„Pirmųjų trijų pradinių klasių mokiniams negalima duoti rašytinių namų darbų, išskyrus kai kuriuos pratimus, padedančius lavinti dailyraštį“, – pasakojo Lenkijos švietimo ministro pavaduotoja Katarzyna Lubnauer.

Palengvinimus Lenkijos švietimo ministerija žada net ir vyresnių progimnazijos klasių moksleiviams.

„Ketvirtoms-aštuntoms klasėms leidžiama atlikti rašytinius namų darbus, tačiau mokiniai už juos negauna pažymių. Žinoma, mokinių bus prašoma atmintinai išmokti eilėraščius, pasiruošti kontroliniams darbams ir panašiai“, – šnekėjo K. Lubnauer.

Nauja tvarka įsigaliojo iškart po mokinių velykinių atostogų ir kaipmat suglumino mokytojus.

„Kodėl balandžio mėnesį? Kodėl toks didžiulis pokytis įvedamas viduryje mokslo metų? Mes, mokytojai, savo darbą planuojame visiems mokslo metams, o naujos taisyklės įsigalioja pačiame antrojo pusmečio viduryje. Tai – sugriauna mūsų planus“, – kalbėjo Varšuvos pradinės mokyklos mokytoja Danuta Kozakiewicz.

Lenkijos mokytojai nusiteikę pesimistiškai. Anot jų, nauja tvarka – chaoso sukėlimas.

„Yra šeimų, kuriose didelis dėmesys skiriamas vaikų išsilavinimui ir neprivalomi namų darbai vis tiek bus atlikti. Kitose šeimose namų darbai dabar bus visiškai ignoruojami“, – teigė D. Kozakiewicz.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos moksleivių, nors ir su namų darbais kuprinėje, kasdienybė neatrodo niūri.

„Paklausiau ketvirtokų, sakau: vaikai, ateis manęs klausti, ar mums reikia namų darbų, ką aš turiu pasakyti? Jie sako: ir reikia, ir nereikia. Jeigu nereikia, tai mes nieko neišmoksim, reikia namų darbų. Tik sako, mes nenorėtumėm, kad penktadieniais užduotų“, – šnekėjo Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos direktorė Jūratė Mikulskienė.

Mokyklose net ir jauniausieji namo grįžta su užduotimis. Tiesa, jos daug paprastesnės nei vyresnių moksleivių.

„Susidėti savo daiktus ir atsinešti į mokyklą. Pagrindinis dalykas, ko mes mokome. Vaikas pats turi nešti kuprinę, ne tėvai. Tai atrodo taip elementaru, bet tai – vaiko pirmieji namų darbai mokykloje“, – nurodė J. Mikulskienė.

Švietimo ministerija tikina, kad mokykloms dėl namų darbų palikta daug laisvės, tad ir drastiškų sprendimų čia nereikia.

„Priimti centralizuotus sprendimus dėl reglamentavimo, ar būtų galima, ar negalima skirti namų darbus, šiuo metu neturime nei tokių siūlymų, nei tokios iškeltos idėjos svarstymui“, – aiškino ŠMSM Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Švietimo specialistai pabrėžia, kad visiškas namų darbų išsižadėjimas Lietuvoje – neįmanomas.

Žinoma, jei būtų skundų dėl per didelio krūvio, tenkančio vaikams po pamokų, ministerija žada, kad sprendimų ieškotų. Švietimo specialistai pabrėžia, kad visiškas namų darbų išsižadėjimas Lietuvoje – neįmanomas. Tam kliudytų atnaujinta bendrojo ugdymo programa.

„Kai kuriais atvejais jos apimtis – padidėjusi. Jeigu atsisakytume namų darbų, ar tam yra pagrindas? Ar mes taip galime elgtis, jeigu mūsų turinys yra padidėjęs, bet kontaktinių pamokų mes neturime daugiau“, – kalbėjo Švietimo specialistė Rasa Saldukė.

Kol kas įprasta, kad namų darbų neužduoda pirmokams. Tačiau jau nuo antros klasės krūvis mokiniui kyla ir tenka padirbėti ir po pamokų.

Kačerginės daugiafunkcis centras kartu su Mastaičių baseinu, Mastaičių pradine mokykla ir Zapyškio pagrindine mokykla buvo atnaujinti pagal Viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį (VPSP). Šis projektas pelnė specialų UNECE apdovanojimą ir tapo pavyzdžiu kitoms Europos savivaldybėms.

