Šis muzikinis projektas atskleis svarbiausius ir negirdėtus faktus apie „The Beatles“ lyderį ir jo spalvingą gyvenimą. Koncerte skambės gražiausios garsiosios ketveriukės ir J. Lennono dainos: „Obladi Oblada“, „Yellow Submarine“, „Imagine“, „Happy XMAS / The War is over“, „Twist and Shout“, „Come together“ ir kitos.

Unikalus J. Bareikio ir R. Karpio muzikinis projektas THE BEATLES SHOW trunka jau daugiau nei aštuonerius metus ir vis dar pritraukia pilnas sales. Atlikėjai sako, jog idėją sukurti antrą projekto dalį padiktavo patys klausytojai.

„Žmonėms šis projektas tikrai labai patinka, tačiau vis sulaukiame klausimų, kodėl nėra vienos ar kitos dainos. Bet sutalpinti į vieną koncertą visko neįmanoma. Taip ir prasidėjo mintys, kad gal reikėtų padaryti antrą seriją. Norėdami nudžiuginti klausytojus ir pagerbti legendinį muzikantą, sukūrėme antrą projekto dalį. Kaip ir THE BEATLES SHOW, ji yra įvairialypė, energinga ir galinga. Patys kaskart be galo laukiame šių koncertų, nes jis mums teikia daug džiaugsmo. Su Rafailu ir gyvenime esame geri bičiuliai, mėgstame bitlų muziką, tikrai mėgaujamės šiais koncertais. Kai kažką taip smagu daryti, tai ir energija liejasi per kraštus, o publika tai jaučia“, – dalijosi vienas iš projekto sumanytojų, aktorius, atlikėjas J. Bareikis.

R. Karpis ir J. Bareikis. Organizatorių nuotr. 

Išgirsti žinomiausias legendinio J. Lennono dainas ir įdomias jų sukūrimo istorijas kviečia svetingumo kompleksas „Monte Pacis“, „Bardai LT“ ir „Geros muzikos ekspertai“.

Koncertų ciklas „Pažaislio Liepų alėjos vakarai“ kviečia pabūti unikalioje aplinkoje, pajusti gamtos bei ramybės pulsą, pailsėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, praturtinti save ir atrasti gerovę muzikoje.

Esant lietingam orui, organizatoriai kviečia pasirūpinti skėčiais ir apsauga nuo lietaus arba įsigyti vietas prie staliukų po stogu (vietų skaičius ribotas).

Bilietų kainos: 20–40 Eur.

Bilietus platina kakava.lt ir 1 val. iki koncerto pradžios prie įėjimo.

Koncertų metu veiks restoranas. Restorano tel. +37065595185.

Daugiau informacijos: www.bardai.lt, www.montepacis.lt, tel. +37067223266, el. paštas: koncertai@bardai.lt, info@montepacis.lt.

Įtampa, neužtikrintumas dėl savo šeimos saugumo, darbo bei ateities, ilgainiui gali pasireikšti ne tik psichologiniu, bet ir fiziniu išsekimu. Pasak medikų, tokia ilgalaikė būsena kelia pavojų sveikatai.

Kaip sau padėti ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą, buvo kalbama medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“, kurioje savo patirtimis ir mintimis pasidalino ir trijų dukrų tėvas, operos solistas Rafailas Karpis.

Vyras pripažįsta, jog jam nėra taip paprasta laviruoti tarp namų, šeimos ir darbo.

„Darbo nemažai ir jis labai spontaniškas. Dažnai reikia pavaduoti kolegas, vėliau kažkas turi pakeisti tave, tad sudėtinga planuoti. Operos solisto darbe yra daug streso, neretai pasitaiko ir netikėtų situacijų. Labai dažnai muzikantai susiduria su įvairiomis dvejonėmis, savikritika, nepasitikėjimu savimi“, – dalinosi R. Karpis.

Pasak operos solisto, streso pasekmės yra neprognozuojamos, o nuotaikų kaita visiems gali pasireikšti labai skirtingai. Tokiu atveju, anot R. Karpio, labai svarbus yra namiškių palaikymas.

„Mano žmona yra puiki optometrijos specialistė, ji tikrina žmonių regėjimą. Labai vertinu, jog ji pasiryžo gyvenimą susieti su artistu, kurio darbas dažnai būna ne toks patogus. Neretai vykstu į gastroles, spektakliai baigiasi vėlai, tada buitis eina į antrą planą – labai sunku derinti buitį bei artisto gyvenimą. O didžiausias rūpestis, gaunamas iš šeimos, tai artumas ir šiluma“, – kalbėjo vyras.

Operos solisto darbe yra daug streso, neretai pasitaiko ir netikėtų situacijų.

R. Karpis dalinosi, jog jis, kaip ir visi Lietuvos žmonės, susiduria ir su medikais, o kai tik atsitinka kažkokia bėda, kreipiasi į specialistus, prašo jų pagalbos ir, kaip pats sako, dėkoja už jų pagalbą.

Žinomas vyras atskleidė ir kas, pasak jo, padeda suvaldyti streso pasekmes bei kokiais būdais jis pats stiprina savo organizmą.

„Organizmui svarbūs papildai, vitaminai. Streso pasekmes suvaldyti gali padėti ir fizinis krūvis. Svarbu turėti kilimėlį, ant kurio galima atlikti daugybę pratimų, kurie padeda palaikyti gerą savijautą bei norimą fizinę formą“, – kalbėjo R. Karpis.

Operos solistas džiaugėsi, jog jų vidurinioji duktė jau nuo mažų dienų yra labai sportiška bei atletiška. Vyras pasakojo, jog mergaitė mėgsta įsitvėrus kojomis, laikydamasi už tėčio rankų, užlipti ant pečių ir apsiversti. R. Karpis pasakojo, jog sportuoti mėgsta ir jo žmona, o pats vyras džiaugiasi pasiekęs tokią formą, kuri jam leidžia aktyviai dirbti.

„Mūsų spektakliai dažnai reikalauja fizinės ištvermės, tad pasitikėjimas savo jėgomis, gera fizinė forma iš tiesų yra labai gerai ir, man atrodo, suteikia labai daug laimės“, – sakė operos solistas.

R. Karpis dalinosi su žmona auginantys mėtas, bazilikus, o šiltuoju metų laiku – ir daržoves. Taip pat vyras išskyrė kvėpavimo praktikos, jogos naudą ir dalinosi, jog visi šie dalykai taip pat padeda kovoti su streso pasekmėmis.

