1. Viskas prasideda nuo druskos

Pradėdamas vardyti, iš ko susideda jo prieskonių lentyna, V.Radzevičius visų pirma įvardija druską. „Nors pirmasis punktas gali pasirodyti akivaizdus, bet jo nevalia praleisti. Bet kuris patiekalas (net ir desertai!) neįmanomas be bent žiupsnelio druskos“, – teigia kulinaras.

Natūraliai druska paplitusi kaip nuosėdinė uoliena – akmens druska, arba ištirpusi vandenyje, jūroje – jūros druska. Prieš patekdama ant mūsų stalo ji dar yra išvaloma ir rafinuojama.

Nors pati druska yra įvairiausių rūšių (akmens, jūros, Himalajų, mėlynoji ar net juodoji), dar vienas virtuvėje pritaikomas druskų skirtumas yra kristalų dydis: smulkesnė druska tirpsta greičiau, todėl itin tinka maistui konservuoti, kepti, virti. Stambūs druskos dribsniai idealiai tinka patiekalui pabaigti: jie suteikia ne tik skonio, bet ir tekstūros, estetinio grožio.

2. Pipirai ir kitos džiovintos gėrybės

Bene geriausi druskos draugai – pipirai. Tiesa, rekomenduoti konkrečius pipirus nelengva, nes kiekvienas turėtų pasirinkti pagal savo skonį ir toleranciją aštrumui. Tačiau yra dvi pipirų rūšys, kurios atranda sau vietą bet kurioje virtuvėje: klasikiniai juodieji pipirai ir kvapnieji pipirai, kurie patiekalą papildo ne tik skoniu, bet ir aromatu.

Tinklaraščio „Saulėta virtuvė“ autorė A.Černė pataria, kad, be druskos ir pipirų, lentyną verta papildyti džiovintais prieskoniais. „Kasdieniams nesaldiems patiekalams universaliai tinka malti džiovinti česnakai (ar jų granulės), džiovinta rūkyta paprika, džiovintos prieskoninės žolelės: bazilikai, raudonėliai, čiobreliai, rozmarinai, kt. Net ir sudžiovinti, šie prieskoniai ir žolelės gavę drėgmės atsiskleidžia ir suteikia patiekalui naujų spalvų“, – pasakoja tinklaraštininkė.

3. Netikėti prieskoniai – riešutai

Prieskonių lentyną galite papildyti ir riešutais! Nors riešutus dažnai matome kaip užkandžius, bet verta į juos pažvelgti plačiau ir pritaikyti kaip ingredientą, kuris praverčia ne tik gaminant saldžius, bet ir pagardinant sūrius patiekalus.

Ypač universalūs malti riešutai – jie lengvai gali tapti ryškiu (ir sočiu!) prieskoniu. Pavyzdžiui, malti graikiniai riešutai gali būti puikiu wok patiekalų pagardu, smulkinti lazdynų riešutai puikiai dera su vištiena, o plikyti migdolai (tiek malti, tiek drožlės) itin tinka kario patiekalams. Maltų riešutų nauda patiekaluose triguba: jie suteikia traškios tekstūros, didina patiekalo maistingumą, bet dėl savo ryškaus skonio yra ir tikrų tikriausias prieskonis.

4. Šaltai žiemai – šilti prieskoniai

Nors su saldžiais kepiniais visų pirma asocijuojasi cukrus, bet iš tiesų desertams jaukaus skonio suteikia vadinamieji šilti prieskoniai. Jei norite savo prieskonių lentyną papildyti šiltais skoniais, tuomet jums pravers cinamonas, imbieras, muskato riešutas, anyžiai, kardamonas, gvazdikėliai. A.Černė atkreipia dėmesį, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti netikėta, bet kvapieji pipirai taip pat yra šiltas prieskonis, ir dėl to puikiai dera desertuose.

Šilti prieskoniai ypač dera šaltuoju laikotarpiu, ne veltui vienas iš klasikinių Kalėdų kepinių yra imbieriniai meduoliai, talpinantys visą puokštę šiltų prieskonių. Norint išsikepti tokių meduolių, nebūtina visų prieskonių maišyti savarankiškai, į pagalbą galima pasitelkti specialų prieskonių mišinį.

5. Mišiniai – skoniui ir komfortui

Nors prieskoniai ir po vieną yra ryškūs ingredientai, bet, sujungus kelis į bendrą mišinį, galima sukurti ypatingus ir unikalius skonius. Tokius mišinius galite ir gamintis patys, ir pirkti jau sumaišytus, specialiems patiekalams skirtus derinius. V.Radzevičius teigia, kad iš anksto paruošti mišiniai gali padėti išvengti apsiskaičiavimo ir kulinarinių nesėkmių. „Mišiniuose yra įdėta patirtis ir žinojimas, kiek ko reikia. Mišiniai lengvina gyvenimą, suteikia komforto ir taupo laiką. To ypač prireikia, kai gaminama didžiosioms metų šventėms“, – sako žinomas kulinaras.

Tokie jų privalumai ypač aktualūs šaltuoju metų periodu, kuomet norime jaustis aktyvūs, žvalūs, puikiai nusiteikę ir, žinoma, sveiki. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos ekspertai paruošė išsamų prieskonių gidą, kuriame – pagrindiniai imuninės sistemos stiprintojai, vertingosios pastarųjų savybės ir panaudojimo virtuvėje patarimai.

Skanesniam ir sveikesniam gyvenimui

Druska bei pipirai nuo seno vadinami gastronomijos klasika, tačiau lietuviai savo kulinarinio gyvenimo neįsivaizduoja ir be kitų skirtingų prieskonių. Tai liudija skaičiai, kuriuos pateikia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Anot jos, prekybos tinklo parduotuvėse kasmet vidutiniškai parduodama apie 10 mln. pakuočių įvairiausių prieskonių.

„Dažniausiai mūsų pirkėjai įsigyja tikslinius šių produktų mišinius su druska. Tai prieskoniai, skirti mėsai, kepsniams, žuviai, makaronams, picai, salotoms gardinti. Populiariausi jų – mišiniai su druska paukštienai. Lietuviai mėgsta ir džiovintus žolinius prieskonius, ypač noriai perka pipirus. Pastebime, kad patys įvairiausi pagardai yra išties reikšminga tradicinės virtuvės dalis, be jų kartu neįsivaizduojama ir laisvė eksperimentuoti. Tokia tendencija ryški visame pasaulyje. Štai rinkos ekspertai iki 2027-ųjų prognozuoja 6,5 proc. prekybos prieskoniais augimą. Tuo metu bendras pasaulinis jų pardavimų skaičius per šį laikotarpį turėtų siekti beveik 9 mlrd. eurų“, – sako E. Dapkienė.

Savo ruožtu Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pasakoja apie prieskonių naudą sveikatai. Jos teigimu, šie produktai ypatingi ne tik dėl įvairiausių aromatų, skonių bei maistui suteikiamų spalvų, bet ir vertės organizmui.

„Prieskoniai stiprina atmintį, gerina nuotaiką, mažina skirtingų ligų, vėžinių susirgimų išsivystymo riziką. Jie turi priešuždegiminių savybių, leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Prieskoniuose gausu vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Šie produktai naudojami ir kovai su viršsvoriu, grožio puoselėjimui, yra tikras energijos šaltinis, be to, dalis vertinami kaip afrodiziakai. Tačiau žiemą ypač svarbi yra veiksminga imuninės sistemos veikla, kurią silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas, prasta mityba, organizmo tarša. Tačiau to išvengti galima naudojant prieskonius, sukuriančius efektyvią apsaugą“, – pažymi „Maximos“ kulinarijos žinovė.

