Keliaujantys Kauno viešuoju transportu vis dažniau renkasi modernesnę bei patogesnę bilietų įsigijimo ir žymėjimo sistemą „Žiogas“.

Šiuo metu Kauno e-bilietų sistemoje yra skaičiuojami daugiau kaip 700 tūkst. „Žiogas“ vartotojų, o neseniai pažymėtas net 50 mln. e. bilietas. UAB „Kauno autobusai“ įteiks 1000 eurų vertės piniginį prizą šį bilietą pažymėjusiam keleiviui!

UAB „Kauno autobusai“ spalio 24 dieną fiksavo rekordinį viešojo transporto kelionių skaičių. E. bilietas pažymėtas 16.05 val. E. Ožeškienės g. stotelėje. Rekordinio bilieto keleivis šioje stotelėje persėdo į 37 maršrutą, todėl laimingasis 50 mln. e. bilietas buvo nemokamas!

Kadangi bilietas buvo pažymėtas viešojo transporto kortele, prašome keleivio, kurio kortelės numeris yra 902467004112, susisiekti su UAB „Kauno autobusai“ numeriu 8 626 20210 arba el. paštu greta.makunaite@kaunoautobusai.lt.

„Ypatingai dėkojame „Whitebit“ komandai, kuri įsigijo trofėjų už 900 000 JAV dolerių ir dabar yra teisėti mūsų trofėjaus savininkai“, – sekmadienį sakė grupė „Kalush Orchestra“.

„Whitebit“ yra Ukrainos bendrovė, valdanti kriptovaliutų biržą – internetinę prekybos platformą, kurioje galima pirkti, parduoti ir keisti kriptovaliutas.

Sekmadienį Berlyne vykusiame labdaros koncerte grupės lyderis Olehas Psiukas taip pat surengė loteriją savo firminei rožinės spalvos kepurei laimėti, o visas gautas lėšas irgi paaukojo Ukrainos kariuomenei.

Gegužės viduryje Turine vykusioje 66-ojoje „Eurovizijoje“ grupė „Kalush Orchestra“ laimėjo su daina „Stefania“, tapusi aiškia žiūrovų balsavimo nugalėtoja visoje Europoje.

Tokia ryški pergalė tarp dešimčių šalių žiūrovų buvo solidarumo Ukrainai pademonstravimas Rusijos invazijos fone. Rusijai dėl pradėto karo nebuvo leista dalyvauti konkurse.

Nuo 2008 metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojams kaip prizas įteikiama švedų dizainerio Kjellio Engmano sukurta stiklinio mikrofono statulėlė.

Originalią statulėlę saugo „Eurovizijos“ organizatorė – Europos transliuotojų sąjunga (EBU), ji paprastai eksponuojama EBU būstinėje Ženevoje. O konkurse laimėjusios dainos autoriai gauna mažesnę jos kopiją.

Šis prizas Europos kultūros sostinėms skiriamas, jeigu sėkmingai įgyvendinami projekto paraiškoje surašyti planai ir užtikrinama projekto valdymo kokybė, įgyvendinti finansuotojų įsipareigojimai, trečiadienį pranešė KEKS.

Prizas skiriamas kultūros pokyčiams užtvirtinti.

„Melinos Mercouri prizą gauna beveik visi Europos kultūros sostinių miestai. Jis sudaro santykinai nedidelę šio ilgamečio, pokyčius per kultūrą kuriančio, projekto biudžeto dalį. Svarbu, kad projekto dalininkai, skyrę tiek daug energijos ir resursų šiam olimpiados lygio renginiui, panaudotų šį įvertinimo ženklą, užtikrindami naujai atsiradusių meno ir kultūros reiškinių tęstinumą“, – teigė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Ji pabrėžė, kad tokio įvertinimo projektas sulaukė esant pandemijos situacijai.

„Man dar reikšmingesnis šioje ataskaitoje atrodo išreikštas kokybinis įvertinimas ir padėka, jog sugebėjome net COVID-19 aplinkybėmis pasiekti ir įtraukti tiek žmonių, mobilizuoti partnerius, laimėti tarptautinius įvertinimus už integruotos komunikacijos ir rinkodaros kampanijas“, – sakė V. Vitkienė.

