Pasak pareigūnų, grėsmę saugumui gali rodyti daug veiksnių. Pavyzdžiui, žmogus gali priklausyti ekstremistinei organizacijai, būti ginkluotos formuotės narys, turėti dalyvavimo karo veiksmuose patirties, būti įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą arba naudotis suklastotais dokumentais.

Be to, prie tokių asmenų galima priskirti žmones, kurie įtariami ar nuteisti už nusikaltimus Šengeno erdvėje arba kuriems uždrausta atvykti į Šengeno erdvę.

Kaip pažymėjo Centrinės kriminalinės policijos atstovai, pavojus vidaus saugumui nebūtinai reiškia, kad į Suomiją atvykęs žmogus kelia tiesioginę grėsmę.

Pasak pareigūnų, dėl didelio atvykėlių skaičiaus neįmanoma įvertinti jų visų keliamo pavojaus.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio per rytinę sieną į Suomiją iš viso pateko apie 1,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Po smūgio į veidą pastarajam prakirstas antakis, todėl pasieniečiai skubiai kvietė greitąją pagalbą. Tokio Sirijos piliečio agresyvaus elgesio priežastis – esą Irako pilietis garsiai tranko kambario durimis, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmadienį vėlai vakare URC prieglobsčio prašytojų bendrabutyje 20-metis siras ėmė reikšti nepasitenkinimą tame pačiame bendrabučio kambaryje gyvenančiu 26-erių irakiečiu, nes pastarasis, siro nuomone, per garsiai trinksi kambario durimis ir taip drumsčia jo miegą.

Kilusio konflikto metu žodžiais Sirijos pilietis neapsiribojo: irakietis sulaukė smūgio į veidą, po kurio jam buvo prakirstas antakis. URC dirbę pasieniečiai konflikto dalyvius skubiai išskyrė ir iškvietė greitąją bei policiją.

Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas irakiečiui suteikė būtinąją pagalbą. Į gydymo įstaigą vežti jo neprireikė.

Konfliktavusius migrantus apklausė į centrą atvykę policijos pareigūnai, užsieniečiai pareiškimų rašyti nepanoro.

VSAT pareigūnai konfliktavusiems prieglobsčio prašytojams surašė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolus. Jie buvo pakartotinai supažindinti su URC vidaus tvarkos taisyklėmis.

Šį paktą tikimąsi patvirtinti iki kitų metų rinkimų.

ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Ispanija pranešė, kad ambasadoriai pasiekė susitarimą dėl paskutinės likusios ilgai stabdytų reformų dalies.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį palankiai įvertino ES susitarimą ir pavadino jį istoriniu.

„Reforma bus veiksminga ribojant neteisėtą migraciją Europoje ir suteiks ilgalaikę pagalbą tokioms šalims kaip Vokietija. Istorinis lūžis“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „X“.

Paaiškėjus, kad Italija ir Vokietija paskutinę minutę išsprendė ginčą dėl labdaros organizacijų, gelbėjančių Viduržemio jūroje įstrigusius migrantus, 27 šalių ambasadoriai anksčiau trečiadienį surengė derybas Briuselyje.

Pareigūnai tikėjosi, kad pavyks išspręsti šį klausimą prieš ketvirtadienį prasidėsiantį dviejų dienų aukščiausiojo lygio ES vadovų susitikimą Granadoje, esančioje Ispanijoje.

ES tikslas – iki kitų metų birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų įteisinti ilgai stabdytą reformą.

„Šiandien žengėme didžiulį žingsnį į priekį sprendžiant ES ateičiai itin svarbų klausimą“, – sakė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska (Fernandas Grandė-Marlaska).

„Šiandien pasiekę susitarimą turime geresnes galimybes iki šio pusmečio pabaigos su Europos Parlamentu susitarti dėl viso prieglobsčio ir migracijos pakto“, – teigė jis.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas pavadino tekstą „paskutine trūkstama paketo grandimi“ ir paragino ES valstybes ir Parlamentą dabar tęsti derybas, kad paketas taptų įstatymu.

„Laikas bėga“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė jis.

„Mums reikia, kad paktas būtų sudarytas iki europiečiams išeinant balsuoti“, – pridūrė jis.

Po rinkimų Europos Parlamente gali įvykti politinių pokyčių, keliose ES šalyse sustiprėjus dešiniojo sparno partijoms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pakaitomis ES pirmininkaus Vengrija ir Lenkija.

Naujuoju Migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama sumažinti spaudimą vadinamosioms priešakinėms valstybėms, pavyzdžiui, Italijai ir Graikijai, dalį atvykėlių perkeliant į kitas ES valstybes.

