad kiekvienas, pripažintas kaltu, nepaisant jo rango, „bus patrauktas atsakomybėn“.

30-metei S. Brook buvo pasiūlyta tapti povandeninio laivo vade, bet dėl jame vyraujančios kultūros ir atmosferos jai išsivystė polinkis į savižudybę, todėl galiausiai šio pasiūlymo karinis jūrų laivynas atsisakė.

JK Karališkojo jūrų laivyno povandeninių laivų tarnyba moteris pradėjo priiminėti tik nuo 2011-ųjų.

S. Brook teigė, kad viršininkai vyrai nuolat į ją nuolat kreipdavosi naudodami seksualiai nepadorų žodyną bei kišdavo savo lytinius organus jai į kišenę.

Ji taip pat sužinojo, kad buvo įtraukta į sąrašą moterų, kurios būtų išprievartautos pirmosios katastrofos atveju.

Vienas vedęs kolega save lytiškai tenkino būdamas šalia jos, o kitas įlipo į jos lovą, kai ji miegojo, ir bandė ją per prievartą bučiuoti.

Buvusi JK Karališkojo jūrų laivyno leitenantė pridūrė, kad viena moteris, kuri buvo pateikusi oficialų skundą dėl iškabintų nuogų moterų nuotraukų darbo vietoje, buvo „užtildyta“ ir nieko dėl šios situacijos negalėjo padaryti.

Karinio teisingumo centro – labdaros organizacijos, teikiančios pagalbą priekabiavimo aukoms, direktorė Emma Norton (Ema Norton) britų transliuotojui „Sky News“ teigė, kad tik apie 10 proc. moterų, kurios karinės tarnybos metu patiria rimtas patyčias ir priekabiavimą, pateikia oficialų skundą, nes „jos netiki, kad sulauks bet kokio teisingumo ar bus sąžiningai išklausytos“.

E. Norton pridūrė, kad JK Karališkajam jūrų laivynui ne kartą buvo suteiktos pakartotinės rekomendacijos dėl nepriklausomos skundų peržiūros, bet šis jokių veiksmų nesiėmė.

Į atsargą išėjęs karinio jūrų laivyno kontradmirolas Chrisas Parry (Krisas Paris) britų transliuotojui BBC teigė, kad „kai kuris seksualizuotas elgesys, kurį mes matome įprastoje darbo vietoje, kaip ir tikėjotės, yra perkeliamas į povandeninius laivus“.

„Aš ne manau – aš žinau“, – pareiškė E. Macronas, Australijos žiniasklaidos priemonėms pasiteiravus, ar Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) per privačius pokalbius jam melavo apie šį sandorį.

Abu lyderiai praeitą savaitgalį dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Romoje ir vyks į Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP26 Glazge, kur juos atsekė jau kelias savaites besitęsiančio ginčo šleifas.

Rugsėjo mėnesį Australijos lyderis be įspėjimo nutraukė dešimtmetį galiojusią kelių milijardų JAV dolerių vertės sutartį su Prancūzija dėl naujos povandeninių laivų flotilės statybos.

Tuo pat metu S. Morrisonas atskleidė, kad vedė slaptas derybas dėl branduolinių povandeninių laivų įsigijimo iš JAV ar Jungtinės Karalystės.

Įtūžusi Prancūzija pavadino šį sprendimą „dūriu į nugarą“ ir atšaukė savo ambasadorių, kuris tik dabar grįžta dirbti į Australiją.

Australijos žiniasklaida G-20 viršūnių susitikime dalyvavusio E. Macrono paklausė ar, jo manymu, Australijos lyderis per privačius susitikimus jam kalbėjo netiesą.

Prancūzijos prezidentas nepaliko jokių abejonių dėl savo požiūrio, taip pat pabrėžė abipusės „pagarbos“ būtinybę.

„Turite elgtis nuosekliai, vadovaudamiesi šia vertybe“, – pareiškė jis.

E. Macronas ir S. Morrisonas pasimatė per G-20 forumą, o praėjusią savaitę politikai bendravo telefonu. Pokalbio metu Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad tarp Prancūzijos ir Australijos nutrūko „pasitikėjimu grįsti santykiai“.

Abu lyderiai dar nesurengė oficialių derybų, nors Prancūzijos ambasadorius pirmadienį Sidnėjuje turėtų susitikti su Australijos užsienio reikalų ministru.

