Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį registravo šalies vadovą G. Nausėdą savarankišku kampanijos dalyviu gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Kaip pranešė VRK, dokumentus penktadienį priešpiet elektroniniu paštu pateikė G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas.

Buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys ir tuometinis prezidento G. Nausėdos patarėjas vidaus politikos klausimais P. Mačiulis pernai gegužę  pasitraukė iš pareigų kilus klausimams dėl šios savivaldybės politikų išlaidų pagrįstumo.

P. Mačiulis Kauno taryboje dirbo dvi kadencijas nuo 2011 iki 2018 metų.

Per dvi kadencijas tuometinis Kauno politikas gavo 31,2 tūkst. eurų kompensacijų. Didžiausią jo išlaidų dalį sudarė transporto paslaugos – 22 563 eurai arba 313 eurų per mėnesį, išlaidos paštui siekė 4419 eurus, internetui – 1566 eurus,  kanceliarinės išlaidos – 1038 eurus, telefono – 1612 eurų,

Pasak P. Mačiulio, bendras jo, kaip tarybos nario veiklos išlaidų vidurkis per mėnesį sudarė 433 eurus.

Aštuoni registruoti politinės kampanijos dalyviai

G. Nausėda yra jau aštuntasis registruotas politinės kampanijos dalyvis, ketinantis dalyvauti prezidento rinkimuose.

Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės partijos, kurios planuoja kelti kandidatus į prezidentus. Taip pat – teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys išsikelti savarankiškai ir kandidatuoti į valstybės vadovo poziciją.

Politinės kampanijos dalyvių registracija baigsis vasario 19 dieną.

Neužsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais rinkimuose dalyvauti negalės.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 12 dieną.

G. Nausėda, remiantis naujausiais visuomenės apklausų rezultatais, sulauktų didžiausio rinkėjų palaikymo. Populiariausių kandidatų trejetuke taip pat yra apie dalyvavimą rinkimuose pranešę advokatas Ignas Vėgėlė bei valdančiųjų konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose žada kelti buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ –  buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.

Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, „Laisvė ir teisingumas“ – savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.

Liberalų sąjūdis apsisprendė kandidato nekelti.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, medikas Eduardas Vaitkus, Zenonas Andrulėnas.

VRK atsisakė politinės kampanijos dalyviu registruoti riaušių prie Seimo byloje teisiamą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas.

„Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, kad jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje iš jo patarėjo pareigų pasitraukusį Povilą Mačiulį.

„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kokiame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, situacija šiuo metu kelia didelį pavojų valstybės stabilumui, nes atskirų ministrų problemos tampa premjerės Ingridos Šimonytės bei visos Vyriausybės problemomis.

„Abejonės, jeigu jų nebus pajėgta išsklaidyti labai aiškiais įrodymais, liks, nes jau ir šiandien yra pasėta labai daug abejonių“, – sakė G. Nausėda.

Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, kad jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas.

Buvęs Kauno vicemeras P. Mačiulis iš pareigų pasitraukė viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl Kauno savivaldybės savivaldybės politikų, tarp kurių – keletas esamų ministrų, išlaidų pagrįstumo.

Apie tai, kad įteikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, pranešė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Taip ji pasielgė praėjusią savaitę visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad dabartinės ministrės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Kauno taryboje taip pat yra dirbęs kultūros ministras Simonas Kairys bei finansų ministrė Gintarė Skaistė. BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

Visi ministrai teigia pinigus leidę darbo reikmėms, tačiau nevedę išlaidų apskaitos, kad galėtų jas pagrįsti.

Prezidentas sakė, kad ankstesnės kadencijos Sauliaus Skvernelio ir šios Vyriausybės politinės kultūros suvokimai yra „stebėtinai panašūs“.

„Atrodytų, kad šios Vyriausybės koalicijos sutartyje buvo įrašyti labai teisingi ir labai prasmingi žodžiai, kad savo skaidrumo standartais – aukščiausiais skaidrumo standartais – mes sugrąžinsime pasitikėjimą politika ir valdžios institucijomis. Tai, deja, aš priverstas konstatuoti, kad šiandien realybė labai smarkiai skiriasi nuo tų deklaracijų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis ragino politikus neatidėliojant apsispręsti dėl naujo būdo savivaldybių tarybų nariams kompensuoti už darbą. Šalies vadovo teigimu, tam gali būti įvairių formų, tačiau tai turi būti atlyginimas.

