Pilietis X žiemos pirmosiomis dienomis susigundė „Telia“ pasiūlymu nudžiuginti save Kalėdų dovana – televizoriumi. Užsisakė. Kurjeris Y jau po dienos pristatė dovaną į kaimą Z ir įteikė piliečiui X dovaną. Šis išpakavo. Bet. Įjungti prietaiso nepavyko. Neveikiantis. Pasitaiko. Nieko tokio, jei aptinkama, kad prekė brokuota, per vieną darbo dieną galima jos atsisakyti. Pakanka tik telefonu pranešti „Telia“ konsultantui.

Pilietis X kantriai 45 min. laukė, kol atsilieps kas nors, nes visi konsultantai buvo užimti. Pagaliau vienas atsilaisvino. Konsultantas C iš karto pasiūlė pasiguglinti ir pagal internautų patarimus susireguliuoti pačiam televizorių. Pilietis X žagtelėjo. Jis gi nieko apie televizorius neišmano. Tada konsultantas C bandė įkalbėti pirkėją kreiptis į garantinio aptarnavimo centrą. Pilietis X dar kartą žagtelėjo. Kodėl ne pardavėjas, o pirkėjas turi rūpintis nuo pirmos sekundės neveikiančiu prietaisu? Tačiau „Telia“ atstovas į jokias kalbas nesileido.

„Telia“ atsiuntė grasinamo turino laišką: pilieti X, nesumokėsite už televizorių, kurio neturite, apribosime jums paslaugų teikimą.

Paaiškėjo, kad pilietis X ne toks jau ir lojalus, nors „Telia“ paslaugomis jau naudojasi visus 25 metus. Pareikalavo pokalbio su kokiu aukštesnes pareigas užimančiu konsultantu. Konsultantė D akimirksniu problemą išsprendė, užregistravo dovanos grąžinimą ir pasiūlė įsigyti kitą. Pilietis X taip ir padarė.

Kurjeris Y vieną televizorių pasiėmė, kitą atvežė. Visi būtų ilgai ir laimingai šventę. Bet. „Telia“ atsiuntė sąskaitą už abi dovanas. Paskambinus telefonu „Telia“ konsultantė E ramino, kad vadovybė per dvylika darbo dienų priims sprendimą, ar perrašyti sąskaitą. Pilietis X negalėjo patikėti savo ausimis. Kalėdos – ant nosies, o skola – ant sprando. Nulėkė į „Telia“ saloną, ten konsultantas M patvirtino, kad „problema“ užregistruota, paaiškino, kad už grąžintą daiktą mokėti nereikia ir dėl to nebus taikomos jokios baudos ar sankcijos.

Trečiąją šių metų dieną „Telia“ atsiuntė grasinamo turinio laišką: pilieti X, nesumokėsite už televizorių, kurio neturite, apribosime jums paslaugų teikimą. Pilietis X nebedrįso žagsėti.

Pasak Vilniaus apskrities pareigūnų, pranešimas apie įvykį buvo gautas gruodžio 21 dieną.

Informuota, kad gruodžio 15 dieną apie 22.56 val. pranešėja, gimusi 2001 metais, viename skelbimų internetiniame portale patalpino skelbimą apie parduodamą prekę.

Vėliau į telefoną iš neva prekę norinčio pirkti asmens ji gavo sms žinutę, kad asmuo nori pirkti jos prekę ir atsiuntė nuorodą, kurioje buvo prašoma ją aktyvuoti.

Pranešėja nuorodą aktyvavo, suvedė prašomus banko prisijungimo duomenis. Vėliau patikrinusi banko sąskaitą pranešėja pastebėjo, kad apgaulės būdu nuo jos sąskaitos buvo nuskaičiuota 535 eurų suma. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasak Kauno policijos, birželio 21 d. apie 17.35 val. Kaune, Islandijos pl. esančioje parduotuvėje buvo sukeisti prekės brūkšniniai kodai, tokiu būdu už 62,99 eurus įsigyjant prekę (dulkių siurblio šluotą), kurios vertė 599,99 eurai.

Parduotuvei padaryta turtinė žala siekia 537 eurus. Vaizdo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašoma kreiptis į Kauno apskr. VPK Santakos policijos komisariatą telefonu 8 700 60676 arba rašyti el. p. irma.saveike@policija.lt.

Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Privatūs prekės ženklai įgauna pagreitį

Visame pasaulyje vis didesnį pagreitį ir susidomėjimą įgaunantys privatūs prekės ženklai auga žaibiškai. Ekspertai pasakoja, kad su tuo susijęs ne tik didžiulis pokytis mažmeninės prekybos sektoriaus strategijoje, bet ir besikeičiantis žmonių požiūris į apsipirkimą. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2015 iki 2019 m., privačių prekės ženklų JAV sugeneruojama apyvarta išaugo net 14 mlrd. dolerių, o vidutinis metinis augimo tempas siekė 2,5 proc., t.y. dvigubai daugiau nei vardinių prekės ženklų, rodo tyrimų bendrovės „Nielsen“ naujausi duomenys.

Tai, kad žmonės ima vertinti privačių prekės ženklų kokybę, atskleidžia ir 2018 m. sudaryta „Nielsen“ pasaulinė privačių prekės ženklų ataskaita. Net 76 proc. Europos gyventojų teigė, kad, laikui bėgant, jų požiūris į privačius prekės ženklus pagerėjo, o dar 76 proc. europiečių mano, kad privačių etikečių produktai pasižymi itin geru kainos ir kokybės santykiu.

