Tokiomis pačiomis sąlygomis PVM lengvatas galima taikyti ir vidaus sandoriams: prekių tiekimas / paslaugų teikimas šalies teritorijoje apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą, o prekių įsigijimas iš kitų valstybių narių – neapmokestinamas PVM, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Šios priemonės taikomos atgaline data nuo 2022 m. vasario 24 d. ir galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d.

„Lengvatos taikymas leis paramos gavėjams ar kitiems nelaimių padarinius šalinantiems asmenims už turimas lėšas įsigyti daugiau paramai skirtų prekių ir paslaugų“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Kaip pažymima VMI pranešime, PVM bus netaikomas prekėms, kurias importuos / įsigys paramos gavėjai, kaip jie apibrėžti Labdaros ir paramos įstatyme, t. y. valstybinės organizacijos, įskaitant valstybines, viešąsias ir kitas viešosios teisės reglamentuojamas įstaigas, kompetentingų institucijų patvirtintos labdaros ar filantropinės organizacijos. Tam tikrais išskirtiniais atvejais asmenys, nepatenkantys į paramos gavėjų apibrėžtį, taip pat galės būti laikomi nelaimių padarinius šalinančiais asmenimis, kurių sudaromiems sandoriams bus taikomos PVM lengvatos.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus teigė, kad bet kokios papildomos lengvatos reiškia didesnes išlaidas valstybės biudžetui, kuris ir taip yra deficitinis, todėl dėl naujų lengvatų kalbėtis neverta.

„Bet kokios lengvatos yra praradimai mūsų biudžetui, kuris ir taip yra deficitinis, o lengvatos reiškia, kad tektų skolintis. Jeigu valstybės skola yra maža, tai nebūtina ją užauginti. Dėl to aš esu prieš lengvatas ir į visas kitas kalbas nereikėtų leistis“, – BNS sakė A. Bartkus.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas opozicijos siūlymus vadina populizmu ir primena, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ruošiasi didinti bazines palūkanų normas – brangindamas skolinimąsi siekia stabdyti vartojimą ir dėl jo augančią infliaciją.

„Manau, kad tai itin negražaus populizmo pavyzdys. Reikia pažiūrėti, ką daro tokia autoritetinga įstaiga ECB, kuri pradėjo bazinių palūkanų didinimą. Iš esmės tai restrikcinė priemonė sumažinti vartojimo apimtis tam, kad pagaliau pradėtų kontroliuoti infliaciją. Tuo tarpu opozicijos pasiūlymai yra pataikavimas būsimiems rinkėjams įpilant žibalo į infliacinį procesą, kad žmonės jį jaustų mažiau ir nekeistų savo įpročių“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Mano pasiūlymas – luktelėkime šiek tiek, duokime šansą OPEC.

Anot jo, siūlomas paketas Lietuvos biudžetui gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų, kurių gali prireikti ateityje, jeigu situacija šalyje pablogėtų.

„Jeigu tokiems planams būtų pritarta, jiems prireiks šimtų milijonų eurų iš biudžeto, o tada galime prieiti tokį liepto galą, kad kai reikės paremti iš tikrųjų sunkiai gyvenančius žmones, iš biudžeto gyvenančius žmones, tai mes ne tik neturėsime iš ko, bet gali prireikti peržiūrėti įvairius mažinimus. Tie siūlymai yra prieš bet kokią logiką“, – kalbėjo ekonomistas.

M. Dubnikovo teigimu, vartojimas jau stabdomas šalyse, kuriose infliacija yra kur kas mažesnė nei Lietuvoje, kurioje gegužę suderinta metinė infliacija siekė 18,5 proc. ir buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje.

„Vokietijoje ar Prancūzijoje, kuriose infliacija siekia 6-8 procentus, jau yra priimamos vartojimą mažinančios priemonės, tuo tarpu Lietuvoje vis dar gyvename iliuzijomis, kad pinigai yra begaliniai. Ir jeigu iki šiol galėjome skolintis gana patraukliomis palūkanomis, tai dabar akivaizdu, jog pasaulis suka aukštesnių palūkanų keliu, o tokiomis sąlygomis biudžetą dar ne vienerius metus temps žemyn, nes įsipareigojimai kainuos daugiau“, – teigė M. Dubnikovas.

