Pasak Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (KRTVIC) direktorės Emilės Kaminskaitės-Sutkuvienės, idėja įkurti Kauno rajono verslių moterų klubą kilo Ramintai Popovienei, kai ji buvo KRTVIC laikinoji direktorė. Klubastai ne tik veikia prie šio centro, viena iš jo veiklos sričių – verslo plėtra Kauno rajono savivaldybėje, todėl siekta suburti moteris bendramintes, kurios suinteresuotos bendrauti ir bendradarbiauti, skatinti jų verslumą, padėti rasti atsakymus į kylančius klausimus, suteikti pagalbą norinčioms pradėti verslą.

Gretos auga

Klubo gimtadienis – 2022 m. gruodžio 13 d. Į pirmąjį susitikimą atvyko 37 moterys. Per šešiolika mėnesių klubo narių skaičius ūgtelėjo iki 150, aktyviausios yra apie 50 verslininkių.

Klubo veikloje dalyvauja ne tik Kauno rajone žinoma bendrovės „Aconitum“ vadovė Rima Balanaškienė, bet ir Indrė Benevičienė („Žali žali“), Živilė Juknevičienė („Atrast“), Dovilė Ilevičienė („Juodasis česnakas Garlic Moon“), Laimutė Visockienė („Eismo juosta“), Rasa Semoškienė („Almara“), Monika Sadauskaitė-Pocė (Sadauskų sodyba) ir kitos.

Kaita: klubietės renkasi kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį vis kitoje vietoje. / Organizatorių nuotr.

Pasak E. Kaminskaitės-Sutkuvienės, į Kauno rajono verslių moterų klubą gali jungtis moterys, kurios turi verslą ar dar tik planuoja verslauti Kauno rajone. Klubas plečiasi narėms rekomenduojant savo veiklą. Norint prisijungti, tereikia pateikti prisistatymą su nuotrauka ir įstoti į facebook grupę, kur ir vyksta bendravimas.

Turiningos viešnagės

Klubo narės renkasi kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, 15 val., vis kitoje vietoje. „Dažniausiai kuri nors narė pristato savo veiklą, kviečia į savo įmonę, supažindina su vykdoma veikla. Susitikimo metu aptariama tos srities problematika ir iššūkiai, aktualijos. Tai – unikali galimybė moterims tobulėti, susipažinti su vis kita verslo sritimi“, – sakė KRTVIC direktorė.

D. Ilevičienė pakvietė susipažinti su jos kaimo turizmo sodyba „Kačerginės pamiškė“ ir į juodojo česnako degustaciją, R. Balanaškienė – į ekskursiją „Aconitum“ bendrovėje ir paskaitą „Seksas, miegas ir cirkadiniai ritmai“. Kačerginėje gyvenanti žolininkė Rūta Borutienė ne tik pristatė iš mamos perimtą ir toliau vystomą veiklą, bet ir vaišino įvairiomis arbatomis, žolelių gira, sviestu su netikėtais priedais ir pačios kepta duona. „Sunku patikėti, kad svogūnų lukštų arbata gali būti ne tik skani, bet ir labai naudinga savo savybėmis“, – pasakojo E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Organizatorių nuotr.

Klubo narėms gerų emocijų suteikė raudondvarietės Rasos Semoškienės organizuotas pasivaikščiojimas su aukštakulniais ir sveikatinimo užsiėmimas Kačerginėje.

„Avėdamos aukštakulniais ne tik vaikštinėjome Raudondvario takais, bet ir bendravome, kalbėjomės, poromis atlikome įvairias užduotis, geriau pažinome viena kitą. Kilo mintis organizuoti ilgesnio atstumo moterų žygį su aukštakulniais“, – prisiminusi šypsojosi KRTVIC direktorė.

O štai sveikatinimo žygiui verslios moterys aukštakulnius jau paliko namuose. Jos keliavo po Kačerginės apylinkes iki Pyplių piliakalnio, pakeliui iš mitybos konsultantės-trenerės Editos Poškaitienės išgirdo sveikos gyvensenos ir mitybos patarimų. „Tai – energinga ir įkvepianti moteris, pavyzdys, kaip užsispyrimas ir didelis noras gali pakeisti žmogų“, – sakė E. Kaminskaitė-Sutkuvienė. Po žygio kavinėje „Piliakalnio kiemelis“ vyko sveikuoliška degustacija. Kavinės šeimininkė Gintarė Ramanauskienė pavaišino išskirtiniais savo gamintais desertais, papasakojo apie save ir savo šeimos verslo sėkmės istoriją.