Todėl, kviesdama rūpintis savimi, ekspertė dalijasi išsamiu pagrindinių imuninės sistemos stiprintojų sąrašu. Jame – prieskoniai ir didžiausia šių pagardų nauda sveikatai.

Ciberžolė

Jos išskirtinė geltona spalva, viliojantis aromatas ir išraiškingas skonis mėgstami daugelio. Todėl neretai šis prieskonis tituluojamas virtuvės karaliene. Ciberžolė puikiai pagardina ryžius, daržovių patiekalus, sriubas, padažus, salotas, netgi arbatą. Tačiau auksu žibantis prieskonis ypatingas ir savo nauda organizmui. Ciberžolė turi priešvėžinių savybių, yra vadinama natūraliu antidepresantu, ji mažina skausmą, stiprina nervų sistemą, gerina atmintį, smegenų veiklą, dėmesio sutelkimą, reakciją. Šis prieskonis gausus ir natūralių medžiagų, kurios stiprina organizmą bei visą imuninę sistemą. Dėl to įtraukti ciberžolę į kasdienę mitybą išties verta, kadangi ji suteiks ir naudos sveikatai, ir pačių ryškiausių akcentų maistui.

Šafranas

Šis prieskonis puikiai tiktų ciberžolei į draugiją, kadangi yra vadinamas prieskonių karaliumi. Tai – ne veltui: nuo seno jis turi brangiausio pasaulyje pagardo titulą, didžiuojasi kilminga istorija, istoriniuose šaltiniuose minimas kaip energijos, meilės puoselėtojas. Pats šafrano pavadinimas reiškia geltoną – budistams šventą spalvą, kuria puošiasi šie vienuoliai. Tačiau jis ypatingas ne tik išvaizda. Šafranas turi malonų, švelnų aromatą, yra naudojamas saldumynams, ryžių, žuvies patiekalams, gėrimams, arbatai gardinti. Be to, jis vartojamas tiek kaip medicinos, tiek kaip grožio priemonė. Taip pat šafranas vertingas ir šaltuoju metų laiku, nes turi galios stimuliuoti imuninę sistemą, padidinti atsparumą peršalimo ligoms. Įdomu tai, kad iš vienos gėlės, kuri brandina šafraną, išgaunama tik 0,0006 g šio prieskonio. Todėl kilogramui jo prireikia apie 150 tūkst. augalų. Toks skaičius neturėtų kelti nuostabos dėl šafrano kainos. Grynojo šio prieskonio kilogramo vertė yra beveik 9 tūkst. eurų.

Cinamonas

Daugeliui šis prieskonis siejasi su gardžiausiais kvapais, skaniausiomis bandelėmis, obuolių pyragais ir kitais nuostabiais desertais. Tačiau cinamono charakteris nėra jau toks saldus. Šis prieskonis aršiai rūpinasi kiekvieno sveikata. Jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina cholesterolį, slopina artrito keliamus skausmus, gerina virškinimą, kovoja su antsvoriu ir, svarbiausia, yra negailestingas bakterijoms bei peršalimo ligoms. Nuo senovės tradicinės Indijos medicinos Ajurvedos šalininkai cinamoną naudodavo kaip antibakterinę medžiagą, kuri stiprina imuninę sistemą, skatina kraujo cirkuliaciją, leidžia įveikti virusus ir sušildo organizmą. Todėl tereikia medaus, citrinos, juodosios ar žaliosios arbatos ir šio prieskonio – toks mišinys žiemą padarys stebuklus.

Kajeno paprika

Ištikimas Azijos virtuvės palydovas ir vis dažnesnis svečias lietuvių namuose. Šis prieskonis mėgstamas dėl savo malonaus skonio bei aromato, ryškios ir apetitą žadinančios spalvos. Kajeno paprikos kilusios iš Gvinėjos, naudojamos gardinti mėsos, žuvies, vištienos, vėžių, kiaušinių patiekalus, taip pat salotas bei lauko kepsnių padažus. Jiems šis prieskonis suteikia subtilaus aštrumo. Tuo metu peršalus kajeno paprikoje esantis kapsaicinas malšina uždegimą, palengvina gerklės skausmą, atkemša nosį, kartu kovoja su infekcijas sukeliančiais mikrobais.

Rozmarinas

Jis itin reikšmingas Viduržemio jūros regiono virtuvei, tačiau be galo pamėgtas ir Lietuvoje. Rozmarinas naudojamas šviežias arba džiovintais lapeliais, dedamas į salotas, sriubas, troškintus daržovių ir mėsos patiekalus. Taip pat puikiai tinka prie pomidorų, baklažanų, bulvių, cukinijų. Rozmarinas vertinamas dėl savo kvapo ir skonio, todėl patariama šią prieskoninę žolelę berti į maistą tik paskutinę gaminimo akimirką. Tuomet joje esantys eteriniai aliejai išsiskiria tinkamu laiku bei išgaruoja gardžiai praturtindami patiekalus. Kalbant apie gydomąsias rozmarino savybes, šis prieskonis nuo seno naudojamas virškinimo trakto sunkumams lengvinti, kovai su uždegimais, bakterijomis organizme. Iš jo gaminamas eterinis aliejus stiprina imuninę sistemą, leidžia lengviau įveikti astmą, bronchitą, sinusitą, peršalimo ligas.

Kuminas

Dar visai neseniai šis prieskonis atrodė itin egzotiškas, tačiau šiandien jo galima rasti kone kiekvienoje virtuvėje. Kilęs iš Viduržemio regiono rytinio pakraščio, Aukštutinio Egipto, dabar kuminas išplito po visą pasaulį, gardindamas skirtingų šalių kulinarinius šedevrus. Lietuvoje jis naudojamas gaminant dešras, sriubas, marinatus, sūrius, mėsą, taip pat tinka sriuboms, troškiniams, žuvies, avienos, ryžių ir daržovių patiekalams. Todėl kuminas vadinamas vienu universaliausių prieskonių, o šio pagardo nauda sveikatai turėtų paskatinti miltelius laikyti labiausiai matomoje virtuvės vietoje. Jis puikiai susidoroja su peršalimo ligomis, gerina kvėpavimo takų veiklą, turėdamas gausias vitamino C atsargas, stiprina imunitetą. Tai ir vaistas nuo virusinių infekcijų, čiaudulio ar kosulio.

Juodieji pipirai

Galima daug kalbėti apie skirtingus prieskonius, tačiau už visus juos visa galva aukščiau yra juodieji pipirai. Tikra klasika, beveik kiekvieno patiekalo pagardas, pagrindinis virtuvės šeimininkas. Dar nuo Antikos laikų šis prieskonis vadintas „juoduoju auksu“, naudotas ir dievams pagerbti, ir mokesčiams bei išpirkoms mokėti. Ne veltui jis svarbus ir medicinoje. Juodieji pipirai ypač efektyviai bei veiksmingai saugo ir stiprina imuninę sistemą. Jų veikliosios medžiagos skatina baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už organizmo kovą su virusais bei bakterijomis, gamybą.

„Iš visų šių prieskonių galima pasigaminti nuostabią, imuninę sistemą stiprinančią ir itin skanią arbatą. Reikės stiklinės mėgstamo augalinio pieno, arbatinio šaukštelio ciberžolės, žiupsnelio malto cinamono, tiek pat juodųjų pipirų, tarkuoto imbiero, medaus. Gamyba labai paprasta. Puode supilkite pieną, įberkite visus prieskonius, įdėkite imbierą, gerai išmaišykite, pakaitinkite ant lėtos ugnies, bet neužvirkite. Įsipilkite į puodelį, įsidėkite medaus ir mėgaukitės“, – siūlo B. Baratinskaitė.

