„Taip“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė politikė, paklausta, ar turi palaikymą koalicijoje atmesti veto.

Praėjusią savaitę šalies vadovas vetuodamas projektą pasiūlė Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Prezidentūros teigimu, priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, Baltarusijos piliečių išskyrimas yra tinkamas.

„Atsižvelgiant ir į mūsų emocinį požiūrį, į tos valstybės kai kuriuos piliečius, ir į opozicijos lyderės lūkesčius. Tai manau, kad judėkime šita kryptimi ir Seimas sprendimą jau priėmė“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

G. Nausėda pritaria ribojamųjų priemonių taikymui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau mano, kad nėra pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams.

Anot prezidento, šios abi šalys agresorės kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai „kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.

Ne, tai yra daug sudėtinių dalių, kur turbūt mūsų lūkesčiai yra ir į pačia valstybę, ir į tą opozicinį daigą, kuris yra Baltarusija, kurį mes norime padėti puoselėti, na, neatstumti tų žmonių.

„Ne, tai yra daug sudėtinių dalių, kur turbūt mūsų lūkesčiai yra ir į pačia valstybę, ir į tą opozicinį daigą, kuris yra Baltarusija, kurį mes norime padėti puoselėti, na, neatstumti tų žmonių“, – paklausta apie sankcijų suvienodinimą teigė valdančiosios partijos parlamentarė.

„Dvasinis suverenitetas“

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“.

„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome. Todėl argumentas, kodėl mes taikome skirtingą požiūrį į Baltarusijos ir Rusijos piliečius, yra nesunkiai paaiškinamas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, baltarusiai „turi tai, ką vadintume dvasiniu suverenitetu“.

„Jie yra žmonės, kurie yra išreiškę savo poziciją į laisvę, demokratiją, į tas vertybes, kurios mums svarbios. Todėl suvienodinimas jų įstatyme, manau, yra neteisingas“, – teigė ministras.

G. Landsbergis pabrėžė, kad balsuos už tai, jog būtų atmestas prezidento veto, taip pat ragins ir kitus parlamentarus priimti tokį patį sprendimą.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

Šalies vadovas siūlo Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Prezidentūros teigimu, priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.

G. Nausėda pritaria ribojamųjų priemonių taikymui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau mano, kad nėra  pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams.

Anot prezidento, šios abi šalys agresorės kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai „kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.

G. Nausėda siūlo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme įtvirtinti, kad Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Pagal prezidento siūlymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto.

G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

Šalies vadovo vertinimu, įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis.

„Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas.

Vetuodamas jas šalies vadovas siūlo atsižvelgti į kitų euro zonos šalių patirtį ir nustatyti proporcingą asmens duomenų rinkimo ir apsaugos santykį, be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad mokėjimų paslaugos apima ne tik pavedimų vykdymą, todėl projektu duomenų tvarkymo įgaliojimai yra per platūs.

Finansų ministerija teigia, kad rengiant projektą įvertinta Europos Sąjungos šalių praktika bei kitų institucijų rekomendacijos, tačiau žada atsižvelgti į prezidento pastabas. 

„Tiek asmens duomenų saugumas, tiek užtikrintas mokėjimų sistemos veikimas ir toliau išlieka visų mūsų prioritetu. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos duomenų apsaugos valdybos gaires, Lietuvos banko prašymą imtis teisėkūros veiksmų bei suderintas su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijomis“, – teigiama ministerijos komentare BNS.

Prieš dvi savaites priimtomis pataisomis specialiuosius duomenis finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus užtikrinant svarbų viešąjį interesą.

Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta.

Pataisoms prieštaravęs socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad pakeitimai „labai stipriai“ pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laiką iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie klientus – jų rasinę, etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profsąjungose, lytinį gyvenimą ir orientaciją, taip pat sveikatą, genetinius, biometrinius duomenis.

