Apie tai komentavo maisto ekspertė, „Assorti“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė. 

– Mokesčiais reguliuoti sveikatingumą, lyg plaktuku taisyti laikrodį.  

– Kas tuomet turi reguliuoti? 

– Viešumas, daug aiškios, kokybiškos, rekomendacinės informacijos, specialistai laidose. Galime matyti, kad gamintojai deda daug mažiau cukraus ir daro tai savanoriškai, todėl, kad klientai pripranta, noriai ir mielai perka tokius gaminius. Tai vyksta ir geruoju, nebūtina taikyti nelanksčius metodus. 

– Jeigu yra žmonių, kurie šito nesupranta ir kasdien išgeria po du litrus kokio nors saldaus gėrimo, kaip tvarkytis su jais? Jie sukels visuomenei daug problemų, reikės juos gydyti.  

– Mes kalbame ne apie uždraudimą, o apie papildomus mokesčius. Jeigu tas produktas pabrangs, asmuo tiesiog daugiau už tai mokės. Jeigu žmogui skanu ir jis nesupranta, kodėl turi daryti, ką nors kitaip, vis tiek pirks tą produktą. Jeigu kalbame apie limonadus, įvairius saldintus dalykus, daugiausia jų išgeria paaugliai. Tai yra tas kontingentas, kuris turbūt mažiausiai sureaguos į kainos pokytį. Tėvai tiesiog turės duoti daugiau kišenpinigių. Noriu pastebėti esminį dalyką, kuris ne kiekvienam ateina į galvą. Žmonės mėgsta saldžius gėrimus, jeigu atsiras mokestis pridėtam cukrui, tai greičiausia saldins saldikliais. Gamintojui ne „tas pats“. Jeigu mokestis bus uždėtas cukrui, jį atskirai reikės deklaruoti, raportuoti, skaičiuoti. Tai labai didelė našta ir papildomi biurokratiniai kaštai. Niekas nenorės pakliūti į tą karuselę, o mokesčių surinks mažai. Tai – labai neefektyvus mokestis. Žmonės dar labiau nieko nespės, ypač maisto srityje. Jau dabar yra tiek reikalavimų, kad jų neįmanoma visų įgyvendinti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galbūt šis mokestis yra taikomas ne tiems paaugliams, kurie geria per daug saldžių gėrimų, o prekybininkams, kurie siūlo ir parduoda šiuos spalvotus ir skanius gėrimus tiems, kuriems nereikėtų jų parduoti? 

– Prekybininkai parduoda tai, ką perka pirkėjai, nebent tas dalykas yra uždraustas ar apribotas tam tikromis valandomis, amžiaus grupėmis. Prekybininkas tik vykdo, jis yra tarpininkas. Gamintojas siūlo, jeigu nedraudžiama, pirkėjai perka. Jeigu bus papildomi kaštai, prekybininkai pakels šių gėrimų kainas. Man saldiklių klausimas nėra aiškus todėl, kad formaliai saldikliai nesiskaito cukrus. Kas iš jų yra sveikiau, dietologai neatsako iki šiol. 

– Yra ryšys tarp cukraus suvartojimo ir visų, pavadinkime, europiečių sveikatos bėdų. Nutukimo, diabeto didėjimo tarp jaunų žmonių ir vaikų. Ar čia yra prekybininkų atsakomybės šioje bėdoje? 

– Žiūrėkime ekonomiškai. Prekybininkas turi atsakomybę nemeluoti, viską daryti sąžiningai, pagal įstatymą, o perka žmonės. Kiekvieno pirkėjo poreikiai skiriasi. Prekybininkai nėra dietologai.

– Ką Estijos arba kitos šalies politikai turėtų daryti, kad apsaugotų jaunimą nuo ligų, kurias sukelia cukrus? 

– Pradžioje tegul apsaugo nuo rūkymo.  