„O tai, kas grąžina į gerą, patogią būseną – tai publikos emocijos ir meilė“, – sakė žinomas vyras.

Statistika rodo, kad sveikata šeimoje visgi labiau rūpinasi moterys nei vyrai. Ir netgi tuomet, kai užklumpa koks nors vyriškas negalavimas, moterys dažnai situaciją ima į savo rankas.

Tą pastebi ir gydytojas urologas Augustinas Matulevičius, pasak kurio, vyrai ypač nelinkę prabilti apie savo intymiąją sveikatą. Deja, vadinamos antrosios vyriškos širdies – prostatos – ligomis serga kone kas trečias 50 metų sulaukęs vyras, o ūminiu prostatos uždegimu vis dažniau suserga ir jaunesni.

„Labai dažnu atveju vyrą į klinikas atlydi žmona. Tokioms moterims mes, urologai, esame labai dėkingi. Vyrai, kurie skuba, lekia, turi labai daug darbų, dažnai ignoruoja ligų simptomus. Tai gali būti šlapinimosi sutrikimai, nugaros skausmas – tokių simptomų ignoravimas vėliau gali turėti įtakos prostatos vėžiui“, – dalinosi gydytojas urologas.

Pasak A. Matulevičiaus, ligos simptomai gali pasireikšti tais atvejais, kai vyras turi nusilpusią imuninę sistemą. Peršalus, prasirgus ūmine infekcija neretai būna tokių atvejų, kada vyrams atsiranda ir šlapinimosi sutrikimų – tai gali būti ir ūminio prostatito pradžia.

„Vienas iš simptomų, kuris vargina vyrus, yra erekcinės funkcijos sutrikimas. Erekcinės funkcijos sutrikimas aptinkamas ne tik vyresniame amžiuje, bet yra pastebimas ir jaunųjų pacientų tarpe. Tai nėra tik vyro problema – tai poros problema. Atsiradus problemoms šeimoje, kyla įtampa, nerimas, tuomet neretai pastebimas ir tam tikras erekcijos funkcijos sutrikimas“, – kalbėjo gydytojas.

Pasak urologo, lėtinis dubens skausmas, kuriam būdingas ir uždegimas, ir erekcinės funkcijos sutrikimas – tai lėtinis uždegiminis dubens sindromas, kuris dažnai pasireiškia 40–50 metų vyrams. Tačiau, jo ir kitų negalavimų, susijusių su prostata, galima išvengti kontroliuojant aplinkybes, kurios gali kelti įtampą, nuovargį ar stresą.

Mūsų spektakliai dažnai reikalauja fizinės ištvermės, tad pasitikėjimas savo jėgomis, gera fizinė forma iš tiesų yra labai gerai.

„Lietuvoje veikia ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa. Siekiant išvengti prostatos ligų, labai svarbu yra sveika gyvensena. Kai pacientas yra nutukęs, turi cukrinį diabetą, viršsvorio, didėja rizika ateityje susirgti prostatos vėžiu. Taip pat aiškiai įrodyta, kad ir rūkymas turi įtakos prostatos vėžio atsiradimui. Papildoma priemonė, siekiant išvengti prostatos ligų, galėtų būti maisto papildų vartojimas“, – kalbėjo gyd. A. Matulevičius.

Urologas dalinosi, jog dažnai vyrai nesigilina, kokius papildus vartoja, tačiau moterys tai išmano ir nuperka maisto papildus savo vyrams.

Šiuolaikinės technologijos leido sukurti natūralių medžiagų kompleksus, kurie vienu metu gali veiksmingai pagerinti bendrą vyro savijautą, taip pat prostatos, šlapimo pūslės, šlapimo takų veiklą bei seksualinę sveikatą.

Tokių papildų, kaip RED3, pagrindą sudaro kliniškai patikrintos medžiagos – afrikinė slyva, peruvinė pipirnė ir ypač vyrams naudingas juodasis eleuterokokas.

Vaistininkė Aurelija Šerpytienė dalinosi, jog juodasis eleuterokokas padeda išvengti streso padarinių, aktyvina centrinę nervų sistemą, stiprina imunitetą, padeda palaikyti optimalų kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir normalią seksualinę būklę.

Tokių papildų poveikį sustiprina ir kiti vaistažoliniai ekstraktai, išgauti ir sėjamojo lino, kininio ožerškio uogų, gauruotosios sojos, gutaperčinės eukomijos ir Azijos medžio žievės. Šie augalai tūkstantmečius naudojami vyrų sveikatai palaikyti.

„Ypač patogūs papildai yra tie, kurių per dieną užtenka vienos kapsulės ir juos galima vartoti be pertraukos ilgą laiką. Vienoje kapsulėje gali glūdėti trigubas poveikis, skirtas prostatos veiklai, potencijos energijai ir organizmo gyvybingumui palaikyti“, – pasakojo A. vaistininkė Šerpytienė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais 12 valandą per TV8.

Naujas muzikinis-edukacinis projektas atskleis svarbiausius ir negirdėtus faktus apie „The Beatles“ lyderį ir jo spalvingą gyvenimą. Koncerte skambės ketveriukės ir J. Lenono dainos: „Imagine“, „Happy XMAS War is over“, „Lady Madona“, „Twist and Shout“, „Come together“, „Obladi Oblada“, „Yellow Submarine“, „Yesterday“ ir kitos.

J. Bareikio ir R. Karpio muzikinis projektas „The Beatles Show“ trunka jau aštuonerius metus ir vis dar pritraukia pilnas sales. J. Bareikis sako, jog idėją sukurti antrą projekto dalį padiktavo patys klausytojai.

„Po koncertų vis sulaukiame klausimų, kodėl nėra vienos ar kitos dainos. Bet sutalpinti į vieną koncertą visko neįmanoma. Pradėjome galvoti apie antrą seriją. Be to, pernai J. Lenonui būtų suėję aštuoniasdešimt. Norėdami nudžiuginti klausytojus ir pagerbti legendinį muzikantą, sukūrėme antrą projekto dalį. Ji bus įvairialypė, energinga ir galinga. Patys be galo laukiame šių koncertų, nes jie mums teikia daug džiaugsmo. Kai kažką taip smagu daryti, energija liejasi per kraštus, o publika tai jaučia“, – sako J. Bareikis.

R. Karpis sako, kad koncerte netrūks įvairiaspalvių emocijų – nuo maišto iki romantikos. Be to, senos dainos suskambės naujai.