Šalys, atsisakančios priimti migrantus, tarp jų Lenkija ir Vengrija, turėtų sumokėti už kiekvieną nepriimtą asmenį.

Atvykus tūkstančiams naujų migrantų iš Afrikos į Italijos Lampedūzos salą, pareigūnai ragino peržiūrėti prieglobsčio teikimo politiką.

Persvarstyta politika iš dalies siekiama, kad Europos Sąjungos šalys imtųsi bendrų veiksmų, jei staiga susidurtų su dideliu prieglobsčio prašytojų srautu, kaip nutiko 2015–2016 metais, kai atvyko šimtai tūkstančių migrantų, daugiausia sirų, bėgančių nuo karo savo šalyje.

Varšuva ir Budapeštas atvirai kritikavo siekį priversti jas priimti migrantus arba mokėti už juos.

Lenkijos dešiniojo sparno valdančioji partija šį mėnesį vyksiančiuose rinkimuose, dėl kurių vyksta įnirtingi ginčai, imigracijos klausimą iškėlė į pirmą vietą ir tą pačią dieną rengia referendumą šiuo klausimu.

„Briuselis piktnaudžiauja savo valdžia. Jie nori jėga perkelti migrantus į Vengriją. Tai nepriimtina, jie nori per prievartą paversti Vengriją migrantų šalimi“, – cituodamas vengrų premjerą Viktorą Orbaną socialiniame tinkle „Twitter“ rašė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas).

Liuksemburge ES vidaus reikalų ministrų pasiektu susitarimu ketvirtadienį peržiūrėtos bloko taisyklės, siekiant teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojų priėmimą.

Susitarimas, kuriam reikėjo daugumos šalių, sudarančių ne mažiau kaip 65 proc. bloko gyventojų, pritarimo, pasiektas po ne vienus metus trukusių ginčų dėl prieglobsčio politikos klausimų.

Susitikimui pateiktame pasiūlyme ES šalys raginamos privalomai teikti pagalbą, tačiau numatoma galimybė tai daryti vienu iš dviejų būdų.

Pirmenybė teikiama tam, kad ES šalys pasidalytų prieglobsčio prašytojų priėmimu ir priimtų didelę dalį prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į bloko pakraščio šalis, daugiausia į Graikiją ir Italiją.

Susitarime teigiama, kad atsisakiusios tai padaryti šalys turės sumokėti po 20 000 eurų už kiekvieną asmenį juos priėmusiai šaliai į Briuselio valdomą fondą.

Tačiau Lenkija ir Vengrija balsavo prieš pasiūlymus, o Bulgarija, Malta, Lietuva ir Slovakija susilaikė.

Vengrijos vidaus reikalų viceministras Bence Retvari (Bencė Rėtvaris) penktadienį Vengrijos valstybinei naujienų agentūrai MTI sakė, kad ES naikina valstybių narių teisę spręsti, kas gyvena jų teritorijose.

B. Retvari teigė, kad naujasis paskirstymo mechanizmas „iš esmės leistų nelegaliems migrantams arba juos į Europą atgabenusiems prekeiviams žmonėmis patiems nuspręsti, kas gyvens Europoje“.

Kai kurie pasiūlymai buvo išplatinti, likus kelioms minutėms, daugiausiai pusvalandžiui, iki ketvirtadienio balsavimų, sakė B. Retvari.

Jis teigė, kad vyriausybės, kurias jis pavadino remiančiomis migraciją, spaudė kitas valstybes nares pritarti pasiūlymams.

Švedija, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja blokui, po itin įtemptų ES vidaus reikalų ministrų derybų Liuksemburge paskelbė apie pasiektą pažangą.

Susitarimas, kuriam reikėjo daugumos šalių, sudarančių ne mažiau kaip 65 proc. bloko gyventojų, pritarimo, pasiektas po ne vienus metus trukusių ginčų dėl prieglobsčio politikos klausimų.

„Tai nelengvi sprendimai visiems, sėdintiems prie šio stalo, tačiau tai istoriniai sprendimai“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer).

Susitikimo metu pateiktame pasiūlyme raginama ES šalims teikti privalomą pagalbą, tačiau numatoma galimybė tai daryti vienu iš dviejų būdų.

Pirmenybė teikiama tam, kad ES šalys pasidalytų prieglobsčio prašytojų priėmimu ir priimtų didelę dalį prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į bloko pakraščio šalis, daugiausia į Graikiją ir Italiją.