Dauguma Klaipėdos Naujojo turgaus prekybininkų neslepia, kad gyvena iš nuolatinių pirkėjų. Pabandykite atspėti, kiek pirkėjų per savaitę užsuka į tris Naujojo turgaus paviljonus. Net ir pasyviais žiemos mėnesiais bendras Naujojo turgaus lankytojų skaičius viršija 20 000. Labiausiai lankomas žemės ūkio produktų paviljonas, nedaug populiarumu jam nusileidžia mėsos-žuvies halė, o rūbų ir pramoninių prekių paviljone vidutiniškai per savaitę apsilanko apie 3 000 pirkėjų. Šią statistiką fiksuoja turgavietės paviljonuose įrengti lankytojų skaičiavimo davikliai. Šiltuoju metų laiku pirkėjų gerokai padaugėja. Kiek jų perka uogas, vaisius lauko prekyvietėje – net neįmanoma suskaičiuoti.

Ir nors teigiama, kad gyventojų Klaipėdoje nuolat mažėja, pažvelgus į Naujojo turgaus istoriją gali pasirodyti priešingai – ši turgavietė vis auga, plečiasi, daugėja norinčių prekiauti ir pirkti.

Kai 1989 metų kovo 23 dieną Klaipėdos Naujasis turgus pradėjo veiklą, buvo atidarytas tik dabartinis mėsos paviljonas su 158 prekybos vietomis ir lauko prekyviete. Pagal pirminį turgavietės projektą čia turėjo būti įrengtas vienas dengtas paviljonas, 40 vietų viešbutis, buitinės patalpos ir pastogės lauke sezoninei prekybai.

Viešbutis turguje nepasiteisino, bet iškart paaiškėjo, kad naujoji turgavietė per maža čia plūstančiam lankytojų srautui. Todėl vėl imtos planuoti statybos ir po septynerių metų greta mėsos produktų paviljono iškilo priestatas – žuvies paviljonas. Bet ir to pasirodė maža. Dar po šešerių metų – 2002-aisiais – pastatytas ir atidarytas pats didžiausias dviaukštis Naujojo turgaus žemės ūkio produktų paviljonas su 355 vietomis prekybininkams. O po ilgesnės pertraukos – 2018 metais – šventės pagaliau sulaukė rūbų, avalynės ir pramoninių prekių pardavėjai. Įvykdžius Naujojo turgaus rekonstrukcijos pirmąjį etapą jie įsikėlė į atskirą, naujai pastatytą paviljoną. Tuomet skeptikai sakė, kad toks projektas neatitinka realijų: gyventojų Klaipėdoje mažėja, neįvertinta didėjanti prekybos centrų plėtra ir konkurencija, turgavietės paviljonas bus tuščias. Vienok, perfrazuojant garsiąją Marko Tveno mintį, gandai apie turgaus mirtį buvo gerokai perdėti. Turgavietės plėtrą suplanavusi UAB „Naujasis turgus“ administracija pasirodė teisi – nuo pirmos darbo dienos rūbų paviljonas užpildytas ir laisvos vietos prekybai interesantams čia tenka palūkėti. O turgavietė pakeitė savo veidą – sutvarkyta teritorija ir prieigos, atlikta ir mėsos- žuvies paviljono rekonstrukcija, pakeičiant šaldytuvus ir šaldymo vitrinas.

Pasak jau 10 metų UAB „Naujasis turgus“ vadovaujančio Viačeslavo Karmanovo, geografiškai plėstis turgavietei jau nėra kur, bet pokyčiai planuojami galvojant apie žemės ūkio produkcijos paviljono atnaujinimą, sąlygų prekybininkams gerinimą ir apie efektyvesnį infrastruktūros išnaudojimą.

„Pastaraisiais metais Naująjį turgų pamėgo mugių organizatoriai. Anksčiau mes juo kvietėme atvykti. Dabar jie patys nuolat prašosi į svečius. Ir šį šventinį savaitgalį sulauksime svečių iš Latvijos – maisto meistrų, amatininkų, dizainerių, prekiaujančių savo gaminiais. Neapleidžia mintis, kad mūsų turgavietės erdvės galėtų būti išnaudojamos ir po prekybos darbo valandų. Juk Europoje yra daugybė pavyzdžių, kai vakarais, pasibaigus prekybai, turgaviečių paviljonai tampa renginių, maisto degustacijų, pasilinksminimo vietomis“, – pasakojo V. Karmanovas.

Grįždamas prie Naujojo turgaus 35-ojo gimtadienio temos vadovas palinkėjo prekybininkams ir bendradarbiams ateityje išlaikyti geriausias turgavietės tradicijas.

Už tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 24 susilaikė. 

