Kreipimesi pabrėžiama, kad bandymai eliminuoti lytiškumo ugdymo temas yra žalingi tinkamam vaikų ugdymui, o politikai turėtų galvoti, kaip efektyviau ją įgyvendinti, o ne programą stabdyti.

„Bandymai eliminuoti atskiras temas iš gyvenimo įgūdžių programos yra žalingi mokiniams reikalingam ugdymui, taip visiškai pamirštami pačių mokinių interesai“, – sako LMS prezidentas Jonas Trumpa.

Politikams adresuotame rašte rašoma, kad moksleivis turi būti lavinimas visapusiškai, įskaitant ir lytiškumo bei lytinės sveikatos temas.

Bandymai eliminuoti atskiras temas iš gyvenimo įgūdžių programos yra žalingi mokiniams reikalingam ugdymui, taip visiškai pamirštami pačių mokinių interesai.

Sąjunga pabrėžia, kad lytiškumo temoms yra skirta „tik apie 10 procentų programos turinio“, tačiau nuoseklus lytiškumo ugdymo diegimas mokyklose yra „didelis žingsnis į priekį saugesnės, tolerantiškesnės visuomenės link“.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių pamoka 5 ir 7 klasėse dėstoma po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Programą kritikuoja dalis politikų, tėvų organizacijų, kaltindami Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo ruožtu inicijavo peticiją, kuria ragina stabdyti šią programą.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Palaiko ir kitos organizacijos

Moksleivių sąjungos pozicijai palaikymą išreiškė ir jaunimo bei žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos. Anot jų, moksleiviai turi būti lavinami įvairiapusiškai, o mokyklose privalo būti kalbama apie smurto prevenciją iš lyčių lygybę.

„Privalome ieškoti būdų ne kaip atsitraukti nuo gyvenimo įgūdžių programos, bet sutelkti pastangas, kad ji būtų įgyvendinama kuo efektyviau ir pagaliau atlieptume trisdešimt metų žiojančią tuštumą švietimo sistemoje“, – sako „Nepatogaus kino klasės“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė.

Jaunimo ir žmogaus teisių organizacijos taip pat pabrėžia, kad gyvenimo įgūdžių programa svarbi savo turiniu apie lyčių lygybę, įvairių rūšių smurtą, priekabiavimą.

Anot jų, dabartinis smurto artimoje aplinkoje mastas reikalauja imtis priemonių ir nuo ankstyvo amžiaus supažindinti moksleivius su psichologinio, fizinio, ekonominio ir seksualinio smurto apraiškomis, atpažinti netinkamą elgesį, žinoti, kuri kreiptis pagalbos.

„Turime mažinti lyčių nelygybę, Lietuvoje bujojančią prievartos kultūrą ir ją keisti sveikų santykių kultūra, kurioje gerbiamos kiekvieno asmens ribos ir kūno integralumas“, – teigė su seksualinio smurto prevencija dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.

Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos, jų kreipimąsi taip pat palaiko Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kuri vienija 63 nacionalines jaunimo organizacijas ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybas, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, asociacija „Lygiai“, „Įvairovės edukacijos namai“, „Ante Litteram“.

Šiai pozicijai palaikymą išreiškia ir politinės jaunimo organizacijos: Lietuvos liberalus jaunimas, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga.

G. Nausėda su darbo vizitu lankosi Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 78-ojoje sesijoje.

Prezidentas pirmadienį savo kalboje SDG akcentavo energetinės transformacijos svarbą siekiant tvaraus vystymosi.

„Jeigu norime siekti tvarumo, pirmiausia turime padėti Ukrainai. Vykstant žiauriam ir kruvinam Rusijos karui, tvarus vystymasis negali vykti. Kad ir kur bežiūrėtume – ar tai būtų Europa, Azija, Afrika ar Amerika – taika yra būtina žmonijos klestėjimo sąlyga“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis savo kalboje pabrėžė, kad link tvarumo veda ir būsima Ukrainos pergalė prieš agresorių. Pasak šalies vadovo, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą destabilizuoja tarptautinę tvarką ir kelia vis naujų iššūkių, kurie tampa kliūtimi tvarumo proveržiui.

