Šio centro privatizavimo klausimus šiuo metu svarsto Seimo Antikorupcijos komisija.

J. Sabatausko teigimu, nors „Pušyno kelias“ privatizacijos klausimas nagrinėtas dviejuose Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžiuose, SAM paaiškinimai dėl centro pardavimo motyvų – migloti.

„Komisijos posėdžiuose susiduriame su biurokratų labai mėgstama taktika: užuot trumpai ir tiksliai atsakius, informaciją gaunantys žmonės apkraunami labai ilgais temos pristatymais, daugybe dokumentų, galiausiai neaiškiais metodais gautais skaičiais. Jų tikrumą ir sudarymo aplinkybes yra sudėtinga patikrinti. Taip elgiasi tiek SAM, tiek jai pavaldžios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) vadovė. Panašu, kad susiduriame su bandymu tiesiog dirbtinai pagrįsti tokio sprendimo priėmimą“, – sako J. Sabatauskas

Pasak parlamentaro, nagrinėjant sprendimo privatizuoti „Pušyno kelią“ priėmimo aplinkybes, praktiškai visą komisijos darbo laiką užėmė RVUL paaiškinimai. Ši įstaiga, kaip teigia J. Sabatauskas, yra suinteresuota reabilitacijos centro pardavimu, nes gautos lėšos būtų įlietos į ligoninės biudžetą.

„RVUL vadovė Jelena Kutkauskienė tiesiog pristatė ligoninės atliktus vertinimus, kuriuose, suprantama, vaizduojamas „Pušyno kelio“ neefektyvumas, nuostolingumas ir galimybių jį atnaujinti nebuvimas. Tuo metu posėdyje kalbėjusi SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė klaidina visuomenę teigdama, kad reabilitacijos centre buvo teikiamos rekreacijos paslaugos. Pabrėžiu, kad šis centras specializavosi reabilitacinių paslaugų teikime. Beje, prieš kelerius metus SAM dirbę asmenys yra teikę Vyriausybei rekomendacijas perduoti „Pušyno kelią“ būtent SAM žinion – esą tai vienintelis būdas apsaugoti šį objektą nuo privatizavimo“, - pranešime žiniasklaidai sako J. Sabatauskas.

Socialdemokrato teigimu, SAM viceministrė leido suprasti, kad „sprendimas privatizuoti objektą priimtas SAM politinės valdžios“.

„Kai praėjusios Seimo kadencijos metu Antikorupcijos komisijai vadovavo konservatorė Agnė Bilotaitė, taip pat vyko tyrimai būtent dėl noro privatizuoti šią sanatoriją. Ir net buvo imtasi veiksmų, kad taip nenutiktų. O dabar, SAM vadovaujant konservatoriams, vienas jų ryškesnių pirmųjų darbų – centro uždarymas ir leidimas jį parduoti. Galų gale, būtent konservatorių atstovų siūlymu šį parlamentinį tyrimą, kurio metu turėtume nustatyti visas sprendimo privatizuoti priėmimo aplinkybes, spaudžiama perduoti išimtinai Sveikatos komiteto – kuriam vadovauja konservatorius – žinion“, - priduria J. Sabatauskas.

Jis primena, kad sanatoriją „Pušyno kelias“ nuspręsta uždaryti ir parduoti po to, kai tokiam ją valdančios RVUL siūlymui pritarė jos dalininkė SAM. Sanatorija buvo uždaryta nuo šių metų birželio 1 dienos, o reabilitaciją atliekantys pacientai buvo perkelti į vieną iš RVUL pastatų.

SAM yra skelbusi, kad Vilniuje esantį reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“ tikimasi parduoti dar šiemet, jo vertė siekia apie 4,2 mln. eurų.

Pastarasis Privatizavimo komisijos posėdis įvyko 2016 m. gruodžio 12 d.

Tuomet svarstytas vienintelis klausimas – dėl bendrovės "Vildmina" arba Klaipėdos viešosios pirties paprastųjų vardinių akcijų įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą.

Trys komisijos nariai (pirmininkas Vygantas Vareikis, Artūras Šulcas ir Aldona Staponkienė) tam pritarė, vienas jų – Tomas Meškinis – balsavo prieš.

Po šio posėdžio nei anos, nei šitos kadencijos Privatizavimo komisija daugiau nesusirinko, nors formaliai ji gyvuoja.

"Esu įtrauktas į Privatizavimo komisiją, tik nė viename posėdyje nesu dalyvavęs. Net nežinau, ar jie vyko. Ką ta komisija veikia, tiesą sakant, nežinau. Kažkada kalbėjome, kodėl nebuvo nė vieno posėdžio sušaukta", – situaciją nusakė šios komisijos narys Andrius Petraitis.

Pagal nuostatus, Privatizavimo komisija priima sprendimus dėl pritarimo arba nepritarimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą ar išbraukimo iš jo.

Privatizavimo komisijos sekretorė Genovaitė Paulikienė patikino, kad kol kas komisija nieko neveikia.

"Mes visą tą laiką savivaldybės akcijų nepardavinėjome, tai komisijai nieko nereikėjo daryti. Tačiau pagal įstatymus, tokia komisija turi būti sudaryta, kai tik pasikeičia valdžia. Ji ir buvo sudaryta. Jei nėra ką pardavinėti, tai komisijai nėra ką daryti. Prieš penkerius metus buvo nuspręsta privatizuoti pirtį, bet tas sprendimas nebuvo patvirtintas, todėl "Vildmina" taip ir liko savivaldybės kontroliuojama įmone", – paaiškino G.Paulikienė.