Planuose turės būti nurodyta, kokius maisto atliekų kiekius prekybininkai sumažins ir kokiais būdais, pavyzdžiui, besibaigiančio galiojimo, bet saugų ir tinkamą vartoti maistą perduodant labdarai, keičiant vartotojų elgseną, skatinant juos pirkti tik tiek, kiek suvartoja. 

Planai turės būti skelbiami prekybininkų interneto svetainėse, įmonės taip pat kasmet turės parengti praėjusių metų plano įgyvendinimo ataskaitą ir ją paviešinti iki balandžio.

To nepadariusios įmonės būtų įspėjamos raštu arba joms skiriama 1–3 tūkst. eurų bauda, o ž antrą pažeidimą – iki 5 tūkst. eurų – tai numato Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos.

Už tokias Maisto įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 23 susilaikė.

„Kad maistas patektų ne į sunaikinimą, į energetikos įmones, o labdarai“, – teigė vienintelis motyvus dėl pataisų išsakęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.   

Seimas įpareigojo visas mažmeninės prekybos įmones pasirašyti sutartis su paramos ir labdaros gavėjais. Jose būtų susitarta dėl maisto perdavimo tvarkos ir sąlygų, prekybininkai galėtų pasirašyti su viena ar keliomis organizacijomis.

Pataisos taip pat nustato atvejus, kada įmonės galėtų atsisakyti tokį maistą perduoti labdarai, o paramos organizacijoms – jį priimti. 

Pirmą kartą pažeidimą padariusios įmonės būtų įspėjamos raštu ir per mėnesį tokias sutartis privalėtų sudaryti. Kitu atveju būtų skiriama 1–3 tūkst. eurų bauda.   

„Kai sužinojau, kad vykdoma turgavietės rekonstrukcija, statomas naujas prekybos paviljonas rūbų ir avalynės pardavėjams, iškart kreipiausi į direktorių, rezervavau vietą ir va jau 6 metus čia dirbu. Amžius ir patirtis nulėmė, kad pabuvus vadove nebesinorėjo būti nuo kažko priklausoma“, – pasakojo Vida.

Turgus dirba kasdien, nėra šventinių dienų, atostogų. Regis, sunkus ir monotoniškas darbas. Bet ilgametė verslininkė mano priešingai.

„Superinis grafikas. Dirbam tik pusę dienos. Ateinam ryte su kolegėmis, atsigeriame kavos, aptariame naujienas, o 15 valandą darbas baigtas. Ir niekas neverčia – nori dirbi, nori laisvadienį pasiimi“, – kalbėjo moteris.

Bendrovės nuotr.

Būtent palankus prekybos grafikas ir buvo pagrindinis faktorius, pasirenkant prekybai Naująjį turgų, nes kitur prekiaujama tik kelias dienas per savaitę, o, pasak Vidos, jai to per mažai. Norint dirbti ir uždirbti, įgyvendinti savo svajones ir planus, geriausia kai gali prekiauti 28–30 dienų per mėnesį.

Ilgametė prekybininkė pripažįsta, kad dabar jaučiamas ekonominis nuosmukis, ir, kaip įprasta sezono pabaigoje, pirkėjų atoslūgis. Bet Vida įsitikinusi, kad atėjus pavasariui vėl bus sujudimas, prekyba pagyvės.

Žvelgiant į pavasariškais rūbais ir ryškiomis spalvomis jau švytinčias kabyklas, įsikalbame, kad egzistuoja kažkoks paradoksas: Klaipėdoje yra šimtai prabangių rūbų parduotuvių, bet ne visos jos sugeba įtikti klientams. O turguje sąlygos paprastos, bet jie visame pasaulyje gyvuoja tūkstančius metų ir Naujajame turguje pirkėjų taip pat netrūksta.

„Mes su savo pirkėjais esame draugai. Daugelis ateina į turgų tik tam kad pabendrautų. Toks ir yra prekybininko sėkmės receptas: reikia turėti nuolatinius klientus. Čia ateina įvairių sluoksnių žmonės – nuo teisėjų iki bedarbių. Ir reikia jiems skirtingo lygio prekių. Aš pati skrendu į Turkiją, važiuoju į Lenkiją, renkuosi prekes. Aišku, yra ir kita pirkėjų kategorija, ypač tarp vyresnių žmonių, kurie ieško pigesnių rūbų. Bet žinoti, ko nori pirkėjas, yra sėkmingo pardavėjo paslaptis“, – atvirai pasakojo ilgametė prekybininkė.

