Mašina – į pėsčiųjų taką

Savaitgalį Palangoje laiką leidę klaipėdiečiai stebėjosi vaizdeliais, kurių uostamiestyje neišvysi.

Klaipėdoje senokai nematyti žvejų, prekiaujančių stintomis tiesiai iš automobilių, o Palangoje tokie gudruoliai – ne naujiena.

"Užpraėjusį savaitgalį žvejai stintomis prekiavo prie Palangos autobusų stoties, o šį savaitgalį juos išvydome J.Basanavičiaus gatvėje. Vyrai kone už rankovių gaudė negausius poilsiautojus ir siūlė pirkti stintų. Pirmiausia mus nustebino kaina. Gatvėje pardavinėjama po 7 eurus už kilogramą, o prekybos centruose jau buvo galima stintų įsigyti po 4 eurus", – stebėjosi klaipėdiečiai.

Palangos žvejai, išgirdę, kad stintų kaina neadekvati, numojo ranka, pareiškę, kad parduotuvių stintos tinka tik žuvienei virti – esą labai smulkios.

"Kitas dalykas – žvejų automobilis stovėjo pačiame J.Basanavičiaus gatvės centre, tiesiai ant pėsčiųjų tako. Bagažinėje, šalia kanistro su neaiškiais skysčiais, gulėjo rūkytų žuvų gabalai. Žvejys tikino, jog parduoda rūkytą šamą. Po 7 eurus už gabalėlį", – pasakojo poilsiautojai.

Stiklainis – 9 eurai

Žmonės suabejojo, ar žuvys šviežios. Pirkėjų nebuvo matyti, o centrinėje kurorto gatvėje vaikštinėjo vos vienas kitas žmogus.

Šalia žvejų automobilio, arčiau vieno restorano durų, buvo išneštas stalelis, ant kurio puikavosi dar viena prekė – apie 700 gramų talpos marinuotų stintų stiklainėlis.

Stintų jame buvo mažiau nei morkų. Šis delikatesas parduodamas po 9 eurus už stiklainėlį.

Stintų jame buvo mažiau nei morkų. Šis delikatesas parduodamas po 9 eurus už stiklainėlį.

"Beprotiška kaina", – nusistebėjo pirkėjai.

Imsis tyrimo

Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė Virginija Grigalauskienė tikino, jog žvejai gudrybių ėmėsi nutuokdami, jog savaitgalį veterinarijos tarnybos inspektorių J.Basanavičiaus gatvėje nesutiks.

"Iš viso turime 26 registruotus žvejus, kurie turi leidimus plaukti į jūrą ir gaudyti stintas. Jie turi teisę prekiauti stintomis tiesiai iš žvejų laivelių. Bet tai vyksta labai retai. Dažniausiai jie žuvis atiduoda į prekybos vietas. Taip pat žuvys keliauja į perdirbimo įmones. Tiesa, J.Basanavičiaus gatvėje yra kelios tokios įmonės, kurios turi maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus. Taip pat įmonė turi įrengti tinkamas žuvų laikymui vietas, turi gauti savivaldybės leidimus", – tvarką aiškino V.Grigalauskienė.

Jei žuvys parduodamos per 8 valandas nuo sugavimo, tuomet net nereikia ledo jų saugojimui.

"Tačiau tikėtina, kad prekeiviai, kurie žuvimis prekiavo tiesiai iš automobilio, yra nelegalūs. Niekas šiais laikais taip nesielgia. Žuvimis gatvėje kartais prekiaujama, bet tokia prekyba leidžiama, pavyzdžiui, per Stintų šventę. Bet ir tokiu metu niekas neprekiauja žuvimis, susidėjęs jas bagažinėje", – akcentavo V.Grigalauskienė.

Palangoje žvejai ne kartą yra sulaukę sankcijų už tai, kad vasarą rūkytomis žuvimis prekiavo pliažuose.

Bauda – 70 eurų

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė patikino, jog uostamiestyje tokių problemų kur kas mažiau.

"Spėju todėl, kad žvejai mieliau žuvis atiduoda į turgavietes. Uostamiestyje buvo tik vienas toks įžūlus prekeivis, kurį baudėme kiekvieną kartą, kai tik gaudavome žmonių skundą. Matyt, jam nusibodo ir jis nusprendė išsiimti visus leidimus, o tai tikrai nėra sudėtinga padaryti. Neapsimoka mokėti baudų", – tikino J.Mačiulienė.

