Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijoms, naudingi tinkamai žarnyno mikroflorai. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Karolinos Kudzinskienės, sutrikusi mikrobiotos pusiausvyra gali sukelti įvairias ligas, įskaitant virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas, alergija ar šlapimo organų infekcijos.

Nors vis dar manoma, kad pakanka su maistu gaunamų probiotikų, vaistininkė sako, kad maiste jų kiekis nedidelis, todėl pajutus sutrikimus tikėtis, kad juos įveiksite tik valgydami probiotikais praturtintą maistą, nereikėtų tikėtis. „Jei mūsų organizmo mikrobiota suardyta (tai vadinama disbioze), tuomet reiktų rinktis probiotikus kaip vaistus ar maisto papildus. Esant rimtiems negalavimams, gydytojas gali paskirti vaistų o profilaktiškai pakanka vartoti maisto papildus“, – paaiškina farmacininkė.

Pasak vaistininkės, vartojant probiotikus nereikia baimintis, kad dar gausime jų su maistu ir taip perdozuosime, jų perteklius pasišalina iš organizmo. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į pagal amžiaus grupes rekomenduojamus vartoti probiotikus – vaikiški probiotikai nebus efektyvūs suaugusiems, o suaugusiųjų – vaikams.

Kada vartoti probiotikus?

Vaistininkė K. Kudzinskienė sako, kad probiotikus galima vartoti visiems, o kada tai daryti, galime įvertinti ir patys atsižvelgdami į savo savijautą – juos galima vartoti periodiškai profilaktiškai arba esant poreikiui. Probiotikai dažnai vartojami susiduriant su pilvo putimu, esant vidurių užkietėjimui ar viduriavimui, pienligės simptomams ar dermatitui bei daugeliui kitų ligų.

Svarbu nepamiršti, kad probiotikų vartojimas neatstoja subalansuotos ir visavertės mitybos, valgant sveiką ir įvairų maistą, papildomai vartoti probiotikus gali prireikti daug rečiau. Vis dėlto vaistininkė pastebi, kad įvairių vaistų vartojimas, stresas, aplinkos pasikeitimas gali sukelti disbiozę, todėl tokiais atvejais naudinga vartoti probiotikus papildomai.

Vaistininkė pastebi, kad užsienyje maisto papildus įprasta vartoti profilaktiškai, siekiant išvengti negalavimų, nors lietuviai ir linkę juos vartoti tik tada, kai pasijaučia prasčiau. „Taip pat elgiamasi ir vartojant probiotikus, jie Lietuvoje vartojami dažniausiai tik tada, kai jaučiame negalavimus ar vartojame antibiotikus, vis dėlto turėtume savo mikrobiota rūpintis labiau, juk ji atsakinga už mūsų gerą savijautą“, – apibendrina vaistininkė.

Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijoms, naudingi tinkamai žarnyno mikroflorai. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Karolinos Kudzinskienės, sutrikusi mikrobiotos pusiausvyra gali sukelti įvairias ligas, įskaitant virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas, alergija ar šlapimo organų infekcijos.

Nors vis dar manoma, kad pakanka su maistu gaunamų probiotikų, vaistininkė sako, kad maiste jų kiekis nedidelis, todėl pajutus sutrikimus tikėtis, kad juos įveiksite tik valgydami probiotikais praturtintą maistą, nereikėtų.

„Jei mūsų organizmo mikrobiota suardyta (tai vadinama disbioze), tuomet reiktų rinktis probiotikus kaip vaistus ar maisto papildus. Esant rimtiems negalavimams gydytojas gali paskirti vaistų, o profilaktiškai pakanka vartoti maisto papildus“, – paaiškina farmacininkė.

Pasak vaistininkės, vartojant probiotikus nereikia baimintis, kad dar gausime jų su maistu ir taip perdozuosime – jų perteklius pasišalina iš organizmo. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į pagal amžiaus grupes rekomenduojamus vartoti probiotikus: vaikiški probiotikai nebus efektyvūs suaugusiems, o suaugusiųjų – vaikams.

Esant rimtiems negalavimams gydytojas gali paskirti vaistų, o profilaktiškai pakanka vartoti maisto papildus.

Kada vartoti probiotikus?

Vaistininkė K. Kudzinskienė sako, kad probiotikus galima vartoti visiems, o kada tai daryti, galime įvertinti ir patys, atsižvelgdami į savo savijautą – juos galima vartoti periodiškai profilaktiškai arba esant poreikiui. Probiotikai dažnai vartojami susiduriant su pilvo pūtimu, esant vidurių užkietėjimui ar viduriavimui, pienligės simptomams ar dermatitui bei daugeliui kitų ligų.