„Kasmet pirkėjai bendrai įsigyja apie 60 vagonų druskos. Pati populiariausia yra akmens druska, kurią žmonės nuo seno naudoja ir maistui gardinti ar derliui konservuoti, ir šiltiems kompresams ar peršalusiai gerklei skalauti. Kaip prieskonis druska yra labai skalsi – užtenka žiupsnelio, kad patiekalo skonis pasikeistų. O persūdžius juokaujama, kad virėjas įsimylėjo – mintimis yra kažkur kitur. Tad naudoti druską virtuvėje reikia atidžiai bei pamatuotai“, – teigia „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Iš žemės gelmių ar jūros išgaunamas mineralas yra vertinamas daugelį amžių, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vienam suaugusiam asmeniui rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per dieną. „Dar prieš atsirandant šaldytuvams bei prekybos centrams, mūsų protėviai druską naudojo kaip priemonę maistui konservuoti ir išsaugoti. Viduramžiais druska buvo itin vertinga dovana“, – sako „Maximos“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė.

Ji pastebi, kad medikai ir mitybos specialistai dažnai akcentuoja, kad žmonės per retai atkreipia dėmesį, kad dalyje produktų šio mineralo jau yra ir papildomai sūdyti nereikia. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vartojant daug druskos (kitaip – natrio chlorido), dėl per didelio natrio kiekio į kraujagysles patenka daugiau vandens, bendras kraujo kiekis jose padidėja, o tai didina kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis yra susijęs su didesne širdies, insulto ar inkstų ligų rizika.

Todėl B. Baratinskaitė ragina išbandyti alternatyvius prieskonius, taip pat – daugiau sužinoti apie sūrią gamtos dovaną.

Kas gali pakeisti druską?

„Nesvarbu, ar tai būtų šviežios aitriosios ar rūkytos paprikos, džiovinti dribsniai ar milteliai – tai puikus būdas suteikti patiekalui skonio išvengiant druskos arba jos sumažinant. Aitriąją papriką barstykite pamažu ir dažnai ragaukite – visada galite įberti daugiau“, – sako maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė. Pasak jos, aitrioji paprika patiekalo skonį atskleis ne prasčiau negu druska. Beje, panašų efektą gali suteikti ir šlakelis citrinų sulčių – ypač salotose, žuvies ir vištienos patiekaluose.

Kitas druskos konkurentas yra gremolata – tradicinis Lombardijos prieskonių mišinys. „Šį derinį sudaro smulkintas česnakas, tarkuota apelsino ar citrinos žievelė ir smulkiai supjaustytos švelnios žolelės, pavyzdžiui, petražolės, bazilikai ar mėtos. Užbarstykite ant žuvies, paukštienos, makaronų ir ar ryžių patiekalų prieš pat patiekimą, kad skonis būtų ryškus ir šviežias. Traškūs džiūvėsėliai, riešutai ar sėklos dar labiau pagerina skonį ir suteikia tekstūros“, – atskleidžia Italijos regiono patiekalų paslaptį B. Baratinskaitė.

Druskos kaina – stabiliai žema

Vis dėlto įvairios prieskonių alternatyvos neištirpdo druskos populiarumo. Viena iš to priežasčių – nedidelė produkto kaina. Pavyzdžiui, vieno kilogramo akmens druskos kaina prekybos tinkle „Maxima“ kainuoja nuo 0,25 iki 0,37 euro. Daugiausia šios rūšies druskos atkeliauja iš Ukrainos. Natūraliai joje yra mažai jodo, tad gamintojai neretai praturtina produktą šiuo elementu, siekdami, kad jis niekuo nenusileistų jūros druskai.

Jūros druska į lietuvišką prekybos tinklą atgabenama iš vaizdingų jūrinių valstybių – Ispanijos, Kroatijos ir Slovėnijos. Daugiausia tai – smulki druska, todėl atseikėti gaminant ar valgant yra paprasta ir patogu. Visiškai natūralus produktas yra išlaikęs vertingiausius jūros vandens elementus. O šios druskos gamybos tradicijos – iš kartos į kartą perduodami standartai, žinios ir įgūdžiai. Vieno kilogramo jūros druskos pakuotės kaina „Maximos“ parduotuvėse nesiekia vieno euro.  

Himalajų druska į Lietuvą atkeliauja daugiausia iš Pakistano. Sklando legenda, kad vieną iš didžiausių druskos kasyklų pasaulyje šioje šalyje atrado Aleksandras Makedonietis, per savo žygį į Aziją 326 metų prieš Kristų. Pasakojama, kad imperatoriaus kariuomenei sustojus pailsėti, karvedžio žirgas ėmė laižyti akmenis – paaiškėjo, kad sūrūs luitai yra vertingų druskos klodų dalis.

B. Baratinskaitė pastebi, kad Lietuvoje Himalajų druska išpopuliarėjo palyginti neseniai – ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip lempos ar žvakidės. Neįprastą rožinę spalvą Himalajų druska įgyja dėl joje esančių magnio, kalcio, kalio ir kitų mineralų priemaišų. Tad išradingi virtuvės šefai rožinį mineralą neretai panaudoja patiekalų puošybai. Kaip ir kitos druskos, Himalajų druska gali būti maišoma su įvairiomis žolelėmis – kuriami originalūs prieskonių mišiniai. Pusės kilogramo pakuotės kaina „Maximos“ parduotuvėse prasideda nuo 0,69 euro.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Vištienai – įvairovė

Pasak prekybos tinklo "Iki" maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės,  vištiena išsiskiria tuo, kad švelnus jos skonis leidžia eksperimentuoti virtuvėje ir išbandyti įvairiausias kombinacijas – nuo švelnių, saldžiarūgščių iki skirtingo aštrumo patiekalų.

"Tai universali mėsa, iš kurios lengvai galite pagaminti skirtingus patiekalus, tad ir prieskoniai jai tinka patys įvairiausi. Ypač dera česnakai ir jų milteliai, o marinatui – druska ar laurų lapai. Mėgstantys Azijos virtuvę neapsieis be išraiškingųjų kalendrų, saldžiosios paprikos miltelių ir ciberžolės – pastarieji suteiks patiekalui ir ryškesnę spalvą", – teigia V.Juodkazienė.

Prie vištienos tinka įvairios žolelės – rozmarinai, bazilikai, raudonėliai, čiobreliai ar petražolės. Mėgstantiems pikantiškus patiekalus, maisto ekspertė rekomenduoja išbandyti dūmų skonį suteikiančią saldžiąją rūkytą papriką. Pagardinę patiekalą žaliųjų citrinų, apelsinų ar citrinų žievele, suteiksite jam gaivumo.

Jautienai – intensyvesni skoniai

Lyginant su kitomis mėsos rūšimis, jautiena pasižymi bene išraiškingiausiu skoniu, tad ir prieskonius jai geriausia rinktis intensyvesnius.

"Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jautiena reikalauja išskirtinių prieskonių, tačiau labiausiai prie jos dera kiekvienoje virtuvėje esantys svogūnai, česnakai ir malti juodieji pipirai. Pasigendantiems sodrumo rekomenduočiau Azijos virtuvės patiekaluose dominuojančias Kajeno paprikas, kurių aštrumas neužgožia mėsos skonio ir jį tik papildo. Marinatui ypač tinka saldžiosios paprikos milteliai", – pasakoja V.Juodkazienė.

Jautienai ruošti naudojamos ir įvairios žolelės: čiobreliai ir bazilikai suteiks gaivumo, o šalavijai – švelnumo. Jei gaminate Viduržemio jūros patiekalus ir naudojate raudonėlius, jį dėkite gaminimo pabaigoje, mat jis greitai praranda savo skonį.

Norintiems namiškius nustebinti išskirtiniu skoniu ir aromatu, maisto ekspertė rekomenduoja jautieną pagardinti kepiniams skirta kakava – žiupsnelis jos itin pravers maltos mėsos patiekaluose.