Beje, praėjusių metų viduryje „Nielsen“ skelbė, į ką dėmesį kreipia Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirkėjai. Kaip pagrindinę privačių etikečių prekių pasirinkimo priežastį visų trijų Baltijos šalių gyventojai paminėjo mažesnę nei tos pačios kategorijos populiarų prekės ženklų produktų kainą – taip teigė ir 35 proc. Lietuvos respondentų. Tiek pat pirkėjų minėjo tikrai gerą kainos ir kokybės santykį. Trečdalis Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, kad privačių etikečių prekių kokybė nenusileidžia ar net lenkia žinomų prekės ženklų gaminių kokybę.

Perkamas tik gaminys

„Lidl“ Pardavimų skatinimo departamento vadovo Lino Baltušio teigimu, nors iki šiol daugelis pirkėjų galvodavo, kad užtikrinti itin gerą kainos ir kokybės santykį privačių prekės ženklų produktams – misija neįmanoma, tačiau kuo toliau, tuo labiau parduotuvių klientai įsitikina, kad tai – realybė.

„Dažnai po privačia prekės etikete slepiasi gerai visiems žinomi produktai, daugelis jų yra gaminami net tų pačių tiekėjų, kurie siūlo ir gerai žinomus prekės ženklus. Derėdamiesi dėl šių produktų mes nemokame už gamintojo patiriamus rinkodaros kaštus, pardavimų skatinimus ar kitas su gamyba nesusijusias išlaidas, mes perkame tik patį produktą ir jo receptūrą. Dėl to galime pasiūlyti aukštą privačių prekės ženklų kokybę už geriausias kainas“, – paaiškino L.Baltušis.

Anot jo, šiemet startavusi „Lidl“ kampanija „Turi pasirinkimą“ sieks atkreipti gyventojų dėmesį į produktų kokybės ir kainos santykį: „Visą sausio mėnesį kviesime mūsų parduotuvių lankytojus rinktis. Kas savaitę prekybos tinklo klientų lauks ne tik gerai žinomų prekės ženklų pasiūlymai patraukliomis kainomis, bet ir privačių „Lidl“ prekės ženklų alternatyvos. Esame įsitikinę, kad, nepaisant pirkėjų pasirinkimo, jie galės mėgautis itin aukštos kokybės gaminiais už visiems prieinamą kainą.“

Požiūrį pakeitė ir prekybos tinklai

Pardavimų skatinimo departamento vadovo teigimu, tai, kad pastaraisiais metais gyventojai skiria vis daugiau dėmesio privatiems prekės ženklams, yra susiję su pokyčiais prekybos tinklų sektoriuje.

„Anksčiau žmonės iš privačių prekės ženklų tikėdavosi tik geros kainos, tačiau tai neturėjo nieko bendro su kokybe. Jau kuris laikas Vakarų Europoje, o pastaruoju metu – ir Lietuvoje, požiūris į privačius prekės ženklus pasikeitė kardinaliai. Vartotojai yra linkę mažiau permokėti už gerai žinomus prekės ženklus, jeigu tokią pat kokybę galima nusipirkti už žymiai mažesnę kainą, perkant privačios etiketės produktus. Galima sakyti, kad tampame labiau sąmoningais pirkėjais, kuriems kokybė tampa svarbesniu veiksniu už žinomą vardą“, – teigia L.Baltušis.

Linas Baltušis/„Lidl“ nuotr.

Kiekvieno gamintojo aukšta kokybė

L.Baltušio teigimu, „Lidl“ pagrindinis uždavinys – užtikrinti aukščiausią kokybę už geriausią įmanomą kainą, o norint garantuoti itin aukštą produktų kokybę – negalima daryti jokių kompromisų. Anot jo, bet kuris Lietuvos ar užsienio tiekėjas galėtų paliudyti, kad bendradarbiavimas su „Lidl“ yra didelis iššūkis dėl keliamų reikalavimų privačios etiketės produkcijos kokybei.

„Aukšta prekybos tinklo gaminių kokybė yra viena iš pamatinių mūsų vertybių, todėl nuolat investuojame daugybę savo laiko ir jėgų, tinkamai atsirinkdami ne tik prekes, bet ir jas tiekiančius gamintojus. Juk tai, kad šios įmonės gamins su mūsų prekės ženklu, reiškia itin daug, nes būtent mes prisiimame visą atsakomybę, susijusią su šiais produktais“, – sako „Lidl“ Pardavimų skatinimo departamento vadovas.

„Lidl“ išrinktas geriausiu

Beje, naujausio kompanijos ICERTIAS „Best Buy Award“ tyrimo duomenimis, prekybos tinklas „Lidl“ Lietuvoje išrinktas geriausią kainos ir kokybės santykį siūlančiu tinklu trijose svarbiausiose tyrimo kategorijose.

Pagrindinėje tyrimo kategorijoje – „Geriausio kainos ir kokybės santykio pavyzdys“ – respondentams buvo pateiktas šis klausimas: „Nurodykite vienos įmonės, produkto ar paslaugos pavadinimą, kuris (kuri), jūsų nuomone, yra geriausias GERIAUSIO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO Lietuvoje pavyzdys, kalbant apie Lietuvos rinkoje siūlomus produktus ir paslaugas.“ Dauguma apklaustųjų nurodė prekybos tinklą „Lidl“.

„Pagrindinis mūsų veiklos principas – siūlyti geriausią kokybės ir kainos santykį vietos rinkoje, – taip paskelbus tyrimo rezultatus komentavo įmonės „Lidl Lietuva“ vadovas Radostin Roussev-Peine. – Tad apdovanojimas „Best Buy Award“ yra daugiau nei mūsų veiklos įvertinimas – tai mūsų strategijos nuoseklumo ir veiksmingumo patvirtinimas, pagrįstas mūsų pirkėjų nuomone.“

Šie rezultatai gauti 2017 m. vasarį, Šveicarijos organizacijai ICERTIAS Lietuvoje atlikus naujausią tyrimą „Best Buy Award“. Jis atliktas naudojant internetinį klausimyną. Apklausoje dalyvavo 1 200 penkiolikos metų ir vyresnių Lietuvos interneto vartotojų.

