Nemalonios kalėdinės "dovanos"
Konkurencijos taryba prieš pat Kalėdas baigė narplioti daugiau nei metus trukusį tyrimą dėl statybų bendrovių "Irdaiva" ir "Panevėžio statybos trestas" (PST) galimų kartelinių susitarimų, mat šios dvi įmonės vienos perkančiosios organizacijos viešuosiuose konkursuose dalyvavo susivienijusios į konsorciumą, ką, beje, darė ir kiti šių konkursų dalyviai.
Konkurencijos taryba konstatavo, jog šios įmonės kaltos tuo, kad "pateikė bendrą pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose, nors turėjo realią galimybę dalyvauti juose savarankiškai, ir taip sumažino pasiūlymus pateikusių dalyvių skaičių".
Todėl už šį esą konkurenciją ribojantį susitarimą PST skyrė 8,5 mln. eurų, o "Irdaivai" – 3,7 mln. eurų baudas, o tai yra 10 procentų 2016 m. bendrųjų įmonių metinių pajamų.
"Bendrovės "Irdaiva" ir PST susitarė bendrai dalyvauti ir nekonkuruoti 24 Vilniaus vystymo kompanijos organizuotuose mokyklų ir darželių atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose. Įvertinusi ilgametę bendrovių patirtį statybos srityje, įgyvendintų projektų apimtis, pobūdį, mastą ir rinkos ypatumus, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad 2013–2015 m. vykusiuose pirkimuose abi statybų įmonės realiai galėjo dalyvauti atskirai ir varžytis tarpusavyje", – Konkurencijos tarybos interneto svetainėje cituojamas jos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Š. Keserauskas/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Perlenktos lazdos principas
Konkurencijos tarybos sprendimas šokiravo nubaustąsias įmones, kurios įsitikinusios, kad kaltinimas neatitinka realybės, be to, yra ne tik nepagrįstas, bet ir kelia grėsmę visam statybų sektoriui.
Anot PST generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus, per visą jo darbo praktiką Viešųjų pirkimų tarnyba dėl kelių ūkio subjektų pajėgumų suvienijimo niekada neturėjo jokių pretenzijų.
"Bet štai atėjo Konkurencijos taryba ir mums išrašė baudos kvitą", – liūdnai pajuokavo D.Gesevičius.
"Konkurencijos tarybos nutarimas mums buvo visiškai netikėtas. Nesuprantama, kodėl vietoj to, kad būtų skatinama konkurencija, dabar ją bandoma riboti, eliminuojant įmones, neturinčias tam tikrų specifinių pajėgumų ar žinių, kurių reikėjo šiems pirkimams. Juk mes realiai įvertinę savo galimybes atlikti perkamus darbus matydavome, kad paraišką galėsime pateikti tik tokiu atveju, jeigu bendradarbiausime su pajėgiu partneriu įstatymuose numatytomis sąlygomis", – tikino bendrovės "Irdaiva" generalinis direktorius Vitas Lopinys.
Ydingos konkurso sąlygos
PST atstovaujantis advokatas Marius Juonys pabrėžė, kad Vilniaus vystymo kompanijos organizuotiems viešiesiems pirkimams buvo būdinga specifinė procedūra, vadinamasis kvalifikacinės atrankos etapas, kai teisė dalyvauti pirkime būdavo suteikiama tik trims tiekėjams, kurie įveikdavo tą kvalifikacinę atranką.
"O realiai viską lemdavo įvykdytų panašaus pobūdžio sutarčių skaičius. Ir tokios sąlygos skatino tiekėjus kooperuotis. Tad į konkurso pasiūlymų pateikimo etapą patekdavo tik jungtinės veiklos pagrindu bendradarbiaujančios įmonės. Nes veikdamas vienas, nebūtum konkurencingas. Šiuo atveju, manome, kad įmonės elgėsi racionaliai. Mūsų manymu, tas kooperavimasis suteikia galimybę dalyvauti konkurse, pereiti atrankos etapą ir konkuruoti dėl sutarties sudarymo, ir jis tik dar labiau padidina konkurenciją, o ne ją eliminuoja", – įsitikinęs advokatas M.Juonys.