Iš kairės: Rafailas Karpis ir Jokūbas Bareikis. / L. Kulbio nuotr.

„Mes nesistengiame atkartoti to, ką darė „The Beatles“, o perleidžiame viską per save, ieškome naujo skambesio. Tačiau stengiamės ištransliuoti žmogiškąsias vertybes, kurias bitlai bandė perteikti savo dainomis. Šios vertybės – tai meilė, draugystė, nuoširdumas, užuojauta. Gal iš pirmo žvilgsnio tai skamba banaliai, tačiau tai yra universalios vertybės, kurios gali išgelbėti pasaulį. J. Lenono dainos persmelktos ieškojimų, užuojautos, žmogiškumo. Stengsimės, kad publika tai pajustų. Pasirodymas bus kupinas skirtingų emocijų: nuo maišto iki romantikos ir nuoširdžios nostalgijos“, – žada R. Karpis.

Ne paslaptis, kad abu scenos draugai dar mokykloje susipažino būtent per „The Beatles“ muziką. Tačiau pasirodo, garsiosios ketveriukės fainai yra ir kūrybinė grupė. Koncertinį turą organizuojančios muzikinių projektų agentūros „Pepper Live“ prodiuseris Simonas Kareckas sako, kad tiek publikai, tiek atlikėjams taip patiko „The Beatles“ istorija, kad būtų buvę nuodėmė netęsti šios puikios muzikinės kelionės.

„Žmonės šį projektą tiesiog pamilo. Kai kurie ateina ir antrą, trečią kartą. Sulaukėme ne vieno laiško, prašančio tęsinio, ir su aistra kibome į darbą. Visa prie šio projekto dirbanti komanda yra „The Beatles“ fanai. Rafailas ir Jokūbas žino grupės istoriją taip pat gerai kaip Lietuvos himną. Todėl visi iš tiesų mėgaujamės kurdami ir organizuodami šiuos koncertus, o publiką pasiekia daug geros energijos bei pakilios nuotaikos“, – sako S. Kareckas.

Išgirsti J. Bareikio ir R. Karpio pasakojamą J. Lenono istoriją klausytojai galės jau vasario 27 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje ir moters dienos proga kovo 8 dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Į vieną „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą jiems išvažiuoti nepavyko dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos. Praėjus metams po jos nuspręsta, kad „The Roop“ teks iš naujo dalyvauti atrankoje ir dar kartą įrodyti, kad yra verti pasirodymo finale.

Vietoj ašarų ir viešos savigailos grupė užsiėmė kūryba ir juodu kasdieniu darbu. Per ne itin daug laiko jie turėjo paruošti naują dainą, sukurti klipą, repetuoti. Vyrukai apsisprendė dar kartą įrodyti, kad yra nusipelnę laimėti, ir gali pranokti didžiausią konkurentą – pačius save. „Milžiniškas iššūkis, tačiau ar mes turėjom kitą pasirinkimą? Nusprendėm nesidairyti, neužsigalvoti, neužsižaisti su sunkiais jausmais. Kasdienės repeticijos ir ėjimas į tikslą ištempė į priekį. O nuvykus į „Euroviziją“ buvo be galo smagu suvokti, kad mus pažįsta visa Europa. Aišku, laimėti norėjome, tačiau net ir neparvežę pirmos vietos savimi džiaugiamės. Buvome ryškūs, gerai žinomi visos žiniasklaidos ir be galo palaikomi“, – pasakos V. Valiukevičius.

Laidoje apie didžiausius praėjusių metų pakilimus ir nuopuolius pasakos ir trečios dukters Fridos Esteros susilaukęs Rafailas Karpis. Anksčiau – vakarėlių liūtas, ar, kaip pats juokauja, barų Karpis, savo gyvenimą pakeitė iš esmės po mamos netekties. „Visą laiką jutau ypatingą ryšį moteriškos meilės. Aišku, artimiausias žmogus, kuris suteikdavo daugiausiai ramybės, buvo mama. Kaip ir buvo gyvenime, dėl to labai sunkus periodas, kai jos netekau. Kai atrodė, kad neturi į ką atsiremti. Supratau, kad su tėčiu esame be galo vieniši. Tuomet ir nusprendžiau sukurti didelę savo šeimą“, – laidoje atviraus operos solistas R. Karpis.

Rafailo nuotaikos gali susvyruoti ir dėl sunkiai pasiduodančių vaidmenų, ir dėl organizacinių rūpesčių. Jis greit užsiplieskia, tačiau, pasak jo, atėjus rytui, bloga nuotaika dažniausiai išsisklaido. Ar jam netrūksta moteriškoje kompanijoje nors vieno berniuko? Rafailas tikina apie tai nė negalvojantis. „Mėgaujuosi gaudamas tą mergaitišką šilumą iš savo dukterų, nes ji yra tokia tikra, saldi ir be galo nuoširdi. Kartais būna ir sunkesnių momentų, tokių ir ožių, ir kaprizų, bet galiausiai mergaitės atlyžta ir suteikia beprotiškai daug šilumos, kuri yra toki apčiuopiama, apkabinama, pabučiuojama“, – laidoje apie savo gyvenimą moterų apsuptyje pasakos R. Karpis. 

Ką reiškia siekti aukščiausių laimėjimų sporte? Kaip iškovoti medalius kone kiekvienose varžybose viename sudėtingiausių sportų? Ir, aišku, kaip nepasiduoti ištikus nesėkmei? Siekdamas tokių rezultatų turi būti pasiryžęs viskam. Šią pamoką yra gerai išmokusi vienintelį sidabro medalį Tokijo olimpiadoje šiemet Lietuvai iškovojusi sportininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovienė. Ji atvira – praėjusieji metai jai buvo beprotiškai sunkūs. Tačiau profesionalus sportas moterį per daugelį metų yra taip užgrūdinęs, kad ji iš viena po kitos užklumpančių nesėkmių sugebėjo pasisemti papildomų jėgų. Paradoksas, bet tai, kad Laurai lūžo tik šonkaulis, moteris vadina didele sėkme. „Man galėjo baigtis žymiai blogiau – lūžusiu stuburu ar kaklu. Su lūžusiu šonkauliu, nors ir per milžiniškus skausmus, tačiau galėjau tęsti pasiruošimą olimpinėms žaidynėms“, – atviraus atletė.

