Projekto autorius Seimo narys konservatorius Vilius Semeška ketvirtadienį iš parlamentinės tribūnos sakė, kad šia iniciatyva siekiama viešumo ir skaidrumo.

„Įstatymo projektu siekiama daugiau pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis visuomenėje, tarp profesinių sąjungų narių, taip pat valdymo organų atskaitomybės, skaidrumo ir veiklos ataskaitų viešumo“, – pateikdamas projektą sakė V. Semeška.

Anot parlamentaro, šiuo metu profesinėms sąjungoms metines veiklos ataskaitas bei finansinius rinkinius teikti nėra privaloma, todėl Juridinių asmenų registro duomenų bazėje tokios ataskaitos nėra skelbiamos ir viešai prieinamos.

V. Semeškos teigimu, pasiūlytas reguliavimas suvienodintų profsąjungas su nevyriausybinėmis organizacijomis.

„Šiuo metu asociacijos, visos nevyriausybinės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, politinės partijos ir kitos įstaigos privalo teikti metines veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinius”, – sakė V. Semeška.

Palaikydamas įstatymo pataisas parlamentaras konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad jos įneštų daugiau sveikos konkurencijos.

„Lietuvoje profsąjungos yra stiprios, gauna ir visuomenės paramą, tvarkosi buhalterinius dalykus. Manau, kad jos gali pateikti ataskaitas. Juo labiau, kad tai likusi vienintelė organizacijų kategorija, kuriai nebereikia teikti jokių ataskaitų. Manau, kad reikėtų suteikti tokią galimybę ir profsąjungoms“, – ragino A. Vyšniauskas.

Tuo tarpu Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas ir kiti opozicijos atstovai tvirtino, kad įstatymo pataisos prieštarauja Seimo ratifikuotai Tarptautinės darbo organizacijos konvencijai „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo.“

Beje, Seimo Teisės departamento išvadoje atkreipiamas dėmesys į Konstitucijoje įtvirtintą profesinių sąjungų statusą kurtis laisvai ir veikti savarankiškai.

„Svarstytina, ar (....) nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi”, – sakoma teisininkų išvadoje.

Įstatymo pataisos numato, kad finansinės būklės ataskaitoje turėtų būti rodomas visas profesinės sąjungos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai. Veiklos rezultatų ataskaitoje – visos profesinėje sąjungoje ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai.

Profesines sąjungas siūloma įpareigoti pateikti informaciją apie gautą finansinę ir nefinansinę paramą ir jos panaudojimą. Taip pat turės būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo ir jo suteikta parama.

Beje, siūloma numatyti ir išimtį. Paramą suteikęs juridinis asmuo galėtų būti nenurodytas, jei paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų profesinės sąjungos per ataskaitinius finansinius metus visos gautos paramos arba visų gautų finansavimo sumų.

Įstatymo pataisomis siūloma įpareigoti profesines sąjungas nurodyti sudarytų paskolų sutarčių datas, paskolų sumas ir jų davėjus. Taip pat siūloma, kad veiklos ataskaitoje būtų nurodytas profesinės sąjungos narių skaičius.

Ketvirtadienį Profesinių sąjungų įstatymo pataisos sulaukė Seimo pritarimo pateikimo stadijoje. Jas palaikė 42 Seimo nariai, prieš balsavo 12, susilaikė 23.

Šiuo klausimu taip pat nuspręsta paprašyti Vyriausybės ir Trišalės tarybos išvadų. Po svarstymo komitetuose plenarinėje salėje įstatymo pataisos vėl turėtų atsirasti birželio mėnesį.

„Kadangi Vilniuje situacija su pareigūnų trūkumu yra kritiškiausia, mes tai (premijų skyrimą – ELTA) vertiname teigiamai. Bet tai tikrai labai trumpalaikis sprendimas, paliesiantis tik 50 pareigūnų. Jis didžiulio sostinės darbo krūvio neišsprendžia“, – Eltai teigė R. Katinienė.

„Čia turėtų būti sprendžiamas policijos profesijos patrauklumas, pats finansavimas nacionaliniu lygmeniu“, – pabrėžė profsąjungos vadovė.

