Po to, kai birželio 27-ąją Paryžiuje policijos pareigūnas per eismo patikrinimą nušovė 17-metį jaunuolį, Prancūzijoje įsiplieskusių neramumų metu buvo naudojama pirotechnika. Šis įvykis atgaivino senus kaltinimus sisteminiu rasizmu Prancūzijos saugumo pajėgose.

„Siekiant užkirsti kelią rimtų viešosios tvarkos sutrikdymų rizikai per liepos 14-osios šventes, pirotechnikos gaminių ir fejerverkų pardavimas, laikymas, gabenimas ir naudojimas uždraudžiamas iki liepos 15 dienos imtinai“, – sakoma vyriausybės dekrete, sekmadienį paskelbtame oficialiajame leidinyje.

Draudimas netaikomas profesionalams ar savivaldybėms, kurios rengia tradicinius fejerverkų šou Bastilijos paėmimo dienos šventei paminėti, priduriama jame.

Susirūpinusi dėl galimo riaušių atsinaujinimo, ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) šeštadienį dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad vyriausybė per nacionalinę šventę panaudos „masines priemones prancūzams apsaugoti“.

Policininko įvykdytas alžyrietiškų šaknų turinčio Nahelio M. (Naelio M.) nužudymas sukėlė didžiausią nuo 2005-ųjų smurtą Prancūzijos miestuose.

Oficialiais duomenimis, po vaikino mirties dėl protestų policija sulaikė daugiau kaip 3 700 žmonių, tarp jų – mažiausiai 1 160 nepilnamečių.

Šis skaičius yra mažiausias nuo pat judėjimo pradžios sausį.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Paryžiuje susirinko tik 31 000 žmonių. Didžiausias skaičius visos šalies mastu buvo užfiksuotas kovo 7-ąją, kai, vyriausybės skaičiavimais, į gatves išėjo 1,28 mln. žmonių.

Radikalių kairiųjų pažiūrų profsąjunga CGT teigia, kad antradienio protestuose buvo „beveik du milijonai žmonių“.

Po Prancūzijos ir Ispanijos aukščiausiojo lygio susitikimo Barselonoje kalbėjęs E. Macronas išreiškė viltį, kad demonstracijos vyks „be ekscesų, smurto ar naikinimo“.

Jis taip pat pakartotinai pareiškė, kad itin nepopuliari reforma buvo „demokratiškai pasiūlyta ir patvirtinta“.

Prancūzijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad jo vyriausybė yra „pasiryžusi“ užtikrinti, kad reforma būtų įgyvendinta „visų pirma sąžiningai ir atsakingai“.

Praėjusią savaitę E. Macrono vyriausybė pristatė siūlomus pakeitimus, pagal kuriuos daugumai žmonių pensinis amžius būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų. Be to, būtų padidintas įmokų stažas, reikalingas visai pensijai gauti.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad pensinio amžiaus didinimui nepritaria maždaug du trečdaliai visuomenės.

Prancūzijos profesinės sąjungos nedelsdamos paragino surengti masinį susibūrimą – pirmą tokį nuo tada, kai žmonės reiškė nepasitenkinimą prieš 12 metų, pensinį amžių padidinus nuo 60 iki 62 metų.

Sulaukusi įspėjimų apie „pragarišką“ protestų dieną ir baimindamasi, kad demonstracijose gali prasiveržti smurtas, vyriausybė visoje šalyje dislokavo 10 tūkst. policijos ir žandarmerijos pareigūnų, iš jų daugiau kaip trečdalį sostinėje.

„Tikiu, kad šių demonstracijų organizatoriai užtikrins, kad šis teisėtas nepritarimo reiškimas galėtų vykti nesukeliant per daug nepatogumų mūsų piliečiams ir, žinoma, be jokių ekscesų, smurto ar naikinimo“, – pareiškė E. Macronas.

Organizatoriai tikisi, kad masiniai protestai privers vyriausybę nusileisti. Į protestus ir streikus, dėl kurių visoje šalyje sutriko viešojo transporto paslaugų teikimas ir buvo uždarytos mokyklos, susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

Profsąjungos išvakarėse prognozavo, kad daugiau nei 200 šalies miestų susirinks daugiau nei milijonas demonstrantų.