Pirmajame susitarimo tekste teigiama, kad atsisakiusios tai padaryti šalys turės sumokėti po 20 000 eurų už kiekvieną asmenį juos priėmusiai šaliai.

Preliminarus 27 ES narių susitarimas atveria kelią deryboms su Europos Parlamentu dėl teisės aktų, kurie galėtų būti priimti iki kitų metų birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Po pertraukos, kurią nulėmė COVID-19 pandemijos metu taikyti apribojimai keliauti, daugėjant prieglobsčio prašytojų, ši sudėtinga reforma tapo viena iš svarbiausių bloko darbotvarkės temų.

Solidarumo pusiausvyra

2020 metais Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto, grindžiamo kvotų sistema.

Šis planas buvo nutrauktas po to, kai Vengrija, Lenkija ir kitos valstybės, prieštaravusios bet kokiam reikalavimui priimti migrantus, atsisakė jį įgyvendinti.

Švedija, kuri iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja blokui, pateikė du kompromisinius tekstus. Viename iš jų raginama, kad visos valstybės narės laikytųsi principo „priimk arba sumokėk“, o kitame – kalbama apie prieglobsčio procedūras prie ES išorės sienų.

Antrajame tekste numatyta, kad valstybės narės privalo prie sienų taikyti pagreitintas procedūras atvykėliams iš šalių, kurios laikomos saugiomis, kad būtų palengvintas jų grįžimas.

„[Tai] du pagrindiniai ES prieglobsčio sistemos reformos ramsčiai, svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą atsakomybės ir solidarumo pusiausvyrą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Švedija.

Pabėgėliams padedanti labdaros organizacija „Oxfam“ kritiškai įvertino šių derybų kryptį, kadangi ES šalys imasi griežtesnių priemonių sustabdyti prieglobsčio prašytojus.

Prieš galutines derybas organizacija atkreipė dėmesį į tai, kad šiais sprendimais vis tiek nebus pašalinti nuolatiniai ES prieglobsčio sistemos trūkumai.

„Vietoje to jie rodo, kad ES nori apsaugoti Europą nuo prieglobsčio prašytojų“, – teigė „Oxfam“.

„Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad Portlando uoste, Dorsete, esanti apgyvendinimui skirta barža bus naudojama siekiant sumažinti netvarų spaudimą Jungtinės Karalystės prieglobsčio sistemai ir sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas, atsirandančias dėl smarkiai išaugusio Lamanšo sąsiaurio kirtimų skaičiaus“, – teigė ministerija išplatintame pranešime.

Portlando uoste prisišvartavusioje baržoje bus apgyvendinti vieniši suaugę vyrai, kol bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai. Pirmieji gyventojai bus apgyvendinti „artimiausiais mėnesiais“.

„Apgyvendinimo paslaugos brangiuose viešbučiuose tiems, kurie be reikalo ir pavojingai keliauja, turi būti nutrauktos. Nelegalių migrantų interesų neiškelsime aukščiau už Britanijos žmonių, kuriems tarnauti esame išrinkti, interesus“, – sakė imigracijos ministras Robertas Jenrickas (Robertas Dženrikas).

„Turime naudotis alternatyviomis apgyvendinimo galimybėmis, kaip tai daro mūsų Europos kaimynai, įskaitant baržų ir keltų naudojimą, kad taupytume JK mokesčių mokėtojų pinigus ir neleistume Jungtinei Karalystei tapti prieglobsčio ieškotojų Europoje traukos centru“, – pridūrė jis.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) pažadėjo sustabdyti Lamanšo sąsiaurį kertančių asmenų skaičių, kuris pernai viršijo 45 000.

Praėjusį mėnesį jis pristatė teisės aktą, kuriuo siekiama sustabdyti migrantus, nelegaliai vykstančius į pavojingą kelionę mažomis valtimis.

Nuo 2018-ųjų per vieną judriausių pasaulio vandens kelių perplaukė beveik 88 000 žmonių, todėl šalies prieglobsčio sistema tapo perkrauta.

Oficialiais duomenimis, 2022 metų gruodžio pabaigoje sprendimo laukė daugiau nei 160 000 žmonių, dauguma jų laukė ilgiau nei šešis mėnesius.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad 19-metis Nigerijos pilietis turėjo būti perkeltas į kitas patalpas.

