„Festivalio pilnametystę pasitinkame su daugiau nei 50 ryškiausių pastarųjų metų dokumentinių filmų. Žiūrovams atrinkome pačių įvairiausių, labiausiai stebinančių ir, svarbiausia, tikrų istorijų – nuo mūsų mirusius artimuosius galbūt pakeisiančio dirbtinio intelekto, laimės matavimo karvėmis ar meilės motelių Brazilijoje paslapčių iki karštomis Talibano pėdomis sekančios kameros, diktatūrų paliestų žmonių bei bejausmių ir nepavargstančių karo mašinų“, – pasakojo „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

„Esame, ko gero, vienas prieinamiausių festivalių šalyje, bet niekuomet nesustojame – kasmet užsibrėžiame tikslą sudaryti sąlygas dar daugiau žmonių išvysti įtraukiančią ir kokybišką dokumentiką. Tad jau seniai neapsiribojame kino teatrais ir plečiame auditorijas – pavyzdžiui, kasmet didiname festivalio filmus rodančių bibliotekų tinklą, o šiemet keletą seansų surengsime ir įkalinimo įstaigose.

Tiesą sakant, festivalis „Nepatogus kinas“ gali vykti kiekvienuose namuose – mūsų virtualioje kino salėje ir vėl bus galima žiūrėti beveik visus šiemetinės programos filmus. Tam, kad festivalio laukti būtų ramiau, programos atskleidimo proga ištikimiausiems ir aktyviausiems žiūrovams siūlome pirmuosius abonementus už mažesnę kainą, – atskleidžia G. Andriukaitis. – Na, o tam, kad būtų lengviau susigaudyti istorijų gausoje, filmus suskirstėme į temines programas.“

Paslaptys, virtualybė ir netikėti vingiai

Gyvename laikais, kai dirbtinis intelektas tapo viena didžiųjų egzistencinių problemų, tad jau reikėtų užduoti ne vien filosofinius, bet ir praktinius klausimus – juos ir kelia programos „Dirbtina“ filmai. Kol mirtis mus išskirs ar ilgiau? Kodėl scroll’inu ir nieko nebejaučiu? Kaip vyksta milijoninės kriptovaliutų aferos? Ar ateities karuose kariaus ne žmonės, o mašinos? Vienareikšmiškų atsakymų filmai galbūt ir nepateiks, tačiau realybės suvokimą tikrai sujudins.

Programos „Paslapčia“ istorijos pasakoja apie paslaptyse gyvenančius žmones ir tai – ne visai jų pačių pasirinkimas, tokį gyvenimą nulėmė socialinės taisyklės ir politiniai suvaržymai. Spintoje gulinčios tėčio suknelės, slaptas aistrų pasaulis moteliuose, šokiai ir juokas Irane, (ne)verkiantys vyrai, metų namų šeimininkės – istorijos ir labai skirtingos, ir kažkuo panašios. Apie elgesio normas, papročius ar aklai priimtas nuomones pasakoja ir programos „Nerašytos taisyklės“ filmai – tai, kas yra aksioma vienur, vos už kelių šimtų kilometrų gali būti laikoma absurdu.

18-asis „Nepatogus kinas“ turės ką pasiūlyti ir išsiilgusiems veiksmo, ir jo visai nenorintiems – vietoje jo ieškantiems švelnumo. Štai programa „Voyage, voyage“ pažers keistų atsitikimų, netikėtų ir neįtikėtinų gyvenimo vingių. 2000-ųjų Afganistanas, komunistinė Vengrija, šių laikų Butanas, spalvingas Brazilijos pogrindis, stebuklingas Švedijos miestelis, radikalūs Amerikos užribiai – nesvarbu, į kurį pasaulio kampą ar laiką nukels filmai, jų herojai stebins. O programos „Ieškant švelnumo“ filmai primins – žmogui reikia žmogaus, ir pakvies į jautrias istorijas apie ryšio paieškas ir jo puoselėjimą.

Ką darysime su blogiu?

Atsibodo kvaili politikai ir neveiksmingi jų sprendimai? Dažnai prarandate viltį ir tikėjimą žmonijos ateitimi? Nesate tikra(-s), ar išvis įmanoma kažką pakeisti? Programos „Nepaisant nieko“ herojai – taip pat, tik su nevilties jausmu jie tvarkosi skirtingai. Visgi blogis laimi tada, kai geri žmonės nieko nedaro jam sustabdyti, o programos „Kas, jei ne mes?“ herojai visai nenori blogio pergalės, tad patys imasi veiksmų. Nuo kaimyninės Baltarusijos iki karštųjų taškų Taivane ir Palestinoje žmonės kovoja su blogiu puikiai žinodami vienintelį galimą atsakymą į klausimą: kas, jei ne mes? Kada, jei ne dabar?

