Daugiausia – šešių – nominacijų sulaukė Klaipėdos dramos teatre Adomo Juškos režisuotas spektaklis „Vakarų krantinė“.

Jis tarp geriausiųjų pateko režisūros, vyro vaidmens, nepagrindinio vaidmens, scenografijos, technologijų dizaino, muzikos kategorijose.

Penkias nominacijas gavo taip pat Klaipėdos dramos teatre Jokūbo Brazio režisuotas „Storas sąsiuvinis“, antradienį pranešė Kultūros ministerija.

Tarp pretendentų gauti „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią režisūrą be J. Brazio ir A. Juškos taip pat yra Kamilė Gudmonaitė – už Taksofono operą „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ bei Dmitrijus Krymovas už spektaklį „Fragmentas“.

Į geriausios moters vaidmens atlikėjos vardą pretenduoja Nomeda Bėčiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Patina“, spektaklyje „Kai mes būsim jauni“ vaidinusios Vilija Grigaitytė, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė ir Liucija Rukšnaitytė, taip pat Digna Kulionytė už Kiškio lūpos vaidmenį spektaklyje „Storas sąsiuvinis“, Eglė Mikulionytė už Beždžionės vaidmenį spektaklyje „Šuo ir beždžionė“, Alvydė Pikturnaitė už Marianės vaidmenį spektaklyje „Neištikimoji“.

Geriausiais vyro vaidmens atlikėju nominuoti Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys už brolių Luko ir Klauso vaidmenis spektaklyje „Storas sąsiuvinis“, Vytautas Anužis – už Tėčio vaidmenį spektaklyje „Tėtis“ ir už vaidmenį spektaklyje „Ūbas Caras“, Valentinas Masalskis – už Teisėjo vaidmenį spektaklyje „Barbarai“, Severinas Norgaila – už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“, Donatas Želvys – už Šarlio vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“.

Geriausiais vyro vaidmens atlikėju nominuoti Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys už brolių Luko ir Klauso vaidmenis spektaklyje „Storas sąsiuvinis (...)

 

Gauti „Auksinį scenos kryžių“ kaip nepagrindinio vaidmens atlikėja pretenduoti Eglė Barauskaitė už Sesilės vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“, Kirilas Glušajevas – už Žano vaidmenį spektaklyje „Raganosiai“, Viktorija Kuodytė – už Jaunos barbarės vaidmenį spektaklyje „Barbarai“, Valerijus Osadčenko – už Jago vaidmenį balete „Dezdemona“, Emilis Pavilionis – už Pono Tompsono vaidmenį spektaklyje „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“.

Tarp nominantų už geriausią scenografiją yra Irina Komissarova („Fragmentas“), Lauryna Liepaitė („Vakarų krantinė“), Marius Nekrošius („Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“, „Storas sąsiuvinis“), Sigita Šimkūnaitė („Aida“), Barbora Šulniūtė („Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“).

Kostiumų dizaino kategorijoje nominacija suteikta Dovilei Gudačiauskaitei („Found Found Found“), Gintarei Minelgaitei-Duchin („Snieguolė“), Sandrai Straukaitei („Aida“, „Gyvenimas – tai sapnas“), Juozui Valentai („Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“), technologijų dizaino kategorijoje – Juliui Kuršiui („Vakarų krantinė“, „Storas sąsiuvinis“), Sauliui Laucevičiui („Audra“), Eugenijui Sabaliauskui ir Edvinui Vasiljevui („Fragmentas“), Arai Tatsuru („Sodas 4.12°“), Viliui Vilučiui ( „Camino Real“, „Meat Factory“).

Kaip geriausi muzikos kūrėjai gauti „Auksinį scenos kryžių“ gali Donatas Bielkauskas („Out of the Box“), Vygintas Kisevičius („Vakarų krantinė“), Tomas Kutavičius („Tėtis“), Rita Mačiliūnaitė („Liūtas ir paukštis“) arba Jausmė Elena Stonkutė („Kelionė į kitą mišką“).