Žvejui teko pakloti po 70 eurų už kiekvieną surašytą patikrinimo protokolą.

"Iš transporto priemonių leidžiama prekiauti tik tuomet, kai jose yra įrengti šaldytuvai, o įranga atitinka visus reikalavimus. Prekiauti galima ne ten, kur sugalvojai, o tik savivaldybės nurodytose prekybos vietose", – paaiškino J.Mačiulienė.

Griežupės gatvėje, visiškai netoli Minijos, Dubysos gatvių ir Taikos prospekto, gyvenantis verslininkas Marius Narbutas pirmadienį apie 8.30 val. rado mašiną tuščią. Išvakarėse joje buvo šešios dėžės, sveriančios po 25 kilogramus, šviežių žuvų. Automobilio galas buvo nerakinamas, tad buvo akivaizdu, kad vagys patykojo ir nugvelbė menkes ir plekšnes tiesiai iš verslininko kiemo.

Tą rytą įvykiai vystėsi labai sparčiai. Vos įmonės „Pasaulio žuvų logistika“ vadovas M.Narbutas atvyko į darbą ir papasakojo bendradarbiams apie vagystę, į žuvų parduotuvę užsuko trys jauni, akivaizdžiai apduję nuo narkotikų asmenys.

Jie paklausė pardavėjos ar čia superkamos žuvys. Kadangi pardavėja jau žinojo apie vagystę, akimirksniu apsisprendė išsiaiškinti, ar tai nebus tos pačios naktį pavogtos žuvys.

Kol narkomanai nuėjo atnešti pavyzdžių, parduotuvėje buvęs M.Narbutas susisiekė su policija. Nuspręsta užtęsti laiką imituojant, jog prekybininkai susidomėjo pasiūlymu.

„Jie atnešė po vieną plekšnę ir menkę, sakė, jei tiks, atvešią šešias jų dėžes. Apžiūrėjome ir pasakėme, kad imsime. Netrukus trijulė vėl pasirodė, juos atvežė taksi automobilis. Vyrai buvo visiškai apspangę, mergina buvo šiek tiek blaivesnė.

Visi trys labai aktyviai nešė dėžes su žuvimis, o kai įnešė paskutiniąją, pardavėja užrakino duris. Mergina suprato įkliuvusi į spąstus ir ėmė veblenti esanti niekuo dėta. Vienas vyrų bandė priešintis, bet suprato, kad prieš keturis vyrus nepasišakos. Trečiasis buvo visiškai ramus ir, matyt, liūdėjo, kad nepavyko užsidirbti dozei kvaišalų.

Visus tris, nešančius į vidų žuvis, užfiksavo parduotuvės vaizdo kamera.

Netrukus atvažiavo policininkai ir visus tris narkomanus sulaikė.

Tiesa, po apklausos, už grotų pasodintas tik vienas 23 metų įtariamasis, greičiausia, esama duomenų, kad tai jis pavogė iš automobilio žuvis. Jis policijai įkliuvo už vagystę ne pirmą kartą.

„Iš žvejų neturi teisės supirkti žuvų kiti asmenys nei turintys įmonę ir pirminio supirkėjo vardą. Todėl fiziniai asmenys negali įsigyti žuvų plastikinėse dėžėse. Sutapo ir žuvų rūšis – šeštos kategorijos Baltijos menkės ir upinės plekšnės, be to, jie pasiūlė būtent šešias dėžes, tiek, kiek buvo iš manęs pavogta. Spėju, kad vagys užsuko būtent į mūsų parduotuvę dėl kelių priežasčių. Galbūt kitur jiems nepavyko susitarti, o gal todėl, kad čia kažkur netoliese yra narkotikų pardavimo taškas. Įdomu, kad tie narkomanai net nesiderėjo dėl kainos, tiesiog apsidžiaugė, kad kažkiek gaus. Jie tikėjosi gauti po eurą už kilogramą“, - pasakojo M.Narbutas.

Vienas sulaikytųjų bandė aiškinti, kad žuvis nusipirko už 50 eurų, esą jie gali dar atvežti žuvų, gal net lydekų.