Rugsėjo 19 dieną kolektyvas pirmą kartą pasirodys viename didžiausių teminių festivalių pasaulyje – Uznamo muzikos festivalyje („Usedom Music Festival“). Kasmet į Baltijos jūroje esančią Uznamo salą, kuri priklauso Vokietijai ir Lenkijai, paklausyti festivalio programų suplūsta tūkstančiai muzikos gerbėjų iš viso pasaulio.

Pirmieji festivalio koncertai pradėti rengti prieš ketvirtį amžiaus, tačiau nuo 1999 m. renginys imtas vadinti Baltijos jūros „podiumu“. Kasmet viena Baltijos jūros regiono šalis išskirtinai tampa jo programos ašimi. Žymiausi atlikėjai pristato tos šalies muzikinę kultūrą. Tris savaites, nuo rugsėjo iki spalio, Baltijos jūros regiono šalis vienijančio festivalio lankytojai gali pamatyti ir išgirsti šio regiono muzikos žvaigždes.

Šiemet Uznamo muzikos festivalio programa yra dedikuota Lietuvai ir jos kompozitorių kūrybai. Festivalyje pasirodys ir garbės svečias, pripažintas Lietuvos kultūros ambasadorius pasaulyje violončelininkas ir dirigentas David Geringas, atliksiantis keletą programų. Vieną jų maestro parengė su Klaipėdos koncertų salės reprezentaciniu kolektyvu Klaipėdos kameriniu orkestru.

M. Bačkus teigia, kad Lietuvos kultūros sklaida svetur yra kultūrinės ideologijos dalis, prie kurios siekia prisėdėti ir klaipėdiečių kolektyvas. Taip pat kaip vieną iš prioritetų jis pažymi lietuviškos muzikos atlikimą ir populiarinimą užsienio scenose.

„Mums labai svarbus yra tarptautiškumas. Jeigu daug dirbame ir siekiame aukšto meistriškumo, norime kartais pasidalyti tuo ne tik su savo miesto ar Lietuvos klausytojais, bet taip pat su užsienio šalių auditorija. Be galo malonu ir svarbu susitikti su orkestro draugais, bičiuliais įvairiose šalyse ir muzikuoti kartu“, – apie dalyvavimo festivalyje reikšmę pasakoja M. Bačkus.

Festivalio atidarymo koncerte kartu su violončelininku ir dirigentu D. Geringu bei Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos operos solistas Rafailas Karpis (tenoras), smuikininkė Ingrida Rupaitė ir garsus vokiečių altininkas Hartmutas Rohde. Skambės Donato Prusevičiaus kūrinio „Hommage a Beethoven” styginių orkestrui pasaulinė premjera, Anatolijaus Šenderovo kompozicija „Iš užmišrštos knygos“ tenorui ir styginiams, Arvydo Malcio Koncertas smuikui, altui ir styginiams. Klaipėdos kamerinio orkestro atlikime festivalio klausytojai taip pat išgirs Antoníno  Dvořáko ir Ludwigo van Beethoveno kūrinius.

„Na, štai ir sulaukėme“, – trečiadienį feisbuke rašė R. Karpis.

Solistas dėkojo medikams ir paviešino nuotrauką, kur nurodė  naujagimės gimimo datą bei kitus duomenis. 

Poros dukra gimė liepos 7 d naktį. Jos svoris – 3330 g, ūgis – 51 cm.

„Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas su žmona augina ir dar dvi dukteris – Rachelę ir Lėją.

„Facebook“ nuotr.

– Kaip norėtumėt save, savo šeimą pristatyti kauniečiams?

– Kad aš visai Lietuvos publikai save pristatau vienodai, nesvarbu – kauniečiai, vilniečiai, klaipėdiečiai ar marijampoliečiai būtų! Su visais vienodai bendrauju. Esu Rafailas, dainininkas. Su žmona Diana esame pažįstami dar nuo Muzikos ir teatro akademijos laikų: drauge studijavome. Tik ji – fortepijoną, aš – vokalą. Ne iš karto vienas kitą suradome. Turėjo praeiti laiko, kad jausmai išsigrynintų. Šiuo metu žmona dirba pagal kitą įgytą specialybę, ji – optometrijos specialistė, tikrina žmonėms regėjimą. Dukrytės – šešerių Rachelė ir ketverių Lėja – lanko darželį.

– Ar pastebėjot, kad jau vasara? Turiu omeny atšilimą platesniu kontekstu – tiek meno profesijos žmonių grįžimą į įprastus darbus, tiek ir dosnią šilumos bangą atostogautojams…

– Jūs teisi – dabar labai smagus atšilimas visur. Ir darbų daug, ir šilumos. Labai džiaugiuosi pasikiepijęs antru skiepu ir manau, kad ta greita vakcinacija, vykstanti šalyje, pasaulyje – mūsų visų pergalė prieš koronavirusą.

Visai neseniai grįžau iš Kopenhagos, kur drauge su kolega pianistu dalyvavome žydų kultūros festivalyje. Atidarėme jį Kopenhagos choralinėje sinagogoje. Dar vienas smagus projektas su kitais menininkais – Lietuvos mažesnių miestelių sinagogų atgaivinimas naujam kultūriniam gyvenimui. Tikrai gera matyti, kaip provincijose buvę apleisti sinagogų pastatai pamažu restauruojami ir prikeliami tarnystei žmonėms. Jų kultūriniams poreikiams. Turiu omeny Kėdainių, Joniškio, Alytaus sinagogas ir jų kompleksus.

Smagu, kad atsirado ir nemažai privačių renginių, o liepą kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvu ruošiame Richardo Vagnerio operą "Skrajojantis olandas", kurioje atliksiu Vairininko vaidmenį. Opera vyks laivų statykloje – ant marių kranto stovinčios gigantiškos, šešiaaukščiam namui prilygstančios metalo konstrukcijos, dar vadinamos Didžiuoju elingu. Žodžiu, viskas grįžta į senas vėžes – tik spėk suktis.

– Džiugu girdėti, kad po užsitęsusio štilio – pasirodymų gausa ir netgi gastrolės… Sakykite, ar per karantiną įpratus gyventi lėčiau, o šiuo metu ir vėl stačia galvą neriant į darbus, sąžinė nekraujuoja – kad šeimai ir vėl, deja, teks skirti mažiau laiko?

– Kažkaip ir iki karantino stengiausi viską suderinti. Kas šeimos – šeimai, kas buities – buičiai, o kas darbo – darbui. Vis tiek lieka dienų, kai leidžiame laiką visi drauge.