Prieš privatizavimą

Piketas truko trumpiau nei valandą, bet palangiškių ir juos palaikančiųjų pozicijas kalbėtojai spėjo išsakyti, o kiti protesto dalyviai – išreikšti iš anksto pasiruoštais plakatais.

Pikete dalyvavo ne tik minimose įstaigose dirbantys žmonės, bet ir vietos žmonės, kurie naudojasi teikiamomis paslaugomis.

Mes – miesto vadovai, bendruomenė ir ypač „Pušyno“ personalas – norime pareikšti, jog 107 darbuotojams pasakyti, kad jie ieškotųsi kito darbo, yra nežmoniška.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viešai pranešė, kad „Pušyną“, kaip ir tris kitas šiai ministerijai pavaldžias įmones ruošiamasi perduoti Turto bankui ir taip jų atsikratyti. Palangoje reabilitacijos paslaugas teikiančioje įmonėje dirba 107 žmonės, privatizavimas jiems reikštų darbo netekimą.

Piketuotojai pasirašė peticiją, kuria kreipiamasi į šalies prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę, taip palaikydami Palangos tarybos poziciją ginant viešąjį interesą, reikalaujant išlaikyti „Pušyno“ paskirtį – sanatorinį reabilitacinį gydymą. Pasipiktinimo bangą sukėlė ir noras Palangos baseiną perduoti verslininkams. Kurorto gyventojai baiminasi, kad neteks galimybės nebrangiai naudotis baseino paslaugomis.

Palangos miesto tarybos nariai, nepaisant, ar yra pozicijos ar opozicijos atstovai, laikosi vieningos pozicijos – prieš visų Lietuvos žmonių turto atidavimą į privačias rankas arba privatizavimą.

Šarūnas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Butų Palanga turi, bet mes neturime pakankamai reabilitacijos centrų. Pats jau 20 metų esu Tėvynės sąjungos partijos narys. Su liūdesiu sakau – nesuprantu dabartinės Vyriausybės sprendimų, kurie nėra išdiskutuoti su bendruomene. Mes – miesto vadovai, bendruomenė ir ypač „Pušyno“ personalas – norime pareikšti, jog 107 darbuotojams pasakyti, kad jie ieškotųsi kito darbo, yra nežmoniška. Ši situacija su mumis nebuvo aptarta, mums pasakyta – pastatas bus parduodamas, jokių kitų sprendimų nėra. Tikiu, kad Vyriausybė neleis „Pušyno“ parduoti, išdraskyti, padaryti, kad ten atsirastų butai. Mums reikalingas sanatorinis gydymas, iš ko Palanga ir išsilaiko ištisus metus, o ten dirbantys žmonės turi darbo“, – ryžtingai kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Palangos miesto taryba prašo „Pušyną“ perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši galėtų sanatoriją perduoti Klaipėdoje esančiai Jūrininkų ligoninei, valdančiai Palangos ligoninę. Taip būtų galima nesunaikinti reikalingas paslaugas teikiančios įmonės.

Pikete dalyvavo ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius teigė, kad „Pušyne“ dirba apie 30 kretingiškių, todėl jis palaikė palangiškių protestą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žada bylinėtis

„Pasistatėme unikalų baseiną, kuris yra tikras socialinės rūpybos pavyzdys visai Lietuvai. Per pusantrų metų jame mūsų moksleiviai nemokamai jau apsilankė 43 tūkstančius kartų, taip savivaldybė suteikė galimybę vaikams galimybę išmokti plaukti. Beveik 500-us sporto centro mokinių ugdo geriausi plaukimo treneriai. Vyresnio amžius žmonės gali naudotis baseinu už prieinamą kainą, tuo metu kai netoli esantys baseinai yra triskart brangesni. Mūsų baseinas visiškai išsilaiko ir iš biudžeto pinigų nereikalauja. Baseinas pastatytas už mūsų visų pinigus, tai kodėl mums dabar laužomos rankos ir konkurencijos taryba prievartauja jį atiduoti į privačias rankas? – pasipiktinimo neslėpė Š. Vaitkus. – Sausio 13 dieną Konkurencijos taryba, pavaldi šalies Prezidentui, skelbs sprendimą. Išvadas mes jau žinome – norima Palangos miesto savivaldybei skirti 60 tūkst. eurų baudą ir įpareigoti per pusę metų baseiną atiduoti privatiems asmenims. Matome, kad Lietuvoje jau kuriasi monopolijos valdančios didžiuosius baseinus ir arenas. Mes priešinsimės tokiems ketinimams, eisime į teismus, bylinėsimės. Žmonių labui išleistos visuomeninės lėšos, o ne privačių verslininkų norų tenkinimui. Tikiu, kad viskas baigsis gerai, nes jaučiame palangiškių palaikymą.“

Lietuvoje yra 41 reabilitacijos įstaiga ir jos puikiausiai gali teikti tokias paslaugas ir VRM darbuotojams. Privatizuoti sanatoriją reikėjo jau prieš 30 metų.

Nuomonės išsiskyrė

Sanatorijos bei baseino darbuotojai, dalyvavę pikete, kalbėjo apie baimę netekti darbo, nerimą dėl savo ateities. Pensininkai minėjo nerimaujantys, kad, verslininkams perėmus baseiną, jie nebegalės vos už 27 eurus per mėnesį lankytis baseine.

Tačiau buvo ir kitų nuomonių.

