Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) apie tai užsiminė lankydamasis Vašingtone, kur susitiko su generolu Keithu Kelloggu (Kitu Kelogu), dabar laikomu buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patarėju užsienio politikos klausimais.

„Norime kuo geresnių santykių su Amerika, nepriklausomai nuo to, kas čia yra valdžioje, ir nedarysime savo pirmtakų klaidų, statydami ant vienos kortos“, – sakė R. Sikorskis Kenedžio centre vykusioje spaudos konferencijoje Lenkijos žiniasklaidos atstovams, komentuodamas savo susitikimą su K. Kelloggu.

Jis teigė, kad pokalbiai su generolu, buvusiu JAV viceprezidento Mike'o Pence'o (Maiko Penso) patarėju nacionalinio saugumo klausimais, šiuo metu dirbančiu analitiniame centre „America First Policy Institute“, jam padarė įspūdį.

Pasak R. Sikorskio, K. Kelloggas „supranta mūsų regiono situaciją [...], šio karo (Ukrainoje) kainą, ir supranta, kad Lenkija daro daugiau nei kiti sąjungininkai“.

Paklaustas apie pranešimus, kad D. Trumpas susidomėjo Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) iniciatyva padidinti privalomą NATO šalių išlaidų gynybai slenkstį iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), R. Sikorskis sakė, kad šią iniciatyvą supranta kaip „parodymą, kad Lenkija čia yra viena geriausių mokinių“.

„Taip, mes pasinaudosime savo pavyzdžiu, kad sutelktume kitus bent jau vykdyti jau daugelį metų galiojančius įsipareigojimus Aljansui“, – pareiškė jis.

Tai sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu BBC World, praneša „Ukrinform“, remdamasi PAP.

Paklaustas, kiek Rusija kelia tiesioginę grėsmę Lenkijai, R. Sikorskis atsakė, kad nemano, jog V. Putinas galėtų pasielgti taip neapgalvotai puldamas NATO valstybę narę. Tačiau R. Sikorskis pažymėjo, kad V. Putinas buvo pasielgė pakankamai neapgalvotai užpuldamas Ukrainą ir dabar yra laikomas karo nusikaltėliu.

Remdamasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžiais, kad jis nieko neatmeta, kai kalbama apie Vakarų karių buvimą Ukrainoje, R. Sikorskis pareiškė, kad teisinga V. Putiną pastatyti į tokią situaciją, kurioje jis nėra tikras, ką darys Vakarai, o ne iš anksto atmesti tam tikrus variantus.

Paklaustas, ar Lenkija svarstys savo karių siuntimą, jis atsakė: „Mes nerodysime savo kortų. Leisime prezidentui V. Putinui spėlioti, ką darysime".

Jis išreiškė pasitenkinimą tuo, kad JAV Kongresas pagaliau patvirtino karinę pagalbą Ukrainai.

„Ukrainai žūtbūt reikia priešlėktuvinių raketų, kad apsaugotų savo pramonę, elektrines, infrastruktūrą. Manau, daug geriau leisti pinigus Ukrainos gynybai, nei vėliau ją atstatyti", – sakė R. Sikorskis.

Jis pripažino, kad būtų buvę geriau, jei JAV pagalbos įstatymas būtų priimtas anksčiau, tačiau pažymėjo, kad pagalba jau buvo teikiama.

„Manau, kad prezidentas V. Putinas padarytų gerai, jei pripažintų savo invaziją klaida ir iš naujo įvertintų situaciją, atsižvelgdamas į tai, kad mes padėsime Ukrainai tol, kol reikės“, – sakė jis.

R. Sikorskis kalbėjo ir apie Lenkijos reikalaujamas kompensacijas iš Vokietijos už pasaulinio karo žalą. „Partnerystė reiškia abipusę pagarbą abiejų pusių interesams, tačiau taip pat jautrumą ir empatiją humanitariniams ir istoriniams klausimams“, – sakė jis. Ministras paragino Berlyną pateikti pasiūlymus dėl kompensacijų Lenkijos piliečiams, kurie tapo „atakų ir vokiečių okupacijos aukomis“ bei dėl kompensacijų už Lenkijos valstybės patirtus nuostolius.