Tapti metų soliste pretenduoja Gunta Gelgotė už Moters vaidmenį operoje-poemoje „Strazdas – žalias paukštis“, Justina Gringytė už Amneris vaidmenį operoje „Aida“, Viktorija Miškūnaitė už Aidos vaidmenį operoje „Aida“, Zuzanna Nalewajek už Liucetės (Pelenės) vaidmenį operoje „Pelenė“ ir Kostas Smoriginas už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“.

Geriausiu baleto solistu pretenduoja tapti Edvinas Jakonis už Arlekino vaidmenį balete „Arlekino milijonai“, Marija Kastorina už Kolombinos vaidmenį balete „Arlekino milijonai“, Yan‘as Malaki‘s už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“, Lukrecija Vaitiekutė už Dezdemonos vaidmenį balete „Dezdemona“.

Choreografijos kategorijoje varžosi Emanuel‘is Gat‘as („Kartotojai“), Vytis Jankauskas („Dekreacija“), Vilma Pitrinaitė („Match 3“), Dovydas Strimaitis („Duetas“), šokėjo kategorijoje – Diegas Vega Alcala („Kartotojai“, „Sodas 4.12°“), Inga Briazkolovaitė („Kambarys“), Oksana Griaznova („Match 3“), Agnietė Lisičkinaitė („Match 3“), Julija Strupaitė („Kartotojai“, „Sodas 4.12°“),

Pradedančiojo menininko kategorijoje nominuota Laura Kutkaitė („Teiresijo krūtis“), Vaiva Paukštė („Sapnuojanti gražuolė“), Samanta Pinaitytė-Maiskienė („Fragmentas“), Gediminas Rimeika („Gyvenimas – tai sapnas“), Rūta Venskutė („Belaukiant Godo“).

Pradedančiojo menininko kategorijoje nominuota Laura Kutkaitė („Teiresijo krūtis“), Vaiva Paukštė („Sapnuojanti gražuolė“), Samanta Pinaitytė-Maiskienė („Fragmentas“)...

 

Už spektaklį vaikams ir jaunimui į „Auksinį scenos kryžių“ pretenduoja Kata Csato („Liūtas ir paukštis“), Augustas Gornatkevičius („Sibiro haiku“, „Taisykla“), Ieva Jackevičiūtė („Pasistengiau“), Raimondas Klezys („Avinai“), Ieva Stundžytė („Kai aš buvau Prometėjas“), už objektų ir lėlių teatro spektaklį – Saulė Degutytė („Rubinaitis Paliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“), Julija Skuratova („Liūtas ir paukštis“), Agnė Sunklodaitė („Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“), kūrybinė grupė už marionečių spektaklį suaugusiesiems „Karvė yra meilė“.

Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus bei išskirtinius profesinius laimėjimus.

Konkurso laureatai bus paskelbti kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną Klaipėdos dramos teatre.

Laimėtojams bus įteikti atminimo ženklai „Auksiniai scenos kryžiai“, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“.

Atrankoje į teisėjus dalyvauja šiame teisme jau dirbantis Irmantas Jarukaitis bei Paryžiaus advokatų kolegijos advokatas Mažvydas Michalauskas.

Generalinio advokato konkursas rengiamas pirmą kartą. Į šias pareigas pretenduoja buvęs teisingumo ministras, dabar specializuotos advokatų kontoros „Bartkus ir partneriai“ advokatas, partneris ir vadovas Gintautas Bartkus, advokatas Laurynas Didžiulis, M. Michalauskas ir buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, dabar teisėjo pareigas einantis Europos Sąjungos Bendrajame Teisme Rimvydas Norkus.

Pretendentus vertins speciali darbo grupė. Ji sudarys kandidatų, atitinkančių reikalavimus ir surinkusių ne mažiau kaip aštuonis vertinimo balus iš dešimties, sąrašą.

Šis sąrašas bus teikiamas premjerei Ingridai Šimonytei, kad ji, įvertinusi kandidatūras, pateiktų Vyriausybei motyvuotą siūlymą dėl vieno kandidato į ES Teisingumo Teismo teisėjus ir vieno – į šio teismo generalinius advokatus.

Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus taip pat turės pasikonsultuoti su Seimu.

ES Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų, jie skiriami valstybių narių bendru sutarimu šešerių metų kadencijai.

Šis teismas prižiūri Europos Sąjungos institucijų aktų teisėtumą, užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi iš sutarčių kylančių pareigų ir nacionalinių teismų prašymu aiškina ES teisę.

Kultūros ministerija paskelbė, kad Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai iš viso pateikti 47 kandidatai, pateiktas ir jų sąrašas abėcėlės tvarka.

Primenama, kad Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija – aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus. Ne daugiau kaip dvi premijos gali būti skiriamos už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

G. Grajauskas – rašytojas, poetas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas. Klaipėdos dramos teatre nuo 2018 m. dirba teatro meno vadovu.

2004 m. jis tapo Klaipėdos miesto kultūros magistru. 2008 m. gavo „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią nacionalinės dramaturgijos kūrinį („Mergaitė, kurios bijojo Dievas“), 2013-aisiais tapo Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu, o 2020 m. G. Grajauskas gavo Kultūros ministerijos apdovanojimą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Ir ankstesniais metais jis pelnė ne vieną apdovanojimą, įvairiai prisidėjo prie Klaipėdos kultūrinės ir meninės veiklos puoselėjimo.

N. Sabulytė – profesionali aktorė, suvaidinusi dešimtis vaidmenų, pelniusi ne vieną svarbų apdovanojimą.

2013 m. pelnė „Padėkos kaukę“ už nuopelnus teatrui. 2017 m. teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ buvo pripažinta geriausia antro plano aktore už Auklės vaidmenį spektaklyje „Tėvas“ (rež. M. Ķimele). 2018 m. buvo apdovanota „Mūzos“ apdovanojimu ir premija.

Kaip skelbia universitetas, pretendentų dokumentų bus laukiama iki lapkričio 10 dienos, 15 valandos.

Kaip skelbiama konkurso sąlygose, asmuo, pretenduojantis į KU vadovo pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo (meno) daktaro laipsnį arba būti pripažintas menininkas, turėti pedagoginės ir vadybinės patirties, žinoti KU statutą, mokėti valstybinę kalbą.

Drauge su mokslines ir vadybines kvalifikacijas liudijančiais dokumentais turi būti pateikta kandidato suformuluota universiteto vizija bei ateinančių penkerių metų veiklos programa. Ji, jeigu pretendento kandidatūra bus pripažinta atitinkanti konkurso sąlygas, bus skelbiama viešai.

Pagal patvirtintą rinkimų tvarkos aprašą, Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, bus uždaras. Jis turi būti šaukiamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo dokumentų priėmimo pabaigos.

Artūras Razbadauskas. Klaipėdos universiteto nuotr.

Rektorius renkamas slaptu balsavimu. Jis bus laikomas išrinktu, jeigu kandidatūrą palaikys ne mažiau kaip šeši Tarybos nariai. Jei per pirmąjį balsavimą nei vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas nebus išrinktas, bus rengiamas pakartotinis balsavimas.

Jei ir per antrąjį balsavimą nei vienas kandidatas nesurinks šešių Tarybos narių balsų, bus skelbiami nauji rinkimai. Nauji rinkimai gali būti skelbiami, jeigu konkurse dalyvaus tik vienas kandidatas ir jis per pirmą balsavimą nesurinks šešių Tarybos narių balsų.

Su išrinktuoju rektoriumi darbo sutartis pasirašoma per 10 darbo dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo.

Šiuo metu KU rektoriaus pareigas eina prof. dr. Artūras Razbadauskas. Jo kadencija baigiasi kitų metų kovo 4 dieną.

„Pretendentų vertinimas komisijoje planuojamas iki rugsėjo pabaigos“, – teigia agentūra.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šių pareigų konkursą paskelbė liepos 10-ąją, o naująjį NMA vadovą tikisi paskirti iki spalio vidurio.

