Jau būdamas dvyliktokas, T. Maročka svėrė daugiau nei 100 kg. Anot jo, ūmios bėdos prasidėjo tada, kai jam buvo penkeri. Emocinę traumą jam sukėlė tada įvykusios tėvų skyrybos.

„Tėvai skyrėsi, kai man buvo penkeri. Tada per metus priaugau 10 kilogramų. Svoris augo kiekvienais metais. O dabar turime tai, ką turime“, – kalbėjo T. Maročka.

Šiandien vyras spėlioja, kad vaikystės traumos galėjo sukelti didžiulį emocinį stresą. T. Maročka minėjo nuolatinius tėvų konfliktus, vykusius dėl tėvo priklausomybės. Galiausiai santykiai pasibaigė skyrybomis. Būdamas mažas, stresą pradėjo malšinti malonumu, patiriamu sočiai prisivalgius. Palaipsniui tai peraugo į priklausomybės nuo maisto ratą, iš kurio jis nebeištrūko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Stresą malšindavau maistu. Mokykloje nuskambėdavo skambutis – visi eina į pamoką, o aš į valgyklą bandelių ir kompoto“, – prisiminė T. Maročka.

Anot pašnekovo, dabar vaikystės patirtis jis supranta kitaip, tačiau būdamas vaiku to tiesiog negalėjo išgyventi ir suprasti tinkamai.

„Buvo sunku. Tau penkeri metai, mama sukrauna tėvui daiktus ir tėvas išeina. Prasidėjo mokykla, patyčios, kiemas“, – sakė T. Maročka.

T. Maročkos nuomone, įtaką traumai ir nevalingai streso valdymui gali padaryti net ne taip suprastas žvilgsnis ar žodis.

„Į tave pasižiūri, nusijuokia ir tu galvoji, kad juokiasi iš tavęs. Gali prisigalvoti tai, ko nėra“, – apie sunkias patirtis pasakojo kaunietis.

Apie nomofobiją plačiau papasakojo „Jaunimo linijos“ savanorė, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė.

– Ar jūs jaučiate nerimą nerasdama savo mobiliojo telefono?

– Žinoma, kad jaučiu. Manau, kiekvienas jaučia.

– Nerimas – reguliuojamas dalykas, o fobija jau reiškia didžiulę baimę?

– Taip, tiesa. Čia ir atsiskiria, kad fobija – toks stiprus nerimas. Ji sutrikdo mūsų gyvenimą, neleidžia mums pilnavertiškai į jį įsitraukti. O paprastas nerimas, kai galbūt jaučiuosi nemaloniai, bet vis tiek galiu atlikti įvairias savo gyvenimo veiklas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nomofobija yra naujas terminas?

– Terminas ne naujas, Lietuvoje gal naujesnis. Jis įvestas 2008 metais, jau penkiolika metų. Bet mes jį dažniau išgirstame kaip priklausomybę nuo telefono, kas yra tas pats. Tai terminas, su kuriuo dažnai susiduriame praktikoje. Žmonės skundžiasi, sako, kad negali produktyviai įsitraukti į savo gyvenimą. Taip yra, nes jie daug laiko nori naršyti telefone, kiekvieną laisvą minutę praleisti žiūrint kažkokius trumpus filmukus, socialinius tinklus.

Svarbu susirasti veiklų, į kurias galite įsitraukti realiame gyvenime.

– Ji nėra būdinga tik jaunimui? Tai amžiaus nepaisanti fobija, tiesa?

– Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad jaunimas labiau paveikus, nes jie užaugo prie ekranų, didelė dalis jų gyvenimo yra socialiniuose tinkluose. Bet vyresni žmonės, kurie naujai atranda virtualaus gyvenimo skleidžiamą džiaugsmą, greitą dopaminą, kurį mes iš jo gauname, jie gali dar labiau įsitraukti, nes neturi įgūdžių, kaip susivaldyti nuo telefono.

– Kaip veikia nomofobija? 

– Apima ta pati panika, baimė. Pagrindinis dalykas tas, jeigu žmogus atsiduria tokioje situacijoje, kad jis negali naudoti savo telefono, ar jis išsikrauna, ar patenka į ne ryšio zoną, tai visas to žmogaus dėmesys sutelktas ne į aplinką, bet į ieškojimą, kaip atrasti būdą pasikrauti telefoną, atrasti ryšį. Jis negali įsiterpti į kažkokias diskusijas, veiklas. Viską daro tik tam, kad galėtų atrasti galimybę prisijungti prie telefono. Jeigu gyvenimas sutrukdomas, ar mes renkamės nenueiti į kažkokias veiklas, koncertus vien dėl to, kad negalėsime naudotis telefonu, tai jau yra nomofobijos simptomas.

