Kaip pranešė bendrovė, atsižvelgus į jo rezultatus bus priimami sprendimai dėl veiklos bei investicijų, bet to, duomenys pasitarnaus ir sprendžiant sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink įmonę problemą.

„Atlikę poveikio visuomenės sveikatai vertinimą galėsime ne tik organizuoti verslą taip, kad jo poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, bet ir priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų į poveikio aplinkai mažinimą“, – pranešime teigė Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.

Regionų administracinis teismas sausio pabaigoje atmetė Vilniaus paukštyno prašymą panaikinti agentūros raštus, kuriais ji paukštyną informavo apie du reikšmingus taršos pažeidimus, o per 12 mėnesių padarius ir trečią, bendrovė galėtų netekti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.

Bendrovės komunikacijos vadovė Sandra Vičienė vėliau patikslino, kad šis vertinimas yra atskira procedūra, kurios įmonė  imasi savo iniciatyva. Vertinimas, kuris apims visus padalinius ir visą veiklą, anot jos, yra ilgalaikio bendrovės veiksmų plano dalis, jam ruoštis pradėta jau pernai.

„Kalbant konkrečiai apie gautus raštus iš Aplinkos apsaugos agentūros – gavę informaciją apie pažeidimus, iškart ėmėmės priemonių siekdami užtikrinti atitikimą TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimo normoms. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra atskira procedūra, kurios imamės savo iniciatyva“, – komentare BNS teigė S. Vičienė.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą paukštynas planuoja baigti trečiąjį ketvirtį.

Be to, bendrovė praėjusių metų pabaigoje pradėjo taršos šaltinių inventorizavimą – matuojama įvairių į aplinką išmetamų medžiagų koncentracija visuose padaliniuose.

„Tokiu būdu bus suvaldytas medžiagų išmetimas, galintis sukelti nemalonius kvapus“, – rašoma pranešime.

Vilniaus paukštynas šių metų pradžioje taip pat investavo į mobilią kvapų stebėjimo sistemą, kuri pasirinktoje vietoje realiu laiku 24 valandas per parą stebės ir analizuos pagrindinių cheminių junginių sklaidą ir jų sukeliamą kvapą.

„Konflikto poveikis sveikatai yra katastrofiškas“, o sveikatos priežiūros darbuotojai dirba neįmanomą darbą neįsivaizduojamomis sąlygomis, sakė JT sveikatos agentūros generalinis direktorius, atidarydamas specialiąją PSO vykdomosios valdybos sesiją, skirtą aptarti sveikatos būklę palestiniečių teritorijose.

„Kadangi vis daugiau žmonių persikelia į vis mažesnę teritoriją, perpildymas ir tinkamo maisto, vandens, pastogės ir sanitarinių sąlygų trūkumas sudaro idealias sąlygas ligoms plisti“, – teigė jis.

T. A. Ghebreyesusas kalbėjo, kad esama nerimą keliančių epideminių ligų požymių, o blogėjant padėčiai ir artėjant žiemai manoma, kad rizika dar labiau padidės.

„Gazos sveikatos sistema yra ant kelių ir žlunga“, – sakė PSO generalinis direktorius. Iš 36 ligoninių tik 14 veikia visu pajėgumu ir tik dvi iš jų yra pakrantės teritorijos šiaurėje.

T. A. Ghebreyesusas pridūrė, kad iš pradinių 3 500 ligoninės lovų liko tik 1 400, o dvi pagrindinės ligoninės pietų Gazos Ruože dirba trigubai daugiau, nei turi lovų, jose trūksta atsargų ir prieglobstį randa tūkstančiai perkeltųjų asmenų.

Spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai, pro militarizuotą sieną prasiveržę į Izraelio pietus, nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė įkaitais apie 240 izraeliečių bei užsieniečių.

Reaguodamas į šį išpuolį Izraelis pradėjo atsakomąją oro ir sausumos kampaniją Gazos Ruože, per kurią, „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtais duomenimis, palestiniečių anklave jau žuvo mažiausiai 17 700 žmonių, o dar 48 780 buvo sužeisti.

T. A. Ghebreyesusas teigė, kad nuo spalio 7 dienos PSO patvirtino daugiau kaip 449 išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas Gazos Ruože ir okupuotame Vakarų Krante ir 60 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas Izraelyje. PSO nepriskiria niekam kaltės dėl užregistruotų išpuolių.