Naujo įstaigos vadovo ieškoma po to, kai balandį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atleido tuometinį agentūros vadovą Aleksandrą Muzikevičių, jo veiklą įvertinus nepatenkinamai.

Šiuo metu įstaigai laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas.

Apdovanojimai „Albatrosas“ įsteigti 2007 m., siekiant pagerbti jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones bei organizacijas.

Idėjos autorius – JKKT narys, Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ prezidentas Vidmantas Matutis.

Laureatai apdovanojami skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurtomis skulptūrėlėmis Smiltynėje prie paminklo „Albatrosas“, skirto negrįžusiems jūrininkams ir laivams.

Pernai apdovanojimai įvyko gegužės 20-ąją, šią dieną minima Europos jūros diena.

Skulptūrėlės jau buvo įteiktos kapitonui Petrui Bekėžai už jūrinės kultūros ir jūrininko profesijos puoselėjimą ir sklaidą, Rimtautui Rimšai už marinistinių novelių knygą „Jūra metaforų nesupranta“ ir Lietuvos jūrų muziejui už programos „Lietuvos – jūrinės valstybės – 100-metis“ įgyvendinimą.

Klaipėdos savivaldybės ir visos jūrinės bendruomenės vardu taip pat dėkota Lietuvos buriuotojų sąjungos vadovui, jachtos „Ambersail 2“ komandos vadovui Raimundui Daubarui už regatos „The Ocean Race Europe“ Prologo varžybų inicijavimą ir vykdymą.

Šiemet Klaipėdos kultūros skyrius pretendentų pasiūlymų lauks iki kovo 6-osios. Juos galima pateikti raštu, paštu arba per el. paslaugą Elektroninės valdžios vartus užpildytą teikimo formą, kurioje pateikiami duomenys apie pretendentą ir nurodoma, už kokius darbus jis teikiamas.

Pagal Nobelio statutą komitetui pateiktas kandidatų sąrašas laikomas paslaptyje mažiausiai 50 metų.

Tačiau asmenys, turintys teisę siūlyti kandidatus, įskaitant buvusius laureatus, įstatymų leidėjus ir ministrus iš bet kurios pasaulio šalies bei kai kuriuos universitetų dėstytojus, gali laisvai atskleisti savo pasiūlyto asmens vardą ir pavardę ar organizacijos pavadinimą.

Dauguma iki šiol viešai paskelbtų pavardžių yra beveik metus Ukrainoje vykstančio karo dalyviai arba Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentai.

Ekspertai įspėja, kad Norvegijos Nobelio komitetas, spalio mėnesį paskelbdamas šių metų premiją, gali būti linkęs žvelgti kita linkme.

Tarp kitų žinomų kandidatų yra Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kurį pasiūlė Pakistano aukštųjų parlamento rūmų pirmininkas už „nenuilstamas pastangas“ sprendžiant Ukrainos krizę.

Norvegijos Pažangos partijos įstatymų leidėjas Christianas Tybringas-Gjedde (Kristianas Tiubringas Jedė) netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ užsiminė, kad pasiūlys Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kandidatūrą.

Jis taip pat pasiūlė savo tautietį Jensą Stoltenbergą, kuris, pasak jo, „nusipelno apdovanojimo už pavyzdingą NATO generalinio sekretoriaus darbą sunkiu Aljansui metu: per žiaurų ir neišprovokuotą puolimą prieš taikią kaimyninę šalį“.

Kiti žinomi kandidatai yra įkalinti V. Putino oponentai – kovos su korupcija aktyvistas Aleksejus Navalnas, kuris tapo apnuodijimo auka, ir žurnalistas bei politinis aktyvistas Vladimiras Kara-Murza, kuris teigia išgyvenęs du apnuodijimus.

„Dabar žinome, kad šio karo pagrindas – korupcija ir priespauda paremtas Rusijos režimas“, – sakė Norvegijos įstatymų leidėja Ingjerd Schou (Injerd Skou), pasiūliusi V. Kara-Murzos kandidatūrą.