Svarbu nepamiršti, kad probiotikų vartojimas neatstoja subalansuotos ir visavertės mitybos, valgant sveiką ir įvairų maistą, papildomai vartoti probiotikus gali prireikti daug rečiau. Vis dėlto vaistininkė pastebi, kad įvairių vaistų vartojimas, stresas, aplinkos pasikeitimas gali sukelti disbiozę, todėl tokiais atvejais naudinga vartoti probiotikus papildomai.

Vaistininkė pastebi, kad užsienyje maisto papildus įprasta vartoti profilaktiškai, siekiant išvengti negalavimų, nors lietuviai ir linkę juos vartoti tik tada, kai pasijaučia prasčiau.

„Taip pat elgiamasi ir vartojant probiotikus, jie Lietuvoje vartojami dažniausiai tik tada, kai jaučiame negalavimus ar vartojame antibiotikus, vis dėlto turėtume savo mikrobiota rūpintis labiau, juk ji atsakinga už mūsų gerą savijauta“, – apibendrina vaistininkė.

Galimi skaudūs padariniai

Vaistininkė Indrė Kolomyjskė teigia, jog kardinaliai pasikeitus mūsų gyvenimo būdui, smarkiai pasikeitė ir mikroorganizmų pusiausvyra mūsų kūne, tai akivaizdžiai paveikė žmogaus žarnyno veiklą, emocinę būklę ir imuninę sistemą.

"Mūsų kasdienis energijos kiekis, naudingų medžiagų pasisavinimas ir net imuninė sistema labai glaudžiai susiję su gera žarnyno veikla. O tam, kad žarnynas gerai funkcionuotų, būtina mikroorganizmų įvairovė. Tačiau šiandien žmonės kaip niekad anksčiau vengia bet kokiu nemalonių bakterijų: perdėtai švarinasi, vartoja itin mažai gyvo maisto, daugiau laiko praleidžia steriliose patalpose negu gamtoje. Visi šie faktoriai pastebimai sumažina mikroorganizmų įvairovę mūsų kūne", – pasakoja I.Kolomyjskė.

Sklandus žarnyno veikimas priklauso nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyros organizme.

Tikriausiai ne vienam gyvenime teko patirti momentų, kai sutrinka žarnyno veikla, tai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimu arba atvirkščiai, viduriavimu. Tačiau tai tik keli požymiai, kurie susiję su sutrikusia žarnyno veikla.

"Sklandus žarnyno veikimas priklauso nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyros organizme. Kai mūsų organizme sutrinka šių bakterijų pusiausvyra, atsiranda ir kitų požymių, kurių žmogus dažnai nėra linkęs pastebėti: kankina dažnas nuovargis, sumažėja energijos kiekis, gali susilpnėti imuninė sistema, todėl žmogus vis dažniau serga", – sako vaistininkė.

Sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai taip pat gali staiga išsivystyti įvairios alergijos ir maisto netoleravimo problemos, gali pradėti berti kūną. Probiotikų trūkumą gali signalizuoti ir jūsų susilpnėję ir lūžinėjantys nagai bei pradėję gausiai slinkti plaukai, antsvoris, medžiagų apykaitos sutrikimas.

Papildo kasdienę mitybą

Vaistininkė teigia, jog norint atkurti bakterijų disbalansą organizme, reikia pasirūpinti gerosiomis bakterijomis – probiotikais.

"Pirmiausia, peržvelkite savo mitybos racioną – ten slypi daugybė atsakymų, kurie padės jums suprasti, kodėl dažnai sutrinka žarnyno veikla, tampa sunku tuštintis, pučia pilvą ar jaučiate nuovargį", – pataria I.Kolomyjskė.

Paprastai visi šie simptomai rodo, kad jūsų organizmui trūksta gerųjų bakterijų. Vaistininkė pataria į savo kasdienį mitybos racioną įtraukti šiuos probiotikų kupinus maisto produktus: šviežius vaisius ir daržoves (bananus, brokolius, artišokus, smidrus, svogūnus, porus, česnakus), ankštinius produktus (pupeles, lęšius), natūraliai raugintus produktus. Iš šių produktų vaistininkė pirmiausia įvardija raugintus kopūstus ir agurkus, raugo duoną, kimčius (tradicinis aštraus skonio korėjietiškas valgis, gaminamas iš fermentuotų daržovių ir įvairių prieskonių – red. past.), kefyrą, kombučią (fermentuotas arbatos gėrimas, pagamintas iš arbatos grybo – red. past.) ir gira. Visi šie lietuviški ir iš užsienio šalių parsivežti produktai kupini gerųjų bakterijų, kurios atkuria žarnyno pusiausvyrą.

