Išsamiau apie tai LNK reportaže papasakojo „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

– Ką rodo atliktas tyrimas? Kokie tai skaičiai?

– Norėčiau pabrėžti, kad tyrimas atliktas apklausiant darbdavius, kiek ir kokių specialistų jie žada samdyti iki 2025 m. Darbdaviai buvo paklausti, kaip jie privilioja talentus pas save ir kaip juos išlaiko savo įmonėse.

– Kokių specialistų poreikis bus pats didžiausias?

– Tyrėme informacinių ryšių specialistų poreikį, tai matome, kad pagal profesijas programuotojų bus didžiausias poreikis. Reikės duomenų mokslininkų, analitikų. Jie bus patys paklausiausi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokio šių specialistų skaičiaus mums reikės Lietuvoje?

– Apklausėme 124 įmones, dirbančias informacinių ryšių srityse. Tai, šios įmonės pasakė, kad iki 2025 m. samdys 7645 specialistus. Reikės dvigubai daugiau nei jų yra dabar.

– Kaip atrodome Europos kontekste? Ar toks didžiulis poreikis pastebimas visame pasaulyje?

– Tokių specialistų trūksta visame pasaulyje. Mes konkuruojame visame pasaulyje, ne tik Europoje. Tie specialistai yra labai lankstūs darbo vietos klausimu. Gali fiziškai dirbti Lietuvoje, bet būti samdomi JAV kompanijos. Kaip atrodome Europos Sąjungoje? Tai mūsų ta proporcija yra šiek tiek mažesnė už ES vidurkį.

– Ką reikėtų daryti, kad pritrauktume tokių specialistų? Kokie turėtų būti pagrindiniai žingsniai?

– Pirmiausiai, reikia kokybiško švietimo nuo pat pradinio ugdymo. Labai svarbu, kad vaikai mokytųsi tiksliųjų mokslų: matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų. Kad jie mėgautųsi šiomis pamokomis. Svarbu, kad jie būtų stipriai pasiruošę studijuoti. Kitas žingsnis galėtų būti šių specialistų atsivežimas į Lietuvą. Neturime šilto klimato ir paplūdimių kiaurus metus. Esame maža šalis. Esame šiek tiek nežinomi ir pačioje Europos Sąjungoje. Aukštos kvalifikacijos specialistai dažnai turi tokį ganėtinai pasenusį Lietuvos įvaizdį. Turime galvoti, kad, kai esame tokie maži, turime būti ekstra labiau konkurencingi, lyginant su didesnėmis šalimis. Tikrai ne paskutinėje vietoje yra ir finansinės paskatos.

Iki 2025 m. samdys 7645 specialistus.

– Kokius šiuo metu atlyginimus gauna šie specialistai? Kokio atlyginimo jie gali tikėtis?

– Tyrimo metu mes taip pat atlikome ir darbo skelbimų analizę. Pamatėme, kad pačius aukščiausius atlyginimus gauna sistemų inžinieriai, programuotojai. Sistemų inžinieriai vidutiniškai gali tikėtis 4800 prieš mokesčius.

– Ar mokame pakankamai konkurencingus atlyginimus?

– Mūsų asociacijos nariai sako, kad programuotojų atlyginimai ar darbo vietos kaštai yra tapatūs Lietuvoje ir Berlyne. Skirtumas, kad Berlyne programuotojų skaičius yra ženkliai didesnis. Neslėpkime, kad Berlyne dirbantis programuotojas yra labiau lojalus savo darbdaviui. Darbdaviai siūlo lanksčias darbo sąlygas, profesinį augimą įmonės viduje. 50 proc. darbdavių atsakė, kad jie siūlo kažkokias papildomas naudas darbuotojams. Tai gali būti kineziterapeutas, tai gali būti ir psichoterapeutas darbdavio kaštais. Pačiame ofise siūlomas maistas, skanumynai, kažkokios pramogos. Kai kuriais atvejais siūloma net ir namų tvarkytoja, kuri ateina ir vietoje tavęs sutvarko namus, kad negaištum laiko šiems darbams.

Šis Kauno informacinių technologijų mokyklos (KITM) organizuojamas renginys jau išaugo iki tarptautinio. Jame dalyvauja ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos bei Maltos profesinių mokyklų atstovai.

Savo žiniomis pasirungti atvyko moksleiviai iš Maltos menų, mokslo ir technologijų kolegijos, Rygos valstybinės technikos mokyklos, Klaipėdos technologijų mokymo centro, Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro bei Kauno informacinių technologijų mokyklos.

KITM įvardijo, kad konkurso tikslas – ugdyti mokinių gebėjimą spręsti problemas taikant pažangias WEB technologijas, skatinti kūrybiškumą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Per tris konkurso dienas dalyviai turi pademonstruoti mokykloje įgytas žinias, pritaikydami jas konkrečiai užduočiai atlikti. Užduotis rengia verslo atstovai.

Dvi dienas mokiniai kūrė viešbučio informacinę sistemą (API servisą) bei vartotojo sąsają. Pirmąją dieną – Back-End aplikaciją, antroji diena skirta Front-End programavimui. Trečią dieną varžysis suskirstyti į komandas spręsdami programavimo problemą.

Ši užduotis skirta patikrinti loginį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius ir gebėjimą per labai trumpą laiką rasti išeitį iš sudėtingos situacijos.

G. Vainauskaitės nuotr.

Konkurso dalyviai gali naudotis visa turima patirtimi. Programavimo kalbos – neribojamos. Galima naudotis ir WEB technologijomis (HTML5, SASS, JavaScript, React JS, REST), ir API, MySQL, PHP, C#, Java, Python, ir kt.

