R. Svetikaitė kuruos bendradarbiavimo su teismų savivalda ir kodeksų tobulinimo klausimus, antradienį pranešė Teisingumo ministerija.

„Teisingumo ministerija stiprina dėmesį teismų savivaldos, teismų veiklos atvirumo ir skaidrumo procesams. Tai ypač aktualu po visuomenę sukrėtusio aukšto rango teisėjų skandalo, – pranešime cituojamas E. Jankevičiaus. – Naujos politinės komandos narės didelė profesinė patirtis bus naudinga, stiprinant pasitikėjimą teismų sistema, tobulinant teisės aktus“.

Naujas pareigas R. Svetikaitė pradeda eiti nuo antradienio.

Ji 2009-2012 metais dirbo prezidentės patarėja teisės klausimais, o nuo 2012 metų iki šių metų liepos buvo D. Grybauskaitės vyriausiąja patarėja ir Teisės grupės vadove.

R. Svetikaitė 2003 metais Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo teisės magistro laipsnį, 2007 metais apgynė socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį.

2004-2009 metais R. Svetikaitė dirbo Apeliaciniame teisme.

Leidyklos „Tyto alba“ leidžiamos knygos pavadinimu „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ autorė – prezidentės Spaudos tarnybos vadovė ir atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

„Gyvenimas prie D. Grybauskaitės buvo pilnas netipiškų sprendimų, nepaaiškintų aplinkybių, netikėtų atomazgų ir charakterio ypatumų, kitokio vadovavimo stiliaus ir retorikos“, – leidyklos pranešime cituojama D. Ulbinaitė.

Anot D. Ulbinaitės, Prezidentūroje „niekas dienoraščio nerašė, todėl daug įvykių, datų ir detalių teko atkurti remiantis darbo užrašais, kolegų, aplinkybių liudininkų, ministrų, užsienio šalių vadovų, žurnalistų ir pačios prezidentės pasakojimais bei prisiminimais“.

Pranešime teigiama, kad knygoje atskleidžiama, kas 2009 – 2019 metais vyko Lietuvoje, kas yra grybauskaitiška politinė kultūra, kokios baimės kankino teisėsaugą ir ko neapskaičiavo energetikos oligarchai.

„Knygoje paaiškėja, už ką Plieninę magnoliją keikė V. Putinas ir gyrė D. Trumpas, kodėl nebuvo gerta šampano su B. Obama, kokių patarimų reikėjo A. Merkel, dėl ko Lietuvos prezidentei skambindavo NATO generalinis sekretorius ir kokios asmeninės vertybės ir

nuostatos suteikė Lietuvai svorio daugiau, nei leidžia mūsų šalies dydis. Įvairiomis aplinkybėmis knygoje atsiskleidžia ir kokia D. Grybauskaitė buvo kasdieniame gyvenime, kas ją graudino iki ašarų, kam skyrė žibuokles ir kodėl taip pamėgo karališkąją mėlyną spalvą“, – rašoma „Tyto alba“ pranešime.

Neseniai šalies kino teatruose pasirodė režisieriaus Donato Ulvydo filmas apie šalies vadovę D. Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“.

D. Grybauskaitė prezidento poste yra nuo 2009-ųjų, ji buvo perrinkta 2014 metais. D. Grybauskaitės antroji kadencija baigsis liepos 12 dieną.

Atsakomybę dėl kyšininkavimo švelninančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos nublokštų Lietuvą į trečiarūšiųvalstybių sąrašą, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja.

Pasak Virginijos Būdienės, šiomis pataisomis „tvarkiečiai“ norėjo „pasidovanoti kalėdinę dovaną“, kad tektų stabdyti bylą dėl partinio kyšininkavimo. Generalinis prokuroras Darius Valys antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu dėl kyšininkavimo panaikinti „tvarkiečio“ Rimanto Antano Ručio, anksčiau buvusio partijos atsakingojo sekretoriaus, teisinę neliečiamybę.

„Viena partija norėjo sau pasidovanoti kalėdinę dovaną, pateiktos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios sumažintų atsakomybę už prekybą poveikiu. Prezidentė vertina šį siekį labai griežtai neigiamai ir labai keista, kad (Seimas ėmėsi skubiai nagrinėti) tokias Baudžiamojo kodekso pataisas, kus įgalintų neskaidrumą, partijų kyšininkavimą, nebaudžiamumą, vos ne vogti, vertiname labai neigiamai. Švelninti atsakomybę už juridinių asmenų kyšininkavimą visiškai būtų netoleruotina“, - antradienį Žinių radijui sakė V.Būdienė.