Anot advokato, praėjus savaitei po Konkurencijos tarybos nutarimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Vilniaus vystymo kompanijos praktika taikyti sutarčių skaičių, kaip kvalifikacinės atrankos kriterijų, yra ydinga.
"Koks skirtumas, ar esi įgyvendinęs 50 ar 45 tokias sutartis? Bet tiekėjai, norėdami konkuruoti, priversti kooperuotis ir tai yra vienintelis būdas pagerinti kvalifikacinės atrankos kriterijų, padidinant sutarčių skaičių, o tai padaryti galima tik pritraukiant kitą partnerį. Čia yra geras pavyzdys, kai problemą sukuria neadekvačios pirkimo sąlygos, o kaltė suverčiama ūkio subjektams, nors jie elgėsi taip, kaip perkančioji organizacija reikalavo", – pabrėžė M.Juonys.
Pasitelkė nepriklausomus ekspertus
Konkurencijos tarybos skaudžiai nubausta bendrovė "Irdaiva" pasitelkė nepriklausomus ekspertus savo tiesai įrodyti.
Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras, prof. Sigitas Mitkus ėmėsi tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti, ar bendrovė "Irdaiva" laimėjimo atveju pagal savo turimus darbuotojų išteklius be kitų bendrovių pagalbos galėjo įvykdyti sutartis.
"Tuo tyrimu vienareikšmiškai nustatyta, kad "Irdaiva" be kitų bendrovių pagalbos negalėjo to atlikti. Situacija buvo tokia, kad jie pateikdavo bendras paraiškas viešajam konkursui kartu su PST. Ir čia nėra nieko blogo, juolab tai neprasilenkia su įstatymais. Įstatymas leidžia pateikti bendrą pasiūlymą, susijungus bendrai jungtinei veiklai. Konkurencijos taryba kažkodėl išmąstė, kad nors įstatymas tai ir leidžia, įmonės neva turėjo tikslą apriboti konkurenciją", – dienraščiui teigė S.Mitkus.
Konkurencijos tarybos manymu, didesnė konkurencija būtų buvusi, jei bendrovės konkursuose būtų dalyvavusios atskirai.
"Nepaisant to, ar tos įmonės būtų viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios kartu ar atskirai, galutiniame etape konkurso sąlygos buvo tokios, kad buvo svarstomi tik trys kainos pasiūlymai. Jų susijungimo motyvas ir buvo, kad jie apskritai pakliūtų į konkursą", – pabrėžė S.Mitkus.
S.Mitkaus teigimu, visoje ES viešųjų pirkimų teisė yra labai panaši ir tai pirmas atvejis Lietuvoje ir veikiausiai Europoje, kai įmonės nubaustos esą dėl konkurencijos ribojimo ir joms skirtos tokio dydžio baudos.
"Deja, mums taip pat nesuprantama ir Konkurencijos tarybos pozicija atmesti visus nepriklausomų ekspertų argumentus, nors jie aiškiai pasakė, kad tik bendradarbiaudama "Irdaiva" galėjo dalyvauti pirkimuose. Jaučiamės baudžiami už tai, kad teikėme paslaugas skaidriai, viešai deklaravę bendradarbiavimą, o ne jį slėpdami", – piktinosi bendrovės "Irdaiva" vadovas V.Lopinys.
Laikosi savo pozicijos
Tačiau Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Daumantas Grikinis įsitikinęs, kad bendrovės "Irdaiva" ir PST "turėjo realią galimybę dalyvauti konkursuose savarankiškai ir viena su kita konkuruoti", tačiau pripažino, kad jungtinė veikla yra teisėtas veiklos modelis.