Nugalėtojus lems vertinimo komisijos, kurią sudaro KITM, vienos Latvijos mokyklos ir verslo atstovai, balsai. Vertintojai vertina pagal savo ekspertinių žinių sritį.

„Dalyviai yra labai stiprūs, pasiruošę. Jų lygis kiekvienais metais vis kyla. Keičiasi technologijos, kyla verslo poreikiai, mokinių įgūdžiai taip pat gerėja“, – džiaugėsi konkurso vyr. vertintojas – profesijos mokytojas metodininkas („Euroskills“ ekspertas) Martynas Kašelionis.

Vienas konkurso dalyvių – Airidas Šmitas, KITM pradėjęs mokytis prieš metus, pasakojo, kad programavimas jį domino jau seniai, tad nereikėjo sukti galvos, kai teko rinktis profesinę sritį. „Pasirinkau programavimą, nes patinka problemų sprendimas ir matematika“, – sakė A. Šmitas.

Vaikinas neslėpė, kad užduotys – sunkokos, varžovai – pasikaustę, bet tuo konkursas ir įdomus.

Kad ir kokie bus konkurso rezultatai, jis jau po pirmosios dienos pajuto naudą. „Kuo sudėtingesnė užduotis, tuo labiau skatina papildomai domėtis ir išmokti naujų dalykų. Per vieną konkurso dieną išmokau tiek, kiek per visą paprastą savaitę“, – kalbėjo būsimasis programuotojas.

Dalyviai yra labai stiprūs, pasiruošę. Jų lygis kiekvienais metais vis kyla.

Kol kas jis linkęs gilintis į žiniatinklių kūrimą, bet vėliau galbūt pasuks į dirbtinio intelekto sritį.

Konkurso laimėtojo ir prizininkų laukia solidūs prizai, kurie kol kas neatskleidžiami.

Konkurso partneris – Kompiuterijos metodinė komisija prie Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro.

Konkursą remia dienraštis „Kauno diena“, IT priežiūros bendrovė „Eeco“, kompiuterių remonto ir prekybos bendrovė „Veld“.

G. Vainauskaitės nuotr.

KITM keliose pakopose mokosi apie 600 mokinių.

Pasak tarnybos, pirmadienio rytą jos svetainė atakuota iš išorinių serverių, o po išpuolio nustojo veikti elektroninių pirkimų platforma.

Po pietų platforma vis dar buvo nepasiekiama.

Iš karto nebuvo aišku, ar buvo pavogta duomenų.

Specialistai mėgino atkurti puslapio veikimą.

Viešųjų pirkimų tarnyba reguliuoja valstybės investicijas ir užtikrina, kad įmonių vykdoma samda būtų teisėta ir skaidri.

Lenkijos vyriausybės tinklalapiai ir anksčiau buvo patyrę įsilaužimų, kuriuos, kaip manoma, dažniausiai vykdydavo rusakalbiai.

Prieš kelerius metus įsilaužus į premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) padėjėjo privačią elektroninio pašto dėžutę, Rusijos socialiniame tinkle „Telegram“ pasirodė pavogtos informacijos, atskleidusios, jog buvo neoficialiai susirašinėjama elektroniniu paštu dėl kai kurių vyriausybės sprendimų.

Vyriausybės pareigūnai paneigė šių laiškų autentiškumą.

Užduotys – įveikiamos

Užėjus į vieną, po to į kitą kompiuterinę klasė, kuriose ir vyko konkursas, pasitiko visiška tyla. Dalyviai, tarp kurių ir vaikinai, ir merginos, buvo susikoncentravę į tai, kas vyksta ekranuose.

Prasidėjus pietų pertraukai nuotaikos buvo saikingos. Buvo praėjęs dar tik ketvirtis konkurso laiko, tad dalyviams buvo sunku vertinti, kaip sekasi. Tačiau visi buvo nusiteikę padirbėti iki pat paskutinės minutės.

„Viską, ko reikia šiame konkurse, esame mokęsi. Šiandien praėjus pusei laiko pusės šiandienos darbo dar nepadariau. Ganėtinai sunku“, – neslėpė vienas renginio dalyvių prieniškis Valdas Kazlauskas. „Būtų neįdomu, jeigu būtų labai lengva“, – pritarė kitas konkurso dalyvis.

Vaikinai kalbėjo, kad daugiausiai programuotojo laiko užima ne kodo rašymas, o problemų sprendimas ir klaidų taisymas. „Šiuo metu strigau su klaidom. Ieškau sprendimų“, – per pietų pertrauką kalbėjo kitas pašnekovų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pradžia – savarankiškai

Valdas kaip ir dauguma kitų konkurso dalyvių – vaikinų ir merginų – sakė, kad programuoti pradėjo jau seniai. Įgūdžių ir žinių iš pradžių sėmėsi savarankiškai.

Medicinos, žaidimų programavimas – labai sunku, nes reikia fizikos, kitų sričių žinių.

Į konkurso pagrindinį prizą taip pat nusitaikęs Kipras Zelenkovas pasakojo pats savo jėgomis ėmė programuoti nuo šeštos klasės. Pradėjo nuo mažų programų, nedidelių žaidimų. „Sunkiausia – pati pradžia. Medicinos, žaidimų programavimas – labai sunku, nes reikia fizikos, kitų sričių žinių. Lengviau pradėti nuo svetainių, paprastesnių programų kūrimo“, – patarė vaikinas, savo ateitį siejantis su žaidimų programavimu. Ši sritis jį traukia dėl savo interaktyvumo.