Rasa Semoškienė / Organizatorių nuotr.

Žinių ir gerumo mainai

Taip pat klubo narėms rengti seminarai finansiniais, asmeninio tobulėjimo, verslo organizavimo ir kt. aktualiomis temomis, kuriuos organizuoja KRTVIC. Tarp jų – psichologės Ramunės Murauskienės paskaita „Emocinis raštingumas – laimės ir sėkmės garantas“ informacinis seminaras-mokymai „Pažintis su mentoryste“, konferencija „(Ne)reali moteris“.

Tai ne tik galimybė parodyti save, savo verslą, bet ir susipažinti su kitomis moterimis verslininkėmis, jų vykdomomis veiklomis, atrasti bendraminčių, kartu puoselėti įdomias idėjas.

Pasak KRTVIC direktorės, pernai lapkričio 7 d. surengtoje konferencijoje „(Ne)reali moteris“ dalyvavo per 150 moterų, dauguma jų buvo iš Kauno rajono verslių moterų klubo. „Tai buvo visapusiškai naudingas, labai nuotaikingas ir labai kokybiškas renginys, kurio dalyvės gavo tikrai daug. Profesionalios pranešėjos ir diskusijos dalyvės, visoje šalyje žinomos moterys – Odeta Blaževičienė, Justė Pinkevičienė, R. Balanaškienė, Indrė Sapagovaitė ir kitos – dalinosi savo profesine ir asmenine patirtimi, įkvėpė ir motyvavo. Puikūs atsiliepimai skatina mus ir šiais metais organizuoti panašaus turinio konferenciją, subalansuotą moterims, bet joje laukiami ir vyrai“, – patikino E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Iki šiol moterys šiltai prisimena ir vieną pirmųjų klubo narių susitikimą, vykusį 2023 m. pradžioje naujai Lapėse atidarytame restorane „Foxy“. Jo savininkė – klubo narė Milena Lapajienė. Restorane surengta charizmatiškos psichologės Ramunės Murauskienės paskaita „Emocinis raštingumas – laimės ir sėkmės garantas“. „Buvo be galo įdomu, moterys klausė susidomėjusios, kai kurios užsirašinėjo lektorės mintis ir psichologinius patarimus, perteikiamus su komiškais elementais“, – prisiminė KRTVIC direktorė. Po paskaitos ragauti gardūs, prabangiai atrodantys „Foxy“ patiekalai.

Šiais metais R. Popovienei kilo idėja suorganizuoti velykinę akciją ir įgyvendinti 20-ties Kauno rajone gyvenančių ir sunkiau finansiškai besiverčiančių šeimų svajones. Svajonės buvo labai įvairios: bilietai į kiną šeimai, kavos puodelis Laisvės alėjoje su 90-ies metų senole, galimybė pamatyti Baltijos jūrą ir daug kitų, kurių žmonės patys negali įgyvendinti. Žadama, kad ši iniciatyva taps tradicine, nes norima išpildyti kuo daugiau Kauno rajono gyventojų svajonių.

Bendrystė: verslios moterys kartu gamino Velykų puošmenas. / Organizatorių nuotr.

Tapo kaip šeima

R. Semoškienė klubo veikloje dalyvauja nuo pat jo įkūrimo ir nėra praleidusi nė vieno susitikimo. „Naujos pažintys, naujos idėjos, bendravimas ir bendradarbiavimas, – taip trumpai klubo naudą įvardijo Raudondvaryje gyvenanti verslininkė. – Tai ne tik galimybė parodyti save, savo verslą, bet ir susipažinti su kitomis moterimis verslininkėmis, jų vykdomomis veiklomis, atrasti bendraminčių, kartu puoselėti įdomias idėjas.“

Bendrovės „Almara“ direktorė tvirtino esanti sužavėta moterų verslų įvairove, jų drąsa. „Aišku, yra ir vienodų verslų, tačiau jie veikia skirtingomis kryptimis. Pasidalijusios idėjomis, dar daug kuo galime nustebinti save ir kitus“, – patikino pašnekovė.