– Tai ką tuomet daryti?

– Puikus būdas – pamažu mažinti telefono naudojimo laiką. Neatsisakyti jo iškart, nes bus per didelis šokas, tačiau pamažu. Jeigu naudojame valandą per dieną, tai galima sumažinti iki 55 minučių. Jeigu pačiam nepavyksta to padaryti, tai galima įsijungti telefono siūlomas programėles, kurios apriboja interneto naudojimą. Mums reikia keisti ne tik virtualųjį, bet ir savo tikrąjį gyvenimą. Dažniausiai norėjimas įsitraukti į socialinius tinklus, į telefoną, susijęs su kažkokiomis socialinėmis problemomis realybėje. Svarbu susirasti veiklų, į kurias galite įsitraukti realiame gyvenime. Atrasti hobių, kur nelabai pasinaudosite telefonu. Su draugais eiti į socialines veiklas, kavines, kur nereikės nuolatos žiūrėti į žinutes ir kur galėsite įsitraukti į įdomius pokalbius. Tai toks dvipusis patarimas. Mažinti naudojimą, bet tuo pačiu keisti savo gyvenimą, kad nesinorėtų tiek daug naudoti telefono.

„Didėja skaičius priklausomų nuo azartinių lošimų. Jeigu anksčiau turėjome heroiną, dabar jį keičia sintetiniai opioidai taip pat pscihostimuliatoriai, naujos psichoaktyviosios medžiagos, pavyzdžiui, mefedronas ir metamfetaminas“, – LNK žurnalistams priklausomybes vardijo Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata. Pasak jo, Priklausomybių centre nuo lošimų priklausomų pacientų – apie 30.

Anot E. Subatos, visuomenėje vis dar vyrauja stigma, nors, pavyzdžiui, alkoholizmas yra tokia pat liga kaip kitos lėtinės ligos. „Iš dalies tai yra genetinis polinkis, iš dalies, galima sakyti, ir paties žmogaus kaltė“, – sakė E. Subata.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jam pritaria ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys: „Stigma yra okupavusi ne tik šiaip visuomenę, bet, drįsčiau sakyti, ir politikos formuotojus. Tai va čia – nelengvas kelias.“ Kaip pavyzdį jis pateikia šios ligos gydymo finansavimą: „Minesotos programą – dalyką, kurį žino visas pasaulis, – Lietuva pradėjo finansuoti tik 2022 m. spalį.“

„Lietuva iš tiesų dabar pristatoma kaip ta šalis, kuri per pastaruosius 3–4 metus padarė didžiausią pažangą ribojant alkoholinių gėrimų vartojimą. Tačiau iki vadinamojo europinio vidurkio, kuris yra apie 10 l absoliutaus alkoholio, dar tikrai mums reikia pasistengti, nes bendras alkoholio vartojimas yra maždaug virš 12 l per metus“, – skaičiavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Septyneri metai ir 6 mln. eurų – tiek prireikė Respublikinio priklausomybės ligų centro filialui atnaujinti. Kaip sako centro direktorius, dabar pacientai galės sveikti oriai. Tokie filialai veikia Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vilniuje – didžiausias.

„Mūsų tikslas yra išvesti iš abstinencijos būklės, kai reikia daugiau vaistų ir priežiūros. Poreikis šiuo metu viršija mūsų galimybes ir nuolat yra tam tikra eilė į daugumą skyrių. Laukimas eilėje gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, netgi kartais būna virš mėnesio“, – sakė E. Subata.

Pakliūti į šį centrą galima per šeimos gydytojus. Įstatymas taip pat numato galimybę kreiptis anonimiškai. „Pacientai gali ateiti be asmens dokumentų, tuomet jiems yra suteikiamas individualus kodas“, – aiškino procesą centro direktorius.

Nors lovų skaičius nesikeičia – 86, Priklausomybės ligų centras atnaujintas ne tik išoriškai, čia atsiranda ir nauji skyriai, kur pagalba bus teikiama vaikams ir paaugliams.

„Šiuo metu tik Kaune turime stacionarinį skyrių, Vilniuje turime atnaujintą dienos stacionarą, dabar turėsime ir stacionarines paslaugas – šešias lovas. Nelaikysime jų čia uždarę, šalia yra Vingio parkas, darbuotojai su vaikais išeis pasivaikščioti“, – pasakojo direktorius.

Vilniuje iki šiol veikė tik nepilnamečių dienos stacionaras, kai ateinama nuo ryto ir būnama iki vakaro. Tuščių vietų – nebūna. Priimama po šešis, o paslauga teikiama apie mėnesį.