Kitais metais Europos kultūros sostine tapsiantis Kaunas žada pasiūlyti per tūkstantį renginių, pritraukti pasaulyje garsių menininkų.

Organizatorių teigimu, per Europos kultūros sostinės metus įvyks daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, 50 iš kurių – premjeros, daugiau kaip 250 koncertų. Programoje dalyvaus per 4 tūkst. atlikėjų.

Kitų metų KEKS programai Kauno miesto savivaldybė skiria 4,7 mln. eurų, Kauno rajono savivaldybė – 1,3 mln. eurų, Vyriausybė – 7,7 mln. eurų.

Bendroje sumoje 2019–2022 metais Vyriausybė projektui yra skyrusi 10 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – 12 mln. eurų, Kauno rajono savivaldybė – 4 mln. eurų.

Kaunas Europos kultūros sostine bus drauge su Liuksemburgo miestu Ešu prie Alzeto bei Serbijos miestu Novi Sadu.

Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris patvirtino, kad V.Liaudanskio pavardė yra tarp prizininkų. Komisijos sprendimu jis įvertinimo nusipelnė už nuotrauką "Varnėnai".

"Dažnai stebėdavau varnėnų gyvenimą. Pavasarį jie taip aktyviai darbuojasi, kad nusprendžiau įamžinti jų rūpestį savo vaikais. Išsiviriau termosą arbatos, sėdau į mašiną, atidariau langą, pasiruošiau teleobjektyvą ir ėmiau stebėti inkilą. Tai buvo laikas, kai varnėniukai jau dideli, netrukus jie patys išmoks skraidyti, bet iki tol tėvai juos maitina, nors yra beveik tokio pat dydžio kaip vaikai. Reikėjo kantrybės, kol sulaukiau tinkamo momento. Gal dvi valandas laukiau šio kadro. Paukščiai dažnai atskrenda maitinti mažylius, bet vis būdavo netinkamas rakursas. Pagaliau pagavau momentą, kai jauniklis iškišo galvą, o vienas tėvų kimšo jam į burną vikšrą", – prisiminė V.Liaudanskis.

Vytautas Liaudanskis / Asmeninio archyvo nuotr.

XIV parodos-konkurso "Gyvos žemės mintys" laimėtojų nuotraukos muziejuje bus eksponuojamos nuo šios savaitės pabaigos.

Parodoje bus galima pamatyti 110 nuotraukų, jos atrinktos iš 780. Daugelyje jų užfiksuoti gamtos vaizdai.

"Kol kas nežinome, ar apdovanojimų iškilmės iš viso įvyks, nes jau gavome rekomendaciją nerengti masinių renginių. Gali būti, kad muziejaus lankytojai galės tik apžiūrėti fotografijų parodą, o prizus išsiųsime kiekvienam laimėtojui asmeniškai. Buvome suplanavę renginį surengti spalio 15 d. Dabar reikia palaukti, dar neaišku, kaip čia bus", – kalbėjo V.Balzeris.

Mažeikių muziejuje paroda rengiama trečią kartą, anksčiau ji būdavo eksponuojama Kultūros centre.

Paroda yra keliaujanti, ją paprastai galima apžiūrėti ir kituose muziejuose, miestų kultūros centruose ir net Seime.

Konkursas yra tarptautinis, šiemet jame dalyvavo bei prizininkais tapo ne tik lietuviai, bet ir autoriai iš Irano, Uzbekistano, Rusijos, Serbijos, Azerbaidžano.

Konkursas rengiamas kas dveji metai, pagrindinis rėmėjas – Mažeikių rajono savivaldybė. Įdomu, kad vietos verslininkai steigia savo prizus, dažniausiai tai yra jų pačių padaryti dirbiniai, leidiniai ar gaminiai.