Vaistininkė pataria maitintis kuo gyvesniu maistu, ypač vasaros ir rudens sezonu, kai Lietuvoje turime gausybę šviežių daržovių ir vaisių. Kuo dažniau ruošti maistą namuose, nes tokiu būdu galėsime dar geriau sukontroliuoti kiekvieną sudedamąją dalį, esančią maiste, kurį valgome.

Yra begalė įvairių probiotinių bakterijų, kurios turi naudos mūsų organizmui.

Pagalba žarnynui

Deja, ne visų organizmai gali pasisavinti probiotikus iš maisto medžiagų, ypač jeigu organizmas jau nusilpęs, dažnai jaučiate pilvo pūtimą ar vidurių užkietėjimą. Tai gali reikšti, jog jūsų žarnynui reikia veiksmingesnės pagalbos.

"Probiotikai, kuriuos galite įsigyti vaistinėse, vartojami ne tik tada, kai žmogaus organizmas nusilpęs po antibiotikų vartojimo, bet ir tada, kai žmogų kankina sudirginto žarnyno sindromas: dažnas pilvo pūtimas, patinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Yra begalė įvairių probiotinių bakterijų, kurios turi naudos mūsų organizmui. Dažniausiai aptinkamos grupės yra Lactobacillus ir Bifidobacterium. Šių grupių bakterijos yra daugelio vaistinėse randamų probiotikų sudėtyse. Dienos dozė turėtų būti bent 5–10 mlrd. bakterijų", – sako vaistininkė.

Taigi, norint turėti sveiką žarnyną – visų pirma reikia nuolat save stebėti, nenumoti ranka į prastą savijautą ir praturtinti savo kasdienį masto racioną probiotikų gausiais produktais. O simptomams nesibaigiant, būtina konsultuotis su savo šeimos daktaru arba vaistininku, kuris padės pasirinkti tinkamiausius pagalbininkus žarnyno mikroflorai atkurti.

Žinomas vyras ne kartą įsitikino, kad net nekalta vakarienė svečiame krašte gali baigtis labai liūdnai. Didžiulę laiko dalį ant lagaminų darbo kelionėse praleidžiantis Orijus prisipažįsta, kad jam sunegaluoti išvykus yra per didelė prabanga, kurios jis sau negali leisti. Todėl dar prieš vykdamas į bet kurią šalį visada iš anksto apsirūpina vaistinėle, be kurios neįsivaizduoja savo kelionių.

Pataria turėti vandens

„Atostogauti į užsienį iškeliauju daugiausia porą kartų per metus. Visos mano kelionės dažniausiai būna susijusios su darbu. Todėl jei viešint svetur apsinuodiju ar susergu, sugriūva visi darbo planai“, – sako žinomas žurnalistas, per daugybę metų išmokęs svarbiausių keliautojo taisyklių, padedančių išvengti pavojingų negalavimų.

O. Gasanovas prisipažįsta, kad turistų pavojai gali tykoti net ir ten, kur jų visai nesitiki. Daugelį keliautojų įvairūs sveikatos negalavimai ištinka dėl nešvaraus vandens ar jūrų gėrybių. Todėl viešintiems egzotiškuose kraštuose žinomas keliautojas pataria visur su savimi nešiotis geriamojo vandens buteliuką.

„Vietinio vandens patariama apskritai neimti į burną. Pavyzdžiui, neseniai buvau Kenijoje, kur net dantis valydavau su vandeniu iš buteliuko, – pasakoja žurnalistas. – Užsienyje visada klausau gidų patarimų, ko jie nerekomenduoja ragauti atvykėliams. Kas per jautru mūsų skrandžiams. Kartais viešint užsienyje vis tiek tekdavo ragauti ir labai bjauriai atrodantį patiekalą tiesiog iš mandagumo, nes žmonės ruošdavo jį specialiai mano pasitikimui.“

Renkasi vietinių vietas

Siekdamas apsaugoti savo sveikatą Orijus visada stengiasi rinktis brangesnius viešbučius. Vengia valgyti turistinėse vietose – renkasi net ir nereprezentatyviai atrodančias valgyklas primenančias vietas, kuriose maitinasi vietiniai. O jei dar ten valgo ir besilaukiančios vietinės moterys, gera maisto kokybė garantuota.