Pasak ICERTIAS „Best Buy Award“, šiuolaikiniai pirkėjai yra ypač išprusę ir išrankūs bei nuolat ieško galimybių įsigyti geresnės kokybės gaminių ir paslaugų už tą pačią kainą. Apsispręsdami, ar pirkti konkrečią prekę arba paslaugą, vartotojai atsižvelgia į kainos ir kokybės santykį. Pirkėjams itin svarbus geros kainos ir geriausios įmanomos kokybės santykis, laikomas geriausio pasirinkimo (angl. Best Buy) veiksniu.

Ką keičia pandemija?

Kaip paskelbė naujienų agentūra ELTA, vertindamas prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2020 m., finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo priekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl COVID-19 pandemijos, pakitus daugelio žmonių gyvenimo būdui, bei pasiektas ES kainų vidurkis.

Kalbėdamas apie tai, ko galima tikėtis šiemet, M.Dubnikovas pažymėjo, kad didelę įtaką kai kurių prekių paklausai darys dėl pandemijos pakitęs žmonių gyvenimo būdas.

Mūsų prekybos tinklo klientų lauks ne tik gerai žinomų prekės ženklų pasiūlymai patraukliomis kainomis, bet ir privačių „Lidl“ prekės ženklų alternatyvos.

„Stebime tam tikrą darbo iš namų kultūrą, ir natūralu, kad vartojimas pasikeis į kitą pusę: mums reikės kiek mažiau vartojimo prekių, ir konkurencija tokiu atveju darys savo“, – tikino jis.

Tačiau pagal tarptautinius tyrimus galima daryti išvadą, kad gerų produktų už gerą kainą paklausa turi tendenciją dar ir didėti.

„Nielsen“ pernai gruodį paskelbta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad 16 proc. Lietuvos gyventojų pažymėjo, jog karantino metu jie ėmė gyventi sveikiau. Didžiausia, arba 68 proc. dalis (panašiai ir Latvijoje bei Estijoje), patikino, kad, įvedus karantiną, jų gyvensena nesikeitė, likusioji sakė, kad mažiau sveikai.

Bendrovės „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp, komentuodama apklausos rezultatus, komentavo, kad visose Baltijos šalyse sveikesnio gyvenimo pokyčius daugiausia respondentų siejo būtent su maistu.

„Daugiau šviežio, namuose pasigaminto maisto pirmo karantino metu ėmė valgyti 72 proc. tų Lietuvos gyventojų, kuriuos pirmasis karantinas paskatino gyventi sveikiau. Estijoje tarp ėmusių gyventi sveikiau tokių buvo 67 proc., Latvijoje – 59 proc., – teigė I.Lepp. – Tie apklausos dalyviai, kurie savimi pradėjo labiau rūpintis, valgė mažiau greitojo maisto ir pusgaminių, cukraus, saldumynų, gėrė mažiau saldžių gėrimų bei alkoholio.“

Penktadienį buvęs politikas ir vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius feisbuke paviešintą žaislo nuotrauką palydėjo sarkastišku prierašu.

„Jau laikas pasirūpinti Kalėdinėmis dovanėlėmis po eglute mūsų mažiesiems. Kol visi uždaryti karantine, geriausią draugą galima užsiauginti namuose“, – rašė žinomas kaunietis.

Ta pačia nuotrauka pasidalijo ir Šarūnas Jasiukevičius, žinomas kaip Praeities žvalgas: „Gal kam naujo augintinio? Naujų Laisvės partijos narių padavė į mažmeną? Sisioja į dėžutę, baldų nedrasko, loja tik per gėjų paradą, moka duot labas, davus komandą atsuka nugarą...“

Nuotraukoje nufotografuota parduotuvėje kabanti prekė. Ant jos įpakavimo angliškai užrašyta „Užsiaugink savo nuosavą geriausią draugą gėjų“, vardijami tokie šio draugo privalumai: visada išklauso, mėgsta apsipirkti ir t.t.

Kol visi uždaryti karantine, geriausią draugą galima užsiauginti namuose.

Kainų etiketėje lietuviškai nurodoma, kad prekės pavadinimas – „Užsiaugink draugą gėjų“, o jos kaina – 3,5 euro. 

Daugybė komentatorių šią prekę įvardijo kaip nederamą, seksistinį, liejo homofobiškus pasisakymus dėl neva homoseksualumo propagavimo tokiomis prekėmis, nesuabejodami, kad tokia prekė yra, kad ji pardavinėjama ir Lietuvoje. 

Tačiau kai kurie manė, kad nuotrauka apskritai yra netikra ir skirta provokuoti homofobiškiems žmonėms bei kelti neramumams, skatinti pykčiui prieš LGBT bendruomenę.

Ne vienas internautų įvardijo, kad ši nuotrauka gali būti daryta būtent prekybos tinkle „Maxima“. Jos atstovai tai paneigė. „Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse nėra ir niekada nebuvo“, – portalui kauno.diena.lt komentavo „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

G. Furmanavičius nenurodė prie posto bei neatrašė į portalo kauno.diena.lt klausimus, kur rado šią prekę, ar jis pats darė šią nuotrauką, ar ji nėra suklastota. Į viename komentarų, kuriame abejojama, kad „Maximos“ etiketės yra kitokios, jis atsakė, kad Lietuvoje yra ne tik šis prekybos tinklas.

Šeštadienio vakarą portalui kauno.diena.lt dovanų parduotuvės „Mini Kiss“, įsikūrusios Kaune, atstovai nurodė, kad tai yra jų prekė. Plačiau ši parduotuvė prisistato desertine, ledaine ir balionų baru po vienu stogu, nurodo kartu parduodanti ir smagias dovanas, prekes švenčių dekoravimui, desertus, ledus, balionų kokteilius ir t.t. 

