Savotišką žaidimą kaimynams surengė vienas Dragūnų kvartalo gyventojas.

Žmogus socialiniame tinkle paliko intriguojančią žinutę.

„Suraskite Kalėdų eglutę ir pradžiuginkite savo vaikučius. Prizas – gera nuotaika. Radus eglutę, dalinkitės nuotrauka feisbuke. Eglutės ieškokite 1,5 km atstumu nuo Dragūnų kvartalo Girulių miške“, – skelbiama įraše.

Klaipėdietis papuošė atokiau miške esančią eglutę ir net paliko naktį šviečiantį žibintą.

Prizas – gera nuotaika.

Jis ir suviliojo daugybę žmonių paieškoti eglutės miške net ir sutemus.

„Kaip nerealu. Šaunuoliai. Galėtume daugiau taip išpuošti paslėptų eglučių, tik ar kokios stirnos nesukramsnos blizgučių? Idėja tikrai labai labai graži. Tik kaip dėl gyvūnų, ar nebandys nuėsti? Galėtume daugiau taip papuošti, ir atrakcija būtų surasti. Žinoma, po švenčių reikėtų nepamiršti ir nupuošti“, – džiaugėsi Dragūnų kvartalo gyventoja.

Kaimynai siūlė pačią eglutę puošti daržovėmis ar vaisiais. Arba morkų ir obuolių padėti šalia.

Netrukus įrašą paliko tamsoje eglutės ieškojęs kitas kaimynas.

Žmogus patikino, kad jei ne naktį šviečiantis žibintas, nebūtų suradęs eglutės.

Tokia iniciatyva akimirksniu suvienijo kaimynus. Žaisminga idėja, tikėtina, užsikrės ir daugiau klaipėdiečių.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojas pasidalijo šokiruojančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip paaugliai pramogauja K. Donelaičio gatvėje.

Vienas paauglys važinėjosi užsikabinęs už 1-ojo maršruto troleibuso galo, kitas – važiavo motoroleriu ir jį filmavo.

„Labai pavojinga paauglių pramoga. Vienas važiuoja motoroleriu, kitas užsikabinęs ant būgnų, kurie pritraukia vadinamuosius troleibuso ūsus. Bet labai didelė nelaimė gali atsitikti, nes ten 600 voltų įtampa.

Tai pavojinga ne tik patiems paaugliams, bet ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams“, – teigė skaitytojas.

Kauno policija pranešimo apie šį įvykį kol kas nebuvo gavusi.

Nors Palangoje oficialusis vasaros sezonas jau trečia savaitė, tačiau pajūrio gelbėtojai kol kas rimtesnių rūpesčių neturėjo.

Pirmasis šio sezono krikštas jų laukė penktadienį. Kai iš skubios pagalbos centro 112 pasigirdo signalas apie jūroje, maždaug už pusės kilometro nuo kranto, ties laukiniu Nemirsetos paplūdimiu, plūduriuojantį jėgos aitvarų entuziastą.

„Tuo pat metu į mūsų gelbėtoją Nemirsetoje kreipėsi atskubėjusi moteris. Ji teigė, kad jos vyras, išplaukęs su jėgos aitvaru, negrįžta iš jūros. Gelbėtojas pro žiūronus pamatė žmogų tolumoje mojuojantį rankomis, matėsi, kad jis negalėjo atsistoti ant lentos. Išskubėjome į pagalbą“, – pasakojo Palangos pajūrio gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Gelbėtojai skubiai sėdo į visureigį, prisikabino prie jo vandens motociklą ir nuo Palangos gelbėjimo stoties išlėkė link nelaimėlio Nemirsetoje, jau laukiniame paplūdimyje, kur gelbėjimo posto nėra.

„Kaip supratome, jis nuslydo nuo lentos, nebepajėgė ant jos užlipti, nors jau paskui buvo panašu, kad jam tai trukdė padaryti mėšlungio sutraukta koja. Be to, vėjas visai nurimo, ir jis turbūt nemokėjo pakelti aitvaro, esant tokioms sąlygoms. Mūsų gelbėtojai atskubėjo, tačiau vandens motociklo neprireikė, bangos nelaimėlį nešė į krantą, jis jau buvo maždaug už šimto metrų, tai mūsų žmonės pas jį nuplaukė plaukte“, – teigė J. Pirožnikas.

Gelbėtojai paliudijo, kad ekstremalas buvo be gelbėjimosi liemenės, nors pagal saugos reikalavimus, jis ją turėjo dėvėti.