„Dažniausiai visi egzotiškuose kraštuose apsinuodija jūrų gėrybėmis. Tačiau aš esu rimtai sunegalavęs ir savo mėgstamoje Barselonoje, kur vienoje turistinėje kavinėje valgiau ispanišką paelją. Buvo labai bloga, – prisimena jis. – Visose šalyse, net ir Lietuvoje gali ant visokių įstaigų užtaikyti. Svarbu atidžiai rinktis. Žiūrėti, kur valgo vietiniai, ne turistai. Net jeigu ta kavinė primena valgyklą ir atrodo nelabai kaip.“

Vakarienė galėjo baigtis liūdnai

Jau daug metų aktyviai keliaujantis O. Gasanovas yra išragavęs begales skirtingų pasaulio virtuvių ir degustavęs pačių keisčiausių patiekalų. Deja, ne visi jie būna draugiški lietuvio skrandžiui. Žinomam keliautojui neatsargi pažintis su vietine virtuve vos nesibaigė pagal labai liūdną scenarijų. Orijaus patirtis įrodo, kad sunkių negalavimų gali sukelti ne tik egzotiškas patiekalas – žurnalistui sveikata rimtai sušlubavo nuo paprasčiausių pomidorų.

Pirmą kartą labai stipriai apsinuodijau agurkais ir pomidorais, kuriuos plauna vietiniu vandeniu. Egipte nuo tokio apsinuodijimo padėjo tik vietinis vaistas, kurį išrašyti gali tik gydytojas. Užsienyje gauti receptinių vaistų nėra paprasta. 

„Kai tik nukeliauju į Egiptą, o tai buvo tris kartus, visada ten apsinuodiju tokiais dalykais, kurie atrodo labai nekaltai. Pavyzdžiui, pirmą kartą labai stipriai apsinuodijau agurkais ir pomidorais, kuriuos plauna vietiniu vandeniu, – prisimena O. Gasanovas. – Egipte nuo tokio apsinuodijimo padėjo tik vietinis vaistas, kurį išrašyti gali tik gydytojas. Užsienyje gauti receptinių vaistų nėra paprasta. Teko skubios pagalbos ieškoti per pažįstamus.“

Niekur nevyksta be vaistinėlės

Keliautojas atviras – išvykdamas į užsienį jis stengiasi būti pasiruošęs visokiems atvejams. Todėl kelionių neįsivaizduoja be savo vaistinėlės, kurioje turi visko nuo įvairiausių rūšių vaistų iki lašų, purškalų ir naudingųjų bakterijų, kurios padeda atstatyti žarnyno mikroflorą susirgus įvairiomis virusinėmis ligomis, rotavirusu ar vartojant antibiotikus.

„Gydytojai visada išrašo gerti ne tik vaistų, bet ir probiotikų. Juos visada pradedu vartoti likus savaitei iki skrydžio. Tačiau stengiuosi probiotikus vartoti ir profilaktiškai, kad organizmo mikroflora būtų tvirtesnė. Yra šalių, kur jokia liga neprikibs, jei tavo imunitetas bus stiprus, todėl vykdamas į tas šalis stengiuosi būti gerai pasiruošęs ir pastiprinti imunitetą“, – sako O. Gasanovas.

Išmoko skaudžias pamokas

Kelionių be savo vaistinėlės neįsivaizduojantis Orijus dėl atsargumo iš vietinių neretai sulaukia nuostabos žvilgsnių. Antai visai neseniai Kenijoje lankęsis lietuvis, baimindamasis vabzdžių pernešamų ligų, niekur nesiskyrė su dezinfekcinio skysčio buteliuku. „Prieš lankydamasis Afrikos lūšnyne juo išsipurškiau nuo galvos iki kojų. Kelionėje lydėjęs vairuotojas-apsaugininkas žiūrėjo į mane taip, lyg aš bjaurėčiausi vietiniais. Nors taip tikrai nėra“, – sako iš karčios patirties pasimokęs ir dabar jau visoms galimoms negerovėms visada pasiruošęs žurnalistas. Orijui ne kartą teko įsitikinti, kad medicininės pagalbos turistui gali prireikti net ir pačiame Europos viduryje.

Lankantis Londone Orijų ištiko astmos priepuolis. Tačiau reikalingų vaistų britai be recepto neparduoda, nors Lietuvoje jų tuo metu buvo galima lengvai įsigyti vaistinėse. „Todėl Lietuvoje visada stengiuosi apsirūpinti būtiniausiais medikamentais, kurių kelionėje gali prireikti sunegalavus“, – sako O. Gasanovas.

Šeimos ir konsultacijų klinikos „Endemik“ gydytoja Elena Šopytė sako, kad organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, stiprinti imunitetą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų. Ką verta žinoti apie nematomus žarnyno gyventojus?

Probiotikai – kas tai?