Yra probleminis interneto vartojimas, kai kalbame apie besaikį naršymą internete. Tai gali būti tiek kompiuteriniai žaidimai, tiek apsipirkinėjimas, tiek pornografijos žiūrėjimas.

„Šiandieną vyraujanti grupė yra devintokai–vienuoliktokai. Pradedančių vartoti rizikingai ar eksperimentuoti su psichoaktyviomis medžiagomis amžius jaunėja. Tai tikrai neramina, nes ir pati psichoaktyvi medžiaga dabar yra susintetinta, ji mums yra nauja, todėl mes tiksliai nežinome, kaip ji paveiks jauno žmogaus smegenis“, – situaciją apibūdino Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėjas Giedrė Misiūnienė.

Anot savivaldybės, 2022 m. dešimtokų tyrimas parodė, kad apie trečdalis apklaustųjų pirmą kartą alkoholio išgėrė iki 13 metų, 29 proc. per pastarąjį mėnesį rūkė elektroninę cigaretę, o 15 proc. bent kartą gyvenime yra vartoję kanapių.

Specialistai kaip naują problemą įvardija ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltai: „Yra probleminis interneto vartojimas, kai kalbame apie besaikį naršymą internete. Tai gali būti tiek kompiuteriniai žaidimai, tiek apsipirkinėjimas, tiek pornografijos žiūrėjimas ir pan.“, – naują opią problemą pabrėžė G. Misiūnienė.

Pasak jos, jauniausias Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus pacientas – 12 metų – buvo priklausomas nuo interneto. Sunerimti svarbu, kai vaikas iškrenta iš rutinos, su juo tampa nebeįmanoma susikalbėti, pastebimas agresyvus elgesys ir sutrinka miegas.

Pasirinko menus

„Nešalta?“ – pastebėjęs, kad telefoną laikančios mano rankos be pirštinių, savąsias kaunietis skulptorius Šarūnas Juknys laikė giliai kišenėse. Kairė ir dešinė, anot menininko, jam tarsi kariui patrankos, tarsi paukščiui sparnai. Pastaraisiais plasnoja menininko kurti angelai, kupidonai, žirgai, moterys ar net žuvys. Anuomet iš liūno sparnai ištraukė ir patį Šarūną.

„Gal pradėkime nuo pradžių. Kaip aš pasirinkau menus? Mama baigė tuometį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, keramiką. Buvau auklėjamas griežtai, tačiau augau kūrybiškoje aplinkoje. Ketaus radiatoriai mano ir vyresniojo brolio kambaryje buvo paversti spalvotais pieštukais. Ant sienos mama nutapė lapės iš animacinio filmuko portretą. Mūsų kambarys buvo skirtas menininkams-sportininkams“, – vaikystės prisiminimais dalijosi Š. Juknys.

Vyresniųjų klasių moksleivio kūrybinį potencialią anuomet pastebėjo dailės mokytoja Skirmantė Kaziūnaitė, todėl baigęs vidurinę mokyklą jaunuolis pasirinkimo kryžkelėje ilgai nesiblaškė – pasuko į Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą (VDA KF) ir ėmė studijuoti dizainą.

„Nelaiminga meilė padarė lemtingų posūkių. Pirmame kurse pradėjau vartoti alkoholį. Už blogą elgesį mane išmetė iš mokslų, – tolesnį scenarijų, pasak pašnekovo, dėliojo jo tėtis. – Jis liepė stoti į Lietuvos žemės ūkio universitetą (LŽŪU). Taip ir padariau. Mokiausi tikrai gerai. Tuo metu dar nesuvokiau, kad iš esmės esu gabus viskam.“

Įtraukė svaigalai

Kiek daugiau nei po metų Šarūnas išvyko į Angliją. Čia jis dirbo fermoje, skynė salierus ir salotas. Čia jis paragavo ir „žolės“. Grįžęs į Lietuvą labai norėjo mokytis tapybos, tačiau įstoti į bakalauro studijas nepavyko. Nusivylęs savimi jis paniro į depresiją, o ją vis dažniau ėmė skandinti svaigaluose. Tiesa, minties mokytis Šarūnas neatsisakė – metęs studijas tuomečiame LŽŪU, slapta nuo visų įstojo į skulptūros studijas VDA KF.

„Maždaug trečiame ar ketvirtame kurse atsirado dar daugiau ir įvairesnių narkotikų, tačiau mokslus baigiau. Gaila, liūdnai, su šešetu. Nepadariau tinkamai darbo, nuvyliau ir save, ir kitus“, – atsiėmęs diplomą Š. Juknys su tuomete drauge laimės ieškoti išvyko į Berlyną.

Atidėliodavau darbus, susitikimai neįvykdavo, užsakymai slysdavo.