„Tai gali būti įvairūs pasiūlymai: tai gali būti fiksuota suma, galbūt diferencijuota pagal savivaldybių dydį, kaip kad šiandien yra merų atlyginimai diferencijuoti, nes klausimų mastas ir gylis yra skirtingas. Ir kad nebekiltų daugiau jokių klausimų, nebereikėtų ten jokių čekių tvarkytis ir taip toliau“, – sakė prezidentas.

Kadenciją baigusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį komentuodama švietimo ministrės išlaidų Kauno taryboje situaciją, pareiškė, kad jai esant pareigose „tokių situacijų nebūtų buvę“.

G. Nausėda tvirtino priimantis tai „kaip juoką, bet nelabai vykusį“, priminęs, jog aptarinėjama situacija tarybose vyko būtent D. Grybauskaitės valdymo laikotarpiu.

Perklaustas, jog greičiausiai kalbama apie J. Šiugždinienės delsimą trauktis, G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, „kokie yra, kokie buvo buvusios prezidentės santykiai su konservatorių Vyriausybe, kokie yra mano santykiai“.

„Jie dinamiški, jie įdomūs – pagyvensim, pamatysim“, – kalbėjo prezidentas.

„Šiandien pasirašiau savo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio atsistatydinimo pareiškimą“, – feisbuke pranešė G. Nausėda.

Buvęs Kauno vicemeras P. Mačiulis iš pareigų pasitraukti nusprendė viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl Kauno savivaldybės savivaldybės politikų, tarp kurių – keletas esamų ministrų, išlaidų pagrįstumo.

„Atsistatydindamas iš pareigų Povilas aukštai iškėlė politinės kultūros kartelę. Susiklosčiusioje situacijoje bet kokie šešėliai, įrodymų trūkumai keltų problemų dirbant“, – teigia prezidentas.

„Gerbiu šį jo sprendimą. Jei Povilo poelgis paskatins kitus politikus iš naujo įvertinti situaciją ir asmeniškai prisidėti prie politinės kultūros Lietuvoje keitimo, išvengsime žmonių nepasitikėjimo ne tik atskirais ministrais ar Vyriausybe, bet ir visa demokratine politine sistema“, – rašė jis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologės Ainės Ramonaitės teigimu, P. Mačiulio atsistatydinimas buvo „geras ėjimas“ apsaugant prezidentą, o jam šiose situacijoje geriausia būtų reaguoti teikiant įstatymo pataisas, kurios užkirstų kelią galimai neskaidriam išmokų naudojimui.

„Tai yra neblogai apgalvotas žingsnis, aš anksčiau sakiau, kad prezidentas nėra geroje pozicijoje kritikuoti Vyriausybę arba net reikalauti (švietimo – BNS) ministrės Jurgitos Šiugždinienės atstatydinimo vien dėl to, kad jo komandoje yra žmogus, dirbęs Kauno miesto savivaldybės taryboje“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Urbonaitė.

Mes nežinome, kaip reaguos prezidentas, bet šitas P. Mačiulio žingsnis atrišo jam rankas.

Politologė teigė, kad „P. Mačiulio pasiaukojimas atrodo neblogai“, nors dar neaišku, ar šį prašymą tenkins prezidentas, bet patarėjas demonstruoja prisiimantis atsakomybę ir saugantis šalies vadovo reputaciją.

„Mes nežinome, kaip reaguos prezidentas, bet šitas P. Mačiulio žingsnis atrišo jam rankas. Prezidentas kaip tik dabar gali parodyti savo vaidmenį, kritiškumą, nes tikrai Vyriausybės padarytos klaidos yra vertos tos kritikos“, – kalbėjo politologė.

VU TSPMI politologė A. Ramonaitė komentuodama P. Mačiulio atsistatydinimą sako, kad tai buvo „geriausia ir korektiškiausia, ką galima padaryti šioje situacijoje“.

Ji taip pat teigė, kad susidariusi situacija „yra labai kebli, nes daugybė žmonių į tai įsipynę“, ir problema yra sisteminė, o prezidento geriausias sprendimas būtų teikti pataisas, kaip problemą spręsti sistemiškai.

„Man atrodo, kad šioje situacijoje geriausia būtų tiesiog inicijuoti teisinius pokyčius, kurie ateityje sutvarkytų šią situaciją, nes bandant vieni kitus kaltinti užsisuka ratas, nei viena partija nelieka čia švari, nei vienas politikas ir jo aplinka“, – BNS sakė A. Ramonaitė.

Prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais P. Mačiulis ketvirtadienį paskelbė pasitraukiantis iš pareigų kilus klausimams dėl Kauno miesto savivaldybės politikų išlaidų pagrįstumo.

Feisbuke jis paskelbė nesijaučiantis nusižengęs, tačiau nenorintis apsunkinti prezidento veiklos, nes jo darbas Prezidentūroje „gali sukelti įvarių interpretacijų ir neigiamų reakcijų“.

P. Mačiulis Kauno taryboje dirbo dvi kadencijas nuo 2011 iki 2018 metų. Jis patvirtino pats nekaupęs išlaidų ataskaitų ar jas pagrindžiančių kvitų, nes „to nereikalavo savivaldybėje galiojanti tvarka“, tačiau paskelbė ataskaitų suvestinę. Pagal Kauno savivaldybės pateiktus dokumentus jis nurodo per dvi kadencijas gavęs 31,2 tūkst. eurų kompensacijų.

Apie išmokų šalies savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Jam paskelbus, jog švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė 2019–2020 metais Kauno taryboje išleido 13,8 tūkst. eurų, susvyravo ministrės kėdė.

Ketvirtadienį pavakare J. Šiugždinienė pranešė įteikusi premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą. Iki šiol I. Šimonytė sakė, kad ministre pasitiki.

Kauno taryboje taip pat anksčiau yra dirbę ir dabartiniai Vyriausybės nariai – kultūros ministras Simonas Kairys bei finansų ministrė Gintarė Skaistė. BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

„Žiūrint iš šios dienos taško, suprantu, kad tai yra blogai. Ir dėl to, kad nerinkau dokumentų, ir dėl to, kad būdamas vienas iš savivaldybės vadovų neinicijavau šios tvarkos pakeitimų. Dėl to nuoširdžiai apgailestauju“, – feisbuke ketvirtadienį pranešė prezidento patarėjas.

„Ir nors nesijaučiu nusižengęs ar padaręs kažką netinkamo, tačiau puikiai suprantu, kad tokiomis aplinkybėmis mano darbas Prezidentūroje gali sukelti įvairių interpretacijų ir neigiamų reakcijų. Todėl siekdamas neapsunkinti valstybės vadovo ir Prezidento institucijos veiklos, šiandien (nors sprendimą priėmiau anksčiau, laukiau, kol Prezidentas grįš iš vizito Islandijoje) pateikiau prašymą atleisti mane iš vyriausiojo patarėjo pareigų. Prezidentas pažadėjo sprendimą priimti artimiausiu metu“, – informavo jis.

Mano darbas Prezidentūroje gali sukelti įvairių interpretacijų ir neigiamų reakcijų.

P. Mačiulis Kauno taryboje dirbo dvi kadencijas nuo 2011 iki 2018 metų.

Jis tvirtino pats nekaupęs išlaidų ataskaitų ar jas pagrindžiančių kvitų, nes „to nereikalavo savivaldybėje galiojanti tvarka“, tačiau paskelbė ataskaitų suvestinę pagal, kaip teigė pats, Kauno savivaldybės jam pateiktus dokumentus. Remiantis jais, per dvi kadencijas tuometinis Kauno politikas gavo 31,2 tūkst. eurų kompensacijų.

Anot P. Mačiulio, savivaldybė jį informavo neturinti ataskaitų, apimančių 2011 balandį-2012 rugsėjį, savivaldybė neturi, nes yra pasibaigęs 10 metų jų saugojimo terminas.

Didžiausią jo išlaidų dalį sudarė transporto paslaugos – 22 563 eurai arba 313 eurų per mėnesį, išlaidos paštui siekė 4419 eurus, internetui – 1566 eurus,  kanceliarinės išlaidos – 1038 eurus, telefono – 1612 eurų,

Pasak P. Mačiulio, bendras jo, kaip tarybos nario veiklos išlaidų vidurkis per mėnesį sudarė 433 eurus.

Atsistatydinęs G. Nausėdos patarėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad į transporto paslaugų išlaidas įtraukiamas ne tik kuras, bet ir automobilio draudimas, remontas, į pašto išlaidas – veiklos ataskaitų, informacinių lankstinukų, sveikinimų, kvietimų į susirinkimus ir renginius platinimas.