Vertindamas siūlymą mažinti akcizą degalams, A. Bartkus atkreipė dėmesį į birželio pradžioje paskelbtus Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) planus, pagal kuriuos liepą-rugpjūtį naftos gavyba bus padidinta 650 tūkst. barelių per dieną. Tokiu atveju, anot ekonomisto, degalų kaina sumažės dėl išaugusios pasiūlos.

„Mano pasiūlymas – luktelėkime šiek tiek, duokime šansą OPEC. Jeigu naftos gavyba tikrai bus padidinta, ateities sandoriai naftos rinkoje vyks žemesne kaina ir kuro kaina mažės“, – kalbėjo jis.

Antiinfliacinių priemonių paketą, kuriame numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), mažesni akcizai kurui ir didesnės pensijos, opozicija nutarė rengti po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį.

Dialogo grupė suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuris kilo po to, kai Seimas praėjusią savaitę svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.

Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui. Jų iniciatoriai nenurodo, kiek dėl šio antiinfliacinių priemonių paketo sumažėtų biudžeto pajamos.

Siekiant sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, opozicinių parlamentarų grupė siūlo laikinai nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) taikyti šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai (vietoje 9 proc. dabar), o 9 proc. – elektrai ir dujoms (vietoje 21 proc. dabar). Šie tarifai būtų taikomi nuo 2022 metų spalio iki 2023-ųjų balandžio 30-osios.

Tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seime registravo beveik 50 įvairioms opozicinėms frakcijoms priklausančių Seimo narių.

Lietuvos regionų frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo pradėti taikyti nulinį PVM tarifą maisto produktams – taip siekiama sumažinti maisto produktų kainas. Be to, jie siūlo buitiniams vartotojams nustatyti lengvatinį 5 proc. (vietoje 9 proc.) tarifą malkoms, kurios kūrenamos šildymuisi. 

Taip pat jie registravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) prilyginimo minimaliai mėnesio algai (MMA). Pataisos numato NPD dydžio nykimo formulę – šis dydis nebegaliotų nuo apytiksliai 30 tūkst. eurų metinių darbo pajamų.

Gyventojams, kuriems nustatytas įvairaus lygio nedarbingumas, NPD siektų 1,25-1,5 MMA.

NPD nuo birželio siekia 540 eurų – šis dydis taikomas mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija 12-kos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). MMA siekia 730 eurų.

Taip pat siūloma nepasirinksiantiems nepriklausomo tiekėjo gyventojams netaikyti 25 proc. priemokos už garantinį tiekimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė gegužės viduryje sakė, kad NPD prilyginti MMA šiuo metu nėra galimybės, tam reikėtų maždaug 300 mln. eurų.

Elektros energetikos įstatymo pataisa siūloma atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą. Gyventojams, kurie elektros suvartoja virš 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus, nepriklausomą tiekėją siūloma pasirinkti iki 2024 metų (dabar numatytas terminas birželio 18-oji), o kitiems – iki 2024 metų liepos 1-osios (vietoje 2023 metų sausio 1-osios).

Taip pat siūloma nepasirinksiantiems nepriklausomo tiekėjo gyventojams netaikyti 25 proc. priemokos už garantinį tiekimą.

Akcizų įstatymo pataisomis siūloma sumažinti akcizą degalams. Bešviniam benzinui taikomą 466 eurų už 1 tūkst. litrų akcizą siūloma sumažinti iki 359 eurų, gazoliams – iki 330 eurų (vietoje 372 eurų), o naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – iki 125 eurų (vietoje 304,10  euro už toną).

Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad senatvės pensijos pagrindinė dalis būtų 25 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Nuo birželio bazinė pensija yra 225,84 euro. Priėmus pataisą, ji padidėtų iki 376 eurų per mėnesį.

VDU 2022 metų pirmą ketvirtį siekė beveik 1730 eurų iki mokesčių. 

Antiinfliacinių priemonių paketą opozicija nutarė rengti po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį. Dialogo grupė suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuris kilo po to, kai Seimas praėjusią savaitę svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.

Opozicijos iniciatyva balsavime dėl interpeliacijos buvo padaryta pertrauka, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą, tačiau valdantieji dieną anksčiau sušaukė nenumatytą posėdį, per kurį buvo pritarta ministro Kęstučio Navicko atsakymams, bet protestuodama opozicija trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir nuo ketvirtadienio renkasi posėdžiauti alternatyviai.

Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

„Iniciatyvų buvo labai daug, jų buvo ir labai nišinių, ir labai brangių, ir siūlymų viskam viskam mažinti PVM. Tai, matyt, būtų neatsakinga, jei Seimas imtųsi dabar pakankamai populistiškai ir be didesnių paskaičiavimų visus tuos dosnius siūlymus realizuoti“, – trečiadienį LRT Radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen, kartu sutikusi, jog jei opozicijos politikų siūlytoms lengvatoms būtų pritarta, „tai būtų labai didelė našta“ valstybės biudžetui.

„Reikia matyti, realiai vertinti tokių pasiūlymų vertę ir jų kainą bei naštą“, – sakė ji.

Parlamento vadovės nuomone, Rusijai užpuolus Ukrainą ir atsiradus dideliam neapibrėžtumui dėl Lietuvos ekonominės padėties, antiinfliacinės priemonės turėtų būti teikiamos tik gerai įvertinus pirmąsias ekonomines karo pasekmes.

Tik tą padarius parlamentui būtų galima teikti subalansuotą antiinfliacinių pasiūlymų paketą, mano ji.

„Kas, man rodos, dabar yra labai svarbu, tai per porą artimiausių savaičių įvertinti pirmojo karo šoko pasekmes ir tuomet su jau pakankamai subalansuotu pasiūlymų, kaip sumažinti neigiamą poveikį gyventojams, paketu ateiti ir išdiskutuoti į Seimą“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė atskleidė, kad tokį paketą rengia Vyriausybė ir jis galėtų būti pristatytas parlamentui balandį. Apie tai praėjusią savaitę užsiminė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Tai turėtų būti Vyriausybės pasiūlymas, kurį Seimas apsvarstys“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimų.

Populiariausios tautos atstovų siūlytos PVM lengvatos – šildymui, gamtinėms dujoms, elektrai ir maistui. Tačiau yra ir kitokių pasiūlymų dėl lengvatinio PVM tarifo, pavyzdžiui, elektroninėms knygoms, menstruacinėms higienos priemonėms.

Didžioji dalis jų parlamento buvo atmestos arba grąžintos tobulinti. Pateikimo stadiją įveikė tik Laisvės frakcijos narės Monikos Ošmianskienės siūlymas lengvatinį 9 procentų PVM tarifą taikyti elektroninėms knygoms ir Socialdemokratų partijos frakcijos narės Dovilės Šakalienės siūlymas taikyti 5 proc. PVM tarifą menstruacinėms higienos priemonėms.

Siūlomas nulinis PVM tarifas šildymui

Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siūlys taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą.

Jo nuomone, siūloma lengvata „padėtų bent kažkiek kompensuoti drastišką šilumos kainų augimą vartotojams.“

„0 procentų PVM tarifas šildymui leistų tikėtis, kad šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti 9 procentais. Net tokios šalys kaip Švedija mažina sąskaitų naštą gyventojams“,– pažymi parlamentaras.

Pasak jo, Lietuva – viena iš ES lyderių pagal skurdo rizikoje esančių žmonių skaičių: absoliutų skurdą pas mus patiria apie 140 tūkstančių žmonių, ties skurdo riba balansuoja apie 590 tūkstančių šalies gyventojų.

Buitiniams elektros energijos vartotojams siūloma  9 proc. PVM lengvata

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja  Guoda Burokienė siūlys  nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą buitiniams vartotojams tiekiamai elektros energijai.

Jos teigimu, toks tarifas leistų tikėtis, kad elektros kaina gyventojams galėtų mažėti apie 12 procentų.

„Elektros kainos mažėjimas prisidės prie finansinės naštos mažinimo visiems buitiniams vartotojams, o ypač gyventojams, pasirinkusiems ekologišką oras-vanduo šildymo sistemą, kuriai jokia PVM lengvata netaikoma. Gyventojai, pasirinkę žaliąją energetiką, jaučiasi apvilti. Manoma, kad tai yra socialiai neteisinga. Elektros energijos pabrangimą visiems Lietuvos gyventojams galima įvardinti kaip finansinį šoką, kuris mažina jų mokumą, prisideda prie socialinės atskirties didinimo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Projektą parengę Seimo „valstiečiai“ mano, kad pastaruoju metu valstybės taikomos priemonės, tokios kaip pensijų didinimas ar minimalios algos padidinimas, yra nepakankamos, lyginant su šalyje fiksuojamu infliacijos lygiu.