Pasak verslininkės, aktyviausios klubo moterys per beveik pusantrų metų tapo kaip šeima. „Interesų ratas plečiasi, mes jau kalbamės apie pomėgius, ne tik darbą ir veiklą, kuria užsiimame. Galvojame apie keliones kartu“, – atviravo R. Semoškienė.

Raminta Popovienė / Organizatorių nuotr.

Komentaras

Raminta Popovienė,

Kauno rajono savivaldybės vicemerė

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, ES valstybėse narėse moterys sudaro 52 proc. visų gyventojų, tačiau tik 34,4 proc. moterų turi savo verslą. Ieškant priežasčių, kodėl moterų verslininkių yra mažiau nei vyrų, yra teigiama, kad moterys, norėdamos pradėti verslą, susiduria su daugiau sunkumų nei vyrai: tiek steigiant ir vystant savo verslą, tiek derinant verslo ir šeimos įsipareigojimus.

Kauno rajonas – nuolat auganti savivaldybė, kurioje šiandien skaičiuojame per 4 800 verslo subjektų, o vadovaujančių moterų proporcija panaši į ES. Todėl kilo idėja suburti verslias pakaunės moteris bendrauti ir bendradarbiauti, sudaryti joms galimybes tobulėti, ieškoti atsakymų į klausimus, dalintis kontaktais, padėti toms, kurios svajoja sukurti savo verslą, tačiau nežino, nuo ko pradėti.

Labai džiaugiuosi, kad ši idėja pasitvirtino. Tai rodo vis naujai prisijungiančios narės. Man pačiai vertinti sunku, tačiau bendraujant girdžiu, kad moterys labai vertina šiuos susitikimus. Čia jos susipažino, atrado bendras veiklas, pakviečia kitas savo koleges, pataria viena kitai. O svarbiausia – visada pažymi, kad moterų bendrystė yra didžiulė jėga. Šiandien mes imamės atsakomybės visose srityse, tad bendrauti ir tobulėti – didelė vertybė ir dovana.

Šiais metais planuojame didesnį dėmesį skirti verslo mentorystei. Tai – bendradarbiavimas tarp pradedančios ir jau pažengusios mentorės, kuri padės išsikelti tikslus ir siekti rezultato. Sieksime, kad patyrusios verslininkės, įvairių sričių specialistės dalintųsi savo žiniomis ir patirtimi.

Nuo 2024 m. visose švietimo įstaigose įvedamas įtraukusis ugdymas, todėl susitikime buvo aptartas įtraukiojo ugdymo organizavimas mokyklose ir darželiuose, kokie iššūkiai savivaldybės laukia. „Įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, kurie reglamentuoja įvairių aplinkų pritaikymą asmenims, turintiems klausos negalią, svarbu kuo daugiau šviesti visuomenę šia tema“, – akcentavo R. Popovienė.

Susitikime buvo nutarta organizuoti paskaitą ugdymo įstaigų vadovams, bibliotekininkams, muziejų ir kultūros centrų vadovams – „Visuomenės švietimas apie kurčiuosius ir informacijos prieinamumas klausos negalią turintiems asmenims“.

Kauno rajono savivaldybės siekis – mokyklas ir darželius supažindinti su gestų kalba, kad čia dirbantys žinotų, kaip bendrauti su kurčiuoju.

Su kolegomis iš kitų savivaldybių vicemerė kalbėjo apie opią švietimo problemą – mokytojų stygių ir jų pritraukimą į regionus.

Forume analizuota, kokios priemonės motyvuoja žmones rinktis pedagogo kelią regione, galimybes persikvalifikuoti ar pasirinkti pedagogines studijas. Buvo diskutuojama, kaip sprendžiamas mokytojų trūkumas, kokios šios problemos priežastys ir kokiais geraisiais pavyzdžiais, motyvacinėmis priemonėmis galima pasidalyti su kitais regionais.

„Kauno rajono savivaldybė daug investuoja į švietimą – tiek į mokyklų modernizavimą, tiek ir į darbo sąlygų mokytojams gerinimą, finansinį skatinimą. Mes jau seniai stebime situaciją ir suprantame, kad ateityje mums trūks tam tikrų specialybių mokytojų, todėl ėmėmės motyvacinių priemonių“, – kalbėjo R. Popovienė.

R. Popovienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Vicemerė akcentavo, kad norintiems įgyti pedagogo specialybę Kauno rajono gyventojams arba norintiems persikvalifikuoti pedagogams, savivaldybė iš dalies finansuoja studijas, skiria stipendijas, padengia įsikūrimo išlaidas. Ši programa skatina abiturientus rinktis mokytojo specialybę ir ateitį kurti pakaunėje, nes gavę finansinę paramą jie įsipareigoja baigę studijas ne trumpiau kaip penkerius metus dirbti Kauno rajono mokyklose.

Pagal šią programą Kauno rajono pedagogų bendruomenę papildys 70 studijas baigusių mokytojų: 37 studentai įgis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, 18 – pradinio ugdymo, 1 – lietuvių kalbos, 3 – anglų kalbos, 2 – fizinio ugdymo, 3 – matematikos mokytojų kvalifikacijas, 3 – logopedo ir 3 – specialiojo pedagogo specialybes. 2023 m. šiai programai skirta 136 tūkst. eurų.

Nuo 2022 m. rugsėjo savivaldybė skiria lėšų mokymo priemonėms įsigyti: bendrojo ugdymo mokytojams po 100 eurų per mokslo metus, neformaliojo ugdymo mokytojams – po 50 eurų.

Mes jau seniai stebime situaciją ir suprantame, kad ateityje mums trūks tam tikrų specialybių mokytojų, todėl ėmėmės motyvacinių priemonių.

Kauno rajono savivaldybė kompensuoja kelionės į darbą ir atgal išlaidas pedagoginiams darbuotojams, gyvenantiems toliau nei 5 km nuo darbo vietos (2023 m. skirta 212,9 tūkst. eurų).

Savivaldybė pirmoji Lietuvoje, bendradarbiaudama su VDU Švietimo akademija, įsteigė 9–12 klasių mokiniams Jaunojo pedagogo klubą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų klasių vaikams įgyti žinių, patirties ir susipažinti su mokytojo profesija. Į klubą jau įsitraukė 36 rajono mokiniai. Šeši šio klubo abiturientai pasirinko pedagogines studijas, o du iš jų apsisprendė baigę studijas dirbti Kauno rajone.

„Aš pati pasirinkau šią profesiją, nes mane įkvėpė mokytojas. Todėl nepamirškime, kad pedagogas visų pirma yra įkvėpėjas, kuris skatina mokinius mokytis ir rinktis savo gyvenimo kelią“, – pastebėjo vicemerė.

Sąrašas ilgėja

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenimis, šiuo metu Kauno rajono savivaldybėje Kultūros vertybių registre yra 351 kultūros vertybė. Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė pabrėžė: nekilnojamojo kultūros paveldo objektų skaičius nėra galutinis ir baigtinis, nes jis nuolat kinta.

Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsaugą suteikė net trims pakaunės piliakalniams. Toks statusas pripažintas Andruškonių piliakalniui, esančiam to paties pavadinimo kaime Lapių seniūnijoje, Girionių piliakalniui (Samylų sen.) ir Smiltynų piliakalniui, stūksančiam Smiltynų I kaime, Domeikavos seniūnijoje. Kauno rajonas išties gali pasigirti piliakalnių gausa. Iš 27 piliakalnių, Pyplių ir Pakalniškių sutvarkyti kompleksiškai, o kiti taip pat kruopščiai prižiūrimi. Netrukus turėtų prasidėti Jadagonių piliakalnio (Zapyškio sen.) tvarkybos darbai.

Sąrašą koreguos ir tai, kad dar aštuoniems kultūros paveldo objektams inicijuotas paskelbimo valstybės saugomu procesas. Tai Piepalių, Babtyno piliakalnis su gyvenviete, Piepalių, Babtyno piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų rūmai, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentai, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų ledainė, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų oficina, Lietuvos sklandytojų slėnis II ir Virbaliūnų senovės gyvenvietė.

Naujienų jau pažėrė ir Vilkija: unikalios urbanistinės struktūros miestelyje atliekami kasinėjimai.

Kaita: praėjusių metų pabaigoje Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsaugą suteikė net trims pakaunės piliakalniams. / Kauno marių regioninio parko nuotr.

Itin vertingi

Turtingame pakaunės kultūros sąraše aukščiausią statusą turi Raudondvario dvaro sodyba, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtosios sodybos vieta, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenės veikėjo, finansininko, pramonininko Jono Vailokaičio ir visuomenės veikėjo, ekonomisto, kunigo Juozo Vailokaičio kapas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Tauro apygardos pareigūno Juozo Lukšos-Skirmanto, Skrajūno, Daumanto kovos ir žūties vieta.