Ir nors savivaldybės linkusios svarstyti įvairias priemones, siekiant paskatinti pareigūnus rinktis tarnybą policijoje, spręsti policijos nekomplekto problemas yra nacionalinių valdžios institucijų atsakomybė, akcentuoja R. Katinienė.

„Yra ir kitų priemonių, nebūtinai finansinių – galbūt tai darželiai, gal gydymo įstaigos, gal galima atrasti kokių nors sprendimų sportu, sveikatinimusi, kad tikrai tą sistemą padarytume patrauklesnę. (...) Bet manau, kad ne savivalda turėtų spręsti šiuos klausimus. Policijos pareigūnų trūksta visoje Lietuvoje. Tai tikrai turėtų būti valstybinis požiūris“, – teigė R. Katinienė.

S. Džiautas: esame už tai, kad savivaldybės prisidėtų prie visuomenės saugumo

Savo ruožtu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas pažymi, kad atsakomybė dėl policijos pareigūnų trūkumo tenka tiesiogiai Vidaus reikalų ministerijai (VRM). Nors, taip pat pripažįsta jis, prie visuomenės saugumo, didinant policijos pareigūnų apmokėjimą, aktyviau galėtų prisidėti ir daugiau savivaldybių.

„Esame už tai, kad savivalda prisidėtų prie visuomenės saugumo, nes vis tiek tie pinigai skiriami ne tiesiog policininkams – taip prisidedama prie visuomenės saugumo“, – Eltai teigė S. Džiautas.

Visgi, pažymėjo jis, spręsti sistemines ne tik policijos, bet visų statutinių pareigūnų problemas, yra VRM atsakomybė.

Matome, kad ne ten valstybė prioritetus sudėlioja.

„Tai turėtų būti vidaus ministerijos rūpestis. Pastovus biudžeto nepriteklius, nepakankamas ir ne pagal poreikius skiriamas finansavimas – matome, kad ne ten valstybė prioritetus sudėlioja“, – teigė profesinių sąjungų susivienijimo vadovas.

Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui skirti vienkartines finansines išmokas ir taip pritraukti daugiau pareigūnų į sostinės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK). Lėšos šiai finansinei paskatai bus skiriamos iš sostinės savivaldybės biudžeto.

Nutarta, kad policininkai bus skatinami vienkartinėmis 10 tūkst. eurų išmokomis. Tokia finansinė paskata bus skiriama policininkams, įsipareigojantiems sostinėje dirbti bent penkerius metus. Sostinės biudžete programos įgyvendinimui numatyta 0,5 mln. eurų.

Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, šiuo metu sostinėje trūksta maždaug 400 policijos pareigūnų.

ELTA primena, kad dar sausio pradžioje Vilniaus miesto tarybos socialdemokratai pasiūlė ieškoti motyvuojančių paskatinimų pareigūnams jungtis prie sostinės pajėgų ir skirti finansines išmokas. 10 tūkst. eurų dydžio išmokoms socialdemokratai siūlė miesto biudžete numatyti 700 tūkst. eurų.

Ji numatyta pirmadienį pasirašytoje atnaujintoje šakos kolektyvine sutartyje.

„Keičiama atlyginimo skaičiavimo formulė, kuri leidžia didinti pastoviąją darbo užmokesčio dalį 10 procentų“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Nustatyta, kad kitąmet medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti bus naudojamas 2023 metais Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (MMA) bazinis dydis. Iki šiol taikytas užpraėjusių metų MMA.

A. Dulkio duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondas kitąmet didės maždaug 13 procentų.

„Tai yra daugiau negu praėjusiais metais, mes jau pasieksime beveik 3,5 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos sistemą pasieks papildomi 400 mln. eurų. Dar šiais metais iš rezervo ir kitų padidėjusių pajamų skiriame papildomus 180 mln. eurų tam, kad nuo sausio 1-osios galėtume turėti šitą rezultatą“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras.

Anot jo, planuojama, jog kitąmet į rankas gydytojams atlyginimai vidutiniškai augs 259 eurais, rezidentams – 189 eurais, slaugytojams – apie 122 eurais.

