Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, į PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų sąrašą įtrauktas pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimas, naudojant prostatos specifinius membranos antigenus, žymėtus radioaktyviuoju galiu (68Ga PSMA).

Tyrimą pacientui galės paskirti gydytojai specialistai, kai yra įtariama arba nustatyta priešinės liaukos (prostatos) piktybinio naviko diagnozė. Šis tyrimas gali būti reikalingas maždaug 300 pacientų per metus, tam iš PSDF biudžeto bus papildomai skirta apie 590 tūkst. eurų.

Daugiau tyrimų galės būti atliekama ir pacientėms, kurioms diagnozuotas krūties vėžys. Iki šiol pagal nustatytas indikacijas joms buvo atliekamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas vienos rūšies genetinis tyrimas – ProsignaTM.

Pakeitus įsakymo formuluotę, sudaromos sąlygos Lietuvoje taikyti ir kitus mokslu pagrįstus, jautresnius ir patikimesnius standartizuotus genominius tyrimus ir krūties vėžio rizikos vertinimo metodus.

Naujas gydymo metodas – išmatų mikrobiotos transplantacija – taps prieinamas pacientams, sergantiems Clostridium difficile infekcija.

Taip pat PSDF biudžeto lėšomis bus kompensuojama gydytojo konsultacija dėl gydymo transplantuojant išmatų mikrobiotą skyrimo, donoro ištyrimas ir pati transplantacijos procedūra.

Kaip skelbiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime, tai nustatyta ištyrus skundą dėl ankstyvosios diagnostikos tyrimų, kurie, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nemokamai atliekami tik asmenims nuo 50 iki 69 metų.

Kaip skelbiama Valstybinės ligonių kasos svetainėje, prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga.

Nemokamas tyrimas – nebepriklauso

Į kontrolierę kreipėsi 79-erių metų pareiškėjas, kuris pagal gydytojo rekomendaciją turi reguliariai atlikti prostatos specifinio antigeno nustatymo tyrimą. Tačiau jau 10 metų jis tai daro savo lėšomis, nes pagal prostatos vėžio tyrimų programą, patvirtintą Sveikatos ministro įsakymu, pareiškėjui reikalingas tyrimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas tik asmenims nuo 50 iki 69 metų amžiaus.

Sveikatos apsaugos ministerija tarnybai paaiškino, kad „prevencinės programos yra nukreiptos į tam tikrą populiacijos dalį, kurios rizika susirgti vėžiu yra didžiausia bei geriausi gydymo rezultatai“, o „programose dalyvaujančių asmenų tikslinės amžiaus grupės ribos bei tyrimų periodiškumas nustatyti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis“.

Ministerija taip pat pateikė sergamumo prostatos vėžiu Lietuvoje statistiką, tačiau pateikti duomenys atspindi padėtį tik iki 2015 metų.

Besiremdama pateikta statistika, ministerija tokios tikslinės grupės parinkimą aiškino tuo, kad „iki programos pradžios prostatos vėžys dažniausiai buvo diagnozuojamas 70–79 m. amžiaus vyrams, nuo programos pradžios prostatos vėžys pradėtas diagnozuoti anksčiau – dažniausiai diagnozuojamas 60–69 m. amžiaus grupėje“.

Pensininkai gali jaustis nurašyti

B. Sabatauskaitė sako, jog pats faktas, kad prostatos vėžys šiek tiek dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 70 metų asmenims, nėra pakankama priežastis ankstyvosios diagnostikos tyrimų nefinansuoti ir 70 metų sulaukusiems bei vyresniems asmenims, kurių amžiaus grupėje, remiantis statistikos duomenimis, vis dar diagnozuojamas reikšmingai didelis prostatos vėžio atvejų skaičius.

„Ministerija pateikė statistikos duomenis, atspindinčius prostatos vėžio diagnostiką bei sergamumą Lietuvoje tik iki 2015 m., todėl remtis šiais neišsamiais duomenimis negalima – tai neatspindi bent penkių pastarųjų metų situacijos Lietuvoje“, – teigė B. Sabatauskaitė.

„Dėl šios priežasties nėra galimybės daryti įžvalgų, apibendrinimų, kiek prostatos vėžio atvejų yra diagnozuota nuo 2016 m. iki 2022 m. skirtingose amžiaus grupėse, kiek atvejų diagnozuojama 70+ asmenų amžiaus grupėje, kuri šiuo metu yra eliminuota iš PSDF lėšomis finansuojamos ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programos“, – sakė ji.

Kontrolierė taip pat pažymi, kad lygių galimybių ir apskritai žmogaus teisių įgyvendinimo kontekste, PSDF lėšomis finansuojamų paslaugų teikimas peržengusiems nustatytą maksimalią 69 metų amžiaus ribą žmonėms turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į šių žmonių specifinę padėtį visuomenėje.

Moraline prasme dabartinė praktika gali priversti šiuos žmones jaustis socialinės atskirties ar nurašyta grupe, nors rizika susirgti vis dar yra ganėtinai didelė.

Anot B. Sabatauskaitės, dažniausiai minėto amžiaus žmonės yra senatvės pensininkai, turintys vienintelį pragyvenimo šaltinį – gaunamą pensiją, iš kurios jiems tenka sumokėti už tyrimus, jiems „būtina gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas bei pagarbią, orumą garantuojančią medikų pagalbą“.

„Moraline prasme dabartinė praktika gali priversti šiuos žmones jaustis socialinės atskirties ar nurašyta grupe, nors rizika susirgti vis dar yra ganėtinai didelė“, – sako kontrolierė.

Siūlo tvarką pakeisti

Lygių galimybių kontrolierė padarė išvadą, kad vykdant Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą netinkamai įgyvendindamas Lygių galimybių įstatymas, kuriuo nustatyta valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, nepaisant amžiaus.

Kontrolierė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su siūlymu pakeisti programos nuostatas ir sudaryti lygias galimybes vyresniems nei 70 metų amžiaus asmenims dalyvauti PSDF lėšomis finansuojamoje prostatos vėžio diagnostikos programoje. Šiuo atveju, Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė argumentų dėl būtent tokių amžiaus ribojimų pagrįstumo.

Ligonių kasų interneto svetainėje skelbiama, kad jeigu vyras nėra programoje nustatyto amžiaus, bet nerimauja dėl savo sveikatos, jis gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento būklę, jis skiria nemokamus tyrimus.

Omega 3

Valgykite mažiau transriebalų ir sočiųjų riebalų, pataria vaistininkas. Geriau sutelkite dėmesį į sveikuosius riebalus, tokius kaip žuvų taukai. Taip pat į mitybą patariama įtraukti daugiau sėklų, avokadų ir riešutų.

Selenas

„Mikroelementas selenas gali sumažinti prostatos vėžio riziką. Jo gausu tokiuose maisto produktuose kaip baltos žuvys, lašiša, austrės, kvietiniai miltai, perlinės kruopos. Taip pat galite vartoti multivitaminus, kurių sudėtyje yra seleno. Tik svarbu žinoti – atskirai jo vieno vartoti nepatartina, nes tokiu atveju gali išaugti cukrinio diabeto rizika“, – patarė E. Skalandis.

Vitaminas E

Prostatos vėžio išsivystymo riziką gali sumažinti ir vartojamas vitaminas E, pasakojo farmacininkas. Norint įsisavinti šį vitaminą, galima arba gerti jį atskirai, arba į maisto racioną įtraukti lazdynų riešutus ir migdolus, kurie yra puikus vitamino E šaltinis. Nusprendus rinktis pastarąjį variantą, rekomenduojama į dieną suvalgyti po vieną saują kurių nors iš šių riešutų.

Sojų produktai

„Prevencinį poveikį nuo prostatos vėžio gali turėti ne tik vitaminai, bet ir konkretūs maisto produktai. Vieni iš jų – sojos produktai. Pavyzdžiui, edamame pupelės, sojų varškė ir pienas savyje turi daug augalų hormonų izoflavonų, kurie mažina testosterono kiekį. O kuo jo mažiau mūsų organizme, tuo mažesnė tampa ir vėžinių ląstelių augimo tikimybė“, – pasakojo E. Skalandis.

Citrusiniai vaisiai

Suvalgykite nors pusę greipfruto kiekvieną dieną, patarė E. Skalandis. Jo teigimu, citrusiniuose vaisiuose galima rasti pektino, kuris naikina vėžines prostatos ląsteles. Taip pat jis yra svarbi tirpiųjų skaidulų forma, tarsi „surišanti“ tokius hormonus kaip testosteronas, kurio kiekiui sumažėjus kraujyje, sulėtėja ir vėžinių prostatos ląstelių augimas. 

Žalioji arbata

Vaistininkas pasakoja, kad žaliojoje arbatoje yra gausu stipraus antioksidanto EGCG, kuris saugo prostatos ląsteles nuo vėžį sukeliančių biologinių pažeidimų. Todėl patariama savo mityboje atrasti kur kas svarbesnę vietą nors ir paprasčiausiai žaliajai arbatai.