„Pušyno“ darbuotoja Zita neslėpė pykčio dėl atviro melo – ministrė A. Bilotaitė per televiziją teigė, kad su darbuotojais jau bendrauta.

„Mes apie „Pušyno“ naikinimą sužinojome tik iš televizijos. Kaip galima pasitikėti tokiu žmogumi?“ – rėžė palangiškė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau ne visi piketuotojai galvojo taip pat. Greta didelius plakatus atsinešusių palangiškių stovėjo brandaus amžiaus vyras su ant popieriaus lapu rankose. Ant jo buvo parašyta: „Pušynas nomenklatūros lizdas Palangoje“.

„Jau daugiau kaip 30 metų esame nepriklausoma valstybė, o šalyje vis dar egzistuoja nomenklatūra, jiems priskirtos sanatorijos. Tokia įstaiga, kaip „Pušynas“ turi būti ne Vidaus reikalų ministerijos, o privati ir teikti paslaugas visiems, o ne išskirtinėms žmonių grupėms. Kodėl nėra inžinierių, ūkininkų, mokytojų reabilitacijos centrų? Sakoma, kad į „Pušyną“ gali patekti visi, bet valstybei iš tokių naudos nėra. Juk ir privatizuotose įstaigose ligoniai gali gydytis. Juk galima sudėti saugiklius ir sutartyje reikalauti, kad privatus asmuo, nusipirkęs įstaigą 10 metų teiktų reabilitacijos paslaugas ir visiems bus gerai. Pastatas buvo ir liks Palangoje, jo niekas negriaus, o jei aplinkui pastatys privačius namus, labai gerai. Kiek vien iš pridėtinės vertės mokesčio valstybė gaus naudos. Net jei parduos jį butais, valstybė gaus mokestį. Ar dabar deklaruojamas 15 tūkst. eurų pelnas per metus yra nauda? Pastatą renovuoti labai sunku, jis šaltas, naudoja daug energijos. Lietuvoje yra 41 reabilitacijos įstaiga ir jos puikiausiai gali teikti tokias paslaugas ir VRM darbuotojams. Privatizuoti sanatoriją reikėjo jau prieš 30 metų“, – nuomonės neslėpė ir atvirai kalbėjo greta piketuotojų su nuomonę reiškiančiu užrašu stovėjęs Algimantas Gricius.

Kaip rašė meras, trečiadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje pranešė, kad vienas didžiausių poilsio ir reabilitacijos centrų Palangoje „Pušynas“ 2022 metais bus perduotas Turto bankui, o tai reiškia – bus privatizuojamas. „Tokia esą yra politinė valia. Man, kaip Palangos kurorto merui, yra visiškai nesuprantama, kodėl prireikė priimti tokius politinius sprendimus, kuriais naikinamas pagrindinis kurortų prioritetas – sanatorinis gydymas. Priminsiu, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra gražiausioje kurorto vietoje – vos keli šimtai metrų nuo jūros, su didele – 2,7 hektaro – teritorija bei 3 tūkst. kv. metrų ploto sanatorinės paskirties pastatais. Šis reabilitacijos centras pats išsilaiko, iš valstybės nereikalauja jokių papildomų dotacijų. Siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę, čia įgyvendinami ir trys europiniai projektai, kurių vertė – apie 1 mln. eurų. Priminsiu, jog pastatą privatizavus, 5 metus neišlaikant vykdomos veiklos, valstybė privalės grąžinti ES paramą“, – rašė meras.

Šis reabilitacijos centras pats išsilaiko, iš valstybės nereikalauja jokių papildomų dotacijų.

„Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas“, – teigė A. Bilotaitė.

„Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos, ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Esą 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai. Tačiau nereikia pamiršti, kad dar antra tiek pareigūnų „Pušyne“ kasmet sveikatinasi už savas lėšas – 2020 m. tokių pareigūnų sanatorijoje apsilankė apie 500, tad per praėjusius metus „Pušyne“ iš viso jų apsilankė apie tūkstantį. Be to, pasakius A, reikėtų pasakyti ir B – tiesiai šviesiai paaiškinti, kodėl palyginti nedaug pareigūnų už valstybės lėšas sveikatinasi „Pušyne“. O yra taip todėl, kad valstybė pareigūnų poilsiui ir sveikatinimui skiria ypatingai mažai lėšų. Šiais metais lėšų skirta rekordiškai mažai – 150 tūkst. eurų. O juk būtent nuo skiriamo finansavimo priklauso, kiek pareigūnų galės už valstybės lėšas pasigerinti sveikatą poilsio ir reabilitacijos centre. Jei lėšų pareigūnų sveikatinimui VRM numatytų gerokai daugiau, „Pušyne“ atstatyti jėgas galėtų nors ir 100 proc. pareigūnų“, – tvirtino meras.

Šarūnas Vaitkus. Asmeninio archyvo nuotr.