„Sveikatos priežiūros darbuotojų darbas yra neįmanomas ir jie atsiduria tiesioginėje ugnies linijoje, – sakė jis. – Apibendrinant galima pasakyti, kad sveikatos priežiūros poreikiai labai išaugo, o sveikatos sistemos pajėgumai sumažėjo iki trečdalio buvusių.“

„PSO dirba Gazos Ruože, kad padėtų fiziškai ir psichologiškai išsekusiems sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie neįsivaizduojamomis sąlygomis deda visas pastangas, – kalbėjo jis. – Nėra sveikatos be taikos ir nėra taikos be sveikatos.“

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas spaudai Vytautas Beniušis informavo BNS, kad per antrą etapą iš gyventojų bus imami kraujo bei šlapimo mėginiai, vyks anketavimas.

Antras tyrimo etapas baigsis ketvirtadienį, po jo bus tiriami gauti rezultatai.

Pirmas tyrimo etapas baigtas liepą – jame dalyvavo 91 iš 100 kviestų ugniagesių gelbėtojų ir 81 iš 200 atrinktų teritorijų gyventojų.

Rezultatus ir rekomendacijas planuojama pateikti kitų metų pabaigoje. Dalyviai, kurie to pageidavo, taip pat gaus asmeninius tyrimų rezultatus.

Tyrimą vykdo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institutas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras. Šių institucijų darbuotojams talkina Nacionalinis kraujo centras.

Anksčiau skelbta, kad šis tyrimas kainuos 399,4 tūkst. eurų.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro buvo paskelbta ekstremali situacija, mieste ji atšaukta balandžio viduryje.

Jūs jau žinote, kad planuodami vaikus turėtumėte pereiti prie sveiko gyvenimo būdo. Reikėtų mesti rūkyti, rečiau vartoti alkoholį, vengti kontakto su žalingais chemikalais. Tai svarbu ir vyrams, ir moterims. Tiesa, moterys šių paprastų taisyklių yra linkusios laikytis labiau, nes vaikus jos išnešioja savo kūnuose. Tuo tarpu vyrai kartais ir nesusimąsto, kad taip pat daro didelė įtaką būsimo vaiko sveikatai.

Dar praeitais metais mokslininkai pastebėjo, kad dėl marihuanos naudojimo spermoje pakinta su autizmu siejami genai. Tai, žinoma, yra svari priežastis perspėti vyrus nepiktnaudžiauti rekreaciniais narkotikais, jei jie planuoja susilaukti vaikų. Tačiau dabar mokslininkai aptiko ir dar kelis svarbius faktorius.

Naujas su pelėmis atliktas tyrimas parodė, kad dėl marihuanos suprastėjusi spermos kokybė paveikia ir palikuonių sveikatą. Pelių patinėliai buvo paveikti kanapių produktais, o tuomet poravosi. Patelės nebuvo paveiktos jokiomis cheminėmis medžiagomis ir maitinosi įprastai. Atsivestų palikuonių smegenyse mokslininkai pastebėjo pakitimus, kurie yra panašūs į tuos, kuriuos sukelia tabakas, pesticidai ar kiti neurotoksinai.

Tie pokyčiai smegenyse yra siejami su gebėjimo mokytis, susikoncentruoti bei įsiminti informaciją. Tiesa, tai nereiškia, kad kanapių mėgėjo vaikai gims su ryškiais smegenų pakitimais, kurie paveiks jų gyvenimo kokybę. Tokių problemų rizika yra didesnė.

Įprastai su pelėmis atliktų tyrimų rezultatų negalima pritaikyti žmonėms. Tačiau šįkart mokslininkai teigia, kad tikėtina, jog tie patys pakitimai būtų pastebėti ir žmonių vaikų smegenyse, jei prieš apvaisinimą tėvas būtų reguliariai vartojęs kanapes. Paprastai tariant, mokslininkai rekomenduoja susilaikyti nuo kanapių vartojimo, jei planuojate susilaukti vaikų. Žinoma, vyrams tai svarbu iki apvaisinimo, motinoms – visu nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Šiandien su plastiku susiduriame visur. Šios medžiagos neįmanoma išvengti. Iš jos gaminami drabužiai, talpyklos, buteliai, elektronikos gaminiai, maisto padėklai, puodeliai ir dažai. Nuo jo priklauso mūsų automobiliai, kompiuteriai, stogai ir nuotekų vamzdynai. Plastikas – visame pasaulyje populiariausia pakavimo medžiaga. Ant jo miegame, jį dėvime ir į jį žiūrime. Vienaip ar kitaip mūsų kūnai su juo kontaktuoja visą parą.

