Anot jo, ryte, apie 10.29 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Sporto gatvėje, į požeminį konteinerį įkrito vyras.

Atvykus ugniagesiams, pusiau požeminiame konteineryje, apie 2,5 metro gylyje, buvo įkritęs žmogus.

Pastačius kopėčias ir panaudojus kitas priemones vyras ištrauktas iš konteinerio, perduotas medikams. Šie konstatavo vyro mirtį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pranešimas apie Birutės gatvėje esančiame konteineryje, trijų metrų gylyje, įstrigusį vyrą, negalintį savarankiškai išlipti, gautas apie pusę ketvirtos po pietų.

Panaudojus kopėčias, vyras iš konteinerio išlipo pats.

Kaip pranešė Kauno ugniagesių atstovė, apie 12.38 val. gauta informacijos, kad Lampėdžių g. 10 esančiame požeminiame konteineryje matomas šuo.

Nedelsiant į nelaimės vietą išvyko ugniagesiai ir gyvūnų globos tarnyba „Nuaras“.

Pasak tarnybos atstovės, jiems apie į bėdą pakliuvusį gyvūną pranešė vietos gyventojai, kurie teigė išgirdę šuns cypimą, sklidusį iš požeminio atliekų konteinerio.

„Į įvykio vietą išvažiavo vienas mūsų kolega, buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, nes konteineris gilus, patys į jį įlipti ir išlipti neturime galimybių“, – detalizavo „Nuaro“ atstovė.

„Tai ne pirmas kartas, tai mus stebina“, – BNS sakė gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

Pasak jos, tai sąmoningas atsikratymas gyvūnu.

„Nuaro“ vadovės teigimu, per mėnesio laikotarpį Kaune šunimis, įmetant į šiukšlių konteinerį, atsikratoma antrą kartą.

Praėjus valandai po to, kai į vietą atvyko tarnybos, čia buvęs portalo kauno.diena.lt fotožurnalistas pranešė apie bevaises gyvūno paieškas.

Portalo žiniomis, išėmus visas atliekas iš keturių čia buvusių požeminių konteinerių, šuns nepastebėta.

Belieka pasidžiaugti, kad ir gyventojai, ir tarnybos į tokius pranešimus nenumoja ranka.

Apie 14.30 val. Kauno ugniagesių atstovai patvirtino, kad nuodugniai patikrinus konteinerius, šunelio nerasta.

„Dėkojame gyventojams už budrumą. Ugniagesiai visad pasirengę padėti“, – akcentavo ugniagesių atstovė.

Per dvejus metus Vilniuje bus įrengta iš viso 780 tokių konteinerių.

2016 metais Vyriausybė savivaldybėms naujų konteinerių pirkimui ir įrengimui skyrė 70 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Pusiau požeminiai ir požeminiai konteineriai yra plačiai paplitę daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Anksčiau BNS kalbintos kai kurios savivaldybės tikino, kad jie turėtų sumažinti bendrą atliekų kiekį ir sukurti modernią jų tvarkymo sistemą.

Uostamiesčio patirtis, pasirenkant bei įrengiant požeminius konteinerius miesto daugiabučių namų kiemuose, sudomino ir Neringos savivaldybę. Kurorto meras Darius Jasaitis įsitikinęs, kad panašūs įrenginiai išgelbėtų gyventojus ir svečius nuo daugybės vasarą kylančių problemų.

Antradienio rytą Neringos miesto meras D.Jasaitis su savivaldybės specialistais vaikštinėjo po uostamiestį. Šį kartą jį domino ne istorinės miesto vietos, o Klaipėdoje sumontuoti požeminiai konteineriai.

"Neringoje turime bėdą vasaromis, nes atvyksta labai daug žmonių, tad natūralu, kad ir atliekų labai padaugėja. Tie stumdomi konteineriai, kuriuos naudojame dabar, labai greitai prisipildo, juos apninka širšės ir musės. Jie tikrai nepuošia kurorto. Esu tikras, kad požeminiai konteineriai padėtų išlaikyti švarą ir tvarką mieste, išsaugotų vietų automobiliams, be to, būtų taupiau turėti vieną didelį požeminį konteinerį nei penkis mažus. Žinau, kad buvo skelbiamas konkursas ir miesto gyventojai išbandė ne vieną variantą. Teko girdėti apie kai kurių konteinerių trūkumus, kurie išryškėjo bandomuoju laiku. Šios žinios mums labai pravers", – kalbėjo D.Jasaitis.

Klaipėdos patirtį, pasirenkant požeminius konteinerius bei juos montuojant, Neringos delegacijai pristatė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai. D.Jasaitis su pavaldiniais stebėjo, kaip vienas tokių konteinerių ištuštinamas, domėjosi gyventojų bei vežėjų patirtimi.

"Įspūdžiai – puikūs. Niekam iš mūsų net abejonės nekilo, kad požeminiai konteineriai geriausi ir estetiškiausi. Tai – puikiausias sprendimas Neringai. Norėtume, kad jie Nidoje būtų pastatyti dar šiemet. Bet bijau ką ir sakyti – patys žinote, kaip kartais sudėtingai vykdomos statybos saugomose teritorijose" – sakė D.Jasaitis.

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu uostamiestyje jau įrengta per 20 požeminių konteinerių aikštelių. Iki metų pabaigos nuo Baltijos prospekto į pietinius kvartalus bus įrengta dar 50 aikštelių.

Šiuo metu vyksta konkursas dėl antrojo etapo darbų, kurių metu bus pastatytos dar 24 tokios aikštelės Sportininkų, Mažojo Kaimelio, Kretingos, Liepojos gatvių teritorijose.
Klaipėdoje aikštelės įrengiamos iš sutaupytų už rinkliavą pinigų. Visi miesto gyventojai ir verslininkai moka už atliekų tvarkymą. Paaiškėjo, kad kelerius metus pinigų buvo surenkama daugiau nei reikia, todėl rinkliava buvo 15 proc. sumažinta, o sutaupyti pinigai miesto tarybos apsisprendimu yra naudojami požeminiams konteineriams visame mieste įrengti.