Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas  Sigitas Mikėnas.

– Paskutiniu metu internetinėje erdvėje matome siūlymų ir skelbimų padovanoti, parduoti laukinį gyvūną. Ar dažni tokie skelbimai?

– Tokių skelbimų pastebime jau eilę metų. Kadangi socialiniai tinklai populiarėja, o visuomenė aktyvi, stebi tuos socialinius tinklus, tai pastebimas tų skelbimų skaičiaus didėjimas. Visi gyvūnai turėtų gyventi savo vietose: laukuose, miškuose, gamtoje. Visuomenei nevalia jų liesti, pasiimti, parsinešti namo, paauginti. Ypač pavasarį pasitaiko atvejų, kai gyvūnai atsiveda jauniklius, o žmonės, būdami gamtoje, pamato mažiukus, vienus paliktus ir net nepagalvodami juos paima, parsineša namo. Žmonės nepagalvoja, kad tiems gyvūnams gali grėsti žūtis. Žmonės nežino, kad gyvūnų motinos palieka tuos jauniklius atsargiai ir juos tikrai suranda tose vietose. Žmonės per nežinojimą, per smalsumą tai padaro.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Apie kokius gyvūnus kalbame? Pastarieji įvykiai parodė, kad per socialinius tinklus buvo bandoma parduoti usūrinį šunį, lapę.

– Gyvūnai suskirstyti į dvi grupes: invaziniai gyvūnai ir Lietuvoje nuo senų senovės gyvenantys gyvūnai. Usūrinis šuo yra priskirtas prie invazinių gyvūnų rūšių. Jis netgi naikintinas gyvūnas Lietuvoje. Atsakomybės būna irgi skirtingos. Už Lietuvoje gyvenančių gyvūnų paėmimą, laikymą, pardavimą atsakomybės forma yra administracinė bauda iki 100 eurų, o už invazinių gyvūnų paėmimą bauda siekia net ir 500 eurų. Tokia atsakomybė, sakyčiau, nemenka. Galbūt dalis visuomenės nori pasinaudoti ta situacija, galbūt kažkas nori užsidirbti, todėl tokie dalykai ir vyksta. Pastebime, kad dažniausiai parduodami yra usūriniai šunys, lapės. Pasitaiko ir kitų gyvūnų. Neseniai turėjome atvejį, kai buvo parduodami invaziniai vėžiai.

– O nebūna taip, kad žmogus bandytų prijaukinti vilką ir parduoti kaip šunį? Yra tekę girdėti tokių istorijų.

– Kažkada labai seniai man teko girdėti tokių istorijų, bet nesusidūriau tiesiogiai. Prieš 9 metus pardavinėjo jauną vilkiuką. Mes organizavome procedūras ir sulaikėme tą asmenį, paėmėme vilkiuką. Skyrėme administracinę nuobaudą.

– Kaip reaguojate, kai socialiniuose tinkluose pamatote skelbimus dėl parduodamų laukinių gyvūnų?

– Aplinkosaugininkai nustatyta tvarka atlieka tyrimus, pagal nustatytas procedūras aiškinasi situaciją: ar yra pirkimas, ar yra pardavimas, kokiomis aplinkybėmis gyvūnai pateko pas tą asmenį. Aiškinamės visas aplinkybes, o išsiaiškinę skiriame administracines atsakomybes.

Pastebime, kad dažniausiai parduodami yra usūriniai šunys, lapės. Pasitaiko ir kitų gyvūnų. Neseniai turėjome atvejį, kai buvo parduodami invaziniai vėžiai.

– Kur dedate konfiskuotus gyvūnus?

– Yra sudarytos sutartys su gyvūnų augintiniais. Gyvūnas paimamas ir kol priimami procesiniai sprendimai, jis ten auginamas.

– Ar gyvūnui geriau gyvūnų prieglaudoje?

– Jei gyvūnas gyvenantis Lietuvoje kaip lapė buvo paimtas iš gamtos trumpą laiką, jis galėtų būti patikrintas veterinarų ir paleistas atgal į gamtą. Tačiau jei gyvūnas invazinis, jis turi būti atiduotas į prieglaudą. Būna priimami tolimesni sprendimai dėl jo ateities.

– Ar gresia atsakomybė žmogui, kuris nori nusipirkti laukinį gyvūną?

