Teisės aktų leidėjai teigė, kad Irano valdžia konfiskavo M. Amini motinos, tėvo ir brolio pasus ir neleido jiems įlipti į lėktuvą, skrendantį į Paryžių.

„Šiuo apribojimu siekiama nutildyti Jinos Mahsos Amini (Džinos Mahsos Amini) šeimą, neleidžiant jiems kalbėti apie Islamo Respublikos vykdomą piktinantį moterų teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių slopinimą Irane“, – laiške rašė 116 europarlamentarų.

„Negalime su tuo taikstytis, tiesa neturi būti nutylėta, o šio neįtikėtino išsivadavimo judėjimo veidas turi būti parodytas Europai ir pasauliui“, – priduriama jame.

Europarlamentarai paragino Teheraną atšaukti šį sprendimą ir leisti M. Amini motinai, tėvui ir broliui antradienį atvykti į Parlamento būstinę Strasbūre atsiimti 2023-iųjų Sacharovo premijos.

22 metų kurdų kilmės iranietė mirė 2022-ųjų rugsėjo 16-ąją, kai buvo sulaikyta vadinamosios Irano moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

Jos mirtis sukėlė masinius protestus Irane ir pasaulinį judėjimą „Moteris, gyvybė, laisvė“, raginantį nutraukti musulmonų dvasininkų valdymą šiitiškoje respublikoje bei Teherano įvestą prievolę moterims dėvėti galvos apdangalus.

Spalį Briuselis M. Amini ir jos mirties išprovokuotam moterų protesto judėjimui skyrė aukščiausią apdovanojimą, kurį kasmet skiriamą žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją, – Andrejaus Sacharovo premiją.

Irano saugumo pajėgos nuslopino šalies viduje kilusius protestus: už įtariamą dalyvavimą protestuose, kuriuos pareigūnai pavadino riaušėmis, šimtus žmonių nužudė ir įvykdė dešimtis mirties bausmių.

Premijos laureatas buvo paskelbtas pirmadienį per vaizdo ryšiu surengtą ceremoniją,  praėjus dviem dienoms po to, kai Prancūzijos vyriausybė po mėnesio sušvelnino dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus ir leido vėl atsidaryti knygynams, reiškusiems nepasitenkinimą dėl jų uždarymo.

63 metų buvęs žurnalistas ir matematikas H. Le Tellier seniausiu šalies literatūriniu apdovanojimu buvo apdovanotas už savo aštuntąjį romaną „ Anomalija“ (L'Anomalie).

Šią garbę jam pelnė skaitytoją įtraukiantis romanas apie profesionalų žudiką, popžvaigždę iš Nigerijos ir rašytoją, kurie nusileidę Niujorke suvokia, kad jų skrydžio lėktuvas – pasukęs gyvenimus kitaip – jau nusileido prieš tris mėnesius.

Buvęs naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas pirmadienį sakė, kad knygą galima skaityti kaip gyvenimo po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) parabolę.

„Idėja yra ta, kad yra Trumpas ir yra pasaulio destrukcijos priežastis, o knygos siekis – pasiūlyti kitokią pasaulio versiją, kur prezidentautų J. Bidenas, – sakė rašytojas kalbėdamas per vaizdo ryšį. – Yra ir tokia galimybė ją (knygą) skaityti.“

Laureatą išrinkusios komisijos pirmininkas Didier Decoin (Didjė Dekuanas) sakė, kad šis romanas yra „tikrai kinematografinių matmenų“, ir išreiškė viltį, kad jis bus pritaikytas didiesiems ekranams.

Dėl COVID-19 įvestų apribojimų nugalėtoją skelbianti 10 narių komisija buvo priversta atsisakyti tradicinių pietų Paryžiaus restorane „Drouant“, kur kasmet teikiama Goncourt'ų premija.

Šįkart premijos laureatas buvo paskelbtas komisijos nariams likus namuose ir prisijungus prie renginio vaizdo ryšiu.