Pora įsikūrė skvote – nelegaliai apgyvendintame apleistame name. Ten glaudėsi ir daugiau bendraminčių. Jaunas vyras nejautė turįs priklausomybę ir toliau svaiginosi, ieškojo žemiškų darbų, kurie leistų užsidirbti pinigų, ir niekada neapleido kūrybos.

„Ji visada buvo šalia. Aišku, labai veikė tuometis gyvenimo būdas. Atidėliodavau darbus, susitikimai neįvykdavo, užsakymai slysdavo. Per aktyvų vartojimą praleidau daug progų“, – savo prisiminimais dalijosi menininkas, kuriam buvo prognozuojama didžio kūrėjo ateitis.

Gyvenimas: dabar menininkas nori džiaugtis, kurti ir tuo dalytis. Š. Juknio nuotr.

Ištraukė reabilitacija

Kad gyvenimas slysta iš rankų, suvokė maždaug prieš septynerius metus. Vyrui nepadėjo nei psichoterapijos užsiėmimai, nei religija – save jis surinko narkomanų anonimų (NA) reabilitacijos centre, kur blaivėjančių žmonių branduolys nori ir teikia pagalbą naujai atėjusiems likimo broliams ir seserims.

„Sustojau būdamas 42 metų. Puikiai pamenu: tai įvyko liepos 20-ąją. Man nepadėjo nei psichiatrija, nei religija. Nesakau, kad visa tai yra blogai. Tiesiog veiksmingiausia buvo NA grupė. Todėl visus, kurie turi problemų, kviečiu kreiptis į mane ir įsilieti į grupę“, – apie ją, apie gydymo etapus ir kitus subtilius dalykus Š. Juknys negalėjo daug pasakoti. Tai draudžia vidinės taisyklės.

Su reabilitacijos centro žmonėmis menininkas iki šiol bendrauja, lankosi susitikimuose ir kaskart dėkoja likimui už galimybę švariomis akimis matyti pasaulį.

„Esu dėkingas ir savo dėstytojams. Ypač tiems, kurie priešinosi mano pasirinktai krypčiai. Tai darydami jie mane išmokė savarankiškai spręsti problemas ir eiti per gyvenimą. Galiu pasakyti, kad universitetas – ne viskas, kaip ir pažymiai. Reikalinga disciplina, pastovumas, o to aš neturėjau vartodamas. Dabar stengiuosi tai daryti“, – puodelį arbatos prie lūpų glaudė ūsuočius.

Sulaukė savo mūzos

Jau beveik septynerius metus Šarūnas yra švarus. Toks terminas esą geriausiai apibūdina dabartinę jo būseną. Vyras nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų, nerūko, negeria kavos, todėl ir mudviejų pokalbį redakcijoje sušildė puodeliu kelių arbatų mišinio. Vyras mina dviratį, plaukioja, savarankiškai užsiima joga, tris kartus per savaitę lanko dziudo treniruotes.

„Žinote, kas nebuvo ugnyje, buvusių joje neatjaus. Geriau pakalbame apie meną“, – jis vyro gyvenimą iš naujo supurtė po reabilitacijos ir trumpo darbo statybose. Menininkas pradėjo intensyviau bendrauti su skulptoriumi Tomu Vosyliumi. Netrukus jo keliai susikirto su šiuolaikinių freskų kūrėju Tadu Vincaičiu-Plūgu. Šarūnas vėl ėmė suktis kūrybiniame burbule ir daryti tai, ką moka geriausiai.

„Iš pradžių sukūriau skulptūrėlę, kuri vadinosi „Mūza“. Taip mano gyvenime atsirado sparnai. Juos pradėjau matyti visur ir kurti sparnuotas skulptūras. Beje, reabilitacijos centre nutapiau kelis darbus su sparnais. Jie iki šiol ten kabo, – paklaustas, kada jo gyvenime atsirado mūzų, Š. Juknys atkartojo atmintyje įstrigusius ispanų menininko Pablo Picasso žodžius: – Mūzos aplanko procese, kai mato tave dirbantį. Jų lengvai nepapirksi.“

Praeitis: nors studijų metais jau turėjo priklausomybę, Šarūnas to nepripažino. Š. Juknio nuotr.

Vengia tradicinių sprendimų

Anuomet save surinkęs, šiandien Šarūnas ir vėl save barsto. Dalelė jo yra ant miesto namų sienų. Šarūną galima rasti viešojo transporto stotelėje, privačių namų, butų ir biurų interjeruose.