Atėnuose vykusiame tarptautiniame VPSP forume UNECE vertinimo komisija Kauno rajono projektą apdovanojo už aplinkosaugos tvarumą, poveikio aplinkai atsparumą ir galimybę atkartoti kitur.

Svečią kelionėje po atnaujintas ugdymo įstaigas lydėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir projektą įgyvendinti padėjęs fondo „BaltCap Infrastructure“ partneris Šarūnas Stepukonis su komanda.

Pripažinimas: pagal Viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį įgyvendintas projektas pelnė specialų UNECE apdovanojimą ir tapo pavyzdžiu kitoms Europos savivaldybėms. / E. Mališausko nuotr.

Kartu su grupele mokinių Kačerginėje delegaciją pasitiko daugiafunkcio centro direktorė Aurika Laurinaitienė. „Kur aš jus mačiau? A, tai jūs filmavotės vaizdo klipe!“ – šypsojosi T. Bonnici, išvydęs Guodą Gempler, Sofiją Vaitekūnaitę, Viktoriją Vaškelytę ir Vincentą Šveikauską.

Guvūs vaikai kaipmat pasišovė surengti ekskursiją ir pasididžiuodami rodė šiuolaikiškai įrengtas klases, erdvią sporto salę, biblioteką. T. Bonnici ypač sužavėjo miško darželis ir jame esantis Vabalų viešbutis. „Nuostabus darželis, įspūdinga mokykla miške. Tai, ką turite, yra unikalu!“ – neslėpė susižavėjimo UNECE pareigūnas.

Panaši ekskursiją svečių laukė ir Zapyškio pagrindinėje mokykloje. Čia T. Bonnici labiausiai sudomino šiuolaikiškai įrengti technologijų kabinetai, o prie stendo „Laimė“ su mokiniais užvirė diskusija. Puikią atmosferą dar labiau sušildė Š. Stepukonio jauniesiems gidams įteikti megztukai su projekto logotipu ant krūtinės.

V. Makūnas dėkojo T. Bonnici už įvertinimą, o Š. Stepukoniui – už partnerystę. „Šis ugdymo įstaigų infrastruktūros projektas mums padėjo aplenkti laiką. Tačiau Kauno rajonas sparčiai auga, todėl dar daugiau darbų laukia prieš akis“, – sakė meras.

„Tai yra naujovė. Šie vaikai iš tikrųjų yra bandomieji triušiai, su kuriais atliekamas eksperimentas: testuojamas ir laikas, ir iš esmės visi egzaminai“, – sakė Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas Valerij Krasockij.

„Girdėjome ir iš tėvų tokius atsiliepimus, kad testas neparodo realaus vaizdo. Ir kad tokiam mažam vaikui tikrai yra labai sunku per tokį trumpą laiką išspręsti tiek daug uždavinių“, – teigė „Corepetitus“ komandos vadovė Evelina Zapriagajeva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikų skatinimas kuo greičiau atlikti užduotis piktina ne tik tėvus, bet ir švietimo ekspertus.

„Draugas klausia, ką manau apie ketvirtokų matematikos žinių testą, kuriame buvo 36 uždaviniai per 45 minutes. Be to, kai kurie uždaviniai iš dar nesimokytų temų. Draugui atsakau – mano nuomone, tai yra pedagoginis nusikaltimas. Tokie testai tikrina ne matematikos supratimą ar samprotavimą, dėl kurio madingai svaigstama ministerijoje, bet, priešingai, tikrina užduočių atlikimo greitį, nors tokio kriterijaus išvis nėra ir negali būti. Toks testavimas kenkia ankstyvajai mokymosi motyvacijai ir vaiko orumui“, – savo nuomonę išsakė ir buvusi prezidento patarėja švietimui Virginija Būdienė.

Ką manau apie ketvirtokų matematikos žinių testą, kuriame buvo 36 uždaviniai per 45 minutes? Tai yra pedagoginis nusikaltimas.

„Nėra atsakyta nei tėvams, nei švietimo bendruomenei, kodėl viskas yra taip skubinama. Kodėl iš tų vaikų laužiame tokį neįprastai didelį greitį. Ar jūs esate girdėję, kad iš mokslininkų būtų reikalaujama skubiai, žaibo greičiu sukurti kažkokį išradimą“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testus visi šalies ketvirtokai atliko sausio pabaigoje.

„Visi tėvai, kurie turi vaikus ketvirtokus, supranta, kad net suaugusiems jau tampa sudėtinga išspręsti 4–5 klasės matematikos užduotis, o ką kalbėti apie pačius mokinius. Atitinkamai, kuo mažiau laiko skiriama užduočiai išspręsti, tuo didesnis vaikui stresas“, – komentavo V. Krasockij.