Pasak šeimos gydytojos E. Šopytės, žmogaus virškinamąjį traktą, ypač storąjį žarnyną, yra kolonizavę įvairūs mikroorganizmai, kurie nuolat ten gyvena ir padeda veikti mūsų organizmui: „Mikroorganizmai mums padeda virškinti maistą, gamina gerąsias riebalų rūgštis, vitaminą K ir folio rūgštį, apsaugo nuo žarnyno kolonizacijos patogeninėmis bakterijomis ir stimuliuoja žmogaus imunitetą. Taip pat skatina priešuždegiminių baltymų gamybą ir T ląstelių – kraujo ląstelių – veiklą.“

Probiotikų nereikia vartoti nuolatos.

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją, probiotikai – gyvi mikroorganizmai (bakterijos, mielės ir t.t.), kurie vartojami tinkamais kiekiais yra naudingi žmogaus sveikatai. „Tai tie patys mikroorganizmai, kurie gyvena normaliame žarnyne, tik „įdėti“ į kapsulę ar kokį nors maisto produktą ir taip patenkantys į žmogaus žarnyną. Būdami žarnyne, šie mikroorganizmai palaiko molekulinius ryšius su žarnyno ląstelėmis ir taip daro įtaką organizmui“, – apie probiotikų veikimą pasakoja E. Šopytė.

Naudingi vėžio prevencijai

Gydytoja E. Šopytė sako, kad probiotikai tampa vis labiau svarbūs žmogaus organizmui ir juos galima vartoti daugeliu atvejų: „Moksliškai patvirtinta jų nauda šiais atvejais: esant dirglios žarnos sindromui (DŽS), uždegiminėms žarnų ligoms (opiniam kolitui, Krono ligai), laktozės netoleravimui, dentino kariesui, įvairioms alergijoms, kvėpavimo takų infekcijoms vaikams, esant ūmiam apsinuodijimui ar viduriuojant dėl antibiotikų vartojimo, esant grybeliniams išorinių lyties organų uždegimams moterims.“

Probiotikai netgi gali būti naudojami vėžio prevencijai ir cholesterolio kiekio mažinimui kraujyje. „Probiotikai kolonizuoja žmogus žarnyną, taip neleisdami jame įsikurti blogosioms ir kenksmingoms bakterijoms, kurios sukelia infekcijas. Gyvendami žmogaus žarnyne, jie daro įtaką organizmo imunitetui, skatindami jį adekvačiai kovoti su patekusiomis į organizmą infekcijomis ir reguliuoja imunitetą taip, kad jis nesukeltų pernelyg didelio atsako. Manoma, kad probiotikai taip pat turi įtakos vėžio prevencijai ir cholesterolio kiekio mažinimui kraujyje, tačiau tam dar reikalingi tolimesi moksliniai tyrimai“, – gerųjų bakterijų naudą vardina gydytoja.

Šaltinis – raugintos daržovės

Pasak medikės, probiotikai nėra būtinas maisto papildas, todėl ir jų poreikio kiekvienam organizmui nustatyti nėra įmanoma. Gerųjų bakterijų kiekvienas galime rasti savo kasdieniame maiste. „Viduržemio jūros ir rytų Europos dietoje probiotikai vartojami nuo seno kartu su maistu – tai fermentuoti pieno produktai ir įvairūs daržovių gaminiai. Probiotikų gausu kefyre, jogurte, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje, obuolių sidro acte. Taip pat naudingas ir juodasis šokoladas – nors jame pačiame probiotikų ir nėra, tačiau rasta, kad jis padeda probiotikams išgyventi, kol šie patenka į storąjį žarnyną“, – teigia gydytoja E. Šopytė.

Kitas būdas gauti probiotikų – vartoti maisto papildus, kuriuose gerųjų bakterijų kiekis yra didžiulis, o išvardintuose maisto produktuose jų mažiau.

Kaip išsirinkti tinkamus maisto papildus?

„Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į probiotikų pakuotę – ant jos turi būti pateikiama tiksli informacija, kokie mikroorganizmai ir kokios jų padermės yra tame maisto papilde. Jų turėtų būti bent 5 milijonai.  Antra, reikėtų naudoti probiotikus, esančius kapsulėse – taip užtikrinama, kad jų nepaveiks skrandyje esanti stipri rūgštis ir jie nepažeisti nukeliaus iki storojo žarnyno, kur ir turėtų būti“, –  pataria medikė E. Šopytė. 

