Raketa pirmą kartą sėkmingai paleista po dviejų nesėkmingų bandymų praėjusiais metais.

Kalbama, kad naujos kartos H3 galėtų konkuruoti su bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ ir vieną dieną galėtų gabenti krovinius į Mėnulyje esančias bazes.

„Kosmoso pramonėje dirbu jau seniai, bet dar niekada nesijaučiau toks laimingas ir nejaučiau tokio palengvėjimo“, – sakė japonų kosmoso agentūros JAXA pirmininkas Hiroshi Yamakawa (Hirošis Jamakava)

Naujausias paleidimas įvyko po to, kai praėjusį mėnesį nepilotuojamas japonų erdvėlaivis nusileido ant Mėnulio paviršiaus (nors ir keistu kampu) ir taip Japonija tapo penktąja šalimi, atlikusia itin sudėtingą švelnų nusileidimą ant uolėto Mėnulio paviršiaus.

H3 raketa startavo iš Tanegašimos kosminio centro Pietvakarių Japonijoje 9.22 val. vietos (2.22 val. Lietuvos) laiku.

Po to, kai agentūros per tiesioginę transliaciją paskelbė, kad H3 raketos varikliai sėkmingai užsidegė, o tai reiškia, kad raketa pakilo į orbitą, iš JAXA valdymo centro pasigirdo šūksniai ir plojimai.

H3 raketą JAXA pradėjo kurti kartu su „Mitsubishi Heavy Industries“, siekdama perpus sumažinti Japonijos darbinės raketos H-2A, kuri buvo naudojama nuo 2001 metais, paleidimo kainą.

JAXA teigia, kad šis laivas, sukurtas siekiant „didelio lankstumo, patikimumo ir ekonomiškumo“, „užtikrins autonominę Japonijos prieigą prie kosmoso“.

Skirtingai nei daugkartinio naudojimo „Falcon 9“, H3 yra vienkartinio naudojimo, tačiau mokslininkai teigia, kad pirmosios pasaulyje technologijos išbandymas yra svarbus.

„H3 raketos pirmosios pakopos variklis yra unikalus ir naujoviškas, suteikiantis didesnę trauką, palyginti su šiuolaikinėmis raketomis“, – sakė Melburno universiteto kosmoso laboratorijos direktorius Michele'is Trenti (Mišelis Trentis).

H3 „gali tapti ekonomiškiausia raketa“, todėl Saulės sistemos tyrinėjimas taps prieinamesnis.

Pirmą kartą ją paleidžiant įvyko nesklandumų.

2023 metų vasarį jai nepavyko startuoti dėl akivaizdžios uždegimo sistemos problemos. Televizijos filmuotoje medžiagoje matyti, kad erdvėlaivis nejuda nuo paleidimo aikštelės.

Antruoju bandymu praėjusių metų kovą, kilus techninėms problemoms, netrukus po starto šalies kosmoso agentūra davė įsakymą jai susinaikinti.

Net ir šis paskutinis paleidimas buvo atidėtas keturiomis dienomis dėl blogų oro sąlygų.

Šeštadienį sėkmingai pakilusi raketa gabeno du nedidelius palydovus.

Tikimasi, kad vienas iš mikropalydovų prisidės prie nelaimių prevencijos darydamas nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Kitas, kuriame įrengtas infraraudonųjų spindulių jutiklis, skirtas stebėti ant žemės esančių gamyklų darbo sąlygas.

JAXA tiesioginės transliacijos metu taip pat buvo patvirtintas sėkmingas mikropalydovų atsiskyrimas.

„Sėkmingai iškėlę raketą į orbitą, toliau analizuosime sekas“, – sakė JAXA pareigūnas.

„Irano remiami husių kovotojai iš husių kontroliuojamų Jemeno teritorijų paleido vieną balistinę priešlaivinę raketą į Adeno įlankoje esantį „Arleigh-Burke“ klasės eskadrinį minininką „USS Carney“ (DDG 64). Raketą sėkmingai numušė „USS Carney“, – sakoma JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) pareiškime socialiniuose tinkluose.