„Yra tikrai daug vaikų, kurie moka ir supranta šį dalyką, bet kai iš jų reikalaujama greičio, patiria milžinišką įtampą. Ir būtent dėl to suklumpa, neatsako arba atlieka užduotį prasčiau nei galėtų“, – sakė G. Sarafinas.

Už mokinių žinių patikrinimus atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA) su priekaištais nesutinka ir pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti ketvirtos klasės moksleivių testavimo tvarka keičiama nebus.

Kuo mažiau laiko skiriama užduočiai išspręsti, tuo didesnis vaikui stresas.

 

„Tie nuogąstavimai yra nekintantys. Kiekvienais metais sulaukiame tiek pozityvių, tiek nerimą keliančių vertinimų. Tačiau sudarant užduotis atsižvelgiama ir į mokinių amžiaus tarpsnį, ir į tai, kokie jų gebėjimai tikrinami“, – konstatavo NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

Agentūra tvirtina, kad po žinių patikrinimo mokinių buvo klausta, ar užteko laiko užduotims atlikti. Esą dauguma vaikų atsakė teigiamai. Tiesa, pradinukų vaikai sako ką kita.

„Vaikai irgi nėra labai laimingi dėl tos patikros. Bet kokia patikra, pats žodis „egzaminas“ jiems jau siejasi su stresu“, – kalbėjo V. Krasockij.

Praėjusiais metais ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis siekė vos 64,3 proc. Prasti rezultatai skatina tėvus ieškoti vaikams matematikos korepetitorių.

„Ypač tai pastebėjome šiais metais, kai mokyklose buvo atliktas standartizuotas testas“, – savo pastebėjimus išsakė E. Zapriagajeva.

Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja 4 ir 8 klasių mokiniai. Ketvirtokai atlieka skaitymo ir matematikos testus. Aštuntokai – lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo bei matematikos testus.

Tai nenormalu

„Klasėje radiatoriai lediniai, jie visiškai neskleidžia šilumos, ten vaikai šąla. Kreipėmės į gimnazijos direktorę, tada klasėje buvo pastatytas šildytuvas, kuris patalpą prišildo daugiausiai iki 16 laipsnių. Po pamokų jis išjungiamas, o ryte – vėl ta pati situacija – vos 11 laipsnių ir taip jau visą spalį ir lapkritį. Kiek mums žinoma, net klasės durys būna paliktos praviros, kad iš koridoriaus ateitų šiluma. Vaikai skundžiasi, kad jiems šalta, jie nuolat serga, beje, kaip ir mokytoja. Liūdna situacija. Direktorė žadėjo vaikus perkelti į kitą klasę, bet kiek mes galime laukti. Esame pasibaisėję, kokiomis sąlygomis mokosi mūsų vaikai. Tai nenormalu, temperatūra neatitinka reikalavimų“, – piktinosi du mėnesius šaltį kentusių vaikų tėveliai.

Svečiais pasirūpino

Kai naujienų portalą JP pasiekė tėvelių skundas, susisiekus su R. Sargūno sporto gimnazijos direktore Asta Sakalauskiene, ji teigė, kad problema jau išspręsta ir pradinukai iškelti į kitą klasę.

Vaikai skundžiasi, kad jiems šalta, jie nuolat serga, beje, kaip ir mokytoja. Liūdna situacija.

„Situaciją pirmadienį buvo tikrai liūdnoka, sprendėme ją šildytuvu pagalba, bet jau šiandien mūsų svečiai – ketvirtokų klasė mokėsi šiltose patalpose“, – patvirtino A. Sakalauskienė.

Anot direktorės, klasė, kurioje iki šiol mokėsi ketvirtokai, iš esmės nėra pritaikyta pradiniam ugdymui. Joje vykdavo sporto užsiėmimai. Be to, pastate esanti šildymo sistema – sena.

„Mus aptarnauja bendrovė „Panevėžio būtų ūkis“, kuri yra įpareigota užtikrinti tam tikrą temperatūrą. Praėjusią savaitę stebėjome, kad netolygiai šyla patalpos, todėl išsikvietėme specialistus. Jie reguliavo šildymo sistemą ir patalpų temperatūrą. O ateityje būtų tikslinga galvoti apie šildymo sistemos atnaujinimo darbus. Tai senas pastatas, kaip ir šildymo sistema. Pirmajam šaltukui spustelėjus, kol ji „įsivažiuoja“, tenka susidurti su tokiais iššūkiais“, – situaciją komentavo gimnazijos vadovė.