Filmas, pasakojantis apie lietuvių jūreivį Simą Kudirką, 1970 metais išdrįsusi iš sovietinio laivo peršokti į JAV pakrančių apsaugos katerį ir paprašyti politinio prieglobsčio, dalyvavo pagrindinėje konkursinėje festivalio programoje „Festival Choice – Global“, antradienį pranešė filmo platintojas Lietuvoje „Pasaka distribution“.

Visus konkursinėje programoje dalyvavusius filmus vertino tarptautinė komisija.

Tai jau septintasis tarptautinis apdovanojimas, kurį pelnė lietuvių režisierė su šiuo savo filmu „Šuolis“. Filmas yra laimėjęs prizus Amerikoje ir Europoje.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad šį kartą filmas buvo įvertintas ir Azijoje. Gaila, kad dėl COVID-19 ribojimų negalėjau vykti į Pietų Korėją atsiimti prizo“, – sako režisierė.

Jos iš anksto įrašytą padėkos kalbą transliavo Pietų Korėjos televizija.

Režisierė savo kalboje akcentavo, kad nors lietuvio jūreivio drąsus šuolis į laisvę įvyko prieš pusę amžiaus, jis ir šiandien rezonuoja, sukeldamas aktualią diskusiją apie žmogaus laisvę, apie žmonių vienybę, humanizmą, suteikiant prieglobstį jos prašantiems ir žmogaus teises, kurios šiandien yra svarbesnės nei bet kada anksčiau.

„Gyvendami su Šiaurės Korėja pašonėje, gerai žinome, kas buvo Sovietų Sąjunga. Todėl Simo istorija neabejotinai palies korėjiečius. Aš be galo džiaugiuosi, kad būtent „Šuolis“ laimėjo pagrindinį mūsų festivalio prizą“, – sakė festivalio vykdantysis prodiuseris Gunny'is Hyoungas.

„Bilietą tikrinome internetu, kartu su vyru. Suvedėm bilieto skaičius ir mums parodė laimėtą sumą. Nepatikėjom, nesuvokėm – manėm, kad čia suma, kurią reiks su kažkuo dalintis, gal dar kažkokie mokesčiai neatskaičiuoti. Reikėjo šiek tiek laiko, kad patikėtume patys savo akimis“, – juokiasi laimėtoja.

Prizą išleis atsakingai

Rita pasakoja, kad tai pirmas didelis laimėjimas jos šeimoje, todėl šalia džiaugsmo jaučia ir atsakomybę pinigus panaudoti tikslingai. „Aišku, kaip turbūt ir dauguma laimėjusių, planuojame pinigais pasilengvinti buitį. Tik dar nesame konkrečiai susidėlioję poreikių, nusprendę, ko labiausia reikia. Bet tvirtai nusprendę esame tai, kad laimėjimo neišleisime neapgalvotai“, – sako Rita.

Dažniausiai žaidžia „Vikinglotto“

Pasiteiravus, kokiose dar loterijose dalyvauja, Rita pasakoja, kad dažniausiai žaidžia „Vikinglotto“, kurioje ir pavyko laimėti. Tiesa, šį, sėkmę atnešusį, kartą šeima išbandė naują žaidimo būdą – „Vikinglotto Banginis“ bilietą. „Pasidomėjome, kuo jis ypatingas – buvo parašyta, kad Banginis pretenduoja tik į pačius didžiausius laimėjimus. Tas juk labiausiai ir domina, – laimingo bilieto įsigijimo istorija dalinasi Rita. – Patys pasirinkome ir bilieto skaičius. Bet atsitiktinius – tiesiog tokius, kokius tuo momentu norėjosi pasirinkti.“

Moteris pasakoja, kad neturi jokių skaičių kombinacijų, ritualų, kuriais tikėtų kaip atnešančiais sėkmę: „Mano filosofija labai paprasta – nežaisi, nelaimėsi. Pasiseka tik dalyvaujantiems.“

Apie „Vikinglotto Banginį“

Ritai daugiau nei 26 tūkst. eurų laimėjimą atnešęs bilietas „Vikinglotto Banginis“ – vienas iš 5 „Vikinglotto“ žaidimo būdų. Šios rūšies bilietas yra su dešimčia skaičių derinių – taigi galimybė laimėti žymiai išauga. Kitas išskirtinumas – jog visi skaičių deriniai pretenduoja tik į didžiausius (6+1, 6, 5+1 ir 5 kategorijų) laimėjimus.