Plastiko nauda visuomenei nenuginčijama, bet ši viena sėkmingiausių žmonijos sukurtų medžiagų išlieka šimtmečiais. Veikiama saulės šviesos, deguonies arba bangų ji biologiškai nesuyra, bet skyla į vis smulkesnius gabalėlius, kol mikrodalelės ir net nanodalelės patenka į mitybos grandinę, orą, dirvožemį ir geriamąjį vandenį.

Tyrimai rodo didelį užterštumą

Per vieną tyrimą 95 proc. suaugusiųjų, tirtų JAV, šlapime buvo aptikta kancerogeninės cheminės medžiagos bisfenolio A. Septyniose šalyse, ištyrus vandentiekio vandenį, 83 proc. visų mėginių aptikta plastiko mikropluošto. Praėjusią savaitę paskelbtas tyrimas atskleidė, kad plastiku užteršta daugiau kaip 90 proc. buteliuose parduodamo geriamojo vandens mėginių, kuriuos pateikė 11 skirtingų prekės ženklų. O šių metų pradžioje išsiaiškinta, kad Teimo upėje Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje, kubiniame metre nuosėdų yra 517 tūkst. plastiko dalelių – tai kone dvigubai viršija iki šiol didžiausią visame pasaulyje aptiktą koncentraciją.

Kuo daugiau tyrimų, tuo dažniau plastiko aptinkama ir mūsų organizme.

Kuo daugiau tyrimų, tuo dažniau plastiko aptinkama ir mūsų organizme. Mokslininkai, kadaise įspėję dėl oro taršos, kurią kelia mirtinos dyzelinių transporto priemonių išmetamos dalelės, dabar išsiaiškino, kad ant mūsų miestų lyja plastiko mikrodalelėmis, taip pat jos patenka į orą iš automobilių ir statybos aikštelių, skalbinių virvių ir maisto pakuočių. Gali būti, kad patalpose užterštumas plastiku dar didesnis nei lauke: išskalbus vieną sportinį kostiumą arba kelis sintetinės tekstilės gaminius į orą patenka tūkstančiai mikropluošto dalelių.

Mokslininkai spėja, kad jei mes galime įkvėpti šių mikrodalelių, nanodalelių bei pluoštų, labai tikėtina, kad jos patenka į kraujotaką, plaučių audinius ir motinos pieną arba kaupiasi žarnyne ir kvėpavimo sistemose. Galbūt tam tikros mikrodalelės pasišalina iš organizmo nedarydamos žalos, bet dalis gali būti pavojingos. Manoma, kad daugelis yra kancerogeninės arba trikdo hormonų pusiausvyrą.

Trūksta žinių apie žalą

Visuotinai sutariama, kad dar labai menkai žinome, kokį poveikį plastiko mikrodalelės daro žmogaus sveikatai, todėl būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų. Nežinome, kuo rizikuojame kasdien iš butelių ar čiaupų gerdami užterštą vandenį. Nė nenutuokiame, kiek plastiko suvalgome ar įkvepiame ir kokį poveikį šis kontaktas su pavojingomis plastiko dalelėmis padarys ilguoju laikotarpiu. Nežinome, kokia koncentracija yra saugi suaugusiesiems ir kūdikiams. Vis labiau nerimaujama, kad nepakankamai ištirtos plastiko mikrodalelės kenkia sveikatai žmogaus organizme išskirdamos daug nuodingų cheminių medžiagų.

Jau seniai žinoma, kad tam tikri priedai, suteikiantys plastikui lankstumo, skaidrumo ar patvarumo, yra chemiškai pavojingi, bet tik nedaugelis jų buvo išbandyti su žmonėmis. Tam tikrose šalyse kai kurios šių medžiagų uždraustos, bet reguliavimas nenuoseklus ir cheminių medžiagų gamintojai nesunkiai randa būdų apeiti taisykles naudodami ne mažiau pavojingus pakaitalus.

Dabartinių priemonių nepakanka

Nepakanka badyti pirštais į plastikinius butelius, kavos puodelius arba kosmetikos gaminiuose aptinkamus mikrokaroliukus. Valdžia privalo kuo skubiau sudaryti išsamų kovos su plastiku planą. Pradžiai būtų neblogai uždrausti visus plastikinius maišelius ir vienkartines pakuotes, bet to tikrai nepakaks, theguardian.com rašo J. Vidalas.