„Mini Kiss“ atstovai teigė, kad nuotrauka daryta jų parduotuvėje, kad pasipiktinimo dar nesulaukė.  „Išreikšti nuomonę turi teisę visi. Pasikartosiu, kad tiesiogiai į mus dėl šios prekės niekas nesikreipė. Tikime visuomenės blaiviu protu“, – portalui kauno.diena.lt komentavo parduotuvės atstovai.

„Pabrėžiame, kad ši prekė nėra žaislas ir ji nėra eksponuojama vaikams skirtų prekių lentynose, ar greta jų“, – papildė atstovai.

Vyras liko be dovanos

Elektronine prekyba užsiimančios parduotuvės pigu.lt paslaugomis pasinaudojusi klaipėdietė Dovilė G. pateko į nepavydėtiną situaciją. Vyrui pirktą dovaną ji ne kartą buvo priversta nešti pas laikrodžių meistrą.

Tačiau įmonės Garantinio skyriaus specialistė pareiškė, kad sutrūkusi apyrankė – ne gamybos brokas, o mechaninis pažeidimas.

Klientė internetu pervedė pinigus į pigu.lt sąskaitą gegužės 25-ąją. "Seiko" vyriškas laikrodis kainavo ne taip jau ir mažai – 155 eurus.

Šia dovana vyras netrukus smarkiai nusivylė – sulūžo metalinė apyrankė.

"Metaliukas, kuris jungia grandinėlę su pagrindiniu korpusu, jau kelis kartus lūžo ir apyrankė vis sutrūksta. Tiesiog nusibodo taisyti", – skėsčiojo rankomis Dovilė G.

Naudotojo kaltė?

Net tris kartus taisyta laikrodžio apyrankė pareikalavo papildomų išlaidų ir laiko.

"Sugaištas laikas, be to, pirkau vyrui kaip dovaną, o jis negali nešioti. Laikrodis akivaizdžiai naujas, neturi jokių įbrėžimų. Išsaugojome ir sąskaitą faktūrą, ir garantinį kvitą. Kreipiausi į bendrovę, kad padėtų", – tikino pašnekovė.

Tačiau pagalbos moteris nesulaukė. Paaiškėjo, kad prekei taikomas dvejų metų garantinis laikotarpis šiuo atveju – negalioja.

"Pardavėjas pripažino, kad tai įvyko dėl naudotojo kaltės", – apmaudavo Dovilė G.

Vadovaujasi Civiliniu kodeksu

Rugpjūčio 20-ąją internetinės parduotuvės pigu.lt pirkėjai siųstame atsakyme teigiama, kad bendrovė negali priimti grąžinimui ar pakeisti prekės nes "ji turi akivaizdžių mechaninių pažeidimų".

Esą pirkėjas sutiko su prekių pirkimo–pardavimo internetinėje parduotuvėje pigu.lt taisyklių sąlygomis.

Viena jų – "prekių atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, kai prekė perduota pirkėjui".

"Nurodytomis aplinkybėmis bendrovė mano, kad už prekės mechaninį pažeidimą yra atsakingas pats pirkėjas, todėl prekei negali būti suteiktas garantinis aptarnavimas, ji negali būti grąžinta bendrovei kaip nekokybiška arba pakeista kita preke vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 str. 3 d.", – teigiama Garantinio skyriaus specialistės Gintarės Snapkauskaitės pasirašytame rašte.

Nuvylė požiūris į klientą

Klaipėdietės manymu, užuot pripažinę prekę esant netinkamos kokybės, pigu.lt atstovai visais įmanomais būdais išsisukinėja nuo atsakomybės.

Maždaug prieš metus nemalonumų patyrė ir kita tos pačios bendrovės klientė.

Ji su elektroninės parduotuvės darbuotojais net dvi savaites kovojo dėl supainiotos prekės.

Internetu užsisakiusiai pilką sėdmaišį merginai kažkodėl buvo atgabentas žalias.

Tą pačią dieną ji susisiekė su interneto parduotuvės pigu.lt konsultante ir paaiškino, jog įvyko klaida – supainiota 85 eurus atsiėjusios prekės spalva.

Kurjeris turėjo paimti netinkamą daiktą kitą dieną nuo 8 iki 18 val., tačiau niekas to padaryti neatvyko ir net nepaskambino pirkėjai.

Ši buvo dar labiau šokiruota, kai parduotuvės konsultantė pasiūlė jai prekę atsivežti pačiai. Nors taisyklėse aiškiai nurodyta, kad pardavėjui pristačius ne tas prekes, šis savo sąskaita įsipareigoja pasiimti ir jas pakeisti tinkamomis.

Galiausiai mergina išsireikalavo, kad sėdmaišis būtų sklandžiai pristatytas į namus. Tik tam prireikė dviejų savaičių.

Tačiau labiausiai supykdė ne sugaištas laikas, o, pirkėjos nuomone, atsainus ir nepagarbus požiūris į klientą.

Tąkart pigu.lt komunikacijos projektų vadovė Indrė Beganskaitė dienraščiui pripažino, kad ši nemaloni padėtis atskleidė įmonės procesų netobulumus.

Jos žodžiais, pigu.lt skubiai ėmėsi papildomų veiksmų, kad garantuotų tik kokybišką prekių tiekimą – buvo įvestas pakartotinis prekių tikrinimas, sugriežtinta prekių priėmimo tvarka.

Esą susiklosčius panašioms situacijoms, jų sprendimas paprastai vyksta gerokai greičiau.

Už klaidinimą – solidžios baudos

Kritikos strėlių įmonė sulaukė ne tik iš savo klientų.