"Visgi, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ūkio subjektai, kurie yra pajėgūs dalyvauti viešuosiuose pirkimuose atskirai, neturėtų jungtinės veiklos sutartimis naudotis kaip priemone riboti konkurenciją, nes taip užkertamas kelias perkančiajai organizacijai rinktis iš daugiau viešojo pirkimo dalyvių ir taip gauti geriausią kainos pasiūlymą. Konkurencijos taryba vertino visus bendrovių argumentus, tačiau, Konkurencijos tarybos vertinimu, bendrovės neįrodė, jog jų bendradarbiavimas ir jungtinės veiklos sutarčių sudarymas buvo objektyviai būtinas. Priešingai, nustatyta, jog tokiu būdu buvo siekiama riboti konkurenciją", – laikėsi pozicijos D.Grikinis.
Advokatų kontoros "Sorainen" advokatas partneris Daivis Švirinas įsitikinęs, jog šiuo atveju dėl "Irdaiva" ir PST bendradarbiavimo nei Vilniaus vystymo kompanija, nei kiti tiekėjai, nei tuo labiau vartotojai nepatyrė ir, objektyviai vertinant, negalėjo patirti žalos.
D. Švirinis/ Asmeninio archyvo nuotr.
"Visų analizuotų konkursų atveju į antrą pirkimo etapą Vilniaus vystymo kompanija pakviesdavo tris tiekėjus, kurie turėdavo geriausią kvalifikaciją. Visi trys į antrą etapą patekę tiekėjai pateikdavo kainos pasiūlymą, o laimėdavo tas, kuris pasiūlydavo geriausią kainą. Ar "Irdaiva" ir PST būtų bendradarbiavusios, ar ne, ši situacija nebūtų pasikeitusi", – tvirtino D.Švirinas.
Atvers Pandoros skrynią?
Statybų bendrovėms dėl susijungimo Konkurencijos tarybos skirtos kosminės baudos šokiravo ir kitų asocijuotų verslo struktūrų atstovus. Santechnikų asociacijos vadovas Juozas Marciulaitis vienareikšmiškai neigiamai vertino šį Konkurencijos tarybos veiksmą.
"Įstatymai įmonių susijungimus, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose, leidžia, bet Konkurencijos taryba tai interpretuoja kaip draudžiamą veiksmą. Jei šis precendentas vis dėlto įvyks, Konkurencijos taryba atvers Pandoros skrynią. Tada jau bus galima susidoroti su kuo tik nori. Tik klausimas, kaip visa tai gražiau įforminti. Čia ne tų dviejų statybos bendrovių, bet visos Lietuvos verslo klausimas. Juk trečdalis šalies bendrovių bendradarbiauja tokiu principu. Ar įsivaizduojate, kokiam skaičiui bendrovių galima tą "nusikaltimą" pritaikyti?" – piktinosi J.Marciulaitis.
Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės "Hidrostatyba" vadovas Jonas Dumašius. Esą, jei verslui norime padaryti žalą, tada šis sprendimas tinkamas.
"Manau, tai – politinis sprendimas, nes dirbti pagal jungtinę veiklą nedraudžiama. Tokiu atveju reikia pasakyti, kad negalima sudaryti jungtinės veiklos sutarčių ir kartu dirbti, tuomet viskas būtų aišku. Nesvarbu, kad galima dalyvauti atskirai, tačiau ar visada įvertinami tie dalykai, kad tuo pačiu metu turima ir kitų objektų, su kuriais dirbama. Kai dalyvauji konkurse, nežinai, ar pasiseks, tad dalyvauji kuo daugiau konkursų. Manau, kad Konkurencijos tarybos sprendimas – didžiausia neteisybė. Bendrovės parodė, kad susijungusios nori laiku ir kokybiškai padaryti darbą, tad kodėl reikia jas bausti?" – klausė įmonės "Hidrostatyba" vadovas.