R. Sikorskis neminėjo žodžio „reparacijos“. Ginčas dėl kompensacijų už Vokietijos Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus mokėjimo ilgą laiką temdė Vokietijos ir Lenkijos santykius. Ankstesnė valdančioji „Teisės ir teisingumo partija“ (PiS) iš Berlyno reikalavo 1,3 trln. eurų.

Vokietija visad teigė, kad Lenkijos reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Lenkija 1953 m. pareiškė atsisakanti Vokietijos reparacijų ir tai po to keliskart patvirtino. Tačiau PiS vyriausybė Varšuvoje neigė atitinkamo susitarimo galiojimą, argumentuodama, kad Lenkija tada veikė spaudžiama tuometinės Sovietų Sąjungos. PiS buvo griežta Vokietijos atžvilgiu ir kitais klausimais. Ji kritikavo „vokiečių dominavimą“ Europoje ir kaltino Berlyną Europos Sąjungoje veikiant prieš Lenkijos interesus.

Kai prie Lenkijos vyriausybės vairo stojo buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldo Tuskas, vadovaujantis proeuropietiškai koalicijai, tonas tapo daug draugiškesnis.

„Viena iš priemonių susilpninti Rusiją ir pasiekti Ukrainos pergalę – dar labiau stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Sieną su Rusija ir Baltarusija turinčios šalys turi laikytis vieningo sankcijų įgyvendinimo mechanizmo ir bendromis pastangomis užkirsti kelią jų apėjimui“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM, ministrai sutarė, kad būtina iš esmės keisti ilgalaikį vakarų požiūrį į Rusijos grėsmę, teikiant prioritetą jos visapusiškam sulaikymui.

Ministrai taip pat aptarė būtinybę sutelkti pastangas ruošiantis Vašingtono viršūnių susitikimui, siekiant kuo greitesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą ir NATO, nevėluojant įgyvendinti kritinės infrastruktūros projektus, kurie stiprina Lietuvos ir Lenkijos ekonomiką, saugumo aplinką.

„Turime tesėti tai, ką seniai pažadėjome narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims: kuo greičiau pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova – ne vėliau kaip birželio mėnesį“, – pareiškime po susitikimo sakė G. Landsbergis.

Kritiniais abiejų šalių projektais ministras įvardijo elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, jai svarbią povandeninę „Harmony Link“ jungtį, europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimą ir automagistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją.

G. Landsbergis pranešime pažymėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė stiprėja, užsienio reikalų ministras taip pat pakvietė R. Sikorskį atvykti į Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų metinį suvažiavimą.

Užsienio reikalų ministras taip pat susitiko su Lenkijos vicepremjeru ir nacionalinės gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavou Kosiniaku-Kamišu) bei aptarė būtinybę bendradarbiauti kovojant su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, vystyti modernias karinio atsako priemones.

Anot URM, ministrai sutarė, kad Rytų flango ir NATO saugumas tiesiogiai priklauso nuo Ukrainos pergalės prieš agresorę Rusiją.

Jis pripažino, kad Vokietija, imant absoliučius skaičius, yra didžiausia ginklų Ukrainai tiekėja Europoje. Tačiau jis kritikavo ilgus sprendimų priėmimo procesus. Vokietija turi „istorinių priežasčių nerimauti“, kai kalbama apie ginklų tiekimą, sakė R. Sikorskis. „Suprantame tai. Tačiau norėtume, kad jų diskusijos vyktų greičiau“, – pridūrė jis. Laiko veiksnys esą yra labai svarbus Ukrainai. „Sprendimas po šešių mėnesių nėra tas pat sprendimas“, – tęsė ministras, turėdamas omenyje „Taurus“.

O. Scholzas vasario pabaigoje aiškiai pareiškė, kad Vokietija neperduos Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“. Jis argumentavo, kad tai gali Vokietiją įtraukti į karą. Didžioji Britanija ir Prancūzija tuo tarpu jau tiekia sparnuotąsias raketas Ukrainai.

Paklaustas apie O. Scholzo socialdemokratų partijos (SPD) frakcijos vadovo Rolfo Mützenicho pasiūlymą laikinai įšaldyti Ukrainos konfliktą, kad būtų galima siekti taikaus sprendimo, R. Sikorskis tokius svarstymus atmetė ir pareiškė, kad V. Putinu negalima pasitikėti. Ministras pabrėžė, kad Vokietija ir Europa į grėsmę iš Rusijos turi reaguoti demonstruodamos karinę stiprybę. „Silpnumas skatina agresiją, o stiprumas atgraso“, – sakė jis.