Gydytoja E. Šopytė įspėja, kad probiotikų sudėtis turėtų būti pasirenkama, priklausomai nuo priežasties, dėl ko jie vartojami. Norint pagerinti bendrą organizmo būklę, sustiprinti imunitetą geriausia rinktis probiotikus, kuriuose kuo daugiau skirtingesnių mikroorganizmų. Žmonėms, kuriuos vargina laktozės netoleravimas, rekomenduojama naudoti papildus, į kurių sudėtį įeina Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus acidophilus ir Streptococcus thermophilus. Turintiems dirgliosios žarnos sindromą ar sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis skiriami probiotikai, į kurių sudėtį įeina Bifidobacterium infantis 35624, Lactobacillus plantarum 299V ar Bifidobacterium bifidum MIMBb75. Vartojantiems antibiotikus labiausiai tiktų  Lactobacillus rhamnosus GG ir/arba Saccharomyces boulardii. Varginamiems egzemos, ir ypač vaikams su odos problemomis, rekomenduojama vartoti Lactobacillus rhamnosus HN001 ir Lactobacillus fermentum VRI-003 PCC, tuo tarpu dėl dažnų grybelinių lyties organų infekcijų – Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus GR-1 ir Lactobacillus reuteri RC-14.

Pasak šeimos gydytojos E. Šopytės, vartoti vien probiotikų kapsules nepakanka. Svarbu organizmą aprūpinti skaidulomis – prebiotikais. Kai kuriuose maisto papilduose jie pateikiami kartu su skaidulinėmis medžiagomis (inulinas), tačiau ir kasdieniuose maisto produktuose gausu šių skaidulų – česnakuose, svogūnuose, šparaguose, bananuose, poruose, cikorijose ir artišokuose.

„Probiotikų nereikia vartoti nuolatos. Jei jie vartojami siekiant išvengti antibiotikų sukelto viduriavimo, rekomenduojama juos vartoti visą antibiotikų vartojimo laiką  ir dar 2-4 savaites po to. Kitu atveju, vieningos nuomonės nėra. Kai kurie šaltiniai teigia, kad probiotikus verta vartoti ciklais, po keletą savaičių ar mėnesį, keletą kartų per metus, tačiau pasak kitų specialistų, prasminga juos vartoti kasdien“, - dėl konkrečios gerųjų bakterijų vartojimo trukmės gydytoja E. Šopytė pataria pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Nors oficiali medikamentų įsigijimo tvarka reglamentuoja, kad šių stiprių vaistų įsigyti be recepto neįmanoma, net 22 proc. Lietuvos gyventojų prisipažino bent kartą gyvenime savarankiškai gydęsi antibiotikais. ES vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 53 proc. europiečių mano, jog antibiotikai iš tiesų naikina virusus, o 47 proc. – kad padeda peršalus ir sergant gripu. Nustatyta, kad vienu metu vartojant keletą savarankiškai pasirinktų preparatų, išlieka net 80 proc. tikimybė, kad organizmui bus pakenkta. Baisiausias šalutinis poveikis pasireiškia neatsakingai vartojant antibiotikus.

Antibiotikai – savigydos instrumentas

2011 m. spalį „Baltijos tyrimai“ Lietuvoje atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kuris atskleidė, kad Lietuvos gyventojai, nepasitarę su gydytoju, dažniausiai antibiotikus vartoja susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys. Pasak medikų, užsiimdami savigyda, žmonės sau kenkia dvigubai: pirma, jie nesigydo, antra, neteisingai vartojant antibiotikus, nužudomi naudingi mikroorganizmai, sutrikdoma žarnyno mikrobiota, pažeidžiamas virškinimo traktas. Šalutinis antibiotikų poveikis pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, rėmeniu, vėmimu, apetito sumažėjimu, rečiau – vidurių užkietėjimu. Antibiotikų sukeltas viduriavimas gali atsirasti medikamentų vartojimo metu, praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po gydymo pabaigos.

Pasak gydytojos gastroenterologės Rūtos Kučinskienės, daugelis įsivaizduoja, kad antibiotikai – tai vaistai nuo visų ligų, tačiau jais turėtų būti gydomos tik bakterijų sukeltos ligos arba virusinių ligų bakterinės komplikacijos. „Antibiotikų negalima vartoti nepasitarus su gydytoju, nes skirtingai ligai gydyti reikalingi skirtingi antibiotikai, tiksli dozė ir vartojimo kursas. Didžiausia klaida, kai ligonis vartoja antibiotikus ir, kiek pasijutęs geriau, savavališkai nustoja juos vartoti, taip nutraukdamas gydymo kursą. Dėl tokio poelgio galimas ligos atkrytis, tačiau blogiausia tai, kad tokiu būdu atsiranda patogeninių bakterijų atsparumas prieš tai vartotam antibiotikui. Didėjant bakterijų atsparumui antibiotikams, net paprastos bakterinės ligos, pavyzdžiui, angina, yra gydomos vis platesnio veikimo spektro antibiotikais, o kuo platesnio veikimo antibiotikai, kuo ilgesnis gydymas, tuo didesnė tikimybė atsirasti pašaliniam poveikiui ir organizmo nualinimui“, – sako R. Kučinskienė.