Bendra visų pavogtų žuvų vertė yra 180 eurų.

Policija pas sulaikytuosius rado švirkštus bei peilį popieriui pjaustyti.

Esama įtarimų, kad vagims talkino kažkoks su jais susijęs asmuo, turintis automobilį, nes joks normalus taksi vairuotojas į bagažinę nekrautų žuvimi dvokiančių dėžių, juolab, kai iš jų varva skysčiai.

Pasak verslininko, tai buvo pirmas atvejis, kai vagys siūlė įsigyti tokį didelį kiekį žuvų. Anksčiau vienas narkomanas bandė sprukti pastvėręs nuo prekystalio didžiulį šamą. Priklausomi nuo kvaišalų žmonės dažnai užsuka į parduotuves tikėdamiesi parduoti vogtas prekybos centruose prekes.

Klaipėdoje tęsiamas pažadas Danės krantinėje link Šiaurės rago, prie žuvies kioskelių, gaivinti įvairias su žvejyba susietas tradicijas.

Rugpjūčio 29 dieną (kitą šeštadienį) pirmą kartą vyks pramoninės žūklės Baltijos jūroje atidarymo šventė. Menkių žvejybos sezonas prasideda nuo rugsėjo 1 dienos. Bet priekrantės žvejų laiveliai iki 12 metrų, kaip teigė Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas, jau gali pradėti žvejoti nuo rugpjūčio 24 dienos. Todėl šventėje, kur iš ryto šurmuliuos amatų ir maisto mugė, bus ir šviežių, ir gyvų, ir rūkytų žuvų, ir žuvienės.

Vienas iš šventės organizatorių, šviežiai sukurtos Klaipėdos regiono žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas Mindaugas Rimeikis žadėjo, kad solidarizuojantis su Žemės ūkio ministerijos paskelbta akcija „Augink savo kraštą“ mugėje bus ir Lietuvos ūkininkų produkcijos – medaus, sūrių, mėsytės, duonos gaminių, gal netgi siurprizų.

Renginio „vinimi“ taps 12 val. nuo Tauralaukio prasidėsiančios „Žvejo jūrmylės“ bėgimo varžybos. Jas rengiančios Klaipėdos lengvosios atletikos maniežo direktorė Asta Dirgėlienė minėjo, jog varžybų dalyviai suskirstyti į dvi amžių grupes bėgs beveik keturias jūrmyles – apie 7,2 kilometrus.

Žūklės sezono atidarymo šventė šiemet jau trečiasis žvejiškas renginys dešinėje Danės krantinėje. Klaipėdos savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Algirdas Grublys norėtų, kad šiemet lapkritį būtų surengtos menkių gaudymo varžybos Klaipėdos miesto mero taurei laimėti. Prieš Kalėdas ketinama rengti žvejų sugautų žuvų ir iš jų pagamintos produkcijos mugę. Per gavėnę tikimasi klaipėdiečius pavaišinti nemokama žuviene.

Ilgus metus užsitęsęs klausimas pagaliau baigtas – jau šį šeštadienį skelbiamas oficialus žuvies turgelio Danės krantinėje atidarymas. Jau sudarytos ir trumpalaikės sutartys su žvejais, kurie pardavinės žuvį iš pastatytų paviljonų. Tiesa, paviljonų operatoriaus klausimas vis dar neišspręstas.

Atidarymas – šeštadienį

Kone dešimtmetį svarstytas klausimas pagaliau išspręstas. Prekybai šviežiomis žuvimis pritaikyti paviljonai Danės pakrantėje jau šį šeštadienį bus oficialiai atidaryti ir iki sausio 18-osios čia įsikurs du prekybininkai.

Jie klaipėdiečiams bei miesto svečiams visomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadienius ir vieną sanitarinę dieną, tieks šviežias bei rūkytas žuvis.

Paviljonuose prekyba jau vyko per šiųmetę Jūros šventę, tačiau gruodžio 6 d. 12 val. bus paskelbta oficiali žuvų turgaus veikimo pradžia.

Kitą šeštadienį žvejai žada virti žuvienę ir ja vaišinti uostamiesčio gyventojus bei miesto svečius.