„Prie telefono išlaidų įtrauktas mobilusis ryšys, telefono mėnesinis pirkimo mokestis, automobilio parkavimo mokestis“, – rašė P. Mačiulis.

Jis taip pat pažymėjo, kad pateiktuose dokumentuose yra kai kurių techninių klaidų dėl neteisingai nurodytų metų, valiutos.

Apie išmokų šalies savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Jam paskelbus, jog švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė 2019–2020 metais Kauno taryboje išleido 13,8 tūkst. eurų, susvyravo ministrės kėdė, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ministre pasitiki.

Kauno taryboje taip pat anksčiau yra dirbę ir dabartiniai Vyriausybės nariai – kultūros ministras Simonas Kairys bei finansų ministrė Gintarė Skaistė. BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

„Pokalbiuose tarp prezidento ir premjerės prezidento pirminis pasiūlymas buvo fiksuoti 24 centų kainą ne visam suvartojamam elektros kiekiui, o būtent pirmoms 150 kilovatvalandžių per mėnesį. Tokiu būdu visi būtų suinteresuoti taupyti, o pagalba būtų suteikta mažiau vartojantiems – tiems, kurie finansiškai jautresni komunalinėms išlaidoms“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė  Povilas Mačiulis.

„Jeigu premjerė ir finansų ministrė vis dėlto paskaičiuos, kad nėra galimybių visiems suteikti 24 centų kainos, tokiu atveju bus galima grįžti prie pirminio prezidento varianto“, – pridūrė jis. 

Anksčiau prezidento atstovai teigė, jog svarstoma kompensaciją mokėti tik iki 150 kWh suvartojantiems namų ūkiams taip skatinant gyventojus taupyti. G. Nausėda prieš savaitę teigė, jog elektros kaina iki kitų metų liepos turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensacijų turėtų sulaukti visi gyventojai.

Tačiau, pasak jo, premjerė siūlo fiksuoti didesnę kainą, ir tai pareikalautų apie 1,3 mlrd. eurų biudžeto lėšų, arba 1,9 proc. BVP, tuo metu 24 centų kainos įšaldymas pirmajam kitų metų pusmečiui papildomai biudžetui kainuotų apie 300 mln. eurų, arba 0,4 proc. BVP, – taigi, iš viso apie 2,3 proc. BVP, ir valstybė tai gali sau leisti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, jog elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete bus numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau ji kol kas neatskleidžia nei kompensacijų dydžio, nei jų mokėjimo tvarkos.   

Antrąjį šių metų pusmetį valstybė gyventojams moka iki 9 centų kompensaciją, be ne mažiau kaip iki 24 centų.

Seimui ketvirtadienį rengiantis balsuoti dėl šio veto, Povilas Mačiulis sako, jog jo nepriėmus smarkiai sumažėtų komitetų patrauklumas, kas nulemtų mažesnį gyventojų įsitraukimą į savivaldą.

„Čia yra sudėtinga tikėtis partijų nuoširdaus palaikymo, nes partijos šitą veiksmą traktuoja kaip partijų silpninimą“, – apie paramą veto LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas.

„Prezidento nuomone, partijos, priimdamos tokį Politinių organizacijų įstatymą, iš esmės sumažino komitetų steigimo patrauklumą ir ateityje tikrai yra tokia grėsmė, kad gali komitetų populiarumas labai stipriai sumažėti, o gal net visiškai išnykti, nes dabar nebėra esminio skirtumo, ką steigti – ar politinę partiją, ar komitetą“, – kalbėjo jis.

Pasak patarėjo, prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad „kuo daugiau žmonių būtų ne tik pasyvūs vietinės valdžios stebėtojai, bet ir aktyvūs savivaldos kūrėjai“. Tai įgyvendinti, P. Mačiulio teigimu, padeda rinkimų komitetai, sulaukę visuomenės palaikymo.

Čia yra sudėtinga tikėtis partijų nuoširdaus palaikymo, nes partijos šitą veiksmą traktuoja kaip partijų silpninimą.

Šalies vadovas vetavo Seimo birželio pabaigoje priimtą Politinių organizacijų įstatymą argumentuodamas, jog griežtesni reikalavimai steigiant rinkimų komitetus apsunkins jų dalyvavimą politiniame gyvenime ir „nesudarys lygių sąlygų į vietos savivaldą bei ES reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių“.

Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tuo tarpu siūlo atmesti prezidento veto ir priimti įstatymą be pakeitimų. Tam reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Seimo baigiantis pavasario sesijai priimtas įstatymas numato, kad EP rinkimuose dalyvauti norinčiam politiniam komitetui reikėtų bent 1 tūkst. steigėjų, o savivaldos rinkimams – bent 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų.

Dabar įstatymas numato, kad rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą turi paremti bent 20 proc. tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

„Prezidento nuomone, kad jeigu jau apsunkinome rinkimų komiteto gyvenimą tokiais reguliavimais ir juridiniais reikalavimais, kuriuos turi ir politinės partijos, tai rinkimų komitetai turėtų turėti teisę pretenduoti sėkmės atveju ir į valstybės dotaciją“, – sakė P. Mačiulis.

Jis teigė, kad atmetus veto, tai labiausiai paveiks naujas iniciatyvas ir žmonių motyvaciją ateityje burtis į komitetus.

„Partijos, akivaizdu, traktuoja ir šitą prezidento iniciatyvą kaip partijų silpninimą. (...) Tai nėra silpninimas, nes partijos dalyvauja nacionaliniu mastu, rinkimų komitetai dalyvauja savivaldos arba europarlamento rinkimuose ir jeigu esi silpnas ir kitus padarai silpnesniais, nuo to stipresnis netapsi“, – sakė P. Mačiulis.

„Vyriausybės perkrovimas yra adresuotas tik premjerei Ingridai Šimonytei: jai reikia nuspręsti, su kuo dirbti, galiausiai norint ką nors pakeisti, reikia turėti kuo“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Vyriausybės perkrovimas yra adresuotas tik premjerei Ingridai Šimonytei.

Anot patarėjo, ankstesnių Vyriausybių pavyzdžiai rodo, kad toks ministrų kabineto „perkrovimas“ dažniausiai būna naudingas – atsiranda naujų idėjų, veržlumo, juo labiau, kad prezidentas turi priekaištų I. Šimonytės kabinetui.

„Pastabų iš prezidento pastaruoju metu yra gavęs ministras Dainius Kreivys – tiek viešai, tiek privačiai, bet prezidentas laikosi nuomonės, kad ministrai yra premjerės komanda. Ji turi nuspręsti dėl jų apsispręsti ir prisiimti atsakomybę“, – sakė prezidento patarėjas. 

Pasak Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, susitikime dalyvavo Vilniaus-Lietuvos vyskupijos vikaras Trakų vyskupas Ambrosijus ir prezidento patarėjai Ridas Jasiulionis ir Povilas Mačiulis.

R. Jasiulionis BNS patvirtino, kad toks susitikimas vyko penktadienį ir sakė, kad jo metu buvo išklausyti atvykę stačiatikių atstovai, priimti atnešti parašai. Susitikimas vykęs ortodoksų iniciatyva.

Pasak arkivyskupijos pranešimo, susitikimo metu vyskupas Ambrosijus supažindino prezidento patarėjus su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pozicija dėl karo Ukrainoje.

„Bažnyčia smerkia karą ir agresiją, tai nuosekliai ir patvirtino pasauliečių dvasininkų kreipimaisi“, – teigiama pranešime.

Susitikime kalbėta apie dalies ortodoksų dvasininkų siekį, kad Konstantinopolio patriarchatas leistų stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui.

Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, kurio patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Laišku į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I anksčiau kreipėsi ir premjerė Ingrida Šimonytė, išreiškusi Lietuvos vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.

Sužinojęs apie premjerės laišką Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į premjerę klausdamas, kodėl apie bendruomenės likimą kalbama šiai nežinant.

Pasak jo, absoliuti dauguma Lietuvos stačiatikių nė nemąsto apie jokį jurisdikcijos keitimą.

Arkivyskupija išplatino kreipimusis, kur šiuos dvasininkų siekius smerkia per 7 tūkst. pasauliečių bei 61 dvasininkas. Susitikimo penktadienį metu šie kreipimaisi su parašais perduoti Prezidentūros atstovams.

Kreipimesi pasauliečiai išreiškė gilų susirūpinimą dėl „nepagrįsto Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje puolimo“.

„Mes pilnai palaikome savo atstovą Lietuvos ir Vilniaus Metropolitą Inokentijų, kuris pareiškė, jog vienareikšmiškai smerkia karą ir agresiją, juk ir mes esame taikūs piliečiai, laikomės visų Lietuvos Respublikos įstatymų, bei nuoširdžiai meldžiamės už Lietuvą, jos kariuomenę ir visus žmones, o taip pat už kenčiančius Ukrainoje“, – rašoma šiame kreipimesi.

