Socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje jis skelbia, jog gegužę tapo įstaigos „Centenary Policy Institute“ vyresniuoju patarėju, taip pat su kitais asmenimis birželį įsteigė analitinį centrą „World is a School“.

Kaip BNS nurodė R. Šimašius, „World is a School“, kuriai vadovauja buvęs jo politinis bendražygis, buvęs sostinės vicemeras Tomas Gulbinas, yra nedidelis analitinis centras, skirtas „padėti miestams diegti švietimo inovacijas“, panašias į tas, su kuriomis Vilnius laimėjo „Bloomberg Philanthropies’ Global Mayors Challenge“ apdovanojimą.

Anot jo, šį įstaiga orientuosis ne į Lietuvos miestus.

„Centenary Policy Institute“ veikė jau anksčiau. Prisijungiau prie misijos įgyvendinimo – padėti demaskuoti Kremliaus politiką, padėti Vakarams generuoti naujas stiprinančias idėjas. Veiklos sritis irgi mažiau Lietuvoje, daugiau Europoje likusioje“, – BNS teigė R. Šimašius.

Pasak jo, instituto steigėjas ir vadovas yra Paulius Kunčinas.

Vienas iš Laisvės partijos įkūrėjų R. Šimašius Vilniaus mero pareigas ėjo dvi kadencijas, 2015-2023 metais, šiuo metu jis kaip šios partijos atstovas dirba Vilniaus savivaldybės taryboje.

Gargždų seniūnijoje dirba 37 darbuotojai. Dauguma jų valo gatves ir prižiūri miestelio tvarką. „Pas mus visi turi ar neturi vaikų – turi galvą ant pečių, dirba“, – sakė Gargždų seniūnė Indrė Žiedienė.

Jų vadovė, Gargždų seniūnė, pati turi tris vaikus. Ji sakė, kad trumpesnė darbo savaitė motyvuotų jaunus tėvelius. „Kažkokios palankesnės sąlygos gali labai teigiamai atsiliepti darbuotojo motyvacijai, kurios dabar dažnai trūksta, ir produktyvumui“, – svarstė ji.

Trumpesnę valdiško darbo savaitę siūlo Seimo Pirmininkė. Keturių darbo dienų savaitė vaikus, kuriems dar nėra trejų metų, auginančius tėvus paskatins greičiau grįžti iš tėvystės atostogų. „Tai būtų alternatyva toms tikrai dosnioms vaiko priežiūros atostogoms“, – teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šiuo metu iki dvejų metų vaiko priežiūros išmoka siekia 100 procentų atlyginimo, jei atostogos trunka vienerius metus. O jei dvejus – pirmaisiais metais ji siekia 70 ir antraisiais – 40 proc. atlyginimo. „Galimybė viešojo sektoriaus darbuotojams, dažniausiai moterims, pasirinkti šiek tiek anksčiau grįžti į darbą ir mainais už tai gauti lankstesnes darbo sąlygas“, – aiškino Seimo Pirmininkė.

Šis pakeitimas leistų jauniesiems tėveliams grįžti iš tėvystės atostogų greičiau, bet neprarasti tėvystės išmokos, atlyginimo ir dirbti keturias dienas per savaitę. „Tai čia gal būtų lengviau pritraukti į viešąjį sektorių darbuotojus iš privataus sektoriaus. Kas, sakykime, mums galbūt irgi būtų aktualu“, – spėjo Gargždų seniūnė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Siūlymą trumpinti valstybės pinigais apmokamą darbą Socialinių reikalų komitetas įžvelgia vien pliusus. Esą ši paskata valstybei nekainuotų, skatintų jaunas šeimas rinktis viešąjį sektorių, o darbuotojai greičiau sugrįžtų į darbą ir neprarastų įgūdžių.

Priėmus šį įstatymą jis galiotų dirbantiems tik viešajame sektoriuje. Profsąjungos piktinasi – esą tėvų poreikiai ir valdiškame, ir privačiame darbe – vienodi. „Darbo kodeksas jau ir šiandien leidžia galimybes darbuotojams ir darbdaviams tartis dėl išskirtinių sąlygų“, – kalbėjo Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Seimo nariai taip pat neslepia besibaiminantys, kad įsigaliojus tokiam įstatymui praraja tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus gylėtų.