Ji tvirtino, jog prezidentė nepasirašytų tokio įstatymo, jei jis būtų priimtas Seime. „Abejotina, ar prezidentė galėų pasirašyti tokį įstatymą, kur mes stodami į tarptautines organizacijas ne tik pasirodytume prastai, bet būtume nublokšti į trečiarūšių-keturrūšių kyšinių valstybių sąrašą. BK pataisos, kurias pateikė „Tvraka ir teisingumas“ atstovai, yra visiškai korupcinės, dar blogiau, jos galiotų atgaline tvarka, taigi tektų sustabdyti partinio kyšininkavimo arba prekybos poveikiu susitarimų neskaidrius dalykus“, - kalbėjo patarėja.

Seimas po pateikimo yra pritaręs frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Valdo Vasiliausko inicijuotoms BK pataisoms, kurios iš kodekso brauktų straipsnį dėl prekybos poveikiu. Parlamentaras sako pataisas teikiantis, nes „prekyba   poveikiu  yra dviprasmiškas teisinis apibrėžimas“.  Pagal pataisas, straipsnis „Prekyba poveikiu“ keičiamas į „Tarpininko kyšininkavimą“, o pagal jį nebūtų baudžiamas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti kyšį, o liktų tik bausmė už patį kyšio davimą.

Taip pat parlamentaras siūlo švelninti bausmes tarpininko kyšininkavimo atveju davus ar paėmus didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL, t.y. maždaug 32 tūkst. litų) kyšį. Šiuo metu už tai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų, o V.Vasiliauskas  tarp sankcijų siūlo įtraukti baudą, laisvės apribojimą, areštą. Dar būtų braukiama nuostata, kad už šias veikas būtų baudžiamas juridinis asmuo.

Generalinė prokuratūra (GP) antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ir kitaip suvaržyti parlamentaro R.A.Ručio laisvę.

Panaikinti R.A.Ručio imunitetą prašoma tyrimo metu gavus duomenų apie jo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Pasak GP pranešimo, surinkti duomenys leidžia manyti, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolado Skaisgirio priėmė didesnės nei 250 MGL (32,5 tūkst. litų) vertės kyšį pažadėjęs paveikti valstybės instituciją ir jos valstybės tarnautojus, taip pat, veikdamas bendrininkų grupėje, sukurstė ir organizavo apgaulingą įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Spalio 21 dieną Generalinė prokuratūra pranešė su Specialiųjų tyrimų tarnyba atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerijoje vykdytų viešųjų pirkimų. Iš viso buvo sulaikyti penki asmenys, įtariamiamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėse atlikta keliolika kratų.

Tarp sulaikytųjų dviem paroms buvo ir žinomas televizijos prodiuseris R.Skaisgirys. Poėmis atliktas ir Seime, paimtas buvusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, dabartinio parlamentaro R.A.Ručio kompiuteris.

Prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė antradienį atmetė dalies verslininkų kritiką, esą griežta Lietuvos pozicija Rusijos ir Ukrainos konflikte gali smarkiai pakenkti verslui.

Diplomatė tikino, kad „mūsų rinka daug labiau diversifikuota, negu kad bandoma parodyti“.

Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka, kuriai tenka penktadalis Lietuvos eksporto, tačiau tik maždaug septintadalį iš jo sudaro lietuviškos kilmės prekės. Didžiąją dalį eksporto į Rusiją užima reeksportuojamos prekės.

„Lietuvoje pagamintų prekių į Rusiją eksportuojama iš viso Lietuvos eksporto 4,8 procento“, - interviu Žinių radijui sakė Dalios Grybauskaitės patarėja.

Ji pabrėžė, kad verslininkai turi įvertinti riziką dirbant Rusijoje.

„Ten dirbant rizika yra labai didelė. Tikriausiai didelis ir pelnas“, - sakė ji.

Anot patarėjos, Lietuvos pastangos Ukrainos padėtį spręsti dialogo keliu nedavė rezultatų, o Rusija „akivaizdžiai neprognozuojamas partneris“ buvo dar iki krizės Ukrainoje.

„Dėl neprognozuojamo Rusijos elgesio yra iškilęs pavojus realiai viso regiono saugumui, visai tarptautinei sistemai, visoms sienoms, visai tarptautinei tvarkai regione, kuri buvo nusistovėjusi per pastaruosius 25 metus. Tokioje situacijoje tikėtis, kad ekonominiai ar kažkokie kitokie ryšiai plėtosis normaliai, yra labai sunku", - dėstė J.Neliupšienė.

Prezidentės patarėja Virginija Būdienė sako, kad Maskvos ketinimai steigti rusiškas mokyklas užsienyje, taip pat ir Lietuvoje, yra bandymas skleisti propagandą ir to leisti negalima.