– Viskas priklausytų nuo įrodymų surinkimo, bet atsakomybė tikrai galėtų būti. 

Savaitės pradžioje policijos pareigūnai mieste vykdė policines priemones dėl tabako gaminių pardavimo kontrolės.

Tikrinant turimą informaciją apie tai, jog socialiniuose tinkluose galbūt prekiaujama tabako gaminiais neturint tam reikalingų licencijų, pirmadienį pareigūnai susisiekė su 21 metų vaikinu ir sutarė įsigyti elektroninių cigarečių.

Per Kooperacijos gatvėje įvykusį kontrolinį pirkimą policijos pareigūnai iš minėto jaunuolio įsigijo keturias elektronines cigaretes bei 150 mililitrų aromatizuoto skysčio joms užpildyti, pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Antradienį policininkai taip pat per socialinius tinklus susisiekė su kitu asmeniu, įtariama prekiaujančiu tabako gaminiais neturint tam licencijos.

Prevencijos skyriaus pareigūnai sutarė įsigyti elektroninių cigarečių bei aromatizuoto jų pildyklių skysčio.

Atlikę kontrolinį pirkimą, 21 metų vaikino automobilyje pareigūnai viso aptiko 323 plastikinius buteliukus su aromatizuotu elektroninių pildyklių skysčiu, taip pat 13 elektroninių cigarečių.

Abiem asmenims surašyti protokolai dėl neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla.

Jo duomenimis, praėjusį gruodį ir pernai kovą rekordines aukštumas pasiekę nuotoliniai pardavimai krinta jau keletą mėnesių iš eilės. Liepą mažmeninė prekyba paštu arba internetu, palyginti su birželiu, susitraukė beveik 0,5 procento. Prieš mėnesį buvo fiksuotas 1 proc. mažėjimas. Gegužę, palyginti su balandžiu, prekyba paštu arba internetu irgi smuko 2 proc., ji mažėjo ir balandį.

Departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė sako, kad nuosmukis prasidėjo kovą panaikinus kai kuriuos per karantiną prekybai galiojusius draudimus.

Visgi ji pastebi, jog mažmeninės prekybos paštu arba internetu apyvarta mažėja ne taip sparčiai, kaip kilo pandemijos pradžioje, o ypač – gruodį sugriežtinus karantino sąlygas. Tuo metu per mėnesį pardavimai augo net 31 procentu.

Pernai balandį prekybos internetu ar paštu apyvarta per mėnesį pašoko trečdaliu, o palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 metais – 68 procentais.

A. Ramaškevičienės teigimu, pardavimų internetu pakilimą lydėdavo ne maisto prekių parduotuvių apyvartos nuosmukis. Pavyzdžiui, pernai balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2019 metais, prekyba ne maisto prekėmis smuktelėjo daugiau kaip 18 proc. Panašiai atsitiko ir pernai gruodį, kai liko dirbti tik maisto prekių parduotuvės.

Didžiausias prekybos internetu ir paštu augimas užfiksuotas šių metų pirmąjį pusmetį. Palyginti su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, ši rinka išaugo maždaug 61 procentu.

Prekybos paštu arba internetu tempai irgi sulėtėja.

A. Ramaškevičienės teigimu, daliai pirkėjų apsipirkimas internetu greičiausiai tapo įpročiu.

„Matyti, kad atlaisvinus dėl COVID-19 įvestus suvaržymus, staiga išauga mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis, tačiau prekyba maistu ima trauktis. Prekybos paštu arba internetu tempai irgi sulėtėja. Panašu, kad dalis vartotojų sugrįžta į parduotuves, bet prekybos internetu apyvarta jau nė iš tolo neprimena buvusios prieš karantiną“, – sakė specialistė.

Anot jos, prekyba paštu arba internetu auga jau ne vienus metus, bet karantinas ir su juo atsiradę ribojimai šią prekybą ypač išjudino.

Liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,9 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių padidėjo 12,6 procento. Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) liepą sudarė 1,3 mlrd. eurų to meto kainomis.