Tik lietuviška žuvis

Iki pat sausio 2-osios nuo 9 iki 22 val. paviljonuose vyks Kalėdinė mugė. Žvejai įsipareigojo, jog bus prekiaujama ne tik šviežiomis, bet ir rūkytomis bei sūdytomis žuvimis.
Planuojama, kad bus prekiaujama ne tik žuvimis iš Baltijos jūros, bet ir iš kitų vandens telkinių, kur žuvis auginama ekologiškai.

„Importuotos, atvežtinės žuvies nebus. Viską padarysime, kad jos nebūtų“, – penktadienį Jūrinių ir vidaus reikalų komisijos posėdžio metu užtikrino komisijos narys Algirdas Grublys.

Tikisi mažesnės kainos

Kol kas bus prekiaujama iš dviejų paviljonų, daugiau pareiškusių norą nebuvo. Tiesa, daugiau prekybininkų statiniuose ir netilptų. Norint didinti prekiautojų skaičių, reikėtų statyti papildomų paviljonų.

Pačioje projekto pradžioje buvo siūloma pastatyti keturis paviljonus, tačiau dėl nepakankamo žvejų susidomėjimo, nuspręsta pastatyti du.

Žvejams sudarytos ir visos reikalingos sąlygos žuvimi prekiauti tiesiai iš pakrantėje prišvartuotų laivų. Prekyba paviljonuose bei iš prišvartuotų laivų jau domisi ir aplinkinių miestelių žvejai.

Komisijos pirmininkas vylėsi, jog galimybės žvejams prekiauti įrengtuose paviljonuose suteikimas, leis užtikrinti mažesnę žuvų kainą.

Didesnė apsauga

Prekybininkai jau kuriasi savo darbo vietose. Neseniai pasirūpinta ir didesne apsauga prekybos vietose – įrengta signalizacija, vaizdo stebėjimo sistema, apsauginės žaliuzės bei tiesioginius saulės spindulius sulaikančios markizės.

„Paviljonai įrengti pilnai ir juos jau galima eksploatuoti“, – užtikrino bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ atstovas Gintaris Milvydas.

Prekiautų patys

Šiuo metu jau pasirašytos dvi prekybos sutartys. Jos užtikrins prekybą visu šventiniu laiku.

Tiesa, kol kas neaišku, kas po Naujųjų taps paviljonų administratoriumi. G.Milvydas užtikrino, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra neturi  jokių priekaištų nei įvykdytam projektui nei parengtiems dokumentams, šiuo metu patvirtinimo laukiama iš Žemės ūkio ministerijos.

Operatoriaus parinkimo klausimą planuojama išspręsti iki sausio 18, kada ir baigsis su žvejais sudarytos prekybos sutartys.

„Blogiausiu atveju, suvirintojai eis į jūrą, buhalterės stovės prie kasų, o aš nešiosiu dėžes su žuvimis“, – ateitį, jeigu prekybą paviljonuose bus liepta organizuoti bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“, prognozavo G. Milvydas.

Idėja, kad Klaipėdos miestas turi kvepėti šviežia žuvimi, baigiama įgyvendinti. Vienintelė neišspręsta problema – atviras klausimas, kas prekiaus žuvimis – žvejai ar laivų remontininkai.

Diskusija šia tema užvirė vakar vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje.

Bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ Danės upės krantinėje, vedančioje Šiaurės rago link, pastatė du naujus prekybos žuvimis paviljonus. Jiems įrengti buvo naudojamos ES žuvininkystės fondų lėšos. Pagal galiojančią tvarką tas, kuris gavo paramą, penkerius metus turėtų eksploatuoti turtą be teisės jį perduoti kam nors kitam.

Šiuo klausimu su ES žuvininkystės fondo paramą administruojančia Nacionalinio mokėjimo agentūra vyksta diskusijos.

„Tie, kas žvejoja, ir turėtų prekiauti žuvimis. Jei mes tai darytume, pardavimo kainos kiltų, nes mums tektų papildomai samdyti žmones administruoti šį verslą", – aiškino bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ direktorius Alvydas Butkus.

Jo teigimu, norinčiųjų paviljonuose prekiauti žuvimis yra. Siūlyta vieną paviljonų išnuomoti kokiai nors žvejybos įmonei, o kitą – žvejų asociacijai.