Nors sakoma, kad turgaus prekybininkams atostogų nėra, iš tikro jie leidžia sau atsipalaiduoti, ištrūkti savaitei kitai. Vida su malonumu prisimena, kaip ilsėjosi Tunise, šiemet planuoja atostogauti Turkijoje.

„Nebūna taip, kad niekas nieko nepirktų. Kai dirbi sau, užtenka tų pinigų. Mes su kolegėmis juokaujame, kad be vargo sau uždirbame direktorės algą ir niekas mums nevadovauja“, – kalbėjo Vida.

Prakalbus apie ateities planus, didesnes investicijas, verslininkė įsitikinusi, kad turgaus prekybininko profesija tam nė kiek netrukdo. Nors vyrauja nuomonė, kad dirbantys su verslo liudijimu sunkiau gauna paskolas iš bankų, jos patirtis visiškai priešinga.

„Mano klientai dažniausiai atsiskaito banko kortele. Visos pajamos baltos, visus mokesčius per banką mokam, bankas mato mano apyvartas. Esu ta tema kalbėjusi su bankininkais, pasiskolinti didesnę sumą man tikrai nebūtų problema, tik kad nereikia – viską, ko noriu, jau turiu“, – pasakojo V. Martinkienė.

Komentaras

Viačeslav Karmanov, UAB „Naujasis turgus“ direktorius. Bendrovės nuotr.

Kai planavome rūbų, avalynės ir kitų buities prekių paviljono rekonstrukciją, girdėjome ne vieną skeptišką nuomonę, ar Naujajame turguje reikia tiek daug prekybos vietų. Juk esą Klaipėdoje yra daugybė prekybos centrų, o turgaviečių prekyba nyksta. Šiandien galime konstatuoti, kad pagrindinio paviljono užimtumas siekia 95 proc., laisvos yra tik pavienės prekybos vietos prie pietinio tako. Vertinant pastarųjų metų tendencijas matome, kad pramoninių prekių pardavėjai – smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai – mūsų turgavietėje užima vis daugiau patalpų. Jie įsikūrė atsilaisvinusiame buvusiame žuvies paviljone bei dalyje žemės ūkio produkcijos paviljono. Kol kas sutelpame, bet planuojant mūsų administruojamo Senojo turgaus atnaujinimą, galvojame ir apie šio segmento prekybos plėtrą.

– Ką parodė jūsų tyrimas?

– Parodė ir gero, ir nelabai. Tai, kad bendrai mūsų tyriami krepšeliai, palyginus su praeitų metų analogišku laikotarpiu, pinga. Pinga pigiausių prekių krepšelis 14 proc., žinomų prekių ženklų krepšelis – 4 proc. Mes atsimenam tai, kas buvo prieš Naujus. Po Naujų metų mes matom, kad prekybininkai kartu su gamybininkais nori šiek tiek kainas pakelti. Tai porą procentų brangsta pigiausių prekių krepšelis ir 4 proc. brangsta žinomų prekių ženklų krepšelis.

– Tai kas dabar išlaikė pusiausvyrą? Nes matome ir tokias prekes, kurios pigo beveik 60 proc.

– Pinga aliejus stipriai, pigiausia – kava. Bet čia yra viena iš priežasčių, kad praeitais metais ne visi prekybininkai turėjo pačias pigiausias alternatyvas. Dabar kadangi vartojimas keičiasi, visi stengiasi susirasti kiek įmanoma pigesnį gaminį. Tas pats liečia ir pigiausią jogurtą, kuris pigo 42 proc.

– Kaip keitėsi vartojimas, žmonių pirkimas, jeigu kiekvienas prekybininkas nori turėti pačią pigiausią alternatyvą, nežiūrint į prekės kokybę?