Jeigu norime siekti tvarumo, pirmiausia turime padėti Ukrainai.

G. Nausėda taip pat teigė, kad Lietuva pat pripažįsta itin svarbų atsinaujinančios energijos vaidmenį ir siekia tapti energijos gamintoja bei užtikrinti elektros tiekimo saugumą, investuodama į saulės ir vėjo energijos technologijas.

„Ryžtingi sprendimai siekiant žaliosios energetinės transformacijos leido Lietuvai tapti energetiškai nepriklausoma. Nuo praeitų metų pilnai atsisakėme rusiškų dujų, elektros ir naftos. Raginame ir kitas valstybes eiti šiuo keliu – transformuoti ir diversifikuoti savo energetikos sektorius“, – kalbėjo prezidentas.

Kreipdamasis į JTGA lyderių forumą dėl tvaraus vystymosi tikslų, G. Nausėda akcentavo būtinybę pasitelkti naujas technologijas ir teigė, kad kitas svarbus žingsnis, kurį privalo žengti visos valstybės – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

„Jie nepateikė jokių įrodymų, jokių, kad jis padarė ką nors bloga. Prezidentas nepadarė nieko bloga“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).

Jos teigimu, apkaltos tyrimas, susijęs su J. Bideno sūnaus Hunterio (Hanterio) verslo reikalais Ukrainoje, yra paremtas nepagrįstais kaltinimais.

„Jie patys yra sakę, kad įrodymų nėra. Tai politinis triukas“, – tvirtino K. Jean-Pierre.

Pats J. Bidenas trečiadienį sakė, kad nėra sutelkęs dėmesio į apkaltos tyrimą.

„Gerai nežinau, kodėl, bet jie tiesiog žinojo, kad nori surengti man apkaltą“ – komentuodamas respublikonų pastangas sakė prezidentas.

„Kasdien keliuosi (...) nesutelkęs dėmesio į apkaltą. Turiu darbo. Turiu spręsti klausimus, kiekvieną mielą dieną veikiančius Amerikos žmones“, – sakė jis privataus lėšų rinkimo renginio dalyviams.

Tai pirmas viešas 80 metų demokratų prezidento komentaras šiuo klausimu po to, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) antradienį pasidavė savo partijos dešiniųjų radikalų spaudimui ir leido pradėti apkaltos J. Bidenui tyrimą.

Hunterio verslo ryšiai, kai jo tėvas buvo Baracko Obamos (Barako Obamos) viceprezidentas, respublikonams nuolat užkliūdavo.

Atstovų Rūmų respublikonai kaltina J. Bideną melavus amerikiečiams apie sūnaus verslo reikalus. Tačiau iki šiol negauta jokių patikimų įrodymų, kad pats J. Bidenas buvo įsitraukęs į kokius nors neteisėtus veiksmus.

Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ištikimas dešinysis Respublikonų partijos sparnas kelis mėnesius spaudė K. McCarthy pradėti apkaltos tyrimą J. Bidenui.

Demokratų įstatymų leidėjai pasmerkė šį žingsnį kaip visiškai šališką veiksmą siekiant atkeršyti už buvusio prezidento respublikono D. Trumpo dvi apkaltas Atstovų Rūmuose.

„Turime susiimti ir padaryti, kad Europos Sąjungos investicijos pilna apimtimi pasiektų Lietuvos ekonomiką“, – teigė prezidentas.

Europos komisijos vicepirmininkas sako, kad Lietuva nevykdo Europos Sąjungai duotų pažadų.

„Reikia spręsti tam tikrus klausimus tam, kad dabar sustabdytos lėšos būtų atlaisvintos“, – sakė Europos komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Anot finansų ministrės, problemų neturėtų būti dėl sustabdytų 26 mln. eurų, esą šiems pinigams Europos komisija kėlė paprastą reikalavimą. Vyriausybė turi tiesiog įregistruoti mokestinių pakeitimų, nesvarbu, ar jie bus priimti, ar ne.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kadangi šis rodiklis jau yra įvykdytas, tai tos lėšos turėtų būti atšildytos“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tačiau sustabdyti 26 mln. eurų gali būti tik pradžia. Po susitikimo su Europos komisijos vicepirmininku prezidentas sako, kad Lietuvai gali būti sustabdyti ir šimtai milijonų eurų.