Dalis žvejų yra pareiškę norą žuvimis Danės upėje prekiauti ir tiesiai iš laivų. Jie norėtų, kad visa dešinioji Danės krantinė nuo Pilies tilto iki pat Smiltynės perkėlos naudojamo Šiaurės rago būtų skirta iš žvejybos grįžusiems laivams. Ši krantinė yra Žemės ūkio ministerijos patvirtintame žuvų iškrovimo vietų sąraše.

Problema ta, kad apie 150 metrų šios krantinės yra skirta Pajūrio laivų asociacijai. Žvejai pastebi, kad prie šių krantinių stovi ir mažai plaukiojantys arba neplaukiojantys laivai.

Jiems Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija ketina surasti kitą vietą ir atlaisvinti krantines, kad žuvimis vienu metu galėtų prekiauti 4–5 žvejų laivai.

Prekyba šviežiomis žuvimis Klaipėdoje palyginti su tuo, kas yra kitose Baltijos jūros šalyse, atrodo tarsi kūdikis.

Klaipėda taip pat kvepės

Klaipėdoje ilgai gimdytas prekybos šviežiomis žuvimis procesas atrodo pradėjo veikti. Jis buvo jau iki tol, tik prekybos vietos pakeitimo procesas užtruko labai ilgai. Ir jei ne Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nuolatinė globa, kažin, ar tas procesas iš viso būtų pajudėjęs.

Žvelgiant į tai, kas yra kitose Baltijos jūros šalyse, atrodytų, kad Lietuvoje prikurta pernelyg daug įstatymų, nutarimų ir norminių dokumentų, kurie sukausto geriausias idėjas. Todėl smulkūs reikalai Klaipėdoje kartais sprendžiami lėčiau nei didelės problemos.

Pastaruoju metu bene labiausiai įsiminė miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininko Valerijono Bernoto mintis, kad Klaipėda yra uostamiestis ir ji turi kvepėti žuvimis.

Ir nesvarbu kokiomis – šviežiomis ar rūkytomis. Svarbu, kad patiems žvejams būtų sudaryta galimybė jomis prekiauti. Prie menų doko įrengtas prekybos žuvimis paviljonas tokias sąlygas sudarytų. Tik kol kas nėra jokių garantijų, kad Danės upės krantinėje pastatytuose paviljonuose šviežiomis žuvimis prekiaus priekrantės žvejai ir kad jie nebus nustumti į šoną, o čia neatsiras trečias turgus.

Specialūs laivai Vokietijoje

Neseniai atsirado galimybė pasidomėti, kaip žuvimis prekiaujama kitose Baltijos jūros šalyse. Jau ir anksčiau į akis buvo kritusi prekyba žuvimis Vokietijos uostamiesčiuose.

Stralzunde, Vismare, galbūt ir kituose Vokietijos uostamiesčiuose į akis krenta panašaus dydžio upėse, kokia yra Danė Klaipėdoje, prie krantinių prišvartuoti laiveliai. Juose įrengtos ne tik prekybos žuvimis vitrinos, bet ir rūkyklos, kur matyti sukabintos ir šviežiai rūkomos žuvys.

Laiveliai ne tik atlieka svarbią prekybos žuvimis misiją, bet ir puošia Vokietijos uostamiesčius. Dažnai prie laivelių būna pastatytos žvejiškos skulptūros, nors ir reklaminės. Kad trauktų akį, žvejais apsirengia ir žuvų pardavėjai.
Nors Vokietijoje dalis kainų yra netgi mažesnės nei Lietuvoje, iš specialių laivelių parduodamų žuvų kainos didelės. Pavyzdžiui, 100 gramų rūkytos silkės filė Stralzunde kainavo 1,39 euro, plekšnė ir makrelė – po 1,59 euro, otas – 1,99 euro, o rūkyta menkė – net 2,99 euro. Vismare kainos kiek mažesnės – 100 gramų nuo 0,80 euro iki 2 eurų. Bet čia buvo ir brangiausia rūkyta žuvis. 100 gramų rūkyto ungurio kainavo 3,5 euro.