Tuo metu Prancūzijos žiniasklaida rašė, jog policija laukia 550–750 tūkst. protestuotojų, įskaitant 50–80 tūkst. Paryžiuje.

Paskutinis E. Macrono bandymas reformuoti pensijų sistemą 2019-aisiais buvo nutrauktas po metų, kai Europai smogė COVID-19. Tuomet jis paskatino ilgiausią per tris dešimtmečius Paryžiaus transporto tinklo streiką.

Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šeštadienį protestavo beveik 215 tūkst. žmonių.

Protestai vyko daugiausiai taikiai, bet 11 žmonių buvo suimta.

Prancūzijos pietuose, Provanso Ekse, demonstracijos dalyviai skandavo „laisvė“, o Lione vienas protestuotojas prieš kamerą rodė plakatą su užrašu „išgelbėkime savo vaikus nuo „Pfizer“.

Valdžia prognozavo, kad visoje šalyje į demonstracijas susirinks apie 250 tūkst. žmonių – dvigubai daugiau nei liepos viduryje.

Praėjusį savaitgalį 273 tūkst. Prancūzijos gyventojų išėjo į gatves išreikšti nepasitenkinimo privalomais skiepais medicinos darbuotojams ir griežtesniais reikalavimais norint patekti į įvairias institucijas.

Prancūzijoje žmonės privalo turėti imuniteto pasą eidami į restoranus ar kino teatrus, keliaudami tarpmiestiniais traukiniais, o kai kuriais atvejais ir norėdami patekti į prekybos centrus.

Imuniteto pasas įrodo, kad žmogus paskiepytas arba pasveiko nuo COVID-19, arba turi neigiamą testą. Nuo spalio vidurio koronaviruso tyrimai taps mokami, todėl valdžią kritikuojantys žmonės skundžiasi, kad tokiu būdu jie yra verčiami skiepytis.

Politologas Jeanas Yvesas Camus naujienų agentūrai dpa sakė, kad demonstracijos pritraukia įvairių pažiūrų gyventojus. Tarp jų yra kraštutinės dešinės rėmėjai, asmenys tikintys sąmokslo teorijomis ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovai, kurie seniau susibūrė protestuoti prieš augančias degalų kainas.

Paryžiuje keli tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijoje, organizuotoje antivyriausybinio „geltonųjų liemenių“ judėjimo. Per eitynes, prasidėjusias nuo Bastilijos aikštės, minia skandavo, kreipdamasi į prezidentą Emannuelį Macroną (Emannuelį Makroną): „Macronai, čia niekas nenori tavo leidimų“. Dar vieną akciją surengė partija „Patriotai“.

Protestų prieš valdžios pasirinktą kovos su koronavirusu taktiką kilo ir kituose Prancūzijos miestuose – Lione, Diunkerke, Perpinjane, Nicoje.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, panašiose akcijose Prancūzijoje dalyvavo apie 114 tūkst. žmonių, iš jų 18 tūkst. buvo susirinkę Paryžiuje.

Pasak šalies žiniasklaidos, šią savaitę vyriausybė pateikė parlamentui įstatymo projektą, skirtą paspartinti vakcinacijos nuo koronaviruso tempus. Projekte, be kita ko, numatyti planai nuo rugpjūčio pradžios įvesti „sanitarinį leidimą“, taip pat privalomą medicinos darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19.

Planuojama, kad „sanitarinį leidimą“ bus privaloma pateikti norint patekti į laisvalaikio bei kultūros centrus, didelius renginius, kavines ir restoranus, prekybos centrus, traukinius, lėktuvus ir tarpmiestinius autobusus. Miestų viešasis transportas liks atviras visiems piliečiams.

Leidimą galės gauti visiškai paskiepyti ar neigiamo COVID-19 testo sulaukę asmenys.

Siūlomos priemonės sukėlė aštrias diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų. Prancūzijos opozicija pareiškė, kad „sanitarinių leidimų“ naudojimas ribotų piliečių teises ir galėtų suskaldyti visuomenę.

Tiesa, nepaisant streiko, nebuvo matyti gruodį ir sausį buvusio transporto chaoso Paryžiuje, kurį sukėlė nepatenkintų darbuotojų streikai dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotos pensijų reformos.

