„Sparčiai augant gyventojų skaičiui Vilniuje, tampa neišvengiama plėsti medicinos paslaugų infrastruktūrą ir gerinti jos prieinamumą. Naujame ligoninės korpuse bus galimybė atlikti daugiau įvairaus tipo operacijų, moderniai įrengtose intensyviosios terapijos patalpose bus galima hospitalizuoti daugiau pacientų, atsiras daugiau hemodializės vietų“, – pranešime cituojama Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Nurodoma, jog daugiau kaip 3,5 tūkst. kvadratinių metrų užimsiančiame pastate bus įrengta dešimt operacinių, įkurti nauji intensyviosios terapijos skyriai su 20 reanimacijai skirtų lovų. Taip pat atsidarys naujas hemodializės poskyris, kuriame bus 19 lovų dializuojamiems pacientams.

Sparčiai augant gyventojų skaičiui Vilniuje, tampa neišvengiama plėsti medicinos paslaugų infrastruktūrą ir gerinti jos prieinamumą.

Į naujas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės operacines pacientai pateks iš esamo pastato per naują jungtį, o reanimacijos skyriai bus apjungti ir perkelti į naują pastatą, kur planuojama įrengti 18 reanimacijai skirtų lovų, pažymima pranešime.

Taip pat suprojektuotame korpuso pastate numatyti penki aukštai su rūsiu, jame bus įrengtos medikams skirtos poilsio ir persirengimo erdvės.

„Rengdamiesi Antakalnio ligoninės priestato statybai, glaudžiai bendradarbiavome su ligoninės vadovais ir medikais, kad projektas atitiktų jų lūkesčius ir naujos patalpos būtų patogiai pritaikytos tiek pacientams, tiek darbuotojams, tiek ligonius lankantiems artimiesiems“ – teigia projektą valdančios „Vilniaus vystymo kompanijos“ vadovas Saulius Barauskas.

Naująjį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priestatą statys ir patalpas pacientams pritaikys konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Jungtiniai Projektai“.

Numatoma, kad darbai prasidės gruodį, o naujasis ligoninės korpusas bus atidarytas 2025 metų pradžioje.

Neaiški paskirtis

Kaune jau būta atvejų, kai ant tarpukario modernizmo pastatų prilipdomas priestatas, kuris neatitinka bendro konteksto. Kauniečiai atkreipė dėmesį į Kęstučio g. 40-ąjį namą, ant kurio stogo atsirado neįprastas skardos darinys.

Jis neprimena priestato, kuriame būtų įrengtas butas, mat yra gana siauras. Todėl praeiviams kilo klausimų, kam reikia tokios detalės ir ar tai padaryta laikantis paveldotvarkos reikalavimų.

„Ten tikrai nėra jokia palėpė, nes priestatas yra gana siauras. Jis tarsi uždėtas ant Kęstučio g. 40-ojo namo kolonų, esančių ties įėjimu. Matyti, kad jo šoninė siena gal metro ar dviejų. Kilo mintis, kad galbūt čia kažkas uždengta, tačiau, jei tvarkomas paveldinis namas, turi būti daroma tinkamai, o ne tiesiog skardomis užlopant sienų ir stogų detales. Koks čia šedevras padarytas, aš nesuprantu“, – stebėjosi „Kauno dienos“ skaitytojas.

Plotis: skardomis aptrauktas siauras elementas, todėl kauniečiai svarstė, kas po tokiu šedevru slepiasi. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Leidimų nėra

Kauno miesto savivaldybės atstovai dienraščiui aiškino, kad pagal dabar turimus duomenis statybą leidžiantys dokumentai ar kitokie suderinimai šiuo atveju nebuvo išduoti. Projektas nepasiekė ir Kultūros paveldo skyriaus.

„Minimas pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o nuotraukose matomas ne priestatas, bet skarda apvilkta jo vertingoji savybė – reljefiškai dekoruotas atikas. Galima tik spėlioti, kad to griebtasi siekiant apsisaugoti nuo byrančio tinko“, – skardinių elementų paskirtį įvardijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Dovilė Miliukštė.

Toks sprendimas smarkiai prasilenkia su tarpukario modernizmo architektūros stilistika ir bjauroja pastato vaizdą.

Vis dėlto specialistė pažymėjo, kad toks tvarkymo būdas tikrai netinkamas, nes objektų, įtrauktų į Kultūros paveldo registrą, remonto darbams taikomi griežti reikalavimai. Pasak specialistės, pastato savininkai gali kreiptis į savivaldybę ir gauti dalinį finansavimą fasadui tvarkyti.