Pasak jo, reikia mažinti plastiko gamybą ir ieškoti pakaitalų. Reguliuotojai privalo apsvarstyti, kaip užuot draudus pavienes pavojingas chemines medžiagas pamažu išstumti ištisas jų grupes, o vartotojams reikia padėti suprasti, su kuo jie susiduria ir ką galima perdirbti, kompostuoti ir deginti.

XX a. šeštajame dešimtmetyje pasaulyje kasmet būdavo pagaminama maždaug 2 mln. tonų plastiko. Dabar šis skaičius siekia 330 mln. tonų, o iki 2050 m. turėtų patrigubėti, tad, norint įveikti plastiko krizę, nepakanka sugrąžinti kelis plastikinius butelius.

Šiuo metu žinomos 152 asbesto atmainos, iš kurių dažniausiai gamtoje aptinkamos yra chrizotilas (90 proc.), amozitas, krocidolitas. Dėl tokių fizikinių-cheminių savybių kaip atsparumas aukštai temperatūrai, vandeniui, cheminių medžiagų poveikiui, skaidulų elastingumo, asbestas jau nuo seno buvo vertinamas ir gana plačiai pritaikomas. Asbestcemenčio gaminiai buvo plačiai naudojami gaminant beslėgius vamzdžius, termoizoliacines medžiagas įvairius ekranus, laivų dervas.

Dar 1976 m. buvo ištirtas asbesto kancerogeniškumas žmogui ir gyvuliams. Asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį  sukelianti medžiaga. Pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštos aplinkos oru. Normaliomis sąlygomis asbestcemenčio gaminiuose esantys asbesto plaušeliai yra tvirtai sulipę su pagrindu ir į aplinką neišsiskiria. Plaušeliai atitrūksta ir į aplinką patenka pažeidus asbestcemenčio gaminių vientisumą dėl ilgos eksplotacijos, veikiant atmosferos veiksniams, vykdant remonto, griovimo ar statybos darbus.

Plaušeliai ilgesni už 5 mikronus yra patys pavojingiausi. Patekę į kvėpavimo takus ir plaučius jie gali sukelti retą ligą – mezoteliomą, rečiau – skrandžio, žarnyno ar gerklų vėžius. Mezotelioma skatina plaučių vėžio atsiradimą. Rūkymas šią riziką padidina dar daugiau kaip 10 kartų. Dėl ilgalaikio kontakto su asbestu (10-15 metų) gali išsivystyti asbestozė. Asbesto plaušelių sukeliamos ligos žmogaus organizme vystosi lėtai, jų simptomai gali pasireikšti tik po 30-40 metų.

Didžiausias rizikos kontingentas yra stogdengiai, keičiantys seną šiferinę stogų dangą, statybininkai, atliekantys statybos, šiluminių trasų remonto darbus, kur asbestas naudojamas kaip izoliacinė medžiaga. Susirgti gali ir žmonės, turintys atsitiktinį kontaktą, pvz. neatsargiai kraunant ar sandėliuojant asbesto turinčius gaminius, atsitiktinai patekus į aplinką, kurioje yra asbesto plaušelių.

Nuo 2005 m. Lietuvoje uždrausta naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius, tačiau jo dar daug yra mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Didžiausią dalį sudaro ant pastatų esantys šiferiniai stogai. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai primena, kad norint apsisaugoti nuo asbesto kenksmingo poveikio, negalima šiferio dangos laužyti, skaldyti, naudoti nuo asbestcementinio stogo nubėgusio vandens.

Būtina surišti laisvus plaušelius, galinčius patekti į gyvenamą aplinką. Norint šalinti asbesto turinčius gaminius, būtina prieš tai juos sudrėkinti vandeniu ar sutepti su specialiomis plaušelius suriebalinančiomis medžiagomis. Stogams naudojamus lakštus, norint apsaugoti nuo įtrūkimų, galima nudažyti. Dirbantiems su asbestu būtina naudoti patikimas asmens apsaugos priemones – kvėpavimo takų apsaugą (respiratorius), specdrabužius su gobtuvu, darbinius batus (be raištelių), nerūkyti darbo vietoje, o vietoje asbesto naudoti jo pakaitalus – mineralinę vatą, plastikinius vamzdžius, beasbestinį šiferį. Geriausia asbesto turinčių produktų šalinimą patikėti specialistams, kurie saugiai išgabens asbesto turinčias atliekas į asbesto atliekų laikymo aikštelę.

– Sistemų medicina – terminas, kurį žino vos vienas kitas mūsų šalies gydytojas, o pažangiosiose pasaulio klinikose tai yra sveikatos išsaugojimo ir ligų diagnostikos pagrindas. Gal primintumėte, kas tai yra?