Tarpusavio santykiai panašūs į psichologinį romaną, kuriame nemažai ir sudėtingų momentų.

– O ką labiausiai mėgstate veikti su šeima?

– Oi, tai labai įvairu… Turime gražų kiemą, kuriame visada yra, ką veikti, kokius darbus dirbti. Vasarą dažniausiai leidžiame laiką lauke. Jei nusprendžiame kažkur važiuoti, mėgstame aplankyti įvairius pažintinius takus. Aplink Vilnių jų nemažai. Daug jų esame dar prieš karantinus aplankę.

– Kiek metų juodu su žmona Diana esate kartu? Poetiškai kalbant, ar tikite likimu? Ar vadinate save to paties obuolio skirtingomis puselėmis?

– Mūsų su Diana pažinties gal taip nemistifikuočiau. Drauge gyvename aštuonerius metus, septynerius metus jau esame vedę. Mano galva, tos puselės pradžioje tikrai būna skirtingos. Tai ir yra didžiausias stebuklas, kai per visą tą laiką – ilgus vedybinio gyvenimo metus – du skirtingi žmonės pamažu tampa vieniu. Ir jei man kas bandytų atvirkščiai įrodyti, kad tos puselės jau iš pradžių vieną obuolį sudaro – tikrai nesutikčiau. Obuolys pasidaro tik abiejų pusių pastangomis. O jei viena nenori, nesistengia sulipti – tuomet viskas veltui. Bet kokie santykiai – tarp šeimos narių, darbo kolegų, draugų – pirmiasia reikalauja didelio darbo su pačiu savimi.

Atvirai: „Nė vie­nas iš mū­sų ne­gi­mė­me jau mo­kė­da­mi bū­ti tė­vais. Todėl vi­si nuo­lat to mo­ko­mės ir jei esa­me ge­ri mo­ki­niai, ga­liau­siai tėvys­tė mus pra­tur­ti­na“, – svars­to R.Kar­pis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Sakyčiau, kad santuokoje yra skirtingi etapai. Iš pradžių bandai valdytis, kad koks nereikalingas, įžeidus žodis neišsprūstų. Vėliau net ir tą žodį išgirdęs jau nebepriimi jo už gryną pinigą – supranti, kad gal tie žodžiai neturi jokio pikto pagrindo, tad ilgainiui nustoji kreipti į juos dėmesį.

Šeimose mes privalome dirbti ir savo santykius šlifuoti. Nes kitaip kalba apie tas dvi puseles, netikėtai viena kitą suradusias, bus daugiau apsimestinis reikalas. Grožinė literatūra. O tarpusavio santykiai jau kur kas įdomiau. Tai panašu į psichologinį romaną, kuriame nemažai ir sudėtingų momentų.

– Ar galėčiau daryti prielaidą, kad jums su žmona, kaip dviejų skirtingų kultūrų – žydiškos ir lietuviškos – atstovams, buvo sunkiau į tą vieną obuolį sulipti?

– Dėl kultūrinių skirtumų? Oi ne, tikrai ne. Dabar jūs mąstote kažkokiais stereotipais. Patikėkite, aš tikrai nejaučiu jokio skirtumo tarp savo išsiauklėjimo ir žmonos. Juk gimiau Lietuvoje, mokiausi lietuviškoje mokykloje. Mes abu esame tos pačios visuomenės dalis, jos atspindžiai.

Galbūt šitaip kalbu, nes negyvenau religingoje šeimoje ir mano tėvai buvo tokie patys Lietuvos piliečiai, kaip ir Dianos tėvai. Jie dirbo tokius pačius darbus, kaip ir visi žmonės. Mama buvo bibliotekininkė, tėtis – gamyklos darbuotojas.

Tautybė tikrai nėra pagrindas galvoti, kad žydui ir lietuvaitei būtų sunkiau vienoje šeimoje sutarti. Man niekada niekas neįrodys, kad aš kažkodėl esu kažkuo kitoks. Galbūt čia ir yra dalis tiesos, bet mano šaknys liudija apie ilgametį gyvenimą Lietuvoje. Todėl nemanau, kad turiu kažkam įrodinėti savo meilę šitam kraštui. Čia aš gimiau, ir tuo viskas pasakyta.

– Ir čia gimė juodviejų su Diana vaikai… Yra toks gražus, prasmingas posakis, kad tėvai auga drauge su savo vaikais. Ar sutinkate su šia mintimi?

– Taip, besąlygiškai. Nors mano ūgis, susilaukus mergaičių, ir nepasikeitė – kaip buvau 1,58 cm, taip ir likau.

Kartais, ugdydami vaikus, mes kažko nesuvokiame, o kartais įtaką daro naujos patirtys. Tuomet atsiranda ir naujų užduočių. Nė vienas iš mūsų juk negimėme iš anksto mokėdami būti tėvais. Todėl visi nuolat mokomės ir jei esame geri mokiniai, galiausiai tėvystė mus praturtina. Vaikai vis kažką naujo sužino, o mes tas jų naujienas galbūt pamatome kitu kampu. Pažvelgti į pasaulį vaiko akimis man iki šiol yra labai įdomu.

– Kažkada esate pusiau juokais, o gal visai rimtai prasitaręs, kad norite didelės šeimos – penkių mergaičių. Ar vis dar puoselėjate tą mintį?

– Šis mano posakis – daugiau juokas, žaidimas. Kažkada taip pasakiau, mintyse turėdamas labai įdomų ir gražų Pienininko personažą iš žydų rašytojo Šolomo Aleichemo apysakos. Pagal ją pastatytas labai gražus miuziklas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kuris vadinasi "Smuikininkas ant stogo". Tai štai – pagrindinis šio miuziklo personažas turėjo penkias dukteris. Kiekvieną mergaitę – vis su sava istorija, gyvenimo išmintimi. Galbūt ir aš juokaudamas šiuo posakiu bandau apeliuoti į tą personažą.

O berniukas? Jis tikrai paįvairintų mūsų moterišką šeimos kolektyvą. Bet rimtai apie jį vėlgi negalvoju: tik džiaugiuosi, kad mano šeimoje auga ne vienas vaikas. Pats buvau vienturtis, tad savo metu teko ir  patirties, kaip skaudu vienam atsisveikinti su abiem tėvais… Manau, jei vaikas auga ne vienas, jis turi platesnę gyvenimo pažinimo mokyklą ir nuo pat pradžių gauna didesnę dalelę sociumo, galėdamas iki soties bendrauti su savo broliais, seserimis.