Anot R. Sikorskio, vokiečiams galbūt atrodo, kad jie turės daugiau laiko reaguoti į Rusijos agresiją, nes tarp jų dar yra Lenkija. „Tačiau jei V. Putinas yra toks agresyvus, kaip kai kurie iš mūsų mano, tai dar kartą pažvelkite į savo saugumo situaciją. Kaliningrade dislokuotos „Iskander“ raketos su branduoliniais užtaisais, kurios gali pasiekti Berlyną“, – kalbėjo R. Sikorskis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM),  kovo 19–20 dienomis viešėdamas Lenkijoje G. Landsbergis susitiks su Lenkijos vicepremjeru ir nacionalinės gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavou Kosiniaku-Kamišu), užsienio reikalų ministru R. Sikorskiu bei Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininku Pawelu Kowaliu (Pavelu Kovaliu).

Anot ministerijos, pagrindinės susitikimų temos – bendri veiksmai užtikrinant regiono saugumą, pozicijų derinimas prieš NATO aukščiausio lygio susitikimą Vašingtone, Europos gynybinio potencialo stiprinimo aktualijos, karinė, atstatomoji ir integracinė parama Ukrainai bei sankcijų stiprinimas agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.

Tai yra pirmasis Lietuvos diplomatijos vadovo vizitas Lenkijoje po praeitų metų spalį šalyje įvykusių parlamento rinkimų.

„Dar kartą asmeniškai kreipiuosi į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Prašau leisti demokratijai veikti sava eiga. Prašau, perduokime tai balsavimui“, – sakė Vašingtone viešėjęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).

„Norėčiau, kad jis žinotų, jog visas pasaulis stebi, ką jis darys. Ir jei šis priedas nebus priimtas, o Ukraina patirs nesėkmę mūšio lauke, tai bus jo atsakomybė“, – sakė jis Atlanto taryboje prieš susitikimą su valstybės sekretoriumi  Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

M. Johnsonas atstovauja itin nedidelei respublikonų daugumai Atstovų rūmuose ir atsisako teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prašo skirti 61 mlrd. dolerių (56,21 mlrd. eurų) Ukrainai.

M. Johnsonas, revanšo prieš J. Bidenu siekiančio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas, palaikė buvusį prezidentą bandydamas susieti užsienio pagalbą su diskusijomis dėl priemonių prieš neteisėtą migraciją į Jungtines Valstijas iš Meksikos.

Griežtos R. Sikorskio pastabos nuskambėjo po to, kai naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas neįprastai aštriai sukritikavo JAV įstatymų leidėjus ir perspėjo, kad respublikonų ikona Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) apsiverstų kape.

R. Sikorskis teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrina JAV patikimumą, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija gauna ginklų iš Irano ir Šiaurės Korėjos.

„Šiuos teroristus ir diktatorius vienija vienas dalykas – neapykanta Amerikai, Vakarams ir demokratijai, neapykanta, kurią kursto baimė“, – sakė R. Sikorskis.

„Jie trokšta parodyti, kad JAV yra silpnos, neveiksmingos ir beviltiškai susiskaldžiusios, kad Amerika nebegali efektyviai veikti ir būti gėrį atstovaujanti jėga pasaulyje“, – pridūrė jis.

„Aš dar kartą kreipiuosi asmeniškai į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Leiskite demokratijai eiti savo keliu. Prašau, leiskite balsuoti“, – per vizitą Vašingtone sakė Radoslawas Sikorskis.

„Norėčiau, kad jis žinotų, jog visas pasaulis stebi, ką jis darys. Ir jei dėl šio papildymo nebūtų balsuojama ir Ukraina patirtų pralaimėjimą mūšio lauke, tai bus jo atsakomybė“, – sakė R. Sikorskis Atlanto taryboje prieš susitikimą su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

M. Johnsonas atstovauja itin nedidelei respublikonų daugumai Atstovų rūmuose ir atsisako teikti balsavimui vadinamojo papildomo finansavimo įstatymą, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas prašo 61 mlrd. JAV dolerių naujos pagalbos Ukrainai.