„Mes galime prarasti arba netekti galimybės naudotis šimtais milijonų“, – teigė G. Nausėda.

Tokios grėsmės neatmeta ir finansų ministrė.

„Viskas priklausys nuo Seimo valios“, – sakė ministrė.

Bet prezidentas sako, kad tik Vyriausybė atsakinga, kad ant plauko pakibo milijoninė parama. Panašu, kad Lietuva jau nebe pirmą kartą prisiėmė įsipareigojimų, kurių niekas nereikalavo.

Anot G. Nausėdos, Vyriausybė, nieko neverčiama, pažadėjo Briuseliui, kad įves naujų mokesčių mainais už paramą.

Reikia spręsti tam tikrus klausimus tam, kad dabar sustabdytos lėšos būtų atlaisvintos.

„Mūsų niekas nevertė iš išorės, prisiėmėme tam tikrus kriterijus. Dabar jau nebegali būti atsiprašymo, kad mes nepagalvojome“, – teigė prezidentas.

Finansų ministrė sako, kad įsipareigojimai grįsti ilgalaikėmis rekomendacijomis Lietuvai. Anot jos, konservatoriai planavo mokesčių pertvarkymą dar iki pandemijos.

„Buvo rengta Vyriausybės programa. Šie pakeitimai yra įrašyti į Vyriausybės programą. Čia atskiras klausimas, kad kažkam nepatogu prisiminti, kas yra Vyriausybės programoje“, – sakė G. Skaistė.

Konservatorių pasiūlytiems naujiems mokesčiams dabar nebepritaria net koalicijos partneriai. Bet reikės kažką pakeisti, kad Lietuva gautų paramą.

Finansų ministrė užsimena, kad pirmiausiai reikėtų plėsti mokesčius susijusius su tarša.

„Jei kolegos turi geresnių pasiūlymų tai pačiai krypčiai pasiekti, tai tada galime apie tai diskutuoti“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Kitą savaitę posėdžiauti pradėsiantiems parlamentarams valstybės vadovas žada teikti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, mokesčių lengvata dirbantiems tėvams, dalies lėšų atsiėmimu iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos, prokurorų algų kėlimu ir kt.

Jau pavasario sesijoje Seimas pradėjo svarstyti G. Nausėdos iniciatyvą sugriežtinti bausmes už valstybės perversmo organizavimą, kolaboravimą su okupacine valdžia, antikonstitucinės grupės ar organizacijos kūrimą. Už kai kurias veikas valstybės vadovas siūlo numatyti ir įkalinimą iki gyvos galvos.

„Šių dienų kontekste, kai stebimos tokios aktyvios autoritarinių, totalitarinių valstybių pastangos kovojant su demokratiniais režimais, tikrai yra svarbu šią pataisą priimti“, – BNS sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.

Pats G. Nausėda pabrėžia, kad dėl Lietuvos gyventojų saugumo reikia peržiūrėti Baltarusijos piliečiams paliktas didesnes, palyginti su Rusijos piliečiais, galimybes patekti į Lietuvą ir gauti leidimą čia laikinai gyventi.

„Tikiuosi, kad bus grįžta prie teisinio Baltarusijos ir Rusijos piliečių judėjimo per mūsų sieną statuso, jų leidimo gyventi Lietuvoje statuso. Šiandien mes gyvename tikrai įtemptoje atmosferoje, kai turime būti maksimaliai pasirengę galimoms provokacijoms, galimam mėginimui destabilizuoti mūsų vidinę politinę padėtį. Ji tikrai yra trapi. Turime dėti visas pastangas, kad žmonės galėtų saugiai gyventi mūsų valstybėje ir kurti savo gerovę“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.

Tikiuosi, kad bus grįžta prie teisinio Baltarusijos ir Rusijos piliečių judėjimo per mūsų sieną statuso, jų leidimo gyventi Lietuvoje statuso.