Pasak arkivyskupijos, susitikime aptartas Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis. Vyskupas Ambrosijus kalbėjo apie savo pasirengimą asmeniškai dalyvauti Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventojo sinodo sudarytoje komisijoje, svarstančioje prašymą pakeisti Vilniaus-Lietuvos vyskupijos kanoninį statusą.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

„Šitas susitikimas nuteikia optimistiškai, kad jau rytoj išvysime visus Seimo narius, dalyvaujančius vienoje salėje“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo sakė šalies vadovo patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis.

Pasak jo, prezidentas prašė tiek opozicijos, tiek valdančiosios daugumos „ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų“.

Opozicija pastarąsias kelias savaites boikotuoja Seimo darbą po ginčo su valdančiaisiais dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Galimą sugrįžimą į Seimo salę dalis opozicijos politikų pastaruoju metu sieja su derybomis su valdančiaisiais dėl savo pasiūlyto paketo amortizuoti kainų augimą gyventojams.

„Opozicija pakankamai argumentuotai kalba apie infliacijos poveikio mažinimo priemones, kurias būtina svarstyti. Prezidentas su tokia nuomone sutinka. Valdantieji ieško formų, kaip geriausia būtų svarstyti ne pavienes iniciatyvas, o galbūt per darbo grupes, įtraukiant ir Vyriausybę, ieškoti bendrų pozicijų, kurios labiausiai tiktų spręsti šitą problemą“, – kalbėjo P. Mačiulis.

Prezidentas prašė tiek opozicijos, tiek valdančiosios daugumos ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų.

Jo teigimu, per susitikimą nebuvo detaliai aptariami konkretūs pasiūlymai, o tartasi dėl principo, jog visos iniciatyvos būtų svarstomos.

„Šito susitikimo esmė – jog tie klausimai, kurie svarbūs Lietuvos žmonėms, atsirastų darbotvarkėje vienokia ar kitokia forma ir tai leistų ir suteiktų galimybę visoms frakcijoms, visoms partijoms dirbti vienoje Seimo salėje“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Opozicijos valdantiesiems pateiktame reikalavimų sąraše yra raginimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.

Povilas Mačiulis. P. Peleckio / BNS nuotr.

Prioritetas – antiinfliacinės priemonės

Kaip po susitikimo sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus, valdančiųjų neseniai priimtos priemonės nėra antiinfliacinis paketas, o „infliacijos pasekmių kompensavimo paketas“.

„Tai yra du skirtingi dalykai. (...) Mūsų siūlymas – kad būtų pirmas tikras antiinfliacinis paketas“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, norint sugrįžti prie bendro darbo tereikėtų per pateikimo stadiją pritarti opozicijos pateiktiems siūlymams ir juos per vasarą aptarti su Vyriausybe.

Opozicijos siūlomame antiinfliaciniame pakete numatytos įvairios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis, mažesni akcizai kurui ir didesnės pensijos.

Panašios pozicijos laikėsi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. Anot parlamentaro, jo frakcija į Seimo posėdžių salę grįš, jei bus sprendžiami klausimai, susiję su kainų augimo mažinimu, atsižvelgiama į opozicijos siūlymus.

L. Kukuraičio teigimu, Demokratų sąjunga nesiekia iš darbotvarkės išbraukti projektų dėl civilinės sąjungos ar narkotikų dekriminalizavimo, tačiau mano, kad jie nėra prioritetiniai.

„Neturėtų tai būti pats pirminis klausimas, kurį turėtume čia ir dabar spręsti“, – sakė jis.

„Valstiečių“ sąlygos valdantiesiems

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugas Lingė teigė, kad „sprendimų dėl antiinfliacinių priemonių būtų ieškoma prie Vyriausybės veikiančioje darbo grupėje“.

Anot jo, kivirčas su opozicija įvyko dėl „procedūrinių dalykų“, todėl jie ir turėtų būti diskusijų ašis.

Tuo metu opoziciniai „valstiečiai“ savo sugrįžimą sieja ne tik su antiinfliacinių priemonių svarstymu parlamente, bet ir su tam tikrų klausimų išbraukimu iš pavasario sesijos darbotvarkės.