– Požiūris į gyvenseną ir mediciną pastaruoju metu kinta. Į gydymo teoriją ir praktiką vis aktyviau skverbiasi holistinė medicina. Iki šiol pas mus ligonių gydymo metodika rėmėsi organų medicina. Tačiau negalima žmogaus sveikatos vertinti vien dalimis. Juk organizmas yra vientisas, organų veikla susijusi, jie veikia vienas kitą. Sistemų medicina, kurią apima bent jau reguliacinės ir bioenerginės sistemų bei organizmo struktūros vienovė, padeda surasti ir gilumines, ir išorines ligų priežastis.

– Kodėl pas mus netaikomi šie metodai?

– Pirmiausia todėl, kad nerengiami sistemų medicinos specialistai. Ši disciplina dėstoma tik Slaugos ir Visuomenės sveikatos fakultetų studentams, ir tai vos vieną semestrą arba studentams ją pasirinkus savanoriškai. Kitų universitetų studentai iš viso neturi žinių apie holistinę ir sistemų mediciną. Apie tai išgirdę, susidūrę su ja, atlikdami praktines užduotis, studentai labai susidomi šiomis idėjomis, jas sugeria tarsi perdžiūvusios kempinės, parašo labai gerus referatus. Tai džiugina.

– Ką aiškinate studentams?

– Negalima žiūrėti į žmogų, tarsi jis būtų suskirstytas į atskiras dalis: širdį, plaučius ir kitus atskirus organus. Juos visus jungia smegenys, reguliacinė sistemų funkcija. Pagrindiniai komponentai yra trys: reguliacinė sistema, bioenerginė, kurią sudaro širdis, kraujagyslių sistema, ir struktūra – mūsų visas organizmas bei atsakingi už funkcijas raumenys, kaulai. Visi trys komponentai turi būti vertinami kartu, nes vienas kitą papildo. Jei viena sistema ima šlubuoti, kitos mobilizuojasi, kad įjungtų rezervus jai padėti. Todėl bet kurios patologijos negalima vertinti atskirai. Tarp sistemų turi būti darna – tik tuomet žmogus bus sveikas.

– Jūs, mokslininkai, tą darną gebate nustatyti?

– Vienoje mūsų universiteto laboratorijų, Kardiologijos institute, atliekame tyrimus, kaip širdies veikla reaguoja į fizinį krūvį. Tai veloergometrija, metodas, kuris taikomas mūsų gydymo įstaigose. Tiriamasis mina stacionaraus dviračio pedalus, prijungtais elektrodais kas minutę didinamas krūvis. Užfiksuojamas širdies dažnis, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis. Vertinamas krūvio didėjimo poveikis širdžiai ir, jį nutraukus, širdies veiklos sugrįžimo į normalią būklę režimas. Visais etapais turi reaguoti visos sistemos. Tai labai svarbus, integruojantis viso organizmo reakcijas vertinimas. Taigi mes vertiname struktūrinę, periferinę, reguliacinę ir aprūpinančiąją – kardiovaskulinę sistemas. Jos visos trys veikia kartu, viena kitą kompensuoja.

Jei kiekvieną atskirai vertins kardiologas, fiziologas bei psichologas ir savo srityse nukrypimų nematys, padarys išvadą, kad žmogus sveikas. Tačiau šiai sveikatos sąlygai būtina darna tarp sistemų. Mes tai vertiname. Pastebėję trikdžių, ieškome gilesnių priežasčių.

Štai, pavyzdžiui, neseniai vienai tirtai moteriai, vertindami jos reakciją į krūvį, nustatėme, kodėl ji dūsta dirbdama fizinį darbą ar mankštindamasi, nors širdis sveika. Pasirodo, fizinio krūvio metu moters kraujyje nepadaugėja tirotoksino, kurį ji vartoja dėl pašalintos skydliaukės.

– Nuostabu, kai tiksliai nustatoma negalavimų priežastis. Kodėl tai netaikoma praktiškai?

– Galbūt per mažai aktyvūs esame, stengiamės labiau gilintis į mokslą, o ne populiarinti jį, lendame ne platyn, o gilyn. Bet jau laikas apie tai garsiai kalbėti ir universiteto, ir respublikos mastu. Beviltiškai atsiliekame nuo pasaulio.

Bet jau laikas apie tai garsiai kalbėti ir universiteto, ir respublikos mastu. Beviltiškai atsiliekame nuo pasaulio.