Vyrui maždaug 50 metų, jis medikų pagalbos atsisakė, nors buvo kiek sušalęs. Preliminariai, vandenyje jis galėjo išbūti apie pusvalandį.

Nesugebėjo reikiama kryptimi aitvaro pasukti ir jį nunešė į atvirą jūrą.

Vandens temperatūra vakar Palangos pajūryje buvo 9 laipsniai šilumos, tuo metu, kai įvyko šis atvejis, oro temperatūra buvo 8 laipsniai.

„Tų ekstremalų jūroje mes nesidairome, jie patys už save atsako, mums rūpi poilsiautojų saugumas, kad jie neskęstų. O Jėgos aitvarų mėgėjus teko gelbėti ir ne kartą. Buvo atvejis Šventojoje, kai tokį ekstremalą vėjas buvo nunešęs net 6 km nuo kranto. Jis mokėsi valdyti aitvarą tarp Šventosios ir Palangos. Nesugebėjo reikiama kryptimi aitvaro pasukti ir jį nunešė į atvirą jūrą“, – prisiminė Palangos gelbėtojų vadovas.

J. Pirožnikas pabrėžė, kad tie, kurie tik mokosi valdyti jėgos aitvarus ir nėra profesionalai, būtų saugiausia, kad treniruotųsi ir eksperimentuotų, kol įgaus daugiau įgūdžių, ne Baltijos jūroje, o Kuršių mariose, ties Dreverna, kur vandens gylis apie pusė metro.

– Koks jausmas apėmė pamačius tokį jūsų kolegų įrašą feisbuke? Ar tai nestigmatizuoja žmonių, kurie turi psichikos problemų? Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vienas iš aštuonių pasaulio gyventojų susiduria su šia problema.

– Tiesą sakant, apėmė labai blogas jausmas. Mes visada stengiamės etiškai ginti žmogaus teises. Mano ir visų narių požiūriu žinutė buvo labai nejautri. Tema – labai svarbi. Kai mes sužinojome, dėjome visas pastangas , kad žinutė kuo greičiau būtų panaikinta ir kad būtų atsiprašyta. Šiuo atveju mes pripažįstame dvi klaidas. Pirmiausiai, Kauno kolegos neįvertino, kokią paslaugą jie pasirinko. Akivaizdu, kad noras buvo sustiprinti komandą, bet mums, kaip šios profesijos atstovams, keliami daug aukštesni reikalavimai. To jie neįvertino. Aišku, antroji buvo padaryta komunikacinė klaida. Žmogus, kuris išplatino šį įrašą, nepagalvojo, kaip sureaguos tos socialinės grupės asmenys.  Žmonės, kurie tai padarė, labai gailisi, nesitikėjo, kad bus tokios reakcijos. Tai rodo, kad ši problema labai opi ir svarbi visuomenėje. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ši pramoga, kaip suprantu, nebuvo specialiai suorganizuota tik jauniesiems advokatams, ji prieinama visiems norintiems?

– Kai pabandėme pasiaiškinti, kodėl buvo pasirinkta būtent ta vieta, mums atsakė, kad čia galėjo priimti daug narių. Kadangi komandos didelės, tai ir pasirinko tokią pramogą. Šia pramoga gali naudotis daug klientų.

O ką apie tokias pramogas galvoja komikas Olegas Šurajevas?

Bet jei paimate psichiatrinę tiesiog kaip pramogos vietą ir gąsdinate kitus žmones psichais, ir viskas, tuomet labai liūdna.

 

– Kokia jūsų nuomonė?

– Galima tą daryti, bet tuomet nereikia nustebti, kai dalis visuomenės sakys, kad jūs tiesiog darote pramogą iš psichikos ligonių.

– Klausimas, ar su mūsų visuomene viskas gerai, jeigu atsiranda tokia pramoga, kaip „Pabėgimo kambarys“ psichiatrijos ligoninėje arba žaidimų kambarys „Vilniaus getas“?

– Įsivaizduokite, 1990-aisiais per televiziją parodytas moterimis persirengęs vyras buvo juokinga pramoga. Ir čia labai subtilus momentas. Ir komikai kai kurie persirengia moterimis. Jeigu gyvename visuomenėje, kad mums linksma paimti neįgalų žmogų ir tiesiog linksmintis, nes tai yra linksma, čia yra liūdna. Kita vertus, bet kokias temas galima naudoti pramogai, priklauso nuo konteksto. Pavyzdžiui, pastatyti spektaklį ir vaizduoti scenoje psichiatrinę ligoninę, jei po tuo slypi kažkoks moralas, potekstė, yra kas kita. Bet jei paimate psichiatrinę tiesiog kaip pramogos vietą ir gąsdinate kitus žmones psichais, ir viskas, tuomet labai liūdna. Šiuo atveju galima suprasti, kad  kūrėjai bando psichinę ligą parodyti baisią, kaip kažką nepriimtino, tarsi, Černobylis. Tai yra labai liūdnas dalykas. Ir, aišku, kiekvienas čia turės savo nuomonę, kažkas sakys, kad nieko blogo tame nemato. Bet tai čia irgi yra dalis mūsų visuomenės.  