Asta Sakalauskienė

Paklausta, ar kitose gimnazijos patalpose temperatūra atitinka higienos normas, A. Sakalauskienė teigė, kad klasėse kabo termometras ir temperatūra nuolat stebima. „18-19 laipsnių,  kaip priklauso ugdymo įstaigai“, – tikino A. Sakalauskienė.

Taupo per atostogas

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius sako, kad ugdymo įstaigų vadovai žino, jog reikia ir privalo laikytis higienos normų reikalavimų.

„Tik per mokinių atostogas vadovų prašėme, kad įstaigose būtų taupomas tiek šildymas, tiek elektra, o mokytojams būtų sudarytos sąlygos dirbi nuotoliu“, – sakė A. Armonavičius ir pridūrė, kad šiai dienai, dėl šildymo mokyklose problemų nėra.

„Nusiskundimų iš mokinių ar tėvelių nei Švietimo skyrius, nei Savivaldybės administracija nėra gavę“, – tikino direktoriaus pavaduotojas.

Paklaustas, ar miesto mokyklose yra vykdomi temperatūros patikrinimai, A. Armonavičius pažymėjo, kad esamą temperatūrą stebėti prašoma įstaigų administracijos.

Kazimieras Armonavičius

„Jeigu būna nusiskundimų, žinoma, papildomai eitume tiek į ikimokyklines, tiek į bendrojo ugdymo mokyklas. Patikras privalo ir turi atlikti Visuomenės sveikatos centro specialistai, jeigu yra gauti signalai apie higienos normos pažeidimus“, – sakė A. Armonavičius.

Skundų sulaukia

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktoriaus Eugenijaus Vilčinsko duomenimis, šiais metais skundų dėl per žemos temperatūros mokyklose nėra gauta, nors pernai ir ankstesniais metais tokių būta. Gavus skundą, specialistai reaguoja, įstaigoje vykdo temperatūros matavimą. Jeigu ji žemesnė nei numato higienos norma, taikoma administracinė nuobauda.

Pasak E. Vilčinsko, bendrojo ugdymo mokyklose mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne aukštesnė kaip 22 laipsniai ir ne žemesnė kaip 18 laipsnių, sporto salėje 15-17 laipsnių šilumos, persirengimo kambariuose ne mažesnė kaip 20 laipsnių. Šildymo metu, kai nevyksta ugdymo procesas (savaitgaliais ar atostogų metu), patalpose turi būti išlaikoma 15 laipsnių temperatūra.

Net 2,7 tūkst. pradinių klasių arba daugiau nei 50 tūkst. pradinukų visoje Lietuvoje projekto metu mankštinosi su olimpiečiais, sportininkais, pramogų pasaulio atstovais, mokėsi sveikos mitybos pagrindų ir patys gamino sveikus patiekalus kartu su žinomais kulinarais ir mitybos specialistais, iš Lietuvos sporto komandų mokėsi bendradarbiavimo bei gilino emocinės sveikatos žinias.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) jau ketvirtus metus organizuoto projekto metu dalyviai buvo kviečiami gilinti fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, bendradarbiavimo ir emocinės sveikatos temų žinias.

„Žinia apie projektą sklinda garsiai, o iniciatyvos vertę geriausiai apibūdina patys vaikai. Kiekvieną projekto savaitę lankėme skirtingas mokyklas, kur prašėme vaikų pasidalinti įspūdžiais – ką sužinojo ar išmoko.

Be galo smagu klausyti, kai vaikai pasakoja, kad salotos ne tik gražiai atrodo, bet ir yra skanios. Pradinukai žino, kad pyktis yra emocija, kurią irgi reikia išjausti, kad svarbu pasitikėti draugais, nes drauge mes galime daugiau nei po vieną.

Esame labai dėkingi projekto globėjai poniai Dianai Nausėdienei už didžiulį palaikymą, sportininkams, kurių istorijos, mankštos ir nuoširdūs pokalbiai įkvėpė vaikus. Taip pat atsidavusiems pedagogams bei tėveliams, kurie kaip visada aktyviai įsitraukė į veiklas“, – džiaugėsi olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Projekto metu dalyviai įsitraukė į kiekvienai temai pritaikytus, specialistų paruoštus užsiėmimus pamokų, pertraukų metu bei namuose. Vaikai buvo kviečiami žaisti įvairius temą atitinkančius žaidimus, sekti savo fizinį aktyvumą, rengti nuotykių ekspedicijas, pažinti maistines medžiagas. Taip pat kasdien įvertinti savo emocijas ir jomis pasidalyti su savo klasės draugais bei įsitraukti į kitas pradinukams patrauklias veiklas. Kiekvieną savaitę vaikus lydėjo ir temas atitinkantys superherojai.