„Kai pasieniečiai jam tai pasakė, jis pradėjo priešintis, šaukti, spardėsi. Drabužio kišenėje jis laikė savadarbį peilį. Jis puolė pareigūnus peiliu, ėmė juo švaistytis. Teko panaudoti jėgą – panaudoti elektrošoko prietaisą ir surakinti antrankiais. Atimant peilį, pareigūnai patyrė nedidelius sužalojimus – abiem sužaloti pirštai, delnas“, – BNS sakė G. Mišutis. 

Pasak Policijos departamento, vyras, gimęs 2003 metais, pasipriešino ir sužalojo tarnybos metu uniformuotus VSAT Kybartų URC specialistus, gimusius 1978 ir 1989 metais.

Atimant peilį, pareigūnai patyrė nedidelius sužalojimus – abiem sužaloti pirštai, delnas.

Pareigūnams ligoninėje buvo suteikta pagalba, jie tarnybą tęsė toliau.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasak G. Mišučio, Nigerijos piliečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo kartą buvo atmestas. Gavęs teisę laisvai judėti, vyras buvo sulaikytas prie Lenkijos sienos, paskui grąžintas į Lietuvą. Dabar jis tokios teisės neturi.

Šiuo metu Kybartų URC gyvena 78 užsieniečiai. 

Tai leistų Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai pratęsti naujų prieglobsčio prašymų registravimo laikotarpį nuo 10 dienų iki keturių savaičių ir iki keturių mėnesių pratęsti sprendimo dėl prašymo terminą.

Už tokias Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas pataisas antradienį po pateikimo balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo trys ir susilaikė 22 parlamentarai. Toliau pataisas svarstys Seimo komitetai.

Pagal pataisas, pasibaigus šešių mėnesių migranto sulaikymo laikotarpiui, tačiau nespėjus baigti nagrinėti jo skundų dėl prieglobsčio prašymo, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus.

Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas sprendimas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros.

Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato riziką, jog migrantas gali pabėgti arba pasislėpti, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis galėtų būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.

VRM teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių sulaikymo terminui užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Jis nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.

Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojams ir neteisėtiems migrantams taikomas procedūras. Dėl pastarųjų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

Projektu grąžinama galimybė skųsti Lietuvos institucijų sprendimus dviejų instancijų teismuose: apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausias administraciniam teismui.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko apie 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

UNHCR parengė ataskaitą, kuri perduota ministrų kabinetui ir Vidaus reikalų ministerijai. Dokumente rašoma, kad UNHCR pripažįsta ir supranta problemas, su kuriomis Latvija susiduria pasienyje su Baltarusija, taip pat sutinka su šalies vyriausybės nuogąstavimais dėl migracijos politizavimo.

Visgi, kaip pažymi UNHCR, pagrindinė teisė prašyti prieglobsčio turi būti gerbiama ir galiojant ekstremaliajai padėčiai.     

UNHCR pasirengęs tęsti technines konsultacijas su Latvija, kad būtų rastas teisingas sprendimas žmonėms, kuriems būtina tarptautinė apsauga ir veiksminga prieiga prie prieglobsčio procedūros. Anot agentūros, jų prašymai suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjami taikant teisingą ir greitą procedūrą.

Kaip pabrėžė UNHCR, nors šalys turi suverenią teisė kontroliuoti savo sienas ir nustatyti asmenų patekimo į šalį ir buvimo joje taisykles, ši prerogatyva reguliuojama tarptautiniais teisiniais įsipareigojimais. 

UNHCR laikosi pozicijos, kad šalis, pasienyje gavusi prašymą suteikti prieglobstį, gerbdamas teisę į prieglobstį ir neišvarymo principą, įtvirtintus tarptautinėje teisėje, turi bent jau kuriam laikui priimti prieglobsčio prašytoją, kol bus nagrinėjamas jo prašymas.

UNHCR rekomenduoja Latvijai užtikrinti priėmimą savo teritorijoje ir prieigą prie prieglobsčio suteikimo procedūrų jo prašantiems asmenims griežtai laikantis neišvarymo principo, be kita ko, ir galiojant ekstremaliajai padėčiai. JT agentūra rekomenduoja priimti vyriausybės nutarimo dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo Latvijos ir Baltarusijos pasienyje pataisas, kad asmenims, prašantiems prieglobsčio Latvijoje, tokia galimybė būtų užtikrinta.   

Labai padaugėjus neteisėtų bandymų kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną, vyriausybė nuo rugpjūčio 11-osios iki lapkričio 10-osios įvedė ekstremaliąją padėtį Ludzos, Kraslavos, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse ir Daugpilyje. Prieš savaitę nuspręsta ekstremaliąją padėtį ten pratęsti trims mėnesiams.

Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.