„Toks sprendimas smarkiai prasilenkia su tarpukario modernizmo architektūros stilistika ir bjauroja ne tik pastato, bet ir visos reprezentacinės gatvės vaizdą. Vietoj tokių drastiškų ir su elementaria estetika prasilenkiančių sprendimų gyventojus kviestume dalyvauti Paveldotvarkos programoje. Miestas ne tik iš dalies finansuos tvarkybos projekto parengimą, bet ir skirs lėšų tinkamai fasadui sutvarkyti“, – paveldo objektą civilizuotu būdu sutvarkyti paragino D.Miliukštė.

Su paveldu nederinta

Kultūros paveldo departamentas (KPD) neturi duomenų, kokia tokio priestato paskirtis. Paveldosaugininkai su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bandys išsiaiškinti, ar Kęstučio g. 40-ajame name nebuvo atlikta savavališkų statybos darbų.

„Neturime duomenų, kad pastato naujas „priestatas“ būtų buvęs derintas su KPD Kauno teritoriniu skyriumi. Patikrinsime pranešimą vietoje, nustačius kultūros paveldo objekto vertingosios savybės sužalojimo faktą, bus taikomos administracinio poveikio priemonės“, – nurodė KPD Kauno skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Paveldo sergėtojai aiškinsis, ar reljefiškai dekoruotas atikas uždengtas, ar jo vietoje įrengta nauja statinio dalis. Paveldosaugininkai paaiškino, kad atikas – tai tarsi dekoratyvinė sienelė virš karnizo, visiškai arba iš dalies pridengianti stogą ir užbaigianti pastato fasadą. Ši Kęstučio g. 40-ojo namo dalis yra viena vertingųjų pastato savybių.

Jei bus nustatyta, kad vertingoji savybė pažeista, grės baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 314 str. 1 dalį, įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimai fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 860 eurų.

Kas vertinga?

Kadangi minėtas pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, detaliai aprašytos ir saugomos jo detalės. Paveldosaugininkai nurodė, kad tarpukario pastate gausu vertingųjų savybių, kurios negali būti keičiamos ar griaunamos.

Vertingąja Kęstučio g. 40 namo savybe laikomas ir pats pastato tūris, apimantis nuo rūsio iki pastogės. Vertingomis nelaikomos tik šiaurinio ir pietinio šlaito stoglangiai. Nurodoma, kad stogo ir tinkuoto mūrų dūmtraukio būklė patenkinama.

Taip pat remontuojant negalima keisti aukštų ir laiptinių išplanavimo, kolonų, sienų ir durų angų, nišų ir kitų detalių. Saugomi ir fasado puošybos elementai, ornamentai. Pastebima, kad Kęstučio g. 40-ajame name yra gausu įvairių medžiagų, kurios sukuria autentišką vaizdą, todėl bet kokie tvarkybos darbai turi būti atliekami laikantis specialių paveldotvarkos reikalavimų tam, kad Kultūros paveldo registre aprašytos vertingosios savybės nebūtų pažeistos.

Kaip BNS sakė teatro vadovas Jonas Sakalauskas, teatras jau bent keturis dešimtmečius puoselėja idėją rekonstruoti dabartinį pastatą ir statyti priestatą gretimos automobilių stovėjimo aikštelės vietoje.

„Teatras netelpa esamose patalpose, nes tai buvo statyta 300 žmonių kolektyvui. Mūsų dabar – 620. Buvo daug įvairiausių projektų, kol galiausiai buvo nuspręsta statyti priestatą ant parkingo nuo Žemės ūkio ministerijos. Jame atsirastų kamerinė salė, papildomos repeticinės patalpos, komercinių patalpų, kad pastatas galėtų būti patrauklesnis miestiečiams, turėtų papildomų viešųjų erdvių ant stogo“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Teatras netelpa esamose patalpose, nes tai buvo statyta 300 žmonių kolektyvui.

Vis dėlto pastarųjų metų planai įstrigo su Vilniaus savivaldybe neišsprendus klausimo dėl naujos požeminės aikštelės statybos – savivaldybei atsisakius šių planų, nuspręsta atidėti ir priestato projektą.