A. Dulkys sakė, kad jau nuo lapkričio 1 dienos Valstybinė ligonių kasa keis apmokėjimo įkainius, kad per lapkritį–gruodį būtų sukaupti atitinkami ištekliai ir nuo sausio 1 dienos įstaigų vadovai galėtų įgyvendinti pirmadienį pasirašytą susitarimą.

Kita vertus, jis pabrėžė, kad medikų darbo užmokestis priklauso nuo suteiktų paslaugų ir konkretaus darbo organizavimo įstaigose.

„Ne ministerija ir ne profsąjungos moka darbo užmokestį, mes sukuriame aplinką, kurioje galima realizuoti šiuos tikslus. Vadinasi, dabar reikia, kad gydymo įstaigos veiktų efektyviai, kad vykdytų visas pasirašytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, kad realizuotų paslaugas, kad tų paslaugų būtų daug, tada bus galimybė užtikrinti ir atitinkamą darbo užmokesčio mokėjimą“, – tvirtino ministras.

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, per trejus metus nuo 2020 metų gydytojų atlyginimai vidutiniškai paaugo daugiau kaip 1 tūkst. eurų atskaičius mokesčius, rezidentams – apie 585 eurus, slaugytojoms – apie 380 eurų.

L. Balandžio/ BNS nuotr. 

Papildoma poilsio diena

Pagal naują sutartį, profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai taip pat įgis teisę gauti vieną dieną per metus sveikatos patikrai.

Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Regina Jarošienė teigė, kad ilgiausiai užtruko įtikinti ministeriją, jog medikų bendruomenei reikia poilsio, nes jų darbas labai įtemptas, ypač dabar, kai vyksta reforma.

Išsiderėjome vieną papildomą poilsio dieną.

„Išsiderėjome vieną papildomą poilsio dieną“, – sakė ji.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkė Jolita Pukelienė vylėsi, kad per kitas derybas visuomenės sveikatos specialistams bus skiriama daugiau dėmesio.

„Praūžusi COVID-19 pandemija įrodė visuomenės sveikatos specialistų reikalingumą, tačiau pandemija praėjo, ir visuomenės sveikatos specialistų problemos buvo užmirštos. Mes laukiame vėl naujos pandemijos, kaip žinoma, virusai mutuoja, ir kas tada bus?“ – teigė ji.

J. Pukelienės teigimu, dėl mažų atlyginimų ir didelių krūvių specialistai palieka darbą, naujoms pareigybėms įsteigti trūksta lėšų. Anot jos, vidutinė alga siekia vos 800 eurų atskaičius mokesčius.

„Apie atlyginimų augimą mes kalbėti negalime. Tikimės būti išgirsti, ir kad naujose derybose visuomenės sveikatos specialistai taip pat gaus deramą dėmesį. Mūsų nedaug, tačiau mes esame labai svarbūs, ypač dabartinėje situacijoje“, – kalbėjo J. Pukelienė.

Pasak jos, atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje numatyti atlyginimo skaičiavimo pakeitimai visuomenės sveikatos specialistams negalioja.

„Mūsų tai neliečia, nes mes esame ne medikai, visuomenės sveikatos specialistai išbraukti iš medikų sąrašo“, – teigė profsąjungos vadovė.

Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu teigė, kad visuomenės sveikatos sistemai kitąmet numatoma skirti 2 mln. eurų daugiau, palyginti su šiais metais.

Anot J. Pukelienės, jeigu bus priimtas Biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio įstatymo projektas, visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokestis ne tik nedidės, bet kai kam gali ir truputį sumažėti.

Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė projektui, nuo kitų metų pradžios keičiantį biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Pagal jį būtų atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.

Pareiginės algos koeficientai būtų perskaičiuojami atsižvelgiant į įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.

Įstaigų vadovams būtų paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio.

Pasirašyta atnaujinta sveikatos apsaugos sistemos kolektyvinė sutartis įsigalios nuo kitų metų sausio. Ji galios metus.

Sutartį pasirašė Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos, Profesinių sąjungų organizacijos „Lietuvos medikų forumas“ atstovai.

Kaip pranešė ministerija, pirmą kartą bendra sektoriaus kolektyvinė sutartis su visomis jo profesinėmis sąjungomis pasirašyta 2021 metų lapkritį. Ji apima įsipareigojimus darbuotojų atlygio, socialinių garantijų ir kitose srityse.