„Kovas buvo rekordinis mėnuo pagal gyventojų išlaidas perkant internetu nuo pat pandemijos pradžios – palyginti su pernai kovu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 60 proc., o palyginti su šių metų vasariu – dar beveik 14 proc. Iš viso kovą pirkdami internetu SEB banko klientai išleido daugiau negu 124 mln. eurų ir internetu atsiskaitė daugiau kaip 2,8 mln. kartų“, – pranešime sako SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, laipsniškai toliau augantį pirkimo internetu mastą rodo ir tai, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu pernai metų ketvirčiu, kuris tradiciškai yra aktyvus prekybos laikotarpis dėl žiemos švenčių, atsiskaitymų ir prekes ir paslaugas internetu suma augo dar 12 proc., o atsiskaitymų skaičius padidėjo 15 proc.

Bankas nurodo, kad vidutiniškai pirmą ketvirtį gyventojai vieno apsipirkimo internetu metu išleido daugiau negu 43 eurus – pora eurų daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai, o gyventojų išlaidos pirkiniams internetu yra daugiau negu 1,5 karto didesnės negu analogišku laikotarpiu prieš metus.

„Internetinės prekybos dalis Lietuvoje vis dar yra santykinai nedidelė, – palyginti su Jungtine Karalyste, yra dvigubai mažesnė, tai čia yra daug potencialo. Didinant internetinę prekybą taip pat yra galimybė ir regionams šiek tiek sumažinti atotrūkį nuo didžiųjų miestų, nes internetinė prekyba sumažina atstumus“, – Lietuvos verslo forume trečiadienį sakė Ž. Mauricas.

Kalbėdamas apie nuotolinį darbą, Ž. Mauricas sakė, kad ši tendencija pakeis nekilnojamojo turto (NT) paveikslą.

„Bus dvi tendencijos: bus daugiau statoma namų, ypač ekologiškų, mažiau galbūt butų. Taip pat butų vidutinis dydis, tikėtina, didės, nes būstas taps ne tik gyvenimo erdve, bet taip pat ir darbo erdve, juolab turint omenyje, kad Lietuvoje būsto plotas yra vienas mažiausių ES. Mes lenkiame tik Rumuniją“, – sakė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Kita galimybė Lietuvai, anot jo, apie kurią dar mažai kalbama, yra galimybė prisivilioti emigrantų.

„Dėl populiarėjančio darbo iš namų, internetinės prekybos, besikeičiančios ekonomikos struktūros mes matome didžiulį gyventojų judėjimą, migraciją. Gyventojai migruoja iš didmiesčių, brangių miestų, miestų, kurie ne tokie geri kokybine prasme gyventi, į pigesnius, mažiau užtankintus miestus“, – sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija matoma Londone, Paryžiuje, ir tai yra galimybė Lietuvai prisitraukti kvalifikuotų darbuotojų – tiek lietuvių emigrantų, tiek gyventojų iš trečiųjų šalių.

„Internete lengviau parduoti „Lamborghini“, negu vyrišką kostiumą“, – su šypsena prieš keliolika metų girdėtą frazę prisimena „Kauno dienos“ studijos svečias. Su juo apžvelgsime esminius momentus, kuriuos turi žinoti tiek verslininkai, prekiaujantys internete, tiek ir pirkėjai, apsiperkantys elektroninėje erdvėje. Dėl koronaviruso pernai apsipirkimas internetu išaugo net 80-ia procentų, teigiama, kad ši sritis per metus žengė dešimtmečio vertą žingsnį.

Per Kalėdas pusė Lietuvos gyventojų dovanas pirko internete, vyresnių, nei 56-erių metų amžiaus žmonių grupėje tokių buvo ketvirtadalis. „Visi turėsime prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios realybės“, – sako dr. E.Stankevičius. Jis su kolegomis taip pat atliko nekilnojamo turto rinkos vertinimą. Keista, tačiau net ir pandemijos akivaizdoje didžiausiuose miestuose butai brango daugiau nei 6-iais procentais.

Tad „Kauno dienos“ studijoje kalbėsime ir apie nekilnojamojo turto rinką, prekybą akcijomis bei ekonominę krizę.

1 patarimas. Žinoti, kokios yra pagrindinės grėsmės

Artėjant didžiosioms metų šventėms, el. parduotuves administruojančius specialistus dažnai pasiekia „phishing“ tipo el. laiškai su raginimais kuo greičiau atsidaryti prisegtus DOC, PDF, XLS failus su apmokėjimais už prekes. Tad visus tokio pobūdžio laiškus rekomenduojama atidžiai perskaityti ir tik tuomet, jei juose nėra įtarimą keliančių ženklų, atidaryti prisegtukus. Priešingu atveju rizikuojama kompiuterį užkrėsti tiek kriptovaliutas kasančiu kenkėju, tiek ir vadinamuoju Trojos arkliu, laukiančiu komandų iš išorinių serverių.