Čia yra mūsų apsisprendimo reikalas – ar mes iš tikrųjų skatiname šeimas, ar skatiname kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką.

„Sektoriai, konkuruodami dėl darbuotojų turi skirtingas galimybes. Privačiame sektoriuje didesni šansai mokėti atlyginimus. Viešasis sektorius sukuria tam tikrą saugumo jausmą – didesnį galbūt negu privatus. Bet šis pasiūlymas, mano nuomone, tik didina įtampą tarp dviejų sektorių“, – sakė Seimo narys Vytautas Mitalas.

„Manau, kad gali kilti tam tikras nepasitenkinimas iš tų mamų, kurios augina mažus vaikus, bet dirba ne viešajame sektoriuje“, – svarstė Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Tačiau siūlymą kritikuoja ne visi. Esą keturių dienų darbo savaitė viešojo sektoriaus darbuotojams taptų paskata rinktis valdišką darbą. „Visi sektoriai – tiek privatus, tiek viešasis kenčia nuo darbuotojų trūkumo, bet, aišku, darbuotojams, matyt, populiarumo prasme pirmas pasirinkimas vis dėlto būtų privatus sektorius“, – sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Gatvėje kalbinti vilniečiai – skeptiški – per pandemiją ir taip visi darbuotojai gauna daugiau laisvių. „Manau, kad privačiame sektoriuje yra didesnės galimybės užsidirbti ir siekti karjeros“, – teigė gyventoja. „Dabar tas COVID-19. Ar tik neišsiminusios, jei reikės darytis testus?“ – svarstė kita moteris.

Profsąjungos geresnių darbo sąlygų norėtų visoms šeimoms. „Deja, mes kaip šalis esame atsilikę šiuo klausimu. Čia yra mūsų apsisprendimo reikalas – ar mes iš tikrųjų skatiname šeimas, ar skatiname kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką“, – sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Siūlymą už valdiškus pinigus leisti dirbti mažiau toliau svarstys Seimas.

Po pirmadienį Prezidentūroje vykusio plano aptarimo S. Krėpšta sakė, kad nors iki galutinio termino, kada dokumentas turi būti perduotas Europos Komisijos vertinimui, lieka tik vienuolika dienų, šalies ekonomikai po pandemijos atsigauti ir transformuotis skirtas planas dar gali būti sustiprintas.

„Įspūdis susidaro, kad plane labai daug vietos skiriama viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui ir transformavimui. Tai yra labai svarbu ir lemia ekonomikos augimą, tačiau svarbu nepamesti ne vyriausybinio sektoriaus ir privataus sektoriaus, atrasti priemonių, kurios tiesiogiai transformuotų, pavyzdžiui, smulkias ir vidutines įmones, nulemtų jų spartesnį žingsnį į priekį bei aukštesnę pridėtinę vertę skaitmenizuojant tam tikras veiklas“, – spaudos konferencijoje pabrėžė S. Krėpšta.

Pasak jo, šiuo metu labai svarbu skirti didesnį dėmesį smulkiam ir vidutiniam verslui, nes daugelis šio sektoriaus įmonių pandemijos metu neteko pajamų.

„Antras svarbus aspektas yra, kad šiame plane kol kas pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą. (...) Taip pat svarbu, kad per likusį laiką iki plano finalizavimo įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais, nes nevyriausybinis sektorius, privatus sektorius yra labai svarbus šio plano įgyvendinimo sėkmei“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai yra visos Lietuvos transformavimo planas, tam tikras pokytis šalia kitų biudžeto ir sanglaudos pinigų, kuris numatytas konkrečiam kelerių metų laikotarpiui.

„Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai yra visos Lietuvos transformavimo planas, tam tikras pokytis šalia kitų biudžeto ir sanglaudos pinigų, kuris numatytas konkrečiam kelerių metų laikotarpiui“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, plano rengimo reglamente nurodyta, kad diskusija su visuomene ir socialiniais partneriais yra skatintina, taip pat yra pavyzdžių kitose valstybėse, kur planas su visuomene buvo derinamas detalesne apimtimi nei tai buvo padaryta Lietuvoje.

„Kitą vertus, turime dvi geras savaites ir reikia pasinaudoti šiuo laikotarpiu būtent užtikrinant pakankamą dialogą su visuomene jau kalbant apie konkrečias kryptis. Laiko dar yra, reikia tam skirti dėmesio ir pastangų“, – tvirtino S. Krėpšta.