Profilaktinė patikra – visų svarbiausia

Net ir gyvenant sveiką gyvenimo būdą svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, sako vaistininkas. Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa rekomenduojama vyrams nuo 50 iki 69 metų, o tiems, kurių broliai ar tėvai sirgo šia liga, reguliariai sveikatą reikėtų tikrintis nuo 45 metų.

„Net jeigu esate jaunesnis arba savo šeimoje neturėjote prostatos ligų atvejų, labai raginu vos pajutus bet kokį šlapinimosi diskomfortą neignoruoti jo ir nedelsiant kreiptis į savo gydytoją. Laiku atliktas tyrimas gali jums padėti rasti prostatos vėžį dar ankstyvoje stadijoje ir taip padidinti sėkmingo gydymo tikimybę“, – patarė E. Skalandis.

"Vyresnius vyrus, maždaug nuo 65 metų, reikėtų pabarti. Dėl urologinių problemų jie dar ateina, o dėl seksologinių – labai dažnai save nurašo. Tačiau išeitis yra", – sako gydytojas urologas Ramūnas Kerpauskas, konsultuojantis ir seksologijos klausimais.

– Kokiomis urologinėmis ligomis vyrai serga dažniausiai?

– Skirtingo amžiaus vyrai serga skirtingomis urologinėmis ligomis. Jauni dažniau serga lytiškai plintančiomis ligomis, prostatos uždegimais. Vyresnius dažniau ima varginti labai dažna liga, susijusi su prostatos padidėjimu, – gerybinė prostatos hiperplazija. Kalbant apie dar vyresnius, kuriems per 50 metų, tai jie patenka į prostatos vėžio rizikos zoną. Lengvesnės ligos gydomos ambulatoriškai, rimtesnės – stacionare. Dabar dėl tyrimų paprastai neguldome į stacionarą, nebent susiduriame su labai neaiškiais atvejais, kuriuos diagnozuoti užtrunka. Paprastai stacionare atsiduria tie, kuriems reikia skubios arba operacinės pagalbos.

– Ambulatoriškai urologines ligas dažnai gydo šeimos gydytojas?

– Urologinius pacientus, ypač vyrus, dažniausiai gydo urologai. Jie gydo prostatos uždegimus – prostatitus, hiperplaziją. Šeimos gydytojas šias ligas gali tik įtarti, jis skiria atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, padedantį nustatyti prostatos vėžį, o paskui vyrus siunčia pas urologus. Šeimos gydytojai dažniau gydo šlapimo pūslės uždegimus – cistitus.

– Gerybinė prostatos hiperplazija – kokia tai liga?

– Tai su amžiumi susijęs prostatos padidėjimas, kuris dažnai sukelia šlapinimosi sutrikimų. Jie būna dviejų rūšių: iritaciniai, arba dirginantys (būdingas dažnas skubotas šlapinimasis, naktinis šlapinimasis), ir obstrukciniai, susiję su prostatos padidėjimu ir sunkiu išsišlapinimu (būdinga silpna šlapimo srovė, nevisiško išsišlapinimo jausmas, stanginimasis šlapinantis). Ši liga yra gerybinė, nuo jos vyras nemirs. Tiesa, ji gali komplikuotis akmenlige, uždegimais, kraujavimu, šlapimo susilaikymu. Tada reikia ir operuoti, tačiau tai daugiau su gyvenimo kokybe susijusi liga. Tik tiek, kad ji labai vargina dėl to, jog reikia dažnai šlapintis, taip pat ir naktį. Ir tas dažnas lakstymas į tualetą vyrą gali nuvarginti. Jis neišsimiega, trinka jo kasdienė veikla, atsiranda kitų problemų – ir psichologinių, ir seksualinių.

Tai dažniausia vyrų urologinė liga. Ją reikėtų atskirti nuo prostatos vėžio. Ši liga yra klastinga: gerybinė prostatos hiperplazija sukelia tam tikrų sutrikimų, o sergant prostatos vėžiu, net ir vėlyvose stadijose, dažniausiai nejuntama jokių simptomų. Šis vėžys dažniausiai auga prostatos periferinėje dalyje ir netrukdo šlapintis. Dėl to ir buvo kuriama prostatos vėžio prevencijos programa, kuri rekomenduoja vyrams per 50 metų būtinai atlikti PSA tyrimą. Šį tyrimą, kaip minėjau, skiria šeimos gydytojas. Jei tyrimo rezultatai kelia bent menkiausią įtarimą, reikėtų pasikonsultuoti su urologu. Visiems Lietuvos 50 metų ir vyresniems vyrams pasiūloma dalyvauti šioje programoje. O jeigu vyro artimiausi šeimos nariai, pavyzdžiui, senelis, tėvas, dėdė, broliai, sirgo prostatos vėžiu, tą tyrimą reikėtų pasidaryti ne nuo 50-ies, o nuo 45 metų. Aš vis dėlto visiems vyrams rekomenduočiau šį tyrimą pasidaryti nuo 45 metų. Tai būtų startinė pozicija, pagal šį tyrimą urologas galėtų labai daug spręsti. Net jei tyrimas ir geras – būtų matyti, ar tas vėžys grasina, ar jo išsivystymas yra mažiau, ar daugiau tikėtinas.

Gydytojas urologas Ramūnas Kerpauskas. Asmeninio arch. nuotr.

– Ar šis tyrimas sudėtingas?

– Ne – jam atlikti iš venos paimama kraujo. Jei šį tyrimą skiria šeimos gydytojas, jis yra kompensuojamas. Tačiau šis tyrimas nėra specifinis vėžiui nustatyti – jis specifinis ir prostatai ištirti. Tiesa, PSA rodiklis gali padidėti dėl įvairių priežasčių. Jis gali būti didesnis ir dėl prostatito, ir jei paimtas po lytinių santykių ar mynus dviratį. Šį tyrimą reikia atlikti, kai vytas nekarščiuoja, kai gerai jaučiasi. Visa tai šeimos gydytojai žino. Urologas, kai šeimos gydytojas atsiunčia pacientą pas jį ištirti, remiasi ne tik PSA tyrimu, – ir apčiuopa, ir echoskopinio tyrimo rodikliais. Reikia ir daugiau tyrimų, kad būtų galima pasakyti, ar prostata padidėjo dėl vėžio, ar dėl kitų problemų, kitų ligų.

– Gerybinė prostatos hiperplazija susijusi su prostatos vėžiu?

– Ne, ir sakyti, kad prostatos hiperplazija pereis į prostatos vėžį, būtų neteisinga.

– Prostatos ligomis, prostatos vėžiu serga vis jaunesni vyrai?

– Nepasakyčiau, kad jaunesni. Tiesiog vykdoma prostatos vėžio prevencijos programa leidžia anksčiau diagnozuoti šį vėžį, nustatyti jį ir jaunesnio amžiaus vyrams. Anksčiau nebūdavo net minčių 35 metų amžiaus vyrui daryti PSA tyrimą, o dabar jis kartais atliekamas, pasitaiko, kad ir prostatos vėžys nustatomas. Vis dėlto tai lazda su dviem galais. Anksti diagnozuojamas vėžys daug lengviau gydomas, bet PSA tyrimas neretai nustato ir kliniškai nereikšmingo vėžio atvejų, kurie nesukelia mirties. Anksčiau ir šios vėžio formos būdavo labai agresyviais būdais gydomos: prieš 15–20 metų manyta, kad, jei jau vėžys nustatytas, jį būtinai reikia gydyti, ir tas gydymas būtinai turi būti agresyvus: reikia arba daryti operaciją, arba laukia spindulinis gydymas. Vėliau pastebėta, kad yra ir neagresyvus prostatos vėžys. Dabar šio vėžio gydymo taktika keičiasi: jo neskubama gydyti agresyviai, jis daugiau stebimas.

Taigi, nemanau, kad prostatos vėžio atvejų dažnėja. Jo atvejų visada buvo panašiai, tiesiog mes dabar dėl naujų tyrimų, naujų technologijų dažniau šią ligą nustatome jaunesnio amžiaus vyrams.

Vis dėlto prostatos vėžys yra lėtinė liga. Apie šį vėžį sakoma: iš pradžių jis slenka kaip vėžlys, paskui – bėga kaip zuikis, o dar vėliau – skrenda kaip erelis. Vėžlio stadija trunka labai ilgai, kai liga nelabai agresyvi ir ją galima kontroliuoti. Bet kai ji įgauna pagreitį, kai formuojasi metastazės už prostatos ribų, tada ligą kontroliuoti ir gydyti yra žymiai sunkiau.

Lietuvoje mes daug metų vykdome prostatos vėžio prevencijos programą, dėl kurios visoje Europoje esame giriami. Ji atvedė vyrus pas urologus. Žinoma, vis dar pasitaiko atvejų, kai ši liga diagnozuojama tada, kai išplitusi, kai padėti ligoniui sudėtinga. Jei nustatome vėžį tik prostatoje, tokį pacientą tikimės visiškai išgydyti, o išplitusią ligą dažnai galime tik sustabdyti ar pristabdyti.

Apie šį vėžį sakoma: iš pradžių jis slenka kaip vėžlys, paskui – bėga kaip zuikis, o dar vėliau – skrenda kaip erelis.

– Kokius simptomus pajutę vyrai turėtų sunerimti?