„Pati pavojingiausia grėsmė – „ransomware“ tipo virusas. Jis gali nulemti itin liūdnas pasekmes: klientų užsakymų informacijos, prekių ir paslaugų aprašymų, duomenų bazių praradimą. Tai sutrikdytų įmonės veiklą ir atneštų didelių nuostolių šiuo ir taip sudėtingu laikotarpiu“, – sako Ramūnas Liubertas, „ESET Lietuva“ IT inžinierius.

Ramūnas Liubertas

2 patarimas. Kruopščiai rūpintis duomenų apsauga

Šios grėsmės pavojų kelia visoms el. parduotuvėms – ir jau seniai vystomoms el. parduotuvėms, ir ką tik, dirbant iš namų, pradėtiems smulkiesiems verslams. Kaip pastebi R. Liubertas, pradedantieji verslai veiklos pradžioje prioritetą dažnai teikia pardavimų plėtojimui, tačiau kartu reikėtų rūpintis ir duomenų apsauga. Laiku įdiegti sprendimai leistų išvengti skaudžių kibernetinių incidentų pasekmių, tokių kaip duomenų praradimas, užšifravimas ar net el. platformos „nulaužimas“, kuris sustabdytų dar net neįsibėgėjusią veiklą.

El. parduotuves administruojantiems specialistams rekomenduojama kompiuterio apsaugai naudoti pažangią antivirusinę programą, turinčią galimybę filtruoti el. paštą nuo pavojingų virusų, „phishing“ ir „spam“ tipo laiškų. Taip pat – ugniasienę, saugančią įrenginį nuo tinklu plintančių kibernetinių grėsmių, tokių kaip jau minėtos „ransomware“ atakos. Svarbu, kad apsaugos sprendimai integruotųsi į interneto naršyklę, o jungiantis prie el. bankininkystės ar kitų jautrių sistemų atjungti visus įskiepius.

„El. platformos, kurioje vyksta prekyba, apsaugai taip pat reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes klientų atsiskaitymai už prekes ar paslaugas vyksta per bankines sistemas. Rekomenduojama pasirūpinti, kad ši platforma taip pat turėtų ugniasienę, leidžiančią tik tam tikrus kriterijus atitinkančius susijungimus“, – sako IT inžinierius.

3 patarimas. Atpažinti netikras sąskaitas

Dar vienas kibernetinių nusikaltėlių naudojamas įrankis – netikros sąskaitos. Jis gali būti nukreipiamas į įmones, kurios perka savo veiklai reikalingas žaliavas. Piktavaliai, įsibrovę į neapsaugotą el. pašto serverį ir stebintys susirašinėjimą tarp įmonės ir kliento, gali prieš pat apmokėjimo faktą atsiųsti el. laišką iš kitos el. pašto dėžutės su prašymu reikalingą sumą už prekes ar paslaugas pervesti į visai kitą banko sąskaitą.

Užsisakant prekių iš nesaugių el. parduotuvių, egzistuoja didelė tikimybė jų negauti.

„Tokiais atvejais reikėtų būtinai paskambinti prekes ar paslaugas teikiančiai įmonei ir pasiteirauti, ar tikrai pasikeitė jų banko sąskaitos numeris. Taip būsite tikri, jog gautas laiškas nėra sukčių paspęstos pinklės“, – pataria R. Liubertas.

4 patarimas. Perkant žaliavas, įsitikinti el. parduotuvės patikimumu

Internete aptikus naują el. parduotuvę, kurioje siūloma už patrauklią kainą įsigyti reikalingų prekių ar žaliavų, rekomenduojama patikrinti jos patikimumą. Paprasčiausias būdas – paieškos svetainėje įvesti šios parduotuvės pavadinimą ir žodį „atsiliepimai“. Gauti rezultatai leis sužinoti, ar yra, pavyzdžiui, nukentėjusių asmenų, kurie šioje parduotuvėje mėgino įsigyti prekių, tačiau galiausiai jų negavo.