Goncourt'ų premijos laureatas turėjo būti paskelbtas lapkričio 10 dieną, tačiau solidarizuodamasi su knygų pardavėjais komisija nusprendė atidėti paskelbimą, kol atsidarys knygynai. Jie atsidarė savaitgalį kartu su kitomis „nebūtiniausių“ prekių parduotuvėmis, nors kavinės ir restoranai lieka uždaryti.

Už H. Le Tellier romaną balsavo aštuoni iš 10 komisijos narių.

Skandalo šešėlis

Kiti du akademijos nariai balsavo už vieno aukšto rango Maroko valstybės tarnautojo beletristinius memuarus, kuriuos parašė buvęs prancūzų ekspremjero Francuis Fillono (Fransua Fijono) kalbų rašytojas Maelis Renouardas (Malis Renuaras).

Šią nuo 1903 metų skiriamą premiją yra gavę tokios literatūros įžymybės, kaip Marcelis Proustas (Marselis Prustas),  Simone de Beauvoir (Simon de Bovuar), Marguerite Duras (Margerit Diuras) ir Michelis Houellebecqas (Mišelis Velbekas).

Nors H. Le Tellier prie apdovanojimo skirta tik simbolinė 10 eurų finansinė išmoka, premijos laureato knygos neabejotinai atsidurs perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse.

Šių metų Goncourt'ų premija paskelbta uždaram Prancūzų literatūros pasauliui sulaukus nepageidaujamo dėmesio dėl lytiniu išnaudojimu įtariamo garsaus rašytojo Gabrielio Matzneffo (Gabrielio Macnefo).

G. Matzneffas, Gouncourt'ų premijos pranašu laikomos Renaudot (Renodo) premijos 2013 metų laureatas, niekada neslėpė jaučiąs lytinį potraukį paaugliams.

Kitais metais jo laukia teismas dėl pedofilijos skatinimo.

„The New York Times“ šeštadienį pažėrė kritikos „uždaram prancūzų literatūros gyvenimui“. Leidinio teigimu, tas faktas, kad literatūros pasaulis mažai pasikeitė po to, kai G. Matzneffui buvo pareikšti kaltinimai rodo, kaip giliai tai yra „įsišakniję ir neįveikiama“. 

Šių metų Renaudot premijos laureate tapo Marie-Helene Lafon (Mari Elen Lafon), apdovanota už knygą „Sūnaus istorija“ (L'Histoire du Fils).

„Dancer“ yra lengviausias elektrinis autobusas rinkoje, todėl jam reikia mažiau energijos ir pakanka mažesnių baterijų. Įprasta autobuso konstrukcija yra permastyta iš pagrindų.

„Dancer” kompozitinis kėbulas turi jachtos dizaino bruožų, jis pagamintas naudojant perdirbtą PET plastiką. Unikalus autobuso gale esantis lauko ekranas vairuotojams padeda geriau orientuotis eisme arba gali būti naudojamas reklamos transliacijoms. „Dancer“ taip pat yra aprūpintas visais šiuolaikinės transporto priemonės atributais: „Wi-Fi“ bei USB keleiviams, naktinio matymo kameromis, turi elektrinę rampą ir pagal vairuotojo poreikius pritaikomą valdymo panelę“, – sakoma „A‘Design Award“ pranešime.

„A‘Design Award“ yra vieni garsiausių dizaino apdovanojimų pasaulyje. Jo nugalėtojus renka Tarptautinės dizaino akademijos (IDA) sudaryta komisija, kurioje yra per du šimtus autoritetingų įvairių sričių dizaino profesionalų, akademinės bendruomenės narių ir žurnalistų.

Du tokie autobusai Klaipėdoje jau vežioja keleivius nuo balandžio vidurio.

2015 metais J. Moore už vaidmenį filme „Vis dar Elis“ (Still ALice) buvo apdovanota geriausios aktorės „Oskaru. Aktorė taip pat žinoma dėl vaidmenų filmuose „Didysis Lebovskis“ (The Big Lebowski), „Hanibalas“ (Hannibal), „Valandos“ (The Hours) ir „Vaikams viskas gerai“ ( The Kids Are All Right).