– Vyrai turėtų sunerimti dėl atsiradusių šlapinimosi sutrikimų, tokių kaip dažnas, skubotas, sunkus, naktinis šlapinimasis, taip pat dėl atsiradusių skausmų pilvo apačioje, tarpvietėje ar sėklidėse, naujų darinių, išaugų ar neaiškios kilmės bėrimų lytinių organų srityje. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu staiga pasišlapinama su krauju. Juk yra ir inkstų vėžys, ir šlapimo pūslės vėžys, kurių pagrindinis simptomas būna beskausmis šlapinimasis su krauju. Tada reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Prostatos vėžys vadinamas lėtine liga, o šlapimo pūslės vėžys – žymiai agresyvesnė liga, kurią dažnai reikia greitai ir agresyviai gydyti. Ji gydoma dažniausiai operaciniu būdu, tačiau daug rečiau pasitaiko nei prostatos vėžys.

– Gana dažna vyrų liga – prostatitas.

– Į mane dėl šios ligos dažniau kreipiasi jaunesni, seksualiai aktyvūs vyrai. Ši liga dažnai yra susijusi su peršalimu. Prostatos uždegimai gali būti įvairūs. Tai ir ūmus bakterinis uždegimas, kai sergama labai sunkiai, karščiuojama, šia liga sergantis vyras dažnai atsiduria ligoninėje, dažnai skausmingai šlapinasi. Sergama ir lėtiniu bakteriniu uždegimu, ir lėtiniu nebakteriniu uždegimu, ir mažojo dubens skausmo sindromu. Jis labai sunkiai gydomas – atrodo, nieko nerandama, o skausmas išlieka. Tai lėtinė, varginanti liga, kartais sukelianti ir psichologinių problemų. Ji nemirtina, bet žmogui sukelia daug diskomforto.

– Sakoma, kad prostatitas kenkia vyrų vaisingumui. Ar tai tiesa?

– Kaip žinome, spermatozoidai gaminami sėklidėse ir jų kiekis dėl prostatito mažėja retai. Tačiau prostata yra ta terpė, kuria spermatozoidai juda, maitinasi, dėl to prostatitas gali sukelti vaisingumo problemų. Ypač jeigu jis lėtinis, ilgalaikis, jei prostatoje vystosi randai, užanka sėklos išmetamieji kanalėliai, tai galima sakyti, kad tokiu atveju prostatitas tampa vaisingumo sutrikimo priežastimi. Tačiau, jei prostatitas gydomas laiku, to pavyksta išvengti.

Dėl vaisingumo vyrą tirti lengva – tereikia atlikti spermogramą, o gydyti sunku, mat vyrų vaisingumo sutrikimo priežastys kartais būna neaiškios, neidentifikuojamos. Kalbant apie moteris – priešingai: jas tirti sunkiau, bet gydyti lengviau.

– Ar galima sakyti, kad tam tikro amžiaus vyrams vizitas pas urologą būtinas? Net jei vyras nejaučia jokių simptomų, vertėtų apsilankyti profilaktiškai?

– Manau, kad vyras nuo 45 metų jau turėtų turėti savo urologą, kuriuo pasitikėtų, su kuriuo galėtų būti atviras. Ir to pirmojo apsilankymo metu gydytojas pasakys, kada turėtų būti kitas vizitas: po metų, penkerių ar aštuonerių. Norint gauti iš PSDF kompensuojamą paslaugą, reikia šeimos gydytojo siuntimo, o einant gydytis privačiai siuntimų nereikia.

– Ar tiesa, kad kai kuriuos vyrus į jūsų kabinetą moterys atveda už rankos?

– Vyrai jau nebe tokie, kokie buvo anksčiau. Vyresni, kuriems dabar 60–70 metų, vis dar ateina su žmonomis, tačiau jauni – kitokie: apsiskaitę, žinantys, ko nori. Jie daug anksčiau ieško problemos sprendimo būdų, ypač seksologijos srityje.

Vyresnius vyrus, maždaug nuo 65 metų, dar reikėtų pabarti. Dėl urologinių problemų jie dar ateina, o dėl seksologinių – labai dažnai save nurašo. Sako, kad tikriausiai čia jau seksualinio gyvenimo pabaiga, ir net neieško pagalbos. Tačiau išeitis yra – jų seksualinę funkciją tikrai galima pagerinti, tik reikia kreiptis į gydytoją.

– Į jus vyrai kreipiasi ir dėl seksologinių problemų.

– Skirtingo amžiaus vyrai kreipiasi dėl skirtingų problemų. Jaunus  dažniau kankina priešlaikinė ejakuliacija, vadinamasis dažnas baigimas, psichologiniai erekcijos sutrikimai, o vyresnio amžiaus vyrams būdingi vadinamieji organiniai erekcijos sutrikimai. Jie susiję su kraujotakos sutrikimais, testosterono kiekio sumažėjimu, urologinėmis problemomis.

– Pakomentuokite teiginį: moteris vyrą gali ir susargdinti, ir pagydyti. Čia kalbama ir apie seksologines, ir urologines ligas?

– Taip. Kalbant apie urologines ligas, dažnai moteris skatina vyrą kreiptis į medikus, gydytis. Juk ir moteris neišsimiega, jei vyras keturis penkis kartus per naktį keliasi šlapintis. Būna, kad ji pirma pastebi, jog kažkas ne taip – vyras ilgai tualete užtrunka ir pan. Tai tas paskatinantis veiksnys kreiptis pas urologą, jei kalbame apie vyresnį vyrą. Čia moterų vaidmuo svarbus. O kalbant apie seksologines problemas, tai jaunos merginos, gal nežinodamos, kartais pasielgia labai neatsargiai. Taip atrodo, kad vyrai nejautrūs, bet iš tiesų jie labai jautrūs ir bet kokie atsiliepimai apie vyro seksualinę funkciją, anatominius dydžius, ne vietoje ir ne laiku pasakytas sakinys arba palyginimas su kitu vyru gali labai smarkiai sujaukti vyro psichologinę būseną. Tada gali išsivystyti psichologiniai erekcijos sutrikimai, kuriuos kartais nelengva pagydyti. Ypač jei vyro seksualinis debiutas būna nevykęs, jei iš jo pasišaipoma, vyras jaučiasi nevisavertis. Vyrą, kalbant šios srities klausimais, labai lengva įžeisti. Neretai moterys tai žino ir, tarkim, šeimos konflikto metu rėžia vyrui: tu, impotente, niekada manęs nepatenkinai! Nors vyras viduje gal jaus, kad moteris meluoja, bet tie žodžiai jam įstrigs. Po tokio sakinio gali prireikti urologo ar seksologo konsultacijos.

– Taigi, moterys turėtų susilaikyti nuo vyrus galinčių įžeisti komentarų?

– Taip, ypač tokiu atveju, jei tas vyras moteriai brangus, jei ruošiamasi su juo kartu gyventi. Liežuvis – visų mūsų priešas. Jei šeimoje, tarp partnerių kyla konfliktų, juos spręsti reikėtų pas psichologą, o ne lovoje.

Atskira tema yra tai, kad vyrai daug sunkiau nei moterys išgyvena neištikimybę. Moterys paprastai yra linkusios atleisti, o vyrai dažniausiai neatleidžia. Ir moterims dėl to netrinka lytinė funkcija, o vyrams trinka, ir smarkiai. Ir neužtenka kitą rytą moters sakomų pagyrimų, koks jis šaunuolis, – vyras nepamirš, kas buvo pasakyta prieš tai.

– Egzistuoja įsitikinimas, kad urologas – tik vyrų gydytojas.

– Mes, be abejo, gydome ir moteris. Dažniausiai gydome komplikuotus moterų šlapimo takų uždegimus, komplikuotą inkstų akmenligę. Operuojame ir šlapimo pūslės vėžį, ir inkstų vėžį, kuriais serga ir moterys. Didžiulė problema, kartais nepakankamai ir sunkiai sprendžiama, – moterų šlapimo nelaikymas. Tai labai dažna liga. Šlapimo nelaikymas atsiranda dėl dviejų priežasčių: vienas – dėl dirglios šlapimo pūslės, kitas – dėl įtampos, krūvio, kai kosint, čiaudint, stojantis, keliantis ar sportuojant nuteka šlapimas. Šias problemas sprendžiame operacijomis, tačiau dėl šlapimo nelaikymo moterys taip pat nepakankamai kreipiasi – jas dažnai sprendžia įsidėdamos įklotą.

– Moterų šlapimo nelaikymas gydomas tik operuojant?

– Tai priklauso nuo to, koks tas šlapimo nelaikymas. Dirgli šlapimo pūslė – kai moterys šlapintis eina dažnai, kai atsiranda skubotumas, kai į tualetą reikia bėgti. Tai šlapinimasis daugiau kaip aštuonis kartus per dieną ir daugiau kaip du kartus per naktį. Tai gydoma medikamentiniu būdu. Tiesa, yra ir naujoviškas metodas, kai į šlapimo pūslę leidžiamas botulino toksinas. Tačiau jei šlapimas nelaikomas dėl krūvio, vaistų tam gydyti nėra. Pradinėje stadijoje tai gydoma Kėgelio pratimais, stiprinant mažojo dubens raumenis. O pažengusi liga gydoma operaciniu būdu, operacija kartais atliekama dienos stacionare. Operuojama dažniausiai laparoskopiniu būdu. Atviros operacijos dabar atliekamos retai, nebent jos derinamos su ginekologinėmis.