Panašu, kad Romoje E. Macronas padarė didesnę pažangą bendraudamas su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Penktadienį J. Bidenas savo kolegai iš Prancūzijos pripažino, kad Vašingtonas elgėsi „nerangiai“ sudarydamas šį susitarimą, ir pareiškė: „Neturime geresnio sąjungininko už Prancūziją.“

S. Morrisonas savo ruožtu sekmadienį gynė savo elgesį ir paneigė E. Macrono žodžius, kad Prancūzijos lyderiui per privatų susitikimą birželį buvo meluojama.

„Aš su tuo nesutinku, – pareiškė jis. – Tai netiesa.“

„Mes kartu vakarieniavome. Kaip jau ne kartą sakiau, labai aiškiai paaiškinau, kad įprastinių povandeninių laivų variantas neatitinka Australijos interesų“, – kalbėjo S. Morrisonas.

„Tikrai suvokiu prancūzų nusivylimą. Nesistebiu – tai buvo reikšminga sutartis. Taigi, nenustebau dėl nusivylimo lygio“, – pridūrė jis.

„Neturime geresnės sąjungininkės už Prancūziją“, – sakė J. Bidenas per pirmąjį savo susitikimą su E. Macronu nuo to laiko, kai praėjusį mėnesį įsiplieskė ginčas.

„Tai, kas nutiko, angliškai tariant, buvo nerangu, tai nebuvo padaryta labai grakščiai“, – sakė J. Bidenas žurnalistams po susitikimo Romoje prieš savaitgalį vyksiantį G20 viršūnių susitikimą.

„Man susidarė įspūdis, kad Prancūzija jau seniai buvo informuota, kad susitarimas (su prancūzais) neįvyks“, – kalbėjo jis.

J. Bidenas Prancūziją pavadino „nepaprastai, nepaprastai vertinama partnere... ir galia savaime“, turinčia „tas pačias vertybes“ kaip ir JAV.

Praėjusį mėnesį Australijai pasitraukus iš kelių milijardų dolerių vertės sutarties dėl povandeninių laivų su Prancūzija ir sudarius alternatyvų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis ir Britanija, kilo diplomatinis ginčas.

Įpykusi Prancūzijos vyriausybė slaptas derybas, atvedusias iki susitarimo su Paryžiumi atšaukimo, pavadino „dūriu į nugarą“, o E. Macronas atšaukė savo ambasadorius iš Vašingtono ir Kanberos.

Australija paskelbė apie susitarimą, kai prisijungė prie naujo aljanso su Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis, pavadinto AUKUS – tai viena iš daugelio J. Bideno, laikančio Kinijos keliamų iššūkių atrėmimą vienu svarbiausiu JAV prioritetų iniciatyvų.

Sutartis dėl povandeninių laivų tėra pradžia. Australijos, JK ir JAV bendradarbiavimas apims gyvybiškai svarbius bendro darbo saugumo aukštųjų technologijų srityje aspektus: varžymąsi su vienpartinės valstybės pramonės kompleksu pagal kvantinių kompiuterių, dirbtinio intelekto, medžiagų mokslo ir kitus pajėgumus, iš esmės keičiančius  padėtį. Prisidės daugiau šalių. Pirmoji bus Kanada, pasibaigus jos parlamento rinkimams. Tarp kitų kandidačių – Indija, Japonija, Taivanas ir Pietų Korėja. Kai Naujoji Zelandija pabus iš atlaidžios savistabos, ji pamatys, kad gyvenimas išorėje yra tapęs atšiaurokas.

Tą patį pajus europiečiai. Tačiau iš pastarųjų kelių savaičių galima pasimokyti, kad pasaulis veikia ne Briuselio laiku, kai tenka ilgai konsultuotis, mandagiai atsižvelgti į 27 šalių rinkimų ciklus ir šventus bei neliečiamus savaitgalius, vakarus ir pietų pertraukas. Pasaulio tempas negailestingas, kaip galima suprasti iš Talibano žygio į Kabulą ir Kinijos vadovybės tiesmukų pastangų užsitikrinti karinį pranašumą savo regione. Gyvenančiai Briuselio laiku ES tampa sunku tvarkytis su artimesnėmis grėsmėmis (trapia padėtimi Vakarų Balkanuose, represijomis Baltarusijoje, džihadistais Sachelyje, pilietiniu karu Sirijoje), jau nekalbant apie grėsmes, keliamas tokių galybių kaip Rusija ir Kinija. Rezultatas: kai rimtos šalys atlieka rimtų žingsnių spręsdamos rimtas grėsmes, nerimtosios paliekamos nuošalyje.