– Žmonės yra labai jautrūs kainai, todėl ieško kiek įmanoma pigesnių. Ir daug kas perėjo prie pigesnių prekių ženklų. Ten visada labai bloga kokybė, kai kada visiškai analogiškos prekės. Nes mūsų gamintojai irgi taikėsi prie naujų realijų, koregavo savo produktus. Nes, tarkim, pigiausi prekybos tinklo agurkėliai bus vos ne dvigubai pigesni, neva lietuviško gamintojo, nors abu tie agurkėliai iš Turkijos. Daug įdomių dalykų vyksta lentynose, šiek tiek mažėja asortimentai. Visi bando koreguot žaliavas, pasiūlyti kažką pigiau, nes iš vartotojo yra poreikis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ekonomistai prognozuoja, kad maisto kainos turėtų kristi. Kaip galvojate, ar tai realu ir kiek galėtų kristi?

– O mes prognozuojam, kad neturėtų kirsti, nes visa rinka nusiteikus kainas kelti. Jeigu žiūrėt į prekybininkų apyvartas lapkričio-gruodžio mėnesiais, jos augo vos 3 proc. O sausį dauguma prekybininkų net suprekiavo mažiau nei pernai. Ir, taip, mes matysim, kad statistiškai kainos mažėja, palyginus su praeitais metais kažkur iki balandžio mėnesio, bet jeigu mėnesis prie mėnesio, bus kainų augimas garantuotas.

– Čia prekybininkų toks triukas, kad mes geriau parduosim mažiau, bet brangiau?

– Taip. Nors tai ir prieštarauja ekonomikos dėsniams. Bet pas mums ne visiškai laisva konkurencija ir ne visai tie ekonomikos dėsniai veikia. Nes kainas pakelia beveik visi tinklai.

Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet visi tinklai visada sako, kad Lietuvoje yra maža rinka, todėl negalime tikėtis kainų, kokias, pavyzdžiui, turi kaimynai lenkai. Koks gi fenomenas vyksta su mūsų pieno produktų kainomis?

– Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet tokio fenomeno, kai perkamiausios prekės buvo pieno produktai, nes jų kainos buvo labai didelės ir tinklai vedė tokią statistiką, kad žmonės dažniausiai vagia du produktus – sviestą ir kavą. Šiais metais, atrodo, kainos yra tokios, kad sviesto nebereikės niekam vogti.

– Na, lyginant su praeitais metais, taip. Bet ateityje tos kainos iš lėto augs. Pas mus supirkimo kainos yra kritusios. Jeigu pernai mūsų augintojai džiaugėsi, kad jiems moka už pieną daugiau negu Europos Sąjungos (ES) vidurkį, dabar vėl jie gauna mažiau negu ES vidurkis. O Lenkijoj supirkimo kainos 10 proc. didesnės. Tai patys pigiausi produktai, kurie daugiausiai yra iš Lenkijos, jau pabrango ir dar pabrangs. Nes, tarkim, varškė ketvirčio kilogramo visada buvo 0,99 euro, dabar jau 1,05 euro. Aišku, tai ne 2 eurai, kaip lietuviškos, bet tiems žmonėms, kurie tikrai taupė ir ieškojo pigiausio produkto, šitas kainų augimas atbėgs nori nenori.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, visi prašymai gali būti pateikti prieš 30 kalendorinių dienų iki šventinės dienos.

„Iki šios dienos prekybai gėlėmis vasario 14 d. esame išdavę 12 leidimų. Praėjusiais metais prekybai gėlėmis vasario 14 d. buvome išdavę 15 leidimų, kovo 8-ajai – 68 leidimus. Pagal galiojančią leidimų išdavimo tvarką, likus dešimt dienų iki šventinės dienos, prašymus prekiauti gėlėmis galima pateikti ir į neužimtas vaisių ir daržovių prekybos vietas. Taip pat per šventines ir atmintinas dienas gėlėmis gali prekiauti asmenys, turintys leidimą prekiauti vaisiais ir daržovėmis bei įsigiję papildomą leidimą prekiauti gėlėmis“, – paaiškino J. Uptienė.

Prekybos vietos nurodytos informacinėje sistemoje „Prekybos vietų žemėlapis“. Populiariausios vietos ir vasario 14 d., ir kovo 8-ajai: Taikos pr. 115, Taikos pr. 24, Vingio g. 29 bei prie prekybos centrų.

Kovo 8-ajai prašymai bus priimami nuo vasario 7 d. 8 val. per minėtą informacinę sistemą.

„Anksčiau pateikti prašymai bus atmesti“, – sakė J. Uptienė.