– Kiek procentų jūsų pacientų sudaro moterys?

– Kalbant apie ambulatorinę urologiją, per mano praktiką moterys sudaro apie 10 proc. pacientų. O ligoninės urologijos skyriuje būna ir taip, kad moterys sudaro ir trečdalį, ir pusę pacientų. Tačiau aš dirbu ir seksologijos srityje – padedu spręsti seksologines problemas. Būna, kad vyrai atveda moteris: dėl lytinio šaltumo ir kitų priežasčių. Ateina ir pačios moterys – dėl libido. Taigi, šioje srityje taip pat tenka konsultuoti ir jas.

– Lietuvoje seksologijos srityje dažnai dirba psichologai, psichoterapeutai. Kai kas gali sakyti: ką tas urologas nusimano apie seksologiją, juk tai – psichologija...

– Seksualinė sritis – nuo smegenų iki lytinių organų, net mūsų oda yra seksologinis organas. Įprasta manyti, kad seksologija yra tik vyrų erekcijos sutrikimai ir priešlaikinės ejakuliacijos problemos. Tačiau tai žymiai platesnė sritis – yra ir moterų seksologija, kuria mažai kas užsiima. Kalbant apie vyrus, ligos, sukeliančios seksualinių problemų, daugiausia – urologo kompetencija. Kai kurias šios srities moterų ligas gydo ginekologai, yra ir dermatologų, ir psichologų, psichoterapeutų, kurie tuo užsiima. Juk yra psichologinių ir organinių seksualinių sutrikimų. Organiniai – dėl kraujotakos sutrikimų, urologinių, endokrinologinių ligų. Yra tuo šiek tiek užsiimančių endokrinologų, andrologų. Kad taptum seksologu, reikia mokytis baigus universitetą, – Lietuvoje seksologijos rezidentūros nėra. Šios srities žinių galima įgyti lankant kursus, kurie dažniausiai rengiami užsienyje, skaitant mokslinę literatūrą. Apskritai, seksologija yra daugiadisciplinis dalykas, tam reikia holistinio požiūrio.

Lapkritį pasaulis yra paskelbęs Movemberiu – tai darinys iš dviejų angliškų žodžių: moustache (ūsai) ir november (lapkritis). Australijoje gimusio judėjimo metu vyrai ne tik kviečiami auginti ūsus, bet ir raginami remti prostatos, sėklidžių vėžio bei kitų vyrams būdingų ligų ir savižudybių tyrimus, ankstyvą ligų diagnostiką ir veiksmingą gydymą, šitaip galiausiai stengiantis sumažinti mirčių skaičių. Taip pat Movemberio metu žmonės skatinami pasidomėti šeimos sveikata, ypač ar artimi žmonės yra sirgę vėžiu, ir gyventi sveikiau. Movemberio akcijos organizuojamos keliose dešimtyse pasaulio šalių.

Lietuvoje ūsuotą ir barzdotą lapkritį šiemet pasitinkame su šūkiu „COVID-19 prostatos vėžio nesustabdys, bet tu gali – pasitikrink!“ Medicininės informacijos centras visus vyrus kviečia palaikyti sergančiuosius ir pasirūpinti savo sveikata – nedelsiant pasitikrinti dėl prostatos vėžio, o kad būtų drąsiau ir linksmiau, dalyvauti akcijoje „Lapkritis – mėnuo be peiliukų“.

Jau šiandien nusiskusk ūsus ir barzdą, nusifotografuok ir įkelk nuotrauką į feisbuką ar instagramą, pažymėdamas ją konkurso grotažyme #LapkritisMenuoBePeiliuku.

Antrasis žingsnis: fotografuok, kaip auga tavo barzda ir ūsai. Siųsk visas nuotraukas el. paštu roberta@medinfocentras.lt, ir visą lapkritį žėlimo procesą stebėsime kartu!

Organizatorių nuotr.

Nuotraukos bus viešai publikuojamos feisbuko puslapyje „Ūsuota Lietuva“, o mėnesio gale daugiausiai „patinka“ ir „dalytis“ sulaukusių trijų nuotraukų savininkai bus apdovanoti sostinėje esančio vyrų grožio salono „Barzdaskučiai“ dovanų kuponais.

Kasmet daugiau kaip 2 tūkst. Lietuvos vyrų nustatomas prostatos vėžys. Dėl mokslo laimėjimų liga tapo nebe mirtina, o lėtinė – anksti nustačius, ją galima išgydyti. Vis dėlto kas dešimtam Lietuvos vyrui, kuris pirmąkart kreipiasi į gydytojus, nustatomas išplitęs vėžys. Taip yra todėl, kad didžioji dauguma stipriosios lyties atstovų vis dar nežino apie prostatos vėžio riziką. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje, ir pasaulyje lapkritį organizuojami ligos žinomumą didinantys renginiai. Išsamios žinios apie prostatos vėžį, mokslo naujovės, padedančios ne tik efektyviai kovoti su liga, bet ir jos išvengti, keičia situaciją – liga tapo lėtinė, vis daugiau susirgusių vyrų ne tik išgyvena, bet ir gyvena visavertiškai.

Kai kuriems vyrams prostatos vėžys gali vystytis labai ilgai nesukeldamas ryškesnių simptomų, tačiau kiti suserga agresyviu vėžiu, kuris plinta labai greitai – per 6–10 mėnesių. Jei liga progresavusi, bet dar nėra metastazių, nuolat tikrinantis ir tinkamai gydant galima smarkiai pagerinti gyvenimo kokybę ir gyventi be metastazių.

Tad nedelskite, ir pradėkime keisti „ligos veidą“ kartu!

Jei tik jiems ar­ti­mos mo­te­rys, ki­ti ar­ti­mie­ji ir šei­mos gy­dy­to­jai pa­ra­gin­tų lai­ku pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti, dau­ge­lio ne­tek­čių bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Ši diag­no­zė ne­be­reiš­kia nuo­spren­džio nei gy­vy­bei, nei vy­riš­ku­mui – nau­ji diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo me­to­dai, ino­va­ty­vios tech­no­lo­gi­jos pa­de­da li­gą nu­sta­ty­ti lai­ku ir efek­ty­viai gy­dy­ti iš­ven­giant komp­li­ka­ci­jų.

Ne­ri­mą ke­lian­ti sta­tis­ti­ka

Lie­tu­vo­je pro­sta­tos vė­žys su­da­ro treč­da­lį vi­sų on­ko­lo­gi­nių vy­rų li­gų ir pir­mau­ja tarp pik­ty­bi­nių na­vi­kų. Tai tę­sia­si ne vie­nus me­tus ir ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą, tei­gia Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to (NVI) On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas, Eu­ro­pos uro­lo­gų drau­gi­jos ser­ti­fi­kuo­tas pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo eks­ce­len­ci­jos cent­ro va­do­vas, gy­dy­to­jas uro­lo­gas on­ko­lo­gas dr. Al­ber­tas Ulys.

Jo pa­teik­ti duo­me­nys iš­sklai­do iliu­zi­ją, kad ši li­ga gre­sia tik se­ny­vo am­žiaus vy­rams. Tarp gy­dy­to­jo pa­cien­tų yra ir 50–60 me­tų vy­rų. Ap­mau­du, kad da­lis jų krei­pia­si pa­vė­luo­tai, kai vė­žys jau bū­na pa­sie­kęs tre­čią ar ket­vir­tą sta­di­ją, o ta­da ir gy­dy­mas bū­na su­dė­tin­gas, il­gas, ne vi­suo­met sėk­min­gas.

Sun­kiau­sių li­gos at­ve­jų ir da­lies mir­čių bū­tų iš­veng­ta, jei pro­fi­lak­tiš­kai, nors jau­čia­si pui­kiai ir ne­pas­te­bi jo­kių simp­to­mų, pa­si­tik­rin­tų bent tie, ku­rie pa­ten­ka į Prie­ši­nės liau­kos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mą. Tai yra vi­si vy­rai, su­lau­kę 50 me­tų. Jei­gu šei­mo­je, tarp ar­ti­mų gi­mi­nai­čių yra sir­gu­sių pro­sta­tos, krū­ties ar kiau­ši­džių vė­žiu (ypač jei sir­go tė­vas ar bro­lis), tai pa­da­ry­ti re­ko­men­duo­ja­ma jau nuo 45-erių, nes to­kiu at­ve­ju ri­zi­ka su­si­rgti smar­kiai išau­ga.