V. Kara-Murza „dalyvauja svarbiausioje politinėje kovoje, kuria siekiama užbaigti karą Ukrainoje ir užtikrinti taiką Europoje ateityje“, sakė ji Norvegijos agentūrai NTB.

„Eurocentriškos“ baimės

Dvi ankstesnės Nobelio taikos premijos buvo plačiai interpretuojamos kaip tiesioginė V. Putino kritika.

Praėjusiais metais apdovanojimą pasidalijo Rusijos žmogaus teisių grupė „Memorial“, kurią Maskva liepė likviduoti, Ukrainos Pilietinių laisvių centras ir įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis.

Ši trijulė atstovauja trims tautoms, kurios yra karo Ukrainoje, kurį visos jos kritikavo, centre.

2021 metais apdovanojimą už kovą už žodžio laisvę savo šalyse pasidalijo dar vienas Kremliaus kritikas – pirmaujančio nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas ir Filipinų atstovė Maria Ressa (Marija Resa).

Oslo Taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalas teigė, kad mažai tikėtina, jog Nobelio komitetas 2023 metais vėl atkreips dėmesį  į V. Putiną, nes gali pasirodyti „eurocentriškas“.

„Abejoju, ar jie trečią kartą iš eilės skirtų apdovanojimą, nukreiptą prieš Rusiją“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Pernai komitetui buvo sunku elgtis kitaip, nes konfliktas Ukrainoje buvo toks svarbus ir dominuojantis“, – sakė jis.

„Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į kitas tarptautines problemas kitose pasaulio dalyse“, – pridūrė H. Urdalas.

Kasmet Nobelio taikos premijai gauti siūloma keli šimtai kandidatų. 2022 metais buvo 343 kandidatai.

Bene ilgiausiai, jau daugiau nei trejus metus, neatsiranda norinčiųjų vadovauti "Gintaro" sporto centrui. Nuo tada, kai 2019-ųjų vasarą iš čia į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas perėjo buvusi šio centro vadovė Asta Dirgėlienė.

"Gintaro" sporto centrui direktoriaus ieškoma jau penktą kartą.

Paskelbti konkursai ir V.Knašiaus krepšinio mokyklos bei Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos "Žiemys" direktorių pareigoms eiti.

Situacija nesikeičia jau ne vienerius metus, galima sakyti, lyderių, kurie galėtų užimti laisvas vadovų pozicijas švietimo įstaigose, trūksta.

"Kol kas pretendentų labai nedaug, negalime rinktis iš penkių ar net dviejų. Pasitaikydavo, kai kandidatų iš viso nebūdavo nė vieno, ir konkursai neįvykdavo. Situacija nesikeičia jau ne vienerius metus, galima sakyti, lyderių, kurie galėtų užimti laisvas vadovų pozicijas švietimo įstaigose, trūksta", – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė.

Šį mėnesį tikimasi išrinkti Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos ir "Aukuro" bei Suaugusiųjų gimnazijų vadovus.

"Aukuro" gimnazijos direktorės kadencija baigėsi beveik prieš dvejus metus ir ji nusprendė iš naujo šio posto nesiekti, tad mokykla iki dabar neturi nuolatinio vadovo.

O Kadetų mokyklos direktorei sukako pensinis amžius ir ji išėjo į užtarnautą poilsį.

Direktorių ilgą laiką nėra ir dviejuose uostamiesčio lopšeliuose-darželiuose "Pagrandukas" bei "Pakalnutė".

Konkursai šiose įstaigose rengiami pakartotinai, nes iki šiol neatsirado pretendentų.

Skirti svarbiausią įvertinimą kultūros srityje siūloma dirigentui Stanislavui Domarkui, fotomenininkams Aleksandrui Ostašenkovui, Rimantui Dichavičiui ir Violetai Bubelytei, aktoriams Arvydui Dapšiui, Dainiui Svobonui, kino operatoriui Donatui Pečiūrai, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Nacionalinę kultūros ir meno premiją siūloma suteikti ir Ukrainoje, Mariupolyje, šiemet nužudytam kino režisieriui Mantui Kvedaravičiui.