Ir kai ateina laikas atsiveikinti su tėvais, tai tampa jau ne vieno žmogaus skausmu, o visos šeimos. Viliuosi, kad tuomet gal ne taip skauda... Labai išgyvenau, kai mirė mama. Jaučiausi be galo vienišas. Išėjus tėčiui, irgi kentėjau, bet vienišas jau nebesijaučiau – turėjau savo šeimą.

– Ar girdėjote tokį stereotipą apie menininkus, kad buityje esą jie visiškai išplaukę? Jei tai tiesa, kaip jums pavyksta parplaukti namo ir vykdyti kasdienes vyro, tėvo pareigas?

– Planavimas padeda. Nes be plano, hmm, nežinau… Dabar po tų visų karantinų išties sunkiau darbus planuotis, į senas vėžes grįžti. Labiausiai, ko man šiuo metu trūksta, tai kalendoriaus. Visada buvau įpratęs, kad pagrindinis gruodžio mėnesio pirkinys turi būti ateinančių metų kalendorius. O šiais metais aš jį kažkaip pražiopsojau… Nespėjau nusipirkti laiku. Todėl savo darbus žymiuosi jau kitoje užrašų knygutėje ir nuolat bijau, kad ko nepamirščiau.

Galbūt save priskirčiau prie tų labiau išplaukusių, bet norėčiau toks nebūti. Meniški žmonės dažnai užsisvajoja ir kažką pamiršta, bet muzikanto profesija iš esmės – labai tiksli ir daug ką bendro turinti su matematika.

– Tęsiant kalbą apie kasdienę buitį, kokios jūsų pareigos šeimoje, namuose?

– Nesakyčiau, kad mes su Diana turime kažkokias skirtingas pareigas. Nėra tokių darbų, kuriuos daryčiau tik aš. Galbūt tikrai yra tokių, kuriuos atlieka tik žmona. Jai dažniau pavyksta nepamiršti tam tikrų pareigų… Aš kartais sugebėdavau pamiršti, kad vaikui reikia muzikos pamokėlę per "Zoom" įjungti.

Ant ratų: ach, tos di­džio­sios sos­ti­nės spūstys… Kol nu­ve­ši Ra­che­lę su Lė­ja į dar­že­lį, ga­li spė­ti ir vos ne visą sa­vo gy­ve­ni­mą iš­pa­sa­ko­ti. / Asmeninio archyvo nuotr.

Mums smagu dalytis pareigomis. Vieną dieną mergaites migdau, maudau aš, o kitą dieną – žmona. Priklausomai nuo užimtumo. Tas pats ir dėl nuvežimo į darželį. Arba maisto gaminimo. Jei yra noro ir laiko, galiu gaminti aš. Nenoriu įžeisti savo draugų, kurie nevalgo mėsos, bet iš jos gimsta mano gardžiausi patiekalai. Mano vaikystės šeimoje košerinio maisto tradicijos nebuvo, bet taisykles žinau visas. Vis dėlto, reikia pripažinti, šeimai dažniau valgyti gamina žmona, nes seniau – dar ne koronos laikais – po spektaklių grįždavau vėlai ir nebelabai ką spėdavau.

– Jūsų šeimoje susipina lietuviškos ir žydiškos tradicijos. Kurios šiuo metu labiau ima viršų? Kokias šventes namuose švenčiate, pagal kokias tradicijas maitinatės?

– Mes švenčiame visas šventes. Dėl to išties labai džiugu. Tiesą pasakius, mano tėvų šeimoje nebuvo daug švenčių. Nors abu tėvai buvo žydai, tačiau tradicines šventes tik kukliai paminėdavo. Žydiškąsias dažniausiai švęsdavau Žydų bendruomenės jaunimo klube. O per lietuviškas katalikiškas šventes – Velykas, Kalėdas – visuomet prie stalo sėsdavau pas artimiausius savo draugus.

Tad savo šeimoje mes švenčiame visas šventes – tiek katalikiškas, tiek ir žydiškas. Pastarųjų minėjimas atsirado tik tuomet, kai vedžiau. Žmona išreiškė norą susipažinti su žydiškomis tradicijomis, jų reikšme. Kadangi visas šventes žinojau, teliko perkelti jas į savo namus.

– Kažkada esate išsitaręs, kad norite leisti savo mergaites į žydišką mokyklą. Gal turite planų kada nors apsigyventi Izraelyje?

– Jei atvirai, kol kas neįsivaizduoju savo šeimos gyvenimo kažkur kitur. O mokymasis žydų mokykloje – nieko nuostabaus. Tai tiesiog gera gimnazija su stipriu pedagogų kolektyvu. Čia pamokos dėstomos lietuvių kalba, bet papildomai mokoma hebrajų kalbos, žydų tautos istorijos ir kultūros. Joje žydų vaikai sudaro maždaug 70 proc., o drauge su jais mokosi ir vaikai, kurių tėvai pasirenką šios mokyklos programą. Beje, kadaise Lietuvoje žydiškų mokyklų ir gimnazijų buvo labai daug. Mano tėčio mama dar tarpukariu Kaune baigė žydų gimnaziją su dėstomąja hebrajų kalba, o mamos tėtis mokėsi žydų Amatininkų darbo draugijos (ORT) amatų mokykloje. Tuomet vienose žydų mokyklose pamokos vykdavo jidiš kalba, o kitose – hebrajų. Taip pat buvo žydų gimnazijų, kuriose dėstomoji kalba buvo lietuvių.

– Kadangi jau prašnekome apie mokyklą, grįžkime trumpam į jūsų mokyklinius laikus. Ar pavardė Karpis nebuvo pretekstas prisegti jums kokią šmaikščią pravardę? Ar ji nekėlė nepatogumų tarp bendraamžių?

– Mokykloje jaučiausi kuo puikiausiai. Gal dėl to, kad dalis darželio draugų irgi lankė tą pačią mokyklą. Su keliais iš jų iki šiol gražiai bendraujame.

O dėl kitų dalykų buvo visko… Bet dėl pavardės tikrai niekam neužkliūdavau. Sykį, pamenu, kažkoks sujudimas dėl mano tautybės vyko, bet klasiokai taip greitai viską man už akių išsprendė, kad aš pats nieko nepajutau. Išties puikią klasę ir draugus turėjau. Vis dar turiu, branginu.