„Beje, net ir tie pareigūnai, kurie už sveikatinimą VRM priklausančiame poilsio ir reabilitacijos centre mokėjo savas lėšas, patyrė palyginti nedideles išlaidas – para „Pušyne“, įskaitant apgyvendinimą, maitinimą 3 kartus per dieną ir procedūras, kainuoja apie 56 eurus, o, pavyzdžiui, netoliese esančioje privačioje sveikatinimo paslaugas teikiančioje įmonėje kaina vienam asmeniui – daugiau nei dvigubai didesnė. Tad grįžtu prie ministrės argumentų, kad „Pušyną“ privatizuoti nuspręsta, nes tai yra politinė valia. Man kyla klausimas, kas yra politinė valia? Atleisti 100 darbuotojų, dirbančių šiame poilsio ir reabilitacijos centre? Kitąmet padaryti juos bedarbiais? Jau dabar, prieš šventes, darbuotojams ir jų šeimų nariams sukelti didžiulį stresą informuojant, jog 2022 m. jie bus atleisti? Šie žmonės yra priversti jau dabar ieškotis kito darbo. Tai reiškia, kad jau dabar įmonė yra žlugdoma. Ar tokia ir yra politinė valia? O gal politinė valia yra pagrindinės kurorto infrastruktūros naikinimas? Privatizuojamų sanatorijų vertimas butais? Pavyzdį jau turime – Turto bankas neįtikėtinai pigiai jau pardavė policijos komisariato pastatą Palangoje. Dabar valstybė už tą kainą Palangoje galėtų nusipirkti tik labai gerus 3 kambarių apartamentus“, – situaciją komentavo Š. Vaitkus.

Šie žmonės yra priversti jau dabar ieškotis kito darbo. Tai reiškia, kad jau dabar įmonė yra žlugdoma.

„Įvertinus visą šią situaciją bei prisiminus pirmojo karantino metu kone be poilsio dienų ir atostogų dirbusius, lauke ties įvažiavimais į miestus šalusius bei gyventojų judėjimą tarp savivaldybių kontroliavusius policijos pareigūnus, stebint didžiulę įtampą patiriančius ir kasdien su nelegalia migracija kovojančius pasieniečius labai norėčiau išgirsti atsakymą, kam prireikė valstybei privatizuoti gražiausioje pajūrio vietoje, kone ant jūros kranto esančią didžiulę teritoriją su sanatorinio gydymo pastatais? Ar pareigūnai nenusipelnė kokybiškų sveikatinimo paslaugų už jiems prieinamą kainą? Ar čia yra politinė valia? Ir kieno tai yra politinė valia?“ – klausė meras.

Prie pat jūros 1973 metais pastatytą, prezidentų Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus pamėgtą vilą šiuo metu valdo valstybės įmonė Turto bankas, o kompleksą iš valstybės nuomojasi privati įmonė „Ambra investicijos“. Sutartis dėl pastatų ir valstybinės žemės nuomos baigsis kitų metų balandį, ji pratęsta nebus.

Kaip portalui 15min, teigė Turto banko atstovas spaudai Tomas Bagdonas, šiuo metu tvarkomi dokumentai ir ruošiamasi kompleksą parduoti kaip nereikalingą valstybės funkcijoms atlikti. Tokiems planams priešinasi Š. Vaitkus ir žada padaryti viską, kad pastatas nebūtų privatizuotas.

„Esu PRIEŠ, kad šis pastatas ir unikali teritorija ant jūros kranto būtų parduota. Kas atsirastų po pardavimo? Dar viena privati, prabangi vila, aptverta spygliuota tvora?“ – retoriškus klausimus žėrė Palangos meras.

Pasak Š. Vaitkaus, ši teritorija turi likti ateities kartoms, o Vyriausybė turi imtis iniciatyvos – investuoti į šią unikalią vietą pajūryje.

Esu PRIEŠ, kad šis pastatas ir unikali teritorija ant jūros kranto būtų parduota.

„Kodėl šioje vietoje negali atsirasti tarptautinio tinklo viešbučio, pvz.: „Hilton“, kuris sukurtų naujas darbo vietas? Šį pastatą pagal Koncesijos įstatymą galima išnuomoti 25 metams su sąlyga, kad ateina tarptautinis viešbučio tinklas, kuris investuoja, o po 25 metų sukurtas naujas turtas palieka Valstybei“, – pasiūlymais pasidalijo jis ir pridūrė, kad šis pastatas taip pat galėtų virsti moderniomis gydyklomis.

„Kodėl pati Valstybė negali investuoti į tokią vienintelę unikalią vietą pajūryje? Yra daug modelių, kaip šį turtą išsaugoti, nereikia nueiti trumpiausiu keliu  – privatizuoti. 1992 metais jau pridaryta klaidų, kai tuometinė Vyriausybė privatizavo pliažo infrastruktūrą. Visi matome, kas iš to išėjo“, – palyginimu pasidalijo Palangos meras ir prižadėjo padaryti viską, kad Turto bankas atsisakytų privatizavimo planų.

„Veikiu nelaukdamas. Telefonu jau kalbėjau su premjeru Sauliumi Skverneliu. Jis šiuo metu atostogauja. Premjeras mane užtikrino, kad bus ieškoma geriausių sprendimų visuomenei. Pastatas privatizuotas nebus!!!“ – tikino Š. Vaitkus.

Turto banko duomenimis, kompleksą sudaro 4,5 tūkst. kv. metrų pagrindinis pastatas ir kiti statiniai: teniso kortai, sargo namelis, kelios pavėsinės. Kompleksui priklauso beveik 22 ha žemės.

Praranda tie, kurie moka gyventi. Jų antroji privatizavimo banga neužlies 200 eurų banga. Bet. Teisingumas vis dėlto yra. Varguoliams padalyti pinigai nenueis šuniui ant uodegos. Pasuks tuo pačiu keliu, kuriuo ir investiciniai čekiai. Tik šiais laikais sandorių procedūros supaprastintos.