Konkurencijos taryba šių metų kovą pripažino, kad internetinėje parduotuvėje pigu.lt skleista trijų prietaisų reklama klaidino vartotojus.

Už Reklamos įstatymo pažeidimą bendrovei "Pigu" skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.

Konkurencijos tarybos ekspertai tyrimą pradėjo po to, kai atsitiktinai pasirinkę prekes svetainėje pigu.lt, užfiksavo, kad kavamalei (smulkintuvui) "ProfiCook", kavamalei "Maestro" ir ventiliatoriui "Volteno" skelbiamos riboto laikotarpio akcijos, tačiau nurodytam laikui pasibaigus, beveik iš karto vėl būdavo pateikiami tokie patys pasiūlymai.

Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki liepos 7 d. šioms prekėms skelbtos akcijos trukdavo 1, 2, 4 arba 5 dienas, kurioms praėjus, po kelių dienų ar netgi kitą dieną analogiški akcijų pasiūlymai buvo pradedami skleisti iš naujo.

Tokios besikartojančios akcijos, pažymėtos mažėjantį laiką skaičiuojančiu laikrodžiu, skelbtos nuo 4 iki 9 kartų.

Anot Konkurencijos tarybos specialistų, tokie "Pigu" veiksmai vertintini kaip apgaulingi – sudarantys įspūdį, jog prekę už akcijos kainą bus galima įsigyti tik gana trumpu laikotarpiu, taip siekiant paskatinti vidutinį vartotoją kuo greičiau priimti sprendimą dėl prekės įsigijimo.

Tai ne pirmas kartas, kai internetinėje parduotuvėje pigu.lt skleidžiama reklama pripažinta klaidinančia.

Už Reklamos įstatymo pažeidimus bendrovei "Pigu" Konkurencijos taryba 2015 m. skyrė 7 360 eurų, 2016 m. – 5,4 tūkst. eurų baudas.

Komentaras

Raimonda Strazdauskaitė

Pigu.lt komunikacijos vadovė

Dėkoju, kad rūpinatės mūsų klientų gerove. Prekėms gamintojo nustatytu laikotarpiu yra taikomas garantinis aptarnavimas. Garantinio aptarnavimo metu dėl gamintojo kaltės atsiradę gedimai yra šalinami arba grąžinami pinigai už prekę. Jūsų aprašytos situacijos atveju klientė į mus kreipėsi tik po to, kai bandė laikrodžio apyrankę taisyti savarankiškai. Garantinį aptarnavimą užtikrina mūsų partnerių salonai, už kurių darbo kokybę atsakome. Šiuo atveju klientė mums grąžino prekę pažeidusi garantinio aptarnavimo taisykles, dėl ko sunku nustatyti, ar prekė turi gamyklinį broką, ar buvo mechaniškai pažeista. Klientai apie visas sąlygas yra informuojami pirkimo–pardavimo e. parduotuvėje sutartyje bei garantinio prekių aptarnavimo ir prekių grąžinimo taisyklėse. Informacija teikiama ne tik pirkimo metu, bet ir yra patogiai viešai prieinama mūsų e. parduotuvėje. Joje aiškiai pasakyta, kad garantija netaikoma, jei prekės defektai atsirado dėl pirkėjo vartotojo kaltės, prekė mechaniškai ar kitaip pažeista, ardyta, buvo remontuota neautorizuotame serviso centre.

Pataria saugoti kvitus

Savo teises žinantys ir įstatymus išmanantys pirkėjai vis dažniau pasinaudoja galimybe grąžinti prastos kokybės batus.

Svarbiausia sąlyga – išsaugoti pirkinio čekį. Klaipėdietė Roberta pasakojo nuolat tai daranti.

"Visada renku čekius, negali žinoti, kada prireiks. Pasimokiau, kai kartą apie 400 eurų kainavusių itališkos odos vyro aulinukų padas atsiklijavo vos po poros mėnesių nuo pirmo išėjimo į lauką. Tokiu atveju, jei neturi kvito, tavo rankos surištos", – karčią patirtį atsiminė pašnekovė.

Balandį jauna moteris populiarioje avalynės parduotuvėje "Step Top" įsigijo baltus batelius laisvalaikiui.

Pavasarį pirktus batus ji nešiojo iki pat rudens, kai pastebėjo, kad jie – akivaizdžiai nekokybiški.

"Batai buvo sportinio stiliaus, niekuo neypatingi, kainavo apie 100 eurų. Maždaug po mėnesio dėvėjimo pradėjo plyšti vidus, dar po kelių apsitrynė išorė, tačiau nešti atgal į parduotuvę nebuvo pagrindo. Rudeniop pastebėjau, kad atsiklijavo padas. Susiradau čekį ir nužingsniavau į parduotuvę, nes po pusės metų batai tapo netinkami niekam. Kokybė – apverktina, šiuo savo pirkiniu patyriau finansinį nuostolį", – įsitikinusi Roberta.

Geranoriški – ne visi

Klaipėdietei paprašius grąžinti pinigus už nekokybišką daiktą, pardavėjos nė nebandė ginčytis.

Visą sumą atgavau iš karto.

"Neprireikė net 14 dienų ekspertizės. Visą sumą atgavau iš karto. Žinoma, nebuvo labai malonu atiduoti gerokai padėvėtus batus, bet ne pirkėjas kaltas, jei tai – gamybos brokas", – svarstė pašnekovė.

Jos manymu, daug reikšmės grąžinant batus turi tai, su kokiu pardavėju teks susidurti.

"Kitas gali sakyti, kad atsakymą duos tik po dviejų savaičių ir bus visiškai teisus. Mano atveju laukti nereikėjo", – pridūrė mergina.