Vertinant Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal vertingųjų savybių pobūdį ir bendrą kiekybinį aspektą, rajono teritorijoje ypač gausu architektūrinių ir archeologinių paveldo objektų: archeologinį vertingųjų savybių pobūdį turi apie 26 proc. visų kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, architektūrinį – apie 36 proc.

Prestižas: kai kurie šalia senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vykstantys renginiai turi tarptautinių statusą. / S. Baltušio nuotr.

Komplimentai už požiūrį

Kultūros paveldo objektams tvarkyti pernai savivaldybė skyrė daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Ši sritis nebus nuskriausta ir šiemet. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė Kauno rajono savivaldybės požiūrį į kultūros paveldą vadina pavyzdiniu. „Daug metų jaučiame mero dėmesį, matome įspūdingų darbų. Šia prasme esate išskirtinė savivaldybė“, – viešai yra kalbėjusi paveldo specialistė.

Kauno rajono dėmesį paveldui teigiamai įvertino ir savivaldybėje pernai apsilankiusios LR Vyriausybės patarėja Diana Varnaitė ir LR ministro pirmininko patarėja Gabrielė Žaidytė.

Raminta Popovienė / S. Jankausko nuotr.

Ypač komplimentų nusipelno pokyčiai Raudondvario dvaro komplekse. Kauno rajono savivaldybės pastangomis atnaujintas kultūros paveldo objektas jau daug metų tarnauja bendruomenės šventėms, kultūros renginiams, parodoms, konferencijoms. Čia veikia Kauno rajono muziejus, Civilinės metrikacijos skyrius, Turizmo ir verslo informacijos centras, Menų inkubatorius.

Savivaldybė perėmė anksčiau privatiems asmenims priklausiusias oficinas: rytinė jau beveik baigta restauruoti, vakarinė sparčiai tvarkoma. Parengtas ir Raudondvario dvaro svirno techninis projektas, planuojama, kad, sutvarkius pastatą, jame veiks Kauno rajono meno mokyklos filialas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų skaičius nėra galutinis ir baigtinis, nes jis nuolat kinta.

Sparčiai atgimsta ir kitas pakaunės perlas – Tado Ivanausko Obelynės sodyba, kurioje įsikūręs Kauno rajono muziejaus filialas. Čia jau baigiami pagrindinio sodybos pastato vidaus ir išorės tvarkybos darbai.

Obelynė vis labiau atgauna pirmapradį vaizdą. Vištidėje, kaip T. Ivanausko laikais, kudakuoja padėtais kiaušiniais besigiriančios vištos, ryškėja ir sovietmečiu sunaikinto žiemos sodo kontūrai. Profesorius juo išties naudojosi, žiemos sode augo keli vynmedžiai. Tikimasi atkurti įdukros Eleonoros Baltuškevičienės gėlynus ir profesoriaus puoselėtą bijūnų alėją.

Sodyboje įrengtas informacijos centras, vyksta koncertai, ekskursijos, edukacijos. Sode po atviru dangumi veikia Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos skulptūrų ekspozicija.

Planai: ketinama restauruoti senuosius Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartus, toliau remti Čekiškės sinagogos atstatymo darbus. / Organizatorių nuotr.

Dėmesys maldos namams

Atsakingai rūpinamasi ir pakaunės šventovėmis. Į Kultūros paveldo registrą yra įtrauktos penkios katalikų bažnyčios, Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia, Čekiškės sinagoga ir Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų sentikių cerkvė.

Bendradarbiaujant su Vilkaviškio arkivyskupija, antram gyvenimui prieš kelerius metus prikelta senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, tituluojama Lietuvos bažnyčių motina. Pačioje šventovėje ir sutvarkytose prieigose kas savaitgalį vyksta įvairūs renginiai, kai kurie jų turi net tarptautinių statusą.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės biudžete religinių bendruomenių paveldui skirta 280 tūkst. eurų. Su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu aptartos galimybės restauruoti senuosius Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartus, numatyta prisidėti prie Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios restauravimo, toliau remti Čekiškes sinagogos atstatymo darbus.

Organizatorių nuotr.