„Dabar pasirinkta kita strategija. Nutarta nestatyti požeminio parkingo, bus tiesiog statomas priestatas. Yra patvirtintas investicinis projektas, ruošiami tolimesni veiksmai (...). Bendra apimtis yra iki 20 mln. investicijos iki 2028 metų“, – sakė J. Sakalauskas.

Anot jo, viena sutartis su Viešųjų investicijų plėtros agentūra jau sudaryta, pagal ją numatyta už 2 mln. eurų atnaujinti esamą pastatą.

Priestatas, pasak jo, galėtų būti 3-5 tūkst. kv. metrų ploto, ne didesnis nei keturių aukštų, jame būtų įrengta kamerinė salė repeticijoms su orkestru, įrengiant visą scenografiją, kurią vėliau būtų galima lengvai transportuoti į didžiąją salę.

Kai nevyktų repeticijos, teatro vadovo teigimu, ji galėtų būti naudojama kameriniams spektakliams ar kitų teatrų, nepriklausomų trupių pasirodymams.

„Bus ir papildoma baletinė salė, kitos papildomos patalpos, o pirmajame aukšte planuojame komercines ar edukacines erdves, turbūt, pasiūlys architektai, kaip tai galima išplėtoti. Manome, kad sutvarkius prieigas, pritraukus komercinės veiklos, pritaikius galimybę žmonėms patekti ant stogo, ta erdvė ir mūsų teatras sulauktų žmonių antplūdžio ne tik spektaklių metu“, – svarstė J. Sakalauskas.

Anot LNOBT vadovo, šiuo metu atliekama priestato galimybių studija, patį architektūrinį konkursą turėtų organizuoti Lietuvos architektų sąjunga.

J. Sakalauskas pabrėžia, kad ši vieta yra itin jautri, tad būtų siekiama, jog priestatas neužgožtų tiek dabartinio LNOBT pastato, tiek ir aplinkinių statinių.

„Aš manau, kad iki 2022 metų pabaigos turėsime mintį, kaip mes galėsime daryti tą architektūrinę idėją – tada bus galima pasakyti aiškiau, kaip ir per kiek laiko mes viską padarysime“, – tvirtino teatro direktorius.

Kaip informavo sostinės savivaldybė, 1,8 tūkst. kv. metrų priestatas Kauno gatvėje bus pradėtas statyti dar šiemet, o duris atvers 2022-aisiais.

Pasak savivaldybės, naujajame priestate bus įrengtos 87 lovos: 10 reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų ir 77  slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos lovos. Iš minėtų slaugos vietų 31 lova būtų skirta paliatyviai pagalbai, 46 – palaikomajam gydymui ir slaugai. Taip pat numatoma įsigyti medicininę ir kitą įrangą, įrengti 24 vietų lengvųjų automobilių parkavimo aikštelę, pritaikytą ir neįgaliesiems.

Planuojama, kad pastačius priestatą visos Vilniaus mieste teikiamos stacionarinės paliatyvios pagalbos paslaugos bus sukoncentruotos vienoje įstaigoje, turinčioje galimybę teikti pagalbą itin sunkiems ligoniams, kur bus moderniai įrengtos reanimacija ir klinikinės laboratorijos.

Antradienį kapsulės įkasimo ceremonijoje Vilniaus meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad Vilnius auga ne tik jaunais, bet ir vyresniais žmonėmis, tad projektas yra „svarbus indėlis į vilniečių sveikatą“.

„Nūdienos aktualijų kontekste, kai kasdien kalbame apie žmonių sveikatą, gerovę ir globą, kurių taip reikia vyresniesiems, ligoninės statyba yra ypač svarbi.  Ligoninės plėtra suteiks Naujamiesčiui savitą veidą, įsilies į aplinką ir palaikys rajoną margą, dinamišką“, – tikisi R. Šimašius.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų prieinamumo Vilniaus miesto gyventojams gerinimas yra viena iš VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės strateginių veiklos krypčių. Pasak savivaldybės, pastebima, kad sostinėje daugėja vyresnių nei 60-70 m. amžiaus gyventojų, todėl stacionarinės paliatyvios pagalbos, palaikomojo gydymo ir slaugos pagalbos poreikis išlieka didelis.

Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Tučinskas sako suprantantis, kad ateityje reikės daugiau kokybiškų paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms, o naujas pastatas leis užtikrinti šį poreikį.