Skaidrumo dabar daugiau. Nebėra sąlygų už juos pirkti klestinčių ar pasmerktų gamyklų, švytinčių ar griūvančių pastatų, derančių ar usnėtų žemių, akcijų ar tiesiog akacijų. Viskas – tiesiai šviesiai. Nebereikia keisti dangiškų popierių į nuodėmingus centus. Gryni pinigai vis dėlto yra gryni. Grynaisiais net miške atsiskaitysi, kur vis dar nepasitaiko kortelių skaitytuvų.

Skaidrumas prieš audrą? Nors viskas atrodo labai krikščioniška. Alkstantį pamaitink 200 eurų, trokštantį pagirdyk 200 eurų. Visi bus tą akimirką laimingi ir turėtų prisiminti net iki rinkimų. Bet. Vis tiek neramu. O jei pamirš? Tai, kas gera, žmonių atminty labai greitai paskęsta.

Nelabai nutolome nuo Juros periodo parko. Negalime jo palikti – kaip šuo būdos.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti: skęstančiųjų gelbėjimas vis dėlto nėra tik skęstančiųjų reikalas. Valdžia vėl gali numesti 200 eurų gelbėjimo ratą. Valdžios darbas mums nekainuos nė cento, valstybės buhalteriai pinigus sulašins į tas pačias sąskaitas. Kiek kainuos visa kita – nesvarbu.

Nelabai nutolome nuo Juros periodo parko. Negalime jo palikti – kaip šuo būdos.

Gelbėjimo reikia labiau kiekvienai valdžiai, baigiančiai savo laiko ratą. Tik mums jos, atvirkščiai nei valdžiai, kainuoja. Naujas valstybės skolas, nesurinktus mokesčius tų, kurie kasdien vis labiau privatizuoja tai, kas visiems išdalijama po lygiai ir "po" teisingai.

Į L. Donskį žmonės įsiklausydavo dėl jo genialių gebėjimų humanitarizuoti realybę, o A. Šliogeris realybėje priblokšdavo savo sociologiniu diskursu – tiesa visuomenės labui.

Ko verta vien jau jo įžvalga, kad Lietuvoje neįmanomi jokie nacionaliniai projektai, nes jie vis tiek tampa aferomis!

"Privatizavimas buvo afera. Žemės grąžinimas – afera. Lito įvedimas – afera. Lietuviški bankai – afera. "Mažeikių naftos" istorija – afera. Valdovų rūmai – afera. "Vilnius – Europos kultūros sostinė" – afera. "Leo LT" – afera."

Tai vis A. Šliogerio žodžiai, įvardijantys neparankią, įžeidžiančią ir žiaurią tiesą. Šalia būties ir laiko – gyva tiesos sociologija.

Gal todėl politinės davatkos megztomis beretėmis vis rengė klinikinius pagaląstų dalgių kryžiaus žygius prieš A. Šliogerį. Stereotipai daug kam parankesni už tiesą.

O jo tiesa buvo nokautuojanti. "Jeigu man reikėtų pasirinkti Ričardą Gavelį ar tėvynę, aš rinkčiausi Ričardą Gavelį", – vienoje televizijos laidoje rėžė filosofas.

Įpročius, papročius ir primityvią patirtį skrodžiančių A. Šliogerio tezių nebūtina teisti ir išteisinti, nes jos tik skina kelią unikaliam diskursui ir interpretacijoms. Kitaip tariant, mąstymui. Jos – tarsi amžinas šaukinys lietuviams: "Nebūkite avinų banda. Nebūkite debilai ir chamai. Būkite žmonės."

Nebūtis, kaip teigiama, pasiglemžia svarbiausius. Lieka vidutinybės, prisitaikėliai ir epigonai, mintantys svetima išmintimi, bet patys nesugebantys nieko sukurti. Mokslininkai – be išradimų, mokslas – be koncepcijų. Imitacijų virtuozai, plepiai ir ore plevenanti akademinė impotencija.

„Aš visiems darbuotojams sakau, kad bijau „Geotermos“ pavyzdžio, kai ji kažkada irgi galėjo būti privatizuota, bent kiek aš žinau, gal aš visų detalių nežinau, bet neprivatizavo, padarė strategine įmone, nieko normaliai nedarė ir bankrutavo“, – BNS sakė įmonės vadovas.

Prieš porą metų buvo pradėtas neveikiančios Klaipėdos šilumos gamybos įmonės „Geoterma“ privatizavimo procesas, tačiau ją įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, procesas sustabdytas. Šiemet įmonė bankrutavo.

Į privatizuojamų įmonių sąrašą Vyriausybė šiemet įtraukė ir „Problematiką“, todėl bendrovė iš Susisiekimo ministerijos žinios tapo tiesiogiai atsakinga Turto bankui.

Tačiau Seimas praeitą mėnesį nusprendė ją įtraukti į strateginių įmonių sąrašą, kad apsaugotų „nuo galimų privatizavimo grėsmių“. Prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo, bet Seimas ketvirtadienį veto atmetė.

Nerimaujama, kad ministerija nenorės perimti įmonės akcijų

Pasak „Problematikai“ nuo pernai rugpjūčio vadovaujančio A. Paleko, įtraukus bendrovę į strateginių įmonių sąrašą, Turto bankas turės perduoti ją atgal vienai iš ministerijų, nerimaujama, jog nė viena iš jų nenorės perimti įmonės akcijų.

„Patampam strategine įmone ir Turto bankas tada suruošia dokumentus mūsų atidavimui, nes jis mūsų negali laikyti, mus turi grąžinti ministerijai – Finansų arba Ekonomikos ir inovacijų, arba Susisiekimo, arba dar kažkokiai ministerijai“, – teigė „Problematikos“ vadovas.