Kitas būdas – patikrinti, ar svetainė naudoja saugųjį HTTPS sertifikatą, kuriuo šifruojamos sesijos tarp serverio ir kliento. Jei, prieš patenkant į svetainės puslapį, interneto naršyklėje parodomi tokie pranešimai kaip „Jūsų ryšys nėra privatus“, „Certificate untrusted“ ir pan., reikėtų vengti lankytis tokiame puslapyje ir juo labiau jame įsigyti prekių.

„Užsisakant prekių iš nesaugių el. parduotuvių, egzistuoja didelė tikimybė jų negauti. Be to, pirkimo metu piktavaliams bus atskleisti mokėjimo kortelės duomenys, kurie gali būti parduoti tamsiajame internete“, – sako R. Liubertas.

5 patarimas. Apie pastebėtas grėsmes informuoti klientus

Sužinojus apie klientams kilusias kibernetines grėsmes, pavyzdžiui – įmonės vardu siunčiamus „phishing“ ar kenkėjiškus el. laiškus, reikėtų nedelsiant juos apie tai informuoti ir paraginti šių laiškų neatidaryti. Jeigu toks laiškas visgi buvo atidarytas, galima patarti pasitikrinti kompiuterį nuo kenkėjiškų grėsmių, naudojantis nemokamais įrankiais, tokiais kaip „ESET Online“ skeneris.

„Siekiant išvengti tokių situacijų, el. parduotuves valdančioms įmonėms visuomet rekomenduojame pasidomėti, ar el. pašto paslaugų teikėjas turi galimybę įmonės pašto dėžutes papildomai apsaugoti nuo el. laiškais plintančių grėsmių ir paprašyti šią apsaugą užtikrinti“, – sako IT inžinierius.

„Atsižvelgdami į klientų norą internetu užsisakyti kuo įvairesnių kategorijų prekių iš vienų rankų, papildėme elektroninės parduotuvės asortimentą ilgai negendančiais maisto produktais. Taip siekiame palengvinti klientų kasdienybę ir užtikrinti kuo geresnę apsipirkimo patirtį“, – sako Paulius Palinauskas, „Kesko Senukai Digital“ direktoriaus pavaduotojas komercijai.

Jo teigimu, investuoti į maisto produktų kategorijos plėtrą internete paskatino pasikeitę vartotojų įpročiai ir išaugęs poreikis elektroniniu būdu įsigyti bei sau priimtiniausiu būdu atsiimti reikalingiausias prekes.

Maisto skyrius elektroninėje parduotuvėje suformuotas taip, kad čia užsukę klientai rastų pamėgtus produktus, kurie galioja ilgą laiką ir kuriuos pravartu turėti savo virtuvės spintelėje. Asortimentą internete sudarys apie 1 tūkst. skirtingų maisto prekių.

„Kartu su gamintojais ir produktų tiekėjais atrinkome bei siūlome populiariausias bakalėjos prekes – aliejų, konservuotus produktus, miltus, kruopas, makaronus, riešutus, prieskonius, įvairius užkandžius ir saldumynus, kavą, arbatą, taip pat gaiviųjų ir nealkoholinių gėrimų bei kitų būtiniausių ilgai negendančių produktų“, – sako P. Palinauskas.

Jis pastebi vis daugiau įvairių prekybos kanalų integracijos privalumų, kurie leidžia kiekvienam klientui pasiūlyti patogiausią prekių asortimento, užsakymo ir pristatymo derinį.

„Kiekvienam pirkėjui – jam tinkamiausias kanalas. Dalis klientų pirmenybę teikia saugiam ir greitam apsipirkimui internetu, tuo tarpu norintys apžiūrėti prekę gyvai, pasikonsultuoti su specialistu, dažniau lankosi fizinėje parduotuvėje. Siekiame kiekvienam pasiūlyti jo poreikius geriausiai atitinkantį ir patogiausią būdą apsipirkti“, – teigia P. Palinauskas.

Pasak jo, „Senukų“ elektroninės parduotuvės asortimentas seniai neapsiriboja statybai ir remontui skirtomis prekėmis, buitine ir kompiuterine technika, namų apyvokos, interjero ir sodo, automobilių ir gyvūnų priežiūros produktais. Čia galima įsigyti aprangos, avalynės, sporto prekių, žaislų vaikams, kosmetikos, knygų, prieš šventes – dovanų ir kalėdinių papuošimų.