„Žymių žmonių patarimus vaikai labiau priima. Mes labai dažnai kalbame, tarkime, kad reikia gerti vandenį, bet kai biomedicinos mokslų daktaras papasakojo, kiek jo reikia gerti, o jam pritarė žinomas virtuvės šefas Gian Luca Demarco ir superherojus Amis Kilniaširdis, vaikai iškart sukluso ir dabar patys vienas kitą skatina. Vandens ąsotis per pietus žymiai greičiau ištuštėja“, – dalijosi Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos pedagogė Nijolė Šilanskienė.

Žymių žmonių patarimus vaikai labiau priima.

Į projekto veiklas tradiciškai įsitraukė bei patirtimi dalijosi žinomi sportininkai. Kartu mankštintis vaikus kvietė olimpiečiai lengvaatletė Diana Zagainova, kanojininkas Henrikas Žustautas, slidininkas Mantas Strolia, lengvaatlete Irina Krakoviak–Tolstika, taip pat boksininkas Tadas Tamašauskas bei krepšininkė Laura Juškaitė. Prie jų prisijungė ir dainininkė Eglė Jurgaitytė.

„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisidėti prie projekto veiklų ir įkvėpti vaikus, man tai atrodo labai svarbu. Man pačiai fizinis aktyvumas suteikė galimybę pamatyti pasaulį, sportuodama susiradau daug draugų, tad labai džiaugiuosi galėdama bent dalelę to perduoti mūsų mažiesiems“, – sakė D. Zagainova.

Sveikos mitybos pagrindų vaikai mokėsi kartu su kulinaru Gian Luca Demarco bei mitybos specialistu Artūru Sujeta, o emocinės sveikatos žinias gilino kartu su psichologe Asta Jakoniene.

Apie komandinio darbo bei pasitikėjimo vienas kitu svarbą vaikams pasakojo porinės keturvietės irkluotojai Aurimas Adomavičius, Dominykas Jančionis, Giedrius Bieliauskas, Žygimantas Gališanskis bei komandos treneris Kęstutis Keblys, tinklininkės Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė, merginų ledo ritulio „Hockey Stars“ komandos narės Gabija Griniūtė, Gertrūda Gliožaitytė, Greta Baubaitė, Jonė Vaičiukienė, futbolo klubo „Žalgiris“ nariai Saulius Mikoliūnas ir Edvinas Gertmonas bei krepšinio klubo „Rytas“ žaidėjai Margiris Normantas ir Gytis Radzevičius.

Taip pat projekto metu pradinukai turėjo išskirtinę progą nuotoliniu būdu pabendrauti su olimpiečiais baidarininkais Andrejumi Olijniku bei Mindaugu Maldoniu, olimpiete penkiakovininke Ieva Serapinaite, H. Žustautu, L. Juškaite bei D. Zagainova.

„Man labai patiko sportuoti su superherojumi Ąžuolu Galinguoju ir geriausiais Lietuvos sportininkais. Esu juos matęs per televiziją, bet niekada negalvojau, kad galėsiu su jais pakalbėti. Paklausiau, kiek sportininkas turi medalių, tai sakė net 60! Aš taip pat labai norėčiau sportuoti visą gyvenimą, noriu, kad galėčiau bėgioti su draugais, būti sveikas ir mano gyvenimas būtų linksmas“ , – įspūdžiais dalijosi projekto dalyvis Dovydas.

Visos projekte dalyvavusios klasės dalyvaus burtų traukimo ceremonijoje, kurios metu paaiškės, kas laimės organizatorių įsteigtus prizus.

Projektą globoja pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė.

Projekto organizatoriai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiais mokslo metais nemokamus vaisius į mokyklas tiesiogiai tiekia Babtų sodininkystės ir daržininkystės institutas iš vietinių sodų. Bendradarbiaudamas su Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriumi, Babtų sodininkystės ir daržininkystės institutas pateikė paraišką Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai finansavimui Vaisių vartojimo skatinimo programai gauti. Babtų sodų obuoliai ir kriaušės yra sertifikuoti NKP.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus ir mokyklų atstovai lankėsi Babtų sodininkystės ir daržininkystės institute, aptarė obuolių tiekimo mokykloms klausimus su instituto Eksperimentinės bazės vedėju Česlovu Paulausku ir administracijos padėjėja Aurelija Velykiene.