„Ministerijos gali mūsų nelabai norėti ir pradėt stumdytis. Eina laikas, o jos stumdosi (...) Mes patampam našta ir jeigu neatsiras atsakingas žmogus, kuriam rūpės daugiau negu jo asmeniniai interesai – rinkimai, kad tarkim, ir priimtų nepopuliarius sprendimus, tai mums bus blogai, mes pradėsime vegetuot“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pridūrė, kad „Problematikai“ tapus strategine įmone galimas variantas atskirti įmonėje veikiančią tyrimų laboratoriją nuo kelių priežiūros veiklos.

„Jeigu kalbam apie išgryninimą, tai galim atskirt. Niekas nenugrius – galima drąsiai atskirt laboratoriją ir palikti ją valstybei“, – sakė A. Palekas.

„Čia yra vienas svarbus niuansas – mes nesame dotuojami iš valstybės, mes dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose ir mes konkuruojame. Yra daug kompanijų, kurios vykdo techninę priežiūrą, bet jos neturi laboratorijos“, – teigė jis.

A. Palekas taip pat teigė, kad ateityje įmanoma laboratorijos plėtra, tačiau tapus strategine įmone tam gali būti kliūčių.

Įmonė kaip ir gyveno, kaip ir vykdė savo veiklą, bet sakyčiau, kad truputį užmigo: pradėjo rūpintis pastatais, gražiais kilimais, apšvietimu ir savo įvaizdžiu, bet mūsų tikslas labiau yra graži laboratorija negu gražūs stalai.

Pusė patalpų – nereikalingos

Dėmesio centre pastaruoju metu atsidūrusi „Problematika“ įsikūrusi Vilniuje, Granito gatvėje. Čia įmonei priklauso apie 6 tūkst. kvadratinių metrų patalpų.

Įmonės administracija įsikūrusi kelių aukštų moderniai atnaujintame pastate, kuriame veikia ir laboratorijos, taip pat šalia pastatyti du nauji pastatai, ant kurių stogų buvo sumontuoti saulės kolektoriai.

Pasak bendrovės vadovo A. Paleko, norint įmonės turtą išnaudoti efektyviai, būtų geriausia įmonę iškelti į kitą vietą.

„Aš nelabai matau ateities. Taip, mes galime čia sėdėt dar 5, 10, 20 metų, bet jeigu mes norime būti efektyvūs ir efektyviai išnaudoti turtą, tai jos man nėra tinkamos“, – sakė A. Palekas.

Jis pridūrė, kad išsikelti neapsimokėtų tik tuo atveju, jeigu tai kainuotų brangiau negu likti esamose patalpose.

„Vizija yra, kad mus reikėtų išsikelt, bet jeigu mums neapsimoka, tai geriau neišsikelt, gal pasilikt“, – teigė įmonės vadovas.

Bendrovė šiuo metu savo veiklai išnaudoja apie pusę turimų Vilniuje turimų patalpų. Kita dalis nuomojama dviems įmonėms – „Biseriui“ ir „Montuotojui“.

Pasak vadovo, nuoma padeda surinkti papildomai daugiau nei 100 tūkst. eurų per metus, tačiau bendrovei tai – našta.

„Našta – vienareikšmiškai, tai ne mūsų tiesioginė veikla. Mes nesame nekilnojamojo turto vystytojai, mes nemokame to daryt, mes galim ir klaidų padaryt“ , – tvirtino A. Palekas.

Anot jo, galvojama, ką daryti su įmonei nereikalingomis patalpomis, nes kai kurioms iš jų reiktų rekonstrukcijos, norint išnuomoti, kadangi nėra atskirų įdėjimų.

„Taip, mums reikia mažiau patalpų negu mes naudojam“, – tvirtino A. Palekas.

Palikimas – pirtis, baseinas, boulingas, treniruoklių salė

„Problematikoje“ prieš keliolika metų buvo įrengta ir moderni laisvalaikio zona su pirtimi, baseinu, boulingu ir treniruoklių sale.

„Įmonė kaip ir gyveno, kaip ir vykdė savo veiklą, bet sakyčiau, kad truputį užmigo: pradėjo rūpintis pastatais, gražiais kilimais, apšvietimu ir savo įvaizdžiu, bet mūsų tikslas labiau yra graži laboratorija negu gražūs stalai“, – sakė dabartinis bendrovės vadovas.

Apie 17 metų įmonėje dirbanti Anželika Barisė BNS teigė pamenanti, kad laisvalaikio zona buvo įrengta netrukus po to, kai ji pradėjo karjerą „Problematikoje“.

Pasak Asfaltbetonio tyrimų skyriaus vadovo pavaduotojos, darbuotojams buvo sudarytos sąlygos laisvalaikio zona naudotis sumokant už tai pinigus.

„Mes naudojomės, mums buvo suteiktos sąlygos. Ir, sakykime, merginos kiekvieną antradienį renkasi po darbų ir atsipalaiduoja. Mes ir nuomodavomės, ir pinigus mokėdavom kaip darbuotojai, jeigu norim pilnai naudotis tuo komplektu, reikia už tas valandas susimokėti“, – sakė viena įmonės senbuvių.

Referente „Problematikoje“ dirbančiai Dominykai Dovidaitytei – 23-eji. Įmonėje ji pradėjo dirbti prieš penkerius metus. Ji teigia, kad laisvalaikio zona naudotis teko ne kartą.