„Kiek­vie­nas vy­ras tu­rė­tų ži­no­ti sa­vo šei­mos anam­ne­zę, ir šei­ma tu­rė­tų jį ska­tin­ti pa­si­tik­rin­ti. Pir­mas žings­nis yra vi­zi­tas pas šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris su­ren­ka anam­ne­zę. Jei­gu ji ne­pa­lan­ki, tu­ri­me pa­gal­vo­ti apie ge­ne­ti­ko kon­sul­ta­ci­ją ir BRC ge­no mu­ta­ci­ją, ku­ri pa­di­di­na ti­ki­my­bę su­si­rgti pro­sta­tos, krū­ties ar kiau­ši­džių vė­žiu. Šiuos pa­cien­tus tu­ri­me ypač ati­džiai ste­bė­ti“, – aiš­ki­na A.Ulys.

Dr. Al­ber­tas Ulys.

Ty­ri­mų ra­di­niai

Pros­ta­tos pro­fi­lak­ti­nis pa­tik­ri­ni­mas su­si­de­da iš ke­lių da­lių. Pir­miau­sia ima­mas krau­jo mė­gi­nys. Ty­ri­mo me­tu nu­sta­to­mas pro­sta­tos spe­ci­fi­nio an­ti­ge­no kie­kis krau­jy­je (PSA). Tai bal­ty­mas, ku­rį ga­mi­na pro­sta­tos epi­te­li­nės ląs­te­lės. Ser­gant pro­sta­tos vė­žiu, ki­to­mis pro­sta­tos li­go­mis, jo kie­kiai pa­di­dė­ja.

Pa­cien­tai, ku­riems nu­sta­to­mas pa­di­dė­jęs PSA, siun­čia­mi į uro­lo­go kon­sul­ta­ci­ją. Jos me­tu at­lie­ka­ma pro­sta­tos ap­čiuo­pa per tie­sią­ją žar­ną ar­ba trans­rek­ta­li­nis ult­ra­gar­si­nis pro­sta­tos ty­ri­mas, pri­rei­kus – ir pro­sta­tos biop­si­ja.

2019 m. pa­tik­rin­ta 90,2 tūkst. as­me­nų, 15 pro­c. ma­žiau nei 2018 m. Iš jų 11 pro­c. nu­sta­ty­tas pa­di­dė­jęs PSA ro­dik­lis. Po uro­lo­go kon­sul­ta­ci­jos 2 tūkst. pa­cien­tų bu­vo at­lik­ta ir pro­sta­tos biop­si­ja. Be­veik pu­sei iš jų nu­sta­ty­ta pro­sta­tos ade­no­kar­ci­no­ma, tai yra pro­sta­tos vė­žys.

Tarp ki­tų ra­di­nių bu­vo įvai­rios pro­sta­tos li­gos – pro­sta­tos už­de­gi­mas (90 at­ve­jų), ge­ry­bi­nė hi­perp­la­zi­ja (386 at­ve­jai). Joms taip pat bū­din­gas pa­di­dė­jęs PSA.

Geriau anks­ty­va diag­nos­ti­ka

PSA ty­ri­mas anks­čiau bu­vo vie­nin­te­lė ga­li­my­bė anks­ti diag­no­zuo­ti pro­sta­tos vė­žį. Pir­mo­je ir ant­ro­je li­gos sta­di­jo­se jis yra be­si­mpto­mis, ka­dan­gi vys­to­si pro­sta­tos pe­ri­fe­ri­jo­je, ne­sut­rik­do nei šla­pi­ni­mo­si, nei ly­ti­nės funk­ci­jos.

Pas­ta­rai­siais me­tais į pa­gal­bą pa­si­telk­tas dau­gia­pa­ra­met­ris mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­jos (MRT) ty­ri­mas, ku­ris pa­ro­do po­ky­čius pro­sta­to­je ir jų reikš­min­gu­mą. Įta­riant pro­sta­to­je kli­niš­kai reikš­min­gą vė­žį, at­lie­ka­ma nu­sta­ty­to da­ri­nio biop­si­ja kont­ro­liuo­jant ult­ra­gar­su su mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so na­vi­ga­ci­ja. To­kiu at­ve­ju vė­žio nu­sta­ty­mo tiks­lu­mas pa­di­dė­ja iki 90 pro­c. ir biop­si­jos at­lie­ka­mos tik kli­niš­kai reikš­min­gam vė­žiui. Šios nau­jo­vės iš es­mės kei­čia pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­nes ga­li­my­bes, pa­žy­mi A.Ulys.

Pros­ta­tos vė­žiui au­gant ir plin­tant per pro­sta­tos kap­su­lę (tre­čio­ji li­gos sta­di­ja), ga­li bū­ti jau­čia­mas mau­di­mas tarp­vie­tė­je, apa­ti­nė­je pil­vo da­ly­je, šla­pi­me ga­li at­si­ras­ti krau­jo, šla­pi­ni­ma­sis pa­daž­nė­ja. Esant ket­vir­tai sta­di­jai, vė­žiui iš­pli­tus, skau­da kau­lus, ga­li su­trik­ti inks­tų funk­ci­ja. Pa­sak sky­riaus ve­dė­jo, kas­met diag­no­zuo­ja­ma dau­giau nei 100 pro­sta­tos vė­žio su me­tas­ta­zė­mis kau­luo­se, limf­maz­giuo­se at­ve­jų. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad dėl nau­jo me­di­ka­men­ti­nio gy­dy­mo, ra­dio­te­ra­pi­jos, gy­dy­mo ra­džiu šių pa­cien­tų iš­gy­ve­na­mu­mo krei­vė smar­kiai išau­go, o gy­ve­ni­mo ko­ky­bė pa­ge­rė­jo, bet vi­sais at­ve­jais geriau anks­ty­va diag­nos­ti­ka.

Pa­de­da ge­ne­ti­niai tes­tai

„Kaip mi­nė­jau, daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos on­ko­lo­gams su­tei­kia dau­gia­pa­ra­met­rė mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­ja. Be šio ty­ri­mo sun­ku įsi­vaiz­duo­ti šiuo­lai­ki­nę pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­ką, ku­rios tiks­las – tiks­liai nu­sta­ty­ti pro­sta­tos vė­žio ži­di­nių lo­ka­li­za­ci­ją ir jų pik­ty­biš­ku­mą. Siū­lo­ma at­lik­ti biop­si­jas tik iš kli­niš­kai reikš­min­gų ži­di­nių. Ši me­to­di­ka su­ma­ži­na ne­rei­ka­lin­go gy­dy­mo at­ve­jus, nu­sta­čius kli­niš­kai ne­reikš­min­gą vė­žį, siū­lo­ma jį tik ak­ty­viai ste­bė­ti. To­kiems pa­cien­tams ak­ty­vaus ste­bė­ji­mo re­zul­ta­tai iš­gy­ve­na­mu­mo ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bės pra­sme ge­res­ni nei ra­di­ka­laus gy­dy­mo“, – ti­ki­na gy­dy­to­jas.

Nus­ta­tant kli­niš­kai reikš­min­gą ar ne­reikš­min­gą vė­žį, į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­mi ir ge­ne­ti­niai tes­tai, ku­rių me­tu ti­ria­mas šla­pi­mas. Jie pa­de­da priim­ti spren­di­mą, kaip ge­riau elg­tis. Nau­ji pro­gnos­ti­niai ge­ne­ti­niai tes­tai spe­cia­lis­tams pa­de­da ap­si­spręs­ti dėl ste­bė­ji­mo tak­ti­kos.

Tik ne­di­de­lė da­lis pro­sta­tos na­vi­kų au­ga grei­tai, at­si­ran­da me­tas­ta­zių. Net 85 pro­c. pro­sta­tos vė­žio at­ve­jų nė­ra la­bai pik­ty­biš­ki, vy­ras be jo­kių in­ter­ven­ci­jų, di­de­lių komp­li­ka­ci­jų ga­li gy­ven­ti vi­są gy­ve­ni­mą. Ak­ty­viai ste­bint nuo­lat at­lie­ka­mi PSA ty­ri­mai, pro­sta­tos pal­pa­ci­ja (DRE), mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­ja, esant in­di­ka­ci­jų kar­to­ja­ma pro­sta­tos biop­si­ja.

Dėl naujo medikamentinio gydymo, radioterapijos, gydymo radžiu šių pacientų išgyvenamumo kreivė smarkiai išaugo, o gyvenimo kokybė pagerėjo, bet visais atvejais geriau ankstyva diagnostika.

Įver­ti­na ri­zi­ką

Ak­ty­vaus pa­cien­to ste­bė­ji­mo lai­ko­tar­piu, jei ne­ga­li­ma at­lik­ti MRT, siū­lo­ma tri­ma­tė echos­ko­pi­ja su vaiz­do re­konst­ruk­ci­ja ir his­tos­ke­na­vi­mu. Ty­ri­mas nu­ro­do, ku­rio­je vie­to­je yra vė­žio ži­di­nys, ko­kiu at­stu­mu nuo pro­sta­tos kap­su­lės, koks jo tū­ris.

Jau tre­jus me­tus pro­sta­tos biop­si­jos at­lie­ka­mos naudojant mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so na­vi­ga­ci­jos sis­te­mą. Ji su­jun­gia 3D ult­ra­gar­si­nį ty­ri­mą ir MRT. Pros­ta­tos vė­žys ir jo ak­ty­vu­mas ge­riau­siai ma­to­mas mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so vaiz­duo­se. Ult­ra­gar­so ir MRT vaiz­dų su­lie­ji­mo sis­te­ma lei­džia tiks­liai nu­sta­ty­ti na­vi­ko vie­tą.

