„Šis sprendimas sukėlė labai įvairių ir dažniausiai neigiamų reakcijų, tačiau pabrėžiu, kad nepadarė jokios įtakos mano apsisprendimui. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato teisę tais atvejais, kai matyti, kad kyla rimtų abejonių dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtoje byloje priimto sprendimo ir jame taikytos materialiosios teisės aiškinimo, taikymo, abejonių dėl tinkamo taikymo ir aiškinimo, kai kyla abejonių, ar teisingai išspręsta byla“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė G. Kryževičius. 

„Manau, kad ta argumentacija, kuri dėstoma nutartyje, nepakankamai svari, dėl to aš pasirinkau kelią teikti teikimą“ , – pridūrė jis.

Įstatymas nurodo, kad viešaisiais asmenimis pripažįstami tokie asmenys, kurių nuolatinė veikla turi reikmės viešiesiems reikalams.

„Aiškinant šią nuostatą turi būti derinama keletas svarbių teisinių vertybių, kildinamų iš Konstitucijos visų pirma“, – pažymėjo teismo pirmininkas. Pasak jo, Konstitucija suteikia apsaugą visam privačiam gyvenimui, kita vertus, užtikrinama teisė rinkti ir skleisti informaciją.

Pasak teisininko, proporcingumo principo aspektu jam svarbu ir Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.  

„Teismas neparodė visų savo teisinių argumentų svaria forma, neišdėstė jų, dėl to kilo toks susirūpinimas žurnalistų ir teisinėje bendruomenėje“, – mano G. Kryževičius.

LVAT vadovas sako, kad jo neįtikino argumentai, aptariant iš Konstitucijos, Visuomenės informavimo įstatymo kildinamas vertybes.

G. Kryževičius svarstė, kas yra reikšmingiau – ar šiuo atveju informacijos skleidimas apie asmenį, kuris yra viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės akcininkas, o įmonė „vienaip ar kitaip gauna valstybės, visų mūsų, biudžeto lėšas“, ar vis tik tokių asmenų duomenų apsauga, užkertant bet kokius kelius kalbėti apie juos viešai.

Antras teikimas šiemet dėl proceso atnaujinimo teisme

Šiemet tai jau antras teikimas, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas inicijuoja proceso atnaujinimą tam tikroje byloje. Prieš maždaug pusantro mėnesio teismo vadovui teko inicijuoti proceso atnaujinimą Referendumo įstatymo byloje.

„Tai nėra dažnas atvejis, išskirtiniais atvejais ši priemonė veikia tinkamai. Tačiau pirmininko teikimas kitų teisėjų neįpareigoja“, – sakė teismo vadovas.

Jis teigė, kad jo vadovaujamas teismas dirba „neišpasakytais krūviais ir tempu“, todėl galimos, pasitaiko klaidos.

„Negaliu pasakyti, kur pateiktas mano teikimas „Atvira Klaipėda“ byloje, ar tai bus klaida pripažinta, kaip nuspręs kolegija. Kas nedirba, tas neklysta“, – teigė G. Kryževičius.

Jis sako, kad ši byla yra sėkmės, o ne nesėkmės istorija, nes yra galimybė atnaujinti procesą ir su daugiau teisėjų peržiūrėti bylą, taip užkertant kelią galimoms klaidoms.

Penktus metus teismo pirmininko pareigas einantis G. Kryževičius sako per šį laikotarpį pasirašęs trečią teikimą dėl proceso atnaujinimo.

Jis sako, kad „Atviros Klaipėdos“ byla teisme neužsigulės – teikimai dėl proceso atnaujinimo nagrinėjami ne eilės tvarka, „tai dviejų-trijų savaičių reikalas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Publikacijoje portalas nurodė, jog viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.

Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus jo asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.

Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.

„Aš turiu vienintelę procesinę galimybę, svertą – teikimu kreiptis, prašant atnaujinti procesą šioje byloje. Aš dėliojuosi argumentus už ir prieš, kurių pagrindu apie pietus padarysiu galutinį sprendimą“, – BNS pirmadienį teigė G. Kryževičius.