– Senovėje Žemės paviršius buvo vaizduojamas kaip išgaubtas diskas, kurį laiko trys drambliai, stovintys ant plaukiančio vėžlio. O jei tie drambliai ir vėžlys būtų pamatinės jūsų šeimos vertybės, ant kurių stovėtų jūsų šeimos žemė?

– Tuomet tos vertybės būtų… pagarba, savitarpio supratimas, meilė žmogui ir meilė savo valstybei.

– Lietuvių liaudies patarlė sako, kad nėra šeimos be dūmų. Ar galite paatvirauti, dėl ko dažniausiai dūmija jūsų namų kaminas?

– Pastaruoju metu lyg ir nedūmija. Bet buitis – jau toks dalykas, kuris, manau, yra visų šeimų didžiausias dūmų leidėjas. Kad to nenutiktų, turbūt reikia atrasti, išmokti skirti laiko ir sau. Kai šitą dalyką supranti, tą išmetamų dūmų kiekį jau gali bent kažkiek reguliuoti.

– Laimingos šeimos receptas pagal R.Karpį?

– Gerbkite savo šeimos narius lygiai taip, kaip gerbiate patys save. Nuoširdžiai. Be jokio gudravimo.

Trumpas tėčio testas

Mėgstamiausia vaikų plokštelė? "Mamulė MŪ" ir "Tele bim bam".

Animacinis filmukas? Mergaitės pamišusios dėl Kakės Makės, kiaulytės Pepos, Berio ir sraigės Dolitos.

Mylimiausias žaidimas? UNO.

Valgis? Mergaitės labai mėgsta kiaušinienę su macais. Ji ir mano vaikystės mėgstamiausias patiekalas, gamintas močiutės.

Vieta, kur smagiausia būti? Namai.

Ritualas prieš naktį? Vonia ir knygutė. Šešiametė Rachelė jau skaito pati, o jaunėlė Lėja labai mėgsta vartyti knygą "Ką žmonės dirba visą dieną?"

„Džiaugiuosi, kad Danijoje vėl vyksta masiniai kultūros renginiai. Nepaprastai smagu matyti vėl pilnas sales žiūrovų. Didžiojoje sinagogoje, kurioje telpa 360 žiūrovų, Rafailo Karpio ir Dariaus Mažinto koncerte tuščių vietų neliko. Atrodo, kad pandemijos kaip nebūta. Vėl visu pajėgumu Danijoje sukasi intensyvus kultūrinis gyvenimas. Iš danų publikos reakcijų ir dėmesio lietuvių atlikėjams buvo aiškiai matyti, kad visi yra išsiilgę kokybiškos gyvos muzikos. Jautri ir spalvinga programa „Laiškai iš praeities“ Didžiojoje sinagogoje nepaliko abejingų, o koncertą lydėjo audringos ovacijos“, – teigia kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Liana Ruokytė-Jonsson.

Koncerto programoje „Laiškai iš praeities“ skambėjo Lenkijos ir Lietuvos žydų kompozitorių kūriniai, atskleidžiantys savo žydų bendruomenių kultūrinį bei socialinį palikimą. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas A. Šenderovas kūrinyje „Puslapiai iš užmirštos knygos“ panaudojo senąsias Vilniaus krašto žydų dainas, atrastas 1927 m. išleistoje knygoje „Muzykalisher pinkos“ (muzikos užrašai, melodijų rinkinys iš žydų paveldo lobyno). Naujai interpretuodamas istorinį bei kultūrinį paveldą kompozitorius siekė atskleisti Vilniaus įvairialypiškumą ir multikultūriškumą.

„Lietuvių atlikėjų koncertas – tai ilgam įsimintina nuostabi patirtis. Koks galingas balsas, kiek spalvų ir emocijų. Tiek daug gyvenimo telpa jame. Rafailas Karpis sukūrė fantastišką atmosferą. Savo jautriais, kupinais humoro ir dramatizmo muzikiniais pasakojimais jis pakerėjo publiką, nepaleisdamas jų nė akimirkai iš savo įstabaus pasaulio. Rafailas Karpis sukūrė tokią intymią ir įtraukią aplinką, kad jautėmės tarsi patys būtume individualių istorijų dalyviai tuose laiškuose iš praeities. O Darius Mažintas akompanuodamas lydėjo pasakojimus taip, tarsi jo paties gyvenimas būtų pavojuje. Kadišas buvo ypač emociškai stiprus. Šis koncertas palietė kiekvieną iš mūsų, jautėmės pakylėti“, – mintimis po koncerto dalijosi tarptautinio žydų kultūros festivalio direktorius ir meno vadovas Jacobas Zylber.

Koncertą organizavo Tarptautinis žydų kultūros festivalis, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Danijos Karalystėje ir kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje. Koncertą parėmė Lietuvos kultūros institutas.

Muzikos pagalba tiek tėčiai, tiek vaikai gali pažvelgti į savo bei kitų vidaus pasaulį, gyvenimą, muzika padeda lavintis ir puoselėti savo fantaziją, kūrybiškumą.

Solistai nori atkreipti dėmesį, kad per mažai kalbama ar rašoma apie tėvo vaidmenį vaiko gyvenime.

Dar 1954 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje nutarta, kad viena diena per metus turi būti skirta vaikams. Ši diena – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę. Lietuvoje Tarptautinę vaikų gynimo dieną minime birželio 1-ąją. Birželio pirmąjį savaitgalį švenčiame Tėvo dieną.

„Ko gero, tikrai maža šeimų, kuriose ši šventė yra švenčiama. Galbūt dėl to, kad šventės laikomos sentimentaliu dalyku, kai žmonės dalijasi savo jausmais. O vyrai iš mažens mokomi, kad tikram vyrui sentimentalumas turi būti svetimas. Bet vyrai, kaip ir moterys, nori dėmesio, padėkos, ar tiesiog sveikinimo. Gyvename savitame betėvystės amžiuje, kai tėvo vaidmuo stipriai nunykęs. Dėl to patiriame nesaugumo jausmą ir nuolat jaučiame tėvo ilgesį. Tik suaugę dažnai vaikai sako supratę, kad trūko tėtės dėmesio, kad trūko daugiau pokalbių, daugiau bendros veiklos, matymo kaip sprendžiamos sudėtingos situacijos“, – teigia žinomi vyrai.