Gy­dy­to­jams nu­spren­dus, kad pro­sta­tos vė­žį rei­kia gy­dy­ti dėl di­de­lės ri­zi­kos, kai ku­rių di­dė­jan­čių pa­ra­met­rų, sten­gia­ma­si la­bai in­di­vi­dua­liai įver­tin­ti kiek­vie­no pa­cien­to būk­lę, ga­li­my­bes. Tai­ko­mi įvai­rūs gy­dy­mo me­to­dai: chi­rur­gi­nis, spin­du­li­nis, mi­ni­ma­liai in­va­zi­niai.

Per me­tus sky­riu­je at­lie­ka­ma per 200 pro­sta­tos vė­žio ope­ra­ci­jų, maž­daug treč­da­lis pa­cien­tų ope­ruo­ja­mi tau­so­jan­čiu la­pa­ros­ko­pi­niu bū­du. Pa­si­tel­kia­ma ir ro­bo­ti­zuo­ta ran­ka, ji dir­ba tiks­liai, at­ku­ria chi­rur­go ran­kos ju­de­sius. NVI uro­lo­gų sva­jo­nė yra ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja, ku­ri lei­džia jaus­tis kom­for­tiš­kai chi­rur­gui ir trum­pi­na gi­ji­mo lai­ką. Tai ypač ak­tua­lu pan­de­mi­jos me­tu.

Nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos

Spin­du­li­nė te­ra­pi­ja neį­si­vaiz­duo­ja­ma be mo­der­naus nau­jos kar­tos li­ni­ji­nio grei­tin­tu­vo, ku­ris ge­ba ste­reo­tak­siš­kai spin­du­lį nu­tai­ky­ti į pro­sta­tos na­vi­ką, me­tas­ta­zes ir jas su­nai­kin­ti.

Sėk­min­gai pra­dė­tas gy­dy­ti ket­vir­tos sta­di­jos vė­žys, kai me­tas­ta­zių skai­čius ri­bo­tas. To­kiais at­ve­jais tai­ko­ma pro­sta­tos ir me­tas­ta­zių spin­du­li­nė te­ra­pi­ja, ji de­ri­na­ma su hor­mo­nų ­te­ra­pi­ja. Dar vie­nas gy­dy­mo bū­das – di­de­lių do­zių bra­chi­te­ra­pi­ja, ku­ri tai­ko­ma pro­sta­tos vė­žio re­ci­dy­vui gy­dy­ti. Dėl šio gy­dy­mo vie­nu ar dviem sean­sais ga­li­ma vi­siš­kai su­nai­kin­ti vė­žį. Kai ži­di­nys lo­ka­li­zuo­tas tam tik­ro­je pro­sta­tos da­ly­je, tai­ko­ma fo­ka­li­nė bra­chi­te­ra­pi­ja.

Krio­te­ra­pi­ja kont­ro­liuo­jant ult­ra­gar­su tai­ko­ma at­si­nau­ji­nu­siam pro­sta­tos vė­žiui po spin­du­li­nės te­ra­pi­jos gy­dy­ti ar­ba fo­ka­li­nei te­ra­pi­jai. Ti­ki­ma­si, kad šių pro­ce­dū­rų atei­ty­je bus at­lie­ka­ma žy­miai dau­giau. Šis me­to­das pa­si­žy­mi ma­ža komp­li­ka­ci­jų ri­zi­ka, to­dėl ypač tin­ka, kai pa­cien­tui dėl vie­nos ar ki­tos prie­žas­ties ne­ga­li­ma tai­ky­ti chi­rur­gi­nio gy­dy­mo.

Ne­pai­sant gy­dy­to­jų pa­stan­gų ir nau­jų tech­no­lo­gi­jų, komp­li­ka­ci­jų vis dėl­to pa­si­tai­ko, kons­ta­tuo­ja pa­šne­ko­vas. Pap­ras­tai jos ne­di­de­lės ir ne­ke­lia pa­vo­jaus gy­vy­bei – daž­niau­siai tai šla­pi­mo ne­lai­ky­mas, erek­ci­jos su­tri­ki­mai. Šiems pa­cien­tams ga­li pa­gel­bė­ti nau­jos kar­tos po­šlap­li­nių raiš­čių imp­lan­ta­vi­mas, jie žy­miai pa­ge­ri­na funk­ci­nius ro­dik­lius, gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Ne vi­si nau­ji vais­tai pa­sie­kia­mi

Di­džią­ją da­lį mir­čių nuo pro­sta­tos vė­žio le­mia ypač pik­ty­biš­ka, hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­ka me­tas­ta­zi­nė li­ga. Pros­ta­tos vė­žys yra pri­klau­so­mas nuo tes­tos­te­ro­no. Jo kie­kį ga­li­ma vi­siš­kai su­ma­žin­ti at­li­kus chi­rur­gi­nę kast­ra­ci­ją (pa­ša­li­nus sėk­li­des) ar­ba tai at­li­kus me­di­ka­men­tais, t.y. tai­kant hor­mo­nų ­te­ra­pi­ją.

De­ja, po ku­rio lai­ko vė­ži­nės ląs­te­lės prie jos įpran­ta ir kai il­gai ne­gau­na šio hor­mo­no, pa­čios pra­de­da jį ga­min­ti iš cho­les­te­ro­lio. Šį me­cha­niz­mą su­stab­do nau­ji vais­tai, blo­kuo­jan­tys hor­mo­no ga­my­bą. Jie pri­ski­ria­mi ant­ros ei­lės hor­mo­nų ­te­ra­pi­jai. Šiuo­lai­ki­nė hor­mo­nų ­te­ra­pi­ja de­ri­na­ma su pir­mos ir ant­ros ei­lės an­tiand­ro­ge­nais. Lie­tu­vo­je jau ke­le­rius me­tus jie taip pat kom­pen­suo­ja­mi.

De­ja, vė­žys ir prie jų il­gai­niui įpran­ta. Jei jis itin ag­re­sy­vus, pe­rei­na į kau­lus, at­si­ran­da me­tas­ta­zių ki­tuo­se or­ga­nuo­se, gy­do­ma che­mo­te­ra­pi­ja. Ji ga­li bū­ti pir­mos ei­lės, kai nau­do­ja­mi se­niau su­kur­ti vais­tai, ir ant­ros, kai nau­do­ja­mi nau­ji, jie taip pat kom­pen­suo­ja­mi.

Che­mo­te­ra­pi­ja su­ma­ži­na skaus­mus, ga­na ge­rai to­le­ruo­ja­ma, to­dėl pa­ge­ri­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, jį pail­gi­na. Tiems, ku­riems ji nee­fek­ty­vi, o me­tas­ta­zės lo­ka­li­zuo­ja­si kau­luo­se, ski­ria­mas pa­žan­gus gy­dy­mas ra­dio­nuk­li­du ra­džiu (Ra-223). Tai ypa­tin­gas al­fa da­le­les spin­du­liuo­jan­tis izo­to­pas. Jei me­tas­ta­zių yra tik kau­luo­se, jis ten pa­ten­ka ir jas ap­švi­ti­na ne­lies­da­mas svei­kų au­di­nių.

Nau­do­jant šį pre­pa­ra­tą pail­gė­ja lai­ko­tar­pis iki nau­jų me­tas­ta­zių kau­luo­se at­si­ra­di­mo, ge­riau pakeliamas skaus­mas, pa­ge­rė­ja gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Gy­dy­mas ra­džiu tu­rė­tų bū­ti pra­de­da­mas, kol me­tas­ta­zės kau­luo­se dar ma­žos ir ne­su­ke­lia grės­min­gų komp­li­ka­ci­jų. JAV yra su­kur­ta ke­le­tas me­di­ka­men­tų, skir­tų hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­kam vė­žiui, kai dar nė­ra me­tas­ta­zių, gy­dy­ti. NVI on­ko­lo­gai ti­ki­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu jie pa­sieks ir Lie­tu­vą. Da­bar šiuos vais­tus gau­na pa­cien­tai, da­ly­va­vę stu­di­jo­se, nau­jų vais­tų pro­gra­mo­se. Jų nau­da aki­vaiz­di, nes dau­gu­mai dau­giau kaip tre­jiems me­tams nu­to­li­na me­tas­ta­zių at­si­ra­di­mą.

Pros­ta­tos vė­žio diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas vis daž­niau re­mia­si mo­le­ku­li­niais ty­ri­mais, ku­rių me­tu nu­sta­to­mi pro­sta­tos vė­žio bio­žy­me­nys ir re­cep­to­rių mu­ta­ci­jos. Da­lis žmo­nių tu­ri BRC ge­no mu­ta­ci­ją. Tu­rin­tiems šią mu­ta­ci­ją ir ser­gan­tiems hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­ku me­tas­ta­zi­niu vė­žiu yra ga­li­my­bė tai­ky­ti nau­jus vais­tus pa­gal nau­jų vais­tų pro­gra­mą. „Orien­tuo­ja­mės į atei­ties me­di­ci­ną, ku­ri yra in­di­vi­dua­li kiek­vie­nam pa­cien­tui, – pa­gal li­gos iš­pli­ti­mą, lo­ka­li­za­ci­ją, ge­ne­ti­nius duo­me­nis. Taip ga­li­me pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų net be­vil­tiš­kais at­ve­jais“, – api­bend­ri­na On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas.