Savivaldybė šiemet priestato statyboms skyrė 400 tūkst. eurų, kitąmet numatytas 1,4 mln. eurų finansavimas. Bendra projekto vertė – 4,84 mln. eurų.

„Sostinėje jau atidaryti trys moduliniai darželiai, likusieji trys bus atidaryti iki pavasario. Šis darželis tobulai atitinka tuos kriterijus, kuriuos visuomet kėlėme: lengvai pastatomas, praturtina ugdomąją aplinką ir jis atsirado būtent ten, kur labiausiai trūksta vietų mažiesiems vilniečiams. Tačiau svarbu ne tik spalvotos ir žaismingos sienos, bet ir tai, kas sukuria jaukią ir kurti skatinančią aplinką. Norėčiau, kad ateitų tas laikas, kai pagal rezultatus Lietuva taptų geriausia švietimo šalimi, o pradžia yra ne kur kitur, o čia ir dabar. Tad nesustojame kurdami naujas vietas darželiuose“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

2-3 metų amžiaus grupes lanko 45 vaikai, 3-4 metų ir 4-5 metų amžiaus grupėse ugdoma po 20 darželinukų. Naujame darželyje įdarbinti visi reikiami pedagogai – ikimokyklinio ugdymo, meninio ugdymo, pagalbos vaikui specialistai: psichologas, logopedas, spec. pedagogas ir soc. pedagogas.

„Atidarydami vieną po kito modulinius darželius Vilniaus mieste ir didindami ikimokyklinio ugdymo vietas ne tik mažiname laukiančiųjų vaikų skaičių eilėje į darželius, bet ir rūpinamės ugdymo kokybe. Naujajame moduliniame darželyje įdarbinta profesionalių pedagogų komanda ugdys ir augins laisvą bei kūrybišką asmenybę“, – sako mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Artimiausiu metu bus atidaryti ir kiti trys modulinių darželių priestatai prie lopšelių-darželių „Atžalėlės“ (Antakalnio g. 74, Antakalnyje), „Medynėlis“ (A. P. Kavoliuko g. 5, Karoliniškėse) ir „Gintarėlis“ (Didlaukio g. 35, Baltupiuose). Taip pat savivaldybė nuomojasi ir patalpas darželių veiklai vykdyti. Jau išsinuomotos patalpos Perkūnkiemyje, pradėtos patalpų nuomos procedūros Pašilaičiuose bei Pilaitėje.

Siekdama ir toliau mažinti vietų trūkumą valstybiniuose darželiuose savivaldybė diegia kompleksines priemones intensyviai dirbama su darželių plėtra: pastatyti šeši moduliniai priestatai (Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Pašilaičiuose, Antakalnyje ir Baltupiuose), nuomojamos patalpos ikimokyklinio ugdymo veiklai (Pilaitėje, Žirmūnuose, Perkūnkiemyje, Pašilaičiuose), bendradarbiaujama su nekilnojamojo turto vystytojais (Lazdynai), išnaudojamas savivaldybės esamas turtas, perkami pastatai, kuriuose steigiami darželiai (Popieriaus g. 7). Taip pat numatytos ir keturių naujų darželių statybos. Projektuojamas naujas darželis Verkių seniūnijoje (Bajorų kelias 10). Vykdomi projektavimo darbai ir dėl darželio statybos Pašilaičiuose (Žemynos g. 2) bei formuojami du sklypai naujų darželių statyboms Pilaitės rajone (Pajautos/Karaliaučiaus g. ir I.Kanto/Karaliaučiaus g.).

Darželių trūksta ir Perkūnkiemyje, kuriame taip pat numatyta pastatyti naują, daugiau kaip 300 vietų vaikų darželį. Įgyvendinus visus šiuos numatytus ikimokyklinio ugdymo vietų plėtros planus, per artimiausius dvejus metus planuojama papildomai sukurti apie 2 000 naujų vietų vaikams.

Laisvės alėjoje ir Gedimino gatvėje esančiose savivaldybei priklausančiose patalpose šiuo metu veikia Raudonojo kryžiaus ligoninės padalinys, čia įsikūrę ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos, intensyviosios terapijos skyriai, teikiamos kitos paslaugos.

„Tikėtina, jog pastatai būtų parduoti viešo aukciono būdu“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Savivaldybės tarybos sprendimo projekte teigiama, jog naujas korpusas būtų statomas Josvainių gatvėje Šilainiuose, kur ir šiuo metu veikia didžioji dalis ligoninės skyrių.