Nepamiršta naujausių laikų istorija

Kultūros vertybių registre yra septyniolika vietų, susijusių su laisvės kovų įamžinimu – trys partizanų žeminės, mūšių vietos, paminklai. Šiemet bus rengiami vertinimo tarybos aktai dar trims vietoms, susijusioms su partizaniniu pasipriešinimu.

Iki rugsėjo 23-iosios – Lietuvos žydų genocido dienos – Kluoniškiuose (Zapyškio seniūnija) bus sutvarkyta Holokausto aukų vieta ir atidengtas paminklas, o kitais metais tai bus padaryta Dievogaloje (Alšėnų seniūnija).

Kovoje dėl Lietuvos laisvės svarbų vaidmenį atlikusiai Sitkūno radijo stočiai savivaldybė siūlo suteikti teisinę apsaugą ir valstybės saugomo objekto statusą, o Sausio 13-osios įvykiai Kauno rajone užfiksuoti šiemet išleistoje knygoje.

Eina teisinga linkme

Kauno rajonas yra auganti savivaldybė, kurioje šiuo metu gyvena daugiau kaip 112 tūkst. gyventojų, be to, net septynios rajono gyvenvietės patenka tarp jauniausių šalyje, tad savivaldybė kasmet susiduria su iššūkiais, kaip visiems vaikams užtikrinti tinkamą ugdymą. Šiemet į mokyklas eis 10 852 mokiniai, ikimokyklines ir priešmokyklines ugdymo grupes lankys 4 782 vaikai.

Pristatydamas švietimo situaciją pakaunėje, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad, visų pirma, švietimas turi būti prieinamas ir socialiai teisingas, galintis suteikti lygias galimybes kiekvienam nuolat tobulėti ir siekti geriausių kokybės rezultatų. Anot mero, švietimo sistema turi remtis veiksminga vadyba, būti atvira ir lanksti.

„Švietimas Kauno rajone eina teisinga linkme. Siekiame užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam mokiniui, mokantis jam artimiausioje ugdymo įstaigoje, suteikiant jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą“, – kalbėjo V. Makūnas.

Aptarė tobulinimo kryptis

Savo pranešime meras aptarė švietimo Kauno rajone tobulinimo kryptis: kurti ir atnaujinti infrastruktūrą, diegti inovacijas, plėsti švietimo paslaugas, tobulinti ugdymo proceso kokybę ir prieinamumą, stiprinti mokyklų vadovų ir kitų pedagogų kompetencijas, tobulinti mokyklų lyderystės, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo veiklą.

Švietimo sistema turi remtis veiksminga vadyba, būti atvira ir lanksti.

Kauno rajone veikia 51 savivaldybės, dvylika privačių ugdymo įstaigų ir dvi švietimo pagalbos įstaigos, kuriose ugdymo procesą užtikrina 1 282 mokytojai. Jau antrus metus Kauno rajono savivaldybė mokytojams kompensuoja mokymo priemonių įsigijimo išlaidas, o nuo šių metų – pedagogų, gyvenančių toliau nei 5 km, kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Taip pat sudaryta programos „Renkuosi mokyti“ sutartis, finansuojamos mokytojų perkvalifikavimo studijos, skiriamos stipendijos.

Didelis dėmesys skiriamas ikimokykliniam ugdymui: siekiama, kad kiekvienas vaikas nuo dvejų metų patektų į darželį: kuriami šeimos darželiai, statomos naujos įstaigos, priestatai, moduliniai darželiai. Per ketverius metus sukurta 220 grupių 3 238 vaikams.

Šiemet įsteigtos keturios naujos grupės: Vilkijos lopšelyje-darželyje „Daigelis“, Zapyškio pagrindinėje mokykloje, Neveronių gimnazijoje, Kačerginėje mokykloje-daugiafunkciame centre. Kadangi nuo rugsėjo 1 d. privalomas visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo ketverių metų, priimti visi 93 eilėje laukę šio amžiaus vaikučiai.

Raminta Popovienė / KRS nuotr.

Dėmesys įtraukiajam ugdymui

Didelį dėmesį savivaldybė skiria įtraukiajam ugdymui organizuoti. Daugiasensoriai kambariai įrengti Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje, Ežerėlio, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėse mokyklose, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje, Akademijos mokykloje-darželyje „Gilė“, Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“, Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“, Eigirgalos lopšelyje-darželyje. Net 68 proc. ugdymo įstaigų įsigijo specialiųjų ugdymo priemonių.