Vis tik savarankiškas mokymasis neatstoja profesionalų pagalbos. „Mokykloje tikrai daug ko naujo ir naudingo gali išmokti. Kokią pats gali rasi informaciją – senesnę ar naujesnę – priklauso nuo to, kaip pasiseks“, – sakė kaunietis.

Šį konkursą jis vertina kaip galimybę pasirodyti prieš potencialius darbdavius, galimybę rasti perspektyvią vietą darbo praktikai.

Pravers darbo paieškose

Rungiamasi dviejose kategorijose: besimokančių 10 – 12 klasėse ir jau turintys vidurinį išsilavinimą. Iš viso – 27 geriausi savo profesinių mokyklų atstovai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Konkurso užduotis parengė verslo atstovai. „Užduotys orientuotos į darbo rinką. Mokinys, turėdamas savo portfolio įvykdytą tokį projektą, jausis tikrai stipresnis eidamas į darbo rinką, dalyvaudamas atrankoje į kažkurią poziciją“, – akcentavo vienas konkurso organizatorių KITM programavimo mokytojas metodininkas, tarptautinio „Euroskills“ profesinio meistriškumo konkurso ekspertas Martynas Kašelionis.

Šis konkursas, anot jo, skirtas ugdyti gebėjimams spręsti problemas, ugdyti kūrybiškumui ir bendradarbiavimui. Taip pat pasitarnaus ir kaip galimybė atrinkti geriausius šalies jaunuosius programuotojus, kurie galėtų dalyvauti tarptautiniame turnyre, ko ir siekia M.Kašelionis.

„Konkursas skirtas profesinių mokyklų moksleiviams, jau mokantiems tam tikras technologijas, susijusias su WEB aplikacijų kūrimu“, – pridūrė M. Kašelionis.

Pirmoji diena buvo skirta BackEnd, antroji – FrontEnd programavimui. Pirmadienį konkurso dalyviai kūrė WEB aplikacijos pagrindą, tai yra, atliko vidinį programavimą, duomenų bazių, veikimo logikos kūrimą, be kurio aplikacija neveiktų.

Antradienį dalyviai kibs į puslapio struktūrą, vizualiąją dalį, jo dinamiškumą ir kt. Geriausiai pasirodžiusiųjų, aišku, laukia prizai ir dovanos.

Konkursai padeda tobulėti

KITM direktorius Juozapas Dambrauskas pasakojo, kad įvairių konkursų, skirtų vien tik šios mokyklos mokiniams, vyksta kasmet.

Juozapas Dambrauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tokios tematikos turnyras nacionaliniu mastu surengtas pirmasis. Jis planuotas dar pernai, tačiau dėl pandemijos nukeltas į šiuos metus. Planuojama, kad šis konkursas taptų tradiciniu.

Konkursai dalyviams padeda tobulėti, išsiaiškinti silpnąsias savo vietas.

Pagrindinė KITM mokymo kryptis – informacinių ir ryšių technologijų sritis. Į ją priimami jaunuoliai po 8, 10 ir 12 klasių arba į tęstines studijas.

Užuovėja protams

Kaip atsitiko, kad, valdant A.Lukašenkai, IT pramonė tapo svarbia Baltarusijos įvaizdžio dalimi? Kaip apskritai pavyko suderinti du skirtingoms epochoms atstovaujančius reiškinius – XX a. pirmąją pusę menančius stalinistinius valdymo metodus ir ateities technologijas? Į šį dažniausiai iš užsieniečių lūpų nuskambantį klausimą baltarusiai turi paprastą atsakymą: IT tapo gelbėjimosi ratas – tiek jos jaunajai kartai, tiek režimui.

"Šalyje yra gana stipri valstybinė bendrojo lavinimo švietimo sistema, kuri paruošia ganėtinai daug išsilavinusių jaunuolių, tačiau vienintelė sritis, kur protas gali užsidirbti daug pinigų, – IT", – toks paaiškinimas dažniausiai skamba iš Baltarusijos IT verslo atstovų lūpų.

Programavimo studijos Baltarusijoje išpopuliarėjo dar praėjusio amžiaus pabaigoje, o netrukus jų paslaugomis ėmė naudotis vis naujai atsirandančios daugiausia užsienio klientams programinę įrangą kuriančios įmonės.

Iki valdžia palaimino Aukštųjų technologijų parko (ATP) įkūrimą Minske ir net suteikė mokesčių lengvatų, užtruko kone dešimtmetį, iki 2005 m. Tačiau, regis, ir pačiam A.Lukašenkai IT ėmė rodytis kaip galimybė uždirbti, t.y. padidinti ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Kaip kūrėsi rojus

"2000-ųjų pradžioje šalyje niekas nieko nesuprato apie IT – buvo daugybė kitų problemų, reikėjo kelti žemės ūkį. Tuo pačiu metu sprogo globalusis vadinamasis ".com" burbulas, ir atrodė, kad IT neturi ateities", – dar kol nebuvo įsitraukęs į politiką sakė vienas pagrindinių ATP įkūrimo iniciatorių ir pirmasis jo direktorius Valerijus Tsapkala. – Man prireikė pusantrų metų, kad įtikinčiau valdžią pakeisti teisės aktus. Norėjau sukurti ne tik virtualųjį parką, bet ir infrastruktūrą, kuri veiktų kaip traukos taškas. O jaunieji specialistai neišvažiuotų į užsienį."

Vyriausybė ATP skyrė nebaigtą statyti pastatą Minsko pakraštyje, suteikė 300 tūkst. dolerių paskolą. Kredito sąlygos nebuvo palankios, tačiau leido pradėti: išsinuomoti pastatą, nusipirkti baldus, mokėti atlyginimus, sukurti interneto svetainę ir pan.