Susitikime dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad plane verslui jau numatytas tiesioginis finansavimas įvairių inovatyvių ir žaliųjų sprendimų įgyvendinimui bei bendradarbiavimui su mokslu.

„Taip pat manau, kad verslui yra labai svarbi palanki verslui aplinka, kurią sudarys ir viešojo sektoriaus skaitmenizavimas, atvirų duomenų atvėrimas, 5G tinklo plėtra. (...) Visos viešosios investicijos didins visuminę paklausą, kas irgi yra svarbu. Tiesiogiai verslo plėtrai ir prisitaikymui prie klimato kaitos iššūkių šiame plane numatoma 0,5 mlrd. eurų", - teigė G. Skaistė.

Pasak jos, plane yra labai daug dalykų, kurie bus susiję su regionų plėtra – mokyklų tinklo kokybės gerinimas, profesinio orientavimo sistema, renovacija, viešojo transporto pertvarka, investicijos į sveikatos infrastruktūrą ir kitos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sakė plane pasigendantis didesnio savivaldos vaidmens.

„Nesame labai sužavėti ir procesu, ir rezultatu, kita vertus, viltis išlieka, kad per likusias dienas galėsime tą planą patobulinti, jeigu tik bus visų pusių sutarimas ir supratimas", – tvirtino M. Sinkevičius.

Finansų ministerija praėjusį penktadienį pristatė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jame žaliajai pertvarkai numatyta 823 mln. eurų (37 proc. lėšų), skaitmeninimui – 445 mln. eurų (20 proc.), švietimui  – 311 mln. eurų (14 proc.), sveikatai – 267 mln. eurų (12 proc.), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 111 mln. eurų (5 proc.), inovacijoms ir mokslui – 200 mln. (9 proc.), o viešojo sektoriaus efektyvumui – 67 mln. eurų (3 proc.).

Visuomenei rašytinės konsultacijos prieinamos iki balandžio 26 dienos. Be to, atskiros ministerijos dar papildomai rengs konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kuriose pristatys po EK pastabų atnaujintas dalis.

Tuomet, po visų konsultacijų, galutinis planas bus pateiktas EK, kuri turės per du mėnesius formaliai įvertinti planą ir, jeigu jam nebus pastabų, – perduos tvirtinti Tarybai, kuri šiai procedūrai turi vieną mėnesį.

Pasak ministerijos, plano patvirtinimo ir investicijų pradžios galima tikėtis rugpjūčio mėnesį, jei visi procesai vyks numatytais terminais.

Premjeras mėgsta stiprius pareiškimus, kartais ne iš blogos valios. Ne kartą yra ir viešai atsiprašęs. Ir šį kartą visi, kurie prisiima atsakomybę už šalia įdarbintą žmogų, t. y. verslininkai, lauktų premjero viešo atsiprašymo. Kai per krizę premjeras Andrius Kubilius nejautriai pakalbėjo, susirinkusi prie Seimo liaudis langus išdaužė.

Yra didžiulis skirtumas tarp žmonių patirčių – tų, kuriems viskas dėl ateities garantuota, ir tų, kuriems viską reikia užsidirbti, kuriems niekas garantijų, kad rytoj tavo prekės, produkcija ar žinios turės pirkėją, neteikia, ir kuriems už savas bei svetimas klaidas reikia mokėti iš savo kišenės. Lietuvoje iš viso dirba apie 1,2 mln. darbuotojų. Viešajame sektoriuje dirba apie 375 tūkst. darbuotojų, iš jų apie 70 tūkst. valstybės tarnyboje, taip pat ir politikai. Šiems darbuotojams viskas garantuota – darbo vieta ir atlyginimai. 825 tūkst. dirbančiųjų turi suktis kaip išmano, tarp jų 225 tūkst. savarankiškai dirbantys, kurių dauguma per karantiną neturi jokių pajamų jau daugiau nei mėnesį.

2009 m. rašiau straipsnį apie dvi Lietuvas – valdišką ir privačią. Deja, praėjus 10 m. tenka prisiminti prieš dešimtmetį išdėstytas mintis.

Visi pamename laikus, kai Lietuvą buvo bandoma padalinti į dvi dalis – runkelius ir elitą. Tai jau praeitis, o abi šios sąvokos prarado turinį. Tačiau šiuo ekonominio sunkmečio laikotarpiu matome, kaip vėl formuojasi dvi Lietuvos –valdiška ir privati.