Blogis – karas – gali pasiekti ir Lietuvą, tad viena iš „Nepatogaus kino“ programų klausia: „Ar mes pasiruošę?“ Bandydama išvengti perdėto optimizmo ir kartu nepulti į juodą pesimizmą, ši programa skatina pareflektuoti apie mūsų vietą šiandienos kare. Suvokti, kad kasdienės „jie taip nepasielgtų“ normos teroristinėms valstybėms, deja, negalioja. Jos negalioja ir karo alinamoje Ukrainoje, kuriai festivalis šiemet dedikavo programą „Mėlyna geltona“. Plačiau apie ją – paskambinus numeriu 1482.

Ekologija ir žmonija

Regis, katastrofiškos klimato situacijos ir vis sparčiau didėjančios pajamų nelygybės fone aklas tikėjimas laisva rinka ir verslu nebeatrodo pagrįstas. Programos „Pelnas bet kokia kaina“ filmai atveria, kokias makabriškas grimasas kartais įgauna pelno siekis – štai vieno miesto ekonomika, ačiū fabrikams, gyvuoja puikiai, tik, deja, miestiečiai masiškai miršta nuo vėžio.

Ištikimiausi „Nepatogaus kino“ žiūrovai žino – „žalieji“ filmai apie gamtą, ekologiją ir žmoniją yra ypatingai svarbi festivalio dalis. Šiemet tokius filmus bus galima atrasti kone kiekvienoje festivalio programoje. Žmonos ieškantis paskutinis tuoj paskęsiančios salos ūkininkas, meilės laiškas Suomijos miškui, vakcinos nuo COVID-19 tyrimams naudojamos avys, lobistų argumentai už plastiką–fantastiką. Tai – tik keletas „žaliųjų“ istorijų, kurias bus galima išvysti „Nepatogiame kine“. Visi šie filmai varžysis tradicinėje festivalio Žaliojoje konkursinėje programoje, kuriai pagrindinį prizą įsteigė didžiausia atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa MEDIA“, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo  bendradarbiavimo programa  „LT AID“.

„Dažnai Laisvės partijai buvo klijuojamos įvairios etiketės (...), tačiau nesutinkame, kad esame iš kitos planetos. Taip pat partija niekada nebuvo dviejų klausimų partija, ji yra atsakymų partija. Norime, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau laisvų ir laimingų žmonių“, – renginyje kalbėjo A. Armonaitė, pristatydama rinkimams pasirinktą politinės jėgos šūkį „Turime nebaigtų reikalų“.

„Turime dar labai daug nebaigtų reikalų, turime stiprinti ir gausinti vidurinę klasę Lietuvoje, investuoti daugiau į augimą, investicijų pritraukimą, geras darbo vietas, matyti žmones, kurie vis dar yra nematomi. Apie tai yra Laisvės partijos programa“, – prioritetus vardijo „laisviečių“ lyderė.

Norime, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau laisvų ir laimingų žmonių.

Būtina investuoti į ekonomikos augimą

Ekonomikos sektoriuje „laisviečiai“ nurodė neinicijuosiantys naujų pertvarkų. Pasak A. Armonaitės, pagrindinis siekis yra, kad artimiausių metų ekonomikos strategija būtų orientuota į augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijų pritraukimą.

„Augimo darbotvarkė bus užtikrinta tik tada, kada čia bus naujų įmonių, kada įvyks jų plėtra. Liekame prie savo pažado neapmokestinti įmonių ir investicijų pelno mokesčio“, – aiškino ji.

Pagrindinis švietimo tikslas – moksleivis

Tuo metu švietimo srityje pagrindine problema Laisvės partija nurodė matanti demokratiškų ugdymo įstaigų trūkumą didmiesčiuose.

„Tai, kad partijos susitarė dėl švietimo strategijos ir vizijos į ateitį – jau labai didelis darbas. Tačiau reikia jį įgyvendinti. (...) Dažnai girdime, kad pati svarbiausia problema yra mokyklų uždarymas regionuose, bet švietimo prieinamumo problemos pirmiausia yra didžiuosiuose miestuose. Mums reikia naujų mokyklų, įtraukiųjų darželių“, – teigė partijos pirmininkė.

„Nenorime, kad būtų pamestas pagrindinis švietimo tikslas – moksleivis“, – pabrėžė politikė.

Ketina tęsti atsakingą socialinę politiką

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui pareiškus, kad naujai valdžiai Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimas yra bene neišvengiamas, A. Armonaitė mano, kad pirmiausia reikėtų efektyviau naudotis šiuo metu į fondą suplaukiančiomis lėšomis.