Tačiau tarp jo teikiamų projektų rudens sesijai nėra pataisų dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo.

G. Nausėda taip pat tvirtino laukiąs kitų metų biudžeto projekto, kad pamatytų, kokie sprendimai bus siūlomi socialinėje srityje.

Jis priminė, jog jau yra pateikęs Seimui siūlymą didinti prokurorų darbo užmokestį. Anot prezidento, patvirtinus valstybės tarnybos reformą ir daliai darbuotojų padidinus algas, „susidarė nelabai priimtinos disproporcijos tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų“.

Valstybės vadovas taip pat žada rudens sesijoje parlamentarams pateikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų pobūdžio.

Pasak P. Baltoko, bendrai ši lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Tuo pačiu Prezidentūra nesiūlo atsisakyti vaiko pinigų.

„Vaiko pinigai yra universali išmoka, skiriama visiems, o papildomas NPD skatintų dirbančius tėvus, kurie augina vaikus. Yra valstybių, kuriose galioja ir vaiko pinigai, ir papildomas NPD dirbantiems asmenims, kurių šeimos ūkiai išlaiko daugiau asmenų. Pavyzdys galėtų būti Vokietija, Airija. Toks skatinimas iš dviejų pusių gali labiau pagelbėti elgtis teisingai atitinkamose situacijose“, – BNS sakė prezidento patarėjas.

Jis pabrėžė, kad anksčiau dirbantiems tėvams taikytas NPD buvo pririštas tik prie darbo santykių, o dabar prezidentas siūlo lengvatą taikyti nepriklausomai nuo gaunamų pajamų formos, tai yra ja galėtų pasinaudoti ir savarankiškai dirbantieji.

Prezidentas taip pat planuoja Seimui teikti Pensijų kaupimo įstatymo papildymą, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, iki teisės į pensijų išmokas atsiradimo, asmuo galėtų pasiimti 25 proc. sukauptos sumos.

„Turbūt visi jaučiame, kad visuomenės nepasitikėjimas ar nenoras kaupti antroje pakopoje yra gana didelis, tą rodo ir skaičiai. Tikrai didelė dalis gyventojų, kuriuos bandoma įtraukti tuo privalomuoju būdu į antrąją pensijų pakopą, iš tiesų atsisako joje dalyvauti. Tai signalizuoja, kad šiai sistemai reikia šiek tiek lankstumo, patrauklumo, kad asmenys galėtų jausti, jog tam tikra dalis jų sukauptų pinigų gali jiems pagelbėti prireikus lėšų vienu ar kitu gyvenimo momentu“, – BNS sakė P. Baltokas.

Valstybės vadovas žada siūlyti ir Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo pakeitimą, kad daugiau pinigų būtų skiriama savivaldybių keliams prižiūrėti.

Pasak P. Baltoko, šis siūlymas glaudžiai susijęs su kitų metų biudžetu.

Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

„Labai norėtųsi palinkėti partijoms likus labai nedaug laiko iki rinkimų susitelkti ir nepaversti politinės arenos tik konkurencijos arena ar priešrinkiminių debatų arena. Galvoju, kad dar turime šansą padaryti nemažai sprendimų iki Seimo rinkimų ir tada atsiduoti rinkėjų valiai“, – teigė G. Nausėda.

Siūlymus Seimo sesijos darbų programai taip pat teikia Vyriausybė ir parlamentinės frakcijos.

Ketvirtadienį pasirašytame Prezidento dekrete numatyta, kad E. Borisovas ambasadoriaus Kroatijoje pareigas pradės eiti rugsėjo 8 dieną.

Anot Prezidentūros, šalies vadovas su naujai paskirtu ambasadoriumi aptarė veiklos prioritetus Balkanų valstybėje.

Prezidentas pabrėžė, kad svarbu ir toliau tęsti intensyvų institucinį dvišalį bendradarbiavimą derinant Europos Sąjungos (ES) ir NATO darbotvarkės klausimus, taip pat reikalingos konsultacijos Balkanų politikos ir ES plėtros į Vakarų Balkanus ir Rytų partnerystės šalis klausimais.