Šiandien ATP įregistruota daugiau nei 750 įmonių. Visos jos atleidžiamos nuo pelno mokesčių, darbuotojų atlyginimams taikomi lengvatinis pajamų mokesčio tarifu (vietoj 13 proc. – 9 proc.), įmokos į pensijų fondą skaičiuojamos pagal kitokią formulę nei kitų šalies gyventojų atveju. Be to, supaprastinta užsienio piliečių įdarbinimo tvarka. Planuota, kad ATP lengvatinis režimas galios iki 2049 m. Tiesa, politinės krizės fone stiprėja abejonių, ar artimiausiu metu šiame IT rojuje liks bent vienas gyventojas.

Globalūs žaidėjai

EPAM, "Wargaming", "PandaDoc", "maps.me, mobiliuosiuose telefonuose feisbuko, instagramo vartotojų naudojami grafiniai įrankiai "Masquerade" – matant šiuos pavadinimus nė nekiltų mintis, kad šios įmonės ar produktai – baltarusių bilų geitsų kūriniai. Toli gražu ne visi radosi po ATP stogu, tačiau jų autorių šaknys – Baltarusijoje.

Startuolis po startuolio ir Baltarusijos IT sektorius tapo svarbia šalies ūkio dalimi.

Startuolis po startuolio ir Baltarusijos IT sektorius tapo svarbia šalies ūkio dalimi. Žurnalo "Forbes" teigimu, 2019 m. Baltarusijoje veikė 1 500 IT kompanijų, jose dirbo 54,2 tūkst. darbuotojų – maždaug tiek, kiek trijose valstybinėse įmonėse, panašiose į Minsko traktorių gamyklą. Jei 2005 m. visa Baltarusijos IT pramonė eksportavo produktų už 14 mln. JAV dolerių, 2019 m. ji pasiekė 2 mlrd. dolerių – 0,5 mln. daugiau nei ankstesniais metais.

Šių metų pradžioje Baltarusijos ekonomikos ministras Dmitrijus Krutojus pripažino, kad IT sektorius pagal savo poveikį ekonomikai prilygsta žemės ūkiui, transporto pramonei ir statybinių medžiagų gamybai. Pernai IT sektorius sukūrė 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – maždaug tiek, kiek miško ūkis, statybos ar transporto sektorius. "Forbes" pateikia dar didesnius skaičius: IT sektorius sukūręs 6,5 proc. Baltarusijos BVP, gi Rusijoje analogiškas rodiklis – tik 5 proc.

Neturėdami stambių klientų savo šalyje, IT kompanijos priverstos ieškoti jų užsienyje, tad nieko keista, kad ATP kuriamų produktų rinkos – Europa (46 proc.) ir JAV (45 proc.).

Tempia ir kitus sektorius

IT garvežys paskui save traukia ir daugybę kitų ūkio šakų: IT įmonės naudoja 60 proc. Minske esančio biurų ploto, šios srities specialistai su šeimomis užima ištisus moderniausių daugiabučių kvartalus, nekalbant apie jų išlaidas paslaugų sferoje ar viešojo maitinimo įstaigose.

Baltarusių programuotojai, IT sistemų analitikai, architektai, virtualiosios grafikos dizaineriai gali sau leisti daug daugiau nei eiliniai jų tėvynainiai. Jei vidutinis atlyginimas šalyje atitinka 500 JAV dolerių sumą, IT sektoriuje net pradedantieji darbuotojai gauna daugiau – 800–1 200, o vidutinis atlyginimas ATP registruotose kompanijose – 2 400 dolerių.

Kai kurie uždirba dar daugiau: baltarusių IT specialistų galima rasti daugybėje pasaulinių kompanijų biurų. Silicio slėnis – ne išimtis. Būtent čia gyvena ir vienos paminėtų startuolių "PandaDoc" įkūrėjas Mikita Mikado. 2011 m. jo įkurta kompanija kuria programinę įrangą elektroniniam dokumentų valdymui, turi biurus Baltarusijoje, Filipinuose ir JAV, pritraukė per 20 mln. JAV dolerių investicijų.

Patriotas iš Silicio slėnio

M.Mikado istorija – ganėtinai tipiška sėkmingiausiems baltarusių programuotojams. Ne vieną jų sieja ne tik bendra kilmė, aštrus protas, kūrybiškumas, bet ir vakarietiška pasaulėžiūra.

Nors užsieniečiams neįkandamą pavardę Tseplavukhau ilgainiui pakeitė vieno bičiulio japono suteikta pravardė, M.Mikado – Baltarusijos pilietis. Kad tai – ne vien įrašas asmens dokumentuose, jis pademonstravo ir tuoj po rugpjūčio 9-osios įvykių Minske, kai sužvėrėję omonininkai puolė beginklius demonstrantus.

Reaguodamas į žinias iš gimtinės, M.Mikado inicijavo specialaus fondo įkūrimą, kurio tikslas – suteikti alternatyvą Baltarusijos jėgos struktūrų atstovams, padrąsinti juos liautis tarnavus režimui, padėti tiems, kas buvo atleistas dėl dalyvavimo protesto akcijose.

Kai pamačiau smurtą Baltarusijos gatvėse ir iš pirmų lūpų sužinojau apie mušimus bei kankinimus kalėjimuose, negalėjau likti nuošalyje.