„Nelieskime sveikatos draudimo įmokų. Yra didelis rezervas, yra galimybių finansuoti kitais šaltiniais. Dabar ekonomika turi augti. Nesugriaukime, įveskime daugiau aiškumo ir stabilumo, užtenka šių pokyčių“, – tvirtino ji.

Laisvės partijos programoje taip pat teigiama, kad ketinama užtikrinti žmonių su negalia teises, plėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugą, siekti Stambulo konvencijos tikslų įgyvendinimo, klimatui neutralios ekonomikos, bioįvairovės užtikrinimo, daugiau užsienio investicijų į gynybos pramonę.

„Norėtume pakartoti solidų pasirodymą, kurį turėjome 2020 metais. Manome, kad galime ir geriau, bet čia jau nuo žmonių priklausys. Manau, kad yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie nori sprendimų, progresyvios, naujovėms atviros Lietuvos“, – paklausta, su kiek mandatų tikisi žengti į Seimą, teigė A. Armonaitė.

ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Taryba patvirtino ir „Laisvės ir teisingumo“ Seimo rinkimų daugiamandatės ir vienmandačių apygardų kandidatų sąrašus: antroji daugiamandatės sąraše – buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė–Milčiuvienė, trečias – buvęs Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, toliau – Jolanta Butkevičienė ir Regimantas Čiupaila.

„Sąrašo penketuką sudaro mūsų partijos žinomi žmonės, sąrašą vesiu aš, Artūras Zuokas, taip pat dalyvaus penketuke ar dešimtuke Vitalija Jankauskaitė–Milčiuvienė, Gintautas Babravičius, Vydūnas Sadauskas (8-as sąraše – BNS), Antanas Zabulis (9-as sąraše – BNS). Tai yra tikrai visuomenei žinomi žmonės, savo sričių specialistai“, – šeštadienį po vykusio tarybos posėdžio žurnalistams sakė A. Zuokas.

A. Zuokas pažymėjo, kad sąraše yra ir partijai nepriklausančių žmonių.

„Yra (nepartinių žmonių sąraše – BNS), mes, partija „Laisvė ir teisingumas“, visada atvira nepartiniams, nes mes laikome, kad politinės partijos turi padėti specialistams, kurių reikia valstybės valdyme, juos įtraukti į politinį gyvenimą be privalomos partinės atsakomybės. Pavyzdžiui, tas pats Antanas Zabulis – jis yra ne partinis, tačiau jis yra mūsų kolega“, – sakė A. Zuokas.

Partijos taryba taip pat įvardino A. Zuoką kaip „Laisvės ir teisingumo“ kandidatą į ministro pirmininko postą.

„Kaip premjeras siekčiau labai konkrečių ir per vieną kadenciją visiškai įgyvendinamų tikslų. Pirma – pensija privalo siekti 1000 eurų. Antra, sukursime municipalinio būsto nuomos fondą, kuris padės jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu, nesiskolinant iš bankų. Ir trečia – jokių naujų mokesčių,“ – partijos pranešime teigė A. Zuokas.

Politinės jėgos sąrašą birželį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose vedė tarybos pirmininkas Artūras Paulauskas, tuomet rinkimuose „Laisvė ir teisingumas“ liko paskutinė. A. Zuoko teigimu, partijos tikslas buvo ne EP, o Seimo rinkimai.

„Euro rinkimams mes dėmesio nelabai daug skyrėme ir mūsų finansavimas buvo pats mažiausias, nes mes koncentravomės į Seimo rinkimus. Seimo rinkimuose be abejonės viską spręs rinkėjas“, – sakė A. Zuokas.

Ši partija įkurta 2020 metų birželio pradžioje A. Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pagrindu, prisijungus partiją likviduojantiems „tvarkiečiams“ ir A. Paulausko judėjimui „Pirmyn, Lietuva“.

Per Seimo rinkimus 2020 metais partijai nepavyko įveikti 5 proc. rinkimų barjero, vienmandatėje apygardoje į parlamentą išrinktas tik tuometinis jos vadovas Remigijus Žemaitaitis, tačiau pernai pavasarį jo narystė organizacijoje sustabdyta dėl antisemitinių pareiškimų, o vėliau politikas įkūrė savo partiją „Nemuno aušra“.

Sunku išsirinkti

Vasaros atostogos tėvams neretai tampa iššūkiu. Kuo užimti atžalą, kad kiauras dienas nesėdėtų su telefonu rankose arba prie kompiuterio? Pasibaigus mokslo metams vis dažniau galvas ima sukti ir patys vaikai. Ypač vyresnėliai. Daugumai stovyklų jie jaučiasi per dideli, todėl, norint surasti tinkamą, reikia domėtis iš anksto.