Pasak šalies vadovo, svarbu užmegzti glaudžius kontaktus su Kroatijos verslo asocijuotomis struktūromis, skatinti Lietuvos eksportą į šią Balkanų valstybę ir kviesti šios šalies verslą „ateiti į Lietuvą“.

Prezidento teigimu, ypač didelis dėmesys turi būti skirtas bendradarbiavimui Trijų jūrų iniciatyvos programose, energetikos ir transporto infrastruktūros plėtros ir skaitmenizavimo klausimais.

Pasak Prezidentūros, susitikime G. Nausėda taip pat pažymėjo lietuvių bendruomenės veiklos Kroatijoje palaikymo ir skatinimo, bendradarbiavimo kultūros ir mokslo srityse svarbą.

E. Borisovas taip pat eis ambasadoriaus Juodkalnijai ir Kosovui pareigas.

Anot E. Borisovo, Kroatijos ir Lietuvos užsienio politikos tikslai yra panašūs.

„Visų pirma, ES plėtra, su Kroatija reikėtų ieškoti sąlyčio taškų dėl plėtros Rytų kaimynystėje, o mes turime nusistatymą remti Vakarų Balkanų valstybių narystę ES“, – praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje kalbėjo ambasadorius.

Jis taip pat pridūrė, kad su Kroatija reikėtų bendradarbiauti dėl Trijų jūrų iniciatyvos, taip pat atkreipti dėmesį į verslo pritraukimą, investicijų skatinimą.

„Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčių lengvatą arba kitaip dar papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), toks dabar galioja šeimoms su negalia, kurie dirba. Iš kur ateina tas pasiūlymas – pirmas dalykas, prezidentas siekia taikliai mažinti nelygybę, NPD artinti prie minimalios mėnesio algos, antras dalykas, stiprinti dirbančias šeimas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė prezidento patarėja.

„Ir trečias dalykas – mūsų mokesčių sistema stokoja svarbaus elemento – pas mus viskas atsžvelgiama tik į pajamas, kiek gauni pajamų, bet neatsižvelgiama, kokia tavo šeima, namų ūkis, ar tu vienasm ar su vaiku, ar vienas dirbi ir turi išlaikyti sergantį šeimos narį“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienės teigimu, Vokietijoje, Airijoje, Australijoje taikomos šeimos lengvatos, jos veikia kartu su vaiko išmokomis.

„Kas labai svarbu, kad vaiko pinigai, kurie dabar yra, prieš pastatomi NPD mokesčių lengvatai. Bet valstybėse galioja ir tas, ir tas, išmokos vaikams yra instrumentas minimalioms pajamoms užtikrinti, tai priemonė skurdui mažinti, tačiau šeimoms mokesčio lengvata, kaip mokestinis instrumentas, skirtas nelygybei mažinti ir vidurinės klasės stiprinimui“, – sakė prezidento patarėja.

„Pirmas žingsnis, reikia jį įvesti, ilguoju laikotarpiu, kai jis atsidurs sistemoje, biudžetiniai sprendimai jį galėtų kasmet stiprinti ir mes galėtume pasiekti svarbų tikslą – mažinti šeimų apmokestinimo lygį ir tokiu būdu mažinti nelygybę“ – sakė ji.

Pirmas dalykas, prezidentas siekia taikliai mažinti nelygybę, NPD artinti prie minimalios mėnesio algos, antras dalykas, stiprinti dirbančias šeimas.

I. Segalovičienės teigimu, sprendimai dėl pajamų nelygybės turi būti taiklūs, tačiau Vyriausybės siūlomas individualios veiklos apmokestinimas nėra tinkama priemonė.

Tuo metu valdančiajai koalicijai trečiadienį nutarus, kad mokesčių reformos patvirtinti Seime šiais metais nebus skubama, prezidento patarėja sako, kad kyla klausimų, ar reforma apskritai bus, kokią įgyvendinti buvo įsipareigota, o tokį sprendimą ji pavadino politinės kokybės stoka.