Feisbuko nuotr.

Jis grįžo į tą pačią vietą – ant Milikonių kalno, į čia esančią apžvalgos aikštelę.

Čia pasikelti virš Kauno, apžvelgti dalį miesto, pasigrožėti jo panorama ir apsirūpinti adrenalino pliūpsniu buvo galima nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios.

Tuomet pramoga porai mėnesių buvo perkelta į Šventąją. Praėjusį savaitgalį ratas jau vėl sukosi Kaune.

Kaina nepasikeitė. Pasisukti ratu žmogui kainuoja 5 eurus. Pramoga veiks visomis savaitės dienomis. Eilinėmis dienomis lankytojų laukiama 12-22 val. Kitomis dirbs valanda ilgiau. Darbas trumpam bus sustabdytas, jeigu pliaups lietus.

MB „Atrakcionai“ direktorius Gintaras Lisinskas portalui kauno.diena.lt dar vasarą sakė, kad sprendimas statyti ratą Kaune pasiteisino. Neapvylė ir Šventoji.

Vietą trumpam pakeitė, kad gyventojai spėtų pasiilgti pramogos ir vėl apsilankytų.

G. Lisinskas planuoja, kad Kaune ratas suksis mėnesį – mano, kad užsibus iki spalio pirmos savaitės.

Patinka vaikščioti

„Atėjome, kad pabėgtume nuo vaikų!“ – juokavo aštuonių atžalų tėvai Jurgita ir Vytautas. Iš tiesų šiaurietiškas ėjimas buvo Jurgitos svajonė: „Man tiesiog labai patinka vaikščioti. Gyvename tokioje vietoje, kur daug gamtos. Norėdama pailsėti einu pasivaikščioti. Girdėjau, kad šiaurietiškas ėjimas daugiau naudos duoda.“

Jurgita ir Vytautas/Julijos Stankevičiūtės nuotr.

Senos draugės Marija ir Viktorija priskiria save prie senjorų sportininkų ir teigia, kad jaunai atrodo, nes sportuoja. Šiaurietišką ėjimą pirmą kartą jos išbandė prieš keletą metų, o būtent į šią treniruotę atėjo, kad pajudėtų, kol nevyksta kita senjorų sporto veikla Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Radastų gatvėje.

Naudinga: kiekvieną liepos antradienį viršutinėje Kauko laiptų aikštelėje vyksta šiaurietiško ėjimo treniruotės. (Julijos Stankevičiūtės nuotr.)

Pakeitė profesiją

Treniruotę vedė trenerė Ilma Sodonienė, jau trylika metų užsiimanti šiuo sportu ir ketverius metus vedanti profesionalias treniruotes. Jos teigimu, į tokias treniruotes ateiti ir apskritai šiaurietišku ėjimu užsiimti gali bet kas: „Visi, absoliučiai visi. Tie kurie paeina, tie ir gali. Nuo mažų vaikų iki garbaus amžiaus žmonių. Galima kiekvienam, tik nereikia savęs nurašyti!“

Pati I.Sodonienė iškeitė savo sėdimą darbą biure į trenerės. „Tai buvo tiesiog mano sportinė veikla, judėjimo užsiėmimas. Paskui supratau, kad man tai patinka labiau nei vien tik kaip laisvalaikio užsiėmimas. Pajutau, kad turiu eiti ta linkme. Iš tiesų aš pakeičiau profesiją“, – prisipažino pašnekovė. Trenerė sakė, kad dirbdama šį darbą ji jaučiasi laiminga, tai darytų net tada, jei pasaulyje nebūtų pinigų.

Trenerė Ilma/Julijos Stankevičiūtės nuotr.