Maisto prekių skyriai trijų didžiausių Lietuvos miestų „Senukų“ parduotuvėse – Lukšio g. 34, Vilniuje, Islandijos pl. 32, Kaune, ir Šilutės pl. 35/35A, Klaipėdoje – duris atvėrė dar šių metų pavasarį.

Vilniuje, Lukšio g. 34, ir Kaune, Islandijos pl. 32, įsikūrusių „Senukų“ parduotuvių rudenį atnaujintuose maisto skyriuose klientai gali įsigyti tiek ilgai negendančių maisto produktų, tiek šviežių, greitai paruošiamų ar iš karto vartojamų skanių užkandžių: suvožtinių, mišrainių, pietų rinkinių, mėgautis čia pat kepamais kibinais bei bandelėmis, taip pat spurgomis, šviežia kava ar arbata.

Siekiant išplėsti bekontakčio užsakymų pristatymo galimybes, didžiuosiuose šalies miestuose šiemet taip pat pradėjo veikti „Senukų“ siuntų terminalai. Klientams sudarytos sąlygos saugiai įsigyti prekių fizinėse parduotuvėse, el. paštu bei telefonu.

Remontu ar statybomis užsiimantys meistrai būtinosiomis statybų medžiagomis taip pat gali apsirūpinti užsisakydami jas didmeninės prekybos skyriuose „Proficentras“.

„Kesko Senukai“ įmonių tinklą sudaro 88 nuosavos ir franšizės pagrindu veikiančios parduotuvės Baltijos šalyse - 69 „Senukų“ parduotuvės Lietuvoje, 8 „K-Rauta“ parduotuvės Estijoje, 11 „K Senukai“ parduotuvių Latvijoje, ir viena didžiausių regione elektroninės prekybos platformų.

Kalėdų karštligė vis ankstėja ir dovanų paieškas žmonės pradeda nelaukdami žiemos pradžios. Vis dėlto „Eurovaistinė internete“ vadovė sako, kad netrūksta ir tų, kurie laukia paskutinės savaitės prieš šventes, tačiau didžiausias „bumas“ tikrai yra lapkričio pabaiga.

„Pastebime dvi skirtingas žmonių kategorijas, tačiau kalėdines dovanas perkantys iš anksto dažnai išlošia, jiems netenka jaudintis, ar siunta juos pasieks laiku, netrūksta ir pasirinkimo, specialių pasiūlymų. Paskutinėmis dienomis prieš Kalėdas pasakyti tikslius siuntų pristatymo terminus tampa nelengva, suprantame, kad visiems reikia kuo skubiau, tačiau išaugęs siuntų skaičius dažnai viršija galimybes“, – teigia J. Levčenkaitė.

Tiesa, ankstesnį dovanų pirkimą gali lemti ir siekis paskirstyti savo išlaidas ar net sutaupyti. Pastebima, kad lietuviai yra gana jautrūs nuolaidoms, todėl pamatę gerą pasiūlymą dažnai pagalvoja ir apie dovanas artimiesiems, pasirūpina jomis iš anksto. Dažnai mėgstama pasinaudoti vadinamojo „juodojo penktadienio“ arba „skaitmeninio pirmadienio“ nuolaidomis.

Pasak „Eurovaistinės internete“ vadovės, manoma, kad šiemet dovanų pirkimo įpročius pakoreguos ir koronaviruso pandemija. „Kartu su kolegomis diskutuojame, kad šiemet Kalėdų karštligė tikriausiai šiek tiek stipriau persikels į internetą arba pasiskirstys ilgesniu laikotarpiu. Tuo pačiu šis laikotarpis ir prognozė labai neapibrėžta, sunku nuspėti, kaip elgsis klientai“, – sako ji.

Pastebima, kad klientai mėgsta dovanoti įvairius vitaminus ar maisto papildus, prabangią kosmetiką ar jos rinkinius, šių metų pageidavimų sąraše atsiduria ir kvapų difuzoriai, įvairios namų SPA priemonės.

Vis dėlto priemonių sveikatos problemomis spręsti dovanoti nerekomenduojama, išskyrus tuos atvejus, kai to prašo pats artimasis. Rinkdami dovaną galite pasitarti ir su „Eurovaistinė internete“ specialistais, kurie į klausimus gali atsakyti el. paštu, telefonu ir aktyviame pokalbio lange.