Prezidentas pabrėžia, kad asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra ginamas Konstitucijos, o įstatymu šią teisę riboti galima tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo ir ne labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

„Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis jų veikloje. Priimtas įstatymas yra ydingas, todėl  prašome prezidento pasinaudoti Konstitucijos 71 straipsnyje numatyta teise ir grąžinti priimtą įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.

Parlamentarė pažymi, kad nuo pat galimybės skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio paramai atsiradimo pradžios religinės bendruomenės ir bendrijos buvo vienos iš galimų paramos gavėjų. Tačiau, pasak L. Nagienės, ne visos religinės bendrijos turi ir gali turėti nevyriausybinės organizacijos, kaip ji apibrėžta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, statusą.

Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis.

„Tokiu būdu pagal priimtas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurios formaliai vykdo tik religinę veiklą, yra užkertamas kelias pretenduoti į gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri visuomet buvo svarbi religinės bendruomenės ir bendrijos veiklos užtikrinimo dalis. Manome, kad toks priimtas pakeitimas yra mažų mažiausiai nepakankamai išdiskutuotas“, – sako L. Nagienė.

Seimo frakcijos atstovų teigimu, vertinant įstatymo pataisomis įtvirtinto apribojimo skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigos, paminėtina, kad daug metų dalis šio mokesčio, skirta švietimo įstaigoms, buvo ženkli šių įstaigų biudžeto dedamoji dalis.  

Pasak Seimo narės L. Nagienės, ši finansinė parama yra švietimo įstaigų bendruomenės, dažniausiai tėvų, finansinė pagalba gerinant mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinant ir modernizuojant edukacines aplinkas, įsigyjant įvairios techninės įrangos ir atliekant mokyklos patalpų remontą.

„Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl nereikėtų atimti galimybės bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Nesuteikiant galimybės pretenduoti į šią paramą ir kartu negarantuojant alternatyvaus pakankamo papildomo finansavimo švietimo įstaigų reikmėms, nepagrįstai skubotai ir ženkliai bloginama šių įstaigų finansinė padėtis. Tačiau kur kas finansiškai geresnėje situacijoje esančios privačios mokyklos ir toliau išsaugos galimybę gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies“, – sako L. Nagienė.

„Aš jį vetuoju“, – kalbėdamas per televiziją paskelbė A. Duda, šį teisės akto projektą griežtai sukritikavus Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai.

Lenkų parlamentarai priėmė šį įstatymą anksčiau šį mėnesį.

Varšuvos vyriausybė aiškina, kad gruodžio 17 dieną priimtas įstatymas neleis įmonėms iš šalių, nepriklausančių Europos ekonominei erdvei, turėti Lenkijos žiniasklaidos įmonių kontrolinių akcijų paketų ir kad tokiu būdu Lenkijos žiniasklaidos aplinka bus apsaugota nuo galimai priešiškų veikėjų, tokių kaip Rusija.

A. Duda sakė pritariąs šiam principui, tačiau pabrėžė, kad jis neturėtų būti taikomas esamiems verslo susitarimams ir investicijų sutartims.

„Žmonės, su kuriais kalbėjausi, yra susirūpinę dėl situacijos. Jie turėjo įvairių argumentų. Kalbėjo apie taiką ir ramybę... Kad mums nereikia dar vieno konflikto, dar vienos problemos. Jau dabar turime daug problemų“, – sakė jis.

A. Dudą tvirtai palaiko valdančioji Lenkijos konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), tačiau anksčiau tarp prezidento ir politinės jėgos vadovybės buvo iškilę nesutarimų.

2017 metais prezidentas sukėlė audrą vetuodamas dvi teismų reformas, kurios, jo nuomone, suteikė per daug galių generaliniam prokurorui, kuris taip pat yra teisingumo ministras.

Kritikai mano, kad minimas teisės aktas yra nukreiptas prieš nepriklausomą naujienų kanalą TVN24, nes praktiškai įstatymas priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą.

TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų TVN24, konkuruojantį su vyriausybę palaikančia visuomenine televizija TVP.

JAV reikalų patikėtinis Varšuvoje Bixas Aliu (Biksas Aliju) anksčiau ragino A. Dudą vetuoti šį įstatymą, „itin nuvylusį“ Vašingtoną.

„Tikimės, kad prezidentas Duda vadovausis ankstesniais pareiškimais ir pasinaudos savo lyderyste žodžio laisvei ir verslui apsaugoti“, – tada sakė B. Aliu.

Europos Komisijos atstovas Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas) irgi anksčiau sakė, kad minimu įstatymo projektu „didinamas spaudimas“ žiniasklaidai ir sukeliamas „didelis pavojus žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui Lenkijoje“.

Tūkstančiai lenkų anksčiau šį mėnesį prie prezidentūros Varšuvoje protestavo prieš šį įstatymą, daug susirinkusiųjų mojavo ES vėliavomis ir skandavo „Laisva žiniasklaida!“.

„Discovery“ savo ruožtu sakė, kad tas teisės aktas „turėtų kelti nerimą bet kuriai Lenkijoje investuojančiai įmonei ir visiems, kuriems rūpi demokratija ir spaudos laisvė“.

2015 metais į valdžią atėjusi konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau kontroliuoja visuomeninį transliuotoją TVP ir pavertė jį savo ruporu. Valstybė taip pat kontroliuoja didelę dalį regioninės spaudos.

Nuo PiS išrinkimo į valdžią Lenkija organizacijos „Reporterių be sienų“ (RSF) pasaulio spaudos laisvės indekse nukrito 46 vietomis ir dabar yra 64 vietoje.

„Jie (valdantieji – BNS) mobilizavosi, jie net į komandiruotes nesiuntė žmonių, bet pasekmės, kurios bus, bus labai graudžios. Mes šešėlinėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybėje nagrinėjome tuos dalykus ir žiūrėjome kitų šalių praktikas“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.

„Ten, kur tai buvo padaryta, kur turėjo patys darbuotojai mokėti už testus, yra tokių šalių Europos Sąjungoje, ten kilo problemos, nes žmonės išeidinėjo iš darbo, didėjo nedarbas“, – pridūrė jis.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento veto anksčiau priimtoms pataisoms, kad nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus.

Ten, kur tai buvo padaryta, kur turėjo patys darbuotojai mokėti už testus, yra tokių šalių Europos Sąjungoje, ten kilo problemos, nes žmonės išeidinėjo iš darbo, didėjo nedarbas.

Tokį parlamento sprendimą kritikuoja ir profesinės sąjungos, sakydamos, jog dalį darbuotojų tai paskatins išeiti iš darbo arba dirbti nelegaliai.

Tuo metu verslo atstovai teigia esantys suinteresuoti išsaugoti darbuotojus, todėl turintieji galimybių darbdaviai testus apmokės. Pasak jų, problemų dėl darbuotojų trūkumo kilti neturėtų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas sako, kad „naivūs yra tie, kurie mano, kad jų tai tikrai nepalies“.

„Jei šnekėti apie smulkų, vidutinį verslą, tai jie nepajėgs to padaryti. (...) Dažniausiai klausiama yra stambių įmonių vadovų, tai šitoje situacijoje jie atstovauja savo pozicijai, kad nieko nepakeis. Aišku, ką tai didelei įmonei reiškia tūkstantis eurų apmokėti testus“, – dėstė jis.

Ketvirtadienį Seimas taip pat svarstė įstatymo projektą dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, tačiau pakankamo palaikymo jis nesulaukė ir buvo grąžintas tobulinti.

R. Karbauskis šį sprendimą vadina „istoriniu lūžiu“.

„Šitą įstatymą įdėjo tada, kada turėjo maksimalią koncentraciją. Šitoje situacijoje tai rodo, kur yra prioritetai“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, dėl nesėkmingo balsavimo koalicijos partneriai greičiausiai „turės labai daug problemų tarpusavyje“.