„Praėjusiais metais niekur nestovyklavau, šiemet lyg ir norėčiau, bet sunku išsirinkti. Sporto stovyklos – neįdomu, nes nuo septynerių žaidžiu tinklinį. Meno pakraipa – ne man. Kalbų stovyklos nevilioja, nes asocijuojasi su mokykla“, – vienintelė stovykla, kurioje save mato šešiolikmetis Domantas, – lyderystės. Stabdo tik pinigai. Šešių dienų stovykla įkainota 600 eurų. Paauglys įsitikinęs, kad tiek mokėti tikrai neverta.

„Geriau jau koks pigus skrydis į užsienį savaitgalį“, – svarstė Domantas.

Užtai jo jaunėlis brolis, trylikametis Deividas, jau kitą savaitę leisis į didįjį vasaros nuotykį. Stovykla už Kauno skirta 10–17 amžiaus berniukams ir paaugliams. Joje stovyklautojai mokysis išgyventi gamtoje, statys palapines, kurs laužą, patys gamins maistą, leisis į naktinius žygius. Važiuoti į tą pačią stovyklą Domantas nepanoro, tačiau Deividas dėl to nesikremta. Kai tiek laiko per mokslo metus praleidžia drauge, savaitės laiko išsiskyrimas broliams esą bus tik į naudą.

Įžvelgia naudą

Deividas nekantrauja, o jo mama, nors už šį malonumą ir paklos daugiau nei 300 eurų, trina rankas. Ne todėl, kad namie liks vienu vaiku mažiau, o todėl, kad stovyklose, anot jos, daugybė pranašumų.

Pasiūla didelė, tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ko nori vaikas.

„Bendraudami su kitais, vaikai turi galimybę socializuotis. Stovyklos praplečia pasaulėžiūrą, ugdo kultūrinį sąmoningumą. Vaikai susiranda draugų, išmoksta dirbti kaip komanda“, – Domanto ir Deivido mama Ernesta toliau vardijo pranašumus, dėl kurių į stovyklas ji leidžia savo sūnus.

Vasaros stovyklos, anot kaunietės, moko naujų įgūdžių. Pradedant plaukimu, šaudymu iš lanko ar jodinėjimu žirgais ir baigiant meninėmis veiklomis ar kalbų pamokomis.

„Esu įsitikinusi, kad šie įgūdžiai jiems gali padėti asmeniniame ir akademiniame gyvenime. Vaikai įgyja pasitikėjimo savimi, nes išbando naujas veiklas ir įveikia savo baimes. Mano draugės mergaitė stovyklose išmoko ir dabar drąsiai stoja priešais auditoriją ir rėžia viešas kalbas, nors anksčiau drebėdavo kaip lapas“, – pasako Ernesta.

Uodas košėje, dainos prie laužo, saulėlydis stovyklavietėje – paprasti dalykai, kurie padeda kurti prisiminimus. Technologijų eroje, anot dviejų sūnų mamos, tai tampa retenybe, todėl kurti prie elektros tinklo neprijungtus vaikystės prisiminimus turėtų kuo daugiau vaikų ir paauglių.

„Mano visi gražiausi prisiminimai – iš stovyklų. Apie vienus esu pasakojusi vaikams, kitus nutylėjau“, – šyptelėjo Ernesta.

Nesirinkite aklai

Registracija į nemokamas arba iš dalies finansuojamas vaikų poilsio ir edukacines stovyklas šiemet nesiskyrė nuo ankstesnių metų. Vietos užsipildo taip greit, kaip Rūta Meilutytė ištirpdo 100 m nuotolį krūtine olimpiniame baseine. Kai kurie tėvai numojo ranka ir negadino nervų ląstelių bandydami prisijungti prie internet puslapio, kiti, net neatsižvelgdami į vaiko pomėgius, registravo ten, kur dar buvo laisvų vietų.

„Nežinau, kaip atrodo kitiems, bet aš manau, kad rasti tinkamą vasaros stovyklą savo vaikui – nelengva užduotis. Pasiūla didelė, tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ko nori vaikas. Kas iš to, jei tėvai užrašo vaiką į sporto stovyklą, nors jo svajonė – piešti“, – Ernestos manymu, yra ir daugiau punktų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį renkantis stovyklą.

Labai svarbu atsižvelgti į saugumą. Būtina įsitikinti, kad stovykloje laikomasi saugos protokolų ir yra apmokytų darbuotojų, galinčių susidoroti su ekstremaliomis situacijomis. Reikia patikrinti stovyklos patalpas, kad šios turėtų siūlomai veiklai tinkamų įrenginių. Dar vienas svarbus momentas – stovyklos darbuotojų patirtis ir išsilavinimas. Įsitikinkite, kad vaikų vasaros stovykloje dirba patyrę ir apmokyti darbuotojai, galintys patarti ir padėti vaikui.