Ji taip pat atskleidė, dėl kokių dar priežasčių asmuo gali negauti leidimo prekiauti.

„Jei asmuo neturi verslo liudijimo prekybai tomis dienomis, jei nesumokėjo vietinės rinkliavos, jei pateikia kelis prašymus į atskiras vietas su vienu verslo liudijimu, tai išduodamas leidimas į anksčiausiai pateiktą vietą, kiti prašymai atmetami“, – teigė J. Uptienė.

Kainos tokios mažos, kad senjorei Elenai įžiūrėti reikia didinamojo stiklo.

„Blogai su kainomis. Be šito stiklo jau neįžiūriu skaičių. Kartais ne taip kažką nusiperku“, – sakė vilnietė Elena.

Gyventojų žvilgsnis į kainas akylas, mat jau pusmetį šios tai šoka į viršų, tai leidžiasi žemyn.

Po dviejų mėnesių pertraukos maistas ir nealkoholiniai gėrimai vėl atpigo 0,4 proc. – gyventojai nenulaiko šypsenų.

„Juokas“, – sakė senjorė.

„Nelabai ir suprasiu, ar prekė atpigo, ar ne“, – kalbėjo moteriškė.

Ekonomistai sako, kad kainos slops ir gruodį. Infliacijos neturėtų didinti degalų, šildymo ar net elektros kainos. Tačiau didelio kainų virsmo žemyn nebus.

„Tikrai negrįšime į pradinį kainų lygį. Pamatytume minus 2 proc., jei pas mus prasidėtų nuosmukis ir komplikuotųsi darbo rinka“, – sakė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

Žmonės sako, kad visus metus pinga tie produktai, kurių ir taip perka mažai.

„Nelabai valgau tų kruopų, bet jos ir taip nebrangios“, – sakė senjorė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kainų stebėtojai sako, kad prieš šventes jau prasideda prekybininkų manipuliacijos. Dalis prekių brangsta tam, kad vėliau nuolaidos atrodytų didesnės. Pigiausių prekių krepšelis per mėnesį atpigo pusantro euro, bet paklausiausių produktų vidutinio krepšelio kaina pakilo net 1,8 euro.

„Dabar prasidėjo šioks toks kainų mažėjimas. Niekas nenori gauti fiziškai mažiau pinigų“, – sakė „Pricer.LT“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Žmonės, darykite, gaminkite, gal tada ir kainos mažės.

Dėl kainų kaltas ne tik pardavėjas. „Norfos“ vadovas teigia, kad konkurencijos trūksta ir tarp produktų tiekėjų.

„Šiandien produktų pagaminama mažiau, nei yra paklausa. Žmonės, darykite, gaminkite, gal tada ir kainos mažės“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Nors Lietuva – ūkininkų kraštas, tačiau D. Dundulis teigia, kad jo tinklas turi tik keturis bulvių augintojus, o morkų – tik du.

Daržovių augintojai atkerta, kad su savo produkcija įtinka ne visiems prekybininkams, todėl žmonėms tenka rinktis iš mažesnės pasiūlos, o tai reiškia didesnes kainas.

„Natūralu, kad tu turi tenkinti jų reikalavimus prekybai. Jei tinklas nori gauti produkciją visus metus, tai tu turi investuoti milžiniškus pinigus į derlingumą, į sandėliavimą“, – sakė „Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis. 

Miškų urėdija sako, kad perkančiųjų gyvas kalėdines eglutes skaičius auga.

„Šiais metais tikimės parduoti panašiai kaip ir pernai, o galbūt ir truputį daugiau, nes šiuo metu ryški tendencija, kuomet vertinama ir renkamasi vietinė produkcija, be t, mūsų medelynuose sodmenys yra išauginami profesionalų, savo darbą puikiai išmanančių žmonių“, – komentare BNS nurodė Valstybinių miškų urėdijos atstovė Valdonė Ugianskienė.

Pasak jos, šiemet urėdija skambučių dėl eglučių sulaukė daug anksčiau nei įprastai  – lapkričio 20-ąją.

„Ankstyvą pirkėjų aktyvumą lemia ir privataus sektoriaus ankstyva kalėdinė prekyba“, – teigė ji.