Kalakutienai – aštriau

Kaip ir vištienai, kalakutienai tinka įvairūs prieskoniai, tačiau ši mėsa yra šiek tiek intensyvesnio skonio, tad labiausiai prie jos dera pikantiški skoniai.

Pasak V.Juodkazienės, klasikiniu kalakutienos prieskoniu laikomi malti juodieji pipirai, norintiems išraiškingumo patiks aštresni kuminai ar aitriųjų paprikų dribsniai. Pastarieji, beje, ypač tinka, jei kalakutieną mėgstate patiekti su prancūzų pamėgta bulvių užkepėle – bulvių gratinu. O mėgstantiems kalakutienos patiekalus paskaninti žolelėmis maisto eskspertė rekomenduoja naudoti skonį praturtinančius šalavijus, rozmarinus ar čiobrelius.

Kiaulienai – saldumo poskonis

Kiauliena savo skoniu – tarsi aukso vidurys tarp išraiškingos jautienos ir švelnios vištienos.

"Dauguma prieskonių, naudojamų jautienai, tiks ir kiaulienai, nes receptuose šios mėsos rūšys neretai keičia viena kitą. Vis dėlto kiauliena yra saldesnė, tad su ja, pavyzdžiui, itin dera saldžiai aitrios kadagio uogos. Jei ruošiate kiaulienos patiekalą su obuoliais, pabandykite jį pagardinti cinamonu. Pikantiškesnių skonių mėgėjams rekomenduoju kiaulieną skaninti kmynais, imbierais, česnakais – jų aštrumas puikiai papildys šios mėsos saldumą", – sako V.Juodkazienė.

Iš žolelių prie kiaulienos labiausiai tinka šalavijai, suteikiantys švelnų ir ne per daug intensyvų skonį.

Namų gamybos prieskonių mišiniai

Prieskonių mišinys vištienai

– 1/2 šaukšto druskos,

– 1 šaukštas česnakų granulių,

– ¼ šaukšto maltų juodųjų pipirų,

– 1 šaukštas saldžiosios paprikos miltelių,

– 1/2 šaukšto ciberžolės,

– 1/2 šaukšto svogūnų miltelių,

– 1/2 šaukšto garstyčių miltelių,

– ¼ šaukšto džiovintų čiobrelių,

– 1/2 šaukšto džiovintų raudonėlių,

– ¼ šaukšto džiovintų bazilikų,

– ¼ šaukšto džiovintų rozmarinų.

Sumaišykite visus prieskonius, laikykite juos sandariame inde ir tamsioje vietoje iki trijų mėnesių.

Prieskonių mišinys jautienos didkepsniams

– 1 šaukšas maltų juodųjų pipirų,

– 2 šaukštai jūros druskos dribsnių,

– 1,5 šaukštelio svogūnų miltelių,

– 1 šaukštas česnakų miltelių,

– 2 šaukšteliai kuminų,

– 1 šaukštelis Kajeno paprikų.

Sumaišykite visus ingredientus, laikykite juos sandariame inde ir tamsioje vietoje iki pusės metų. Šio kiekio užteks 4–6 didkepsniams.

„Vienas svarbiausių garnyrų ingredientų – tai prieskoniai. Geras prieskonių pasirinkimas net ir visai paprastą ar įprastu tapusį patiekalą gali paversti, rodos, dar neragautu skanėstu. Tradiciškai tarp mūsų pirkėjų populiariausi įvairių rūšių pipirai, tačiau viso tinklo parduotuvėse pirkėjai gali rinktis ir iš dar daugiau nei 500 skirtingų pavadinimų prieskonių. Rekomenduoju juos naudoti saikingai, tačiau drąsiai mėginti naujus“, – dalinasi „Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Naminis bolivinių balandų garnyras

Reikės: 350 g (pakelio) bolivinės balandos, aliejaus kepimui, poros skiltelių česnako, apie 200 g pievagrybių, 1 vnt. brokolio, pakelio (400 g) šaldytų žirnelių, sojų padažo bei persilado ar kitokių žolelių prieskonių.

„Bolivinės balandos kruopas išvirkite. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir sudėkite smulkintą česnaką, smulkintus pievagrybius, smulkintą brokolį bei šaldytus žirnelius. Nepamirškite pamaišyti, kad neprisviltų. Viskam iškepus apšlakstykite sojų padažu ir visą keptuvės turinį sumaišykite su išvirta bolivine balanda bei prieskoniais, tada išjunkite ugnį. Paruoštą garnyrą galite dar pagardinti citrinos sultimis“, – teigia A. Poleninas.

Bulvės su sūriu ir rozmarinu

Reikės: 8 vidutinio dydžio bulvių, pusės stiklinės išlydyto sviesto, žiupsnelio druskos ir pipirų, 2/3 stiklinės tarkuoto čederio sūrio, 1/3 stiklinės tarkuoto parmezano sūrio, žiupsnelio džiovintų rozmarinų, aitriųjų paprikų miltelių.

„Įkaitinkite orkaitę iki 220°C. Aštriu peiliu atsargiai įpjaukite bulves kuo plonesnėmis vertikaliomis skiltelėmis, neperpjaudami jų iki galo. Ištepę skardą aliejumi, įdėkite bulves, apšlakstykite ištirpdytu sviestu, paskaninkite druska ir pipirais. Kepkite bulves apie 50 min. arba tol, kol jos suminkštės. Galiausiai apibarstykite bulves įvairiais sūriais, aitriosios paprikos milteliais ir rozmarinu, ir pakepkite dar 5 min. tam, kad sūris išsilydytų. Skanaus!“, – pasakoja ekspertas.

Skrudinti avinžirniai

Reikės: 2 skardinių konservuotų avinžirnių, alyvuogių aliejaus, žiupsnelio jūros druskos, žiupsnelio saldžiųjų pipirų, žiupsnelio maltos ciberžolės ir aitriosios paprikos miltelių.

„Įkaitinkite orkaitę iki 200°C. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi. Nuplaukite avinžirnius, nusausinkite ir sudėkite juos ant kepimo popieriaus. Skrudinkite orkaitėje apie 15 min. Ištraukite, apibarstykite druska, prieskoniais, apšlakstykite aliejumi. Įdėkite į orkaitę dar 15 min., tuomet išjunkite orkaitę ir luktelėkite dar 15 min. prieš patiekdami, mat taip avinžirniai taps dar traškesni“, – pataria A. Poleninas.

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė teigia, kad pirmąjį birželio sekmadienį tėčius ir senelius malonu nustebinti ne tik gėlės žiedu, bet ir įdomia knyga, žvejybos reikmenimis, darbo įrankių komplektu, automobilio priežiūros priemonėmis ar prieskonių rinkiniu.

Tradicinei birželio šventei dovanų ieško ir atžalos, ir žmonos. Dažnai į parduotuves susirenka jungtinės šeimos narių pajėgos – kiekvienas turi savo nuomonę, ką geriausia dovanoti tėčiui, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai siūlo pasidairyti penkiuose prekių skyriuose, kuriuose tikrai bus paprasta išsirinkti tai, kas labiausiai pradžiugins tėtį – ir tą, kuris mėgsta meistrauti garaže, ir tą, kuris kuria šedevrus virtuvėje.

„Norint išrinkti tinkamą dovaną, teks atidžiau stebėti, ką žmogus, kurį norite pasveikinti, jau turi, ko trūksta, o apie ką svajoja“, – sako V. Drulienė.

Prekės automobiliui geriausiai tiks tiems, kuriems automobilis – gyvenimo būdas. Naujas kvapas, įvairūs valikliai ar purškiamas vaškas – bet kuris automobilis gali sublizgėti vasaros saulėje. 