„Krištolinio gaublio“ apdovanojimas J. Moore bus įteiktas festivalio atidarymo ceremonijos metu. Festivalyje aktorė kartu su savo vyru režisieriumi Bartu Freundlichu pristatys naują filmą „After the Wedding“.

Karlovi Varų kino festivalis vyks nuo birželio 28 iki liepos 6 dienos. Tai didžiausias kino festivalis Čekijoje ir vienas reikšmingiausių Europos kino festivalių.

„Šis projektas integruoja skirtingus aikštės architektūrinius stilius į nepaprastai šiuolaikišką dizainą - ryškų, jaukų ir traukiantį, kuris visose uždarose bei atvirose aikštės erdvėse sukuria išskirtinai aukštos kokybės gyvenamąją aplinką“, – skirdama aukščiausią apdovanojimą konstatavo tarptautinė konkurso žiuri.

Vertinimo komisiją sudarė pusšimtis garsiausių architektūros ir dizaino specialistų visame pasaulyje. Kaip įprasta, konkurse tarp dalyvių buvo didžiulė konkurencija – vien šiemet komisijos vertinimui buvo pateikta 5 400 darbų iš viso pasaulio.

Laurus nuskynusią Kauno Vienybės aikštės architektūrinę koncepciją sukūrė tarptautinė architektūros ir dizaino kompanija „3Deluxe“. Vokietijoje įsikūrusi kompanija pasaulyje žinoma kaip kurianti išskirtinio stiliaus projektus. Įgyvendinimo projektą, pasak SBA koncerno pranešimo, kartu su Vokietijos architektais rengė architektas Rimantas Giedraitis.

„Daugelis miestų atnaujinimo projektų susiduria su iššūkiais. Iš vienos pusės –sukurti kažką naujo ir šiuolaikiško, iš kitos – gerbti esamą architektūrą ir paveldą. Panašu, kad žiuri patiko, kaip mes susitvarkėme su šiais iššūkiais: Vienybės aikštės koncepcija stengiasi sujungti ją supančius skirtingus architektūrinius stilius vienai idėjai: ji turi būti skirta žmonėms, miestiečiams. Atnaujinta aikštė kvies žmones tyrinėti miesto aplinką: vaikščioti, sėdėti, atsipalaiduoti ir žaisti“, – sako vienas projekto autorių „3Deluxe“ kūrybos direktorius Dieteris Brellas.

Vienybės aikštės koncepcija stengiasi sujungti ją supančius skirtingus architektūrinius stilius vienai idėjai: ji turi būti skirta žmonėms, miestiečiams.

Pasak jo, Vokietijos dizaino apdovanojimas – vienas prestižiškiausių įvertinimų architektams pasaulyje, o jį skirianti Vokietijos dizaino taryba – viena iš svarbiausių tarptautinių dizaino institucijų. Įsteigta Vokietijos parlamento ir finansuojama vokiečių pramonės, ji jau 65-erius metus skatina įmones vystyti savo produktus ir jų dizainą.

Vienybės aikštės atnaujinimo projektą kartu su Kauno savivaldybe plėtoja SBA koncerno nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“.

„Šis projektas yra labai geras miesto ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Vienybės aikštė neabejotinai taps vienu iš atgimstančio Kauno simbolių“, – apie renovuojamą aikštę pačioje miesto širdyje sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Prestižinio konkurso aukščiausias įvertinimas patvirtina, kad mūsų pasirinkta strateginė kryptis, vystant projektus pirmiausia skirti dėmesį jų darniai integracijai į aplinką ir pažangioms technologijoms – yra teisinga. Pasitelkėme tarptautines architektų pajėgas ir jų pasiūlyta drąsi idėja puikiai suderino šios vietos istorinius akcentus ir simbolius su modernia architektūra. Ieškodami geriausio sprendimo, aplankėme daugybę aikščių Europoje. Atnaujinta Vienybės aikštė, į kurią bendros investicijos sieks daugiau nei 10 mln. eurų, laikinajai sostinei suteiks išskirtinumo, o kauniečiai turės jaukią ir gyvą miesto gyvenimo ašį“, – pranešime cituojamas SBA koncerno nekilnojamojo turto inovacijų bendrovės „Urban Inventors” vadovas Lionginas Šepetys.