J.Dumašius pabrėžė, kad tokiu atveju galima nubausti visus, nes yra daug įmonių, kurios konkursuose dalyvauja sudariusios jungtinės veiklos sutartis. Be to, yra daug aplinkybių, kodėl įmonės susijungia, pavyzdžiui, kokybė, laiko stoka, konkurso sąlygos, kiti užsakymai.
Tiki teisingumu ir sveiku protu
Advokato D.Švirino teigimu, šis Konkurencijos tarybos nutarimas ir skirtos milžiniškos baudos sukūrė nežinomybę daugeliui įmonių. Ir pripažino, kad nutarimas aktualus ne tik statybų sektoriui, bet ir visiems kitiems verslo sektoriams, kuriuose įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.
"Esant tokiai Konkurencijos tarybos pozicijai, kol kas verslas neturi aiškių gairių, realių ir nedviprasmiškų atsakymų, kokiais gi atvejais įmonės turi teisę sujungti savo pajėgumus su jungtinės veiklos partneriu", – pastebėjo D.Švirinas.
"Esu tikras, kad sveikas protas nugalės ir Konkurencijos tarybos skirtos baudos bus anuliuotos. Lietuvoje teisingumą vykdo teismas. Konkurencijos taryba išsakė savo nuomonę. Mes žinome, kaip tuo klausimu pasisakė ES Teisingumo Teismas, žinome Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, todėl tikimės, kad viskas bus gerai. Čia – beprecedentis atvejis, nes mūsų valstybėje nei tokių kaltinimų verslo įmonėms, nei tokių baudų dar nėra buvę", – teigė PST generalinis direktorius D.Gesevičius.
Konkurencijos tarybos nutarimas yra apskųstas pirmosios instancijos teismui. Jeigu šio teismo sprendimas bus nepalankus, įmonės dar turės galimybę teikti apeliaciją.
Taip pat, atsižvelgiant į formuojamos praktikos naujumą Lietuvoje ir į tai, kad ši praktika liečia ne tik dvi įmones, bet ir daugelį kitų verslų subjektų, svarstoma galimybė ir dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Faktai
Jungtinis įmonių bendradarbiavimas yra gana dažnas reiškinys ne tik tarp statybų darbus atliekančių įmonių, bet ir įmonių, kurios atlieka kitus darbus – greitkelių, kelių tiesimo, pamatų bei dangos klojimo, elektros laidų tiesimo bei įrengimo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) skelbiamais duomenimis, 2014–2016 m. 34 proc. tiekėjų, su kuriais viešuosiuose pirkimuose buvo pasirašytos sutartys, buvo ūkio subjektų grupės. Tad daugiau nei trečdalis įmonių statybų bei kelių darbų sektorių viešuosiuose pirkimuose laimėdavo tuomet, kai sujungdavo savo pajėgumus su kitomis įmonėmis. Remiantis VPT statistika, įmonių grupių sudarytų sutarčių vertės dalis 2014–2016 m. laikotarpiu išaugo 11 proc., o vertė – 2,5 karto. Metinė statybų rinka siekia apie 1,5 mlrd. eurų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praeitų metų pabaigoje pasisakė, kad "Vilniaus vystymo kompanijos" (VVK) pirkime taikyta kvalifikacinės atrankos procedūra vertė dalyvius kooperuotis. Byloje analizuotos VVK pirkimo sąlygos, kiek tai susiję su patekimu į antrą pirkimo etapą, buvo identiškos Konkurencijos tarybos analizuotų pirkimų sąlygoms. Pasak LAT, tokiu atveju, kaip teismo nagrinėjamoje byloje, kuomet yra iškeliami labai žemi kvalifikacinės atrankos kriterijai be jokių maksimalių verčių, tiekėjų atrinkimas gali lemti dirbtinį jų jungimąsi. Ši teismo nutartis buvo priimta praėjus kelioms dienoms po KT nuosprendžio statybininkams.