Jos teigimu, šis sportas naudingas tiek fiziškai, tiek emociškai. „Kiekvienam žmogui būna kažkas sunku, kažkas slegia. Jei kažkas įvyko darbe, jei šiaip pavargau ar gal su kažkuo susibariau – už lazdų ir į gamtą! Ir grįžtu kaip niekur nieko! Iš pradžių eini ir tos mintys eina kartu, o paskui tiesiog eini gamtoje, judi, kūnas išsikrauna ir taip pasiekia smegenis. Yra ryšys. Sako, visos ligos nuo nervų – psichosomatinės. Aš manau, kad per kūną gydai savo sielą. Šiaurietiškas ėjimas, buvimas gamtoje, judėjimas gydo mūsų mintis, emocijas ir mūsų sielą“, – įsitikinusi I.Sodonienė.

Matau žmonių psichinę būseną. Matau, kas vyksta. Iš tikrųjų judėjimas padeda.

Tai – pagalba žmonėms

Pirmieji šios sporto šakos mokymai Lietuvoje vyko taip pat Kaune 2009 m. Nuo to laiko šiaurietiško ėjimo populiarumas, trenerės I.Sodonienės teigimu, tik augo.

„Kai pirmą kartą pabandžiau, buvo toks keistas žmonių požiūris. Visą laiką, kad ir ką susitiktum, vis klausdavo: „kur slides padėjai?“, „tokia jauna ir jau lazdų reikia?“ Tai, žinoma, humoras. Kažką atsakai ir judi į priekį. Dabar žmonės domisi ir klausia, kada rengsiu treniruotes, nes supranta to naudą“, – pasakoja trenerė.

Jos teigimu, nuo paprasto vaikščiojimo šiaurietiškas ėjimas skiriasi. „Įdarbini daugiau raumenų, sumažini krūvį keliams ir sąnariams, palengvini ėjimą“, – vardijo ji.

Iniciatyvos organizatoriai Kauno apskrities viešoji biblioteka teigia, kad taip nori paskatinti žmones domėtis sveikatos gerinimo būdais gyvenant mieste.

Julijos Stankevičiūtės nuotr.

Idėja gimė dar prieš pandemiją, kai susibūrė vyresnio amžiaus entuziastų grupė, organizavusi „Senjorų rytmečius“. Tai buvo mankštos ir paskaitos sveikatinimosi temomis. „Bendruomenė buvo nemaža, todėl tie patys treneriai ėmėsi iniciatyvos plėsti auditoriją ir surinko būrelį šiaurietiško ėjimo entuziastų. Be abejo, kovido laikotarpiu treniruotės buvo sustojusios, tačiau birželį, kai vėl startavome, susidomėjimas buvo gana didelis“, – pasakoja Kauno apskrities viešosios bibliotekos kultūros renginių vadybininkė Kristina Vainiūtė.

Šiaurietiško ėjimo treniruotės su trenere I.Sodoniene vyks kiekvieną liepos antradienį 18 val. viršutinėje Kauko laiptų aikštelėje. Trenerė labiausiai tikisi, kad treniruočių dalyviai pamėgs šią sporto šaką. „Tikiuosi, kad jie pajus naudą ir pradės daugiau judėti. Matau labai didelę prasmę – tai pagalba žmonėms. Matau žmonių psichinę būseną. Matau, kas vyksta. Iš tikrųjų judėjimas padeda“, – neabejoja trenerė.

Keliaujantiesiems pajūrio krašte suteikiama galimybė atsiminimus apie kiekvieną aplankytą vietą verti į vieną bendrą vėrinį ir patiems susikurti savo talismaną – Pažinimo kelio apyrankę.

Norintiesiems pažinti savo kraštą primenama, kad savo atsiminimus reikėtų fiksuoti fotografijose. Aplankius po tris nurodytas vietas kiekvienoje savivaldybėje ir nusifotografavus prie jų, derėtų užsukti į turizmo informacijos centrus, kur keliautojų lauks karoliukai pažinimo apyrankei.

Startas: į nuostabią kelionę po Vakarų Lietuvą kvietė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė, Skuodo rajono meras Petras Pušinskas ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Kodėl Klaipėda yra kviečianti, Palanga – elegantiška, Šilutė – laukianti, Skuodas – atviras, Kretinga – slėpininga, o Klaipėdos rajonas – išskirtinis?

Kiekviename apskrities turizmo informacijos centre lankytojai gaus po vieną karoliuką, pažymėtą raide, skirta būtent tam regionui.

Klaipėda yra kviečianti, jai priskirta "K" raidė, o Palanga – elegantiška, tad čia bus įteiktas "E" raide pažymėtas rutuliukas. Šilutė – laukianti, Skuodas – atviras, Kretinga – slėpininga, o Klaipėdos rajonas – išskirtinis. Sudėjus visas raides, apyrankę sudarys žodis "kelias".