Valdiška – tai ta, kuri dirba valstybės tarnyboje ir yra garantuota, kad darbo užmokestį kas mėnesį ras savo banko kreditinėje kortelėje. Privati – tai ta, kuri dirba privačiame sektoriuje ir sukuria daugiau nei 70 proc. darbo vietų bei virš 80 proc. visos valstybės BVP, bet kuriai niekas negarantuota.

Manau šie iškalbingi skaičiai turėtų kabėti ant sienos kiekviename valstybės tarnautojo ar politiko kabinete. Privati Lietuva – tai ta, kuri iš esmės yra valdiškos Lietuvos darbdavys, nes politikai bei valstybės tarnautojai, anot Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio, „tarnauja Lietuvos žmonėms“. Tačiau realiame gyvenime viskas atvirkščiai. Privati Lietuva pirmoji patiria ekonominius sunkumus, praranda darbą ar be diskusijų susimažina atlyginimus, nes puikiai žino, kad atlyginimą ir pajamas reikia užsidirbti. Privati Lietuva jau priprato, kad neturi teisės klysti, kad bus baudžiama už pavėluotus sumokėti mokesčius. Kartu turi prisitaikyti prie valdiškos Lietuvos kuriamų taisyklių, nes žino, kad reikia sugebėti uždirbti sau ir kartu valdišką Lietuvą išlaikyti. Privati Lietuva jau nebepyksta, kad valdiška Lietuva į privačią žiūri iš aukšto, nepyksta net už tai, kad anoji išsimoka sau kalėdines premijas ar pasididina atlyginimus tuo metu, kai privati priversta atleidinėti savo darbuotojus ar, dar blogiau, skelbti bankrotą. Ekonomistai sako, kad bankrutuoti gali tik privati Lietuva.

Vienoje mažoje Lietuvėlėje negali tilpti dvi Lietuvos. Ir tai turime suprasti. Tokia valstybė, kurios dauguma piliečių svajoja apie valstybinę tarnybą, niekada nebus turtinga. Šiuo metu valstybės tarnyboje dirba apie 70 tūkst. tarnautojų (dirba gerai) ir biurokratų (dirba blogai). Tikiuosi, nieko neįžeisiu pasakydamas, kad žodis „dirba“ nebūtinai sutampa su turiniu. Dabar kaip niekad svarbu valstybės tarnautojams ir ypač politikams išreikšti pagarbą bei paramą privačiai Lietuvai. Tik taip atkursime COVID-19 ir karantino nualintą Lietuvos ekonomiką.

Anot banko analitikų, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį augo tik vos lėčiau negu ankstesniais ketvirčiais ir padidėjo 9,7 proc. – iki 970 eurų. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių išaugo 8,9 proc. – iki 752 eurų. Realusis darbo užmokestis, atsižvelgus į infliaciją, šoktelėjo 6,2 procento.

„Spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo priežastys paskutinį metų ketvirtį labai nesikeitė. Nepaisant lėtėjančio ekonomikos augimo ES šalyse, ūkio plėtra Lietuvoje išliko labai stipri: bendras vidaus produktas ketvirtą ketvirtį padidėjo 3,6 proc., verslas vis dar kūrė naujas darbo vietas, per metus padidėjo beveik 2 proc. padidėjo samdomų darbuotojų skaičius, 2,5 proc. – darbo našumas“, – pranešime teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot ekonomisto, teigiamą įtaką metiniam algų pokyčiui ketvirtą ketvirtį padarė 30 eurų didesnė negu prieš metus minimali mėnesio alga, nuo gegužės 1 dienos padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, o nuo rugsėjo 1 dienos mokytojams. Šiuo pokyčius įrodo ir statistika: vidutinis darbo užmokestis švietimo sektoriuje per metus padidėjo 16,6 proc., sveikatos sektoriuje – 18,1 procento. Tiesa, viešojo valdymo ir gynybos sektoriuje algų augimas buvo daug kuklesnis – 6,6 procento.

SEB banko duomenimis, privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų ketvirtį buvo 946,9 euro, o viešajame sektoriuje – 1020,4 euro. Algų vidurkio privačiame ir visuose sektoriuose santykis praėjusiais metais buvo mažas (1,02) ir tai kelia viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą.