Jis teigė, kad greičiausiai kreipsis į LVAT teisėjų kolegiją, su prašymu atnaujinti procesą.

„Tai, kad aš svarstau, tai nebūtinai reiškia, kad pasirašysiu. (...) Dabartinėje mano minčių sekoje, matyt, kad bus toks sprendimas“, – dėstė teismo pirmininkas.

Jis pridūrė, kad tikimybė, jog tokio teikimo nebus, išlieka „labai maža“.

Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas delfi.lt.

G. Kryževičiaus teigimu, įprastai bylos peržiūrėjimas gali būti inicijuojamas, kai yra „pagrindas abejoti, ar yra tinkamai išaiškintos materialinės teisės normos, kai akivaizdžiai išsiskiria praktika teisės aiškinimo“.

„Yra ir kitų atvejų. (...) Šiuo atveju pagrindinis pagrindas – neteisingai išaiškintos materialinės teisės normos. Manyčiau, kad taip pat nepaisyta mūsų teisme formuojamos praktikos panašios kategorijos bylose“, – dėstė  jis.

LVAT pirmininkas sako, kad teisėjų kolegija, pateikus kreipimąsi dėl bylos atnaujinimo, sprendimą turėtų priimti per keturias–penkias savaites.

Pasak G. Kryževičiaus, jam labiausiai abejonių kelia „argumentacija, kuri išdėstyta nutartyje“.

„Nuo pirmo perskaitymo man kilo abejonių dėl tokios argumentacijos. Pirmiausia, atskirtas juridinio asmens vaidmuo nuo akcininko ir savininko. Šita vieta yra, na, švelniai šiam momentui galiu pasakyti – nekorektiška. Visi teisininkai suvokia, kad juridinis asmuo yra tam tikra teisinė fikcija, per tam tikrą veiklos formą asmenys, kurie yra akcininkai įgyvendina savo verslo idėjas“, – aiškino LVAT pirmininkas.

„Tas juridinis asmuo yra veiklos forma, įteisinanti žmogaus veikimus, idėjas. (...) O čia buvo pasakyta, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ne akcininkas, o juridinis asmuo, tai, suprask, dirbtinai jie yra atskiriami“, – pridūrė jis.

G. Kryževičius sako, kad taip pat yra „svarstytini klausimai dėl duomenų apsaugos taikymo, konstitucinės doktrinos teisės į informaciją požiūriu“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Publikacijoje portalas nurodė, jog viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.

Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus jo asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.

Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.

Spalio 26 d. buvo publikuotos nuotraukos, kuriose matyti iš smėlio kyšantys plastiko maišai. Tuomet situaciją aiškinosi ne tik pajūrį prižiūrintys gelbėtojai, bet ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Apėjau visą ruožą, niekur nematyti maišų. Tikėtina, kad jų galėjo atsirasti po audros.

Praėjusį savaitgalį tas pats pilietiškas gyventojas vėl nufotografavo maišų krūvas ties Karkle ir Giruliais.

"Tai, kad audros vis išplauna į paviršių šiuos maišus, tik rodo, kad jie čia galėjo būti metų metus. Vadinasi, aikšteles išsinuomojusiems verslininkams šiuos ruožus vertėtų prižiūrėti atidžiau", – pastebėjo miestietis.

Gyventojo nuotraukas gavęs Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pats nuvažiavo į paplūdimį patikrinti situacijos.

"Panašu, žmogus plastiko maišus užfiksavo prieš kelias dienas, nes mes matome, kad jie jau surinkti. Apėjau visą ruožą, niekur nematyti maišų. Tikėtina, kad jų galėjo atsirasti po audros. Tačiau tinklinio aikštelių savininkai jau perspėti, kad retkarčiais privalo patikrinti situaciją ir surinkti šiukšles. Tikėtina, kad taip ir įvyko. Neabejoju, viešumas padėjo", – patikino L. Lapinskas.

Joje matyti, kad kelis kartus klausiamas D.Trumpas neatskleidžia, ar Baltijos šalys sulauktų karinės pagalbos iš JAV Rusijos agresijos atveju.