„Per savo gimtadienį esu žaidusi boulingą ir šiaip, buvau išsinuomavusi ne vieną kartą ir žaisdavom ten. Tikrai patogu, jeigu yra“, – teigė ji.

Bus siūloma įmonę grąžinti Susisiekimo ministerijai

Kaip BNS informavo Turto banko atstovas Tomas Bagdonas, Seimui ketvirtadienį priėmus sprendimą dėl „Problematikos“, Vyriausybei bus siūloma ją išbraukti iš privatizuojamų įmonių sąrašo ir valdymą grąžinti Susisiekimo ministerijai.

„Turto bankas vykdo tik privatizuojamų įmonių valdymą, todėl siūlysime Vyriausybei privatizuojamų įmonių sąrašo pakeitimus, kuriais „Problematika“ būtų išbraukiama iš šio sąrašo“, – teigė T. Bagdonas.

„Tuo pačiu siūlysime įmonę grąžinti buvusiam valdytojui – Susisiekimo ministerijai. Galutinį sprendimą dėl įmonės valdymo ateities turi priimti Vyriausybė“, – sakė jis.

Valstybės valdoma bendrovė „Problematika“ įkurta 1991 metais. Ji užsiima kelių priežiūra, taip pat tirdama kelių statybos medžiagas vykdo kelių kokybės kontrolę.

Šiemet įmonę norėta privatizuoti, tačiau dalis Seimo narių tam pasipriešino siūlydami įmonę įtraukti į strategiškai svarbių įmonių sąrašą.

„Valstiečių“ Viktoro Rinkevičiaus, Antano Bauros, Valiaus Ąžuolo bei „socialdarbiečio“ Rimanto Sinkevičiaus pataisą dėl „Problematikos“ buvo vetavęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Ketvirtadienį šį šalies vadovo veto parlamentarai atmetė ir įmonę įtraukė į strategiškai svarbių įmonių sąrašą.

„Problematikos“ pajamos pernai sumažėjo 25,9 proc. iki 5,138 mln. eurų, grynasis pelnas smuko 2,5 karto iki 618,2 tūkst. eurų. Bendrovė į valstybės biudžetą šiemet pervedė 1,33 mln. eurų dividendų, joje dirba apie 100 žmonių.

Perkūnas iš giedro dangaus

Vieną rytą Taikos pr. 44 namo gyventojai pamatė, jog bendrojo naudojimo fojė nuo antro iki ketvirto aukšto prasidėjo kažkokie remonto darbai.

Atvykę darbininkai ėmė montuoti gipso kartono plokščių sienas.

"Kaip tik ruošėmės vykti į darbą, kai prasidėjo visi šitie dalykai. Buvo akivaizdu, kad darbininkai ketina apriboti priėjimą į bendrojo naudojimo balkoną. Mane ištiko šokas, juk su gyventojais niekas nesitarė, niekas nepranešė. Kaip taip galima?" – piktinosi namo gyventoja Vilma Venckutė.

Šis pastatas kažkada priklausė bendrovei "Klaipėdos energija", dalis jo buvo naudojama kaip viešbutis.

Mane ištiko šokas, juk su gyventojais niekas nesitarė, niekas nepranešė. Kaip taip galima?

Prasidėjus privatizavimui, žmonėms leista tuos kambarius išsipirkti.

Kaip neseniai paaiškėjo, šio namo bendrojo naudojimo patalpų savininke prieš kelerius metus tapo tokia įmonė "Klaipėdos inkaras", kurios vadovės iniciatyva ir pradėtas tų fojė atitvėrimas.

Kažkas ieško kvailių?

"Vieną rytą mūsų namo buhalterė Genovaitė atėjo ir pasakė, kad pasiimčiau savo gėles iš fojė, nes čia statys sieną. Pasidomėjau, kokiu pagrindu skaidys bendrojo naudojimo koridorių. Ji man sako, kad ta fojė – ne mūsų, tai yra, ne gyventojų, ir mums čia esą iš viso niekas nebepriklauso, net tas koridorius, kuris yra prie mūsų buto durų. Kaip taip galėjo atsitiko, nesuprantu", – piktinosi namo gyventoja Natalija.

Kita namo gyventoja Egidija tikino, kad prieš kelerius metus butų savininkai surinko pinigus ir pakeitė balkono langus ir duris.

"Tada skatino gražinti savo aplinką, o išėjo, kad tos patalpos net ne mūsų. Juk mes visą gyvenimą mokėjome už naudojimąsi fojė ir koridoriais, kaip ir kas sugebėjo juos nupirkti, protu nesuvokiama. Kažkas mus kvailiais laiko", – kalbėjo kita gyventoja Egidija.

Neapsiėjo be policijos

Tačiau darbininkai, pradėję sienų montavimo darbus, ilgai neužsibuvo. Gyventojų pasipiktinimas juos išginė pirma laiko.

"Paprašėme, kad parodytų dokumentus, kokiu pagrindu jie čia dirba, ar turi patvirtintą patalpų pertvarkymo projektą. Pasirodo, jie nieko neturi. Juk šitie balkonai – atsarginis išėjimas iš namo gaisro atveju. Jie mums aiškino, kad jie atitveria juos tik tam, kad mes turėtume galimybę čia  laikyti kokius nors savo daiktus – vežimėlius ar dviračius, ir taip galėsime toliau naudotis tuo balkonu. Bet visiškai nesuprantu, koks tada jiems tikslas statyti tas sienas?" – stebėjosi V.Venckutė.