"Kai pamačiau smurtą Baltarusijos gatvėse ir iš pirmų lūpų sužinojau apie mušimus bei kankinimus kalėjimuose, negalėjau likti nuošalyje. Nemanau, kad visi saugumo pareigūnai yra tokie, todėl įrašiau labai emocingą vaizdo įrašą, kuriame paraginau juos sustabdyti smurtą", – savo altruizmu apstulbindamas ne tik tėvynainius, bet ir kai kuriuos kolegas pasakojo M.Mikado. – Jei priežastis, kodėl jie negali išeiti, yra ta baimė netekti darbo ir pajamų, aš esu pasirengęs padėti, įskaitant finansinę."

Šiandien fondo atstovai sako sulaukę jau per tūkstančio Baltarusijos jėgos struktūrų darbuotojų užklausų, o iš įvairių šaltinių surinkta suma artėja link 4 mln. dolerių. Norint gauti materialinę pagalbą, asmuo turi įrodyti, kad buvo atleistas ar represuotas dėl savo pilietiškumo, ar atsisakęs vykdyti nusikalstamus įsakymus. Prie iniciatyvos prisijungė solidarumo fondas BYSOL, kuris teikia 1,5 tūkst. eurų paramą, padeda persikraustyti persekiojimo atveju ir padeda susirasti darbą, kas ypač aktualu gyvenantiems provincijoje.

Fondas netruko sulaukti ne tik tėvynainių pagalbos prašymų, bet ir Baltarusijos valdžios institucijų dėmesio. Jis, deja, neapsiribojo vien trikdymais atlikti pinigų pavedimus.

Režimo įkaitai

Rugsėjo 2-ąją "PandaDoc" biure Minske, buvo atliktos kratos, septyni darbuotojai iškart sulaikyti apklausai, o dar per šimtas apklausti vėliau. Kai kurių namuose taip pat buvo atliekamos kratos. Rugsėjo 5 d. pareigūnai sugrįžo, kad sulaikytų keturis kompanijos darbuotojus, du iš kurių niekaip nesusiję su įmonės administravimu: finansininkę, direktorių, produkcijos vadovą ir už žmogiškuosius išteklius atsakingą darbuotoją.

Atgaline data pradėtoje baudžiamojoje byloje dėl ypač didelio masto vagystės jie kaltinami tuo, kad veikdami sykiu užvaldė maždaug apie 40 tūkst. dolerių prilygstančią sumą iš valstybės biudžeto.

M.Mikado neabejoja: kolegos laikomi įkaitais, kuriuos valdžia paleis sulaukusi išpirkos arba viešos atgailos už savo pilietiškumą.

"Biuras Minske kuria programinę įrangą pagrindinei kompanijai Amerikoje. Mes niekada nieko neprašėme iš biudžeto. Kaip ir, tiesą sakant, visos kitos IT įmonės Baltarusijoje", – M.Mikado įsitikinęs, kad atakuojant kompaniją bandoma paveikti jį patį.

Jis sako iki paskutinės minutės netikėjęs, kad bus pradaužtas dugnas ir apgailestauja, jog nespėjo evakuoti savo kolektyvo. "Įkalindami nekaltus apolitiškus žmones, kurie niekaip nesusiję su mano veikla, Baltarusijos valdžia gąsdina visus paprastus šių įmonių darbuotojus. Nė vienas IT specialistas nebėra saugus, kad ir kokios būtų jo politinės pažiūros, pilietinė pozicija, nepriklausomai nuo to, ar jis eina protestuoti, ar ne", – sako M.Mikado, po arešto nusprendęs evakuoti likusius darbuotojus.

Emigrantai per prievartą

Ataką prieš "PandaDoc" galima laikyti režimo represijų prieš IT sektorių apogėjumi. Rugpjūčio 9–10 d. savo namo laiptinėje buvo areštuotas "Rozum Robotics" bendrasavininkas Michailas Čiuprinskis. Kompanijos "Wargaming" darbuotojai akistatos su jėgos struktūromis išvengė tik dėl to, kad liko dirbti namuose prieš pat prasidedant kratoms. Nepageidaujamų svečių vizitų sulaukta ir kompanijų "Yandex", "Uber" Minsko biuruose.

Dėl prezidento rinkimų įkaitusi atmosfera žaibiškai atsiliepė ir visam IT sektoriui. Dar rugpjūčio 13 d. daugiau nei 300 Baltarusijos IT verslo atstovų pasirašė atvirą laišką A.Lukašenkai, ragindami nutraukti smurtą prieš taikius protestuotojus, įspėdami, kad priešingu atveju būsią priversti iš šalies iškelti verslą. "Startuoliai negimsta baimėje ir smurte. Startuoliai gimsta laisvės ir atvirumo atmosferoje", – pabrėžė laiško signatarai. Jų balsas nebuvo išgirstas.

Tikintis pažaboti protestus išjungtas interneto ryšys, areštuoti protesto akcijose dalyvavę darbuotojai, dėl neaiškių priežasčių atliekamos kratos įmonių biuruose ir griūnantys planai, įsipareigojimai užsienio klientams, – ne vienos IT įmonės vadovai ilgai negalvoję pradėjo evakuoti verslą į saugesnes vietas. Kas į Ukrainą, kas į Lenkiją ar bent laikinai į užmiestį. Kad darbuotojai jaustųsi saugūs ir galėtų kokybiškai dirbti, jie evakuojami su šeimomis ir net naminiais gyvūnais.

Tarptautinio mobiliųjų žaidimų ir pramogų kompanijos "Gismart", turinčios biurus Londone bei Pekine, įkūrėjas Dmitrijus Lipnitskis atviras: dar prieš prezidento rinkimus vadovybė nusprendė dalį Minske dirbusios komandos perkelti į Kijevą. "Šis sprendimas padėjo išvengti tikrai rimtų finansinių nuostolių", – sakė verslininkas.