Tiesa, ne visada į avalynės grąžinimą žiūrima taip geranoriškai.

Dienraštis neseniai aprašė nemenką sumą už vasarinius batus suplojusios palangiškės D.S. istoriją.

Klaipėdoje batų parduotuvėje "Scalini" moteris įsigijo basutes, kurios išpardavimo metu kainavo 77 eurus.

Pasidžiaugti apavu D.S. spėjo vos porą kartų.

Per pirmą apsiavimą atsiklijavo basučių vidinis padas, per antrąjį – nulūžo sagtis, o tiesos ieškojusi pirkėja pasijautė užsitraukusi pardavėjos nemalonę.

Panorusiai grąžinti prekę moteriai parduotuvės darbuotoja paliepė užpildyti pretenziją, kad būtų galima atlikti ekspertizę.

Tada pažadėjo paskambinti po savaitės ir informuoti apie vadovybės sprendimą.

Įširdusi pirkėja basučių parduotuvėje taip ir nepaliko. Ją nuvylė esą "atsainus darbuotojos bendravimas ir tai, kad į situaciją nebuvo pažiūrėta žmogiškai".

Prekybos centre "Akropolis" įsikūrusios "Scalini" batų parduotuvės vadovė Inga Petrošienė tąkart pateikė kiek kitokią įvykio versiją.

Jos žodžiais tariant, paprastas pardavėjas nėra įgaliotas vertinti prekės ir gamybos defekto nenustatinėja. Esą nemandagiai elgėsi ir pati pirkėja.

"Civiliniame kodekse numatyta, kad pirkėjas turėtų palikti basutes ir parašyti pretenziją. Turime galimybę 14 dienų spręsti, tai gamyklinis brokas ar mechaninis pažeidimas. Negaliu grąžinti pinigų, kol pati savo akimis neįsitikinau. Nieko nedarome nelegaliai ir specialiai neatiduoti pinigų nenorime. Man merginos skambino keletą kartų, bet tikrai nekalbėjo nepagarbiai. Jos sakė, kad klientė labai šaukė, rėkė", – pasakojo pašnekovė.

Vadovė tada tikino, kad apžiūrėtų batus, jei pirkėja juos dar kartą atneštų.

Dažniausiai pasitvirtina

Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėjos Vijoletos Budriuvienės, Civiliniame kodekse nurodyta, kad pareikšti pretenziją pardavėjui pirkėjas turi teisę ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pirkimo dienos.

Paprastai pakanka su savimi turėti brokuotą prekę ir kasos kvitą.

Jei gamybos defektas pasitvirtina, pirkėjas atgauna visą sumokėtą sumą.

Nors pardavėjai kartais ir nesutinka atiduoti pinigų, argumentuodami, kad batus priima tik per dvi savaites ir neavėtus, mūsų šalies įstatymai vis tiek į pardavėją leidžia kreiptis dvejus metus.

Nepriklausomai nuo to, kokį garantijos terminą nustato pardavėjas.

"Jei pardavėjo atsakymas vartotojo netenkina, jis su pirkimo dokumentais ir pardavėjo atsakymu kreipiasi į mūsų tarnybą. Apskritai kalbant, pagrįstų skundų būna apie 60 proc.", – teigė V.Budriuvienė.

Dažniausiai nepatenkinti pirkėjai nori atgauti pinigus, kai kuriuos tenkina ir tai, kad prekė būtų pakeista į kokybišką.

81 skundas – dėl avalynės

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius per šiuos metus jau išnagrinėjo 417 vartotojų prašymų. Iš jų dėl avalynės ir odos gaminių gautas 81 skundas.

60 vartotojų pranešimų dėl netinkamos kokybės avalynės buvo pagrįsti.

Dažniausiai vartotojai skundėsi nuo batviršių atsiklijavusiais padais, netinkamai sutvirtintais užkulniais, dažančiais pamušalais.

21 prašymas buvo nepagrįstas, nes vartotojai kreipėsi dėl užkulnių trynimo, pėdų spaudimo.

Vizualiai apžiūrėjus ir viską įvertinus, gamybos defektas nenustatytas, nes masinės gamybos avalynė gali neatitikti individualių kojos matmenų ir formos (pavyzdžiui, pločio, linkio ar kulno dalies formos).

Pirkdamas avalynę pirkėjas turi įsitikinti, kad ji yra patogi ir nesukels diskomforto avint.

Vartotojas taip pat turi galimybę pasinaudoti Mažmeninės prekybos taisyklių 14 punktu, kuriame nurodyta, kad tinkamos kokybės prekės gali būti keičiamos ir grąžinamos.

Pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio daiktais.

Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas.

Smiltelės gatvėje įsikūrusioje „Lidl“ parduotuvėje kiaulienos kumpis „Baroni“ buvo pardavinėjamas balandžio 17 d., nors jo galiojimo laikas pasibaigė jau balandžio 7-ąją.

„Su šeima eilinį kartą nusprendėme apsipirkti „Lidl“ prekybos centre, tačiau tai, ką išvydau, privertė suabejoti šios parduotuvės maisto kokybe. Buvau, švelniai tariant, šokiruotas. Pardavinėjamas kiaulienos kumpis, kurio galiojimo laikas pasibaigęs ne prieš dieną ir ne prieš dvi, o prieš visas dešimt. Dar kartą įsitikinau, kad apsiperkant visuomet reikia žiūrėti į prekių galiojimo datą“, – nusivylimo neslėpė klaipėdietis.

Uostamiesčio gyventojas teigė, kad prekė net nebuvo paženklinta ryškesne kaina, kuri parodo suteikiamą nuolaidą, nes produkto galiojimo laikas artėja link pabaigos.

Pasekmės būtų akivaizdžios suvalgius tokį „delikatesą“.