Vien kefyro neužteks

Gydytoja primena, kad kartais antibiotikai sukelia patogeninių bakterijų išvešėjimą, kurių sukeltas kolitas yra sunkiai pagydomas. Pasak jos, tokių ir kitų komplikacijų padeda išvengti probiotikai, kuriuos galima vartoti prieš, kartu ir po antibiotikų kurso.

Visuomenėje gajus mitas, kad žarnyno mikroflorai atstatyti užtenka išgerti kefyro, mat rauginto pieno produktuose gausu gerųjų bakterijų, kurių reikia mūsų organizmui. Tačiau vien jogurto ar stiklinės kefyro per dieną nepakaks. Kaip pagalbinė priemonė kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai skiriami probiotikų preparatai tabletėmis arba lašais, nes juose yra gerokai didesnis būtinųjų mikroorganizmų kiekis nei jų esama maisto produktuose.

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija paskelbė oficialų probiotikų apibrėžimą: tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai. Nors jų baiminamasi, ne visos bakterijos yra blogos: įprastai žarnyne yra apie 1–3 kg įvairių bakterijų, didžioji dalis jų – gerosios. Žmogus būna sveikas, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc., tačiau kai blogųjų ima daugėti – išsivysto disbiozė, dėl kurios žmogus gali susirgti įvairiomis ligomis, pvz., alergija, Krono liga ir kt.

Probiotikai turi profilaktinį poveikį prieš infekcines respiracines ir žarnyno ligas, juos tikslinga vartoti ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, jei yra jau sergančių šeimos narių.

Yra keletas mechanizmų, kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį: kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagų, naikinančių mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą. Mokslinėje literatūroje, kaip labiausiai ištyrinėtas ir patvirtintas, yra išskiriamas antibakterinis probiotikų poveikis – veikiantis prieš įvairias infekcijas (virusines, bakterines) ir viduriavimą. Yra mokslinių tyrimų, teigiančių, kad probiotikai gali būti efektyvūs apsaugant ar gydant alergijas, vėžį, kvėpavimo ir šlapimo organų infekcijas, imuninės sistemos moduliavimą, reguliuoti lipidų metabolizmą, blokuoti toksinų patekimą į organizmą, netgi saugoti nuo senėjimo bei tokių ligų, kaip autizmas, osteoporozė, 2 tipo diabetas.

Skirtingi probiotikai

Dauguma probiotikų patikimą efektą turi tik juos vartojant, tačiau yra tyrimų, rodančių, kad teigiama probiotikų įtaka žmogaus mikroflorai ir sveikatai išlieka net nutraukus jų vartojimą. Tačiau verta atsiminti, kad probiotikai skiriasi savo sudėtimi ir funkcijomis.

„Probiotikai yra įtraukti į rekomenduojamų preparatų sąrašą funkcinių suaugusiųjų ir kūdikių virškinimo ligų, ūmių gastroenteritų, antibiotikų sukelto kolito ir uždegiminių žarnų ligų gydymui. Ne visų probiotikų poveikis yra įrodytas multicentriniais tyrimais, todėl, atsižvelgiant į įrodymais pagrįstos medicinos principus, tarptautinėse rekomendacijose yra įtrauktos tik kelios pagrindinės probiotikų rūšys: ūmaus virusinio gastroenterito gydymui ESPGHAN (Europos pediatrų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugija) rekomenduoja Lactobacillus rhamnosus GG, Lactobacillus reuteri DSM 17938, Saccharomyces boulardii, Lactobacillus acidophilus LB, kitų ligų metu rekomenduojamos kitos rūšys probiotikų. Pvz. įtariant antibiotikų sukeltą viduriavimą, rekomenduojami probiotikai, atsparūs antibiotikų poveikiui – Lactobacillus reuteri ir Saccharomyces boulardii“, – sako gydytoja gastroenterologė R. Kučinskienė.

Lactobacillus reuteri yra pieno rūgšties bakterija, kuri randama žmogaus seilėse, burnos ertmėje, skrandyje, plonojoje žarnoje, storojoje žarnoje, išmatose, makštyje ir motinos piene. Pieno rūgšties padermė – Lactobacillus reuteri, skirtingai nuo kitų padermių, nesuyra keliaudama virškinamuoju traktu ir išlieka dar 5 dienas. Lactobacillus reuteri gamina pieno rūgštį, acto rūgštį ir natūralų patogeninių bakterijų inhibitorių reuteriną – visos šios medžiagos stipriai slopina patogenines žarnyno bakterijas, kurios sukelia ligų simptomus. Būtent Lactobacillus reuteri bakterija itin atspari antibiotikams, todėl po šių medikamentų kurso renkantis probiotikus svarbu į tai atkreipti dėmesį.