Darbo įrankiai vyrams yra tarsi meditacijos priemonė, ypač jeigu šeimos galva visą dieną praleidžia biure. Sumeistrauti ką nors šaunaus, pataisyti sulūžusį daiktą ir pagražinti namų aplinką – uždaviniai, įkvepiantys dažną tėtį. Be to, juk į darbų komandą galima įtraukti ir vaikus – išmokyti juos vertingų įgūdžių ir savarankiškumo. „Jeigu esate nusprendę, kokią pinigų sumą skirsite dovanai, sukomplektuoti rinkinį iš atskirų įrankių bus išties paprasta. Apskritai, įvairių formų atsuktuvai, replės ir raktai yra pagrindiniai įrankiai, kurių dažniausiai prireikia namuose. O tokių įrankių mūsų asortimente net apie 250. Dauguma jų yra itin universalūs ir patogūs, o kainos – labai palankios“, – teigia V. Drulienė.

Žūklės reikmenys iškart padiktuoja scenarijų puikiam savaitgaliui gamtoje. „Pavasarį atgijo sukriukių, voblerių, guminukų ir pavadėlių paklausa. Žvejai apsirūpina ir prekėmis, skirtomis karšių, karpių ar lynų žūklei – svarelių, šėryklėlių, įvairių jaukų pardavimai šiuo metu jau įsibėgėjo. Prie dovanos pridėkite ir žvejo bilietą, taip bus sukurtas visas žvejui būtinas komplektas“, – dėsto V. Drulienė.

Įvairūs prieskoniai pradžiugins tėtį, kuris labiau mėgsta žuvį kepti, o ne traukti iš ežero gelmių. „Dalis tėvelių yra puikūs virtuvės virtuozai ir tiesiog mėgaujasi stebėdami, kaip kepsninėje čirška kepsnys arba orkaitėje kyla pyragas“, – teigia V. Drulienė. Lentynose galima rasti nuo labai paprastų prieskonių, pavyzdžiui, juodųjų pipirų, iki išties egzotinių – kuminų, šafrano ar uoginės paprikos. Paskaitinėkite, kokios mados ir tendencijos vyrauja, įvertinkite, kokius patiekalus gaminti mėgsta tėtis ir nustebinkite neįprastu prieskonių deriniu.

Knyga – puiki galimybė pasinerti į įspūdingą kelionę. „Tėčiui dovanojama knyga nebūtinai turi būti istorinis romanas apie karą ar įtampos kupinas trileris. Galbūt jam puikiai tiktų ir graži pasakų knyga, kurią jis galėtų skaityti vaikams prieš miegą. Juk kartu praleistas laikas yra pati didžiausia dovana“, – teigia  V. Drulienė.

Pasak Gian Luca Demarco, 2018-uosius dar galima būtų vadinti sveiko ir namuose gaminto maisto metais. Y ir Z kartos atstovai itin didelį dėmesį skiria maisto sudėčiai ir kokybei, todėl gaminti namie pamėgo ir jaunimas.

„Itališka virtuvė mums asocijuojasi su gardžiai kvepiančiais namais, klegančiais šeimynykščiais ir burnoje tirpstančiais patiekalais. Tačiau kartu ji yra „pasaulio virtuvė“, kiekvieną sezoną įgyjanti unikalių prieskonių ir ingredientų atspalvių pagal to sezono tendencijas. Ne išimtis ir ši vasara, kuri džiugins mus neįprastos formos makaronais, polpette mėsos kukuliais, balzamiko actu su kiek neįprastais spanguolių, apelsinų skoniais bei natūralių žolelių prieskonių mišiniais,“ –  sakė šefas.

G. L. Demarco dalinasi itališko maisto tendencijomis, į kurias visi maisto mylėtojai turėtų atkreipti dėmesį.

Netradiciniai ir įdomūs makaronai

Mes visi mylime makaronus: spagečius, penne ar fusilli, tačiau šiemet populiarumą įgauna ir kiti, netradiciniai, regioniniai itališkų makaronų variantai. Pavyzdžiui, candele arba ziti makaronai, kurie turi „tuščiavidurę“ formą, rašoma pranešime spaudai.

„Per pastaruosius porą metų makaronų patiekalų populiarumas buvo kritęs, nes porcijos didėjo, o žmonės vis labiau ėmė skaičiuoti kalorijas. Tačiau šiandien populiarėja ir sveikesnės šio itališko patiekalo versijos. Tai lemia makaronų grįžimą į populiariausiųjų gretas, pavyzdžiui, Londone atsiranda vis daugiau specializuotų itališkų makaronų restoranų ar iniciatyvų“, – teigė šefas.

Natūralūs prieskoniai

Itališka virtuvė neįsivaizduojama be prieskoninių žolelių, kurios pagardina kiekvieną patiekalą. Šiandien populiarėja įvairūs prieskonių mišiniai, kurie pasižymi natūralia sudėtimi ir yra iš ingredientų, kurie gerai pažįstami kiekvienam mėgstančiam gaminti.

„Ši tendencija atsispindi ir Lietuvoje, pavyzdžiui vieni prieskonių gamintojai pristatė prieskonių mišinių seriją su stambesniais džiovintų daržovių, prieskoninių žolelių gabaliukais ir žiupsneliu jūros druskos. Juose naudojami tik visiems gerai pažįstami ingredientai, tokie kaip rozmarinai, česnakai ar paprikos. Tarp populiariausių prieskonių šį sezoną bus ir įvairios sėklos, tokios kaip chia, kanapės ar linų sėmenys. Būtent šie ingredientai dominuoja vasaros populiariausiųjų sąraše“, – prieskonių tendencijas vardijo virtuvės šefas.

Įvairių skonių balzamiko actas

Gardinti patiekalus balzamiko actu darosi vis labiau madinga. Šis patiekalų gardinimo būdas dažnai pakeičia riebius majonezinius padažus. „Populiarėja tokios balzamiko acto variacijos kaip granatų, braškių ar net apelsinų balzamikas, kuris ypač tiks gardinant vasariškus patiekalus“, – sako G. L. Demarco.

Nduja pasta

Ndujos dešra arba kitaip – pasta – vis dažniau sutinkama įvairiuose makaronų ir picų patiekaluose restoranuose visame pasaulyje. Anot G. L. Demarco, ji bus madinga šią vasarą ir Lietuvoje. „Nduja – kiek kitokio tipo dešra, negu mums įprasta sutikti lietuviškoje virtuvėje: ji gali būti ir tepamos konsistencijos. Todėl ji labai universali ir tinkama įvairiems patiekalams, net ir salotoms“, – teigia virtuvės šefas.

Mėsos kukuliai

Mėsos kukuliai – tai maisto tendencija, kuri itin išryškėjo dėka populiarėjančio gatvės maisto. Tačiau šią vasarą mėsos kukulius sutiksime ne tik su įprastu pomidorų padažu, bet ir tokiuose patiekaluose kaip picos, lazanijos ar net salotos.

„Viena labiausiai populiarėjančių mėsos kukulių rūšių – polpette. Tai yra didžiuliai itališki mėsos kukuliai, kuriais galima mėgautis pietums ar vakarienei, integruojant juos tiek sumuštinyje, tiek ir makaronų ar ryžių padaže. Tad nuo šiol mėsos kukuliai – kur kas daugiau nei tik spagečių padažo ingredientas“, – teigia itališkos virtuvės šefas.

Daržovės ir dar kartą daržovės

Kartu su sveikos gyvensenos kultu, šį sezoną itin madingi patiekalai tik iš daržovių ir augalinių ingredientų. Šio sezono maisto madų tendencijų esmė –  grįžti prie natūralesnės mitybos, kurioje dominuoja šviežios daržovės, vaisiai, natūralūs produktai ir kuo mažiau perdirbto maisto.