Po nepavykusio balsavimo Seime Laisvės frakcijos atstovai teigė, kad partijoje kels klausimą dėl tolesnio darbo koalicijoje, tačiau pasitraukti iš valdančiosios daugumos jie kol kas neketina.

Laisvės partija valdžios neatsisakys

Po nesėkmingo balsavimo dėl narkotikų dekriminalizavimo prakalbus, kad Laisvės partijoje bus diskutuojama apie tolesnę valdančiosios koalicijos ateitį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis grėsmės koalicijos griuvimui nemato.

„Aš manau, kad niekas negrius, jiems valdžia yra tikslas ir atitinkamai dėl to tikslo jie eis toliau“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Anot R. Karbauskio, koalicijos stabilumą užtikrina ir tai, kad Laisvės partijos nariai tam tikrais klausimais paramos sulaukia iš socialdemokratų.

Aš manau, kad niekas negrius, jiems valdžia yra tikslas ir atitinkamai dėl to tikslo jie eis toliau.

„Mes žinome, kad kai kuriais klausimais kartu su jais balsuoja socialdemokratai iš tos senos draugystės praėjusioje kadencijoje. Socialdemokratai dabar vertybiniais klausimais, ypač partnerystės klausimu, jau yra pasidarę liberalūs, tai, matysime, kaip čia bus. Tai bus tam tikri išbandymai ir atsakymai rinkėjams“, – pridūrė LVŽS pirmininkas.

ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pataisų projekto autorė Morgana Danielė ketvirtadienį sakė, kad apie koalicijos ateitį frakcijoje bus diskutuojama artimiausiu metu. Laisvės frakcijos narė nekonkretizavo, kas konkrečiai būtų sprendžiama, tačiau patikslino, jog diskusija bus apie darbo valdančiojoje daugumoje principus.

„Manau, kad tai rodo, jog kada iškyla iš tiesų svarbus klausimas, susijęs su krizių valdymu, tai valdantieji parodė, jog gali susitelkti ir surasti reikiamą daugumą Seime norimiems sprendimams priimti“, – ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, valdantieji šį balsavimą įvertino kaip testą, „kai nori patvirtinti ir sau, kad tu tą valdančiąją daugumą turi, kad sugebi susitelkti“.

Kita vertus, pasak jos, didelės pastangos sutelkti balsus parodo, kad valdančioji dauguma yra trapi.

Seimas ketvirtadienį atmetė tris prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, parlamento nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje ir prievolės aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus pažeidimus.

Signalas Prezidentūrai

Pasak R. Vilpišausko, atmestas veto dėl mokamų testų pirmiausia yra ženklas apie besiskiriančius požiūrius į pandemijos valdymą. Kita vertus, ši situacija parodo, jog Prezidentūra turėtų geriau apgalvoti savo argumentus.

„Tai signalas pirmiausia prezidentui, kad jis ir jo komanda turėtų geriau apgalvoti savo argumentus, kada nusprendžia vetuoti Seimo priimtus įstatymus ir ypač tais svarbiausiais su krizių valdymu susijusiais klausimais, be to ir darbas Seimo frakcijose prezidento patarėjų yra svarbus“, – pastebėjo ekspertas.

Politologas tvirtino, kad nors prezidentą remia opozicija, nuolatinės paramos jis tarp politinių partijų neturi, kas dar labai aktualizuoja darbo Seime svarbą.

R. Urbonaitė sakė nemananti, kad šiuos veto galima laikyti principiniu bandymu prezidentui kažką įrodyti. Ji neatmetė galimybės, kad tai rodo tiesiog išsiskyrusius požiūrius.

Manau, kad tai rodo, jog kada iškyla iš tiesų svarbus klausimas, susijęs su krizių valdymu, tai valdantieji parodė, jog gali susitelkti ir surasti reikiamą daugumą Seime norimiems sprendimams priimti.