Panašiai pasielgta ir "oftSwiss", kuriančioje internetinių lošimų ir lažybų tarpininkų svetainių programinę įrangą: dar rinkimų dienomis iš Minsko evakuoti apie 60 žmonių. "Esu tikras, kad šalį, kur niekas nėra girdimas, kur visi mušami, paliks 80–90 proc. IT pramonės", – prognozuoja grupės įkūrėjas Ivanas Montikas.

Laisvi ir nepriklausomi

"Atrodo, kad Baltarusijos valdžia šaudo sau į kojas. Norėdami įbauginti vieną asmenį, aukojama visa šaka, – sako M.Mikado, iki darbuotojų sulaikymo priešinęsis minčiai apie evakuaciją. – Įsivaizduokite: jūs dirbate IT įmonėje Baltarusijoje. Jūs nėjote į mitingą. Naujienose skaitote apie kankinamus Baltarusijos kalėjimuose, apie gatvėse grobiamus žmones, galite pagalvoti: tai nesusiję su manimi. Bet vien dėl to, kad kažkas iš jūsų įmonėje kažką pasakė ar padarė, galite būti suimtas ir jūs, ramiai sėdėjęs prie kompiuterio. Todėl bėgančių iš šalies banga tik augs."

Atrodo, kad Baltarusijos valdžia šaudo sau į kojas.

Jam antrina ir vienos didžiausių pasaulyje programinės įrangos kompanijų EPAM, kurios akcijų vertė Niujorko biržoje siekia 12,5 mlrd. dolerių, viceprezidentas Maksimas Bogrecovas. "Žiūrint filmuotą medžiagą apie tai, kas vyksta namuose, tiesiog pasidarė gėda. Taip, aš esu Baltarusijos pilietis, turiu Baltarusijos pasą, nors daug metų gyvenau užsienyje. Aš tiesiog negalėjau padaryti nieko kito, kaip tik pabandyti padėti", – sako M.Bogrecovas. Pasiėmęs neribotų atostogų jis tapo vienų iš tūkstančiais skaičiuojamų Koordinacinės tarybos aktyvistų.

Komentuodamas neseną A.Lukašenkos pareiškimą, kuriame aiškiai kreipdamasis į IT sektorių jis kalba apie atėjusį metą grąžinti skolą valstybei, M.Bogrecovas stebisi režimo naivumu.

Protingus intelektualus jis lygina su inertinėmis dujomis: jie pakyla kada nori, kur nori nusileidžia ir iš kur nori dirba. "Jų negali kontroliuoti nei vadybininkai, nei aukščiausi įmonių vadovai, nei kas nors kitas. Šių žmonių negalima priversti dirbti, uždaryti į gamyklą – jie yra paklausūs bet kurioje šalyje, bet kurioje vietoje, jie ras, kur dirbti ir kur gyventi", – IT sektoriaus išskirtinumą ir pavojų, kad šalies ekonomika neteks IT stebuklo, vardina M.Bogrecovas.

Tokioje įtampoje iš tikrųjų niekas nebegalvoja apie investicijas, sako M.Bogrecovas. "Kai nėra pagrindinių laisvių, kai bet kurią akimirką gali būti areštuotas, kai kiekvieną dieną turi patikrini, ar tavo darbuotojai, draugai vis dar yra laisvi, o gal einantys gatve buvo sulaikyti, labai sunku prognozuoti verslą", – aiškina jis. Režimas galįs padaryti žalos konkrečioms įmonėms, tačiau tai neabejotinai sugriaus visą sektorių: "Dar negirdėjau, kad kas nors programuotų kalėjime."

Pozicija

"Tai maratonas.

Daugumai norėjosi greitai pasiekti finišą. Dauguma norėjo lengvo sprinto. Tačiau mes vertiname tik tai, kas sunkiai pasiekiama. Baltarusiai dabar tikrų tikriausiai dirba dėl savo laisvės. Laimėję – mes jos daugiau niekam neduosime.

Bėgame maratoną. Svarbiausia maratone – kad nepritrūktų oro. Todėl mes kvėpuosime tolygiai. Būsime ramūs ir kantrūs. Kiekvieną dieną darysime tai, kas priartins prie šio režimo pabaigos.

Kovokite, bet nepamirškite kvėpuoti. Tai maratonas."

Mikita Mikado, rugpjūčio 28 d.

Ketvirtadienio vakarą Dangės skvere buvo galima išvysti neeilinį reginį – klaviatūrų mėtimo čempionatą, patraukusį ne tik programuotojų, bet ir kitų specialybių atstovų dėmesį.

Prieš prasidedant rungtynėms dalyviai turėjo laiko pasitreniruoti, atlikti mankštą, kol galiausiai stojo prie metimo linijos.

Šiemet savo jėgas išbandė kiek daugiau klaipėdiečių nei pernai – apie 70. Dailiosios lyties atstovių buvo mažiau nei vaikinų – 14. Kiekvienas dalyvis klaviatūrą galėjo sviesti po du kartus, o geriausiai pasirodžiusieji pateko į finalą, kur vėl turėjo pademonstruoti savo gebėjimus.

Klaviatūros nebuvo galima pasunkinti ar kažkaip kitaip patobulinti specialiai varžyboms, be to, ją  mesti reikėjo suėmus abiem rankomis. Vieni atsinešė savo senas klaviatūras, kitus įrankiais aprūpino organizatoriai.

Tarp moterų geriausiai pasirodė ir pirmąją vietą užėmė Renata Gudaitė, finalinėje kovoje nusviedusi klaviatūrą 19.84 m. Maža to, atrankoje ji pagerino Lietuvos rekordą (25.26 m). Antrąją ir trečiąją vietas pelnė Evelina Rimkutė (18.02 m) ir Edita Seredytė (16.67 m).