„Vienas ryškiausių ingredientų, kurio populiarumas neketina trauktis ir šią vasarą – avokadas. Jį sutiksime ne tik gardinant salotas, bet ir ruošiant makaronų padažus ar net desertus. Tai labai universalus produktas, galintis pakeisti daugeli kitų mums įprastų skonių“, – avokado subtilybes vardija G. L. Demarco.

Itališkų salotų receptas kitaip

Šefas Gian Luca Demarco pristato gardų nesunkiai namuose pagaminamo patiekalo – salotų su nduja, avokaidais, balzamiku –  receptą, kuris į virtuvę atneš gurmaniškus itališkos vasaros skonius bei kvapus.

Salotos su NDUJA (4 porcijos)

Salotoms reikės:

Nduja pasta – 1 pakuotė

Romaninės salotos – 200 g

2 avokadai

Raudonų pomidoriukų – 200 g

Balzamiko acto

„Maggi“ Persilado prieskonių mišinio.

Gaminimas. Salotas nuplauname ir išdžioviname. Avokadą pjauname pusiau, išimame kaulą ir šaukštu išskobiame vidų, supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Pomidoriukus pjauname į keturias dalis. Viską dedame į lėkštę, apšlakstome balzamiko actu, pabarstome „Maggi“ Persilado prieskonių mišinio ir dedame nduja, suplėšytą mažais gabaliukais.

Kasdieniu maršrutu – į Rusiją

– Papasakokite apie savo kilmę.

– Mano tėvukas pasirinko mamos pavardę. Iš tikrųjų jis yra vietinis lietuvis. Tokia paini šeimos istorija – kadangi senelis paliko šeimą ir niekuo nepadėjo, tėvas atsisakė jo pavardės. Šiaip turėjau būti Klapatauskas.

– O pats užaugote Klaipėdoje?

– Nenoriu girtis, bet esu iš Nidos. Kuršis. Pažįstu kiekvieną šio krašto medį ir krūmą. Dabar su žmona Vilija gyvename Ginduliuose, todėl Nidoje būnu retokai. Nėra kada. Nuvažiuojame tik tėvų aplankyti arba papoilsiauti. Kadangi užaugau Nidoje, man atrodo, kad tai labai romantiškas ir įdomus miestelis. Žinau begalę gražių vietų ir jas parodydamas vis dar nustebinu draugus iš Vilniaus.

– Vidurinę mokyklą irgi baigėte Nidoje?

Įsivaizduokite, per lietų, sniegą ar audrą stabdai mašinas, kad pasiektum mokyklą.

– Taip susiklostė, kad mokiausi visai kitoje šalyje. Šalia Nidos yra Rusijos siena. Tėvukas mane kiekvieną dieną vežiodavo 25 kilometrus į Rybačio kaimą, nes Nidoje rusiškos mokyklos nėra. Būdamas mažas vaikas dėl to patirdavau daug nuotykių – įsivaizduokite, per lietų, sniegą ar audrą stabdai mašinas, kad pasiektum mokyklą. Paskui atsirado muitinės. Turėjau tokį dokumentuką, paskui ir jo nebereikėjo, nes per daug metų muitininkai mane įsiminė.

– Turbūt buvote ne vienintelis toks vaikas, kasdien traukdavęs mokytis į Rusiją?

– Kol veikė karinė rusų bazė, važiuodavo ir kariškių vaikai, taip pat keli vaikai iš Preilos. Vidurinė mokykla buvo įsikūrusi Rybačio, arba Rasytės, žvejų kaimelyje. Anksčiau jis turėjo vokišką pavadinimą "Rossitten", mat kažkada toje vietovėje buvo kuršių žvejų gyvenvietė, kuri dėl slenkančio smėlio perkelta kitur.

– Ko gero, dabar ta vieta gerokai pasikeitusi?

– Nelabai. Vienas žmogus pasakojo, kad dauguma gyventojų prasigėrė arba pabėgo. Neseniai mačiau internete įkeltas nuotraukas, tai atrodo niūrokai. Nors pats ten nebuvau nuo 1996-ųjų, akivaizdu, kad situacija panaši. Gal atsirado vienas kitas naujesnis namas, pastatytas iš didmiesčio atvažiavusių žmonių. Baigęs mokyklą Rybačio kaime įstojau į LCC tarptautinį universitetą Klaipėdoje ir pagal specialybę esu anglų kalbos mokytojas. Šalia to dar mokiausi ir verslo administravimo. Taip Klaipėda tapo mano miestu, universiteto gyvenimas man irgi patiko. LCC propaguoja truputį kitokią krikščionybę, jie yra gyvi krikščionys, todėl mums, studentams, įskiepijo teisingas vertybes, netradicinį mąstymą, atjautą kitiems, toleranciją.

Apie "vagių" mėsą

– Vis dėlto anglų kalbos mokytoju netapote. Kuo užsiimate?

– Jau trylika metų dirbu naftos dujų gavybos srityje. Pradėjau būdamas 25-erių. Šiuo metu turime projektą Anglijoje, prieš tai buvau Danijoje, Olandijoje, skraidau po visą pasaulį. Dirbu tarptautinėje kompanijoje, todėl bet kuriuo metu mane gali išsiųsti į kitą tašką. Mano kolegos – anglai, škotai, danai, norvegai, lenkai, vienas buvo ir iš Naujosios Zelandijos. Tris savaites dirbame, tris ilsimės. Anksčiau, kol Lietuvoje buvo litai, atrodė, kad uždirbu labai didelius pinigus, bet įvedus eurą teko įprasti skaičiuoti. Parduotuvėje jau užmetu akį į kainas. Man atrodo, kad lietuviai dar nelabai supranta euro vertės, perka viską iš eilės. Nors ir skundžiasi, kad neturi pinigų, per šventes "Akropolį" šluoja pilnais vežimais. Mano darbe gerai tai, kad turiu daug laisvo laiko – pusę metų dirbu, ir pusę ilsiuosi, tad faktiškai gyvenu Lietuvoje.

– Dirbate su įvairių tautybių žmonėmis. Ar tie kultūriniai skirtumai labai jaučiami?

– Rytų ir Vakarų Europos žmonės savo mentalitetu skiriasi kaip diena ir naktis. Be to, šioje pramonėje išsilavinusių darbuotojų – labai mažai. Atvykęs iš pradžių nė nesupratau jų anglų kalbos. Atrodė keista – nors universitete išverčiau knygą iš anglų į lietuvių kalbą, vis tiek nesusikalbėjau su darbininkais. Juokas pro ašaras. Ir pats darbas čia gana pavojingas, štai prieš porą savaičių vienas žmogus netyčia nusikirto pirštus, pasitaiko ir mirčių.

– Jūsų šeima – Lietuvoje. Ar toks darbo rimtas ir blaškymasis po užsienį nevargina?

– Dėl to ir nutariau atidaryti savo mėsos parduotuvę. Be to, ir amžius toks, kad norisi sėslumo. Pastebėjau, kad Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, didelė paklausa, nes čia nėra specializuotos mėsos, prieskonių, kepimo įrankių parduotuvės. Pas mus bus prekiaujama viskuo, kas susiję su kepsniais – nuo degtukų iki "wagyu" jautienos.

– O kas yra toji "wagyu" jautiena?