Nors, jos teigimu, galima įžvelgti grėsmę, jog veto atmetinėjami iš principo, tam reikėtų stebėti, kaip toliau klostysis valdančiųjų ir prezidento santykiai.

„Jeigu mes ateityje matysime visiškai identiškas situacijas ir kiekvienam veto bus bandoma pasakyti „ne“ be jokių išlygų ir neinant į jokius kompromisus, tada jau mes galėsime kalbėti, kad mūsų šie nuogąstavimai turėjo pagrindo“, – teigė R. Urbonaitė.

Vis dėlto jeigu ši versija pasitvirtintų, pasak politologės, tai būtų „labai bloga situacija“ ir toks požiūris būtų „nevalstybiškas“.

Siūlo nesureikšminti

Tiek R. Vilpišauskas, tiek R. Urbonaitė sako, jog nuomonių išsiskyrimo savaime nereikėtų sureikšminti.

„Manau, kad šie Seimo daugumos balsavimai tiesiog rodo tai, kas jau kurį laiką buvo matoma, kad kai kuriais klausimais valdančiųjų, Vyriausybės viena vertus ir kita vertus – prezidento požiūriai skiriasi. (...) Bet kartu nereikėtų jų sureikšminti, nes kaip rodo suderintos pozicijos, kaip reaguoti į paaštrėjusią situaciją pasienyje su Baltarusija, yra ir svarbių klausimų, dėl kurių sutaria prezidentas ir valdantieji ar apskritai Seimo dauguma“, – sakė R. Vilpišauskas.

Pasak jo, ateityje prezidento ir valdančiųjų santykiai greičiausiai priklausys nuo konkrečių klausimų.

R. Urbonaitės teigimu, įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento veikiau jaučiama už Seimo salės ribų, tiek iš valdančiųjų, tiek iš prezidento patarėjų pasisakymų.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

S. Skvernelis: valdantieji įrodė galį susitelkti, kad neieškotų kompromisų

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sako, kad atmesdami tris prezidento Gitano Nausėdos veto valdantieji parodė savo raumenis ir pasiuntė žinutę, kad gali susitelkti, kai reikia priimti sprendimus, kurių priėmimą stabdo opozicija ar prezidentas.

„Tam tikrais jautriais visuomenei klausimais valdantieji gali susitelkti ir neieškoti kompromisų nei su visuomene, nei su prezidentu, nei su opozicija. Tai parodė, kad atskirais klausimais yra valdžia“, – po balsavimo Seime kalbėjo S. Skvernelis.

Tam tikrais jautriais visuomenei klausimais valdantieji gali susitelkti ir neieškoti kompromisų nei su visuomene, nei su prezidentu, nei su opozicija.

Pasak jo, rasti kompromisą galiausiai būtų pavykę.

„Valdančioji dauguma parodė savo raumenis šiuo klausimu, dabar kokia bus prezidento reakcija? Būčiau visgi linkęs tokiais visuomenę skaldančiais, audrinančiais klausimais ieškoti kompromiso, kuris ne kartą buvo pasiūlytas. Neabejoju, kad tas kompromisas buvo, kaip buvo su nepaprastąja padėtimi, kada bus aiškinama ir siūloma, kad reikia tai įvesti, buvo vis tiek prie to paties grįžta“, – sakė S. Skvernelis.

„Nemanau, kad tai paskatins didelį vakcinavimo pokytį, (...) duok Dieve, kad taip būtų“, – pridūrė parlamentaras.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento veto dėl Užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisų, numatančių nepasiskiepijusius darbuotojus už privalomus periodinius testus susimokėti savo lėšomis. Taip pat atmesti veto dėl parlamento nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje ir nurodymo aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus gamtosaugos pažeidimus. Šiame balsavime dalyvavo visi valdančiosios daugumos nariai.