„Kuriu ne tik bronzines sparnuotas skulptūras. Turiu begalę kitų darbų – kuriu klasikines, abstrakčias, konkrečias, skirtas tam tikroms progoms, namų interjero detales“, – pirštu braukdamas telefono ekraną Š. Juknys prasitarė, kad kai kurie jų, likę tik nuotraukų galerijoje ir žmonių atmintyje. Antai, nesupratę kūrėjo meno, medinę skulptūrą Vilkijoje, Nemuno krantinėje, kažkas nuvertė. Prieš vienuolika metų Kauno politikai nesutiko, kad Laisvės alėjoje pusantros savaitės stovėtų pagal Jono Maldžiūno sumanymą Š. Juknio sukurta, elektros kėdę vaizduojanti skulptūra. Tąkart ji buvo sumontuota šalia Paveikslų galerijos K. Donelaičio gatvėje. Visgi dauguma, išvydę skulptoriaus darbus, nelieka abejingi. Nutupdyti ant akmenų ar medinių pjedestalų Šarūno bronziniai sparnuočiai saugo mylimiausių žmonių namų sienas. Iš to paties metalo sukurtos moters lūpos džiugina bičiulę menininkę Monishą Modestą Butautytę. Juodos spalvos kaukolė iškeliavo pas baikerį, kuris iš komos pabudo beveik po mėnesio ir dabar šlovina ne gyvenimą, o mirtį. Plieninė žirafa verčia šypsotis draugų dukrą, iš senų automobilio detalių surinkta šviečianti gitara – niūrią sieną. Ateities planai? Paroda be tikslios datos ir dar daugiau nenuobodžių sprendimų.

„Tradiciniai spendimai nuobodūs. Tam, kad pajustum, kaip viskas pulsuoja, juda, kiek daug aistros aplink, reikia unikalių sprendimų, – Š. Juknys leido suprasti, kad ateityje dar išgirsime apie jo meninius performansus ir kitas avantiūras. – Dabar noriu džiaugtis, kurti, dalytis ir jei bent vienas žmogus, be manęs, susižavės tuo, ką darau, būsiu laimingas.“

„Mes gausime kitą išteklių šaltinį“, – renginyje netoli pietinio Nišo miesto sakė Serbijos energetikos ministrė Dubravka Djedovič Handanovič, skelbia RTS.

Pagal lapkritį Serbijos ir Azerbaidžano dujų kompanijų „Srbijagas“ ir SOCAR pasirašytą sutartį, 170 km ilgio dujotiekis leis Serbijai importuoti iki 400 mln. kubinių metrų gamtinių dujų iš Azerbaidžano.

Serbijai metams reikia apie tris milijardus kubinių metrų dujų.

Jungties atidarymo ceremonijoje dalyvavo Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius bei jo Bulgarijos ir Azerbaidžano kolegos, Rumenas Radevas ir Ilhamas Alijevas (Ilchamas Alijevas).

D. D. Handanovič teigė, kad dujotiekis Serbijai suteiks prieigą prie gamtinių dujų terminalo Aleksandrupolyje, Graikijoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais Serbija beveik visiškai priklausė nuo Rusijos dujų, tiesė tik rusiškoms dujoms skirtus vamzdynus ir pardavė didžiąją dalį savo valstybinės naftos ir dujų bendrovės NIS akcijų Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“.

Praėjusiais metais Belgradas pasirašė ilgalaikę sutartį dėl tolesnio rusiškų dujų importo ir dėl to sulaukė priekaištų iš Briuselio, Europos Sąjungai siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

ES narystės siekianti Serbija pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, bet atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.

Ką matome važiuodami autobusu, traukiniu, laukdami eilėse? Visi be išimties sukišę nosis į mobiliuosius. O sekmadienio pietų į kavinę išsiruošusi šeima? Apsidairykite – kol laukia savo patiekalų, visi naršo mobiliuosiuose. „Jeigu žmogus be perstojo naršo telefone, peržiūri socialinių tinklų įrašus, skaito tai, kas nesusiję su konkrečiais tikslais, jau galima galvoti apie priklausomybę“, – aiškina psichologai apie priklausomybės nuo mobiliojo telefono atpažinimą. Nomofobija (nesugebėjimas gyventi be mobiliojo telefono) tokia pat pražūtinga, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio, tabako, narkotikų ar azartinių lošimų. Tik, kaip ir visi nuo priklausomybių kenčiantys, mes visų pirma neigiame ją.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje mobiliuosius telefonus turi daugiau nei 90 proc. mokinių, įskaitant ir pradinukus. Pasak apklausų, kai kurie jų be telefono jaučiasi tarsi be vienos iš savo galūnių... Suaugusiųjų kalbos apie mobiliųjų telefonų žalą – kaip vanduo nuo žąsies. O išmaniųjų telefonų draudimo mokykloje tema – kaip rūtų darželis etnografiniame kaime: pažiūrėti – galima, paliesti – ne.