– Lietuviškai geriau skambėtų "vagių". Jei rimtai, tai išskirtinė marmurinės jautienos rūšis iš Japonijos. Šios japoniška mėsos kilogramo kaina siekia 500 eurų ir daugiau. Ko gero, tai pati brangiausia marmurinė jautiena pasaulyje. Turėsime ir pigesnių variantų – australiškos "wagyu". Ji irgi visai skani. Žmonės parduotuvėje ras mėsos iš viso pasaulio pagal savo finansines išgales ir norus. Bus netgi zebro, krokodilo ar stručio kepsnių. Patys papasakosime apie mėsą, atvažiuos "grilio" gamintojai. Kai kurie nė neįsivaizduoja, kokia tai plati sfera. Dauguma mūsų žmonių težino išpjovą, nugarinę ir dar šonkaulius, nors steikų rūšių yra begalė. Tilžės turguje įsikūrusi parduotuvė vadinsis "AK Smith's Grill and Bbq Shop", išvertus iš anglų kalbos "smith" reiškia kalvis, taip mane vadino universitete. Žmogus, kūręs logotipą, yra mano buvęs kambario draugas iš universiteto laikų.

Mokėsi iš geriausiųjų

– Kada pradėjote domėtis maisto gaminimu ir kur to mokėtės?

– Maždaug trisdešimties, nors pats pradėjau gaminti sau maistą nuo šešiolikos, kai vienas apsigyvenau Klaipėdoje. Neturėjau kito pasirinkimo. Esu savamokslis. Juk šiandien internetas – visagalis, ten daug informacijos, videomedžiagos, kaip paruošti vieną ar kitą patiekalą. Tik aš niekada nekopijuoju. Iš kitų receptų gaunu įkvėpimo ir interpretuoju, visada įdėdamas dalelę savęs. Daug sužinojau iš Jamie  Oliverio, jo knygų, laidų, taip pat Jamie mokytojo italo Gennaro Contaldo. Būdamas vaikas stebėdavau tėvus, jie turi restoraną Nidoje, ten irgi yra keli mano patiekaliukai. Šeimoje visi turime tą geną – mano močiutė prieš karą tarnavo vokiečiams Karaliaučiuje, buvo šeimininkėlė, skaniai gamina ir abu broliai. Dar nedrįstu vadintis šefu, nes tikrieji profesionalai ant manęs supyktų. Esu šeimininkėlis. Draugai vis ragina atsidaryti savo restoraną, bet puikiai suvokiu, kokia didelė tai rizika. Mažoje Klaipėdoje esi pasmerktas nesėkmei. Miesto centre pastačius "Akropolį" senamiestis buvo visiškai sužlugdytas. Vieni tik apribojimai ir kontrolė. Bet kas čia žino, jei gerai seksis, gal ateityje ir atidarysime kokį barbekiu restoranėlį.

– Turite ir savo tinklaraštį "Kur skanu Klaipėdoje". Tai kurgi skanu?

– Gaila, neturiu laiko normaliai tuo užsiimti. Kartkartėmis parašau kokį komentarą, bet negaliu teigti "skanu" ar "neskanu", juk visų mūsų skoniai labai skirtingi. Todėl pakomentuoju tik bendrais bruožais, tarkime, apie aptarnavimą, maisto pateikimą ar apie pačią vietą. Taip pat feisbuke turime tokią "grilininkų" grupę "Lithuania Grilling and Smoking", vienijančią apie 12 tūkstančių narių. Esame savotiška sekta – kepame mėsą, draugiškai dalijamės receptais, patarimais. Pastebėjau, kad klaipėdiečiai mėsą siunčiasi iš Vilniaus, Kauno. Tada ir kilo mintis, kad tokia parduotuvė galėtų atsirasti ir Klaipėdoje.

– Pats gaminate ir prieskonius.

– Maišau prieskonius pagal savo receptus jautienai, vištienai, kiaulienai, žuviai, neseniai atsirado ir prieskoniai plovui. Toliausiai mūsų gaminiai yra nukeliavę į Australiją. Juos mėgsta ir amerikiečiai, norvegai, olandai, vokiečiai. Prieskoniai parduodami ir Lietuvos parduotuvėse. Žaliavas perku iš didmenininkų, turiu atitinkamas patalpas, kuriose dirbame. Dabar intensyviai ruošiamės parduotuvės atidarymui. Labai padeda žmona Vilija, kol buvau išvažiavęs, ji tvarkė visus "popierizmus", susijusius su parduotuvės atidarymu. Lietuvoje kažkodėl keliami labai dideli reikalavimai. Daugiau painiavos nei aiškumo. Kitose Europos šalyse tokių griežtų taisyklių nerasi. Lietuvos biurokratai ieško ne kaip padėti žmogui, o kaip jam pakenkti. Vadovaujantis tokia politika galima "atmušti" visą norą ką nors daryti.

Vizitinė kortelė

Gimė 1979 m. gruodžio 13 d. Nidoje.

Baigė LCC tarptautinį universitetą.

"AK Smith’s Grill and Bbq Shop" parduotuvės įkūrėjas.

Vedęs, žmona Vilija.

Tyrimais įrodyta, jog prieskoniai ir įvairios žolelės išties turi tiesioginį teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pavyzdžiui: šalavijas padeda stiprinti atmintį, gerina nuotaiką. Prieskoniai, pavyzdžiui, česnakai, karis, imbieras ir aitrieji pipirai vaidina svarbų vaidmenį mažinant vėžio tikimybę, taip pat įrodyta, jog imbieras, rozmarinas, ciberžolė, juodasis kmynas, cinamonas turi priešuždegiminių savybių, cinamonas taip pat gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Štai populiariausių prieskonių TOP 8, kurie ne tik padės Jūsų gaminiams suteikti naujų, pikantiškų skonių, bet ir sustiprins imunitetą bei padės išlaikyti puikią savijautą. Prieskonius pristato „Eastanbul“ maisto prekių parduotuvė.

1. Žagrenis

Kilmės šalis: Turkija

Žagrenis – tamsiai raudonos spalvos džiovintos, smulkintos, švelniai rūgštaus skonio uogos. Šis prieskonis dažnai naudojamas Viduržemio jūros regiono ir Vidurio Rytų virtuvėse. Dėl savo savybės suteikti patiekalams rūgštų poskonį, žagrenis nuo seno buvo naudojamas vietoje citrinos arba acto. Tinka pagardinti žuvies, vištienos patiekalams, galima jį naudoti salotose vietoje citrinų sulčių, sumaišytas su natūraliu jogurtu šis prieskonis padeda paruošti pikantišką padažą kebabams ar šašlykams, tinka pabarstyti ant humuso.

2. Ceilono cinamono lazdelės

Kilmės šalis: Šri Lanka

Ceilono cinamonas – aukščiausios kokybės prieskonis, retesnis bei brangesnis nei paprastos cinamono lazdelės, gaunamas iš vidinės tropinių cinamono medžių žievės. Dėl savo saldaus, pikantiško skonio Ceilono cinamonas yra plačiai naudojamas konditerijoje, pudingų, kremų, šokolado ar kitų desertų gamyboje. Jo taip pat dedama į karštus gėrimus (kavą, arbatą), padažus, juo barstomi vaisiai ar net gardinami pikantiški, mėsos ir žuvies patiekalai, troškiniai, sriubos.

Ar žinojote, jog šis išskirtinio skonio prieskonis yra ir puikus antioksidantas? Viename arbatiniame šaukštelyje cinamono antioksidantų kiekis tolygus pilnam puodeliui granatų sulčių arba ½ puodelio mėlynių.

Cinamonas gali būti naudojamas kaip natūralus konservantas –  jis padeda maistui ilgesnį laiką išlikti šviežiam, saugo vaisius bei daržoves nuo oksidacijos sukeltų maisto produktų spalvos ar skonio pakitimų. Cinamone gausu junginių, vadinamų polifenoliais. Šie junginiai padeda reguliuoti cukraus kiekį mūsų kraujyje, tad šis prieskonis naudingas žmonėms, sergantiems diabetu. Ceilono cinamone taip pat gausu mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, mangano, geležies, cinko, magnio, vitamino A bei antioksidantų. Dėl šių savybių prieskonis dažnai naudojamas tiek liaudies, tiek tradicinėje medicinoje.