Įstatymo pataisų autorių teigimu, ES energijos mokesčių direktyva ir PVM direktyva suteikia valstybėms narėms tam tikro lankstumo.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 proc. PVM tarifas tiekiamai elektros energijai gyventojams netaikomas.

Maisto produktams siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą 

Siekiant sumažinti maisto produktų kainas Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus siūlys maisto produktams taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą.

0 procentų PVM tarifas šildymui leistų tikėtis, kad šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti 9 procentais.

„Europos Sąjungos statistikos agentūros EUROSTAT duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis augo gerokai sparčiau. Kai kurių produktų kainos didėjo, nes jas brangino tiekėjai, o pagrindinė priežastis buvo brangstančios žaliavos“, – sako įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai J. Pinskus ir  Andrius Palionis.

Projekto autorių teigimu, jas priėmus  galimas laikinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, tačiau padidėjus vartojimui šie praradimai bus kompensuoti.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas maisto produktams nėra taikomas.

Buitiniams vartotojams tiekiamoms gamtinėms dujoms siūlomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas

Buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms gamtinėms dujoms siūloma taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą.

Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas  Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu ketina pateikti frakcijos seniūnės  pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė.

Jos  nuomone, 9 procentų PVM tarifas gamtinėms dujoms leistų tikėtis, kad dujų kaina gyventojams galėtų mažėti apie 12 procentų.

Projekto autoriai mano, kad galiojančios įstatymo nuostatos yra diskriminuojamos ir neteisingos dalies gyventojų atžvilgiu.

„Už tiekiamą šilumos energiją daliai gyventojų skaičiuojamas 9 proc. PVM tarifas, tuo metu kitai daliai, kurie šilumos energijai gauti naudoja gamtines dujas ar elektros energiją, PVM yra 21 proc. Manome, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, pagal kurį draudžiama diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas. Esant vienodo tipo ar paskirties paslaugų apmokestinimui, mokesčių teisės aktai turi būti taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo narės  Aušrinė Norkienė ir G. Burokienė.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas tiekiamoms gamtinėms dujoms gyventojams netaikomas.

Siūlomos PVM lengvatos dujoms ir nepriklausomų tiekėjų tiekiamai elektros energijai

Siūloma vartotojams, kurie savo būstus šildo gamtinėmis dujomis (įskaitant suskystintas dujas balionuose) sumažinti PVM tarifą nuo 21 procento iki 5 procentų.

Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas antradienį Seimui ketina pateikti Seimo narys „valstietis“ Gintautas Kindurys.

Atsižvelgiant į tai, kad „nepriklausomų elektros tiekėjų elektros kaina yra žymiai didesnė nei visuomeninio tiekėjo“, parlamentaras taip pat siūlo šių tiekėjų elektros energijai taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Jis tikisi, kad priėmus įstatymo pataisas bus sumažinta finansinė našta didesnei Lietuvos gyventojų daliai dėl išaugusių išlaidų šildymui bei elektros energijai.

„Prognozuotinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, kurį moka buitiniai vartotojai, tačiau tuo pačiu sumažės prašančiųjų piniginės socialinės paramos gyventojų dalis. Sutaupytos lėšos galės būti skirtos vartojimui, kurio nauda įsilies į šalies ekonomiką“, – sako G. Kindurys.

Šiuo metu taikomas 21 proc. PVM tarifas gamtinėms dujoms ir elektros energijai.

Maistui, degalams, šildymui ir trąšoms – nulinio PVM  tarifo siūlymas

Seimo narys Petras Gražulis siūlys nustatyti 0 proc. PVM tarifą visiems maisto produktams, išskyrus alkoholį ir tabaką, trąšoms, autotransporto degalams, visų rūšių kurui, skirtam gyvenamųjų patalpų šildymu ir centriniam šildymui.

Lietuvos piliečių pajamos, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra gerokai mažesnės, o PVM maistui – gerokai didesnis.

Nulinis PVM tarifas siūlomas dėl labai sparčiai augančių maisto, autotransporto degalų ir kuro, skirto gyvenamųjų patalpų šildymui, kainų.