Vokietijos žvejų kaime Freest kainos jau realesnės. Šviežių plekšnių kilogramas čia kainuoja 2,2 euro, menkių – 4,3 euro, lašišų – 11,3 euro. Ungurys ir čia turi savo kainą. Jo kilogramas kainuoja 31 eurą.

Tarp civilizacijos ir paprastumo

Vokietijoje neteko matyti, kad kur nors gatvėje atvirai būtų prekiaujama šviežiomis žuvimis. Šiuo požiūriu pakankamai liberalūs yra lenkai.

Lenkijos uostamiestyje Darlovkoje nustebino vaizdelis, kai iš žvejybos parplaukę žvejai krantinėje, kur prišvartavo laivą, pastato stalą, čia pats skrodžia žuvis ir jas pardavinėja.

Dar kraupiau atrodo tai, kad išskrostų žuvų atliekas žvejai meta tiesiog į upę. Iš vandens jas tuoj pat graibsto krantinėje nuolat besisukiojantys kirai.

Klaipėdoje mes tokią prekybą žuvimis sunkiai įsivaizduotume. Tų pačių prekybos paviljonų įrengimas Klaipėdoje strigo kaip tik dėl to, kad ilgai nesisekė suderinti vandens tiekimo klausimo. Tuo metu Darlovkoje nei vandens, nei atliekų surinkimo nereikia – viskas metama tiesiai į vandenį. Kas paimta iš gamtos, jai ir grąžinama.

Panašiai yra ir Danijos Bornholmo saloje. Senoviniame Svanekės uostelyje tiesiog krantinėje stovi senos svarstyklės. Jomis iš reiso grįžę žvejai tiesiog krantinėje sveria ir pardavinėja šviežias žuvis.

Panašių dalykų galima pamatyti ir Švedijoje. Tiesa, ten viskas kiek civilizuočiau. Žvejų uosteliuose yra nedidelės parduotuvėlės, kur prekiaujama tiek šviežiomis, tiek rūkytomis žuvimis.

Mums Švedijoje bene labiausiai žinoma Karlshamno "Wiagga Fisk and delikatessrokeri". Tai yra parduotuvė su žuvų rūkyklomis Karlshamno Wiagga uostelyje. Čia veikia visas žuvininkystės kompleksas – uostas, ledo gamykla, rūkykla, parduotuvė ir netgi žuvų patiekalų restoranas. Kelis kartus lankantis žuvų parduotuvėje visada būdavo eilės. Tiesa, jos greitai tirpsta, nes įrengta tokia pat klientų priėmimo sistema, kaip Lietuvos komerciniuose bankuose. Atėjai, pasiėmei numeriuką ir gali rinktis žuvis, viena akimi vis žvilgtelėdamas, kada tablo lentose užsidegs tavo skaičiukas.

Prie Pilies tilto Klaipėdoje, kur dar ne taip seniai prekiauta šviežiomis žuvimis, prekyba laikinai nutraukta dėl tilto remonto. Ją ketinama atnaujinti gegužę, bet kitoje vietoje – Danės krantinėje, Šiaurės rage.

Jūrinių ir vidaus reikalų komisijos posėdyje ketvirtadienį priekaištauta, kad naujoji prekybos vieta parinkta netinkama. Esą ji – per toli nuo autobusų stotelės, žmonės einantys į perkėlą ir ketinantys persikelti į Smiltynę žuvų nepirks, o grįžtantieji namo iš iškylos, jų neberas, nes prekiauti ketinama tik iki pietų.

Nepaisant to, pasižadėta naująją prekyvietę šviežiomis žuvimis įrengti iki šių metų gegužės.

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrino uostamiesčio prekeivius žuvimis. Rezultatai nenuvylė – grubių pažeidimų nerasta.

Klaipėdoje specialistai apsilankė keturios prekyvietėse, kuriose buvo patikrinti 23 prekiautojai, septyni iš jų prekiavo žuvimis.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja-valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Mačiulienė teigė, kad vienas tikrinimas surengtas pagal konkretų skundą, kai suabejota dėl higienos normų, tačiau pažeidimų nerasta. Tikrinimų metu didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į produktų kokybės, tinkamumo vartoti terminų, laikymo sąlygų, bendros higienos reikalavimų laikymosi užtikrinimą bei tinkamos ženklinimo informacijos pateikimą vartotojams.