Eisenos žinutė

Gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena. Jos proga Kaune profesinės sąjungos nuo Nepriklausomybės aikštės iki Miesto sodo surengė eitynes, kurių pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į dirbamus viršvalandžius, darbuotojų perdegimo rizikas bei per mažą užmokestį, kuris neatitinka šių dienų gyvenimo, todėl dažnas darbuotojas negali oriai gyventi.

Nuovargis ir perdegimas, pasak profesinių sąjungų, auganti problema Lietuvoje, o tai degina gyvenimus. Dažna pamainos trukmė prekybos centre, restorane ar gamykloje trunka 12 val., todėl žmonės nebeturi kada atgauti jėgų.

Simono Baltušio nuotr.

Darbo krūvio problema

„Mes tik dirbam ir miegam, o kada gyventi?“, „Sąskaitų pažadais neapmokėsi“, „Perdegimas – depresija – savižudybė“ – tokiais šūkiais ir plakatais profesinių sąjungų atstovai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojams tenka dirbti daugiau, nei ilsėtis.

„Mes tikrai daug dėmesio skiriame darbuotojų atlyginimams, bet jis auga nepakankamai sparčiai. Vis dėlto, dažnai užmirštamas kitas klausimas, susijęs su darbo krūviu, darbo ir poilsio derinimu, šeimos ir darbo santykių derinimu. Žmonės dirbdami nuoširdžiai ir daug, turi turėti laiko ir pailsėti. Perdegimas tikrai būdingas darbuotojams“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Kiti eisenos dalyviai ragino sutrumpinti darbo savaitę iki keturių darbo dienų bei atkreipti dėmesį į tai, kaip darbe jaučiasi darbuotojas.

„Būna žmonės dirba ir po dvylika valandų, kur apmoka labai prastai. Minimali alga nėra ta, už kurią būtų galima gyventi. Būna labai didelis darbo krūvis, kai darbuotojams užkraunami darbai net ne pagal jo pareigas, kai turi ir pasivalyti, ir apskaitą vesti, ir dar ką nors daryti“, – kalbėjo Erika.

Simono Baltušio nuotr.

„Esu už keturių dienų darbo savaitę, nes perdegimas dažnai atveda iki labai liūdnų pasekmių. Be to, noriu atkreipti dėmesį į neapmokamą darbą namuose, kuris dažniau tenka moterims“, – teigė plakatus rankose laikiusi Simona.

Ar reikia laisvadienio?

Seime vėl pasirodė siūlymas naikinti Gegužės 1-osios laisvadienį ir leisti darbuotojams turėti vieną papildomą dieną prie atostogų, tačiau eisenos Kaune dalyviai tokius siūlymus malė į miltus.

„Džiaugiamės, kad turime galimybę švęsti, nes vis pasigirsta Seime, kad tai nėra šventė, bet iš tiesų mums svarbu turėti išeiginę“, – pasisakė Evaldas ir pridūrė, kad darbuotojai turėtų dažiau pasirašyti kolektyvines sutartis, taip esą būtų galima prašyti geresnių darbo sąlygų.

Simono Baltušio nuotr.

„Seimo nario pasiūlymas yra visai nesusijęs su Gegužės 1-ąją ir jos minėjimu. Toks siūlymas panaikina socialines garantijas darbuotojui. Kai yra šventinė diena, darbdaviui yra prievolė duoti laisvą dieną arba už ją mokėti dvigubai, o atostogas reikia išsireikalauti iš darbdavio. Čia yra esminis skirtumas“, – poziciją dėstė ir I. Ruginienė, pažymėjusi, jog jei Tarptautinė darbo diena nebebus šventė, kyla rizikos, kad ir kitos šventės taps darbo dienomis.

Kaip nurodo ministerija, šis susitarimas užtikrins sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų darbo užmokesčio augimą – priklausomai nuo einamų pareigų, atlygis vidutiniškai didės 85–180 eurų, atskaičius mokesčius.