„The New York Times“ paklaustas, ar Baltijos šalys gali tikėtis JAV karinės pagalbos Rusijos agresijos atveju, D. Trumpas sakė: „Ar jos įgyvendino savo įsipareigojimus mums? Jeigu jos įgyvendins savo įsipareigojimus mums, tuomet atsakymas yra taip“.

Pasiteiravus, o jeigu jos įsipareigojimų neįgyvendins, respublikonų kandidatas teigė: „Na, aš nesakau „jeigu neįgyvendins“. Sakau, kad dabar yra daug šalių, kurios nevykdo savo įsipareigojimų mūsų atžvilgiu“.

Politologas Linas Kojala teigia, kad D.Trumpo kampanijos žingsniai siekiant paneigti kandidato žodžius rodo, kad jis bando išeiti iš susidariusios kontraversiškos situacijos ir rodo save kaip labiau „prezidentišką“ asmenį.

„Tai yra bandymas sušvelninti poziciją ir bandymas parodyti, kad D.Trumpas nėra vien kontraversiškas, bet bus ir „prezidentiškas“ politikas. Tą įrodo ir jo kalba Respublikonų konvente, kuri tikriausiai buvo pirma kalba, kur jis taip subalansuotai atliepė į šalies problemas“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.

Jo teigimu, visgi D.Trumpas ir toliau palieka abejonę dėl Baltijos šalių gynybos „spausdamas NATO dėl finansinių įsipareigojimų vykdymų, bet kartu iki galo neatsakydamas ir nepakartodamas Jungtinių Valstijų įsipareigojimų“.

Ketvirtadienį reaguodama į D. Trumpo pasisakymus dėl Baltijos šalių gynybos Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog pasitiki Jungtinėmis Valstijos nepaisant to, kas bus jos prezidentas. Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pabrėžė, kad Estija laikosi finansinių įsipareigojimų NATO.

Dalis „The New York Times“ žurnalistų interviu su D. Trumpu 

- Neseniai buvau Baltijos šalyse. Jos labai susirūpinusios dėl Rusijos aktyvumo, jos stebi povandeninius laivus prie savo krantų, jos stebi karinius orlaivius, kurių nematė nuo Šaltojo karo laikų, jos stebi bombonešių treniruotes. Jeigu Rusija peržengtų Estijos, Latvijos ar Lietuvos sienas, vietas, apie kurias amerikiečiai negalvoja taip dažnai, ar jūs suteiktumėte joms skubią karinę pagalbą?

- Aš jums nesakysiu, ką aš darysiu, nes nenoriu, jog (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas žinotų, ką aš daryčiau. Turiu rimtas galimybes tapti prezidentu ir aš nesu kaip (Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas) Obama, kuris kiekvieną kartą, kai išsiunčia karius į Iraką ar kitą vietą, rengia spaudos konferenciją, kad tai paskelbtų.

- Jos yra NATO narės, o mes esame įsipareigoję sutartimi.

- Mes turime daug NATO šalių, kurios neapmoka savo sąskaitų.

- Tai tiesa, bet mes esame įsipareigoję NATO sutartimi, pamirškime sąskaitas.

- Negalima pamiršti sąskaitų. Jos turi įsipareigojimus atsiskaityti. Daug NATO šalių neapmoka sąskaitų, nedaro to, ką turėtų. Tai svarbu. Negalima sakyti, kad tai reikia pamiršti.

- Tiesiog noriu paklausti, ar gali NATO narės, įskaitant naujas nares Baltijos šalyse, pasitikėti Jungtinėmis Valstijomis, kad jos suteiks joms karinę pagalbą, jeigu jas užpuls Rusija? Ir pasitikėti, kad mes įgyvendinsime savo įsipareigojimus?

- Ar jos įgyvendino savo įsipareigojimus mums? Jeigu jos įgyvendins savo įsipareigojimus mums, tuomet atsakymas yra taip“.

- O jeigu neįgyvendins?

- Na, aš nesakau „jeigu neįgyvendins“. Sakau, kad dabar yra daug šalių, kurios nevykdo savo įsipareigojimų mūsų atžvilgiu.