Šiuo metu – pats obuolių skynimo įkarštis. Pasak Č.Paulausko, šie metai nebuvo itin palankūs obuoliams, tačiau planuojama surinkti apie 300 t. Tiek obuolių užtikrins kokybiškų šių vaisių tiekimą Kauno rajono mokykloms iki mokslo metų pabaigos. Babtų soduose auginama apie 20 veislių obelų. Vaikams turės galimybę mėgautis populiariausiomis lietuviškomis veislėmis – 'Auksis', 'Rubin', 'Aldas', 'Šampion' ir kt. Taip pat bus tiekiama ir kriaušių. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė pasidžiaugė, kad Kauno rajono mokyklų valgiaraščius kokybiškais produktais papildys Babtų sodų vaisiai.

„Visą mėnesį per įdomias ir įtraukiančias užduotis, susitikimus su žinomais sportininkais stengiamės sudominti vaikus sveika gyvensena ir padedame jiems formuoti šiuos įgūdžius. Labai džiaugiamės, kad aktyviai į šią iniciatyvą įsitraukia ir vaikų artimieji. Kasmet pasibaigus projektui sulaukiame pasakojimų apie įdomiausias šeimų ekspedicijas ir smagų laiką visiems kartu gaminant sveikus užkandžius. Tėvelių indėlis formuojant sveikos gyvensenos įgūdžius yra labai svarbus, jie savo pavyzdžiu įkvepia mažuosius. Esame dėkingi projekto globėjai poniai Dianai Nausėdienei. Su jos palaikymu fizinio raštingumo svarbos žinią galime skleisti dar plačiau. Taip pat noriu padėkoti į projektą įsitraukiantiems pedagogams. Jūsų kūrybiškumo, atsidavimo ir aktyvumo dėka galime sudominti vaikus sveika gyvensena. Projektą kasmet tobuliname, atsižvelgiame į dalyvių pasiūlymus ir šiemet pristatysime kaip niekad daug įdomių užsiėmimų, kurių dalyviai taip pat turės galimybę mokytis iš olimpiečių ir kitų mums puikiai pažįstamų žmonių. Ruošiant medžiagą kartu dirba visų temų specialistai, tad turinys ne tik įdomus, bet ir naudingas bei visiškai nemokamai prieinamas visiems užsiregistravusiems“, – kalbėjo olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Spalio 3 dieną prasidėsiantis projektas dalyvius pasitiks fizinio aktyvumo tema. Visą savaitę, kasdien pradinukai bus kviečiami skaičiuoti savo paros fizinio aktyvumo laiką bei mankštintis kartu su geriausiais Lietuvos sportininkais – olimpiete lengvaatlete Diana Zagainova, olimpiečiu kanojininku Henriku Žustautu, olimpiečiu slidinėjimo treneriu Mantu Strolia, Lietuvos moterų rinktinės krepšininke Laura Juškaite, boksininku Tadu Tamašausku, olimpiete lengvosios atletikos trenere Irina Krakoviak-Tolstika, prie kurios prisijungs ir dainininkė, laidų vedėja Eglė Jurgaitytė.

„Visai neseniai kartu paruošėme pradinukams mankštą ir labai džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę pabendrauti su dalyviais nuotolinio susitikimo metu. Esu paruošęs vaikams pasakojimų apie tai, kaip pradėjau sportuoti, kaip atradau savo sporto šaką, kaip atrodo mano kaip olimpiečio gyvenimas, atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Žinoma, parodysiu ir savo medalius, vaikams tas labai įdomu. Tikiu, kad labai svarbu vaikams parodyti pavyzdį, galbūt ateityje kuris nors iš jų taip pat taps olimpiečiu, bet labiausiai noriu prisidėti prie sveikų ir motyvuotų vaikų ugdymo“, – sakė H. Žustautas.

Sveikai mitybai skirtos savaitės metu dalyvių dėmesį patrauks visiems puikiai pažįstamas, charizmatiškasis kulinaras Gian Luca Demarco, kuris kartu su mitybos specialistu Artūru Sujeta pakvies vaikus pasigaminti nesudėtingų maistingų ir sveikų patiekalų. Gamindami pradinukai mokysis apie skirtingas maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus bei jų naudą sveikatai, o namuose kartu su tėveliais bus skatinami atkreipti dėmesį į dienos valgių sudėtį bei rasti sveikesnių pasirinkimų.