„Reikia drąsiai eiti, klausti, tikrinti. Pinigai už stovyklas, kad ir kaip būtų, imami nemaži. Kaip pastebiu, tos kainos kasmet auga“, – pečiais gūžtelėjo pašnekovė.

Faktas: maistas, kai jį gamina patys vaikai, – kur kas skanesnis. K. Klimavičienės nuotr.

Kainos kilo minimaliai

Šiais, kaip ir praėjusiais, metais didelis kainų šuolis nepastebimas. Kai kurios stovyklos brango apie 10–15 proc. Buvo ir tokių, kurios kainas pakėlė labai simboliškai. Pernai prašę 290 eurų, šiemet kainą suapvalino iki 300 eurų.

Žinoma, yra stovyklų, kurios pabrango ir 20 proc. Dienos stovyklos pigesnės, stovyklos su nakvyne kainuoja gerokai brangiau. Žinoma, į jų paketą įeina ir daugiau paslaugų: maitinimas kelis kartus per dieną, pramogos, ekskursijos, prizai, draudimas.

Antai, šešių dienų kalbų stovykla pajūryje, kurioje paaugliai tobulina anglų kalbos gebėjimus, tėvams atsieis kiek daugiau nei 400 eurų. Dvylikos dienų kino stovykla Vilniuje – 200 eurų brangiau. Penkios dienos mušinėjant krepšinio kamuolį Vilniaus rajone – 360 eurų. Tiek pat teks sumokėti ir už savaitės šokių stovyklą Trakų, Molėtų ir Druskininkų rajonuose. Žinoma, yra pasiūlymų, kurie jūsų kišenę patuštintų tiek, kiek trijų asmenų šeimos kelialapis į Turkiją. Tarkim, dviejų savaičių anglų kalbos stovyklos kaina Kipre prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų. Savaitinė prancūzų kalbos stovykla Antibuose ir Kanuose kainuoja 990 eurų.

Su tradicijomis

Komercinių stovyklų sąrašas kasmet ilgėja, o organizatoriai neapsiriboja vien tik tradicinėmis veiklomis. Šių dienų vaikų vien kamuolio mušinėjimu nesudominsi.

Antrus metus menų dienos stovykla „Saulėgrąža“ jaunuosius miestiečius per dainas, žaidimus ir keramiką kviečia atsigręžti į senąsias lietuvių tradicijas. Senamiestyje, Rotušės aikštėje, užsiėmimai vyksta liepą. Dar viena pamaina suplanuota rugpjūtį.

„Vaikams saviraiška – labai svarbu, nes jie gali pajausti džiugesį širdyje ir pasididžiavimą pasiektu rezultatu, patirti gerų emocijų kartu su bendraminčiais“, – kalbėjo stovyklos vadovė Lina Barysienė.

Atviros: Lina ir Loreta (kairėje) sukauptomis profesinėmis žiniomis noriai dalijasi su vaikais. L. Barysienės nuotr.

Užsiėmimai, vykstantys nuo ankstaus ryto iki 17 val., suburia maždaug dvylika stovyklautojų. Ne todėl, kad stigtų norinčiųjų, o todėl, kad mažesnėse grupelėse darbas efektyvesnis. Vaikai ir jų tėvai vertina įdėtas pastangas ir atsako prieraišumu – didžioji dalis šiųmečių „Saulėgrąžos“ stovyklautojų praėjusią vasarą irgi leido su Lina. Vaikams, anot pašnekovės, patinka penkias dienas trunkančios stovyklos programa, tėvai džiaugiasi atžalų užimtumu, kuriuo rūpinasi savo srities profesionalių tandemas. Lina – muzikos pedagogė, o jos kolegė Loreta Kvietkauskienė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, keramikė.

Kalba angliškai

Ne pirmus metus Kaune organizuojama tarptautinė maisto gaminimo vaikų ir jaunimo dienos stovykla. Šiemet joje galima iš arčiau susipažinti su Azijos virtuve. Užsiėmimus veda Indonezijos maisto gaminimo žvaigždė Maya Dara, kuri sujungia maisto gamybą su anglų kalbos lavinimu.

Profesionalė: Indonezijos maisto gaminimo žvaigždė Maya Dara vaikams rodo kulinarijos triukus. K. Klimavičienės nuotr.