Miškų urėdijos duomenimis, 2022 metais Lietuvoje parduoda apie 10 tūkst. kalėdinių medelių ir šakų, o 2021 metais šis skaičius buvo 20 proc. mažesnis (8 tūkst.).

Plungės Kalėdinių eglučių ūkio vadovė Jurgita Puporienė sako, kad žmonės, kurie renkasi gyvas kalėdines eglutes, dažniausiai labiau rūpinasi namų puošyba. Anot jos, jie yra linkę išsirinkti eglutes dar nenukirstas ir apžiūrėti jas medelyne. Jos teigimu, gyvų eglučių rinka keičiasi nedaug. 

„Keičiasi klientai, nėra kad populiarėtų ar nepopuliarėtų. Vieni kiekvienais metais grįžta, kiti ne. Vaikai, būna, užauga, tada nebeperka, bet naujų klientų atsiranda“, – BNS sakė ji.

Anot J. Puporienės, pastaruoju metu pastebima tendencija, kai žmonės neskiria kėnių ir eglučių.

Mačių medelyno vadovas Vytenis Mačys sako, jog kėniai perėmė dalį gyvų eglučių pirkėjų rinkos.

„Kėniai jie pas mus neauga, bet jie didelę dalį klientų perėmė, ypač net kas paprastas eglutes, lietuviškas, puošdavo, dabar kėnius puošia. (..) Jie anksti labai kertami, bet labai greitai sudžiūsta, (...) o taip jie gražiai atrodo, tie spygliai ilgi, jų spalva graži ir jie pigiau kainuoja. Dideliais kiekiais turbūt užsieny augina ir čia gali atvežt už pigiai“, – BNS sakė  V. Mačys.

„Turbūt jau keli metai anksčiau pradėjo (pirkti kalėdines eglutes – BNS) ir dabar jau labai stipriai neankstėja. Mėnesis iki Kūčių prasideda viskas. (...) Prieš 10 metų prieš dvi savaites iki kūčių ieškodavo, per dvi savaites dabar pasistūmė“, – pasakojo ūkininkas.

Jo teigimu, eglučių vazonuose parduodama maždaug tiek pat, kiek ir nukirstų.

Prekybos tinklai: eglutės perkamos anksčiau

„Šiemet žmonės kur kas anksčiau pradėjo dairytis dovanų ir kalėdinių dekoracijų, o ir kai kurie pradėjo eglutes puošti namuose dar lapkričio mėnesį, kas anksčiau rečiau pasitaikydavo“, – BNS teigė prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.

„Šiemet puansetijų ir mažesnių kalėdinių medelių pardavimai yra dvigubai didesni, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu“, – nurodė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Prekybos centro „Senukai“ atstovai teigia, kad eglučių pirkėjų įpročiai išliko tie patys.

„Mūsų pirkėjai jau aktyviai ruošiasi artėjančioms šventėms, jau rūpinasi ne tik kalėdinėmis dekoracijomis ir dovanomis, bet ir svarbiausiu simboliu – Kalėdų eglute“, – komentare BNS teigė „Senukų“ vyriausioji projektų vadovė Vaida Sindaravičiūtė-Kuosė.

„Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS teigė, kad dažniausiai žmonės daugiau perka dirbtines eglutes, ne tikras.

„Lyginant su gyvomis eglutėmis, dirbtinų eglių įprastai yra nuperkama maždaug du kartus daugiau. Dirbtinė eglutė yra ilgalaikė namų puošybos priemonė, todėl pirkėjai jas naudoja ir keletą metų, o atsinaujinimui dažniau keičia žaisliukus ir girliandas“, – komentare sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Dirbtinės eglės populiaresnės tarp tų, kurie ketina žaliaskarę puošti anksčiau – gyvi medeliai – tie, kas puoš vėliau“, – pridūrė „Rimi“ atstovė.

E. Krasauskienė taip pat pridūrė, kad šiais metais dauguma pirkėjų kalėdoms yra pasiruošę išleisti daugiau arba tiek pat, kaip ir pernai.

„Apklausėme beveik 900 pirkėjų, kurių 47 proc. teigia, kad jų Kalėdų biudžetas bus toks pats, kaip praėjusiais metais, o 27 proc. apklaustųjų ketina išleisti mažiau“, – nurodė ji.

