V.Jasukaitytės atminimui

„Nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo, amžiaus, išsilavinimo, šiandien labiausiai reikia vilties, todėl šiuo kūriniu kviečiu melstis, kad Aukščiausiasis visiems mums suteiktų viltį”, – tokia mintimi kompozitorė Z. Bružaitė įveda klausytojus į naujausią savo opusą.

Kompozitorės kūrinį ir jo pavadinimą „Vilties mišios“ inspiravo Vidmantės Jasukaitytės (1948–2018) eilėraščių rinktinės „Ambra“ (2014) eilutės, prisodrintos asmeninių išgyvenimų, nepagydomos ligos, netekties ir atsisveikinimo natų, kurios ir tapo būsimo mišių ciklo atodanga ir šaukiniu:

„Tylioji motina, viltie,

Glaudi visus prie išmaitinančios krūtinės – leiski

Apsvaigus užsimiršti, kur veda, kur einu,

Kas paaukos,

Tylioji motina, viltie...“

Mišių, skirtų V.Jasukaitytės atminimui, idėjos autoriai yra kino režisierė Dali Rust, perkusininkas A. Gotesmanas ir Šventosios Švenčiausiosios Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios klebonas kan. Zenonas Degutis, paraginusieji kompozitorę sukurti sakralinį kūrinį.

Egzistenciniai horizontai

Kurdama naują muzikinę kompoziciją, be ją inspiravusios asmeninės poetės būties, sudėtingų gyvenimo vingių ir išbandymų, kompozitorė prisipažino, kad vis dažniau savęs klausianti, „ko mums šiandien trūksta, kai, regis, kiekvieną dieną lydi visa ko – daiktų, gardaus maisto, pramogų, įspūdingų kelionių akimirkų – gausa. Ar jaučiamės laimingesni, labiau mylimi, saugesni? Ar nėra taip, kad vilties siekiamybė šiandien pranoksta visas kitas, kai skubančių žmonių apsuptyje jaučiamės vieniši, kai turime viską, bet esame pametę tikėjimą ir praradę viltį pasveikti, pakilti, pabusti?..“ Todėl kuriant šią sakralinę kompoziciją įsijausta ne tik į vieno konkretaus žmogaus gyvenimą ir veiklą. Joje prisiliesta prie egzistencinių horizontų, keliamų klausimų turiniu universalių ir artimų visiems.

Po pastarųjų didelių Z. Bružaitės sakralinių opusų – rekolekcijų „Fides nostra“ (2018), anksčiau sukurtos kantorijos „Lumen fidei“ (2013) ir „Requiem“ (2015) – kompozitorė teigė, kad jau norėjo pailsinti mintis, tačiau nematoma ranka vis atvedanti prie tikėjimą stiprinančių temų, kurioms atsispirti neįmanoma.

12-os dalių mišių ciklą sudaro giedamos mišių dalys, psalmė, aleliuja, įžangos (introitus). Poetės, rašytojos V. Jasukaitytės eilutės mišiose nuskamba keturis kartus. Jas kompozitorė atrinko kaip kontekstualią medžiagą liturgijai, kartu atliepiančias poetės žmogiškąsias savybes bei jos kūrybines impresijas. Daugiabalsio choro linijas santūriai puošia saksofonininko P. Vyšniausko bei perkusininko A. Gotesmano improvizacijos. Kūrinys sumanytas keliomis atlikimo versijomis ir gali skambėti esant mažesniam atlikėjų (chorui ir vargonams) ar dalių skaičiui.

Kuriamas filmas

Šiame kompozitorės Z. Bružaitės sakraliniame opuse girdima autorei būdinga muzikos kalba. Rituališkai pasikartojantys choro ir vargonų motyvai – kelių tonų skambesys tarsi atitveria muzikinę medžiagą nuo atvirumo ir jausmingumo. Juntamas autorės siekis uždaryti emocionalumą į asketiškas, dėmesio neblaškančias erdvines celes. Melodijos čia plėtojamos sekvencijų terasomis, naudojant tai vyraujančius kvartinius choro akordų kompleksus, tai kanoniškai banguojančias frazes, virš kurių „piešiami“ papildomi garsiniai žemėlapiai improvizuojančiais ar koloristiniais muzikos instrumentais – saksofonu, perkusija.

Kūrinį „Vilties mišios“ rengė dirigentai L. Balandis ir Povilas Vanžodis. Kūrinio premjerą, nuskambėjusią liepos 14-ąją, poetės, rašytojos, prozininkės, dramaturgės, visuomenės veikėjos, kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarės V.Jasukaitytės mirties metinių dieną, Šventosios Švenčiausiosios Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje dirigavo P. Vanžodis. Rugsėjo 29-ąją Z. Bružaitės „Vilties mišios“ bus atliktos Šiaulių katedroje.

„Vilties mišios“ filmuojamos, jos sudarys režisierės D. Rust kuriamo meninės dokumentikos filmo „Baladė apie stovinčiąją ant tilto” pagrindą.