M. Johnsonas, revanšo prieš J. Bideną siekiančio Donaldo Trumpo sąjungininkas, remia buvusio prezidento pastangas susieti užsienio pagalbą su debatais dėl priemonių prieš neteisėtą migraciją į JAV iš Meksikos.

Griežtas pastabas R. Sikorskis išsakė po neįprastai kandžios naujojo Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko kritikos JAV įstatymų leidėjams. D. Tuskas perspėjo, kad respublikonų garbinamas Ronaldas Reaganas „turbūt verčiasi karste“.

R. Sikorskis perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išbando JAV patikimumą, ir priminė, jog Rusija importuoja ginklus iš Irano ir Šiaurės Korėjos. „Šiuos teroristus ir diktatorius vienija vienas dalykas – jų neapykanta Amerikai, Vakarams ir demokratijai, baimės kurstoma neapykanta, – sakė R. Sikorskis. – Jie trokšta parodyti, kad JAV yra silpnos, neveiksmingos ir beviltiškai susiskaldžiusios, kad Amerika nebegali veikti veiksmingai ar būti gėrio jėga pasaulyje“.

Nepaisant Kyjivo ir jį remiančių Vakarų šalių prašymų, pagalbos Ukrainai teikimas Kongrese stringa jau kelis mėnesius.

JAV Senatas antradienį didele balsų persvara pritarė 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas), Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas, jau anksčiau nurodė, kad žemieji rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, jį atmes.

Vizito Lenkijoje metu D. Cameronas pareiškė, kad „visos pasaulio šalys“ stebės JAV sprendimą, kad įsitikintų, ar Vakarų šalys yra patikimos sąjungininkės.

„Ir tai ne tik Europos problema. Kiti žmonės stebės, ką daro amerikiečiai. Juos stebės tiek Kinijoje, tiek Irane“, – žurnalistams sakė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.

Po vizito Lenkijoje D. Cameronas turėtų dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) prisijungė prie šio raginimo ir teigė, kad asmeniškai kreipėsi į Atstovų Rūmų pirmininką M. Johnsoną, kad šis balsuotų dėl pagalbos Ukrainai paketo.

„Tai [...] epochos sprendimas, kuris turės įtakos, kaip bus vertinamas Amerikos patikimumas visame pasaulyje jos sąjungininkų akyse. Todėl raginame priimti šį pagalbos paketą“, – sakė R. Sikorskis.

Anksčiau Ukraina pranešė, kad nusiuntė daugiau karių į šalies rytuose esančią Avdijivką, Rusijai suintensyvinus atakas, kad užimtų iš trijų pusių apsuptą miestą.

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas trečiadienį įspėjo, kad padėtis prie fronto linijos yra itin sunki.

„Su ministru (L. L. Rasmussenu) sutarėme, kad pagalba Ukrainai išlieka svarbiausiu prioritetu“, – sakė R. Sikorskis.

„V. Putinas turi pralaimėti šį karą, o mes turėtume teikti ilgalaikę ir visapusišką paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat gyrė Daniją, kuri Ukrainai sutiko perduoti naikintuvų F-16 ir suteikė finansinę pagalbą.

„Rusijos išpuolis prieš Ukrainą destabilizuoja tarptautinę aplinką“, – sakė R. Sikorskis.

„Sankcijos Rusijai pradeda veikti. Tačiau atkreipiame dėmesį į didėjančią Rusijos ekonomikos militarizaciją ir jos prekybos perorientavimą į Kiniją, taip pat į Maskvos bandymus apeiti mūsų sankcijas“, – pabrėžė ministras.

„Atsižvelgiant į tai, dar viena būtina užduotis – įvesti ribojamąsias priemones Rusijos ginklų pramonei ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios padeda apeiti sankcijas“, – pridūrė jis.

Pasak R. Sikorskio, derybose jie taip pat aptarė saugumo bei energetikos klausimus. Jis pridūrė, kad dujotiekio „Baltic Pipe“ projekto užbaigimas yra „naujo Lenkijos ir Danijos santykių skyriaus“ pradžia.

L. L. Rasmussenas Lenkiją pavadino vertinga ES ir NATO partnere.