Kai darbdaviai iškelia reikalavimą nesinaudoti mobiliuoju darbo metu – suprantame. Kai mokiniams bandoma taikyti tokį pat reikalavimą – šiaušiamės. Vis dėlto daugėja mokyklų, kuriose tapo įprastos dėžutės su užrašu „Telefonai ilsisi“. Jau stovime 6G priešaušryje, kai mobilusis internetas taps tarsi oras, kuriuo kvėpuojame, o lustai bus implantuojami po oda. Tai ne fantastinio filmo siužetas, o dešimtmečio prognozės. Todėl, kol galime, pailsėkime nuo telefonų.

Belgijoje gyvenantis 23 m. vaikinas pasakojo, kad siekdamas įveikti depresiją, pradėjo vartoti vaistą „Lyrica“. Jį įsigijo Briuselio juodojoje rinkoje.

„Pirmą kartą išgėręs vaistų pajutau euforiją, vėl atsirado noras ką nors daryti“, – teigė vaikinas.

Anot jo, toks vaistų poveikis trunka vos porą valandų, tačiau yra ir kita medalio pusė.

„Vėliau jautiesi mieguistas, nors užmiegi kaip kūdikis, prabudęs vėl jauti depresiją“, – sakė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaistas skiriamas nuo lėtinio skausmo, sergantiems diabetu, taip pat skiriamas sergant epilepsija ar kamuojant ilgalaikiams nerimo sutrikimams. Tačiau belgai sunerimę ir praneša, kad vaistas vis dažniau naudojamas ne gydymui, o svaiginimuisi. Vaistų įmanoma įsigyti ir gatvėje, juos naudojant maišomi ir įvairių medžiagų kokteiliai.

„Visur yra narkotikų, kai turi šiek tiek pinigų. Pigiausi narkotikai – legalūs. Jų randi vaistinėse“, – kalbėjo moteris.

„Europoje vaistas „Lyrica“ kainuoja pigiau nei kokainas, todėl jis ir vartojamas“, – sakė socialinis darbuotojas.

Vaistininkai kalba ir apie receptų klastojimą.

„Jei kyla bent menkiausių abejonių, kreipiamės į gydytoją“, – teigė vaistininkė.

Deja, bet Lietuvoje specialistai taip pat kalba apie piktnaudžiavimo atvejus.

„Tai gali būti įvardinta kaip problema, jei tai nekontroliuojamas, be gydytojo paskyrimo vartojimas“, – sakė priklausomybės ligų centro skyriaus vedėjas Artūras Barkus.

Apie problemą kalba ne tik priklausomybės ligų centras. Viena didžiausių sostinės ligoninių pateikia pribloškiančią situaciją, kai dešimties tablečių per dieną nebeužtenka.

„Pastaraisiais metais daugėja pacientų, kurie kreipiasi dėl priklausomybės. Kas porą savaičių atsigula pacientai su labai sunkiomis priklausomybėmis“, – teigė RVUL gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė.

Vaistų sukeltas svaigulys ir euforija greitai dingsta, o tapus priklausomiems, išsivaduoti vieniems sudėtinga.

„Kreipiasi žmonės iki 40-50 m., bet turėjome atvejų ir su 20-mečiais jaunuoliais. Teko girdėti, kad yra ir paauglių“, – sakė A. Barkus.

Kainuoja pigiau nei kokainas, todėl jis ir vartojamas.

Sutapimas ar ne, tačiau specialistai kalba, kad priklausančių ir besisvaiginančių pacientų pagausėjo po to, kai prieš kelis metus buvo įvestas sugriežtinimas kitiems vaistams.

Jei receptas paprastas ar dar blogiau, netikras, žmogus gali keliauti nuo vienos vaistinės prie kitos, prisipirkti vaistų, kiek širdis geidžia.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kalba, kaip augo visų vaistų su pregabalinu skaičiai.

„2018 m. šių vaistų buvo parduota 77 tūkst. pakuočių, 2020 m. šis kiekis siekė beveik 115 tūkst. pakuočių, o pernai – 142 tūkst. pakuočių“, – teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.

Nuo rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė prie pregabalino išrašymo įvesti sugriežtintą tvarką. Nuo šiol – tik elektroninis receptas.

„Tokie receptai specialūs, jie turi technologines apsaugos priemones“, – kalbėjo SAM farmacijos politikos departamento skyriaus patarėja Asta Zlatkienė.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 127 Seimo nariai, o susilaikė vienas. 

Ilgiau ligos išmokos bus mokamos gyventojams, kurie savanoriškai gydysis patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencią dėl psichotropinių medžiagų vartojimo ir priklausomybės nuo jų sindromą.