„Kadangi įrodyta, kad probiotikai turi profilaktinį poveikį prieš infekcines respiracines ir žarnyno ligas, juos tikslinga vartoti ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, jei yra jau sergančių šeimos narių. Probiotikai yra saugūs ir kūdikiams, ir suaugusiems“, – teigia R. Kučinskienė.

Apsauga nuo ligų

„Žarnyno mikroflora, t.y. mikrobiota yra labai svarbi, ji apsaugo nuo patogenų patekimo į organizmą. Visų pirma – nuo rotovirusinių, norovirusinių žarnyno infekcijų, kiek mažiau – nuo bakterijų sukeliamų ligų. Taip pat yra įrodyta, jog mikrobiota gali turėti teigiamą reikšmę saugant ir nuo kvėpavimo sistemos ligų, gripo“, – sako Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

Mikrobiota atlieka ir kitas svarbias funkcijas: skaido nesuvirškintas maisto liekanas ir žarnyne pasigaminusias gleives, sintezuoja vitaminus bei palengvina tam tikrų mikroelementų absorbcija, kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi, imuninės sistemos formavimąsi ir jos pusiausvyrą.

Kodėl sutrinka?

Vaikų gastroenterologas pastebėjo, jog šiandien daug vaikų vargina mikrobiotos sutrikimai. „Disbiozė – normalios žarnyno mikrobiotos sudėties bei savybių pasikeitimas – didelė problema. Kas dažniausiai sutrikdo mikrobiotos veiklą? Sunkiai ji atkuriama persirgus minėtosiomis virusinėmis žarnyno infekcijomis, reikšmės turi ir vaistų vartojimas, ypač antibiotikų, rūgštingumą mažinančių medikamentų.

Reikšmės tam, kokios bakterijos apsigyvens žarnyne, turi ir tai, kokiu būdu, kokiomis sąlygomis vaikas gimė, ar buvo maitintas motinos pienu.

Neigiamos įtakos turi ir patiriami stresai, mityba. Pavyzdžiui, mikrobiota sutrikdoma valgant daug mėsos, ekologiškai nešvaraus maisto. Disbiozė gali atsirasti ir sergant daugeliu kitų ligų – maisto alergija, Krono liga, opiniu kolitu, diabetu, kitomis imuninėmis ligomis“, – aiškino specialistas.

Jis pridūrė, kad reikšmės tam, kokios bakterijos apsigyvens žarnyne, turi ir tai, kokiu būdu, kokiomis sąlygomis vaikas gimė, ar buvo maitintas motinos pienu.

Gelbėja probiotikai

Normaliai mikrobiotos veiklai atkurti paprastai yra skiriami probiotikai – maisto papildai iš gyvų organizmų. Visgi, V.Urbono pastebėjimu, didžiausia problema, kad šiandien mokslas dar daug ko nežino apie disbiozę – kas yra norma, o kas jau patologija. Beveik nustota atlikti ir disbiozės tyrimus, nes jie nėra labai tikslūs.

„Todėl dažniausiai gydymą probiotikais skiriame „aklai“, tik vadovaujantis moksliniais straipsniais – apie vienų probiotikų naudą tyrimų yra, apie kitų – ne. Bene geriausiai žinoma, kaip gydyti infekcinį arba antibiotikų sukeltą viduriavimą. Kitų ligų atvejais siūlome išmėginti įvairius maisto papildus, taip bandant atrasti, kurie padėtų geriausiai“, – kalbėjo vaikų gydytojas.

Dažniausiai rekomenduojamais išlieka bene geriausiai ištirti laktobakterijų genties probiotikai.

Tačiau gydytojas pabrėžė, jog jeigu „dirva“ yra bloga, nepadės ir jokios „trąšos“.

„Jeigu žarnyno epitelis pažeistas uždegimo, geriau reikia duoti ne svetimų probiotikų, bet paskatinti nuosavų „gerųjų“ bakterijų gamybą. Tą padės padaryti pakankamai suvartojamų skaidulų – daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų - kiekis. Tačiau kartu reikia nepamiršti ir pieno produktų, jogurto. Reikšmės turi ir pakankamas riebalų vartojimas. Tačiau svarbiausia visų medžiagų gauti su saiku“, – kalbėjo V. Urbonas.