Tai įrodo ir statistika – kasmet Lietuvoje diagnozuojama 2 – 3 tūkstančiai prostatos vėžio atvejų, todėl tik laiku tikrinantis ir rūpinantis prostatos sveikata, vyrai gali apsisaugoti nuo įvairių klastingų ligų.

Prostata yra ypatingas organas, neretai vadinamas antrąja vyro širdimi. Jis atsakingas už daugelį funkcijų – gerina vyro atmintį, raumenų tonusą, lytinę potenciją. Prostatos sekretas, kuriame plaukioja spermatozoidai, yra viena iš didžiausių spermos sudedamųjų dalių, turintis didelę įtaką vyro vaisingumui.

Žinomas baleto primarijus, dviejų vaikų tėtis Nerijus Juška teigia, jog kalbėti apie prostatos sveikatą bei ligas yra būtina. Jis ne tik pats reguliariai lankosi pas gydytojus, tikrinasi savo sveikatą, bet ir ragina tą padaryti kitus.

„Nematau jokios gėdos kalbėti apie prostatą ir jos ligas. Tačiau turbūt kaip ir man, taip ir daugumai vyrų, kol nesusiduri su konkrečiomis problemomis, tol ir nepagalvoji apie jas. Ir aš toks buvau, tačiau dabar supratau, kad daug geriau savimi pasirūpinti anksčiau, o ne jau išsivysčius ligai. Reikia roges pradėti ruošti vasarą ir išsitirti savo sveikatą, kol nėra per vėlu“, – ragina N. Juška.

Dėl pasikeitusių gyvenimo įpročių, prostatos ligos pasireiškia vis ankstesniame amžiuje, o laiku jų negydant ir ignoruojant pirmuosius prostatos sutrikimus, ligos gali išvešėti ir ilgainiui peraugti į prostatos vėžį. Viena tokių – gerybinė prostatos hiperplazija.

Statistiškai ši liga gresia pusei vyrų, sulaukusių 50-ies metų amžiaus, ir net 90 proc. vyresnių kaip 80 metų vyrų. Siekiant to išvengti, gydytojai rekomenduoja vartoti įvairius prostatos veiklą gerinančius preparatus, reguliariai lankytis pas šios srities medikus bei dalyvauti prevencinėse programose.

„Ne be reikalo aš vadinu prostatą antrąja vyro širdimi, nes jeigu yra sveika prostata, reiškia yra geras vyro vaisingumas, gera lytinė potencija ir pilnai ištuštinama šlapimo pūslė. Prostata, būdama labai svarbus vyro organas, turi eilę ligų, kurios gali lydėti nuo jaunystės iki gilios senatvės“, – teigia profesorius, urologas hab. med. m. dr. Balys Dainys.

Ne be reikalo aš vadinu prostatą antrąja vyro širdimi, nes jeigu yra sveika prostata, reiškia yra geras vyro vaisingumas, gera lytinė potencija ir pilnai ištuštinama šlapimo pūslė.

Siekiant išvengti prostatos sutrikimų ar prostatos vėžio, itin svarbu rūpintis savo sveikata, sveikai maitintis, judėti, vartoti tinkamus papildus ir vitaminus. Žinomas baleto šokėjas pasakoja, jog pasitaręs su medikais pradėjo vartoti naujos kartos fitoterapinius maisto papildus prostatos sveikatai puoselėjimui ir galimų ligų prevencijai.

„Vitaminus ir papildus vartoju jau seniai, kuomet susidūriau su pirmomis bėdomis ir traumomis, su pirmaisiais svarbiais vaidmenimis teatre, kur reikia jėgų. Nuo senų laikų šalia maisto pradėjau vartoti ir vitaminus, ir maisto papildus, kad išlaikyt tą sveikatos balansą. Tačiau lankantis pas gydytojus, sulaukiau iš jų rekomendacijų apie maisto papildus bei pradėjau juos vartoti, kaip apsaugą, jog neatsitiktų rimtesnių problemų ateityje“, – sako N. Juška.

Fitoterapija yra medicinos atšaka, kuomet gydymo tikslams naudojami įvairūs augalai. Pastaruoju metu visuomenėje auga susidomėjimas sveika gyvensena, sveika mityba, todėl neretai ir gydymo pageidaujama saugaus tiek žmogaus organizmui, tiek aplinkai. Tad medikai vis dažniau stengiasi gydyti augalinės kilmės preparatais, kurie yra išgaunami iš mus supančios gamtos.

„Prostatos ligos yra itin aktuali problema, į kurią įeina ne tik amžiniai pakitimai, bet ir prostatos vėžys ar uždegimai. Kuo daugiau informacijos, tuo žmonės daugiau sužino ir mums, gydytojams, yra lengviau dirbti, kuomet apsilankoma pas mus anksčiau. Kiekvienas save gerbiantis vyras turėtų reguliariai vaikščioti pas urologą, taip, kaip moterys vaikšto pas ginekologą. Mat prostatos uždegimas yra tokia liga, kai vyras ne kažin ką jaučia – jei jis  truputį dažniau pradeda šlapintis ar jaučia menkus pilvo skausmus, deja, dažniausiai jis nepagalvoja apie galimą prostatitą“, – teigia gydytojas urologas med. m. dr. Vytautas Kamarauskas.

Mokslas nestovi vietoje, nuolat nustato naujos ligos progresavimo priežastis, į kurias atsižvelgiant ir kuriami nauji preparatai. Naujienų atsiranda ir fitopreparatų rinkoje, jie tampa patikimesni, sudėtingesni. Anksčiau sukurti fitopreparatai buvo vienos veikliosios medžiagos, dabar stengiamasi derinti keletą, kaip pavyzdžiui sujungti gulsčiosios serenojos vaisių ekstraktą, kuris veikia prostatos audinyje esantį uždegiminį procesą, su bioflavonoidu kvercetinu, pasižyminčiu antioksidaciniu poveikiu.

„Kiekvienam augale yra tam tikros vaistinės medžiagos ir šitos medžiagos, nebūdamos cheminėmis, neturėdamos didesnio pašalinio veikimo, veikia gerai tam tikrus organus. Kaip pavyzdžiui kvercetinas, esantis įvairių papildų sudėtyje, jis gerina net gi ir širdies kraujagyslių veiklą“, – sako gydytojas urologas V. Kamarauskas.

Dviejų vaikų tėvas, baleto primarijus N. Juška dalinasi paprastais patarimais, padėsiančiais išsaugoti tvirtą sveikatą ir užkirsti kelią galimoms klastingoms ligoms ateityje.

„Norint išlikti sveikiems, svarbu nebijoti lankytis pas gydytojus, vos pajutus pirmus simptomus, neignoruoti jų, o eiti pasitikrinti. Na, o kol ligos nepuola, svarbu laikytis ir kelių sveikos gyvensenos principų – aktyvus sportas, subalansuota sveika mityba ir vitaminai bei papildai, padedantys palaikyti balansą“, – teigia N. Juška.

Anot Santaros klinikų Urologijos centro vadovo doc. Arūno Želvio, toks įvykis pacientams ypatingas dar ir tuo, jog tai pirmas kartas, kai Valstybinė ligonių kasa šias brangias medicinos pagalbos priemones įtraukė į centralizuotai apmokamų priemonių sąrašą ir pacientai, kurie atitinka sąraše nurodytas indikacijas, jas gavo nemokamai.

Dirbtinius sfinkerius Santaros klinikų urologai pirmieji Lietuvoje pradėjo implantuoti nuo 2013 metų. Iki šiol pacientai juos pirkosi patys.

Pasak urologės doc. Aušra Černiauskienės, šlapimo nelaikymas yra viena iš komplikacijų po prostatos pašalinimo operacijos. Šios problemos dažnis varijuoja nuo 5 proc. iki 10 proc. Vyrų šlapimo nelaikymo gydymui naudojami įvairūs konservatyvūs gydymo metodai, o nesant efekto, taikomas chirurginis gydymas.

„Šiuolaikinių chirurginių vyrų šlapimo nelaikymo gydymo būdų yra įvairių. Esant lengvo ir vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymui, mes dažniausiai implantuojame paprastus raiščius arba reguliuojamuosius pošlaplinius raiščius, o esant sunkiam šlapimo nelaikymui – dirbtinius šlapimo pūslės sfinkterius“, – pasakojo urologė.

Jie gali būti implantuojami motyvuotiems pacientams, kuriems turi būti praėję ne mažiau negu 2 metai po radikalios prostatektomijos, nesant onkologinės ligos progresavimo bei urologui nustačius sunkaus ar vidutinio laipsnio įtampos šlapimo nelaikymą, kai negalima gydyti pošlapliniais raiščiais arba po nesėkmingo šlapimo nelaikymo gydymo pošlapliniais raiščiais. Be to, pacientas turi būti tikras, jog po implanatavimo sugebės savarankiškai atlikti tam tikras pasišlapinimui reikalingas smulkias valdymo manipuliacijas pirštais. Todėl pacientai prieš operaciją turi būti išsamiai ištiriami urologo ir įvertinama, ar jis atitinka išvardintas sąlygas.