Apie naująją sutartį galėjo būti pranešta geriau. Vertinant pagal žemyninės Europos standartus, Prancūzija yra saugumo srities sunkiasvorė. Ji turi savų interesų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Be abejo, apie naująją sutartį galėjo būti pranešta geriau. Vertinant pagal žemyninės Europos standartus, Prancūzija yra saugumo srities sunkiasvorė. Ji turi savų interesų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Priimantys sprendimus Britanijoje ir Amerikoje dabar turėtų skirti laiko ir pastangų, kad pataisytų ryšius su savo kolegomis Paryžiuje.

Tačiau pagrindinė atsakomybė tenka europiečiams. Patikimumo kaina yra pajėgumai – kai europiečiai parodo sugebantys nuosekliai ir ryžtingai naudotis savo diplomatine, ekonomine ir karine galia, jie taip pat rodo esantys vertingi pasaulinio saugumo partneriai. Tai nereiškia nuolankumo anglakalbėms šalims, bet suteikia europiečiams galimybę dirbti kartu su didžiaisiais veikėjais.

Tam niekas netrukdo. Briuselio, Paryžiaus ar Berlyno gatvėse nėra jokių Kinijos ar Rusijos tankų (kol kas). Pinigai taip pat nėra problema. Europiečių silpnumas atspindi politinės valios stygių, kylantį iš jau nuo seno silpnos strateginės kultūros, skatintos dešimtmečius puoselėtų iliuzijų.

Ilgalaikis tikslas turėtų būti rimta partnerystė su JAV ir jų sąjungininkėmis, veikiant Kinijos atžvilgiu. Tačiau gera vieta pradėti būtų Rusija. Kol kas Europa dar gali kliautis Jungtinių Valstijų kariniais įsipareigojimais NATO. Vis dėlto siekiant atremti Kremliaus krečiamas eibes ir brutalumą reikalingas ne vien tik karinis atsakas. Ne NATO darbas tvarkytis su Rusijos energetiniu šantažu, dėl kurio visoje Europoje sparčiai kyla gamtinių dujų kainos, didinančios naštą namų ūkių biudžetams ir skatinančios perspėjimus apie pramonės krizę. ES turi teisinių ir reguliavimo priemonių, kad atsilaikytų. Ji gali daugiau nuveikti, kad atremtų Rusijos dezinformaciją, ypač mirtinai pavojingus prasimanymus ir baisias istorijas apie COVID-19. Be to, ji gali pažaboti nešvarių pinigų srautus.

Šiuo metu ypatingas prioritetas yra rusų, bėgančių nuo Kremliaus represijų prieš nepriklausomą politinę, kultūros ir žiniasklaidos veiklą, saugumas ir gerovė. Jų išvyko šimtai, daugiausiai į šalis greta Rusijos – Lietuvą, Ukrainą, Sakartvelą. Tokių bus ir daugiau. Jiems reikalinga finansinė, socialinė ir psichologinė parama. Visa tai suteikti Europa tikrai būtų pajėgi, ir bent jau būtų žengtas žingsnis šio žemyno vėluojančio geopolitinio atsibudimo link.

„Yra daug atvirų klausimų, į kuriuos reikia atsakyti“, – interviu amerikiečių televizijai CNN sakė U. von der Leyen.

„Su viena iš mūsų šalių narių pasielgta nepriimtinai“, – pridūrė ji.

EK pirmininkė sakė, kad Briuselis norėtų „išsiaiškinti“, kas įvyko, „prieš tęsiant įprastą darbą“.

Pilną interviu su U. von der Leyen CNN žada paskelbti vėliau pirmadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) ir JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) praėjusį trečiadienį paskelbė apie sudarytą naują trišalę partnerystę saugumo srityje – AUKUS.

Pagal šią partnerystę Australija taps vos antra šalimi, gavusia atominių povandeninių laivų su amerikietiškomis technologijomis.

Australija paskelbė atsisakanti didelio, bet vėluojančio ir pabrangusio įprastinių povandeninių laivų pirkimo iš Prancūzijos kontrakto ir iškeičianti jį į amerikietiškus atominius povandeninius laivus.

Šis netikėtas Australijos sprendimas labai papiktino Prancūziją.

Briuselyje diplomatai sakė, kad 27 nares vienijanti ES palaiko Prancūziją šiame ginče, tačiau iki šiol jie viešai nėra pritarę agresyviausiems Prancūzijos komentarams.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) naują partnerystę praėjusią savaitę pavadino „dūriu į nugarą“.

„Šiandien labai pykstu... Tokių dalykų sąjungininkai vieni kitiems nedaro“, – pareiškė jis.

Paryžius atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius iš Kanberos bei Vašingtono, o ES užsienio reikalų ministrai įtraukė šį klausimą į savo susitikimo, rengiamo vėliau pirmadienį Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos išvakarėse, darbotvarkę.