Vyrams sekėsi kur kas geriau – Edvinas Petrošius klaviatūrą numetė 42.93 m ir iškovojo pirmąją vietą. Stipriai atsiliko antrosios vietos nugalėtojas Deividas Marozas (32.97 m). Martynas Daukšys užėmė trečiąją vietą (31.55 m). Tiesa, M.Daukšys atrankoje pagerino Lietuvos rekordą – klaviatūrą pirmuoju metimu jis nusviedė net 44.78 m.

Nugalėtojai apdovanoti prizais – klaviatūromis ir kompiuterio pelėmis. 

Renginio organizatorius ir įmonės "iMAS" vadovas Deimantas Špučys vylėsi, kad kitąmet renginys bus dar didesnis, galbūt net pavyks į jį įtraukti daugiau pramogų. Juolab kad pagrindinė čempionato idėja – ne konkuruoti, o šmaikščiai paminėti ir smagiai praleisti Programuotojų dieną.

Klaipėdietis pusiau juokais užsiminė apie planus prisikviesti į renginį profesionalų sportininką, kad šis parodytų pavyzdį, kaip taisyklingai mesti klaviatūrą. Mat ir pats D.Špučys yra ne tik programuotojas, bet ir lengvaatletis.

Tyrimo duomenimis, 2015-2017 metais IRT specialistų skaičius šalyje augo 6,5 proc., kai bendras samdomų darbuotojų skaičius šiuo laikotarpiu vidutiniškai augo 0,6 proc. per metus.

„Rinkos lūkesčiai auga, ambicijos didėja, tai džiugu, nes tai geros ekonominės naujienos, tačiau turime rimtą galvos skausmą, kaip mes tą poreikį galėsime patenkinti. Programuotojas šiuo metu yra pagrindinis geidžiamiausias specialistas rinkoje, jo reikės ganėtinai gausiai, vien programavimo veikla galinčių užsiimti specialistų, tiek jaunesnių, tiek vyresnių specialistų, reikės dar apie 4,45 tūkst.“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė INFOBALT direktorius Paulius Vertelka.

Anot P. Vertelkos, 72 proc. (9,5 tūkst.) programuotojų laukiama Vilniuje, 2,6 tūkst. Kaune, likusių - kituose miestuose.

Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai.

Pasak INFOBALT direktoriaus, norint patenkinti specialistų poreikį, 80 proc. mokinių, išlaikiusių matematikos egzaminą bent jau pagrindiniu lygiu, turėtų stoti į IRT studijas, o kas dešimtas artimiausiais metais išsilavinimą įgysiantis asmuo taip pat turėtų stoti į su IRT susijusią studijų programą.

Tuo metu, pasak Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, džiugu, kad stojančiųjų į IRT studijas profesinėse mokyklose daugėja.

„Nuo 2013 iki 2017 metų augo priėmimas į profesines mokyklas ir į universitetus. Į profesines išaugo beveik du kartus”, - sakė G. Jakštas.

Anot jo, neramina tai, kad į universitetines IRT studijas įstojo mažiau merginų ir kad priėmimas į doktorantūros studijas neauga, netgi šiek tiek mažėja.

„Trumpuoju laikotarpiu atsižvelgiama į rinką, jei specialistų reikia, studentų atsiranda, tačiau ilgesniu laikotarpiu gali būti, kad nebus kam rengti IRT specialistų”, - sakė G. Jakštas.

Anot jo, ženkliai skiriasi ir profesines mokyklas, kolegijas bei universitetus baigusių absolventų skaičius. Vidutiniškai profesinių mokyklų IRT specialistų atlyginimas siekia apie 500 eurų iki mokesčių, kolegijų - apie 650, universitetų - 1000 eurų, o magistrų daugiau nei 1000 eurų.

Jis taip pat paminėjo, kad dirbančiųjų Vilniuje vidutinis atlyginimas siekia 1600 eurų, o kituose miestuose nesiekia net 1000 eurų.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, IRT specialistų trūkumą reikia pradėti spręsti jau nuo mokyklos, jose turėtų būti gerinami matematiniai įgūdžiai.

„Vienas iš gerųjų pavyzdžių - mikrokompiuterių projektas, tai geras būdas sudominti vaiką, kad IT yra įdomi sritis. Šią iniciatyvą reikia plėsti ir auginti“, - sakė M. Katinas.

Jo teigimu, taip pat būtina drastiškai sustiprinti profesinių mokyklų studijų kokybę, nes ateityje bus sričių, kur reikės nelabai sudėtingų funkcijų, tačiau profesinėse mokyklose įgytus įgūdžius absolventai galės pritaikyti ir turėti neblogą darbą.

Taip pat, anot jo, būtina ir didinti dėstytojų atlyginimus bei jų skaičių.

„Universitetiniame lygyje yra daug dalykų, kuriuos galima sustiprinti - viena iš silpnųjų grandžių dėstytojų krūvis ir atlyginimai. Tai kai pagalvojame, kad vienas dėstytojas dėsto 100, tai ne tas pats, kas socialinių mokslų studentams, kur parodai lentoje ir jie jau moka. Reikia daugiau dėstytojų“, - pabrėžė jis.