Doc. Aušra Černiauskienė pasakoja, kad du pastarieji implantuoti šlapimo pūslės sfinkteriai yra patobulinti ir skirti gydyti vidutinio bei sunkaus laipsnio vyrų šlapimo nelaikymui. Juos implantavus, pagerėja pacientų gyvenimo kokybė, jie jaučiasi visaverčiais šeimos ir visuomenės nariai. Sistema pagaminta iš elastomerinio silikono, pripildyta sterilaus fiziologinio tirpalo. Ji susideda iš dviejų dalių: pripučiamos reguliuojamos manžetės, kuri supa šlaplę, ir pompos, kuri patalpinama kapšelyje ir susisiekia su manžete per ploną silikoninį vamzdelį. Patobulintas dirbtinis sfinkteris pacientui implantuojamas per du pjūvius, todėl operacija mažiau traumuojanti, lengvesnis įdėjimo procesas. Sfinkteris implantuojamas jau užpildytas ir sureguliuotu slėgiu, be to yra galimybė reguliuoti šį prietaisą bei manžetę, nustatyti norimą spaudimą operacijos metu ir jį reguliuoti po operacijos. Galima ir šio prietaiso rentgenologinė kontrolė. Tai pagerina gydymo rezultatus.

Literatūros duomenimis, po naujųjų implantavimų geri rezultatai siekia nuo 73 iki 94,2 proc. atvejų.

Serga keturiolika metų

Kaunietis Zigmas Tamakauskas pirmą kartą su liga susidūrė prieš keturiolika metų – vėžio pradžią parodė prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas.

Tam, kad gydytojai išsiaiškintų realią situaciją, vyrui buvo atlikta prostatos biopsija. Tada tyrimas nieko blogo nerodė, tačiau per metus vėžys išplito. Gydytojai Z.Tamakauskui iš karto skyrė vaistų ir spindulinį gydymą, ir ligonio būklė pagerėjo. Deja, prieš ketverius metus gydytojai jo viename inkste pastebėjo metastazę. Ją teko šalinti.

Po operacijos vyras gyveno be didesnių sveikatos sutrikimų, tačiau šių metų pradžioje nustatyta, kad liga atsinaujino. Pacientas buvo gydomas spinduliais bei hormonų terapija, ir vėžys vėl atsitraukė.

Džiaugiuosi, kad, Dievui ir artimiesiems padedant, dar galiu krutėti ir kažką naudingo veikti, kad esu kažkam reikalingas. Tai taip pat sudaro mano vaistų komplektą.

"Stengiuosi apie ligą negalvoti. Nuo jaunumės turiu savo gyvenimo prasmę, tikėjimą, viltį ir patriotinę nuostatą. Tai padėjo išsilaikyti prieš visas gyvenimo audras. Sovietinės okupacijos metais dalyvavau rezistencinėje veikloje, o atgimus Lietuvai, be pedagoginio, dirbau ir visuomeninį darbą: buvau miesto savivaldybės tarybos narys, Pilietybės komisijos pirmininkas, Seimo nario padėjėjas. Šiuo metu esu Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio valdybos ir štabo narys. Džiaugiuosi, kad, Dievui ir artimiesiems padedant, dar galiu krutėti ir kažką naudingo veikti, kad esu kažkam reikalingas. Tai taip pat sudaro mano vaistų komplektą", – sako 82-ejų vyras.

Keičiasi gydymo taktika

"Didžiajai daugumai ligonių, kuriems naujai nustatomas prostatos vėžys, galime pasakyti, kad greičiausiai juos išgydysime, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas. – Deja, tiems 10 proc. vyrų, kuriems atėjus pasitikrinti nustatome išplitusį vėžį, galime tik pristabdyti ligą, pailginti gyvenimą ir sumažinti ligos simptomus. Ir hormonų terapija, ir chemoterapija sumažina skausmus ir gerina savijautą. Tai mūsų svarbiausia užduotis."

Vyrų neskatina kreiptis į gydytojus tai, kad, net progresavus prostatos vėžiui, jie nieko blogo nejaučia. Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda tik tada, kai liga išplinta. Dažniausiai ligoniai jaučia kaulų skausmus stuburo ar dubens srityje, arba skausmas gali apimti visus kaulus.

Tam, kad toks žmogus galėtų visavertiškai gyventi ir nejausti skausmų, dabar gydytojai, vos nustačius ligą, skiria maksimalų gydymą. Toks naujas požiūris duoda puikių rezultatų: yra ligonių, kurie, net išplitus ligai, ne tik gyvena ilgus metus, bet ir nejaučia kankinančių ligos požymių.

Nustatyti kuo anksčiau

"Yra įrodyta, kad apie 10 proc. vyrų prostatos vėžį paveldi, tačiau patikimų duomenų, kodėl suserga kiti, kol kas neturime ir negalime pasiūlyti patikimų ligos prevencijos priemonių. Todėl dabar geriausia priemonė – dalyvavimas Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Mūsų nuomone, jeigu lemta sirgti šia liga, geriau ją nustatyti anksti, negu bandyti gydyti užleistą", – sako profesorius M.Jievaltas.

Profesoriaus teigimu, minėta programa lėmė, kad vis daugiau vyrų nustatomas ankstyvas prostatos vėžys. Daliai ligonių, kurių vėžys kliniškai nereikšmingas, nereikia radikalaus gydymo. Jie nustatytu laiku turi atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Jeigu šis tyrimas parodo, kad liga suaktyvėjo, tuomet gydytojai sprendžia, ar pradėti pacientą gydyti.

Anot profesoriaus, tokią taktiką specialistai renkasi todėl, kad išsaugotų normalią paciento savijautą, nes radikalus gydymas – operacija ar spindulinė terapija – gali turėti nepageidaujamų poveikių, kuriuos vyras gali jausti visą gyvenimą.

Galima koreguoti

Po operacijos apie 15 proc. vyrų gali nesulaikyti šlapimo. Šios komplikacijos galima išvengti pasirinkus ne operaciją, o spindulinę terapiją. Tačiau ir po jos 15–20 proc. vyrų skundžiasi pospinduliniu cistitu – dažniau šlapinasi, kartais skausmingai, kraujuoja.

Profesorius M.Jievaltas tikina, kad po operacijos atsiradusį šlapimo nelaikymą galima koreguoti. Lietuvoje jau implantuojami dirbtiniai sfinkteriai. Vyrams, kurie visiškai nelaiko šlapimo, juos centralizuotai perka ir per gydymo įstaigas paskirsto ligonių kasos. Urologai su ligonių kasomis derasi ir dėl pošlaplinių raiščių implantų kompensavimo metodų. Tiems, kurie gali juos nusipirkti, operacijos atliekamos jau dabar, o spindulinį cistitą sunku koreguoti.

Po operacijos kai kuriems vyrams gali atsirasti erekcijos sutrikimų. Tai ypač svarbu jaunesniems vyrams. Tačiau ir juos profesorius M.Jievaltas ramina sakydamas, kad yra priemonių, kuriomis galime koreguoti erekcijos disfunkciją. Tai geriamieji ir leidžiamieji vaistai, implantuojamieji protezai.

Profesorius pabrėžia, kad vis daugiau vyrų gali pasigirti po operacijos pasiekę visus tris pagrindinius tikslus: kontroliuoja ligą, gerai laiko šlapimą ir išsaugo erekciją.

Kanapių efektyvumas neįrodytas

Tačiau, anot specialisto, visų pirma vyrai turėtų žinoti, kad šlapimo laikymas ir erekcija priklauso ne vien nuo vėžio gydymo, bet ir nuo amžiaus.

Vyresni žmonės mažiau juda, rečiau mankštinasi, todėl jų raumenys silpnesni. Be to, jeigu vyras serga cukriniu diabetu, ateroskleroze, turi antsvorio, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, serga hipertenzija, jis negali tikėtis, kad lytinės sistemos veikla bus puiki.

"Kraujagyslių ligos labiau lemia erekcijos sutrikimus nei radikalūs prostatos vėžio gydymo būdai", – teigia specialistas.

Dėl šio priežasties ligos profilaktika reikia rūpintis iki ligos. Be to, mokslas vis dar nežino konkrečių prostatos vėžio atsiradimo priežasčių ir mechanizmų, todėl vyrams, kurie serga šia liga, negalima suformuluoti aiškių mitybos rekomendacijų.

"Nėra įrodymų, kad kuris nors maisto papildas ar maisto ingredientas sukeltų ligą ar dėl jo vėžys imtų progresuoti. Deja, dažnai internete ir spaudoje matau klaidingas reklamas apie neva stebuklingus maisto papildus. Tas pats pasakytina ir apie kanapes. Jos gal ir tinka skausmui malšinti, bet įrodymų, kad gydo prostatos vėžį, neturime", – tvirtina Urologijos klinikos vadovas prof. M.Jievaltas.