„Pranešimų apie sužeistuosius ar žalą negauta“, – teigė CENTCOM.

Husiai lapkritį pradėjo taikytis į Raudonosios jūros laivybą, sakydami, kad smogia su Izraeliu susijusiems laivams, siekdami paremti palestiniečius Gazos Ruože, kurį nuniokojo Izraelio ir „Hamas“ karas.

Nuo to laiko Jemeno sukilėliai paskelbė, kad JAV ir Britanijos interesai taip pat yra jų teisėti taikiniai.

Be karinių veiksmų, Vašingtonas stengiasi daryti diplomatinį ir finansinį spaudimą husiams ir praėjusią savaitę iš naujo priskyrė juos prie teroristinių organizacijų. Šios etiketės buvo atsisakyta netrukus po to, kai prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pradėjo eiti pareigas.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Pchenjanas surengė kovinio šaudymo pratybas netoli jūros sienos su Pietų Korėja.

„Mūsų kariuomenė aptiko vieną įtariamą vidutinio nuotolio balistinę raketą, paleistą iš Pchenjano regiono Rytų jūros link apie 14.55 val. (vietos, 7.55 val. Lietuvos laiku)“, – sakoma Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime, nurodant vandens telkinį, dar žinomą kaip Japonijos jūra.

Raketa nuskriejo 1 tūkst. km, sakė Jungtinis štabų vadų komitetas.

Pareiškime daugiau detalių nepateikiama, tik nurodoma, kad Seulo, Vašingtono ir Tokijo institucijos analizuoja specifikacijas.

„Mūsų kariuomenė yra visiškoje parengtyje, informacija apie Šiaurės Korėjos paleistą raketą glaudžiai dalijantis su JAV ir Japonija“, – sakoma pranešime.

„Griežtai smerkiame naujausią Šiaurės Korėjos raketos paleidimą, nes tai akivaizdi provokacija, kelianti rimtą grėsmę taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje“, – nurodoma jame.

Japonijos pakrančių apsaugos tarnyba, remdamasi šalies gynybos ministerijos informacija, pranešė, kad iš Šiaurės Korėjos paleistas „objektas, galimai balistinė raketa“, ir perspėjo laivus laikytis atsargumo.

Pastarąjį kartą Šiaurės Korėja išbandė kietojo kuro tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-18“, kurią gruodžio 18 dieną paleido į Rytų jūrą.

Naujausias įtariamas bandymas atliktas praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėja surengė keletą retų kovinio šaudymo pratybų netoli jūros sienos su Pietų Korėja. Po jų buvo surengtos atsakomosios pratybos ir duoti nurodymai evakuotis iš kai kurių Pietų Korėjos pasienio salų.

Šią savaitę Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) taip pat pavadino Seulą savo „pagrindiniu priešu“.

„Pagaliau atėjo istorinis metas, kai Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai priešiškiausia valstybe turėtume laikyti Korėjos Respublika (Pietų Korėja) vadinamą darinį“, – trečiadienį lyderį citavo oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Analitikai sakė, kad šis pokytis yra reikšmingas, reiškiantis Pchenjano požiūrio į Seulą pasikeitimą į „ultrapriešišką režimą“.

Ryšiai žemumose

Ryšiai tarp Korėjų pasiekė visiškas žemumas per pastaruosius dešimtmečius, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas įrašė branduolinės valstybės statusą į konstituciją ir išbandė kelias tarpkontinentines balistines raketas.

Praėjusiais metais Pchenjanas taip pat sėkmingai iškėlė į orbitą žvalgybos palydovą, kaip teigė Pietų Korėja, su Rusijos pagalba mainais į ginklų siuntas Maskvos karui Ukrainoje.

Tradicinės sąjungininkės Rusija ir Šiaurės Korėja pastaruoju metu iš naujo sustiprino ryšius, Kim Jong Unui rugsėjį išvykus į retą užsienio kelionę į Rusijos Tolimuosius Rytus pas prezidentą Vladimirą Putiną.

Rusijos aukščiausi pareigūnai, tarp jų gynybos ir užsienio reikalų ministrai, taip pat lankėsi Šiaurės Korėjoje, o sujudimas abiem kryptimis sustiprino Kyjivo šalininkų nerimą dėl galimo ginklų sandorio.

Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) sekmadienį pranešė, kad Pchenjano užsienio reikalų ministrė ateinančią savaitę vyks į Rusiją.

2023-iaisiais išbandė keletą pažangių tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), tarp jų – kietojo kuro versiją.

Metų pabaigoje vykusiuose politiniuose susitikimuose Kim Jong Unas pagrasino Pietų Korėjai branduoline ataka ir paragino stiprinti Šiaurės Korėjos karinį arsenalą, ruošiantis ginkluotam konfliktui, kurį sakė galint „pratrūkti bet kada“.

2022 metais Pchenjanas pasiskelbė negrįžtamai esantis branduoline jėga ir pakartojo niekada neatsisakysiantis savo branduolinių ginklų programos, kurią režimas mato esant gyvybiškai svarbia jo išlikimui.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nuo 2006 metų, kai Pchenjanas įvykdė pirmąjį branduolinį bandymą, priėmė daugybę rezoliucijų, ragindama Šiaurės Korėją sustabdyti branduolinių ir balistinių raketų programas.

Jeffo Bezoso aviacijos ir kosmoso bendrovė paskutinį kartą raketą į erdvę paleido 2022 m. rugsėjį – tuomet sudužus nepilotuojamam erdvėlaiviui, jos programa buvo pristabdyta, kol bus išspręstos avariją sukėlusios problemos ir gautas priežiūros institucijos leidimas.

Galų gale bendrovė paskelbė, kad kita raketa pakils gruodžio 18 d. iš netoli Vanhorno (Teksasas) esančios bazės. Tačiau, atėjus numatytai dienai, skrydžio laikas pirma buvo atidėtas dėl šalto oro, o po to skrydis buvo su visam atšauktas.

„Šiandien atšaukiame #NS24, nes antžeminėje sistemoje atsirado problema, kurią komanda šiuo metu šalina. Apie naują paleidimo laiką pranešime dar šią savaitę“, – socialiniame tinkle X (buvęs tviteris) rašė „Blue Origin“.

Nors raketa žmonės neskris – ja bus skraidinama mokslo eksperimentų įranga, – misija NS-24 turi būti įvykdyta sėkmingai, kad „Blue Origin“ galėtų vėl pradėti į kosmosą skraidinti turtingus adrenalino fanatikus.

2022 m. rugsėjo 12 d. „Blue Origin“ raketą netrukus po starto apėmė liepsnos. Prie raketos viršaus pritvirtinta kapsulė sėkmingai įvykdė avarinį atsiskyrimą ir parašiutu saugiai nusileido ant žemės.

Po šio įvykio buvo pradėtas metus trukęs Federalinės aviacijos administracijos (FAA) tyrimas, kurio metu nustatyta, kad avariją sukėlė variklio purkštuko gedimas, mat varikliui teko dirbti aukštesnėje nei tikėtasi temperatūroje.

Priežiūros institucija nurodė bendrovei „Blue Origin“ atlikti aibę korekcinių veiksmų, kad galėtų toliau vykdyti skrydžius – be kita ko, buvo nurodyta pakeisti tam tikrų variklio dalių konstrukciją. Sekmadienį institucija pranešė patvirtinusi bendrovės „Blue Origin“ prašymą leisti jai tęsti skrydžius.

Nuo 2021 m. liepos, kai pirmajame skrydyje dalyvavo pats J. Bezosas, „Blue Origin“ iš viso yra įvykdžiusi šešis pilotuojamus skrydžius, kurių metu į erdvę skrido tiek bilietus nusipirkę klientai, tiek kviestiniai svečiai.

Kol bendrovei „Blue Origin“ buvo uždrausta skraidyti, jos konkurentė, britų milijardieriaus Richardo Bransono įsteigta bendrovė „Virgin Galactic“ savo veiklą tęsė toliau, kasmet suorganizuodama po penkis komercinius skrydžius.

Abi šios bendrovės tarpusavyje konkuruoja suborbitinėje erdvėje besivystančiame kosminio turizmo sektoriuje.