„Manau, kad rūšiuojant prekes tiesiog įvyko klaida ir darbuotojas apsiriko – neišėmė seno kumpio iš šaldytuvo. Gerai, kad pamačiau, nes turiu mažą dukrytę. Pasekmės būtų akivaizdžios suvalgius tokį „delikatesą“. Nuo šiol gerai pasvarstysiu, kurioje parduotuvėje apsipirksiu kitą kartą“, – dėstė vyras.

Bendrovės „Lidl“ viešųjų ryšių specialistė Valerija Lebedeva teigė, kad aptikta viena tokia kumpio pakuotė.

„Nuoširdžiai atsiprašome pirkėjo ir apgailestaujame dėl šios nemalonios situacijos. Mūsų parduotuvėse prekių šviežumo patikra reguliariai atliekama vadovaujantis nuoseklia sistema, tačiau šįkart bus įsivėlusi apmaudi klaida. Skirsime dar daugiau dėmesio prekių galiojimo laiko kontrolei, kad tokių atvejų nebepasitaikytų. Pirkėjams norėtume priminti, kad jeigu dėl atsitiktinumo „Lidl“ pasitaikė įsigyti maisto prekę, kuri neatitiko lūkesčių, ją, pateikę kvitą, galite grąžinti bet kurioje mūsų tinklo parduotuvėje Lietuvoje. Gausite kitą analogišką produktą arba atgausite sumokėtus pinigus“, – situaciją komentavo V. Lebedeva.

Anot specialisto, įsigijus nekokybišką prekę ir norint atgauti pinigus, svarbu atsiminti ir kelis esminius dalykus. Pavyzdžiui, užsisakant prekes internetu, jas derėtų patikrinti atsiimant. Taip pat svarbu vadovautis instrukcijomis. „Paprastai instrukcijos skaitomos dviem atvejais – jeigu žmogus neturi ką skaityti arba jau sugadino“, – pastebi A. Naina.

– Ar pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie nekokybiškas paslaugas ir prekes?

– Tas skaičius nuo 2010 m. gana stabilus – per metus gauname apie 4–4,5 tūkst. skundų. Tai gana didelis skaičius. Paklausimų – apie 20 tūkst. Žmonės klausia, kaip elgtis, jeigu nusipirko nekokybišką daiktą, informuoja apie pastebėtus nekokybiškus, nepaženklintus, be instrukcijų ne maisto produktus, kartais ir apie nesaugius. Mums ta informacija labai praverčia tiriant rinką ir išeliminuojant tokius produktus.

– Vis dėlto su kuo tai sietumėte? Ar kuo toliau, tuo labiau pasaulyje viskas padirbinėjama, gaminama nekokybiška produkcija?

– Manau, kad vis dėlto yra du lazdos galai. Viena, gamintojas suinteresuotas pagaminti pigiau, o parduoti brangiau. Antra, vis dėlto perkamoji galia pas mus nėra tokia didelė, ieškome pigesnio produkto. Pigesnis produktas paprastai būna ir prasčiau pagamintas, ir medžiagos panaudotos prastesnės.

– LRT RADIJO klausytojas įsitikinęs, kad šiais laikais nekokybiška beveik viskas, pradedant maisto produktais ir baigiant baldais. Kaip vertinate tokią poziciją?

– Čia yra įdomių dalykų. Žinoma, yra ir nekokybiškų baldų, bet vis dėlto mums patinka nusipirkti spintelę už 20 eurų. Savaime suprantama, kaip ji pagaminta. Baisesnis dalykas – yra gana daug nesaugių baldų. Rinkoje tai prižiūrime. Ypač nestabilūs baldai į vaikų kambarius.

Kitas dalykas, JAV buvo keli pranešimai, kad baldai nukrito ant vaikų. Pradėjus aiškintis nustatyta, kad nebuvo vadovaujamasi instrukcijomis. Yra tos vadinamosios sunkiosios komodos, kurių ir du vyrai neapvers. Tačiau yra tos lengvutės, kurių instrukcijose visada parašyta, kad būtina tvirtinti prie sienos, tam duodamos detalės.

Pas mus lygiai taip pat, paprastai instrukcijos skaitomos dviem atvejais – jeigu žmogus neturi ką skaityti arba jau sugadino. Pats kelis kartus tai mačiau. Sakiau – palaukit, toks baldas turi būti pritvirtintas. O man atsakė – ai, čia kažkokių detalių dar liko.

Kalbant apie kokybę, yra įvairių baldų, būna surinkimo klaidų, bet, sakykime, kokybė vidutiniška.

Dažnai kreipiasi vartotojai, kurie sako – neturiu kvito, bet įsigijau tokį daiktą. Rekomenduojame – jeigu nesunku, parašykite elektroniniu paštu, nufotografuokite ir atsiųskite nuotraukas.

– Kaip nekokybiškos prekės patenka į rinką? Juk turi būti sertifikatai, viskas keliauja per mutinę. Tikimės, kad muitininkai patikrina tą produkciją, kuri įvežama į Lietuvą.

– Žinoma, dokumentus tikrina ant sienų, bet didesnė dalis daiktų pakliūva per didžiuosius Europos uostus. Pas mus, Lietuvoje, sudaromi tokie rizikos profiliai – jeigu tam tikros prekių grupės kerta sieną, muitinėje jos sustabdomos pagal 765 reglamentą. Per tris dienas reikia įvertinti, ar prekės atitinka saugos reikalavimus.

Dažniausiai vertinama sauga. Nežiūrima į ženklinimą, ar yra dokumentai, ar gamintojas atliko visas prievoles. Žinoma, ir per sieną pakliūva, visko nepatikrinsi, bet vis dėlto per didžiuosius Europos uostus. Žinoma, pasitaiko ir Lietuvoje pagamintų nesaugių, nekokybiškų prekių, bet tai dažniausia pasitaiko, kai užsiimama netipiška veikla.