Projekte taip pat nurodoma, jog su pasiūlymu statyti naują priestatą į savivaldybę kreipėsi pati ligoninė.

„Esame tikri, kad pacientams būtų daug patogiau visas mūsų medicinines ir skubios pagalbos paslaugas gauti vienoje vietoje, moderniame pastate. Todėl džiaugiamės sklandžiu bendradarbiavimu su savivaldybe“, – BNS sakė Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

Esame tikri, kad pacientams būtų daug patogiau visas mūsų medicinines ir skubios pagalbos paslaugas gauti vienoje vietoje, moderniame pastate.

Pagal planuojamą pasirašyti sutartį, pastačius naująjį 3 tūkst. kv. metrų pastatą ortopedijos-traumatologijos paslaugoms, ligoninė atlaisvintų miesto centre esančias patalpas per maždaug septynis mėnesius.

„Kada bus baigti darbai atsakyti negaliu, priklausys nuo to, kaip bus gautas finansavimas, nupirktos paslaugos ir rangos darbai“, – sakė T. Metelionis.

Naujojo ligoninės pastato Šilainiuose savininke liks Kauno savivaldybė, tapti įstaigos dalininke ji neplanuoja. Šiuo metu ligoninės dalininkai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Kauno klinikinė ligoninė iš savivaldybės ministerijai perleista po to, kai  2010 metais nuspręsta į vieną sujungti centre veikusią Raudonojo Kryžiaus Kauno klinikinę ir Šilainiuose esančią 2-ąją klinikinę ligonines.

Vėliau prie Kauno klinikinės ligoninės filialo statusu taip pat prijungti Kauno P. Mažylio gimdymo namai.

"Kai buvau studentė dar kryžiai stovėjo. Ir kapavietės matėsi... Kaip padarė užstatymo zona?" – klausė laišką į redakciją parašiusi moteris.

2012 m. darytoje "Google" nuotraukoje matyti, kad dabar vykstančių statybų vietoje anksčiau buvo žole apaugęs pylimas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus patikslino, kad teritorijoje kažkada buvo Kauno tvirtovės dešiniojo kranto centrinio įtvirtinimo pylimas. Tarpukario ar karo metu jis sunaikintas ir neišlikęs.

"Teritorija mūsų nesaugoma, paveldosauginiai reikalavimai nekeliami, kapinių ten niekada nebuvo, dėl palaidojimų oficialių žinių niekada nebuvo", – tvirtino S.Stoškus.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovai teigė, kad šioje vietoje nebuvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. "Statybos darbai vyksta viename iš Kauno gyvenamųjų namų kvartalų, tokių projektų derinimo procedūrose Aplinkos apsaugos agentūra nedalyvauja", – teigė agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė.

Jūsų minimi įtvirtinimai ir pylimai Kaune nėra registruoti kultūros paveldo registre ar saugomų teritorijų kadastre.

Miesto savivaldybės atstovai informavo, kad pastato A.Baranausko g. 15 priestatas statomas pagal 2017 m. statybos leidimą, o leidimas išduotas, atsižvelgiant į detalųjį planą. Viešai skelbiama, kad bendrovė "Liremos turto valdymas" prieš dvejus su puse metų inicijavo sklypo detaliojo plano koregavimą.

"Jūsų minimi įtvirtinimai ir pylimai Kaune nėra registruoti kultūros paveldo registre ar saugomų teritorijų kadastre. Skundų, mūsų žiniomis, nebuvo gauta. Darbai atliekami pagal gautus ir su visomis reikalaujamomis institucijomis suderintus dokumentus", – "Kauno dienai" teigė pastate, prie kurio statomas priestatas, įsikūrusios bendrovės "Lirema" direktorius Mindaugas Socevičius.

Jis pridūrė, kad "pylimo daugiau kasama nebus, priestato tūris jau suformuotas".

Naujojoje mokykloje jau kitąmet bus pakviesta mokytis apie 1000 moksleivių. Susitikimo metu sostinės vadovai su rangovais aptarė statybų eigą, jau atliktus ir planuojamus darbus.

„Mokyklos statyba Pašilaičiuose – įkvepianti pradžia, nes tai tik viena iš 5 mokyklų ar jų priestatų, kuriuos sostinėje ketiname pastatyti per artimiausius keletą metų. Mokyklų atnaujinimas ir statymas įgauna spartų ritmą, mokiniai ir jų tėvai – pasitikėjimą pozityviais Vilniaus ugdymo sistemos pokyčiais“, – sako Vilniaus meras R. Šimašius.