E. Gentvilas atmestą prezidento veto laiko karo kirvio užkasimu

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas  sako, kad prezidento Gitano Nausėdos veto atmetimas yra karo kirvio užkasimas tarp valdančiosios daugumos ir šalies vadovo.

„Buvo pasakyta, kad iškastas karo kirvis, kai buvo vetuotas įstatymas. Ar mes dabar turime pasiduoti, pakeisti staiga savo nuomonę? Ne. Šiais sprendimais mes norime užkasti karo kirvį ir nebedidinti konfrontacijos“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo E. Gentvilas bei kreipėsi į prezidentą, siūlydamas ieškoti būdų kartu valdyti pandemiją.

Šiais sprendimais mes norime užkasti karo kirvį ir nebedidinti konfrontacijos.

„Laikau, kad tai galėtų būti baigta konfrontacija, tačiau, jeigu pasakoma taip, kad dabar prezidentas neatsakingas, tai kreipiuosi į prezidentą. Negilinkime konfrontacijos, bandykime kartu ieškoti pandemijos valdymo būdų“, – ragino E. Gentvilas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį valdantieji atmetė tris šalies vadovo Gitano Nausėdos veto. Valdančioji dauguma atmetė veto dėl pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. Nusprendė nepritarti veto dėl priimtos naujos redakcijos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo. Taip pat atmetė prezidento veto dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų.

Valdantiesiems atmetus tris prezidento veto, Prezidentūra apgailestauja dėl, pasak jos, ambicijų, kurias iškėlė Seimo dauguma.

„Apgailestaujame, kad valdančioji dauguma šį kartą asmenines politines ambicijas iškėlė aukščiau gamtosaugos ir vieningos užsienio politikos principų“, – rašoma Eltai perduotame komentare.

Prezidentūros teigimu, atmetus veto dėl pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19, atsakomybę dėl kilsiančių rizikų turėsi prisiimti Seimas.

„Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas prezidentas vetavo dėl jų keliamų epidemiologinių rizikų. Kuo didesnės profilaktinio testavimo apimtys, kuo platesnis testavimo prieinamumas yra labai svarbūs veiksniai apsaugant nuo viruso plitimo ir pasiskiepijusius, ir nepasiskiepijusius žmones“, – rašoma BNS pateiktame Prezidentūros komentare.

„Prezidentas gerbia Seimo sprendimą prisiimti atsakomybę už rizikas, kurias šis sprendimas kelia“, – teigiama jame.

Prezidentas gerbia Seimo sprendimą prisiimti atsakomybę už rizikas, kurias šis sprendimas kelia.

Tuo tarpu veto dėl aplinkosaugos atmetimas, pasak Prezidentūros, parodo valdančiųjų prioritetus.

„Tai, kad Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas metė pasaulinę klimato kaitos konferenciją tam, kad įteisintų jam pavaldžių institucijų nereagavimą į žmonių pranešimus apie gamtai daromą žalą, kaip ir tai, kad balsavimai dėl veto buvo derinami su balsavimu dėl bausmių už disponavimą narkotinėmis medžiagomis sušvelninimu, rodo šios valdančiosios koalicijos prioritetus“, – teigiama komentare.

Jame Prezidentūra reiškia apgailestavimą, kad „valdančioji dauguma šį kartą asmenines politines ambicijas iškėlė aukščiau gamtosaugos ir vieningos užsienio politikos principų“.

„Ne prezidentas, o Lietuvos žmonės vertins kiekvieną atvejį, kai bus atsisakoma reaguoti į pranešimus apie gamtai daromą žalą, ar kai egzotinėse valstybėse bus steigiamos Seimo atstovybės“, – teigiama komentare.

Seimas ketvirtadienį atmetė tris prezidento veto: dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, dėl Seimo atstovo ES pareigybės steigimo ir prievolės aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus pažeidimus.

Seimas ketvirtadienį taip pat sprendžia dėl pataisų, kad baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą neturėtų būti taikoma.