Užrašas ant pakuotės „geriausias iki“ reiškia, kad pasibaigus šiam terminui vartoti produktą vis dar galima, tačiau ilgainiui jo kokybė prastėja. Seimas nutarė, kad nuo naujųjų tokius produktus toliau bus galima pardavinėti.

„Kokį cukrų gal ir pirkčiau, net neįsivaizduoju. Kai pagalvoji, cukrus stovi, net nepasižiūri, jis galioja ar negalioja“, – svarstė parduotuvėje pakalbintas vyriškis.

„Augintinį turiu, paukštelius maitinu, tai paviliotų tikrai“, – sakė kita pakalbinta pirkėja.

„O kam reikia? Aš užsidirbu, kiek man reikia. Nepirkčiau niekad“, – kategoriška buvo kita moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot parlamentarų, tai padės sumažinti maisto švaistymą. Esą tokia tvarka jau pasiteisino kitose šalyse.

„Turbūt apie dešimt šalių jau dabar turi, kai kurios svarsto. Pažangiausios yra Skandinavijos šalys, – sakė Seimo narė Ieva Pakarklytė. Skaičiuoja, kad per metus iš viso susitaupys maisto už 150 mln. eurų. –Kiekvienas gyventojas vidutiniškai per metus 141 kg maisto išmeta.“

Iki šiol pasibaigusio „geriausia iki“ termino produktus buvo galima atiduoti labdarai arba perdirbti, o jau nebetinkamus vartoti – utilizuoti.

„Šiuos produktus nukainodavome ir stengdavomės realizuoti iki tinkamumo termino pabaigos, – teigė parduotuvių „Kubas“ prekybos vadovė Milda Gerulė. Sako, ir taip stengiasi išmesti kuo mažiau. – Kartais pardavinėjame prekes ir už 10–20 centų.“

Prekybininkai mano, kad naujasis įstatymas tik užkraus papildomų rūpesčių, mat atsakomybė dėl maisto kokybės ir saugos perkeliama ant jų pečių.

„Kas prisiims atsakomybę, jeigu bus apsinuodijimų? Ne šiaip sau data yra rašoma. Antras dalykas, jeigu gamintojai žinotų, kad galima ilgiau vartoti, jie tikrai rašytų ilgesnį terminą“, – svarstė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

„Yra teorinė tikimybė daugiau uždirbti, bet ji – tik teorinė. Tačiau iš karto auga rizika, kad atsiras žmonių su pretenzijomis, kurie sakys: va, nupirkau, dar pagal įstatymus galiojantis, galima prekiauti, jūs prekiavote, o aš susirgau“, – savo nuomonę išsakė Arūnas Vizickas, „Pricer.lt“ vadovas.

„Mes nelabai norėtume, kad ant mūsų pečių užgriūtų šitos pasibaigusios realizacijos termino problemos“, – šio įstatymo nauda abejojo ir M. Gerulė.

Tiesa, pardavinėti pasibaigus „geriausia iki“ terminui bus galima tik tokius produktus kaip kava, arbata, kruopos, aliejai, o ne greitai gendančius.

Kas prisiims atsakomybę, jeigu bus apsinuodijimų? Ne šiaip sau data yra rašoma.

„Yra ir įstatyme įrašyta, kad saugūs produktai, net jei ir pasibaigęs jų terminas „geriausia iki“. Skirtumas esminis tarp „geriausia iki“ ir „tinka iki“. Vadinasi, geriausias iki tos datos, bet jeigu mėnesiu ar keliais suvartosi po jo... Tas produktas iš esmės yra saugus“, – teigė Laisvės partijos narė I. Pakarklytė.

Esą, pardavinėjant maistą, kurio terminas „geriausia iki“ jau pasibaigęs, atsirastų nauja niša prekybininkams konkuruoti, o tai gyventojams į naudą.

„Mes nukainojame su lipdukais, plius minus 50 proc. nuolaida būna, bet to, kad labai žmonės norėtų pirkti, aš nepastebiu“, – tikino D. Dundulis.

Pasibaigusio galiojimo produktus reikės specialiai paženklinti, taip pat nurodyti, kiek laiko pasibaigus terminui „geriausia iki“ juos dar galima vartoti. Prekybos pratęsti nebus galima maisto papildais, mišiniais kūdikiams ir jiems skirtais produktais, taip pat medicininės paskirties produktais.