Įstatymų projektai, kuriais naikinamos dabar galiojančios Prancūzijos pensijų sistemos ir keičiamos viena nacionaline pensijų sistema, jau pateikti Nacionalinei Asamblėjai.

Radikalūs kairieji Nacionalinėje Asamblėjoje pateikė net 19 000 įstatymų projektų pataisų, kuriomis siekia sutrukdyti įgyvendinti reformą.

E. Macronas teigia, kad naujoji sistema bus teisingesnė, nes įvairių sričių darbuotojų pensijos bus vienodinamos, o bendra sistema esą labiau tinka fragmentuotoms šių dienų karjeroms.

Savo ruožtu profsąjungos tvirtina, kad reforma privers gyventojus dirbti ilgiau, o viešojo transporto ir sveikatos apsaugos darbuotojų atveju – kur kas ilgiau. Taip pat baiminamasi dėl teisės į pensiją tų žmonių, kurie ilgą laiką nedirbo ar skurdo.

Vyriausybė su dideliu susidomėjimu sutiko didžiausios profsąjungų konfederacijos CFDT pasiūlymą, sakė atstovė prieš nauja derybas, kurios turėtų prasidėti antradienį.

CFDT pasiūlė surengti konferenciją dėl pensijų sistemos finansavimo. Ji nenori paremti planuojamo pensinio amžiaus padidinimo nuo 62 iki 64 metų, tačiau yra atvira kitiems variantams. Kitos profsąjungos – pirmiausiai antroji pagal dydį CGT – tuo tarpu reikalauja visiškai atšaukti reformą.

„Dar niekad kompromisas nebuvo taip arti“, – stočiai „France Inter“ sakė Prancūzijos ekonomikos ministras Brunas Le Maire‘as. Antradienį premjeras Edouard‘as Philippe‘as ir pakvietė profsąjungas ir darbdavius naujų pokalbių.

Ketvirtadienį ir šeštadienį planuojamos naujos demonstracijos prieš pensijų reformą. Vyriausybė ją ketina priimti sausio 22 dieną.

Streikai geležinkelio ir Paryžiaus artimojo susisiekimo sistemoje tęsiasi jau 33 dienas iš eilės. Tačiau keliaujantiesiems padėtis šiek tiek pagerėjo: dabar kursuoja daugiau traukinių. Paryžiuje pirmą kartą nuo protestų pradžios gruodžio 5-ąją vėl veikia dauguma metro linijų. Tiesa, metro traukiniai važiuoja gerokai rečiau.

Prancūzijos geležinkelyje tai yra ilgiausias streikas nuo geležinkelio bendrovės įsteigimo 1938 metais. Jis valstybinei bendrovei SNCF jau atnešė beveik 600 mln. eurų nuostolių. Paryžiaus artimojo susisiekimo įmonių RATP nuostoliai vertinami mažiausiai 100 mln. eurų.

Dauguma prancūzų ir toliau remia streikus, rodo „Ifop“ instituto apklausa, atlikta „Journal du Dimanche“ užsakymu. Anot jos, du trečdaliai respondentų yra prieš pensinio amžiaus didinimą.

Pensijų reforma yra vienas pagrindinių E. Macrono pažadų. Jis nori suvienodinti Prancūzijos pensijų sistemą, kurią sudaro 42 skirtingi modeliai ir sumažinti milijardinį pensijų fondų deficitą.

Paryžiuje ir jo priemiesčiuose rytinio piko metu susidarė apie 630 km ilgio spūstys – dvigubai ilgesnės nei įprastai, nes dauguma metro linijų vėl buvo uždarytos, važiavo tik pavieniai traukiniai.

Visoje Prancūzijoje važiavo tik kas trečias greitaeigis TGV traukinys ir kas ketvirtas regioninis traukinys. Vis dėlto, kituose šalies miestuose chaoso kiek mažiau nei sostinėje Paryžiuje.

„Iki šiol aš dirbau iš namų arba važiuodavau automobiliu, – naujienų agentūrai AFP sakė Francois prisistatęs vyras, tikindamas, kad iš namų išvažiavo prieš 5 val. ryto. – Automobilis nebėra išeitis ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl to, kaip tai vargina.“

Antradienį profsąjungos ketina surengti masines demonstracijas ir reikalauti, kad šalies vyriausybė atšauktų planuojamą pensijų reformą, kuri priverstų milijonus žmonių dirbti ilgiau.