Trečioji projekto savaitė dalyvius pakvies pažinti savo emocinę sveikatą. Kodėl kartais jaučiamės pikti? Ką daryti, kai liūdna? Ar galime išskirti geras ir blogas emocijas? Kaip su jomis tvarkytis? Į šiuos bei kitus klausimus vaizdinių pamokėlių bei specialių, vaikams patrauklių užduočių metu padės atsakyti geriausi šalies psichologijos specialistai.

„Man labai svarbu, kaip mano klasėje vaikai jaučiasi. Ši savaitė priverčia vaikus susimąstyti apie tai, kokios mus emocijos aplanko, kaip su jomis susitvarkyti ir kad pyktis taip pat yra emocija ir jos nereikia vengti, tik išmokti su ja gyventi. Kai suprantame savo ir vienas kito emocijas, imame kurti geresnę, gražesnę, draugiškesnę aplinką. Klasėje man mūsų bendravimas ir emocijos yra svarbiausia ir aš džiaugiuosi, kad po šios savaitės vaikai kalbasi, kaip jaučiasi, supranta, kaip su tuo gyventi“, – po praėjusių metų projekto kalbėjo Vilniaus Viršuliškių mokyklos pedagogė Dalia Raišienė.

„Olimpinį mėnesį“ užbaigs savaitė su žinomomis Lietuvos sporto komandomis, kurios pakvies vaikus pažinti bendradarbiavimo svarbą gyvenime ir sporte. Taip pat dalyviai bus kviečiami įsitraukti į įvairius užsiėmimus, kurių metu mokysis pasitikėjimo, tolerancijos, užmegzti akių kontaktą bei daugybę kitų veiklų.

Visus savo klasę užregistravusius pedagogus pasieks nemokama metodinė medžiaga, specialistų sukurti užsiėmimai kiekvienai temai pažinti bei daugybė trumpų pamokėlių, kurias kartu su vaikais bus kviečiama žiūrėti pamokų, pertraukų metu bei namuose.

Projektui pasibaigus burtų ceremonijos metu iš dalyvių bus išrinkta keliasdešimt laimingųjų klasių, kurias pasieks vertingi organizatorių prizai.

Šiuo metu projekte „Olimpinis mėnuo“ jau yra užsiregistravusios 2300 klasių iš visos Lietuvos, tai reiškia, kad į sveikos gyvensenos temas gilinsis daugiau nei 45 tūkst. vaikų.

Projektą globoja pirmoji ponia D. Nausėdienė. Iniciatyvą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Registracija į projektą vyksta iki rugsėjo 17 dienos. Registruotis galima Lietuvos tautinio olimpinio komiteto svetainėje LTOK.lt.

Seimo narys registravo Švietimo įstatymo pataisą, kad kiekvienam pradinių klasių mokiniui iš valstybės biudžeto finansuojama vienkartinė 18 valandų trukmės mokymosi plaukti vasaros stovykla.

Parlamentaras siūlo, kad tokia pataisa įsigaliotų kitiems metams.

Pasak Seimo nario, tokia galimybė sumažintų skęstančių vaikų skaičių, padidintų jų užimtumą vasaros metu.

Aiškinamajame rašte L. Jonauskas pažymi, kad vasaros metu vaikų užimtumas sumažėja, ne visi tėvai turi galimybes nupirkti kelialapius į vasaros stovyklas.

Parlamentaro skaičiavimu, kadangi Lietuvoje yra 87 tūkst. 277 antrų–ketvirtų klasių mokiniai, plaukimo stovyklos finansuoti per metus reikėtų apie 13 mln. eurų. Numatoma 18 valandų vasaros plaukimo mokymosi stovyklos kaina vaikui – 150 eurų.

Išankstiniai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2021 metais Lietuvoje nuskendo mažiausiai 144 žmonės, iš jų – septyni vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų. Eurostato duomenimis, Europoje Lietuva kartu su Latvija pirmauja mirčių nuo skendimo statistikoje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, viena pagrindinė 1–19 metų vaikų ir jaunuolių iš visų mirties priežasčių Lietuvoje yra išorinės mirties priežastys (61poc.), iš kurių viena dažniausių – skendimai (16 proc.).

L. Jonauskas pateikia duomenis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu finansuoja apie 8 tūkst. pradinių klasių mokinių plaukimo pamokas per metus, tačiau vien antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra per 30 tūkstančių.

Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro duomenimis, praėjusiais mokslo metais „Mokausi plaukti“ projektas vyko 29 šalies baseinuose, 25 savivaldybėse. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis.