– Specialistų rengimas – universiteto kompetencija? Ar tam reikia papildomų lėšų?

– Lėšos paskirstomos pagal programas, dėstomus dalykus. Nemanau, kad reikia papildomo finansavimo. Labiau trūksta drąsos įsileisti naujų vėjų. Šios problemos būdingos viso pasaulio aukštajam mokslui. Universitetas yra mokymo, mokslo ir praktikos institucija, bet labiau susikoncentruoja į dėstymą, studijas, o kitas sritis palieka nuošalėje. Paprasčiau dėstyti tai, ką darai daugelį metų. Vidinis sustabarėjimas stebimas visame  pasaulyje.

Neseniai pas mus lankėsi Mechiko sveikatos apsaugos ministras. Kalbėjome apie endobiogeninės medicinos plėtrą. Tai tas pats kompleksinių sistemų teorijos taikymas medicinoje, tik kiek kitu aspektu. Trumpai tariant, tai sistemų medicina. Kai paklausėme, ar Meksikos universitetai rengia šios srities specialistus, ar einama ta kryptimi, mums atsakė, kad su universitetais nesusikalba. Specialistai rengiami tik privačia iniciatyva, nes verslas jaučia nišą ir greičiau ją užpildo, o universitetai dirba inertiškai.

Oksfordo, Masačusetso ir kai kuriuose kituose institutuose skiriama kreditų sisteminės medicinos studijoms, yra atskirų šios srities mokslo institucijų. Pas mus su verslu prasčiau – jis visiškai nestimuliuoja mokslo. Judėjimas vyksta entuziastų dėka: seminarai, paskaitos organizuojama savaitgaliais. Štai kartą per tris mėnesius pas mus atvyksta vienos Čikagos ligoninės vadovas skaityti mums paskaitų apie sistemų mediciną. Šių žinių pirmiausia reikia šeimos gydytojams. Judėjimą remia mecenatas Nicolas Ortizas iš Prancūzijos, IKI parduotuvių tinklo Lietuvoje įkūrėjas, atvyksta lektorių iš Meksikos, kitų pasaulio šalių.

– Mūsų sveikatos sistemos organizatoriai ir politikai prie to neprisideda?

– Ne. Jie, ko gero, nežino, kad darna turi būti ne tik žmogaus organizme, bet ir tarp žmogaus bei aplinkos. LSMU jau dešimtmetį bendradarbiauja su JAV Kalifornijos širdies matematikos institutu. Mūsų darbai – naujų diagnostinių metodikų ir technologijų, pagrįstų ne statistiniais vertinimais, o algebrine, matricine analize, kūrimas, atlikti drauge su KTU matematikais profesoriumi Zenonu Navicku, akademiku Minvydu Ragulskiu, sudomino amerikiečius. Jie įsitikino, kad mūsų mokslinis potencialas yra stiprus. Pasitikėdami mumis, amerikiečiai atsiuntė labai daug duomenų, kad juos išanalizuotume. Sukūrėme algoritmus, kaip vertinti kiekvieno asmens jautrumą magnetiniam laukui. Vertindami tai, Kalifornijos širdies matematikos instituto mokslininkai Lietuvai padovanojo labai brangų magnetometrą. Jį įkurdinome Baisogaloje, kad būtų toli nuo triukšmo šaltinių. Šis aparatas matuoja labai žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimus, aplinką aprėpia 300 km spinduliu, per 1 sek. magnetinį lauką fiksuoja 130 kartų. Pasaulyje tokių magnetometrų yra tik šeši.

– Kokią naudą tai duoda?

– Žemės magnetinis laukas svyruoja skirtingais dažniais. Jie veikia žmogaus organizmą: moduliuoja širdies, smegenų veiklą, medžiagų apykaitą. Praėjusiais metais kartu su profesoriumi Rimtautu Gudu atlikome eksperimentą: pagal lytį ir amžių registravome pacientus, dėl patirtų traumų patekusius į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Paaiškėjo, kad tuomet, kai vietinis lokalus magnetinis laukas sumažėja, į Skubios pagalbos skyrių pasipila senukai, nes sutrinka jų koordinacija. Žmonės neišlaiko pusiausvyros, griūva ir susižaloja. Vadinasi, tam tikrų dažnių magnetinis laukas stimuliuoja, priduoda energijos. Stimuliacijos stoka lemia senukų traumatizmą. Jaunimas, padidėjus magnetiniam laukui, tampa pernelyg aktyvus. Būtent tuo laikotarpiu į Skubios pagalbos skyrių patenka daug nukentėjusiųjų muštynėse, autoavarijose, viršijusių greitį.