„Valstybei dirbantys ir visuomenei gyvybiškai svarbias sveikatos apsaugos funkcijas užtikrinantys darbuotojai privalo jausti nuolatinį dėmesį, – sakė A. Dulkys. – Šiandien sudėti parašai tik įrodo, kad kartu su darbuotojus atstovaujančiomis organizacijomis žiūrime į vieną pusę.“

Tuo metu medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė teigė, kad nors sutartis ir atnaujinta, „dalis klausimų lieka atvirų“.

„Kaip ir pernai, ištvėrėme audringas diskusijas ir kartu su devyniomis profesinėmis sąjungomis ir Sveikatos apsaugos ministerija radome bendrus prioritetus. Dalis klausimų lieka atvirų – kvalifikacijos finansavimas, darbo krūviai, darbo įrankiai, kas ir sąlygoja darbuotojų perdegimą. Tikimės prie šių klausimų grįžti ateityje“, – sakė ji.

Dalis klausimų lieka atvirų – kvalifikacijos finansavimas, darbo krūviai, darbo įrankiai, kas ir sąlygoja darbuotojų perdegimą. Tikimės prie šių klausimų grįžti ateityje.

Kaip nurodo SAM, vienas svarbiausių LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų – siekiant didinti sektoriaus biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, nuo kitų metų didinami minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai.

Priklausomai nuo pareigybės lygio ir profesinio darbo patirties, koeficientai šiems darbuotojams didėja nuo 0,5 iki 1,25 punkto. Pasikeitimai galioja tik šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusiems profesinių sąjungų nariams.

Padidinus koeficientus, įskaitant bazinio atlyginimo dydžio augimą, darbo užmokestis nuo kitų metų sausio turėtų didėti vidutiniškai apie 14 procentų.

Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokesčio augimas kitąmet turėtų siekti apie 8 procentus. Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius turėtų didėti vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – 85–100 eurų, rezidentų – apie 160 eurų.

Slaugytojams ir akušeriams su aukštuoju universitetiniu slaugytojo ar akušerio išsilavinimu, taip pat inžinerines, technines, ekonomines funkcijas vykdančiam personalui, medicinos psichologams ir socialiniams darbuotojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, farmacijos specialistams su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus išsilavinimui ir kvalifikacijai, 10 proc. didėja pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis, kuri yra nustatoma nuo mažiausios gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies.

Atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje taip pat aiškiai įtvirtinta, kad aktyvus budėjimas, kai darbuotojas privalo būti darbovietėje, būti darbdavio žinioje ir prireikus nedelsiant atlikti savo pareigas, yra laikomas darbo laiku ir už jį yra mokamas darbo užmokestis.

Medikai, dirbantys ugdymo įstaigose penkias dienas per savaitę, galės atostogauti 40 darbo dienų ne tik mokinių atostogų metu, bet ir kitu metu, jeigu ugdymo įstaigoje bus užtikrintas nepertraukiamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir nenukentės tokių paslaugų prieinamumas bei kokybė.

Gerinant darbo sąlygas greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, reglamentuota fiziologinių pertraukų trukmė ir periodiškumas – turės būti skiriamos ne trumpesnės kaip 20 minučių fiziologinės pertraukos bent kas tris valandas.

Į kolektyvinę sutartį įtraukta rekomendacija darbdaviui pakeisti budintį ekipažą darbo aplinkoje, kurioje nėra sąlygų tenkinti būtinuosius fiziologinius poreikius daugiau negu keturias valandas.

LNSS šakos kolektyvinę sutartį pernai lapkritį pasirašė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys ir Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija, profesinių sąjungų organizacija „Lietuvos medikų forumas“.

„Net esant sudėtingoms ir neapibrėžtoms ekonominėms aplinkybėms su socialiniais partneriais pavyko rasti sutarimą dėl kolektyvinės sutarties“, – prieš pasirašant sutartį žurnalistams teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Džiugu, kad su šia kolektyvine sutartimi mes ne tik nesumažinome socialinių garantijų, bet mes jų ir pridėjome“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasak jos, sutartis bus taikoma visam viešajam sektoriui – ne tik biudžetinėms įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms, viešosioms įstaigoms.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad greta pareiginės algos bazinio dydžio kėlimo svarbu didinti ir mažiausius atlyginimo koeficientus.