"Pavojingiausia, kaip sakiau, yra kad bandoma naują penktą koloną kurti įrodinėjant, kad čia turi būti už Rusijos pinigus kuriamos rusiškos mokyklos. Tai yra plauna smegenis taip vadinamu "ruskij standant" - vieni jį žino kaip tam tikrą gėrimą, o dabar mes sužinojom, kad bandoma bus ideologiškai apdoroti mus", - Žinių radijui antradienį sakė prezidentės vyriausioji patarėja Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais V.Būdienė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę pareiškė, kad Maskva artimiausiu metu užsienyje, taip pat ir Baltijos valstybėse, pradės steigti rusiškų mokyklų tinklą. Anot jo, mokymas šiose mokyklose vyks remiantis "rusiškais standartais".

Pasak V.Būdienės, Lietuvoje reikia griežtinti leidimų kitų šalių mokykloms išdavimą, nes esama tvarka - per liberali.

"Tuo labiau, kad Lietuvoje kiekvienas mokinys turi teisę gauti krepšelį, kokioje mokykloje jis besimokytų. Tai jokiu būdu negalima bus taip leisti, kad kitų šalių mokyklose, kur ir istorija yra dėstoma pagal jų traktavimą, būtų dar ir už Lietuvos pinigus mokoma. Jokiu būdu šitokios šliaužiančios protų okupacijos negalima leisti", - dėstė prezidentės patarėja.

Ji apgailestavo, kad Lietuvoje yra aukštųjų mokyklų, kurios įsileidžia rusiškais pingais finansuojamus centrus ne iki galo suvokdamos jų vaidmenį.

„Noriu pasakyti, kad šiais metais penkis kartus tam skirti pinigai padidėjo - anksčiau Rusija skirdavo 2008-2013 metais 9,5 mlrd. per penkerius metus, o šiemet vien per vienerius metus bus skiriama „Rosotrudničestvo“ programai ir institucijai propagandinei 9,5 mlrd. (rublių)“, - aiškino V.Būdienė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politiko klausimais Jovita Neliupšienė apgailestauja, kad Ukraina nepasirašė asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga (ES), tačiau sako, jog visoje situacijoje galima įžvelgti ir pozityvių dalykų - tai Ukrainos padaryta pažanga.

"Gaila, kad Ukrainos vadovybė nerado savyje politinės valios pasirašyti asociacijos susitarimą, bet galima žiūrėti ir pozityviau į visą šitą situaciją - per pasirengiamąjį laikotarpį, buvo iškeltos net dešimt sąlygų, kurias Ukraina turėjo įgyvendinti norėdama pasirašyti asociacijos sutartį, ir bent aštuonios su puse sąlygos buvo įgyvendintos, liko nepriimtas prokuratūros įstatymas ir selektyvaus teisingumo klausimai neišspręsti. Vis tik rezultatai yra, mažiau matomi, daugiau matomi, belieka tikėtis, kad Ukrainos vadovybė atras kada nors politinės valios susitarimą pasirašyti, nes ES lieka atvira tam", - interviu Žinių radijui antradienį sakė J.Neliupšienė.

Gruzija ir Moldova penktadienį Vilniuje pr Rytų partnerystės viršūnių susitikimą parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga, tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti istorinį susitarimą. Vertindama susitikimą prezidentės patarėja pažymėjo, kad pasiekta ir daugiau rezultatų - klausimai dėl palengvinto vizų režimo ir t.t.

"Visų pirma, parafuotos dvi sutartys, asociacijos ir laisvos prekybos, su Gruzija ir Moldova. Tai iš tiesų ypatingai didelės apimties sutartys, kurios, viena vertus, paskatins politinę asociaciją su ES ir gilesnę ekonominę integraciją su Europa, pasirašytas palengvintas vizų režimas su Azerbaidžanu, paskelbta, kad Moldova pradės judėti link bevizio režimo, ir, žinoma, pasirašyta sutartis su Gruzija dėl dalyvavimo tarptautinėse misijose. Tai konkretūs, apčiuopiami šio susitikimo rezultatai", - kalbėjo J.Neliupšienė.

"Kitas, paralelinis procesas, kuris ne toks matomas, apčiuopamas, yra reformos, kurias vykdo Rytų Europos valstybės, siekdamos pasirašyti vieną ar kitą sutartį, tos reformos - tai teisiniai, socialiniai, energetikos srities. Reikia tikėtis, kad Vilniaus susitikimas nėra pabaiga, ir iki  kitų metų pabaigos Gruzija ir Moldova galės pasirašyti parafuotas asociacijos ir laisvos prekybos sutartis", - pridūrė patarėja.