Projekto koordinatoriai skaičiuoja, kad jau dvyliktus metus gyvuojančiame projekte iš viso dalyvavo daugiau nei 65 tūkst. antros klasės mokinių.

Tai numatančias patobulintas Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas.

Pasak L. Jonausko, dabar valstybė per mažai daro, kad apsaugotų kuo daugiau vaikų nuo skendimo, todėl prevencijai reikėtų didesnio dėmesio.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per metus finansuoja tik apie 8 tūkstančių pradinių klasių mokinių – antrokų – plaukimo pamokas. Tačiau vien tik antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra daugiau nei 30 tūkstančių. Šiandieninis valstybės indėlis į vaikų skendimo prevenciją tikrai yra per mažas. Tai rodo ir skendimo statistika. 2021 metais Lietuvoje nuskendo mažiausiai 144 žmonės. Iš jų – septyni vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų. Eurostato duomenimis, Europoje Lietuva kartu su Latvija pirmauja mirčių nuo skendimo statistikoje“, – teigia L. Jonauskas.

2021 metais Lietuvoje nuskendo mažiausiai 144 žmonės. Iš jų – septyni vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų.

Seimo narys mano, kad pradinukų mokymui plaukti galima būtų išnaudoti vasaros stovyklų formatą.

„Vasaros metu uždarų baseinų užimtumas dažnai sumažėja, todėl dėl mažų lankytojų srautų jie netgi uždaromi. Todėl šis laikas gali būti naudojamas mokymosi plaukti vasaros stovykloms. Mokėjimo plaukti įgūdis itin svarbus, siekiant iki minimumo sumažinti skęstančių vaikų skaičių. Mokymasis plaukti yra viena iš svarbiausių priemonių, kurios leidžia sumažinti tikimybę nuskęsti“, – sako L. Jonauskas.

Seimo nario L. Jonausko duomenimis, mokymosi plaukti vasaros stovykloms finansuoti iš valstybės biudžeto prireiktų per 13 milijonų eurų. Parlamentaro skaičiavimais, vienam vaikui 18 valandų trukmės plaukimo pamokoms reikėtų skirti 150 eurų.

Siūloma, kad Švietimo įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

„Byla nutraukta išnykus teisiniam pagrindui“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Kaip nurodė LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nebegaliojančių nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis ar neprieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams šiuo nagrinėjamu atveju netenka prasmės, kadangi byla pradėta pagal abstraktų Seimo narių grupės pareiškimą.

„Jo išnagrinėjimas iš esmės neturės poveikio nei visuomeninių santykių reguliavimui, nei individualios bylos išsprendimui“, – paskelbė teismas.

Jis atkreipė dėmesį, kad byloje ginčytas buvęs reikalavimas mokiniams valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu visoje šalyje švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius yra panaikintas ir nebėra taikomas nuo šių metų balandžio 9 dienos.

Aktas, teisiškai reguliavęs priemones švietimo įstaigose valdant koronaviruso plitimą, panaikintas nuo gegužės 1 dienos.

Į teismą dėl minėto sveikatos apsaugos ministro sprendimo kreipėsi opozicinių partijų ir frakcijų atstovai. Jie kėlė klausimą, ar įpareigojimas mokiniams dėvėti kaukes atitinka Konstitucijos nuostatą, kad žmogaus orumas yra neliečiamas, bei geriausius vaiko interesus.

Privalomos kaukės mokyklose uždarose patalpose vyresniems mokiniams buvo įvestos pernai lapkritį, o gruodį toks reikalavimas nustatytas ir pradinukams.

Ministerija teigė, jog tokių apsaugos priemonių reikėjo, kad koronavirusas mažiau plistų mokyklose, šios nebūtų uždarytos, mažiau gyventojų susirgtų ir neapkrautų ligoninių.

Lietuvoje per pandemiją buvo registruota mažamečių vaikų ir paauglių mirčių nuo COVID-19.

Vasarį LVAT išplėstinė teisėjų kolegija kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti, ar sprendimas dėl kaukių dėvėjimo neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijoje įtvirtintam žmogaus privatus gyvenimo neliečiamumui, taip pat nuostatai, kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Taip pat prašyta ištirti, ar nurodymas dėvėti kaukes vaikams neprieštarauja Civilinės saugos įstatymui.

Balandį Konstitucinis Teismas bylą grąžino LVAT. Jis pažymėjo, jog ši prievolė jau atšaukta, o pareiškėjas „nepateikė aiškių teisinių argumentų savo abejonėms dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymui pagrįsti“.