Pavyzdžiui, sėklų parduotuvės žiemą sugalvoja pardavinėti girliandas ar panašias prekes. Jie patys užsisako, nes turi daug prekybos centrų. Tada viskas ir prasideda. Vienais metais nekokybiškos girliandos iš sėklų parduotuvių buvo nustatytos bene penkios.

Vėlgi, iš elektros prekių daugiausia nesaugių būna šviestuvų, nes juos gamina dizaineriai. Labai gražiai pagamina, bet neįvertina saugos reikalavimų arba jų nežino. Šviestuvai yra gana didelė liga visoje Europoje. Kūrėjai nežino niuansų, neįvertina jų ir kyla gaisro pavojus.

– Kita turbūt didelė tema – kosmetikos priemonės ir žaislai.

– Taip, tai didelė tema ir tikrai labai rimta. Su kosmetika situacija gal kiek geresnė. Kalbant apie žaislus, kiekvienais metais vykdome programas. Tai darome ir šiemet. Pernai tikrinome garsinius žaislus, šiemet – chemines medžiagas žaisluose. Randamų pažeidimų skaičius vis dėlto išlieka didelis.

– Ar tokios prekės dažniausiai parduodamos internete, ar turgavietėje, ar parduotuvėse?

– Kai vykdome programas, jas planuojame atlikti ir turgavietėse, ir internetinėse parduotuvėse, ir prekybos vietose. Žinoma, turgavietėje daugiausia surandame [pažeidimų]. Tai reglamentuoja produktų saugos įstatymas. Ten už nesaugių produktų patekimą į rinką taikomos ekonominės sankcijos. Visos tos prekės turi būti sunaikintos.

– Kai žmogus turguje nusiperka kokią nors prekę, čekio dažniausiai neturi. Kokios jo galimybės kreiptis ir ieškoti teisybės?

– Kai perki smulkmeną, tai taip, bet turgavietėje, jeigu prekiaujama pagal verslo liudijimus, pareikalavus pardavėjas privalo išduoti pirkimo dokumentą. Taigi perkant brangesnį daiktą galioja lygiai ta pati tvarka, tik mokėjimo dokumentas šiek tiek kitoks.

– Klausytojas pasakoja internetinėje parduotuvėje įsigijęs dujinę viryklę. Nors pakuotė buvo nepažeista, pati viryklė buvo sulankstyta. Ką tokiu atveju gali padaryti pirkėjas?

– Jeigu sutartis sudaryta ne pirkimo vietoje, su retomis išimtimis per 14 dienų galima grąžinti visas prekes. Ir dujinės, ir elektros prekės per 14 dienų grąžinamos.

Žinoma, ši situacija nepavydėtina. Civiliniame kodekse yra toks straipsnis – rizikos perdavimas. Jeigu atveža pardavėjo atstovas prekę, vartotojas vis dėlto turi ją įvertinti, nes rizika vėliau pereina jam. Kitaip tariant, reikėtų išpakuoti iš karto.

– Bet, kaip klausytojas sako, pakuotė buvo nepažeista.

– Matote, čia pagrindinė skundų bėda – negalime nustatyti, kada buvo pažeista, ar vartotojas nešdamas laiptais numetė, ar vis dėlto jam jau atvežė tokią prekę. Nei kažkokių bandymų padarysi, nei ką. Liudytojus apklausti tik teismas gali, bet čia situacija labai bjauri.

– Bet kreiptis vis tiek reikėtų?

– Taip. Viskas įmanoma pasaulyje. Ir geranoriškai galima sutarti, todėl neverta iš karto nuleisti rankų, bet situacija nepavydėtina.

– LRT RADIJO klausytoja pasakoja įsigijusi Kinijoje pagamintą žaislą, kuriame buvo ir plastilinas. Tačiau plastilinas skleidė bjaurų kvapą. Klausytoja sako žaislą išmetusi ir nesikreipusi nei į pardavėją, nei į VVTAT, nes žaislas kainavo nedaug. Jeigu daiktas kainavo nedaug, gal ir neverta gaišti laiko, tačiau, žiūrint iš pilietinės pozicijos, gal vis dėlto reikėtų kreiptis ir pranešti?

– Iš tikro taip. Tokius produktus patikrinti nėra labai sudėtinga. Kvapas – ne rodiklis, bet vienas iš pagrindinių [indikatorių]. [...] Šioje situacijoje tikrai reikėtų išlaikyti pilietišką poziciją ir vis dėlto informuoti apie nekokybišką prekę.

Dažnai kreipiasi vartotojai, kurie sako – neturiu kvito, bet įsigijau tokį daiktą. Rekomenduojame – jeigu nesunku, parašykite elektroniniu paštu, nufotografuokite ir atsiųskite nuotraukas, kad vis dėlto galėtume atpažinti tas prekes. Tikrai nemažai surandame nesaugių prekių. Vis dėlto prekių kiekis yra milžiniškas, asortimentas didelis. Visų jų nepatikrinsi, o vartotojas tai mato.

– Kur kreiptis, jei įsigijome nekokybišką prekę, mus apgavo ir pan.?

– Šiuo atveju, jeigu prekė nekokybiška, įstatyme nurodoma pirmiausia kreiptis į pardavėją, po to – į vartotojų apsaugos tarnybą. Jos skyriai yra visuose didžiuosiuose miestuose, iš viso – 10 skyrių. Jeigu norite rašyti skundą, internetinėje svetainėje gali rasti, kaip tai padaryti elektroniniu būdu. Taip pat ten yra papildoma medžiaga: reikalavimų sąvadai ir netgi atmintinės, kurios tikrai naudingos.