Be to, 40 dienų išmoką bus galima skaidyti ir gauti du kartus per metus, o ją galima bus gauti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, nauja tvarka aktuali maždaug 700 žmonių, ji labiau atitiks jų gydymosi poreikius.

Šioms išmokoms reikės apie 300 tūkst. eurų per metus.

Kaip paprašyti pagalbos?

Metęs rūkyti žmogus gali laimėti daug sveikatos metų. Tačiau dalis negali patys atsikratyti šio žalingo įpročio. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras Pavelas Osipovas teigia, kad ir tyrimai, ir praktika rodo: geriausio rūkymo mažinimo populiacijoje rezultato pasiekti leidžia įvairių metodų derinimas. Dažniausiai tai specialios konsultacijos, medikamentai ir pakaitinė nikotino terapija.

Statistika rodo, kad Lietuvoje rūko apie 35 proc. 15–64 metų gyventojų. Palyginti su

2016 m. tyrimo duomenimis, rūkymo bent kartą gyvenime ir per paskutinį mėnesį rodikliai beveik nepakito.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) savo puslapyje (ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/pagalba-metantiems-rukyti-prieinama-ir-telefonu-1) dar 2021 m. vasario 13 d. yra paskelbęs, kad pagalba metantiems rūkyti Lietuvoje prieinama ir telefonu.

Priklausomybė: norintiems mesti rūkyti reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją; kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali būti reikalinga įvairaus pobūdžio tiek medicininė, tiek ir psichologinė pagalba.

 

Pasak gydytojo P. Osipovo, specialaus pasiruošimo tokiam skambučiui nereikia, patartina skambinti net jei žmogus ir nėra visiškai apsisprendęs mesti rūkyti, o dar tik svarsto.

„Konsultacija neįpareigoja jūsų ką nors būtinai daryti, ji gali padėti suformuluoti savo tikslus, sužinoti galimus pagalbos būdus, gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Dauguma specialistų konsultacijos telefonu metu nesinaudoja vien tik struktūruotais klausimynais, o renkasi laisvą pokalbio formą – taip lengviau sukurti kontaktą ir suprasti žmogaus poreikius ir problemas“, – pasakoja jis.

„Aišku, konsultantui bus svarbu žinoti tikslesnę informaciją – kiek metų žmogus rūko, kiek cigarečių per dieną, kokių problemų tai kelia ir pan., bet jūs neprivalote to pasakoti savo iniciatyva“, – aiškina P. Osipovas.

Tačiau ar šiais eksperto patarimais norintys mesti rūkyti Lietuvoje gali iš tiesų pasinaudoti?

Gražina Belian. NTAKD archyvo nuotr.

Kur rasti tokią pagalbą?

Šiais metais numatyta įsteigti naują nacionalinę metimo rūkyti telefoninę liniją. NTAKD duomenimis, įgyvendinant projektą bus apmokyti psichologai ir konsultantai, kurie patenkins patikimos informacijos poreikį.

Kol steigiama nauja nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija, „Kauno dienos“ žurnalistai nusprendė išmėginti šiuo metu prieinamą pagalbą, apie kurią yra paskelbęs NTAKD savo interneto puslapyje. Departamentas informuoja, kad kiekvieną darbo dieną skirtingu laiku gyventojus konsultuoja Psichikos sveikatos centro arba vis kito RPLC filialo specialistai. Pavyzdžiui, penktadienį nuo 13 iki 15 val. konsultuoja RPLC Vilniaus filialo psichologai.

Penktadienį šiek tiek po 13 val. paskambinus puslapyje pateiktu numeriu ir pasakius, kad ieškoma pagalbos metantiems rūkyti telefonu, atsiliepusi moteris greitai sujungė su registratūra. Pokalbį perėmusi kita moteris kaipmat pasiūlė registruotis į fizinę konsultaciją kuriame nors iš RPLC filialų. Paklausus, ar nėra galimybės konsultuotis telefonu, kaip skelbiama internete, atsakyta, kad tokia paslauga neegzistuoja, ji esą buvo taikoma COVID-19 pandemijos metu.

Painią situaciją „Kauno diena“ mėgino aiškintis susisiekusi su RPLC ryšių su visuomene specialiste. Papasakojus, kad niekas nesuteikė konsultacijos telefonu ir informavo, kad tokios paslaugos nėra, RPLC atstovė tikino, kad būtinai išsiaiškins situaciją ir informuos „Kauno dieną“, kai turės atsakymus.

Paskambinusi po kelių valandų, ji patikino, kad tokia paslauga vis dėlto veikia, tačiau pripažino, kad yra nepopuliari. Ryšių su visuomene specialistė taip pat žadėjo išsiaiškinti, kodėl tą penktadienį niekas nekonsultavo telefonu.

Priklausomybė nuo nikotino – lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus.