Savivaldybė laimėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektų konkursą ir 2023–2025 m. gavo finansavimą mokyklose sudaryti mokinių įvairovei atviras klases ir įdiegti inovatyvius įtraukiojo ugdymo modelius. Nuo rugsėjo 1 d. sudarytos aštuonios atviros klasės, kuriose kartu su visais mokysis 1–3 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, klasėje dirbs du mokytojai ir mokytojo padėjėjas.

Naujieji mokslo metai pasitinkami su atnaujintomis ugdymo įstaigomis. Duris atvėrė trys renovuotos ugdymo įstaigos: Ilgakiemio mokykla-darželis, Kulautuvos lopšelis-darželis, Zapyškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinių ugdymo grupių pastatas.

Kauno rajono savivaldybė suplanavusi ir daugiau darbų švietimo įstaigose: gimnazijos ir vaikų darželio Akademijoje, Ringaudų pradinės mokyklos priestato, Jonučių mokyklos-darželio, Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro priestato, Domeikavos pradinės mokyklos, vaikų darželio Domeikavoje, Neveronių gimnazijos priestato statybas, Šlienavos lopšelio-darželio ir Girionių darželio renovaciją.

Išvados po diskusijos

Įtraukusis ugdymas – visų pirma, reikalingas mums visiems.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius susirinkusius pakvietė į diskusiją, kuriai temą išrinko patys konferencijos dalyviai. Apie moksleivių pasiekimus, pažangą ir įtraukųjį ugdymą diskutavo Neveronių gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė, Ilgakiemio mokyklos-darželio direktorė Aušra Gužauskienė, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laimutė Rutkauskienė, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Ieva Valutkevičienė, Garliavos Jonučių progimnazijos tėvų atstovas Simonas Šabanovas, Kauno rajono mokinių tarybos pirmininkė Agnė Strankauskaitė, MB „Lectorpro“ vadovė Jurgita Jaruševičienė.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad norint pasiekti sėkmę su kiekvienu vaiku, reikia skirti daug dėmesio įtraukiajam ugdymui. Svarbu pažinti kiekvieną mokinį, sudaryti tinkamas sąlygas kiekvienam vaikui tobulėti. Diskusijoje prieita prie išvados, kad gerus mokinių pasiekimus lemia tik sklandus ugdymo įstaigos, mokytojų, tėvų ir paties mokinio bendradarbiavimas.

„Teisingumas – pagrindinė švietimo politikos vertybė ir svarbiausias principas. Švietimas vertinamas kaip teisingas, kai yra įtraukus ir sąžiningas, kai mokyklos ir švietimo sistema užtikrina vienodas mokymosi galimybes visiems, o mokinių pasiekimų skirtumai nesusiję su kilme, socialinėmis, ekonominėmis ar kultūrinėmis aplinkybėmis. Įtraukusis ugdymas – visų pirma, reikalingas mums visiems“, – apibendrindama konferenciją pastebėjo Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.

Konferencijos metu buvo pasveikinti ir naujieji švietimo įstaigų vadovai: Šlienavos pagrindinės mokyklos direktorius Aurimas Radzevičius ir Ežerėlio pagrindinės mokyklos direktorės pareigas laikinai einanti Vilgailė Ona Jakštaitė.

Po konferencijos Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Ingrida Levickienė pakvietė visus dalyvius pasivaikščioti po mokyklos erdves ir apžiūrėti klasėje įrengtą bičių avilį.

Antrajame Seimo rinkimų ture jis surinko 50 proc. balsų, jo varžovė socialdemokratė Raminta Popovienė sulaukė 47 proc. rinkėjų palaikymo, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Prieš ketverius metus už V. Pranckietį balsavo 54,73 proc. rinkėjų. Tuomet jis į parlamentą kandidatavo kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

„Valstiečius“ V. Pranckietis paliko prieš metus, kai šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareikalavo jo atsistatydinimo iš Seimo pirmininko pareigų.

Šiuose Seimo rinkimuose V. Pranckietis dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu. Jis į parlamentą pateko ir pagal šios partijos kandidatų sąrašą, todėl Seimo pirmininko pergalė vienmandatėje apygardoje liberalams atnešė papildomą mandatą parlamente.

Tai rodo duomenys, gauti jau iš visų 26 rinkimų apylinkių. Už parlamento vadovą atiduota 28,20 proc. balsų.