„Lietuvos piliečių pajamos, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra gerokai mažesnės, o PVM maistui – gerokai didesnis, pavyzdžiui, net 4 kartus daugiau, nei Lenkijoje. Todėl Lenkijoje skurdo lygis yra mažesnis, nei Lietuvoje. Be to, PVM lengvatos maisto produktams neturi tik kelios ES valstybės, ir, deja, tarp jų yra ir Lietuva“, – sako P. Gražulis.

PVM lengvatų sąraše – malkos  ir mediena kūrenimui

Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus siūlys nustatyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, elektros energijai ir gamtinėms dujoms.

Pasak jo, projektą rengti paskatino išaugusios komunalinių paslaugų kainos, o ypač – patiriamos didelės pastatų šildymo sąnaudos (dominuoja senos statybos nerenovuoti pastatai).  

Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, o elektros energijai ir gamtinėms dujoms taikomas įprastinis 21 procento tarifas.

Siūloma PVM lengvata elektroninėms knygoms

Seimo Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė ketina pateikti  Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, siūlančias elektroninėms knygoms taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą.

Parlamentarė mano, kad siūloma lengvata skatintų daugiau vartoti elektroniniu būdu teikiamas knygas, kurios prisidėtų prie aplinkos tausojimo, žmonių skaitmeninių įgūdžių lavinimo, didesnio informacijos prieinamumo.

Seimo narės M. Ošmianskienės teigimu, dauguma ES šalių jau taiko lengvatinius PVM tarifus elektroninėms knygoms – nuo 4 procentų Ispanijoje iki 10 procentų Austrijoje, Čekijoje, Suomijoje. Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje taikomas 0 procentų PVM elektroninėms knygoms.

„Skaitmenizacija yra viena iš ES, taip pat ir Lietuvos, popandeminių strateginių krypčių. Elektroninių knygų skatinimas prisideda prie aplinkos tausojimo, žmonių skaitmeninio ugdymo, informacijos prieinamumo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad COVID-19 ir pandemija atvėrė pasauliui ir Lietuvai nuotolinio darbo ir mokymosi perspektyvas, pakeitė vartotojų įpročius. Vis daugiau veiklų persikelia į internetinę erdvę, o ten reikalinga ir ugdomoji medžiaga, tarp jų vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, knygos ir kt.

Šiuo metu PVM įstatymas numato, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas tik fiziniu būdu teikiamoms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.

Taip pat lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas periodiniams leidiniams, teikiamiems tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu.

Elektroninėms ar audioknygoms ir kitiems informaciniams leidiniams taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas.

PVM lengvatų akiratyje ir  menstruacinės higienos priemonės

Seimo narė Dovilė Šakalienė kartu su kitais Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariais siūlys numatyti, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas ir menstruacinėms higienos priemonėms.

Tikimasi, kad tai leis padidinti šių priemonių prieinamumą, mažinti skurdo sąlygotą nelygybę tarp moterų ir mergaičių, sumažinti infekcijų riziką.

Įstatymo pataisos iniciatoriai tikisi, kad pavyks atkreipti Vyriausybės dėmesį į esamą problemą.

„Nemažai valstybių kovoja su vadinamuoju menstruacijų skurdu. Menstruacinės higienos priemonės yra būtinybė, tačiau jos yra brangios ir prieinamos ne visoms moterims ir mergaitėms. Menstruacinių higienos priemonių neprieinamumas paauglėms gali sukelti stresą, sąlygoti praleistas pamokas, didinti infekcijos riziką, kai menstruacijų metu naudojamos netinkamos priemonės. Nemažai valstybių ėmėsi kovoti su šia nelygybės forma ir didinti menstruacinių priemonių prieinamumą. Tai padarė Škotija, Australija, Kanada, neseniai Didžioji Britanija, planuoja ir kitos šalys“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. 

Šiuo metu galiojantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato lengvatinio PVM tarifo menstruacinėms higienos priemonėms.

Siūloma padidinti PVM mokėtojo ribą iki 55 tūkst. eurų

Nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų siūloma padidinti ribą, nuo kurios tampama PVM mokėtoju.

Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimui ketina pateikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Pasak parlamentaro, 45 tūkst. eurų metinės apyvartos riba Lietuvoje taikoma nuo 2011 m., tačiau infliacijai per paskutinį dešimtmetį išaugus daugiau nei 14 proc., siūloma atnaujinti mokestinę bazę smulkiajam verslui.

„Per daugiau nei dešimtmetį Lietuvos ekonomika ženkliai pasikeitė – sparčiai augo atlyginimai, bendras gyvenimo lygis, o kartu ir kainos – lygiagrečiai su šiais pokyčiais padidinti PVM mokėtojo ribą smulkiajam verslui atrodo visiškai logiškas žingsnis“, – įsitikinęs Seimo Ekonomikos komiteto narys.

55 tūkst. eurų metinės apyvartos riba, taikoma tampant PVM mokėtoju, jo nuomone, būtų naudinga mažosioms įmonėms, ypač smulkųjį verslą vykdantiems fiziniams asmenims, ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, taip pat asmenims, kurie verčiasi paslaugų, už kurias atskaitomos sąlyginai nedidelės PVM sumos, teikimu galutiniams vartotojams.

A. Bagdonas tvirtina, kad galimybė nesiregistruoti PVM mokėtojais iki 55 000 eurų metinės apyvartos ribos šiems verslo subjektams ženkliai sumažintų administracinę ir mokestinę naštą.

„Aš visiškai atviras ir kitoms idėjoms. Galbūt yra ir kitokių pasiūlymų ir dėl pridėtinės vertės mokesčio“, – trečiadienį interviu portalui „Delfi“ kalbėjo G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, nestandartinė ekonomikos situacija reikalauja ir nestandartinių valdžios sprendimų.

„Tai neturėtų būti tabu (siūlymas dėl nulinio PVM tarifo). Tikrai neturėtų būti toks ortodoksiškas mąstymas, kad jeigu jau apie PVM lengvatas, tai jokiu būdu ne. Šiandien situacija nėra ortodoksinė“, – tikino jis.

Aš visiškai atviras ir kitoms idėjoms. Galbūt yra ir kitokių pasiūlymų ir dėl pridėtinės vertės mokesčio.

Nors prezidentas pažymi, kad nėra būtina pritaikyti tokį patį mokestinių lengvatų modelį, kaip kaimyninėje Lenkijoje, tačiau diskusija dėl nulinio PVM tarifo taikymo, jo vertinimu, yra reikalinga.

„Jeigu Lenkija tai daro, nežinau, ar mes automatiškai turime kopijuoti tai, ką daro jie, bet bent jau diskutuoti apie tuos sprendimus, vertinti jų privalumus ir trūkumus mes galime. O sprendimai gims tokie, kokie gims, bet svarbiausia, kad būtų noras ir politinė valia tuos sprendimus daryti“, – mano G. Nausėda.

ELTA primena, kad prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis pažymėjo, jog trečiadienį su Seimo valdyba susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda paragino neatidėlioti anksčiau jo pasiūlytų infliacijos padarinių švelninimo priemonių svarstymo parlamente.

„Prezidentas prašė už paraščių neužmesti antiinfliacinių priemonių, kurias pateikė prezidentas. Jas taip pat svarstyti“, – po susitikimo žurnalistams sakė P. Mačiulis.

Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Tačiau pirmadienį su premjere Ingrida Šimonyte susitikę parlamentinių frakcijų atstovai sutarė, kad skubos tvarka Seime bus svarstomas tik gynybos biudžeto didinimo klausimas, o siūlomos antiinfliacinės priemonės bus įvertinamos vėliau.

Susitikime dalyvavusio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, dar vienas biudžeto peržiūrėjimas, kuriame ir būtų įvertintas kainų augimo amortizavimo priemonių poreikis, galėtų įvykti tuomet, kai išryškėtų energetikos išteklių kainų tendencijos rinkoje.

„Lietuvoje galbūt reiktų per išmokas ir socialiai remtinų žmonių parėmimą išmokomis spręsti klausimą dėl padidėjusių kainų“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė „valstietis“.

„Turtingos valstybės tas išmokas moka, tai manau, kad įtikint save, žinant, kiek pas mus žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, mes tikrai galime“, – pridūrė R. Karbauskis.

Anot jo, Prezidentūros siūlymas skirti vienkartinę 100 eurų išmoką „neatrodo įtikinamai“ ir svarstė, jog tokią paramą reiktų mokėti ilgiau.