 

Vėl nuostaba

„Kauno diena“ nusprendė pamėginti paskambinti ir pirmadienį. Šį kartą skambinome, kaip nurodyta internete, esą konsultuoti turintiems Psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus specialistams, kurie skambučių laukia nuo 10 iki 12 val.

„Higienos institutas, Psichikos sveikatos centras, Justina klauso“, – prisistatė į skambutį atsakiusi moteris. Ji labai nustebo išgirdusi, kad šis telefono numeris yra nurodytas NTAKD puslapyje, kuriame rašoma, kad norintys mesti rūkyti gali gauti konsultaciją telefonu.

Susipažinusi su puslapiu, kuriame nurodyta tokia informacija, ji pripažino, kad kažkada tokios paslaugos buvo teikiamos. Justina pasiūlė pabandyti informacijos ieškoti puslapyje nerukysiu.lt, tačiau jame nenurodyti jokie kontaktai, kuriais būtų teikiamos konsultacijos būtent telefonu, o ne tik registruojama atvykti į kurį nors iš RPLC padalinių.

Justina taip pat pasiūlė kreiptis į kurį nors iš visuomenės sveikatos biurų, kuriuose organizuojami užsiėmimai norintiems mesti rūkyti žmonėms.

„Kauno diena“ pamėgino paskambinti ir į RPLC Kauno filialą. Registratūros darbuotoja paaiškino, kad į konsultaciją reikia registruotis iš anksto, turėti šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimą, paslauga yra mokama. „Nėra nuotolinių konsultacijų“, – dar kartą patikino ji.

Nors NTAKD deda didelių vilčių į naujos nacionalinės metimo rūkyti telefoninės linijos įsteigimą, susidaro įspūdis, kad iki šiol Lietuvoje telefonu teiktos konsultacijos iš tiesų nebuvo itin populiarios. Tai pripažino ir Justina iš Higienos instituto Psichikos sveikatos centro.

Siunčia į patarimų svetainę

Vis dėlto laikinoji NTAKD vadovė Gražina Belian tikina, kad tokia paslauga telefonu reikalinga. Pasak jos, kitų šalių patirtis byloja, kad telefonu teikiamos konsultacijos norintiems mesti rūkyti asmenims yra veiksmingos. „Tai patvirtina ir tyrimų duomenys, – pabrėžia ji. – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tabako vartotojai turi 84 proc. didesnę tikimybę sėkmingai mesti rūkyti, jei kreipiasi pagalbos – pavyzdžiui, juos intensyviai konsultuoja gydytojas.“

G. Belian išskiria, kad norintiems mesti rūkyti reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją; kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali reikėti įvairaus pobūdžio tiek medicininės, tiek ir psichologinės pagalbos. „Priklausomybė nuo nikotino – lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus“, – pabrėžia ji.

Kalbėdama apie efektyviausias rūkymo mažinimo priemones, G. Belian primena apie NTAKD administruojamą svetainę nerukysiu.lt, čia esą galima rasti praktinių patarimų metantiems rūkyti, užduoti klausimų ir gauti atsakymus čia ir dabar.

„Žmonės kreipiasi į pokalbių skiltį ieškodami patarimų, kaip įveikti abstinencijos simptomus, rūkymo badą, ieško pagalbos metantiems rūkyti kontaktų ar tiesiog paramos. Dažniausiai ieško pagalbos sau, kreipiasi vėlyvais vakarais ar savaitgaliais, pavyzdžiui, sekmadienio vakarais“, – pasakoja G. Belian.

Klausimai dėl alternatyvų

Su pacientais dirbantis gydytojas psichiatras P. Osipovas pastebi, kad, Lietuvoje daugėjant rūkančių elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką, žmonėms kyla klausimų dėl šių alternatyvių gaminių.

„Dažniausiai žmonės susirūpina jų saugumu ir sutrinka dėl prieštaringos informacijos apie tai. Iš tikrųjų šia tema dažnai nėra konsensuso netgi tarp specialistų ir galima susidurti su visiškai skirtingomis nuomonėmis“, – kalba medikas.

„Svarbu nepamiršti, kad kai kuriais atvejais tai irgi gali būti potencialiai naudinga priemonė, tačiau ji turi rimtų trūkumų ir rizikos faktorių. Geriausia vengti kraštutinio idealizavimo arba tokio pat kraštutinio nuvertinimo ir bauginimo“, – sako P. Osipovas.

NTAKD vadovaujasi PSO pozicija, kad nėra nė vienos žmogaus kūno sistemos, kuriai nekenktų rūkymas, kaip nėra ir nekenksmingo rūkymo būdo, ar tai įprastas rūkymas, elektroninės cigaretės, ar kaitinamasis tabakas.