„Didžioji dalis stovyklautojų – vaikai iš užsienio, atvykę čia aplankyti savo artimųjų. Vieni registravosi prieš pusmetį, bet buvo ir tokių, kurie kreipėsi likus dienai“, – kalbėjo stovyklos įkūrėja Karolina Klimavičienė.

Penkių dienų stovyklos programoje, anot pašnekovės, daugiausia laiko skiriama maistui gaminti. Vaikai ir paaugliai mokosi gaminti sušius, tempurą, tofu ir kitus patiekalus, kuriuos vėliau patys suvalgo.

„Ginčų, kai tiek šeimininkų, virtuvėje nekyla, tačiau labai dažnai girdime žodžius: aš pats viską padarysiu“, – K. Klimavičienė pastebėjo, kad minėta frazė skamba anglų kalba.

Vaikams saviraiška – labai svarbu, nes jie gali pajausti džiugesį širdyje ir pasididžiavimą pasiektu rezultatu, patirti gerų emocijų kartu su bendraminčiais.

Stovyklos taisyklėse numatyta, kad stovyklautojai čia nekalba lietuviškai. Pažeidus taisyklę laukia pritūpimai arba atsispaudimai. Paklausta, ar stovyklos virtuvėje niekada nekvepėjo cepelinais, vėdarais su spirgais ar nebuvo gaminami šaltibarščiai, stovyklos vadovė atsakė, kad jos tikslas – pristatyti kitų šalių patiekalus. Todėl bent jau artimiausiu metu ruošti bulvių tarkių ir pjaustyti lašinukų čia neplanuojama.

Tikri lyderiai

Tradiciškai ne vienus metus nemenko susidomėjimo sulaukia plaukimo stovyklos. Vienos jų orientuotos į sportuojančius vaikus, kitos – į norinčius prisijaukinti vandenį. Tokias stovyklas dažniausiai organizuoja sporto mokyklos, turinčios tam tinkamas sąlygas ir kvalifikuotų specialistų. Bene populiariausios plaukimo stovyklos Kaune organizuojamos „Girstučio“ ir „Žalgirio“ arenos baseinuose. Pastarajame treneriai neseniai atsisveikino su pirmąja stovyklos „Žalgirio nuotykių sala 2024“ pamaina, kurioje buvo net 125 stovyklautojai. Šią savaitę į vasaros nuotykį nėrė antroji pamaina. Paskutinė pamaina vaikus suburs liepos 29 d.–rugpjūčio 2 d. Lyderių poziciją išlaiko ir stovykla „Merkurijus“, jau 27 vasaras 7–16 metų vaikus suburianti smagiai praleisti laiką ir pasisemti naujų patirčių.

„Jau kelinti metai iš eilės pamainos yra po šešias dienas visą liepos mėnesį. Tėvai vaikus registruoja iš anksto, tačiau neretai būna ir taip, kai vaikai nori sugrįžti į dar vieną pamainą, – taigi atsiranda paskutinės minutės registracijų“, – kalbėjo stovyklos vadovai Viktorija Greičiuvienė ir vadovas Saulius Jurkša.

Programa: „Merkurijaus“ stovykloje – ne tik linksmybės, bet ir naudingi susitikimai. „Merkurijaus“ nuotr.

Stovyklautojų dienotvarkė – intensyvi. Diena prasideda mankšta ir sočiais pusryčiais. Vėliau vaikai ir paaugliai įsisuka į įvairias veiklas, edukacijas, pramogas. Šiemet „Merkurijus“ vykdo svarbų projektą „Pagalba 112“, prie jo prisideda Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-ioji komanda ir Kauno rajono bendruomenės pareigūnai, todėl vaikai ne tik gerai praleis laiką, bet ir įgis naudingų žinių. Kiekvienais metais stovyklos organizatoriai parenka naują temą. Šiųmetę padiktavo laikmetis.

„Pritaikėme orientacinį žaidimą – lobio paiešką pasitelkdami išmaniąsias priemones ir naudodami skaitmeninį profesionalų orientavimosi sporto žemėlapį. Maršrutas driekiasi net 8 km“, – stovyklos vadovai džiaugėsi stovyklautojų įsitraukimu į žaidimą ir puikia stovyklavietės lokacija, kuri leidžia geriau pažinti aplinką.

„Esu įsitikinusi, kad Europa, stipri Europa, gali priimti iššūkį“, – sakė ji kalboje Europos Parlamente.

„Niekada nesutiksiu, kad demagogai ir ekstremistai griautų mūsų europietišką gyvenimo būdą, ir šiandien stoviu čia pasirengusi vadovauti kovai išvien su visomis demokratinėmis jėgomis šiuose rūmuose“, – kalbėjo ji.