„Vakarykštis sprendimas ir taip, kaip buvo formuojama ir ateinama su mokesčių reforma, indikuoja bendrą dalyką – politinės kokybės stoką. Pripučiame reforminius burbulus, (...) jie subliūkšta ir neaišku, kur mes toliau važiuojame. Tokia politinė kokybė prezidento iš principo netenkina“, – teigė I. Segalovičienė.

Ji pastebėjo, kad koalicijos sutarimas rodo, jog politinė partnerystė koalicijoje išliks, tačiau lieka klausimų, kas bus su įsipareigojimais Europos Komisijai ir RRF lėšomis.

„Kas bus su tomis lėšomis, dešimtys ar šimtai milijonų, kurie turi ateiti Lietuvos žmonėms, kas bus, jei mes tik dalinai vykdysim įsipareigojimus, nekompleksiškai. Tų atsakymų labai tikimės artimiausiu metu“, – sakė prezidento patarėja.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį teigė, kad dėl mokesčių pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Ji teigė, kad nėra tikslo reformą priimti šiemet – iki biudžeto tvirtinimo Seime ar kartu su juo. 

„Prezidentas Ali Bongo laikomas namų arešto sąlygomis, apsuptas šeimos ir gydytojų“, – sakoma per valstybinę televiziją perskaitytame pareiškime.

Anksčiau trečiadienį per Gabono televiziją pasirodę dvylika šalies kariškių paskelbė, kad anuliuoja neseniai įvykusių rinkimų rezultatus, reiškusius trečią kadenciją A. Bongo Ondimbai, ir paleidžia visas respublikos institucijas.

Apie tai plačiau papasakojo Seimo narys Algirdas Sysas.

– Kaip jūs vertintumėte prezidento siūlymą išsiimti dalį pinigų iš II-os pensijų pakopos? Ar tai smarkiai pakeistų situaciją?

– Šitą siūlymą priimu kaip rinkiminį. Neužilgo – prezidento rinkimai, prezidentas turi kažkaip reaguoti į tai, ką šneka žmonės. Susidaro įspūdis, kad prezidentas ir toliau atstovauja pensijų fondo valdytojus. Dauguma gyventojų aiškiai pasisako, kad jie galėtų pasinaudoti tais pinigais, kada nori ir kiek nori, o ne 25 proc. Kas yra 25 proc. šios dienos pinigais ir skaičiais, tai yra kažkur 1,5 tūkst. eurų. Kaip aš juokauju, kad vieną dantį jau galima susitaisyti pas odontologai. Šis pasiūlymas toks dvipusis, kad ir gyventojams kažkas siūloma, bet svarbiausia, nenuskriaudžiami ir bankai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūsų manymu, ta suma turėtų būti didesnė?

Susidaro įspūdis, kad prezidentas ir toliau atstovauja pensijų fondo valdytojus.

– Reikėtų, kaip padarė kitos demokratinės šalys, atsisakyti šitos ydingos sistemos. Tikslas buvo, kad kiekvienas pensininkas prie socialinio draudimo pensijos gautų apčiuopiamą priedą iš II-os pensijų pakopos. O ką mes matome? Pagrindinis tikslas, kad pensininkai turėtų didesnes pensijas, nepasiektas. Jei tuos pinigus, kuriuos metame į šiuos fondus, įdėtume į socialinio draudimo pensijas, tai ta pensija tikrai padidėtų visiems. Mano nuomone, valstybė pirmiausia turi rūpintis visais, o ne tais, kurie gali pasirūpinti savimi. Jie uždirba didesnes pajamas, automatiškai gaus didesnes pensijas. Daug metų kalbu, kad šis eksperimentas nepasisekė Lotynų Amerikoje. Lietuvoje taip pat matome, kad šis eksperimentas naudingas tik pensijų fondų valdytojams.

– Įvairios partijos turi įvairių siūlymų. Manote, kad prezidento siūlymas sulauks palaikymo Seimo salėje?

– Kiek girdėjau, valdančioji dauguma laiko tai populistiniu siūlymu. Greičiausiai jis nepraeis.