Kultūros ministerijos teigimu, nuostatai leidžia teikti nacionalines premijas menininkams ir po mirties, tačiau taip nutinka itin retai: 2018-aisiais premija po mirties įteikta kino operatoriui Audriui Kemežiui, 1991-aisiais – rašytojui Broniui Radzevičiui.

Kandidatų sąraše – septyni rašytojai ir poetai: Kazys Saja, Vincas Ramutis (Romas) Gudaitis, Justinas Sajauskas, Laimonas Teodoras Inis, Gintaras Grajauskas, Violeta Palčinskaitė, Rimvydas Stankevičius.

Taip pat nacionalinei premijai gauti pateiktos dailininko ir vaikų knygų autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus, dailininkų Vaidoto Žuko, Broniaus Leonavičiaus, Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Žygimanto Augustino, dailėtyrininkės, parodų kuratorės Ramintos Jurėnaitės, architekto Kęstučio Kisieliaus kandidatūros.

Į Nacionalinę kultūros ir meno premiją pretenduoja ir choreografė, pedagogė, Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), kompozitorės Egidija Medekšaitė, Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi, menininkai Julijonas Urbonas bei Jurga Barilaitė, operos solistas Edgaras Montvidas.

Nacionaline premija siūloma įvertinti ir Armonų trio ansamblį: smuikininkę Ingridą Armonaitę-Galinienę, pianistę Ireną Uss-Armonienę, violončelininką Rimantą Armoną.

Premijų komisija, įvertinusi pretendentų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrinks ne daugiau kaip šešis laureatus.

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija yra aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą.

Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ir ne daugiau kaip dvi premijos gali būti skiriamos už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 33,6 tūkst. eurų.

Uždirbti, ką išleidi

Buvęs iždo kancleris laimėjo visus torių parlamentarų balsavimo turus, nuo šiol jis rungsis su vienintele varžove – užsienio reikalų sekretore Liz Truss. Nugalėtoją išrinks partijos nariai, jis turi paaiškėti rugsėjo 5-ąją.

Ir nors konservatorių parlamentarai R.Sunakui suteikė akivaizdų palaikymą, B.Johnsono sąjungininkai jį kaltina išdavyste, mat jo atsistatydinimas iš ministrų kabineto sukėlė domino efektą ir nepaliko dabartiniam šalies premjerui kito pasirinkimo, tik atsistatydinti pačiam.

Tačiau jo siekis pakeisti B.Johnsoną sulaukė didelio palaikymo iš buvusių ministrų kabineto kolegų, be to, jis žada nemažinti mokesčių, kol infliacija nebus suvaldyta, – kitaip nei dauguma iš kovos jau pastraukusių jo konkurentų.

Dėl kultūrinio auklėjimo turiu pasakyti, kad savaitgalį aš būdavau šventykloje – esu induistas, bet taip pat šeštadienį būdavau „The Saints“ (Sautamptono futbolo klubas) rungtynėse – aš darau viską, renkuosi abu dalykus.

Kalbėdamas su „The Telegraph“ žurnalistais savo pirmajame kampanijos į torių lyderio poziciją interviu, buvęs iždo kancleris teigė, kad pergalės atveju vadovausis Geležinės ledi, Margaret Thatcher, modeliu ir atsakingai sumažins mokesčius. Jis konkurentams konservatoriams pareiškė: „Jūs turite uždirbti tai, ką išleidžiate.“

R.Sunakas palygino M.Thatcher auklėjimą jos tėvo bakalėjos parduotuvėje su pagalba, kurią būdamas paaugliu teikė savo motinai jos vaistinėje. Atsakydamas į teiginius, kad jo atsisakymas žadėti neatidėliotiną mokesčių mažinimą rodo, jog jis nėra tikras konservatorius, R.Sunakas rėžė, kad teikdamas pirmenybę infliacijai jis labiau vadovaujasi Geležinės ledi ekonominiu požiūriu nei jo konkurentai.