Vokietijos dizaino tarybos apdovanojimai architektams ir dizaineriams nuo 2012 m. skiriami kasmet. Šių metų nugalėtojams jie bus įteikti 2019 m. vasarį.

Šalia Vienybės aikštės „Urban Inventors“ plėtoja inovatyvų „BLC verslo lyderių centro“ projektą. Vilniuje bendrovė valdo „Green Hall“ verslo slėnį šalia Neries, kuriame šiuo metu statomas trečiasis biurų pastatas. Kaune SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ taip pat plėtoja inovatyvų „Kauno Doko“ projektą. Neseniai bendrovė Kaune įsigijo 2,5 ha sklypą greta O.ir H. Minkovskių gatvės, kur planuoja plėtoti išskirtinį verslo centrų projektą.

Premija A. Burns buvo skirta už jos romaną „Milkman“.

Kasmet skiriamo apdovanojimo žiuri nariai gyrė „itin savitą“ A. Burns romaną, per jaunos moters prizmę pasakojantį apie vadinamuosius Neramumus (The Troubles) – Šiaurės Airijoje tris dešimtmečius vykusį kruviną konfliktą tarp airių katalikų ir britų protestantų bendruomenių, nusinešusį daugiau nei 3 500 gyvybių.

„Niekas iš mūsų anksčiau nebuvome skaitę nieko panašaus“, – sakė šių metų žiuri pirmininkas Kwame Anthony Appiah (Kvamė Entonis Apija), paskelbdamas premijos laimėtoją. 

„Annos Burns itin savitas balsas stebinančioje ir įtraukiančioje prozoje meta iššūkį tradiciniam mąstymui ir formai“, – sakė jis.

56 metų rašytoja žurnalistams po ceremonijos Londone sakė, jog labai apstulbo sužinojusi, kad pelnė prestižiškiausią literatūrą anglų kalba rašančių autorių apdovanojimą.

„Tiesiog laukiu, kol mano galvoje gimsta veikėjai ir jie pasakoja man savo istorijas. Negaliu rašyti, kol jie to nedaro“, – sakė A. Burns.

A. Burns aplenkė britų romanistę ir lažybininkų favoritę 27 metų Daisy Johnson (Deizi Džonson), kuri buvo nominuota už savo darbą „Everything Under“. D. Johnson tapo jauniausia rašytoja, patekusią į trumpąjį kandidatų laimėti šį apdovanojimą sąrašą.

A. Burns taip pat įveikė romano „The Overstory“ autorių amerikietį Richardą Powersą (Ričardą Pauersą), kuris pergalės atveju būtų tapęs trečiu iš eilės JAV rašytoju, pelniusiu „Man Booker“ premiją.

Pernai šis apdovanojimas atiteko JAV autoriui George'ui Saundersui (Džordžui Sondersui) – už jo pirmąjį romaną „Lincoln in the Bardo“, o 2016 metais - Paului Beatty (Polui Bičiui), sulaukusiam šio pripažinimo už savo darbą „The Sellout“.

„Man Booker“ apdovanojimas buvo įsteigtas 1969 metais, o galimybė premiją skirti rašytojams iš Tautų Sandraugai nepriklausančių šalių buvo atverta 2014 metais.