M. Katino teigimu, svarbu plėsti ir pouniversitetines studijas, kurias įgyti padeda privačios iniciatyvos.

„Viena iš tokių mokyklų priima apie 500 studentų ir tos pouniversitetinių studijų organizacijos parenka tokį patį skaičių kaip visas aukštasis mokslas. Mano supratimu, turint galvoje tai, kad žmonės turės mokytis visą gyvenimą, tos pouniversitetinės studijos turės aukštą potencialą. Šiuo metu nemažai žmonių tą daro“, - teigė jis.

Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai.

Dažniausiai renkamasi tarp vidinio programavimo (angl. Back-end), duomenų analitikos, infrastruktūros inžinerijos (angl. DevOps) ir grafinių vartotojo sąsajų programavimo (angl. Front-end). Pastaroji yra viena geidžiamiausių darbdavių, po kuria slypi kur kas daugiau nei vien dizaino kūrimas. Abejojantiems, ar ši sritis jiems yra tinkamiausia, pagelbės penki pagrindiniai ženklai, rašoma pranešime spaudai.

„Grafinės vartotojo sąsajos programavimas arba dar vadinamas išorinis programavimas apima viską, ką mato vartotojas įsijungęs bet kurį tinklapį. Tai dizainas, jo modeliavimas, patogios vartotojo sąsajos kūrimas, duomenų filtravimas ir begalė kitų dalykų. Daugeliui besidominčių šia sritimi, kyla klausimų ne tik kaip jos mokytis, bet ir ar ji žmogui patiks. Todėl norėdami padėti abejojantiems, išskyrėme penkis pagrindinius ženklus, kurie turėtų pagelbėti apsisprendžiant, ar grafinių vartotojų sąsajų programavimas skirtas būtent jums“, – sako Modestas Kapušinskas, tarptautinės įmonės „KAYAK“ kartu su lietuvių „NFQ Technologies“ kuriančios vieną didžiausių meta-paieškos variklių, inžinerijos vadovas.

Pirmas ženklas: mėgstate patrauklų akiai dizainą

„Jei tiesiog naršant internete akis užkliūna už to, kaip atrodo tinklapio dizainas, tai geras ženklas, jog jums patiktų būtent šio tipo programavimas. Nors šios srities specialistai ne vien tik kuria patrauklų dizainą, tačiau taip, kaip atrodo puslapis, yra viena svarbiausių šių profesionalų užduočių. Naujas produktas turi įsitvirtinti rinkoje, kurioje jau būna alternatyvūs konkurentų produktai, todėl puslapio dizainu klientų širdis reikia pavergti per pirmas kelias minutes. Dėl šios priežasties yra labai svarbus estetikos suvokimas“, – pastebi M. Kapušinskas.

Antras ženklas: jaučiate malonumą kurdami

Programavimas kaip disciplina siūlo absoliučią laisvę kurti: „Daugeliui programavimas patinka tuo, kad kompiuteris atliks norimus veiksmus, kuriuos jam paliepsite, todėl esate visiškas kūrybos šeimininkas. Vartotojo sąsajos programuotojas yra tarsi menininkas, kuris turi platų įrankių spektrą bei gali sukurti ir bronzinę statulą, ir nutapyti paveikslą. Todėl tarp grafinių vartotojų sąsajų programuotojų komandoje gali būti žmonių, kurie anksčiau turėjo ne tik patirties su kompiuteriais, bet ir patirties su kūryba – dizainerių, architektų. Jie gali išnaudoti savo aistrą ir kūrybos laisvę ir kurdami grafinę vartotojų sąsają.“

Vartotojo sąsajos programuotojas yra tarsi menininkas, kuris turi platų įrankių spektrą bei gali sukurti ir bronzinę statulą, ir nutapyti paveikslą.

Trečias ženklas: esate žingeidus

Programuotojo karjera – labai dinamiška ir besikeičianti, todėl patiks tiems, kurie nori nuolat tobulėti: „Išorinis programavimas apima platų spektrą technologijų – nuo pakopinių stilių šablonų (angl. CSS) animacijų ir vizualių efektų iki sudėtingų algoritmų kūrimo naudojant „Javascript“ programavimo kalbą. Be to, šios technologijos tobulėja ne metais, o mėnesiais, todėl niekada nesijausite viską žinantys.“

Ketvirtas ženklas: mėgstate iškart matyti rezultatą

„Išorinis programavimas nuo vidinio skiriasi tuo, kad galite pakankamai lengvai ir greitai matyti savo darbo rezultatą naršyklėje. Atlikus visai nesudėtingus veiksmus galima sukurti vizualų rezultatą, kurį jau galite parodyti draugams, kai vidinio programavimo specialistų darbo rezultatas dažniausiai yra greičiau veikianti sistema ar daugiau informacijos duomenų bazėje. Todėl jei ne visada turite kantrybės ir norite iškart matyti savo darbų vaisius, rinktinės kurti vartotojų sąsajas“, – pataria specialistas.

Penktas ženklas: turite verslumo gyslelę

Nors verslumo savybė nėra būtina, bet M. Kapušinskas pastebi, jog šių dienų grafinių vartotojų sąsajų kūrimo specialistai nėra vien tik užduočių vykdytojai: „Jau praeityje laikai, kai programuotojai tiesiog gaudavo tiksliai iki smulkmenų apibrėžtą užduotį. Dabar norima, kad šis specialistas pats mąstytų, kaip išspręsti problemą ar sukurti naują funkcionalumą. Kadangi didžioji dalis grafinių vartotojų sąsajų kūrimo yra susiję su elektronine komercija, todėl ir programuotojai jau dabar turi suprasti, kokią įtaką jo veiksmai daro verslui, išmanyti įvairias verslo metrikas ir tokius terminus kaip paspaudimų rodiklis ar konversijų koeficientas. Tokios žinios tikrai pravers tampant geriausiu specialistu.“