Daugkartinio naudojimo raketa be jokių anglies dioksido emisijų

Tuo tarpu, kai nedidelė „Blue Origin“ raketa į viršų kyla vertikaliai, „Virgin Galactic“ naudoja didesnį lėktuvą nešėją pakelti į orą mažesnį reaktyvinį kosminį lėktuvą, kuris atsiskyręs toliau kelionę į kosmosą tęsia pats.

Abejais atvejais keleiviai keletą minučių patiria nesvarumo būseną ir per didelius iliuminatorius gali stebėti žemės linkį.

Bilietų į „Virgin Galactic“ skrydžius kaina svyravo nuo 200 000 iki 450 000 JAV dolerių, tuo tarpu „Blue Origin“ savo bilietų kainų viešai neskelbia.

„Blue Origin“ gali pasigirti tuo, kad beveik visa jos raketos platforma, įskaitant nešančiąją raketą, kapsulę, variklį, nusileidimo įrangą ir parašiutus, yra daugkartinio naudojimo.

Tuo tarpu jos variklis yra varomas skystu deguonimi ir vandeniliu – tai reiškia, kad vienintelis šalutinis produktas skrydžio metu yra ne anglies dioksidas, bet vandens garai.

„Blue Origin“ taip pat kuria ir sunkiąją raketą „New Glenn“, kuri būtų naudojama komerciniais tikslais, o jos pirmasis skrydis numatytas kitais metais.

Ši 98 metrų ilgio raketa yra skirta į žemės orbitą iškelti iki 45 metrinių tonų krovinį.

Pirmadienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 23 dronus bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59.

Nurodoma, kad dronai buvo paleisti iš aneksuoto Krymo, o raketa – iš okupuotos Chersono srities dalies. Oro gynyba veikė mažiausiai devyniose Ukrainos srityse.

Vietos pareigūnai pranešė apie bandymus atakuoti vakariniuose Lvivo, Ivano Frankivsko ir Chmelnyckio regionuose, taip pat pietinėse Mykolajivo ir Chersono srityse.

Chersone buvo pataikyta į kultūros centrą ir parduotuvę, pranešė ukrainiečių kariuomenė.

Nuo praėjusios žiemos, kai Rusija bombardavo šalies energetikos infrastruktūrą, siekdama ją paralyžiuoti, Ukraina sustiprino savo oro gynybos sistemas.

Kyjivas nuogąstauja, kad Rusija intensyvins smūgius Ukrainos energetikos objektams, siekdama sutrikdyti elektros ir šilumos tiekimą atėjus žiemai.

Rusija savo ruožtu pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis sužlugdė kelias ukrainiečių dronų atakas, taip pat ir prieš sostinę Maskvą.

 „Jei viskas klostysis pagal planą ir be didesnių sunkumų, tikimės, kad pirmasis „Ariane 6“ skrydis įvyks nuo kitų metų birželio 15 d. iki liepos 31-osios“, – ketvirtadienį Paryžiuje sakė Europos kosmoso agentūros EKA vadovas Josefas Aschbacheris. Tiksli starto data gali būti paskelbta ateinantį kovą ar balandį.

Nešančioji raketa „Ariane 6“ keičia modelį „Ariane 5“, kuris buvo naudojamas nuo 1996 m. Ji skirta gabenti palydovus ir bus gerokai pigesnė už pirmtakę. Naujoji raketa turėtų padidinti Europos kosmoso sektoriaus konkurencingumą.

Pradžioje planuota, kad „Ariane 6“ į kosmosą pakils jau 2020 m. Tačiau pirmasis skrydis buvo kelis kartus atidėtas.

„Vaikų raidos centras Barzilai (Barzilajaus) ligoninėje Aškelone patyrė tiesioginį smūgį iš Gazos Ruožo paleistu sviediniu“, – sakoma jos pareiškime.

Naujienų agentūrai AFP ji sakė, kad aukų nėra.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelyje žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o Gazos Ruožo pareigūnai skelbia apie 1  tūkst. 55 žuvusius palestiniečius.

„Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruožui Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Ukraina į Krymą taikosi per visą Rusijos puolimą, tačiau pastaruoju metu suintensyvėjo išpuoliai prieš ten esančius karinius objektus, Kyjivui žadant susigrąžinti pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

„Mūsų kariuomenė atremia raketos ataką. Preliminariais duomenimis, oro gynyba numušė vieną raketą netoli Belbeko aerodromo. Darbas tęsiamas“, – platformoje „Telegram“ pranešė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.

20 val. 57 min. vietos (ir Lietuvos) laiku valdžios institucijos visame regione paskelbė oro pavojų, sakė A. Razvožajevas. Maždaug po valandos jis pranešė, kad oro pavojus baigėsi.

Penktadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per Ukrainos raketų ataką buvo apgadinta istorinė rusų Juodosios jūros laivyno būstinė Kryme. Tuo tarpu pirmadienį Rusijos oro gynyba veikė dviejuose su Ukraina besiribojančiuose regionuose, „Telegram“ pranešė ministerija.

Ji nurodė, kad virš Belgorodo srities buvo sunaikinti septyni ukrainiečių bepiločiai orlaiviai.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ pranešė, kad aukų nebuvo, o dronai buvo numušti virš Graivorono rajono, esančio prie pat sienos.

Keturi bepiločiai orlaiviai taip pat buvo sunaikinti virš kaimyninės Kursko srities, anksčiau antradienį pridūrė Gynybos ministerija, sakydama, kad ataka buvo sustabdyta.

Nuo birželio pradžios, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, Rusija reguliariai atlaiko dronų atakas, per kurias pavieniais atvejais buvo apgadinti pastatai, taip pat ir Maskvoje. Rusijos pareigūnai sumenkina jų reikšmę.

Misija pradėta kelios savaitės po Indijos istorinio triumfo Mėnulyje.

Tik Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija ir, praėjusį mėnesį, Indija yra sėkmingai nutupdžiusios zondus Mėnulyje. Japonija vykdė dvi tokias misijas, valstybinę ir privačią, tačiau jos nebuvo sėkmingos.

Internete stebint 35 tūkst. žmonių, raketa H-IIA su nusileidimo aparatu anksti ketvirtadienį pakilo iš Japonijos pietinės Tanegašimos salos. Pats nusileidimo aparatas „Smart Lander for Investigating Moon“ (SLIM) ant Mėnulio paviršiaus turi nusileisti kitų metų pradžioje.

Misijos valdymo centre aidint sveikinimo šūksniams ir plojimams, SLIM ir kosmoso tyrimų palydovas XRISM, sukurtas bendradarbiaujant su JAV ir Europos kosmoso agentūromis, netrukus atsiskyrė.

Dėl prastų oro sąlygų raketos startas buvo atidėtas tris kartus.

SLIM buvo pramintas Mėnulio snaiperiu, nes turi nusileisti ne toliau kaip 100 m nuo konkretaus taikinio Mėnulio paviršiuje. Šis atstumas yra daug mažesnis už įprastą kelių kilometrų spindulį.

Sukurdami nusileidimo aparatą SLIM žmonės padarys kokybinį poslinkį siekiant gebėjimo nusileisti ten, kur norime, o ne vien ten, kur tai padaryti lengva.

„Sukurdami nusileidimo aparatą SLIM žmonės padarys kokybinį poslinkį siekiant gebėjimo nusileisti ten, kur norime, o ne vien ten, kur tai padaryti lengva“, – prieš startą sakė Japonijos kosmoso agentūra JAXA.

„Tai pasiekus bus įmanoma nusileisti planetose, turinčiose dar mažiau išteklių nei Mėnulis“, – sakoma pranešime.

Iki šiol nebuvo tikslaus nusileidimo ant dangaus kūnų su reikšminga gravitacija, tokių kaip Mėnulis, atvejų, nurodė JAXA.

XRISM vykdys didelės raiškos rentgeno spektroskopinius stebėjimus, turinčius suteikti informacijos apie Visatoje pučiantį plazmos vėją, skelbia JAXA.

Tai padės studijuoti masės ir energijos srautus, dangaus kūnų sudėtį ir evoliuciją, sakoma pranešime.