„Tikrai dabar neturėtų būti darbotvarkėje narkotikų dekriminalizavimo ir civilinės sąjungos klausimų“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Tai – ne pirmo būtinumo klausimai. Visi matome interesą, kad būtų darbas Seime, nes yra savivaldos įstatymai, kuriuos būtina priimti, yra antiinfliacinės priemonės, yra infliaciją kompensuojančių priemonių priėmimas. Tai – sprendimai, kurių reikia Lietuvos žmonėms“, – pridūrė jis.

Laisvės partijos pirmininkė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo teigė, jog žmogaus teisių klausimams laikas „visada gali būti tinkamas“ ir ragino nevėluoti.

„Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Radai pateikė ratifikuoti Stambulo konvenciją ir net neabejoju, kad Rada ratifikuos ją. Štai kariaujanti su Putino režimu šalis, esanti vidury karo, gali priiminėti žmogaus teisių klausimus, o mes manome, kad dabar ne metas“, – teigė A. Armonaitė.

Klausiamas apie opozicijos prašymus stabdyti dalies iniciatyvų svarstymą Seime, P. Mačiulis sakė: „Prezidento nuomone, Lietuva yra demokratinė valstybė ir Seimo nariai gali susirinkę nuspręsti, kas šiuo metu yra aktualiausia ir kas turėtų būti darbotvarkėje.“

Ž. Gedvilos/ BNS nuotr.

Nepritaria ultimatumams

Politikės teigimu, siekiant dialogo šis neturi būti vykdomas ultimatumais.

„Esmė, kad būtų priimami sprendimai, reformos įvyktų, dėl Seimo nesusirinkimo ir nepatvirtintos darbotvarkės, yra pokyčių, kuriuos Vyriausybė yra atnešusi – susisiekimo, teisingumo, ekonomikos srityje, reikia, kad darbas funkcionuotų, norėtųsi, kad opozicija dalyvautų. Galima ir be jų, bet norėtųsi su jais, nes įvairovė yra svarbu“, – sakė parlamentarė.

Ultimatumams teigė nepritariantis ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas. Jis teigė norintis sutarti ir grįžti atgal į posėdžių salę.

„Pradėti nuo ultimatumų – nekonstruktyvu. Mes ieškome kelio sugrįžti bendram darbui“, – kalbėjo Seimo narys.

Nors prezidentas kvietė visų partijų atstovus, Liberalų sąjūdžio politikų susitikime nebuvo. Opozicija tai vadino simboliniu gestu, o valdantieji negalėjo nurodyti, kodėl jų kolegos neatvyko.

Po susitikimo Prezidentūroje Liberalų sąjūdžio frakcijos išplatintame pranešime cituojamas frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nurodė, kad prezidento kvietimas politikams susitikti yra „mėginimas prisiimti nuopelnus už sprendimus, kuriuos priims pačios partijos, ieškodamos išeities nutraukti Seimo posėdžių boikotą“.

„Vertinu Prezidento nuomonę pagiriant opoziciją ir supeikiant valdančiuosius. Vis dėlto atsimenant jo žodžius, sunku tikėtis, kad Prezidentas išliks objektyvus mums ieškant sutarimo tarp pozicijos ir opozicijos ir galėtų pats nešališkai imtis taikdario misijos. Abejoju, ar praėjus 11 boikoto dienų prezidento tarpininkavimas tarp parlamentinių jėgų yra nuoširdus, nes mes šiandien vidurdienį turėtume patys sudėlioti visus taškus ant i“, – sakė parlamentaras.

Savo ruožtu „darbiečių“ seniūnas Viktoras Fiodorovas teigė susitikime neįžvelgęs valdančiųjų „geros valios ženklų“.

Dialogo grupė

Vėliau pirmadienį Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen susitiks su vadinamąja dialogo grupe, sudaryta iš valdančiųjų ir opozicijos atstovų.

Pastarųjų atstovai teigia, kad ketinama aptarti anksčiau Seimo vadovei įteiktą reikalavimų sąrašą.

Opozicijos atstovai taip pat viliasi, kad pavyks sutarti, jog į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas jų siūlomų antiinfliacinių priemonių paketas.

Dialogo grupė buvo suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuris kilo svarstant interpeliaciją žemės ūkio ministrui.

Opozicijai pasipiktinus valdančiųjų sušaukti nenumatytu posėdžiu, mažumos atstovai paliko Seimo salę ir nuo birželio 8 dienos posėdžiuose nedalyvauja, išskyrus registraciją ir darbotvarkės tvirtinimą.

Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.