„Palyginti su tuo, kad kažkada bazinis dydis buvo didinamas tik 1,5 euro, o dabar 5 eurais, tai skirtumas jaučiasi. Kitas dalykas – bazinio dydžio kėlimas (...) Jeigu prisideda daugiau, tai kas turi koeficientą 22, jam alga padidėja 100 eurų, o tas, kuris turi 6–7 – jam didėja mažiau. Dėl to kalbėjomės ir apie koeficientų, ypač mažiausių, didinimą, – buvo susitarta, kad mes apie tai kalbėsime šakinėse sutartyse“, – po sutarties pasirašymo K. Krupavičienė.

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas teigė, jog atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, bazinės algos kėlimas yra mažas, tačiau sutiko, kad reikia didinti ir pareiginės algos koeficientus.

M. Navickienė teigė, jog nuo kitų metų vidutiniškai 0,5 proc. ketinama didinti minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus.

„Abiejų šitų instrumentų – tiek bazinio dydžio, tiek minimalių koeficientų didinimas vidutiniškai 0,5 procento – jis turės didesnę įtaką darbo užmokesčiui“, – teigė M. Navickienė.

K. Krupavičienė, be to, pabrėžė, kad labai svarbu, jog sutartyje numatytos sveikatinimosi dienos.

„Žmonių sveikata šiuo metu Lietuvoje yra ne viena iš geriausių. Kai žmogus gauna sveikatinimosi atostogas ar sveikatinimosi dienas, kada jis gali pabūti su šeima, tai mums tas buvo labai svarbus momentas“, – sakė K. Krupavičienė.

A. Dambrauskas neatmetė, kad pavasarį bus deramasi dėl sutarties atnaujinimo.

„Būtų labai malonu, kad klysčiau – pavasarį, manau, bus sunkesnės derybos dėl sutarties pratęsimo. (...) Nors sutartis galioja ilgesniam periodui, manau, kad pavasarį mes turėsime dar derybas dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo“, – teigė A. Dambrauskas.  

K. Krupavičienės teigimu, sutartis įgalina didinti profesinių sąjungų narių skaičių.

„Lietuvoje profesinių sąjungų narių yra nedidelis procentas žmonių, todėl pasirašant šią nacionalinę kolektyvinę sutartį mes iš tiesų išplečiame savo narystę“, – teigė K. Krupavičienė.

Pasak jos, profsąjungos nori, jog prie nacionalinės kolektyvinės sutarties ateityje prisijungtų ir verslas.

I. Ruginienė teigė, jog atskiri sektoriai toliau derėsis dėl savo kolektyvinių sutarčių.

„Tas minimalus padidėjimas, kuris įvyks per nacionalinę kolektyvinę sutartį, nebus pabaiga. Toliau derėsis sektoriai atskirai šakos kolektyvinėse sutartyse. Kadangi kiekvienas sektorius turi savo ypatingą specifiką, tai bus numatytos ir tam tikros gerėjančios sąlygos jau specifiškai kiekvienam sektoriui“, – teigė I. Ruginienė.

Sutartyje numatyta, jog pareiginės algos bazinis dydis politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, tarnautojams, biudžetinių įstaigų darbuotojams kitais metais bus didinamas 5 eurais iki 186 eurų. Jis bus didžiausias nuo 2009 metų, kai siekė 183 eurus.

2023 metų valstybės biudžete tam prireiks apie 118 mln. eurų.

Be to, profsąjungų nariams bus suteikiamos dvi papildomos atostogų dienos saviugdai arba savanorystei, iki 10 dienų – mokymosi atostogų, mokant už jas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 dienų, mokant 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, taip pat iki penkių darbo dienų sveikatai gerinti.

Už papildomų atostogų ir sveikatos gerinimo dienas bus mokama neviršijant darbo užmokesčio fondui skirtų lėšų – tam reikės dar apie 7,5 mln. eurų.

Sutartį pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ bei Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga. Šios profsąjungos vienija apie 40 tūkst. žmonių, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis.

Profesinės sąjungos prisidėjo prie neramumų eskalavimo, nurodė Valstybinė prokuratūra, remdamasi šalies aukščiausiojo teismo sprendimu. Pranešimas paskelbtas praėjus beveik dvejiems metams po masinių protestų prieš Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos valdymą, jis kaip prezidentas valdo Baltarusiją nuo 1994 metų.