Šiemet valstybės biudžete darbo užmokesčiui didinti numatyta 11,1 proc. daugiau lėšų negu prieš metus. Be to, privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų eilutė šiemet didės 17 proc., tad visa tai rodo, kad ir šiemet vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje turėtų augti sparčiau negu privačiame.

Dešimtys projektų, kuriuos uostamiestyje išvien turėtų įgyvendinti viešasis ir privatus sektorius – vis nepajuda iš mirties taško. Specialistai įsitikinę: šiuo metu trūksta tik politinio sprendimo, kad prasidėtų privačių investuotojų paieškos ir būtų imti realizuoti planai.

Ir stadionas, ir bažnyčia

Uostamiesčio savivaldybė yra suplanavusi 10 projektų, kurių vertė varijuoja nuo 7 iki 50 mln. eurų. Juos, kaip planuota, kartu turėjo įgyvendinti viešasis ir privatus sektorius.

Bendradarbiaujant su privačiais investuotojais uostamiestyje turėtų atsirasti regioninis futbolo stadionas, SPA kompleksas su atviru baseinu Giruliuose, turėtų vykti piliavietės korpusų atkūrimo darbai, atstatytoje Jono bažnyčioje turėtų atsirasti bendruomenės namai, "Laivitės" teritorijoje – naujas savivaldybės pastatas, planuotas ir Vasaros estrados laisvalaikio kompleksas, 2-osios vandenvietės mokslo ir laisvalaikio centras, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės miesto centre bei kitų projektų.

Vis dėlto nė vienas iš jų dar nepradėtas vystyti, neieškomi ir galimi investuotojai iš privataus sektoriaus.

"Tai yra potencialūs, galimi projektai. Nėra nustatyto tikslaus sąrašo. Jeigu būtų politinis sprendimas, būtų sudarytas jų sąrašas ir būtų atitinkamai dirbama", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Idėjų lygmeniu

R.Zulco teigimu, šių projektų kol kas nėra galimybės finansuoti nei savivaldybės, nei ES lėšomis.

"Todėl būtų galima galvoti apie privataus sektoriaus lėšų pritraukimą", – teigė direktorius.

Jis pastebėjo, kad kol politikai neapsisprendė imtis vykdyti tokius projektus, neatliekami jokie konkretesni skaičiavimai bei nepradedama investuotojų paieška.

Kol kas nėra aišku nei kada, nei kokie projektai sulauks Klaipėdos savivaldybės tarybos verdikto dėl tolesnio jų likimo.

"Tie projektai nėra pažengę, jie daugiau idėjinio lygmens, atsižvelgiant į turimus resursus", – pastebėjo R.Zulcas.

Investuotojai nesidomėjo

Planuojant regioninį futbolo stadioną, kuriam įrengti prireiktų apie 40 mln. eurų, pernai atlikta galimybių studija, numatyta vieta, baigiamas rengti teritorijos detalusis planas.

Vis dėlto iki 2020-ųjų nėra numatoma galimybių šį projektą vystyti ES lėšomis, todėl vienintelė jo viltis – privačios lėšos.

Panašiai tiek nuveikta ir dėl bendruomenės namų, Jono bažnyčios, taip pat pasirašyta sutartis su evangelikų liuteronų bendruomene.

Šis projektas ne tik atitinka ilgalaikį miesto strateginį planą, bet ir patenka į integruotų investicijų programos teritoriją.

Planuojant Vasaros estrados laisvalaikio kompleksą taip pat atlikta galimybių studija, parengtas detalusis planas bei esama savivaldybės sprendimo pradiniame projekto etape nugriauti žiūrovų tribūnas ir sutvarkyti aplinką.

Šiuo metu jau ir numatytos galimos daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių vietos prie Kultūros fabriko bei piliavietės teritorijos.

Vis dėlto minėti darbai kol kas tėra popieriuje, privataus sektoriaus atstovų susidomėjimo dar nesulaukta.

"Šie projektai ir nebuvo smarkiai afišuojami. Jeigu būtų tikslingai viešinama, rezultatas būtų atitinkamas", – pastebėjo R.Zulcas.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai sutarė, kad minėtus projektus atėjo laikas ištraukti iš stalčių bei pradėti rimtai svarstyti.