U. von der Leyen taip pat pasmerkė neseniai įvykusią Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kelionę į Maskvą aptarti, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Ji pavadino ją „nuolaidžiavimo misija“.

„Ši vadinamoji taikos misija buvo ne kas kita kaip nuolaidžiavimo misija – tai buvo paprasčiausia nuolaidžiavimo misija“, – sakė ji Europos Parlamente, aštriai priekaištaudama V. Orbanui, kurio šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja blokui.

Be to, U. von der Leyen pažadėjo sustiprinti Europos Sąjungos pasienio agentūrą „Frontex“ ir patrigubinti sienos apsaugos pareigūnų skaičių, kad būtų užtikrinta bloko apsauga.

„Turime sustiprinti „Frontex“, kad ji taptų veiksmingesnė, kartu visapusiškai gerbdami pagrindines teises. Siūlysiu patrigubinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnų skaičių iki 30 tūkst.“, – sakė ji ES įstatymų leidėjams.

Taip pat savo kalboje ji pažadėjo iki 2040 metų 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Šis tikslas, kuris yra svarbus žingsnis siekiant iki 2050-ųjų pasiekti anglies dioksido neutralumo tikslą, bus įtrauktas į pasiūlymą dėl teisės akto 27 ES valstybėms narėms.

„Naujasis švarios pramonės susitarimas taip pat padės sumažinti sąskaitas už energiją“, – sakė ji EP nariams ir pridūrė, kad „didelės energijos kainos trukdo mūsų konkurencingumui“.

Strasbūre vykstančioje parlamento plenarinėje sesijoje vėliau ketvirtadienį bus sprendžiama, ar U. von der Leyen dar penkerius metus vadovaus EK.

Kad užsitikrintų mandatą, poliglotė vokietė turi surinkti bent 361 balsą 720 vietų parlamento rūmuose. Balsavimas rengiamas po praėjusį mėnesį įvykusių EP rinkimų.

Po Leiboristų partijos pergalės visuotiniuose rinkimuose JK parlamentas trečiadienį oficialiai atnaujina darbą, o Karolis III pristatė naujosios vyriausybės programą.

Po 14 metų pertraukos leiboristai perima vadovavimą šaliai, o naujasis ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada artimiausiais mėnesiais daugiausia dėmesio skirti silpnėjančiai ekonomikai skatinti.

Planas nepriklausomai vertinti biudžetus susijęs su tuo, kad konservatorių premjerės Lis Truss 2022-aisiais parengtas jokiomis lėšomis nepadengto mokesčių mažinimo planas buvo sukėlęs sumaištį.

Vyriausybė „priims teisės aktus, kuriais bus užtikrinta, kad visus reikšmingus mokesčių ir išlaidų pokyčius nepriklausomai įvertintų Biudžetinės atsakomybės biuras“, sakė karalius, pristatydamas artimiausius vyriausybės planus.

JK taip pat patvirtino planus sukurti naujas sienos apsaugos pajėgas, kurioms būtų suteikti „kovos su terorizmu įgaliojimai“, siekiant pažaboti „organizuotą su imigracija susijusį nusikalstamumą“, siejamą su migrantų perplaukimais Lamanšo sąsiauriu mažomis valtimis.

„Bus pateiktas įstatymo projektas [...], kuriuo bus įsteigta nauja Sienų saugumo vadavietė ir suteikti didesni kovos su terorizmu įgaliojimai kovai su organizuotu su imigracija susijusiu nusikalstamumu“, – sakė Karolis III.

Naujoji vyriausybė taip pat pažadėjo iš Lordų Rūmų pašalinti beveik 100 paveldėjimo tvarka mandatą gavusių įstatymų leidėjų. Leiboristai tai pavadino pirmuoju žingsniu prieš platesnes nerenkamų parlamento aukštųjų rūmų reformas.

„Bus imtasi priemonių konstitucijai modernizuoti, įskaitant Lordų Rūmų reformą, kuria bus panaikinta vietą paveldėjusių perų teisė posėdžiauti ir balsuoti Lordų Rūmuose“, – teigė karalius.

Atrinko tris

Per programą atrinkta ir šiemet siūloma finansuoti tris daugiabučius gyvenamuosius namus: I. Kanto g. 24, K. Veverskio g. 1 ir Žemaičių g. 24.

„Jų valdytojų pateikti finansavimo prašymai ir dokumentai atitiko programos reikalavimus, prioritetus. Tvarkybos darbams miestas planuoja skirti 262,5 tūkst. eurų“, – dienraščiui komentavo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl būtent šiems namas skirtas finansavimas ir kaip jie reprezentuoja miestą, nors nėra įrašyti į Kultūros paveldo registrą.