A. Lukašenka pasiskelbė 2020 metų rugpjūčio 9 dieną vykusių ginčytinų prezidento rinkimų nugalėtoju. Tai sukėlė masinius protestus, kuriuos saugumo pajėgos numalšino jėga. Keli žmonės žuvo, šimtai buvo sužeisti, tūkstančiai įkalinti. Šalies kritikai ir tarptautiniai stebėtojai teigė, kad rinkimų rezultatai buvo akivaizdžiai suklastoti, todėl Europos Sąjunga ir JAV pareiškė, kad nebelaiko A. Lukašenkos teisėtu prezidentu.

Valdžia apkaltino profesines sąjungas, kad jos iš dalies atsakingos už neramumus, nes ragino streikuoti valstybės valdomose įmonėse. Antradienį paskelbti draudimai bus taikomi metalo pramonės darbininkų sąjungai, kasybos, chemijos ir statybos sektorių sąjungoms, taip pat organizacijai „Baltarusijos demokratinių profesinių sąjungų kongresas“.  Valstybės kaltintojas taip pat sakė, kad pradėtas baudžiamasis procesas dėl profesinių sąjungų atstovų dalyvavimo „destrukciniuose veiksmuose“. Profesinės sąjungos taip pat apkaltintos priėmusios užsienio pagalbą antivalstybinei veiklai vykdyti.

Anksčiau Baltarusijos valdžia uždraudė daugybę žmogaus teisių ir nevyriausybinių organizacijų, apkaltinusi jas prisidėjus prie masinių protestų.

Ši sutartis taikoma valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, o pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį visiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.

Vyriausybės protokoliniu sprendimu taip pat siūloma pavesti ministerijai sudaryti derybų darbo grupę.

Kaip nurodo ministerija, naujoms deryboms prisistatė keturios profesinės sąjungos – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Pasak nutarimo projekto, skirtingos profesinės sąjungos nuo kitų metų siūlo nustatyti 185 ir 193 eurų bazinį pareiginės algos dydį. Pernai šis dydis padidintas nuo 177 iki 181 euro.

Pagal nuo 2019 metų susiformavusią praktiką derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties vyksta kasmet.

Pasak LPPS pirmininkės R. Katinienės, paramos siuntoje buvo apatiniai, termodrabužiai, kariški taktiniai auliniai batai, mėsos konservai, sausi daviniai, negendantys produktai ir kiti daiktai, kurie labai reikalingi, kartu su Ukrainos kariuomene šalį ginantiems policininkams ir kuriuos noriai aukojo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

„Mūsų surinkta parama skirta išskirtinai policininkams, taip pat žuvusių policijos pareigūnų šeimoms“, – sakė R.Katinienė.

R.Katinienės teigimu, tai tikrai ne paskutinė siunta į Ukrainą. Tikslinė parama Ukrainos policininkams, žuvusių ar nukentėjusių pareigūnų šeimoms renkama toliau.

„Pasiteiravus, kokių dar daiktų reikėtų, Lvivo apskrities policijos vadovai pirmiausia nuoširdžiai padėkojo visiems aukojusiems ir patikslino, kad reikėtų aulinių kariškų batų, nešiojamų radijo ryšio stotelių, žiūronų. Atsižvelgdami į jų prašymą suformavome naują reikalingų daiktų sąrašą“, – sakė R.Katinienė.

Renkami tiek paprasti, tiek termoapatiniai drabužiai, alkūnių ir kelių apsaugos, taktinės pirštinės, kariški taktiniai auliniai batai, žiūronai, nešiojamos radijo ryšio stotelės, mėsos konservai (ne stiklinėje pakuotėje), ilgai negendantis maistas, asmens higienos (vienkartinės ar mažos pakuotės) ir medicinos priemonės (pirmosios pagalbos rinkiniai).

Norintieji prisidėti prie paramos Ukrainos policijos pareigūnams turėtų kreiptis: Lietuvos policijos profesinė sąjunga tel. +37060330376 arba el.paštu info@policijosps.lt ar profesinesajungalpps@gmail.com.