„Neatrodo, kad vieną kartą išmokėsime ir tai spręs problemas, galbūt reiktų keletą mėnesių“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Bet tikrai tik tiems, kuriems to reikia, nes daugelis žmonių, kurie turi vidutines ir aukštesnes pajamas, tai nėra problema“, – taip pat pažymėjo jis.

Pasak politiko, Lenkijai panaikinus PVM lengvatą maisto prekėms ir ženkliai sumažinus ją degalams, Lietuva praranda labai daug pajamų, o situacijos nesulyginus kainų pakeisti neįmanoma. R. Karbauskio nuomone, Lietuvos rinka yra kitokia ir PVM lengvatos gali neduoti norimo efekto.

„Lenkijoje mažmeninė prekyba yra labai konkurencinga, labai daug smulkių prekybininkų. Rinka truputį kitaip veikia. Tos lengvatos per PVM duoda efektą, o Lietuvoje gali neduoti. Geriau išmokėti kaip kai kuriose valstybėse išmokas“, – pabrėžė politikas.

ELTA primena, kad trečiadienį prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus, apie kuriuos Prezidentūra paskelbė praėjusią savaitę. Jis siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Vyriausybė yra pritarusi Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį PVM tarifą. Lengvata būtų taikoma atgaline data, nuo sausio 1 d.

Tam, pasak vyriausiojo banko „Luminor“ ekonomisto, yra kelios priežastys.

„Išlaidos maisto produktams sudaro vos ketvirtadalį visų lietuvių išlaidų Lenkijoje. Likusią dalį išlaidų sudaro išlaidos ne maisto prekėms, kurioms, priešingai nei maisto produktams, Lenkijoje yra taikomas standartinis 23 proc. PVM tarifas, kuris, kaip žinoma, yra didesnis nei 21 proc. PVM tarifas Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmąją jų įvardija Ž. Mauricas.

Jo teigimu, 85 proc. visų lietuvių išlaidų maisto produktams Lenkijoje sudaro iki 50 kilometrų atstumu nuo jos sienos gyvenančių Lietuvos piliečių pirkiniai, o tie, kurių gyvenamoji vieta nuo pasienio nutolusi per 100 kilometrų, išleidžia mažiau nei 10 mln. eurų – tik „lašą jūroje“.

„Įdomu tai, kad lenkai maisto produktams išleidžia praktiškai tiek pat Vilniuje, kiek vilniečiai Lenkijoje, tad PVM tarifo mažinimas Vilniui (bei kitiems toliau nuo Lenkijos nutolusiems miestams) neturėtų jokio poveikio (ir prasmės)“, – rašo ekonomistas.

Kuo didesni bus darbo užmokesčiai – tuo mažiau noro turėsime keliauti į Lenkiją.

Ž. Mauricas taip pat pažymėjo, kad Lietuva nėra išimtis, lyginant su kitomis Lenkijos kaimynėmis, kadangi visos jos turi neigiamą prekybos balansą su šia Europos šalimi. Tai, kad kainos Lenkijoje žemesnės nei aplinkinėse šalyse, esą lemia silpnas zloto kursas, kuris per pastaruosius keletą metų tik silpnėjo.

„Lenkijai taip pat padeda ir didelė konkurencija, tad vartojimo prekių kainų lygis Lenkijoje yra 15–30 proc. didesnis nei kitose kaimyninėse ES šalyse“, – pastebi Ž. Mauricas, kartu pažymintis, jog Lietuva net negalėtų tapti pigesne šalimi nei Lenkija, tad „neverta mesti kelio dėl takelio, siekiant tapti tuo, kuo netapsime“. Jo nuomone, su Lenkija geriausia konkuruoti atlyginimais ir mažinti mokesčius darbo užmokesčiui, o ne vartojimui.

„Kuo didesni bus darbo užmokesčiai – tuo mažiau noro turėsime keliauti į Lenkiją. Nes kuo daugiau uždirbama pinigų – tuo kiekvienas papildomai sutaupytas euras atneša vis mažiau naudos/laimės“, – tikina ekspertas.

„Augant pajamoms žmonės daugiau laiko pradėtų skirti ne kelionėms į Lenkiją, siekiant sutaupyti kelis eurus, o kitiems dalykams, pavyzdžiui, turiningam laisvalaikiui, laikui su artimaisiais ar bičiuliais, hobiams, poilsiui ir panašiai“, – priduria jis.

ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai stabdys PVM taikymą maisto produktams ir sumažins PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.

PVM benzinui ir dyzelinui turėtų mažėti nuo dabar 23 iki 8 proc. Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams bus panaikintas.

Tam pačiam laikotarpiui PVM nebus taikomas ir dujoms bei trąšoms.

Vyriausybė Varšuvoje, laikinai mažindama PVM, reaguoja į smarkiai išaugusią infliaciją. Statistikos tarnybos duomenimis, brangimas gruodį siekė 8,6 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Girdžiu tokį pasiteisinimą, kad ateinančiais metais didėja ir minimalus atlyginimas, ir pensijos, įvedama vienišo asmens pensija, šiek tiek auga kiti atlyginimai. Iš tikrųjų už tai aš dėkoju ir sveikinu valdančiuosius, tačiau kyla natūralus klausimas, ar tai bus tikrai pakankama. Kuomet bendrauji su žmonėmis, tai jie sako, kad tai, kas bus dar tik kitais metais, jau dabar seniai tas pajamas valgo augančios kainos“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratų pirmininkės nuomone, vienas iš sprendimų, leisiančių sumažinti infliacijos naštą gyventojams, galėtų būti bent jau laikinai įvedamas lengvatinis PVM tarifas elektrai.

„Siūlome sumažinti PVM tarifą iki 9 proc. elektros ir dujų buitiniams vartotojams. Šitas mūsų projektas yra įregistruotas Seime, tačiau vėlgi valdantieji mano, kad tai yra visiškai nebūtina daryti. Bet kai kurios kitos Europos Sąjungos valstybės tai padarė nieko nelaukdamos. Toks tarifas gali būti patvirtintas tam tikrą periodą, metams ar dvejiems, vertinant susidariusią situaciją“, – teigė ji.

Pasak V. Blinkevičiūtės, toks pats lengvatinis tarifas galėtų būti taikomas ir būtiniausioms maisto prekėms.

„Labai smarkiai auga ir produktų kainos Lietuvoje. Mes registravome siūlymą dėl 9 proc. PVM tarifo būtiniausiems maisto produktams. Tačiau reakcija tokia, kad tai nieko neduos. Žinoma, kad galima nieko nedaryti ir sakyti: o ką mes galime padaryti, dujų kainos kyla visame pasaulyje. Bet reikia daryti. Tam ir yra Vyriausybė ir valdantieji“, – tvirtino LSDP pirmininkė.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas (LB) praėjusį pirmadienį paskelbė atnaujintas šių metų ekonomikos prognozes, kuriose numatomas 5,1 proc. šalies ūkio augimas, taip pat prognozuojama 4,5 proc. vidutinė metinė infliacija. Kitais metais numatomas dar didesnis vartotojų kainų augimas – prognozė didinama iki 5,1 proc.

Už tai, kad būtų nuo 2022 m. nustatytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui balsavo 54 Seimo nariai, 41 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė. Projektas jau nebus tobulinamas, jis Seimo sprendimu atmestas.

Parlamentarai nepritarė ir kitai PVM lengvatai – buitinių vartotojų naudojamai elektrai ir dujoms. Už tai, kad būtų nustatytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas buitiniams elektros ir dujų vartotojams, ketvirtadienį balsavo 55 Seimo nariai, 43 buvo prieš, 16 parlamentarų susilaikė. Parlamentarai nesiryžo jo atmesti, bet grąžino iniciatoriams tobulinti.

Socialdemokratai siūlė, kad lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms.

Seimas nepritarė iniciatyvai taikyti PVM lengvatą elektromobiliams, elektriniams paspirtukams ir dviračiams. Už tai balsavo 42 Seimo nariai, 37 – prieš, 19 parlamentarų susilaikė. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė elektrinėms transporto priemonėms, tokioms kaip elektromobiliai, elektriniai paspirtukai ir dviračiai, taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Socialdemokratų siūlymas daugiabučių pastatų renovacijai nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą irgi nesulaukė Seimo paramos. Už tai buvo 41 parlamentarai, 36 – prieš, 22 tautos atstovai susilaikė. Artimiausiu metu perspektyvų Seime jis neturi, nes buvo atmestas.