V. Pranckietis į Seimą mėgina patekti su Liberalų sąjūdžiu.

Seimo narė socialdemokratė Raminta Popovienė, už kurią balsavo 26,90 proc. rinkėjų, Raudondvario rinkimų apygardoje liko antroji. V. Pranckietis su ja susirungs antrajame rinkimų ture, kuris vyks spalio 25 d.

Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo narės socialdemokratės Ramintos Popovienės pateiktam projektui, kuriame siūloma numatyti, kad dalyvaujant gyventojų apklausoje ir balsuojant savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti.

Įstatymo pataisas po pateikimo parėmė 39 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 16 parlamentarų. Į Seimo plenarinių posėdžių salę jos grįš gruodžio 5 d.

Pagal siūlomą projektą, „Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir visos savivaldybės, kurios teritorijos dalį ketinama priskirti kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, daugiau kaip pusė dalyvavusių pasisakė už savivaldybės teritorijos dalies priskyrimą kitai savivaldybei.“

Pasak R. Popovienės, labai svarbu, kad dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų neapspręstų visos teritorijos gyventojų likimo.

Ji pažymi, kad šalies vidaus teritorijų keitimas, savivaldybių ribų perbraižymas, savivaldybių likvidavimas arba naujų savivaldybių steigimas gali turėti gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines ir politines pasekmes. Todėl, parlamentarės nuomone, šiuo klausimu turi būti atlikta ne tik išsamios studijos, atliktos naudos ir kaštų analizės, pasisakyti visos ministerijos, bet ir apklausti visos teritorijos gyventojai.

Europos vietos savivaldos chartijos 5 straipsnyje teigiama, kad ,,savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas“.

„Lietuvos teisės aktai nenumato vietinių referendumų galimybės, tačiau ši vietos gyventojų teisė realizuojama vietinių apklausų procedūra. Gyventojų nuomonė tokiu atveju yra labai svarbi, nes teritorijų perbraižymas paliečia ne tik tuos gyventojus, kurių teritorija prijungiama prie kitos savivaldybės, bet ir tuos gyventojus, kurie lieka neprijungiamoje teritorijoje“, – sako Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas parengę Seimo nariai R. Popovienė ir Julius Sabatauskas.

Dabar įstatyme nėra reglamentuota, kada gyventojų apklausa laikoma įvykusia. Taip pat galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad apklausoje dalyvauja tik teritorijos dalies, priskiriamos kitai savivaldybei, gyventojai.

Gimnazijos salė sunkiai talpino jaunuosius savanorius, kurie atvyko iš 19-os pakaunės ugdymo įstaigų. Akcijos globėja, LR seimo narė Raminta Popovienė mokiniams ir jų vadovams įteikė padėkas. „Nuostabu, kad geri darbai vyksta visus metus ir kasmet apima vis daugiau žmonių, kuriems reikia jūsų pagalbos“, - kalbėjo akcijos globėja.

Pernai savanoriai lankėsi Garliavoje įsikūrusiame Krizių centre, Šeimos gerovės skyriuje Domeikavoje, Vilkijos laikinuosiuose vaikų globos namuose, samariečių vaikų dienos centre „Užuovėja“, Vilkijos gimnazijos vaikų dienos centre Saulėtekiuose.

Moksleiviai mokė neįgalius vaikus piešti, rengė kulinarijos, dailės ir muzikos terapijos užsiėmimus, šokių pamokas, kalėdines ir adventines popietes. Taip pat organizavo ekskursijas po miestelius neįgaliesiems, dovanojo atvirukus sergantiems vaikams, tvarkė miestelių bibliotekas, maldos namus.

Buvo nepamiršti ir senjorai. Jaunieji savanoriai jiems padėjo susitvarkyti namus, sugrėbti lapus, atnešdavo malkų, padėdavo apsipirkti.

Šventėje dalyvavęs Kauno rajono savivaldybės tarybos sekretoriato vyr. specialistas Antanas Bagdonas palinkėjo: „Iš to ką pasiliekame sau – lieka mažai, tai ką duodame kitiems – lieka amžinai. Dalinkimės gerumu ir toliau.“

Akcija „Atverkime širdis“ vyksta jau ketvirtus metus iš eilės. Ją organizuoja Kauno r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius bei Kauno rajono mokinių taryba.