„Manau, kad laiminga visuomenė iš dalies priklauso nuo to, kiek vaikai gauna ne tik mamos, bet ir tėtės dėmesio ir meilės. Manau, kad mūsų kartoje nebuvo įpročio tėčiams būti su vaikais, tačiau šiais laikais tendencijos pasikeitė ir keičiasi. Esu įsitikinęs, kad tėtės laiko, skirto vaikams, niekada nebus per daug“, – sakė šios idėjos autorius, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

„Tėvystė yra dovana, kuri suteikia galimybę pažinti save, pamatyti pasaulį kitomis akimis, padeda dar kartą permąstyti žmogiškąsias vertybes. Vaikai sustipriną pareigos jausmą, tačiau tuo pat metu praplečia ir mūsų, suaugusiųjų vaizduotę. Muzika yra puiki bei universali kalba, kuria bendraudami su vaikais kas dieną atrandame kažką nauja“, – pabrėžė Rafailas Karpis.

„Šiuo projektu norime atkreipti dėmesį į galimybes kartu su vaikais turėti bendrų užsiėmimų, kurie ne tik smagūs, bet naudingi jų ateičiai. Judesys ir sportas yra be galo svarbūs vaiko raidai, tačiau muzikinis ir meninis ugdymas yra ne ką mažiau svarbūs ir gali turėti lemiamos reikšmės vaiko gebėjimui mokytis, realizuojant save, tobulinant savo talentus bei prisitaikant visuomenėje. Daug dirbant sunku rasti laiko specialiai tik vaikams, tačiau rasti bendros turiningos veiklos tikrai galima. Viena tokių, bent mums dainininkams, yra bendra muzikinė veikla: dainavimas, repeticijos, įrašai. Šio projekto metu dainininkų vaikai pirmą kartą išbandė savo jėgas dainuodami įrašų studijoje kartu su savo tėčiaia“, – sakė J. Sakalauskas.

Dainos aranžuotės autorius, instrumentinės grupės U‘Elements lyderis Povilas Velikis įraše grojo kartu su savo sūnumis: „Turbūt nieko naujo nepasakysiu, bet vaikai gerąja prasme apverčia gyvenimą. Juolab, kad mano atveju atsirado iš karto du. Visada norėjau dvynių, žavėjausi, ir kai sužinojau, kad turėsiu dvynukus, buvo daug džiaugsmo. Vaikų auklėjimas verčia tobulinti save. Verčia suprasti, kaip tavo žodžiai, veiksmai keičia jauną žmogų. Negali vaikų mokyti tų vertybių, kuriomis nesivadovauji pats. Vaikų auklėjimas, tai ir savęs auklėjimas, savęs ieškojimas. Būčiau labai laimingas, jei mano vaikai muzikuotų, nes žinau kokią stiprią įtaką muzika gali daryti asmenybės formavimuisi. Žinoma, nesinori vaikų spausti prie muzikos, nesinori priversti jų groti, nesinori padaryti taip, kad jie gyventų mano mintimis, kad jie gyventų man. Geriausia, kai pats žmogus suranda savo kelią.“

Dar neregėtoje televizijos studijoje specialiai laidos filmavimui įrengta moderni laboratorija. Joje bus „klonuojamos“ Lietuvos įžymybės: muzikos, politikos, visuomenės, interneto ir kitų sričių garsenybės. Jas įkūnys garsiausi mūsų šalies kino, teatro ir televizijos aktoriai: Ineta Stasiulytė, Arūnas Sakalauskas, Lina Rastokaitė, Ramūnas Rudokas, Aistė Lasytė, Šarūnas Banevičius, Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė, Ramūnas Šimukauskas. Jie – tikri įsikūnijimo specialistai ir improvizacijų virtuozai, sukursiantys stulbinančius muzikos, vaidybinių situacijų ir improvizacijos pasirodymus. 

Viena didžiausių „Klo(u)nai“ intrigų – netikėtas vedėjų duetas. Laidą patikėta vesti aktoriui, komedijinio žanro virtuozui Sakalui Uždaviniui ir žodžio kišenėje neieškančiam, charizmatiškam operos solistui Rafailui Karpiui. Jie bus atsakingi už aktorių pristatymą ir darbą klonų laboratorijoje.

R. Karpis pasakojo, kad laidos vedėjo amplua jam yra visiškai naujas dalykas. Buvo įdomu suprasti, ko reikia TV laidai, tačiau pripažįsta, kad mokytis dar yra kur. Svarbiausia – jausti laidos ritmą ir vykdyti režisieriaus nurodymus. Tada atsiranda vidinė laisvė ir gali pradėti improvizuoti.

„Su Sakalu esame teatro atstovai ir dažniausiai pasirodome šiam žiūrovui. Labai gerbiu savo kolegą, tai yra mano mylimas aktorius. Visi pasirodantys aktoriai man yra artimi ir mieli. Manau, kad projektas bus labai linksmas. Į šou buvo pakviesti ypatingai talentingų aktorių būrys. Žiūrovų laukia geros emocijos ir puikus, profesionalų paruoštas netuščias laidos turinys“, – apie laidą kalba R. Karpis.

S. Uždavinys juokiasi, kad suprato – jo kolegos yra genijai. Ne taip dažnai jam pavyksta stebėti iš šalies kitų aktorių pasirodymus. „Esu tiesiog apšalęs, projekte dalyvaujantys aktoriai turi dovaną įsikūnyti į kitus ir didžiulę fantaziją. Tai yra profesinio virtuaziškumo lygis“, – įspūdžiais dalinosi S. Uždavinys.

Laidos vedėjas žino – įsikūnyti į kitą asmenį yra labai sunku. Daryti parodiją yra viena, tačiau virsti konkrečiu asmeniu yra visai kas kita. S. Uždavinys pasakojo, kad kai kurių aktorių vizualūs pokyčiai sukėlė nevaldomą juoką, o gebėjimas perimti tam tikras manieras neįtikėtinas.

„Iššūkis yra milžiniškas. Tai, ko reikalauja šis projektas, yra tikrai sunku. Žiūrovo laukia malonus laikas prie TV ekranų. Siurprizai lydės kiekviename žingsnyje. Aplodismentai laidos prodiuseriui Sauliui Urbonavičiui-Samui ir režisieriui Mindaugui Meškauskui. Tai bus labai aukštos kokybės pramoginė laida“, – sako S. Uždavinys.

„Klo(u)nai“ premjera – sekmadienį, 19.30 val. per TV3.