„Koks geras jausmas – laimėti! O dar ir su savo laimingų skaičių deriniu – išvis netikėta. Laimėjimas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus!“ – šypsojosi Renatas.

Tik vasarą, per atostogas, loterijos bilietus perkantis vyras pasakojo, kad būtent vasarą jam labiausiai ir sekasi. Daugiausiai laimėjimų atneša bilietai su asmenine laimingų skaičių kombinacija.

„Dažniausiai pats renkuosi laimingus skaičius. Pernai vasarą esu laimėjęs 400 eurų, užpernai – 500 eurų, bet niekada negalvojau, kad galiu laimėti tiek daug pinigų. Tad šis laimėjimas taip labai ir nustebino“, – sakė vyras.

Sėkmingajam žaidimui turėjęs bilietą su trimis skaičių deriniais, vilnietis žiūrėjo „Jėgos“ laidą, kurios metu laimėjo, tačiau tuo metu šalia savęs neturėjo bilieto.

„Juokinga, bet būna ir taip. Žiūrėjau laidą be bilieto, o jį pasitikrinęs negalėjau patikėti. Rodos, pirkdamas bilietus visada žinau, kad gali pasisekti, tačiau laimėjus tokią sumą vis vien buvo labai sunku tuo patikėti“, – pasakojo Renatas.

Rodos, pirkdamas bilietus visada žinau, kad gali pasisekti, tačiau laimėjus tokią sumą vis vien buvo labai sunku tuo patikėti.

Paklausus, ar tiki fortūna ir sėkmės ženklais, vilnietis sakė, jog nelabai: „Man atrodo, kad viskas yra labai paprasta. Loterijoje kažkas turi laimėti, būtent toks yra loterijos principas. Tai reiškia, kad laimi tie, kurie turi bilietų. Tai yra vienintelė sėkmės paslaptis.“

Vyras neskubėjo atsiimti laimėjimo. Prieš atvykdamas į centrinę loterijos būstinę, skyrė sau laiko viską apgalvoti, aptarti ir pasidžiaugti kartu su šeima. Vienas svarbiausių klausimų, dėl kurių Renatas tarėsi su artimaisiais, yra kaip išleisti laimėjimą.

„Suma didelė, todėl jos pakaks daug kam. Susiremontuosime būstą, vėliau – ir sodybą. Taip pat įgyvendinsiu savo ilgametę svajonę ir įsigysiu naują automobilį tiesiai iš automobilių salono“, – džiaugėsi „Jėgos“ Didžiojo prizo laimėtojas.

Mėgstamiausios Renato loterijos nesikeičia jau daugybę metų. Tai – „Jėga“ ir „Kenoloto“. Atsisveikindamas žaidėjas juokėsi, kad šiai vasarai laimėjimų pakaks, o kitą vasarą ir vėl bandys laimėti.

Meksikos prezidentui niekaip nepavyksta parduoti savo pirmtako lėktuvo. 

Griežtos taupymo politikos šalininkas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras teigia, kad lėktuvas yra buvusio prezidento korupcijos ir išlaidavimo simbolis. 

Šalies vadovas pasiūlė loteriją, kurioje bet kuris meksikietis, nusipirkęs 25 dolerius kainuojantį loterijos bilietą, galės laimėti 130 mln. dolerių kainuojantį „Boeing 787 Dreamliner“. 

Laimingajam žadami metai nemokamų skrydžių su lėktuvu. 

Iš loterijos bilietų surinktus pinigus vadovas žada skirti sveikatos apsaugai. 

Kritikai teigia, kad tai tėra prezidento viešųjų ryšių triukas – mat loterija dar nėra patvirtinta.