„Kaunas kasmet skiria vis daugiau dėmesio ir finansų, kad miesto pastatai būtų restauruoti ir dar labiau puoštų aplinką. Prie to žymiai prisideda Paveldotvarkos programa – per dešimtmetį atnaujinama beveik 200 pastatų fasadų, apsukos ir toliau didėja.

Savivaldybė imasi dar ryžtingesnio žingsnio ir skiria finansavimą miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymui. Naujoji programa išskirtinai orientuota į nepaveldinius statinius ir objektus“, – aiškino pašnekovė.

Pasak savivaldybės specialistės, į finansavimą pagal šią programą gali pretenduoti tie pastatai, kurie stovi Kaunui svarbiuose ir reprezentaciniuose rajonuose.

„Programos geografija apima UNESCO pasaulio paveldo sąrašo vertybių ir apsaugos zonų teritorijas, taip pat tranzitines gatves, kuriomis pravažiuoja ar keliauja dideli automobilių srautai“, – pažymėjo G. Jasevičienė.

Numatyta, kad programoje gali dalyvauti K. Baršausko, V. Čepinskio, Jurbarko, Tunelio, K. Veverskio, K. Petrausko, Jonavos, T. Masiulio, Nuokalnės, Vaidoto, Varnių, Veiverių gatvėse, A. Smetonos ir Tvirtovės alėjose, A. Juozapavičiaus, Europos, Savanorių, Taikos prospektuose, Raudondvario ir Žemaičių plentuose esančių pastatų valdytojai.

Teritorija: pagal naują programą miestas prisidės prie įvairiose Kauno reprezentacinėse vietose esančių pastatų tvarkymo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Kokie darbai atliekami?

G. Jasevičienė aiškino, kad reikalavimus atitikę programos dalyviai turės atlikti miesto įvaizdžiui svarbaus statinio remonto darbus, į kuriuos įeina statinio išorinių atitvarų, fasadų elementų techninės ir estetinės būklė pagerinimas.

„Taip pat skiriama parama tvarkybos darbų projektavimui, puošybinio apšvietimo įrengimui“, – nurodė Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus specialistė.

Ji aiškino, kad iki 100 proc. programos lėšų gali būti skirta daugiabučio gyvenamojo namo, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio, kurio valdymas perduotas kitiems subjektams, tvarkymo darbams ar puošybinio apšvietimo įrengimui.

„Turto valdytojas, dalyvaudamas programoje, pateikia prašymus finansuoti miesto įvaizdžiui svarbaus statinio tvarkymą ir (ar) įrengti puošybinį apšvietimą. Programos kriterijus atitinkantys dalyviai įtraukiami į sąrašą, kurį tvirtina miesto taryba. Per 60 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos su valdytojais pasirašomos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartys. Jose nurodomi einamaisiais metais finansuojami tvarkymo darbai“, – tvarką, kaip skiriama parama, aiškino G. Jasevičienė.

262,5 tūkst. eurų. – tiek savivaldybė ketina skirti tvarkybos darbams.

Kuo skiriasi programos?

Kauniečiams, ko gero, labiau žinoma Paveldotvarkos programa, per kurią miestas gali padengti dalį fasado remonto darbų kainos. „Kauno diena“ paprašė paaiškinti, kuo ši programa skiriasi nuo miesto įvaizdžiui svarbių pastatų programos.

„Paveldotvarkos programa skirta kultūros paveldo statiniams ir objektams tvarkyti, į ją patenka visi pastatai, esantys valstybės saugomose kultūros paveldo teritorijose: Kauno Senamiestyje, istorinėje miesto dalyje – Naujamiestyje, taip pat į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės. Taip pat per Paveldotvarkos programą gali būti finansuojami fasadų tvarkybos darbai Žaliakalnyje, Kauno pirmajame kariniame miestelyje, vadinamame Žemųjų Šančių kareivinėmis.

Miesto įvaizdžiui svarbių pastatų programa apima šias ir platesnes teritorijas, tačiau skirta nepaveldinių statinių ir objektų atnaujinimui“, – skirtumus tarp programų, per kurias kauniečiai gali pasigražinti savo namus, vardijo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus specialistė.

Pasak G. Jasevičienės, ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė.

„Nepaisant to, kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios su vietovėje esančiai statiniais, neįregistruotais kaip kultūros paveldo objektai. Siekiant, kad pastatų tvarkymas būtų spartesnis ir paprastesnis, ir startavo naujoji miesto programa. Tai taip pat savotiška garantija, kad nepaveldinis pastatas kultūros paveldo teritorijoje bus sutvarkytas tinkamai, nepažeidžiant kultūros paveldo teritorijos vertingųjų savybių“, – aiškino miesto atstovė.