GC Libraries Creative Tech Lab/Unsplash nuotr.

3. Ciberžolė

Kilmės šalis: Turkija

Dėl išskirtinės geltonos spalvos, pikantiško aromato bei ryškaus skonio ciberžolė yra neretai vadinama „prieskonių karaliene“. Ji itin tinka pagardinti ryžių, bulguro kruopų bei daržovių patiekalams.

Šiame prieskoniniame augale gausu baltymų, maistinių skaidulų, niacino, kalcio, vario, geležies, kalio, magnio, cinko bei C, E ir K vitaminų. Dėl savo vertingos sudėties ciberžolė nuo seno yra naudojama įvairioms sveikatos problemoms spręsti, turi antioksidacinių savybių, saugo nuo senėjimo.

Sustiprinti imunitetui rekomenduojama kas rytą, prieš valgį išgerti po stiklinę karšto vandens su keliais šaukšteliais ciberžolės miltelių.

4. Šafranas

Šafranas – tai gurmanų aukštai vertinamas prieskonis, gaunamas iš aromatingų daržinio kroko purkų. Brangiausias pasaulyje prieskonis yra malonaus, švelnaus aromato ir suteikia patiekalams ryškiai geltoną spalvą. Jis naudojamas saldumynams, ryžių, žuvies patiekalams pagardinti, gėrimams aromatizuoti, gali būti naudojamas arbatai, o prieskonio aromatas geriausiai atsiskleidžia įbėrus jį į šiltą (bet ne karštą) patiekalą, gėrimą. Šafranas dėl savo vertingųjų savybių – jame gausu flavonoidų, karotino, vitamino B1 ir B2 – yra vartojamas medicinoje, o dėl ryškaus, malonaus kvapo naudojamas parfumerijoje.

5. Harisa

Kilmės šalis: Turkija

Harisa – tai įvairių prieskonių mišinys, kurį sudaro malta aitrioji paprika, maltos kalendros sėklos, malti kmynai, česnako granulės, malta saldžioji paprika, druska. Tinka pagardinti mėsai, sriuboms, daržovių troškiniams, kuskusui, humusui ir net greitojo maisto patiekalams, natūraliam jogurtui, puikiai tinka avienos patiekalams.

6. Juodosios paprikos dribsniai (Urfa Isot)

Kilmės šalis: Turkija

Juodosios paprikos dribsniai (Urfa Isot) – unikalus prieskonis, gaminamas iš lėtai orkaitėje išdžiovintų paprikos pipirų, turintis ryškų, dūminį skonį su citruso užuominomis. Juodosios paprikos dribsniai puikiai tinka pabarstyti ant salotų, žuvies, mėsos ir paukštienos patiekalams pagardinti.

7. Tonkos pupelės

Kilmės šalis: Brazilija

Tonkos pupelės vartojamos saldiems kepiniams, desertams paskaninti, kremams, ledams, sirupams gaminti. Patiekalams šios pupelės suteikia vanilės kvapą.

Yra keli šių pupelių naudojimo būdai: jas galima patarkuoti į gaminį arba pavirti piene, grietinėlėje arba vandenyje. Virti reikėtų apie 10 minučių, kol pupelės suteiks skysčiui savo aromatą, vėliau kvapnų pieną ar vandenį naudoti ruošiant įvairius patiekalus, desertus. Taip vieną pupelę galima virti iki 10 kartų.

8. Malta, saldi, rūkyta paprika

Kilmės šalis: Kinija

Šis prieskonis dažniausiai vartojamas su žuvies, mėsos ir paukštienos patiekalais – troškiniais, sriubomis, taip pat pomidorų padažų gamyboje, ispaniškai paeljai pagardinti. Prieskonis patiekalams suteikia specifinį dūmo aromatą.

Ir visai be reikalo: sauja šviežių prieskoninių žolelių skonių gausa ne tik praturtina kasdienius ar šventinius patiekalus, bet ir papildo organizmą vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, lietuvių mėgstamų 100 g petražolių turi maždaug dvigubą vitamino C paros normą.

Šviežios salotos, špinatai, krapai, salierai, rūgštynės ir kitos prieskoninės daržovės turi B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų, taip pat organinių rūgščių, cukraus ir aromatinių medžiagų. Kai kurie prieskoniai, pavyzdžiui, garstyčios ir kmynai, maistingųjų savybių neturi, bet jie padeda išskirti skrandžio sultis, pagerina apetitą.

„Svogūnai, svogūnų laiškai, česnakai, krapai, petražolės populiariausiomis prieskoninėmis žolelėmis išlieka visus metus, jų nuperkama daugiau nei visų kitų prieskoninių žolelių kartu sudėjus, rodo pastarųjų kelerių metų pardavimų duomenys“, – teigia Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.

Per šiuos metus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, labiausiai augo svogūnų (33 proc.), ekologiškų svogūnų (57 proc.), daigų ir želmenų (28 proc.), ekologiškų prieskoninių daržovių (27 proc.), česnakų (7 proc.) paklausa.

Iš kitų prieskoninių žolelių lietuviai taip pat labai vertina mėtas, kalendras, rozmariną, čiobrelį, raudonėlį, šalaviją, citrinžolę.

Virtuvė – vieta eksperimentams

Nuo spalio iki gruodžio – populiariausi svogūnai ir krapai, taip pat nuperkama daug petražolių, kalendrų, mėtų, bazilikų, rozmarinų. „Pastarnokai, pankoliai, valgomosios gelteklės, perilės – tai tik keletas naujovių, kurias lietuvių skonio receptoriai dar tik atranda“, – sako V. Drulienė.

„Lietuvių pamėgta silkė su svogūnais – toli gražu ne vienintelis sveikas ir skanus patiekalas, kurį nesudėtinga pasigaminti ir žiemą“, – sako Aidas Poleninas, lietuviško prekybos tinklo maisto gamybos departamento vadovas.

Gardžią silkės mišrainę pasigaminsite sumaišę silkę su sūru ir majonezu bei pagardinę krapais arba petražolėmis ir svogūnų laiškais. Beje, šią mišrainę galima naudoti ir kaip užtepėlę ar įdarą sluoksniuotos tešlos pyragėliams.

Pusryčiams, netikėtam svečių vizitui ar tiesiog užsimanius skaniai užkrimsti puikiai tiks sumuštiniai su lašiša ir žalumynais. Ant prancūziško batono užtepkite sviesto, uždėkite gabalėlį sūdytos lašišos, griežinėlį citrinos ir žiupsnį šviežių krapų, o gal ir visą žalumynų puokštę – krapų, petražolių, kalendrų.

Manėte, kad čiobreliai tinkami tik arbatai? Mėgstantys sukiotis virtuvėje žino, kad šios žolelės suteikia nuostabų skonį ir aromatą vištienos patiekalams. Greitą ir nesunkiai paruošiamą marinatą vištienai pasigaminsite sumalę 15 g čiobrelių, porą skiltelių česnakų, įspaudę mažos citrinos sultis, du šaukštelius medaus ir tiek pat alyvuogių aliejaus. Valanda marinavimosi, pusvalandis orkaitėje – ir patiekalas paruoštas.

Kalendra – viena naudingiausių žolelių rudenį, tad ją mėgstantiems specialistai siūlo pasigaminti prie beveik visko tinkantį padažą. Reikia sukapoti šviežias kalendras, aitriąsias paprikas arba įberti maltų Kajeno pipirų, česnakus, negausiai užpilti alyvų aliejumi ir laikyti šaldytuve. Padažas tinka ir ant kepsnio, ir į sriubą ar troškinį, juo galima pagardinti ir rytinę grikių ar bolivinių balandų košę.