Be to, Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) praėjusią savaitę sakė, kad Paryžius negali pasitikėti Kanbera tebevykstančiose derybose dėl prekybos susitarimo tarp ES ir Australijos. Visgi pareigūnai žada, kad šios derybos nenutrūks.

Kanberai atsisakius milžiniškos povandeninių laivų pirkimo iš Prancūzijos sutarties ir pasirinkus amerikietiškus atominius povandeninius laivus, Paryžius tai ketvirtadienį pavadino „dūriu į nugarą“, o Vašingtoną sukritikavo už elgesį, kuris primena buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) laikus.

Pagal Paryžiaus ir Kanberos sutartį, pastatyti Australijai 12 įprastinių povandeninių laivų buvo pasirinkta Prancūzijos iš dalies valstybės valdoma grupė „Naval Group“.

Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskelbė apie naują Australijos, JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) gynybos aljansą (AUKUS) ir ketinimus Australijai perduoti JAV branduolinių povandeninių laivų technologijas.

Be povandeninių laivų laivyno, AUKUS suvienys jėgas ir dėl kibernetinių, dirbtinio intelekto (DI), ypač taikomojo DI, kvantinės technologijų, tam tikrų povandeninių pajėgumų.

„Dėl šio susitarimo gali būti tam tikras poveikis ar tam tikrų pasekmių, tačiau šiuo metu nenumatau, kad tai turės įtakos sanglaudai NATO viduje“, – reporteriams Atėnuose pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.

„Visų pirma, kiek žinau, Australija yra partnerė, bet nėra NATO organizacijos dalis. Tarp valstybių yra daug susitarimų, galinčių daryti poveikį NATO politiniu požiūriu.“

„Tačiau, kiek galiu matyti, kol kas tai nepakenks kariniam bendradarbiavimui NATO viduje“, – pridūrė jis.

Australijos, JAV ir JK saugumo paktas, kuris plačiai vertinamas kaip skirtas kovoti su Kinijos kilimu, supykdė Prancūziją, kuri prarado sutartį dėl įprastų povandeninių laivų tiekimo Australijai. Šios sutarties vertė 2016 metais, kuomet ji buvo pasirašyta, siekė 50 mlrd. Australijos dolerių (31 mlrd. eurų).

Dėl to Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) penktadienį atšaukė konsultacijoms šalies ambasadorius Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškė „apgailestaujantis“ dėl Prancūzijos ambasadoriaus atšaukimo, tačiau pridūrė: „Artimiausiomis dienomis ir toliau stengsimės išspręsti savo nesutarimus, kaip tai darėme kituose mūsų ilgalaikio aljanso etapuose.“

Pratybose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kovinių narų tarnyba ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“.

Laive buvo sumontuota taktinių užduočių valdymo sistema, į kurią buvo integruota projekto įranga – italų kompanijos „Leonardo“ nuotoliniu būdu pilotuojamo orlaivio valdymo konsolė bei reikalinga ryšių įranga.

Įrangos integravimą atliko Baltijos pažangių technologijų institutas.

Patrulinis laivas „Žemaitis“ kartu su Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos kariniais laivais bei 12 įvairių bepiločių jūrinių sistemų įgyvendino du pratybų scenarijus.

Pirmiausia teko ieškoti greitaeigio katerio, po to teko neutralizuoti povandeninę grėsmę.

Pratybų metu siekta pademonstruoti, kaip skirtingų projekto partnerių sukurtos autonominės ir nuotoliniu būdu pilotuojamos sistemos, veikdamos kartu ore, ant vandens ir po vandeniu, gali pagerinti jūrinės aplinkos suvokimą, perduoti informaciją jūroje ir krante esančioms vadavietėms ir padėti suvaldyti iškilusias grėsmes.

Buvo vykdomas keleto bepiločių greitaeigių pavojingų antvandeninių objektų stebėjimas, užkardymas ir neutralizavimas.

Bepilotės sistemos buvo naudojamos ir aptinkant povandenines grėsmes, tokias kaip priešiškų pajėgų povandeninių laivų veikimas minuojant jūrinėmis minomis ar sprogstamaisiais užtaisais, taip pat priešiškų specialiųjų pajėgų įsiveržimas.

Visa bepiločių sistemų gaunama informacija buvo siunčiama į laivus ir projekto Jūrinių operacijų centrą, įsikūrusį Europos gynybos fondo patalpose Briuselyje.

Tikimasi, kad Baltijos jūroje įvykę bandymai leis pagerinti operacijų vykdymą, suteiks galimybę efektyviau naudoti išteklius ir priimti sprendimus taktiniu bei operaciniu lygmeniu.