Patikrinus prekiautojus žuvimis nustatyta, kad tik vienas prekiautojas pažeidė kai kuriuos reikalavimus. Jis nepateikė įsigijimo dokumentų 20 kg silkei, todėl nuspręsta neleisti šių žuvų tiekti rinkai.

Kitose prekybos vietose taip pat buvo pastebėta keletas neatitikimų teisės aktams. „Nustatyta bendrų higienos, ženklinimo pažeidimų“, – sakė J.Mačiulienė.

Įtarimus, kad prekiaujama nekokybiškomis šaldytomis žuvimis, paimtas vienas mėginys lakiųjų azoto bazių koncentracijos nustatymui. Rezultatai buvo patenkinami.

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai džiaugėsi, kad ir gyventojai aktyviai įsitraukę į kontrolės procesą.

„Šį pirmadienį buvo gautas skundas, jog nehigieninėmis sąlygomis žuvų produktais prekiaujama vieno ūkininkų turgelio teritorijoje“, – informavo viršininko pavaduotoja.

Tiriant skundą nustatyta, kad prekiautojai dirbo be darbo rūbų, vienkartinių pirštinių, neturėjo priemonių rankų dezinfekcijai, žuvų gaminius laikė nešvariose dėžese, daliai produkcijos nepateikė įsigijimo dokumentų, produkcija buvo neženklinta.

Palangos pajūryje klesti nelegali prekyba. Pliažuose jau ne vieną dešimtmetį tiesiog iš valčių pardavinėjamos rūkytos žuvys, nors prekiautojai jokių leidimų tam neturi. Tarnybų kova su šituo "šešėliu" kol kas tik simbolinė.

Taryba pasiūlymui nepritarė

Pasak vietinių palangiškių, kai tik geras oras, kasdien prie pliažų priplaukia valtys, iš kurių prekiaujama rūkytomis žuvimis. Jas noriai perka poilsiautojai, nors ten prekiauti neleidžiama. Pasitaiko, atplaukia iki 20 tokių valčių-kioskų. Ši prekyba nelegali, nors dar prieš dvejus metus miesto valdžiai ją siūlyta įteisinti.

"Pateikiau siūlymus Palangos tarybai, kad būtų įvesta tvarka ir neliktų vietos piktnaudžiavimui. Tačiau mano pasiūlymui nepritarė. Manau, kad miestas dėl nelegalios prekybos praranda dešimtis tūkstančių litų mokesčių", – tikino Palangos tarybos narys Eimutis Židanavičius.

Esą įteisinus šitą prekybą, viskas vyktų civilizuotai, prekeiviai įsigytų šaldymo įrangą, mokėtų mokesčius.

Prekyba žuvimis iš valčių Palangos ir Šventosios paplūdimiuose vyksta jau ne vienus metus.

Dar 2011 m. vasarą buvo siūloma šią veiklą įteisinti ir rinkti nustatyto dydžio rinkliavą vieniems metams – 1 tūkst. litų Palangos paplūdimiuose ir 500 litų Šventosios pliažų priekrantėje.
Vietų skaičiaus siūlė neriboti. Prekeiviai, norėdami gauti leidimą, turėtų derinti asortimentą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau projekto Palangos taryba nepatvirtino.

"Jeigu daugiau tarybos narių norėtų, kad tokių dalykų Palangoje neliktų, šita laukinė prekyba būtų labai greitai sutvarkyta", – įsitikinęs E.Židanavičius.

Kovos imitacija?

Teigiama, kad neseniai buvo policijos reidas ir vos du tokius prekeivius pričiupo, kiti, galimas dalykas, kažkokiais būdais sužinojo apie patikrinimą ir "darbe" nepasirodė.

"Kai būna geras oras, prekiautojų valtys atplaukia prie pliažo. Mūsų gelbėtojams jie netrukdo, bet ta veikla nelegali. Juos sulaiko policija, skiria baudas. Reikėtų juos apmokestinti, tegul dirba legaliai", – mano Palangos gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas.

Šiemet tų prekiautojų esą mažiau nei pernai ar užpernai. Pasak J.Pirožniko, nuo gelbėtojų postų nelegalūs prekiautojai laikosi atokiau.