Pasak mero, pastačius naują gimnazijos priestatą, bus sutvarkyta ir teritorija aplinkui Gabijos gimnaziją: įrengta pradinių klasių žaidimo-sporto zona, sporto aikštelės, dviračių stoginė ir kt. Naujasis pastatas bus pritaikytas ir mokiniams, turintiems judėjimo negalią. Erdviame, daugiau kaip 10 tūkst. kv. m ploto, keturių aukštų pastate bus įrengti gamtos mokslų, informatikos ir technologijų kabinetai, laboratorijos, universalių matmenų sporto salė, skirta krepšiniui, futbolui, rankiniui ir kitoms sporto šakoms, mažoji sporto salė, erdvi aktų salė su scena, kostiumine, grimerine, biblioteka su skaitykla, dailės studija, choreografijos salė, fotolaboratorija, čia įsikurs ir mokyklos muziejus.

Švietimo sritį kuruojantis mero pavaduotojas V. Mitalas sako, kad, pastačius naują priestatą, mokiniams nebeteks mokytis dviem pamainomis, kaip iki šiol.

Mokyklos statyba Pašilaičiuose – įkvepianti pradžia, nes tai tik viena iš 5 mokyklų ar jų priestatų, kuriuos sostinėje ketiname pastatyti per artimiausius keletą metų.

„Pastačius gimnazijos priestatą mokykla nebus perpildyta ir joje galės veikti visos dienos mokyklos grupės, atsivers daugiau galimybių neformaliojo ugdymo įvairovei, bus sudarytos geresnės sąlygos mokinių organizacijų veiklai ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių integravimui“, – teigia Vilniaus vicemeras.

Pasak vicemero, naujas mokyklas bus siekiama pritaikyti pakitusiems ugdymo poreikiams.

„Transformuodami ugdymo erdves Vilniuje mes sieksime transformuoti ir ugdymo turinį. Kalbant ne tik apie naujų objektų statybą, bet ir apie senų objektų renovaciją, pertvarkymą. Jau kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistais, kurie mums padėtų ruošti tam tikrą standartą, tam tikrus pasiūlymus, kaip galima būtų seno sovietinio koridorinio išplanavimo mokyklas renovuoti iš esmės keičiant jų ugdymo erdves į labiau šiuolaikiniam ugdymui pritaikytas ugdymo erdves, tai yra darbui grupėse, individualiam darbui ir taip toliau“, – sakė V. Mitalas  

Vilnius stato dar keturias mokyklas. Kitąmet prie Balsių progimnazijos bus pastatyta pradinė mokykla, kurią lankys apie 600 moksleivių. Erdviame, 4900 kv. m ploto, A plius energinio naudingumo klasės dviejų aukštų pastate bus įrengti du skirtingų aukščių korpusai, kurie tarpusavyje bus sujungti įstiklinta galerija. Vieno aukšto korpuse bus įrengtos ikimokyklinio ugdymo ir pirmokų klasės, logopedo ir metodinis kabinetai, kitame – dviejų aukštų pastate – pirmame aukšte įsikurs pirmosios klasės ir bendrojo naudojimo patalpos, o antrajame aukšte mokysis antrokai. Šiuo metu įrengti poliniai pastato pamatai, geoterminiai gręžiniai, klojami lauko lietaus tinklai, betonuojamos pastato aukšto gelžbetoninės konstrukcijos, mūrijamos sienos.

Kitąmet Pavilnyje, šalia „Vilnies“ mokyklos, jau kyla naujas dviejų aukštų daugiau kaip 1600 kv. m priestatas, kuriame mokysis apie 300 mokinių. Naujame dviejų aukštų A klasės pastate bus įrengta 11 klasių: 4 – pirmame aukšte ir dar 7 – antrame aukšte. Pirmajame aukšte bus ir virtuvė, drabužinė, pagalbinės patalpos. Priestate bus įrengta multifunkcinė aktų salė su scena, kurios dalį pietų metu bus galima panaudoti kaip valgyklos erdvę. Antrajame priestato aukšte bus įrengtos 7 klasės, pagalbinės patalpos ir poilsio zona, kur vaikai galės smagiai leisti pertraukas. Jau atlikti esamo korpuso pamatų sutvirtinimo darbai, vyksta antstato ant seno korpuso mūro darbai.