„Mažinsime mokesčius ir darysime tai atsakingai, – sakė jis. – Toks mano ekonominis požiūris. Aš tai apibūdinčiau kaip sveiko proto tečerizmą. Tikiu, kad ji taip būtų pasielgusi.“

„Jei skaitote jos kalbas – ir aš citavau ją ir Nigelą Lawsoną (buvusį torių kanclerį) kitose mano skaitytose paskaitose – jos požiūris į šiuos dalykus buvo užtikrinti, kad tauta turi uždirbti tai, ką išleidžia“, – dėstė R.Sunakas.

„Ji kalbėjo apie žmogų namuose su savo šeimos biudžetu. Ji apie tai kalbėjo tikrai stipriai. Tai mane sužavėjo, nes taip buvau išauklėtas“, – pridūrė jis.

„Mano mama buvo smulki verslininkė, ji buvo chemikė. Aš dirbau mažoje mamos vaistinėje Sautamptone. Pildžiau mamos knygas – tai buvo mano darbo dalis. Kiekvieną savaitę ir kiekvieną mėnesį tvarkydavau darbo užmokestį ir apskaitą”, – pasakojo pretendentas į JK premjerus.

R.Sunakas aptarė ir kitas savo politines pozicijas, pavyzdžiui, kad jis neatšauks medžioklės draudimo, jei taps ministru pirmininku, taip pat nerems gynybos išlaidų didinimo.

Tačiau politikas pažadėjo padaryti daugiau, kad pašalpas gaunantys žmonės įsidarbintų, ir nurodė, kad jei jis laimėtų partijos rinkimus, galėtų atnaujinti trejų metų išlaidų susitarimą, kurį pasirašė su B.Johnsonu, siekdamas didesnio vyriausybės taupymo.

Milijonieriaus šleifas

R.Sunakas iždo kancleriu tapo 2020 m. vasarį ir vos po kelių savaičių jam teko vadovauti JK ekonomikai, prasidėjus pandemijai.

Daugeliui šis 42-ejų politikas atrodė it tvirta figūra prie šalies ekonomikos vairo. Kai 2020 m. pavasarį jis pažadėjo padaryti viską, ko reikia, kad padėtų žmonėms išgyventi pandemiją, ir pristatė paramą, kurios vertė siekė 350 mlrd. svarų – jo reitingai šovė viršun.

Tačiau JK ir toliau kentėjo audringus ekonominius orus, o pačiam R.Sunakui teko susidurti su padariniais, kai policija jam skyrė baudą už karantino taisyklių pažeidimą Dauningo gatvėje 2020 m. birželį.

Šių metų balandį kai kurie konservatorių kritikai suabejojo, ar milijonierius suvokia pragyvenimo išlaidų spaudimo, su kuriuo susiduria sunkumų patiriantys namų ūkiai, mastą. Tą mėnesį R.Sunako ir jo šeimos finansai buvo atidžiai stebimi, o jo įpėdinės žmonos Akshatos Murthy – Indijos milijardieriaus ir IT paslaugų milžinės „Infosys“ įkūrėjo Narajanos Murthy dukros – mokesčių reikalai atsidūrė dėmesio centre.

Vėliau ji paskelbė, kad už savo uždarbį užsienyje pradės mokėti mokesčius JK, kad sumažintų politinį spaudimą savo vyrui. Leiboristai uždavė daugybę klausimų apie finansus, įskaitant ir šį: ar ponas R.Sunakas kada nors gavo naudos iš mokesčių rojų naudojimo?

„The Independent“ tikina, kad jis turėjo naudos. Ataskaitoje, su kuria susipažino šis leidinys, buvo teigiama, kad 2020 m. jis buvo įtrauktas tarp mokesčių rojaus fondų Britanijos Mergelių salose ir Kaimanų salose naudos gavėjų, tačiau R.Sunako atstovas spaudai skelbė, kad iždo kancleris nepripažįsta šių kaltinimų.

Imigrantų sūnus

R.Sunako tėvai į JK atvyko iš Rytų Afrikos, abu yra indų kilmės. Būsimasis politikas gimė 1980 m. Sautamptone, kuriame jo tėvas dirbo šeimos gydytoju, o mama vadovavo savo vaistinei.