"Čia – šešėlinis verslas. Mes tik bendradarbiaujame su policija, įvertiname paimtą produkciją. Prekeiviai neturi šaldytuvų. Yra pažeistos žuvų laikymo sąlygos. Produktų kilmė neaiški, nėra ženklinimo, nėra prekių įgijimo dokumentų", – teigė Palangos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Elijošius.

A.Elijošiaus teigimu, konfiskuoti produktai perduoti į gyvūnų globos tarnybą. Rūkytos žuvys atiteko katėms ir šunims, kitaip tariant, "desertu" galėjo mėgautis prieglaudos gyvūnai.

Klaipėdoje "tradicija" neprigijo

Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija kurortinio sezono metu Palangoje ir Šventojoje atliko 49 patikrinimus (iš jų 15 prekybos žuvimis sektoriuje) ir už nustatytus pažeidimus surašė 35 administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Mokesčių inspektoriai atkreipia dėmesį, kad už neregistruotos veiklos vykdymą gresia bauda nuo 500 iki tūkstančio litų, o neturint įsigijimo dokumentų – tokio pat dydžio sankcija.

Kažkada anksčiau tokių nelegalių prekeivių pasitaikydavo ir Klaipėdoje. Tačiau uostamiesčio paplūdimiuose jau senokai jų nebėra.

"Pas mus pliažuose iš valčių nei žuvimis, nei kuo kitu niekas neprekiauja. Kažkaip neprigijo. Gal poilsiautojų kontingentas Klaipėdos pajūryje kitoks nei Palangoje", – svarstė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas.

Teigiama, kad Klaipėdos gelbėtojai labai aktyviai bendradarbiauja su policija, todėl tokių pažeidimų uostamiesčio paplūdimiuose esą beveik nebūna.

Ar uostamiestis didžiausios jūrinės šventės metu galės klaipėdiečiams ir atvykėliams pasiūlyti šviežių žuvų?

Pastebima, kad kelerius metus iš eilės prieš startuojant Jūros šventei kartojasi identiška situacija – žvejybos draudimų saistomus žvejus tuščiais tinklais palieka staiga pablogėję orai.

Kol kas miesto turgavietėse šviežių menkių nematyti.

"Turime lašišų, lietuviškų karpių, karšių, Atlanto menkių. Tik šviežių Baltijos menkių nėra, žvejai negali į jūrą išplaukti", – pasakojo Naujosios turgavietės direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus.

Pašnekovas pripažino, kad anksčiau tokiu laiku ant prekystalių būdavo pilna šviežių menkių, starkių.

Kodėl turgavietėse nebėra jūroje sugautų menkių, išaiškino Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

"Menkių žvejyba, pagal ES reglamentą, draudžiama nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d. Žvejai, kurių laivai yra iki 12 metrų ilgio, gali žvejoti po vieną savaitę liepos mėnesį ir vieną savaitę rugpjūčio mėnesį", – aiškino V.Petkus.

Žuvininkystės tarnyba leidžia patiems žvejams pasirinkti, kurią savaitę traukti tinklus iš sandėlių.

"Kaip tyčia ir vėl prieš Jūros šventę siautė audros ir stiprus vėjas. Tai kartojasi ne pirmus metus, o aš dirbu savo darbą daugybę metų. Kai tik artėja šventė, žvejai nekantrauja užmesti tinklus, jūra ima siautėti, prasideda štormai", – pasakojo V.Petkus.

Savaitę krante teko praleisti ir tiems žvejams, kurie neturi apribojimų.

"Laivams iki 8 metrų žvejyba yra neribojama. Mažieji laivai gali žvejoti visus metus. Tačiau ir jie dėl orų liko krante", – aiškino V.Petkus.

Jis prisiminė, kaip vienais metais žvejai, sukę galvas prieš Jūros šventę, kaip suspėti prižvejoti žuvų, vėliau gailėjosi.

"Žmonės pasakojo, kad liko neišpirkta pusė tonos žuvų. Sunku surasti aukso vidurį", – sakė V.Petkus.

Turguje vakar karšių kilogramas atsiėjo 6,5 lito. Lašišų kilogramas kainavo 25 litus, o Atlanto menkių kilogramas – nuo 21 iki 24 lito.