Šiuo metu projektuojamas naujas priestatas prie Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos Žirmūnuose, kuriame galės mokytis dar apie 300 mokinių. Dviejų aukštų, daugiau kaip 1500 kv. m ploto priestatas sujungs du esamus korpusus. Priestato statybas ketinama pradėti jau šių metų rudenį.

Kitąmet planuojama pradėti mokyklos statybos darbus ir Pilaitėje, kurioje galės mokytis apie 1000 moksleivių. Nauja keturių aukštų ir beveik 12 tūkst. kv. m ploto mokykla išsiskirs savo erdvine struktūra: holą, aktų ir sporto salės branduolį sups klasių žiedas. Žiedo viduje sporto ir renginių salės sudaro pastato „širdį“ – centrinę aikštę. Aikštėje aplink amfiteatrą bus daugiafunkcė erdvė, kurioje mokyklos bendruomenė galės susitikti, bendrauti, valgyti ir dirbti. Planuojama, kad naują mokyklą moksleiviai galės lankyti 2022 metų rugsėjį.

Skaičiuojama, kad naujų mokyklų statyboms prireiks 32,2 mln. eurų.

4000 kvadratinių metrų priestatas su trimis krepšiniui ir kitoms sporto šakoms tinkamomis salėmis bus statomas vien Vilniaus savivaldybės lėšomis. Kartu bus įrengta ir būtina infrastruktūra – persirengimo patalpos, dušai, sanitariniai mazgai, rūbinės, treniruoklių salė, automobilių stovėjimo aikštelė.

Pasak savivaldybės, esant poreikiui, bus galima naudotis tik centrine aikšte, šalia kurios esančiose išstumiamose tribūnose iš viso tilptų apie 1300 žiūrovų.

Greta planuojama įrengti ne mažiau kaip 74 automobilių stovėjimo vietas. Visa pastato infrastruktūra bus pritaikyta ir neįgaliesiems.

Tikimasi, kad naujas sporto salės priestatas duris atvers kitąmet.

Salėse kasdien galės sportuoti apie 1100 progimnazijos moksleivių, po pamokų jomis naudosis ir sporto mokyklos, klubai ir kiti norintys vilniečiai.

Be Žemynos progimnazijos, priestatai per artimiausius kelerius metus atsiras ir prie Gabijos, Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijų, bus pastatytas ir Pilaitės gimnazijos stadionas. Visoms statyboms savivaldybė ketina skirti apie 19,5 mln. eurų.

Viešosiose erdvėse Vilniuje šiemet taip pat ketinama atnaujinti 20 krepšinio aikštelių ir 5 stadionus prie sostinės mokyklų.

Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, priestatas bus pastatytas oro uosto terminalo šiaurinėje dalyje, sujungiant jį su kitais korpusais, taip atsiras nauja galerija, skirta keleivių judėjimui.

„Projektas apims ir transporto prieigų bei centrinės aikštės rekonstrukciją. Numatomas bendras atvykimo ir išvykimo viešojo transporto, lengvųjų automobilių transporto mazgas su trumpalaikio stovėjimo automobilių parkavimo aikštele“, – BNS sakė T. Vasiliauskas.

Lietuvos oro uostai jau pasirašė projektavimo sutartį su konkursą laimėjusia Vilniaus architektūros studija.

Pasak T. Vasiliausko, šiuo metu architektai rengia vertina Vilniaus oro uosto būklę, atlieka kadastrinius ir kitus matavimus. Statybos leidimą numatoma gauti šių metų pabaigoje.

Naujojo terminalo plotas bus didesnis nei dabartinio – pirmajame aukšte bus 566 kv. metrų ploto erdvės (dabartiniame – 380 kv. metrų), o antrajame bus įrengtas 618 kv. metrų ploto konferencijų centras.

Pernai skelbta, kad Vilniaus oro uosto VIP salė, prieš 6 metus įrengta už kone milijoną eurų, bus griaunama ir perkeliama į kitą vietą. Oro uosto atstovai tuomet sakė, kad salės statyba yra dalis oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcijos, kainuosiančios apie 60 mln. eurų.

Planuota, kad oro uosto rekonstrukcija prasidės šių metų pavasarį ir bus baigta 2021 metais.

Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo 4,9 mln. keleivių – milijonu daugiau nei 2017-aisiais, kai dėl tako rekonstrukcijos jis neveikė 35 dienas.