Planuojama, kad dėl bendros pensijų sistemos, pakeisiančios 42 skirtingas tvarkas, protestuos mokytojai, ligoninių darbuotojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, taip pat ir teisininkai.

Vyriausybė sakė esanti pasiruošusi derėtis, ypač dėl 64-erių metų amžiaus, kai gyventojai įgytų teisę gauti visą pensiją, tačiau tuo pačiu gynė prezidento Emmanuelio Macrono reformų planus.

„Streikuoti yra teisėta, tačiau reikia gerbti tokius įvykius kaip metų pabaigos iškilmės“, – televizijai „France 2“ sakė aplinkos ministrė Elisabeth Borne. Pasak jos, profsąjungų lyderiai būtų neatsakingi, jei „sugriautų atostogas“.

Geležinkelių operatorė SNCF jau įspėjo, kad, streikus nesibaigus per kelias dienas, geležinkelių paslaugos negalės būti visiškai atstatytos iki Kalėdų.

„Bandysime padaryti stebuklą“ šeštadienį prasidedančioms Kalėdų atostogoms, laikraščiui „Le Parisien“ sakė SNCF vadovė Rachel Picard.

„Jei Vyriausybė atšauks projektą ir mes pradėsime rimtas diskusijas dėl to, kaip pagerinti sistemą, viskas bus gerai“, – sekmadienį sakė kategoriškai nusiteikusios CGT profsąjungos pirmininkas Philippe Martinezas.

„Antraip streikuotojai nuspręs, ką daryti ketvirtadienį ar penktadienį“, – perspėjo jis.

Streikai labiausiai paveikė sostinę. Paryžiuje streikuoja maždaug 35 proc. mokytojų, visoje šalyje – maždaug 12,5 proc., paskelbė švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer (Žanas Mišelis Blankė).

Viešasis transportas mieste taip pat beveik sustojo. Įprastu režimu veikė tik dvi iš 16 metropoliteno linijų, devynios linijos buvo visiškai uždarytos, nereguliariai kursavo priemiestiniai traukiniai.

Visuotinis streikas, dėl kurio buvo sustojęs tarpmiestinių traukinių eismas ir atšaukta dešimtys lėktuvų skrydžių, yra didžiausias profsąjungų galių demonstravimas nuo 2017 metų, kai prezidentu tapęs E. Macronas pažadėjo sumažinti valstybės išlaidas ir padaryti šalies ekonomiką konkurencingesne.

Paryžiaus priemiestinių geležinkelių tarnybos vadovas  Alainas Krakovitchius (Alenas Krakovičius) antradienį perspėjo, kad chaosas veikiausiai truks „iki savaitės pabaigos“, tačiau kai kurie profsąjungų lyderiai ketina nesitraukti iki Kalėdų.

„Pensijos yra visą tą nepasitenkinimą jungiantis elementas“, – sakė profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinezas).

Profesinės sąjungos tikisi, kad šimtai tūkstančių žmonių antradienį vėl išeis į gatves protestuoti prieš E. Macrono ketinimus pakeisti šiuo metu Prancūzijoje taikomus 42 pensijų planus vienintele taškais pagrįsta sistema. Be to, ją įvedus prancūzams tektų dirbti ilgiau.

Gruodžio 5-ąją, pirmą streiko dieną, į miestų ir miestelių gatves išėjo daugiau nei 800 tūkst. žmonių.

Buvusį investicijų bankininką E. Macroną prancūzai taip pat kaltina bandymu pertvarkyti brangiai atsieinančią, bet labai vertinamą valstybės paslaugų sistemą.

Vyriausybė tvirtina, kad naujasis pensijų planas, panaikinsiantis dabartines privilegijas daugybės profesijų atstovams – nuo traukinių mašinistų iki baleto šokėjų, bus teisingesnis ir tvaresnis.

Trečiadienį premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) išsamiau pristatys naująjį pensijų planą, sakydamas ilgai lauktą kalbą. Kaip manoma, jis praneš apie kelias nuolaidas, kad planas atrodytų patrauklesnis.

Tačiau profsąjungos kol kas nelinkusios eiti į kompromisą ir žada tęsti streiką, kol naujo pensijų plano bus atsisakyta.