Jis lankė išskirtinę, 1382 m. įsteigtą, privačią mokyklą Winchester College, o per vasaros atostogas dirbdavo padavėju Sautamptono Pietų Azijos virtuvės restorane. Vėliau išvyko į Oksfordą studijuoti filosofijos, politikos ir ekonomikos. Studijuodamas verslo administravimo magistrantūroje Stanfordo universitete, susipažino su savo žmona A.Murthy, su kuria augina dvi dukras.

2001–2004 m. R.Sunakas dirbo investicinio banko „Goldman Sachs“ analitiku, o vėliau buvo dviejų rizikos draudimo fondų partneriu. Manoma, kad jis yra vienas turtingiausių JK parlamentarų, tačiau jis pats viešai nekomentuoja savo turto vertės.

Nuo 2015 m. R.Sunakas buvo konservatorių parlamento narys Jorkšyre ir tapo T.May vyriausybės jaunesniuoju ministru, o jos įpėdinis B.Johnsonas paskyrė jį vyriausiuoju iždo sekretoriumi.

2020 m. vasarį jo pareigos buvo paaukštintos iki iždo kanclerio ir iš pradžių buvo ryškus B.Johnsono rėmėjas, tačiau atsistatydino, sakydamas, kad jo paties požiūris į ekonomiką iš esmės per daug skiriasi nuo premjero.

R.Sunakas agitavo už pasitraukimą iš ES referendume ir leidiniui „Yorkshire Post“ sakė manantis, kad tai padarys Didžiąją Britaniją laisvesnę, teisingesnę ir klestinčią. Jis taip pat sakė, kad imigracijos taisyklių keitimas buvo dar viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių jis balsavo už pasitraukimą iš bloko: „Manau, kad tinkama imigracija gali būti naudinga mūsų šaliai. Tačiau privalome kontroliuoti savo sienas.“

Jis balsavo už T.May „Brexit“ susitarimą tris kartus, kai jis buvo pateiktas parlamentui, ir buvo apdovanotas už paramą B.Johnsonui, 2019 m. liepą paaukštinus jo pareigas iš Jorkšyro valdžios ministro iki vyriausiojo iždo sekretoriaus. 2020 m. vasarį Sajidas Javidas pasitraukė iš iždo kanclerio posto, o R.Sunakas užėmė jo vietą.

Tapatybė – svarbi

Kaip ir S.Javidas, R.Sunakas priklauso kartai, gimusiai JK, bet kilusiai iš kitur, ir jis sako, kad ši tapatybė jam yra svarbi. „Mano tėvai čia emigravo, todėl čia gimsta ši žmonių karta, jų tėvai čia negimė, ir jie atvyko į šią šalį susikurti gyvenimo“, – sakė jis interviu BBC 2019 m.

„Kalbant apie kultūrinį auklėjimą, aš savaitgalį būdavau šventykloje – esu induistas, bet taip pat šeštadienį būdavau „The Saints“ (Sautamptono futbolo klubas) rungtynėse – tu darai viską, darai abu“, – tada kalbėjo jis.

Interviu jis sakė, kad jam pasisekė, jog augdamas nepatyrė daug rasizmo atvejų, tačiau buvo vienas incidentas, kuris išliko atminty. Kartą, būdamas paauglys, jis prižiūrėjo savo jaunesnius seserį ir brolį, pietavo trise greitojo maisto restorane ir kažkas juos pavadino žmonėmis, kaip pats įvardijo, iš p raidės, veikiausiai turėdamas omenyje anglišką žodį „peasants“, reiškiantį „prasčiokai“.

„Ir tai įskaudino. Aš vis dar tai atsimenu. Tai įsirėžė į atmintį. Gali būti įžeistas įvairiais būdais“, – pridūrė R.Sunakas. Tačiau jis akcentavo, kad negali įsivaizduoti, jog tai nutiktų šiandienėje JK.