Dėl teisės kandidatuoti į prestižinį apdovanojimą geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje varžėsi 5 pretendentai: 3 dokumentiniai ir 2 vaidybiniai filmai. Tai: „Močiute, Guten Tag!“ (rež. Jūratė Samulionytė, Vilma Samulionytė, 2017 m.), „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis, 2017 m.), „Pelėdų kalnas“ (rež. Audrius Juzėnas, 2018 m.), „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila, 2018 m.), „Stebuklas“ (rež. Eglė Vertelytė, 2017 m.).

Filmas laureatas – vienas sėkmingiausių šių metų lietuviškų filmų: ne tik aktyviai rodomas užsienio kino festivaliuose, renkantis tarptautinius apdovanojimus, bet ir įvertintas nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ kaip geriausias dokumentinis filmas. Garso takelį filmui sukūręs kompozitorius Alberto Lucendo apdovanotas už geriausią kompozitoriaus darbą. Taip pat filmas pelnė ir žiūrovų simpatijų prizą.

Dokumentika „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių varžybų pasaulyje – „Giro d'Italia“, kuriose vienas svarbiausių vaidmenų tenka dviratininkams, vadinamiems „gregory“, pasiruošusiems iškęsti pačius sunkiausius iššūkius dėl savo komandos lyderio pergalės. Filme žiūrovai mato prestižinių lenktynių užkulisius, kurių jokiam kino režisieriui nebuvo leista filmuoti net 40 metų.

Beveik 8-erius metus režisieriaus A. Matelio kurtas filmas – didžiausias bendros gamybos Europoje kino projektas, kurio gamyboje dalyvavo net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija/Jungtinė Karalystė, Latvija, Ispanija ir Belgija. Filmo gamybą parėmė Lietuvos kino centras.

„Ne vienerius metus Italijoje kurtas Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pasakoja apie tuos, kurie visada lieka „už kadro“ – dviratininkus, padedančius kitiems siekti apdovanojimų ir rekordų. Tačiau jo ištarmė daug gilesnė. Tai filmas apie daug fizinių bei dvasinių pastangų reikalaujantį sportą, bet kartu ir filosofinis gyvenimo prasmės, pasiaukojimo, ištikimybės sau apmąstymas. „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – ir aukšto lietuvių kinematografijos profesionalumo liudijimas. Filmas pasižymi puikiu operatorių darbu, tiksliu montažu, įsimenančiu garso takeliu. Sulaukęs aukščiausių ne vieno tarptautinio kino festivalio apdovanojimų bei žiūrovų simpatijų, Arūno Matelio filmas tinkamai reprezentuos lietuvių kiną ir JAV kino akademijos apdovanojimuose“, – pranešime cituojama Lietuvos „Oskaro“ atrankos komisijos pirmininkė kino kritikė Živilė Pipinytė.

Sprendimą dėl Lietuvos kandidato slaptu balsavimu priėmė Lietuvos „Oskaro“ atrankos komisija. Ją šiemet sudarė kino kritikė Ž. Pipinytė (komisijos pirmininkė), režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė, prodiuserė Uljana Kim, režisierius Linas Mikuta, animacinio kino kūrėjas ir prodiuseris Valentas Aškinis bei kino kritikė Santa Lingevičiūtė. Pretendento į „Oskarą“ rinkimų atranką organizavo Lietuvos kino centras.

Pirmieji Lietuvos pretendento į kandidatą „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje rinkimai įvyko 2006 m. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo Šarūno Barto kino juosta „Šerkšnas“.

Iki JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskaro“ premijų įteikimo 91-osios ceremonijos filmo laukia keli svarbūs atrankos etapai, primenama Lietuvos kino centro pranešime. Sausio mėnesį pirmuoju slaptu balsavimu užsienio šalių filmus vertinančių Akademijos komitetų nariai rinks geriausiųjų devintuką, antruoju balsavimu bus tvirtinamas finalinis penketas, kuris bus nominuotas ir realiai pretenduos į „Oskarą“ už geriausią filmą užsienio kalba.

JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskaro“ premijų įteikimo 91-oji ceremonija numatyta 2019 m. vasario 24 d.