Prie akcijos neprisijungė tik Neringos savivaldybė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Smagiu žaidimu tikimasi sudominti keliaujančiuosius su vaikais.

Kiekviename rajone nurodoma pamatyti po tris objektus. Klaipėdoje raginama aplankyti uosto vartus, Laikrodžių muziejų ir Skulptūrų parką.

Palangoje siūloma susipažinti su Birutės parku, Tiškevičių alėja, skulptūra "Žvejo dukros", esančia Šventojoje.

Šilutiškiai kviečia į Ventės ragą, Švėkšnos ir Hugo Šojaus dvarų parkus.

Klaipėdos rajone siūloma apžiūrėti Kalniškės piliakalnį, Drevernos uostą, Olando Kepurę.

Skuodiškiai kviečia į Skuodo muziejų, Vaclovo Into akmenų muziejų, o pailsėti bus galima prie penkto pagal dydį akmens netoli Mosėdžio, vadinamo Šilalės kūliu. Šio riedulio ilgis – 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m.

Kretingoje lankytojai turėtų pamatyti Jauryklos upės, Kretingos dvaro parkus. Siūloma pasivaikščioti ir po Baltų mitologijos parką, esantį Sausdravų kaime.

Dėl saugumo Olando Kepurė lankytojams buvo užverta daugiau nei mėnesį. Tokį sprendimą Klaipėdos rajono savivaldybė priėmė, kai šalyje įvedus ekstremalią padėtį ir paskelbus karantiną į šį itin populiarų objektą ėmė plūsti žmonės – nebuvo laikomasi nei socialinės distancijos, nei draudimo nesibūriuoti. Tačiau Vyriausybei švelninant karantino sąlygas ši unikali pajūrio vieta vėl atveriama visuomenei.

Lankytojams primenama, kad čia, kaip ir visose viešose vietose, būtina laikytis bendrųjų saugumo priemonių. Kitaip tariant, vaikščiojant Olando Kepurėje reikia laikytis saugaus atstumo, nesibūriuoti daugiau nei po du žmones, nešioti apsaugines kaukes.

„Kalėdų traukinukas jau tapo neatsiejama Kalėdų festivalio tradicija, kelionės po magišką ir šviesomis spindintį Vilnių kasmet laukia ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Smagu, kad tai tampa ir gražiais vaikystės prisiminimais. Kviečiu ir šiemet šeimas pakeliauti kalėdiniu traukinuku po Vilnių, nes maršrutas įtraukia, perkelia į jaukų, svetingą Vilnių, kuriuo norisi dalintis su artimaisiais ir visu pasauliu“, – į 5 savaites truksiančią kelionę per kalėdinį Vilnių kviečia miesto meras Remigijus Šimašius.

Kalėdų traukinukas nuo lapkričio 30 d. iki sausio 7 d. (imtinai) visus kviečia sugrįžti į vaikystę. Traukinuko trasa driekiasi nuo Katedros, Pilies gatve link Rotušės aikštės, kur traukinukas apsisuka ir Pilies gatve grįžta atgal iki Katedros aikštės.

Įspūdingą pramogą dovanoja Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriais.

Tradicinis Kalėdų traukinukas važiuos ir miestiečius linksmins nuo lapkričio 30 d.  Į traukinuką galima įsėsti jo pagrindinėje stotelėje Kalėdų miestelis, kuri įsikurs prieš pat Katedrą, šalia Odminių skvero, adresu Šventaragio g. 1. Įsėsti ar išlipti bus galima ir stotelėje Rotušė, Rotušės aikštėje.

Kalėdų traukinukas važiuos visomis savaitės dienomis:

· Pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 12 iki 21 val.

· Penktadieniais – sekmadieniais nuo 11 iki 21.40 val.

· Šventinėmis dienomis traukinukas važiuos kitu laiku: gruodžio 24 ir 31 d. nuo 11 iki 19.40 val. (paskutinis reisas 19.20 val.), gruodžio 25–26 d. – nuo 11 iki 21.40 val. (paskutinis reisas 21.20 val.), sausio 1 d. nuo 12 iki 21 val. (paskutinis reisas 20.40 val.).

· Gruodžio 15 d. (sekmadienį), nuo 8 iki 15 val. dėl miesto centre vyksiančio kalėdinio bėgimo Kalėdų traukinukas nevažiuos.

Traukinuko važiavimo grafikas dėl eismo sąlygų, intensyvumo ar kitų faktorių gali kisti.

Tvarkaraščius bus galima rasti viešojo transporto stotelėse Kalėdų miestelis, Rotušė, taip pat ir www.stops.lt.