Dėl magnetinio lauko poveikio didėja sergamumas ir net mirtingumas. Turint galimybes jį matuoti ir vertinti, lieka visa tai pritaikyti klinikinei praktikai ir ligų prevencijai. Sumažėjus šio lauko intensyvumui, vyresnio amžiaus žmones nuo traumų gelbėtų paprasčiausi magnetinio lauko simuliatoriai, jau paplitę Vakarų šalyse. Ten kuriamos technologijos  elektromagnetiniams pojūčiams vertinti ir kvantinės rezonansinės sistemos, kurios generuoja magnetinį lauką, priderina jį prie individo.

– Nuo ko priklauso organizmo jautrumas magnetiniam laukui?

– Nuo žmogaus būsenos, streso lygio. Staiga pakeitus geografinę vietą, išsiderina adaptaciniai mechanizmai. Reikia laiko, kad organizmas prisitaikytų prie pakitusių magnetinio lauko virpesių. Norint greitų rezultatų, organizmui reikia pagalbos. Rio de Žaneiro olimpiadoje mūsų sportininkams ji nebuvo suteikta, pokyčiai nediagnozuoti ir nevertinti, todėl rezultatai nebuvo geri.

Į Sidnėjuje 2000 m. vykusią olimpiadą kartu su sportininkais vyko LSU profesorius Jonas Poderys. Jis vertino olimpiečių adaptaciją. Balansui atkurti taikė įvairius metodus. Vieni paprasčiausių – organizmo papildymas mikroelementais, psichofiziologinė korekcija, miego visavertiškumo atkūrimas. Medalių Sidnėjuje laimėta daug daugiau nei Rio de Žaneire. Sporto fiziologų ir psichologų patarimai olimpinių žaidynių dalyviams yra būtini. Jei atvykęs į kitą kontinentą sportininkas jau kitą dieną turi startuoti, geriau varžybose visai nedalyvauti.

– Tai įrodyta moksliniais tyrimais, kuriuos atliekate ir jūs?

– Šiemet pavasarį atlikome eksperimentą kartu su vokiečiais. Elektrokardiograma registravome širdies veiklą, elektroencefalograma – smegenų ir stebėjome magnetinį lauką. Vertinome, kaip visa tai koreliuoja, kaip žmogaus organizmas integruojasi į aplinką. Įrodyta ir tai, kad neišsimiegojus, nepakankamai pailsėjus žmogaus organizmo ryšys su Žeme susilpnėja.

– Visa tai atliekama mokslo tikslams?

– Tyrimų išvados tarnauja visuomenei, jau dabar padeda suprasti kai kuriuos mūsų pojūčius, diktuoja elgseną. Visiems prieinamame Kalifornijos širdies matematikos instituto tinklalapyje pateikti JAV, Saudo Arabijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir mūsų šalyje esančių magnetometrų parodymai. Iš jų akivaizdu, kad kintamo elektrinio lauko virpesiai naktį nurimsta, rytą, pradedant aušti saulei, suintensyvėja. Štai todėl reikia eiti miegoti vakare, o ne paryčiais.

Nuo senovės paisėme Žemės dėsnių. Tai mus saugojo. Visa gyvoji gamta į tai atsiliepia: ir augalai, ir gyvūnai. Tai įrodoma ir dabar, bet tos žinios mūsų sveikatos palaikymui nelabai taikomos. Pavyzdžiui, Kalifornijoje atliekami tyrimai su augalais. Ant raudonmedžio pakabinti davikliai rodo, kaip jis reaguoja į magnetinio lauko pokyčius. Akivaizdu, kad reaguoja.

– Mums belieka reaguoti į mokslo įrodytus dėsnius ir daryti išvadas, jei norime būti sveiki?

– Manau, reikia pradėti nuo švietimo, tai mes LSMU jau darome.

Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai. Dažnai ją kuriant vadovaujamasi ekonominiais, technologiniais ar politiniais prioritetais, o į tokius aspektus kaip žmogaus sveikata, gerovė, socialiniai ir ekologiniai aspektai neatsižvelgiama ar atsižvelgiama menkai.

Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms. Ilgainiui susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad pakeitimai pridarė nenumatytų nemalonumų, nepatogumų, netgi kenkia aplinkos darnai. Tą patį galima pasakyti apie civilizacijos poveikį žmogaus sveikatai: kartu su komfortu žmogų užklupo neigiamos pasekmės sveikatai. Civilizuotas žmogus, gerai įvaldęs modernias technologijas, netapo sveikesnis. Priešingai, serga lėtinėmis ligomis, alergijomis, skundžiasi psichinė sveikata, naujomis civilizacijos ligomis, kurių neįveikia neabejotinai didelę pažangą daranti ir labai brangiai kainuojanti medicina.

Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos. Visgi įvertinti atskirų aplinkos veiksnių įtaką konkrečiai ligai yra sudėtinga, nes dažniausiai ligos priežastis yra ne vienas, o keli faktoriai.

Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų. Pirmiausia – natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt.

Prie šių veiksnių žmogaus organizmas yra visiškai prisitaikęs ir turi tinkamus kompensavimo mechanizmus, todėl žalingai jie gali veikti tik ypatingomis aplinkybėmis. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos natūralių gamtinės aplinkos veiksnių gyvenamojoje aplinkoje vis mažėja ir jie keičiami dirbtiniais.

Dirbtinę aplinką sudaro miestai bei butai, kuriuose gyvename, darbo sąlygos, kultūrinės pramogos ir pan. Šių veiksnių nuolat daugėja. Daugelis jų atsirado visai neseniai, todėl žmogaus organizmas dar neturi kompensavimo mechanizmų ir naujų veiksnių poveikis turi didelę įtaką sveikatai.

Be to, didelę reikšmę turi ir socialinė-ekonominė aplinka: visuomenės kultūra, išsilavinimas, materialinės sąlygos, individo įpročiai bei prietarai.

Žmogus gyvena ne vienas. Su kitais žmonėmis jis susijęs tam tikrais ryšiais. Tai sudaro psichinę aplinką. Nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Netinkamos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę tiek fizinei, tiek psichinei žmonių sveikatai. O sąveika tarp būsto ir gyvenamosios aplinkos veiksnių bei sveikatos yra sudėtinga ir kompleksinė.

Kompleksinė būsto ir sveikatos sąveika pasireiškia tiek medicininėje, tiek erdvinėje-funkcinėje plotmėje. Medicininiu požiūriu sveikatą veikia būsto fiziniai (tokie kaip fizikiniai, cheminiai, biologiniai faktoriai), psichiniai ir socialiniai veiksniai, poveikį turi tokie aplinkos aspektai kaip gerovė, tinkamumas, nelygybė ir saugumas.

Nors gyventojus veikia įvairūs veiksniai, tačiau daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe. Neigiamą įtaką sveikatai gali daryti bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir struktūra.

Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat oro drėkintuvuose ir pan., kondicionieriuose gali veistis legionelės, sukeliančios legioneliozę. Bakterijas, virusus ore gali paskleisti sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.

Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais, dažnai skundžiasi negalavimais, kurie dingsta palikus patalpas. Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys vadinamas „nesveiko pastato sindromu“. „Nesveiko pastato sindromui“ nebūdingi specifiniai požymiai, taip pat nėra tam tikrų cheminių ar biologinių medžiagų, kurios sukeltų šį sindromą.

Cheminių medžiagų koncentracija, galinčių paveikti žmonių sveikatą, patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą, iškart po atliktos patalpų apdailos, kambarį ar patalpą įrengus naujais baldais. Po tam tikro laiko cheminių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų impregnantų pradeda mažėti.

Apskritai įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, oras turi turėtų nuolatos cirkuoliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.

Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekamas patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimas. Senesni pastatai vėdinami natūraliai per atidaromus langus, orlaides, natūralios traukos kanalų angas. Daugumos senos statybos daugiabučių namų langai nesandarūs, todėl prarandama šiluma, tačiau į patalpas nuolat patenka gryno oro. Oro cirkuliacija suprastėja renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema. Masinio susibūrimo patalpose (konferencijų salėse, darželiuose, mokyklose, ligoninėse, bibliotekose ir kt.) modernios ventiliacinės sistemos neįrengtos arba neveikia. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Didėja rizika užsikrėsti oro lašelinėmis infekcijomis.

Saugią bei sveiką aplinką Lietuvos gyventojai turi kurti patys, kadangi niekas už juos to nepadarys. Tam tikrų priemonių, kad gyventojai geriau jaustųsi savo būstuose, turėtų imtis ir savivaldybės, t.y. reikalauti, kad įmonės atliekančios senų pastatų renovacijos ir apšiltinimo programas, atliktų tinkamai.