Darbininkai, sumontavę sienas, durų neįstatė, taigi faktiškai įėjimo į balkoną kaip ir neužtvėrė. Gyventojų įsitikinimu, veikiausiai laukė, kokia bus žmonių reakcija.

Tačiau jau vakarop viename aukšte pastatyta siena buvo išardyta, o kitame aukšte – sumaitota, dėl to kitą rytą sulaukta policijos, tada gyventojai pareigūnams ir išdėstė, kad siena, jų įsitikinimu, atsirado nelegaliai.

Savininkė atostogauja

Tiesa, namo buhalterė Genovaitė Gučienė darbų vykdytojo tada dar teiravosi, kas čia bus, o tas paaiškino, kad savininkė liepė važiuoti ir montuoti sienas, daugiau jis nieko nežinąs.

"Pasakiau, kad tokius darbus reikia suderinti su gyventojais. Jis liepė skambinti tų patalpų savininkei, bendrovės "Klaipėdos inkaras" vadovei Nadieždai Novikovai. Susisiekiau su ja, ji pasakė, kad patalpos yra jos ir ji daro, ką nori. O juk net projekto neturi, bet sugalvojo savo kampą užsitverti. Šitaip negalima", – aiškino G.Gučienė.

Dienraščiui pamėginus aiškintis, kokių planų bendrojo naudojimo patalpose turi N.Novikova, ši visą dieną telefonu neatsiliepė.

Paskambinus rekvizitai.lt nurodytu bendrovės "Klaipėdos inkaras" laidinio telefono numeriu, ragelį pakėlusi mergina pasakė, kad N.Novikova atostogauja ir grįš liepos 2-ąją.

"O aš į klausimus neatsakinėju, ne mano kompetencija", – paaiškino bendrovės "Klaipėdos inkaras" telefonu atsiliepusi mergina.

Kas ji tokia ir kokios jos pareigos, neaišku. Oficialiai skelbiama, jog įmonė turi tik vieną "Sodroje" draustą darbuotoją, veikiausiai pačią direktorę N.Novikovą.

Nebe pirmas skandalas?

Beje, ši moteris spėjo pagarsėti dar prieš gerą dešimtmetį, kai buvo statomas naujas daugiabutis Taikos pr. 4A.

Tada butų nesulaukę pirkėjai per teismus išsireikalavo iš statytojų kompensuoti patirtą žalą.

Kaip skelbė žiniasklaida, 34 ieškovams, ketinusiems įsigyti butus statomame daugiabutyje Taikos pr. 4A, teismas iš atsakovų – bendrovės "Laivyno inžinerijos centro", kurios vadovė tada buvo ta pati N.Novikova, priteisė atlyginti ne tik beveik 6 mln. litų patirtą žalą, bet ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos kiekvienam ieškovui.

Remiantis rekvizitai.lt, pagal nurodytą tą patį mobiliojo telefono numerį, matyti, jog N.Novikova vadovavo ar vadovauja ne vienai nekilnojamuoju turtu užsiimančiai bendrovei – NTS, "Redco", tai pačiai "Klaipėdos inkaras" bei "Žardupiai".

Dienraštis "Klaipėda" apie šios veiklios moters dar vieną galimą nesusipratimą su klientais rašė šių metų pradžioje (A.Aleksėjūnaitė "Prabanga virs košmaru?", 2018 01 22).

Žmonės ieško užtarimo

Panašu, jog Taikos pr. 44 namo gyventojai susidūrė su labai patyrusia nekilnojamojo turto vystytoja. Ir dar nežinia, kuo jiems šis susidūrimas pasibaigs.

Žmonės parašė skundą savivaldybei bei priešgaisrinės apsaugos tarnybai ir tikisi, kad bus išgirsti dėl, jų manymu, jiems daromos skriaudos.

"Mes ieškome pagalbos atsikovoti bent jau kelią į balkoną. Apskritai nesuprantu, kaip įstatymai leidžia tokius laiptinių, fojė ir bendrojo naudojimo koridorius privatizuoti?" – klausė V.Venckutė.

"Kaip gali būti, kad mums nepriklauso bendrojo naudojimo koridoriai? Už naudojimąsi jais mokame nuomą, įsivaizduojate?" – piktinosi gyventoja Natalija.

Atsakymų dar nėra

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pabrėžė, kad žmogus, perkantis butą, turi išsiaiškinti, ar jam priklausys ir dalis bendrojo naudojimo patalpų.

"Kiekvienas būstas turi kadastrinio išmatavimo bylą, kur turi būti nurodyta, kas būsimam pirkėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir kurios patalpos yra dalinė nuosavybė", – patikslino G.Pocius.

Priešgaisrinės priežiūros skyriaus vadovas Mindaugas Lapas patvirtino, kad Taikos pr. 44 namo problema priešgaisrinės apsaugos inspektoriams žinoma.

"Tačiau tą dalyką tiria savivaldybės Statinių priežiūros skyrius, jie vertina, ar tai teisėta, ar neteisėta, ar buvo parengtas projektas tiems darbams. Mes neturime įgaliojimų vertinti statybų normatyvinės kokybės", – paaiškino M.Lapas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistė Gelmina Žutautaitė paaiškino, kad Taikos pr. 44 namo gyventojams dėl tyrimo atsakymas dar neparuoštas.

"Visa informacija renkama, atsakymus gyventojams išsiųsime, dar vyksta tyrimas, negalime pasakyti, ar sienos Taikos pr. 44 namo fojė buvo montuojamos teisėtai", – tiek tepasakė G.Žutautaitė.